Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1943-1944: Mbretėria II (Shqipėria e bashkuar II)
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.6.2007, 14:15   1
kalimtar/e
 

Pyetje Propaganda e Beogradit pėr "pushtim gjerman tė Shqipėrisė"


Po tė lexosh ato veprat komuniste tė njė kotėsie monumentale, gjermanėt nė Shqipėri "jo vetėm qė na pushtuan, por hėngrėn edhe fėmijė".

Propaganda sllave ka bėrė tė vetėn, por ushtria gjermane u detyrua tė zinte pozicionet e njė ushtrie tė kalbur italiane. Gjatė kėsaj kohe administrata shtetėrore u zėvendėsua me shqiptarė, u hapėn shkolla nė gjuhėn shqipe dhe mė e rėndėsishmja, u bashkuan trojet e ndara padrejtėsisht nga fuqitė qė komunistėt i quanin aleatė.

Ky ėshtė njė raport pėrfundimtar pėr operacionet nė Shqipėri tė “Militärbefehlshaber Südost”-it (komandanti ushtarak i juglindjes) tė Vermahtit, pėrpiluar pak kohė pas tėrheqjes sė vjeshtės sė 1944-ės. Ushtarakėt ishin tė detyruar tė respektonin pavarėsinė e Shqipėrisė:

Citim:
“Njė administratė ushtarake nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės nuk ka ekzistuar. Megjithėse nė Shqipėri u vendosėn nėpunės tė administratės ushtarake, detyrat dhe mundėsitė e tyre pėr punė ishin nė thelb tė ndryshme nga ato nė Francė, Belgjikė dhe Serbi.

Politika shqiptare e Gjermanisė u drejtua nga parimi themelor i respektimit tė Shqipėrisė si shtet asnjanės dhe i pavarur. Si shtet i vetėm kryesisht mysliman nė Evropė, Shqipėria, nė kuadrin e politikės tėrėsore islamike tė Gjermanisė dhe sidomos nė lidhje me Turqinė, kėrkonte njė trajtim tė posaēėm politik dhe prandaj duhej tė kishte masa dhe pėrkujdesje tė njė politike tė njė niveli tė lartė qė e kapėrcenin mjaft rėndėsinė relative tė vendit.

Ėshtė pėr tė dyshuar nė se ky parim themelor, ndonėse ėshtė pasur nė konsideratė deri nė fund, ėshtė respektuar, megjithėse objektivisht u konsumua nga ngjarjet. Sidoqoftė ky parim karakterizoi nė mėnyrė tė veēantė punėn e komandave gjermane qė duhej tė merreshin me Shqipėrinė dhe ndikoi mjaft edhe nė metodat dhe mundėsitė e punės”.

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.

Dokumente tė tjera:

1943: Herman Nojbaheri, diplomati i Rajhut III nė Shqipėri (mision)
1944: Deklaratė e kryeministrit Mitrovica, gjeneralit Uilson
1944: Deklaratė e Xhafer Devės, gjeneralit Hill (Qev. shqiptare - Qev. britanike)
1943-44: Marrėdhėniet shtetėrore shqiptaro-gjermane
1943-44: Bashkėpunimi i Mehmet Gradicės me botėn e jashtme
Dy fjalė pėr Rexhep Mitrovicėn
1945: Kosova nė pranverėn e 1945-ės (raport britanik)
Kolaboracionizmi dhe "28 mijė dėshmorėt"

Ndryshuar sė fundmi nga VNf : 23.12.2011 nė 13:43. Arsyeja: + dokumente tė tjera

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2008, 11:09   2
kalimtar/e
 
Vendet e pushtuara drejtohen nga administrata ushtarake e pushtuesit. Nė Shqipėri ka pasur administratė civile (ndryshe p.sh. nga Jugosllavia). Pėr sa e varur ishte, ishte civile.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2008, 22:23   3
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga Ujk

Vendet e pushtuara drejtohen nga administrata ushtarake e pushtuesit. Nė Shqipėri ka pasur administratė civile (ndryshe p.sh. nga Jugosllavia). Pėr sa e varur ishte, ishte civile.
Duhet shtuar qė pushtimi nuk shihet tek vrasja e lopės apo te grabitja e deleve nga ushtarėt gjermanė. Mund tė dallosh shumė qartė pavarėsinė qė kishin ministrat apo anėtarėt e Kėshillit kur bėnin deklarata pikėrisht atėherė kur janė kritikuar mbi varėsinė ndaj autoriteteve gjermane. Siē ėshtė dhe rasti i letrės sė gjatė publike tė Xhafer Devės drejtuar kolonelit Hill tė ushtrisė angleze. Nė kėtė pėrgjigje ministri Deva e bėn tė qartė (midis shumė tė tjerave) dhe qėndrimin e qeverisė sė tij ndaj ushtrisė dhe shtetit gjerman.

Letrėn do ta hedhim tė plotė sapo tė pėrkthehet, e ka nė dorė Mesdimri.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2008, 22:34   4
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008
Pytja ėshtė a ka pas pushtim gjerman? Pushtim ka pas. Nėse e dini qka ėshtė pushtimi si pėrkufizim. Pėrderisa njė ushtri e huaj gjendet nė territorin e njė shteti sovran (pa lejen e kėtij tė fundit) atėherė kemi tė bėjmė me pushtim, dhe pikė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2008, 22:41   5
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga ZANOR

Pytja ėshtė a ka pas pushtim gjerman? Pushtim ka pas. Nėse e dini qka ėshtė pushtimi si pėrkufizim. Pėrderisa njė ushtri e huaj gjendet nė territorin e njė shteti sovran (pa lejen e kėtij tė fundit) atėherė kemi tė bėjmė me pushtim, dhe pikė.
Nėse ti apo unė nuk sjellim dokumentet nė mbėshtetje tė qėndrimeve tona, ky diskutim duhet pushojė sa tė marrim frymė dhe tė sjellim dokumentet.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2008, 22:52   6
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008
Mė vjen keq, unė s'jam historian, kam profesion tjetėr. Thjesht pėr kėnaqėsi mė pėlqen tė diskutoj pėr ēėshtje tė tilla. Dokumentet i gjen nėpėr arkiva, biblioteka apo vende tjera. Nuk besoj se i skanon njeri pėr forume.

p.s. Jo vetėm kjo ēėshtje, por nuk ekziston ndonjė ēėshtje nė Histori pėr tė cilėn tė jemi 100% te sigurtė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.7.2008, 09:09   7
kalimtar/e
 
Mė vjen keq qė nuk je historian, por kur diskuton pėr ēėshtje si kjo sipėr janė tė domosdoshme dokumentet, sepse nuk mund tė mbėshtesėsh qėndrimin tėnd (madje dhe tė ngulėsh dhe kėmbė) pa u mbėshtetur nė dokumente!

Nėse ti mė thua mua "nė biblotekė janė emrat" unė mund tė tė them shumė mirė "nė Arkiv ėshtė marrėveshja mbi praninė gjermane nė Shqipėri". Ose siē mund tė jetė (ėshtė) lajmėrimi i Qazim Mulletit ndaj popullit tė Tiranės mbi ardhjen e ushtrisė gjermane, ku lajmėrohet qė gjermanėt tė trajtohen si miq sepse si miq do tė vijnė.

Unė kam sjellė njė dokument ku njė oficer i lartė gjerman tregon mbi qėndrimin ndaj Shqipėrisė.

Mė poshtė mund tė biesh, ose tė mos biesh dakord me dokumentin, por nėse nuk bie dakord duhet tė sjellėsh njė dokument tjetėr qė rrėzon tė parin.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2008, 15:44   8
Julius
 
Lėrini kėto qė s'ka patur pushtim gjerman nė Shqipėri, se me ftesė nuk erdhėn. Nuk i ftoi njeri tė hynin kėtu.

Edhe "justifikimi" se erdhėn tė zinin vendin e organizimit tė prishur italian, ngjan me justifikim tė fetarėve.

Nėse doni tė qėndroni korrekt dhe koherent me frymėn patriotike, mos bini pre e kėtyre teorillėqeve.

Gjermanėt u pėrkrahėn nė ato zona ku shqiptarėt shtypeshin si Kosovė apo Ēamėri. Nuk i pėrkrahėn banorėt sepse ishin gjermanė e ne shqiptarė, por sepse donin njė forcė vendase tė mbėshteteshin qė tė kontrollonin zonat e pushtuara. Parime tė thjeshta Makiaveli zbatuan.

Nga ana tjetėr, ia vlen tė theksohet bashkėpunimi, aleanca dhe mbėshtetja pėrgjithėsisht e gjermanėve qė nga koha e austrohungarisė e deri me Shtrausin e Bavarisė. Mirėpo, pėr hir tė aleancave historike nuk ia vlen t'i futemi vėnēe masturbimit se nuk ka patur pushtim gjerman nė Shqipėri.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2008, 17:15   9
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga Julius

Nuk i ftoi njeri tė hynin kėtu.

Edhe "justifikimi" se erdhėn tė zinin vendin e organizimit tė prishur italian, ngjan me justifikim tė fetarėve.
Po gjermanėt erdhėn pikėrisht pėr tė zėvendėsuar pozicionet italiane, dhe vendosja nė Shqipėri kishte si ēmim bashkimin e territorit kombėtar.

Citim:
Parime tė thjeshta Makiaveli zbatuan.
Ashtu si dhe shqiptarėt, u bėnė me gjermanėt sepse kėshtu mund tė bashkoheshin dhe vunė interesa mė tė mėdha se ato personalet.

Kush u bė me aleatėt teknikisht ėshtė tradhtar dhe mbetet tradhtar, sepse mohoi ēėshtjen kombėtare. (Dhe tė mos thotė kush se "ēėshtja shqiptare tashmė ishte zgjidhur dhe nuk ndryshohej mė", sepse fuqitė evropiane e qepėn dhe shqepėn Evropėn si deshėn).

Ujku ka vėnė dukje diēka qė nuk pėrmendet kurrė nė tėrė kėtė propagandė kundėr shtetit kombėtar 43-44. Imagjino njė diskutim tė tillė pas 50 vjetėsh, si do tė konsiderohej misioni ushtarak turk nė Shqipėri! Duke llogaritur edhe njė censurė 50-vjeēare nga qeveria/tė nė pushtet!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2008, 19:40   10
kalimtar/e
 
Nga ana juridike ka njė anomali nėse flasim pėr pushtim. Mitrovica kishte MPJ Bahri Omarin, apo jo?!

E ndėrkohė qė RSI-ja pranohet botėrisht (pėr sa e paaftė) si sovrane dhe e pajisur me subjektivitet ndėrkombėtar, pyetja ėshtė ēfarė kishte mė shumė se Shqipėria?!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2009, 19:58   11
kalimtar/e
 
Vijomė me dy dok. drejt nga AQSH-ja nė lidhje me ēėshtjen.

Lexojini me kujdes, Shteti Shqiptar pohon asnjanėsinė nė L2B:

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	nr1.jpg
Shikimet:	810
Madhėsia:	69,0 KB
NNJ:	1571


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	nr2.jpg
Shikimet:	819
Madhėsia:	78,5 KB
NNJ:	1572

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 9.3.2009 nė 20:05.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2009, 13:27   12
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Qėndrimi i kryeministrit, Rexhep Mitrovica, nė Lidhjen e Dytė tė Prizrenit:

Citim:
Rexhep Mitrovica nė fjalėn e tij foli qartė se edhe Gjermania nuk e kishte tė largėt fundin e saj, por shqiptarėt duhet tė pėrfitojnė nga gjithēka pėr tė arritur Bashkimin Kombėtar.

https://vargmal.org/dan2200
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.5.2009, 02:37   13
fronti polar
MBARĖVAJTJA
veri-jug
 
fronti polar
 
Anėtarėsuar: 7.2006
Shkrimet jashtė teme u lėvizėn. Pjesėmarrėsit janė tė lutur tė flasin nė bazė tė dokumenteve, jo "tė pėrshtypjeve". Ėshtė kėrkesė e nevojshme pėr tė ruajtur funksionin dokumentar tė degės sė historisė nė log. Vargmali nuk ėshtė "forum", ka funksion tė shprehur dokumentar. Pėr biseda tė padokumentuara mund tė hapen ēėshtje nė Karantinė.

Nė kėtė ēėshtje dokumentacioni historik nuk tregon pėr pushtim gjerman, sikundėr tregon se ka pasur pushtim italian. Kjo ka prekur pėr kohė tė gjatė dhe marrėdhėniet mes dy shteteve, pasi Gjermania nuk pranon se e ka pushtuar ndonjėherė Shqipėrinė.

Dokumentet flasin vetė dhe ēdo pozicion i ngritur duhet mbrojtur me dokumentacionin pėrkatės.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2009, 01:30   14
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thėnė nga alk

teknikisht them se ne u pushtuam nga gjermani,
Tėrė problematika e ēėshtjes ėshtė se pikėrisht teknikisht ne nuk u pushtuam nga gjermani. Asnjė dokument pushtimi dhe asnjė administratė pushtuese - pikėrisht nė nivel teknik. Pushtimi italian ra, shteti shqiptar shpalli pavarėsinė me kushtetutėn e Zogut dhe kėshill regjence dhe u shpall asnjanės nė Luftėn e Dytė Botėrore. Pjesa dėrrmuese e trojeve tė banuara nga shqiptarė u bashkuan, shteti shqiptar vepronte nė gjithė territorin e bashkuar me polici, shkolla, ushtri, administratė, Gjermania njohu shtetin e ri shqiptar tė bashkuar dhe tė pavarur, pėr aq sa vlejti.

Gjėrat sqarohen mė hollėsisht tek tema e Nojbaherit, sepse ai pėrbėn njė nga shtyllat dokumentare tė gjendjes sė asaj kohe (i dėrguar drejtpėrdrejt nga Hitleri). Ėshtė e nevojshme tė lexohen disa gjėra kyēe, pėrpara se tė jepet mendim i pėrgjithshėm apo i pėrveēėm pėr periudhėn nė fjalė, apo cilėndo periudhė nė histori, por sidomos kėtė qė ka rėnė pre e njė propagande tė tėrbuar ideologjike.

Por kėtu nuk na intereson fare propaganda dhe retorika antigjermane qė ėshtė ngritur nė nivel akademik nė vende tė tjera (dhe tek ne si pasojė e bolshevizmit), kėtu na mjaftojnė dokumentet historike dhe historia jonė qė ėshtė mė sė miri e dokumentuar dhe s'lė vend pėr manipulim pėr sa kohė qė njerėzit i shohin punėt me sy kritik e jo tė pėrsėrisin strofa si papagallė "pushtimi gjerman, pushtimi gjerman".

Pse nuk del njeri tė thotė se "s'ka pasur pushtim italian". Askush nuk e kundėrshton ekzistencėn e pushtimit italian (cilatdo qofshin rrethanat dhe veēantitė teknike tė tij, qė as kėto nuk janė prekur fare nga historiografia jonė), por ka njė pikėpyetje e pikėēuditje tė madhe pėr atė qė quhet "pushtim gjerman", i cili term na ėshtė futur me ēekiē nė kokė dhe na pėrmendet nga komunistėt ēdo vit nė 29 nėntor pėr Ditėn e Jugosllavisė.

Vetėm fakti i kėtij dallimi duhet t'i bėjė njerėzit tė mendojnė, sepse vetėm komunistėt e Mugoshės e tė Popoviēit e quanin "pushtim" shtetin e bashkuar tė pavarur jokomunist shqiptar.

Nga ana terminologjike ėshtė me vend tė vė nė dukje kėtu dhe pėrdorimin e sforcuar tė togjeve "okupatori nazi-fashist" e "okupacioni nazi-fashist", ku siē shihet shprehjes i duhet bashkėngjitur "fashizmi" pikėrisht pėr ta legjitimuar, sepse tė thuash "okupatori nazist" nė Shqipėri s'ka pasur atėbotė e s'ka as sot kuptim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2009, 10:42   15
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga mesdimr

Vetėm fakti i kėtij dallimi duhet t'i bėjė njerėzit tė mendojnė, sepse vetėm komunistėt e Mugoshės e tė Popoviēit e quanin "pushtim" shtetin e bashkuar tė pavarur jokomunist shqiptar.

(...)

tė thuash "okupatori nazist" nė Shqipėri s'ka pasur atėbotė e s'ka as sot kuptim.
Ėshtė rasti i kryetarit tė Kėshillit ANĒ pėr Tiranėn, pra komunist dhe nga mė tė rėndėsishmit qė arrinte tė bėnte dallim midis pushtimit italian dhe "pushtimit gjerman".

Fjalėt e Gogo Nushit nė Pleniumin e II-tė Beratit (libri ėshtė cituar dhe citohet gjatė kėtu):

Citim:
Pasi kapitulloi Italia dhe erdhi gjermani, kryetari i Kėshillit tė Tiranės, Sotir Kondi shfaqi mendimin qė Gjermania s’duhej luftuar, pasi ushtria gjermane nuk ishte okupatore.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2009, 20:22   16
kalimtar/e
 
Njė tjetėr anėtar i Komitetit Qendror tė PKSH-sė kishte njė raport tė veēantė me gjermanėt, ky ishte Gjin Marku. Ky nuk e pa ndonjė shqetėsim tė madh nėse forcat gjermane qarkullonin nėpėr qytetet shqiptare, duke ngjallur shqetėsim tė madh tek drejtuesit serbė tė PKSH-sė. "Kurrsesi miqėsi me okupatorin nazi-fashist".

Citim:

Urdhėr dėrguar komandės sė grupit tė Beratit dhe Komandės sė Batalionit tė Lushnjės mbi qėndrimin e prerė luftarak kundėr pushtuesve gjermanė
5 tetor 19431


Komandės sė Grupit

Berat

Komandės sė Batalionit

Lushnjė

Informohemi nga fjalė populli se nė Berat dhe nė Lushnjė hyjnė lirishtė gjermanė2, gjoja me lejė. Nėse kjo gjė ėshtė e vėrtetė, menjėherė duhet tė ndalohet dhe kudo qė tė shihen forca gjermane tė qėllohen.

Njėkohėsisht tė na njofohen emrat e atyre qė kanė dhėnė njė urdhėr tė tillė, nėse ėshtė e vėrtetė sa u tha mė sipėr.

_________________
1. Instituti i Studimeve Marksiste Leliniste pranė KQ tė PPSH, Dokumente tė Shtabit tė Pėrgjithshėm e tė Komandės sė Pėrgjithshme tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare, vėllimi I, Tiranė 1976, dok. 60, fq. 133
2. Nė shtator e nė tetor 1943 Komanda partizane e qarkut tė Beratit, qė drejtohej nga Gjin Marku, pa dijeninė e Shtabit tė Pėrgjithshėm dhe nė kundėrshtim me vijėn e Partisė lejoi hyrjen e lirė tė forcave gjermane nė Beratin e ēliruar nga forcat e Ushtrisė Nacionalēlirimtare, me preteks qė tė fitohej kohė pėr tėrheqjen e materialit luftarak nga depot e ushtrisė italiane pas kapitullimit tė saj. Ky akt pėrbėnte faj shumė tė rėndė dhe si tė tillė u dėnua ashpėr nga Shtabi i Pėrgjitshėm dhe nga Komiteti Qendror i Partisė Komuniste. Pėr shkak tė kėtij faji Pleniumi i KQ tė PKSH i Majit 1944 e pėrjashtoi Gjin Markun nga pėrbėrja e Komitetit Qendror.
Citim:
me pretekst qė tė fitohej kohė pėr tėrheqjen e materialit luftarak nga depot e ushtrisė italiane pas kapitullimit tė saj.
Ky pretekst s'ka kuptim fare, sepse si mund tė fitohej kohė gjatė marrjes sė materialit luftarak italian me gjermanėt nėpėr kėmbė nė qytet?! Pėrkundrazi duheshin mbajtur sa mė larg.

Se ēfarė e shtyu Gjin Markun, anėtarin e KQ tė PKSH-sė tė bėjė kėtė marrėveshje me gjermanėt, kjo ėshtė e diskutueshme. Por fakt i padiskutueshėm ėshtė qė Partia Komuniste Shqiptare kontrollohej totalisht nga serbėt, prandaj ēdo lloj kompromisi nė dėm tė ēėshtjes serbe ishte i dėnueshėm. Fati i Gjinit u mėsua.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2009, 00:54   17
alk
 
Qdo prezencė aparatit ushtarak tė njė shteti nė shtetin tjetėr ėshtė pushtim ,dhe nuk ka nevoj qė ky pushtim tė arsyetohet edhe me pushtimin nė nivel teknik, nuk ėshtė e arsyeshme kjo, e sidomos nėse bėhėt fjalė pėr luftėrat masovike siq ka qenė LIIB.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2009, 11:43   18
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Dhe njė herė se mė duket se po flet pa e parė fare (nė mos e paē me qėllim) dokumentacionin e paraqitur nė ēėshtjet pėrkatėse pėr periudhėn nė fjalė dhe po pėrsėritemi mė kot, ndėrkohė qė gjėrat janė ezauruar.

Citim:
Njė administratė ushtarake nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės nuk ka ekzistuar. Megjithėse nė Shqipėri u vendosėn nėpunės tė administratės ushtarake, detyrat dhe mundėsitė e tyre pėr punė ishin nė thelb tė ndryshme nga ato nė Francė, Belgjikė dhe Serbi.

Politika shqiptare e Gjermanisė u drejtua nga parimi themelor i respektimit tė Shqipėrisė si shtet asnjanės dhe i pavarur.

Roberto Moroco dela Roka, "Kombėsia dhe feja nė Shqipėri 1920-44", f. 237-38. Elena Gjika, Tiranė 1994

https://vargmal.org/dan1035

Citim:
"Nė lidhje me ngjarjet nė Itali, pėr ne ėshtė me rėndėsi tė veēantė qė tė kemi njė pasqyrė tė situatės sė tashme politike nė Shqipėri. Do tė ishte e mundshme, qė nė Itali tė ndodhnin ndryshime tė mėtejshme tė cilat do tė kishin pėr pasojė largimin definitiv tė italianėve nga Shqipėria. Pėr kėtė rast, gjithashtu ėshtė e mundur qė nė lidhje me zbarkimin eventual tė anglezėve dhe amerikanėve nė Italinė e jugut, tė detyrohemi pa marrė parasysh masat ushtarake, sa mė shpejt tė marrim vendimin politik lidhur me qėndrimin tonė tė ardhshėm rreth Shqipėrisė. Gjatė marrjes sė kėtij vendimi, pėr ne duhet tė jetė e qartė ideja se nė rast se mbrojmė ushtarakisht bregdetin shqiptar, e veēanėrisht pėrballė rrugės sė Kanalit tė Otrantos, do ta qetėsojmė politikisht Shqipėrinė.

Kėshtu qė sipas mundėsive tona do tė ua lehtėsojmė trupave tona kryerjen e kėsaj detyre mbrojtėse dhe nuk duhet pėrdorur fare apo duhen pėrdorur vetėm trupa tė vogla gjermane, tė cilat do tė kenė si detyrė kryesore ruajtjen e qetėsisė dhe rendin nė Shqipėri dhe rrugėt nga do tė kalojnė furnizimet pėr trupat tona qė do tė luftojnė nė bregdet, tė jenė plotėsisht tė sigurta.

Unė kam parasysh idenė qė ne nė kėtė situatė sa mė shpejtė ta njohim Shqipėrinė si shtet tė pavarur, me ē` rast, natyrisht duhet pasur parasysh supozimin qė ne tė gjejmė njerėz tė pėrshtatshėm qė tė ndikojnė, qė tė krijohet njė qeveri e cila do tė ishte e aftė pėr negociata dhe do tė kishte qėndrim pozitiv ndaj nesh."

Nga kjo gjė, gjermanėt do tė pėrfitonin pėr tė zbarkuar menjėherė nė bregdetin shqiptar, pėrpara se ajo gjė tė bėhej nga forcat aleate anglo-amerikane. Pra qėllimi i zbarkimit tė gjermanėve nė Shqipėri, ishte dislokimi i tyre nė bregdetin shqiptar dhe kryesisht nė zonėn pėrballė Kanalit tė Otrantos, pėr t“ju mbrojtur krahėt trupave tė tyre qė tėrhiqeshin nga Greqia nė Shqipėri e nė drejtim tė Jugosllavisė me destinacion Berlinin, nga ndonjė sulm i mundshėm i trupave anglo-amerikane.

Fon Ribentrop, MPJ i Rajhut, telegram konsullit tė pėrgjithshėm nė Romė, 1943, GSH / Dashnor Kaloēi

https://vargmal.org/dan88

Citim:
Nga njėra anė ju i bėni nder popullit shqiptar duke e lėvduar atė si tė ndershėm, fisnik e mikpritės, e nga ana tjetėr, kėshillat tė cilat ia jepni popullit, e jo qeverisė (sepse kėtė refuzoni ta njihni), bien ndesh me vetė parimet e ndershmėrisė, fisnikėrisė dhe mikpritjes sė popullit shqiptar. Shqiptari Xhafer Deva, i cili ka nderin t’ju pėrgjigjet, fare qartė ju thotė se nuk ėshtė nė shėrbimin e gjermanėve, nuk ka qenė dhe nuk do tė jetė kurrė nė shėrbimin e tyre, por nė tė njėjtėn kohė nuk ėshtė as nė shėrbimin e britanikėve, amerikanėve a sovjetikėve. Xhafer Deva ka nderin tė jetė nė shėrbimin e popullit shqiptar dhe sigurisht qė ky shėrbim ėshtė nderi mė i madh qė ai mund tė gėzojė.

Nėse ju konsideroni shqiptarė tė mirė vetėm ata qė janė nė shėrbimin e britanikėve, nė emėr tė sterlinave tė tyre tė ēmueshme, atėherė jam i detyruar t’ju them se paraja nuk bėn miq, z. gjeneral. Dallimi mes qėndrimit tuaj dhe qėndrimit tim ėshtė se ju keni dalė nė treg pėr tė gjetur shqiptarė qė tė vihen nė shėrbimin tuaj dhe ndėrkaq quani tradhtarė tė gjithė ata qė nuk pranojnė tė vihen nė shėrbim tė tė huajve. Unė i pėrkas asaj kategorie njerėzish qė janė krejt nė shėrbimin e vendit amė dhe jo nė shėrbimin e britanikėve, gjermanėve apo sovjetikėve.

Xhafer Deva, MPB i Shqipėrisė, pėrgjigje publike nė Radio Tirana, gjeneralit britanik Hill, prill 1944

https://vargmal.org/dan2716

Citim:
Plani i punės pėr detyrat e mia nė Shqipėri ishte i pazakontė pėr shkak tė formulimit lakonik. Ribentropi mė thirri nė Beograd dhe mė informoi se Fyreri kėrkonte “njė Shqipėri tė pavarur me nismėn e saj”.

(...)

Shqiptarėt e kishin tė qartė se ne kishim ndėrhyrė pėr arsye tė pastra ushtarake, pėr tė ruajtur kurrizin nga sulm i mundshėm aleat nga pėrbri ngushticės sė Otrantos. Nuk mbaj mend asnjė veprim armiqėsor kundėr forcave gjermane tė bėrė nga popullata. Pėr mė tepėr, Gjermania kishte emėr tė mirė nė Shqipėri.

(...)

Vetėm Abaz Kupi, i cili e mbante veten si zėvendės tė Ahmet Zogut, qėndroi nė malet rreth Tiranės dhe Shkodrės, me sa duket me mijėra mbėshtetės. Me tė ishin dhe disa oficerė britanikė tė ndėrlidhjes. Ne nuk e ngacmuam, dhe ata nuk na ngacmuan. Ai kishte emėr tė mirė nė vend dhe nė tetor tė 1943-shit, Asambleja Kombėtare i dėrgoi pėrshėndetje zyrtare nė male. Kjo nuk na shqetėsoi. Nuk kishte asnjė lloj proteste kundėr nesh. Ajo ishte njė mirėnjohje pėr njė luftėtar lirie qė kishte qėndruar kundėr Italisė, vendit qė i kishte aneksuar dhe pushtuar atdheun.

(...)

Komiteti Kombėtar ishte themeluar dhe kishte shpallur pavarėsinė e Shqipėrisė. Komiteti priste qė Qeveria e Rajhut Gjerman tė njihte pavarėsinė e kėsaj Shqipėrie tė madhe e tė bashkuar.

(...)

Hitleri, i cili kishte njė interes tė ndezur pėr kėtė vend tė fundit romantik tė Evropės, dukej tepėr i kėnaqur me rrjedhėn e ngjarjeve.

(...)

Shqetėsimi i parė i qeverisė sė pėrkohshme ishte mbledhja e Asamblesė Kombėtare nė mėnyrė qė tė formohej qeveria mbi bazėn e kushtetutės sė vjetėr tė Zogut. Asambleja u mblodh nė tetor nė Pallatin Mbretėror. Unė informova qeverinė e pėrkohshme pėr njohjen qė Gjermania i bėri pavarėsisė sė Shqipėrisė duke i dorėzuar letrėn pėrkatėse Kryetarit tė Komitetit Kombėtar, Ibrahim Bej Biēakut.

(...)

[Mehdi Frashėri] kur kuptoi se nuk ishte ēėshtje regjimi pushtues gjerman, u aktivizua mė gjallėrisht nė fatin e vendit tė tij.

(...)

[Mehdi Frashėri] propozoi qė Gjermania duhej ta njihte asnjanėsinė e Shqipėrisė. Ajo duhej tė ishte njė “asnjanėsi relative”. Shqipėria i konsideronte Forcat e Armatosura Gjermane tė sjella nė Shqipėri thjesht pėr arsye ushtarake, si miq tė shtetit shqiptar, pavarėsisht asnjanėsisė shqiptare mes palėve ndėrluftuese. Qeveria Shqiptare do tė vepronte kundėr ēdo lloj spiunazhi qė vinte nė rrezik paqen e brendshme tė vendit. Nėse armiqtė e Gjermanisė do tė sulmonin me trupa qė kishin natyrė njėsitesh ushtarake, Shqipėria do tė qėndronte asnjanėse.

(...)

Nė kėto rrethana, i paguam tė gjitha shpenzimet tona nė ar dhe mallra ushqimore. Prej rezervave tė arit qė mė ishin caktuar pėr pėrdorim nė Greqi, hodha ar nė tregun e lirė nė Shqipėri dhe i dhashė kartėmonedha Forcave tė Armatosura. Kjo futje e vazhdueshme ari natyrisht qė forcoi valutėn vendase e cila qėndroi nė qarkullim deri nė fund.


H.Nojbaher, i dėrguari i veēantė i Zyrės sė Jashtme gjermane pėr Evropėn Juglindore, 43-45

https://vargmal.org/dan2729


Citim:
Me kėtė rast Kėshilli i Naltė e shef t'arsyeshėm qė fjalėt qė pėrmenden nė Protokolin rezervat nė pikėn 1) ku thuhet "pėr ndėrtimin e fortifikimin e bregdetit" tė shlyhen pėr shkak se Shteti Shqiptar asht deklarue i paanshėm nė kėtė luftė tė pėrbotshme, dhe nuk merr pjesė me asnji nga palėt qė ndodhen nė luftė.

Shteti Shqiptar, Kryesia e Kėshillit tė Naltė, korrik 1944

https://vargmal.org/dan1035-sh10928

Citim:
Dua tė flas se ē’mė ėshtė propozuar mua vetė dhe ē’mė ėshtė thėnė. tė gjithė ata qė kanė qenė kundėrshtarė tė politikės sonė, jo kriminelė e kuislingė, ne i konsideronim si armiq e pėrpiqeshim t’i zhduknim nga faqja e dheut.

Pasi kapitulloi Italia dhe erdhi gjermani, kryetari i Kėshillit tė Tiranės, Sotir Kondi shfaqi mendimin qė Gjermania s’duhej luftuar, pasi ushtria gjermane nuk ishte okupatore.

Gogo Nushi, Pleniumi II i KQ tė PKSh, nėntor 1944

https://vargmal.org/dan4358

Nga dokumentet e paraqitura, kemi shtetarė gjermanė, shqiptarė dhe deri pjesėtarė tė FANĒ-it qė shprehen se Gjermania nuk ishte pushtuese (ashtu siē tė gjithė pranojnė se kanė qenė italianėt). Teknikisht, teorikisht dhe deri diku praktikisht nė kushte lufte botėrore nuk ka pasur pushtim gjerman nė Shqipėri.

Marrėveshjet mes dy shteteve nė kontekstin ku njihet pavarėsia dhe asnjanėsia e Shqipėrisė nė kuadrin botėror tė luftės dhe ku nuk dėrgohet shtab ushtarak qė tė pėrgjigjet pėr "vendin e pushtuar", pėrkundrazi madje kėtij vendi i njihet haptas sovraniteti administrativ dhe marrėveshjet janė dypalėshe shtetėrore, tregojnė se nuk mund tė flasim pėr pushtim. Kjo ėshtė mė se e qartė tashmė.

Pėr faktin qė ka pasur ushtri gjermane nė territor shtetėror, kjo ėshtė e vetėkuptueshme pėr sa kohė qė ka pasur marrėveshje tė hapur mes dy shteteve pėr kėtė gjė, po ē'lidhje ka kjo me "pushtim". Kemi pasur nė vitet 90 (nė kohė paqeje) ushtrinė turke dhe italiane dhe greke nė ShP, po kėto kanė qenė me marrėveshje dy/shumėpalėshe pėr situata tė ndryshme tė paraqitura nė vend, nuk mund tė konsiderohen ushtri "pushtuese".

Dhe po njėsoj, nuk mund tė bėhet njė pohim i tillė pėr "pushtim", pa asnjė lloj baze nė dokumentacion historik, nė analizė historike, apo nė ndonjė gjė tjetėr konkrete dhe bindėse, po veē duke hedhur parulla qė me gjithė gjasat burojnė nga propaganda shumėvjeēare e historiografisė komuniste. Deri mė tani kėto dokumente mungojnė. Madje kanė munguar pėr dhjetėvjeēarė tė tėrė, ndėrkohė qė vetė regjimi komunist i kishte tė gjitha mundėsitė t'i gjente e t'i publikonte pėr t'i shfrytėzuar si argumente historike nėse do tė ekzistonin (mor po dhe thjesht pėr ta shkruar historinė nė nivel profesional dhe jo me llogje kafeneje).

Por ky ishte problemi kyē, fakti se jo vetėm qė Gjermania nuk e pushtoi Shqipėrinė, por ishte ajo Gjermani i vetmi shtet nė botė qė e njohu zyrtarisht Shqipėrinė, pėr herė tė parė - dhe deri mė sot tė vetme - nė histori, si shtet tė pavarur nė kufijtė kombėtarė. Dhe kėtė e dinin dhe e dinė shumė mirė historianėt dhe funksionarėt e regjimit komunist, ndaj dhe e ngritėn "pushtimin gjerman" nė nivel dogme, qė ta bėnin tė paprekshėm pėr sa u nevojitej politikisht dhe ex machina meqė nuk do mund tė qėndronte dot vetė.

Pėrse ėshtė kaq e rėndėsishme dogma (a)historike e "pushtimit gjerman" (veē anės politike qė e shohim t'i mėshohet dhe sot)? Kjo ėshtė pyetja qė del nga leximi i historisė. Dhe pėrgjigja pėr fat tė keq ėshtė: Sepse ai ishte argumenti qė pėrdorėn sllavėt (me bekimin e Anglisė) pėr tė rrėzuar shtetin kombėtar shqiptar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.3.2010, 17:05   19
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Lufta e Dytė Botėrore ishte njė dritare shprese pėr shqiptarėt e Kosovės, sepse hoqėn tė zitė e ullirit nėn Serbinė, andaj me arsye nė popull vėrdallej thėnia: "Le tė vijė edhe dreqi, vetėm Serbia le tė shkojė". Gjatė kėsaj kohe shqiptarėt ishin tė privuar prej ēdo tė drejte, pėr gjuhė, pėr liri, pėr shkollim etj.

Andaj me tė drejtė nacionalisti i orėve tė para, agronomi Adem Selim Gllavica, mendonte se Kosovėn e ēliruan gjermanėt dhe pikėrisht ai mendonte se kėto ishin arsyet e kėtij konstatimi:
1. Na ēliruan nga pushtuesi mė barbar, mė i egėr e mė mizor.

2. Pėr herė tė parė, atėherė, pjesa mė e madhe e Kosovės, e shqiptarėve tė Maqedonisė e tė Malit tė Zi u bashkuan me Shqipėrinė, tė cilėn e adhuronin shumė. Pėr herė tė parė u hapėn shkolla shqipe.

3. Pėr herė tė parė administrata punonte nė gjuhėn shqipe.

4. Pėr herė tė parė shqiptarėt ishin tė lirė nė vendin e tyre dhe pakicat kombėtare, duke pėrfshirė edhe serbėt, tė cilėt kishin mbajtur qėndrim tė mirė gjatė pushtimit serbo-jugosllav (me pėrjashtim tė kolonėve malazezė, tė cilėt kishin uzurpuar me dhunė tokat-pronat e shqiptarėve, tė cilėt u dėbuan nė pjesėn mė tė madhe tė tyre).

5. Pėr herė tė parė tė rinjtė shqiptarė kryenin shėrbimin ushtarak nė vendin e tyre me oficerė shqiptarė.
Ndėrsa ky nacionalist nė fund tė jetės sė vet la edhe kėtė konstatim pėr Shqipėrinė komuniste:
"Ne deshėm liri, pavarėsi dhe bashkim kombėtar tė trojeve etnike shqiptare, kurse ata tė Shqipėrisė nuk kishin sens patriotik, ata ishin nėn ndikimin e plotė tė komunistėve tė Jugosllavisė. Nė vend qė tė na ndihmonin, ata edhe na sulmuan... Shqipėria nuk e pėrkrahu luftėn tonė pėr liri e bashkim kombėtar..."

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2011, 23:05   20
allianz
 
Njė pohim tjetėr, kėtė radhė nga kryekomandanti aleat pėr Mesdheun, amerikani Mejtland Uilson. Pa dashje tregon qė gjermanėt nė Shqipėri realisht s'konsideroheshin si pushtues as nga komunistėt. Kjo duket dhe te qėndrimet e funksionarėve komunistė nėpėr krahina tė pėrmendur mė lart, tė cilėve iu duhej kujtuar me direktiva tė Beogradit (dhe tė aleatėve) se "gjermanėt janė pushtues".

Citim:
Shtjellimet e bėra nė kėto dy libra, pėr pyetjen e mėsipėrme, qė ngjajnė si dy pika uji me njėra tjetrėn, vėrtetojnė mė mirė se ēdo koment tjetėr se sa i lidhur ishte zoti Puto me strategjinė anti-amerikane tė shokut Enver, madje i denjė pėr t'u quajtur mentor i tij. Mė konkretisht. Dihet tashmė rreshtimi i shteteve apo dhe i forcave ndėrluftuese gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe me kėtė pohim tė zotit Uillson, ai nuk na thotė ndonjė gjė tė re.

Por, Komandanti Suprem i Forcave Aleate tė Mesdheut pohon dhe diēka tjetėr, qė zotit Puto nuk i leverdis ta citojė. Ai, pra zoti Uillson, pėr turpin tonė, vė nė dukje se nė Shqipėri nuk ka forca antigjermane, pėrfshi edhe komunistėt, tė cilėt mė shumė vrasin shqiptarėt qė nuk iu shkojnė pas se sa pushtuesit.


Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 06:29.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.