Kthehu   Kreu > D1 > Ligji i Maleve I
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.6.2007, 14:41   1
kalimtar/e
 

Shkrim i cituar Pėrkatėsia pellazgo-ilire e Kretės dhe Mikenės


Citim:
Etniciteti pellazgo-ilir i Kretės dhe Mikenės


Kretasit prehistorikė kanė krijuar njė nga qytetėrimet mė tė vjetra tė botės dhe sigurisht qytetėrimin me tė vjetėr Evropian. Shkalla e nivelit kulturor tė qytetėrimit tė Kretės ka qenė e pėrmasave tė larta dhe paraqitet me cilėsi origjinale Evropiane. Qyteterimi i Kretės i zhvilluar rreth 3000 deri nė 1400 vjet p.k paraqet njė nga shkallėt mė tė larta tė historisė sė qytetėrimit botėror. Ai ėshtė quajtur ndryshe dhe si qytetėrim pallator pasi jeta e qytetit organizohej rreth disa pallatave madhėshtore dhe tepėr Iuksoze edhe pėr kohėn qė jemi sot.

Qytetėrimit tė Kretės, pėrsa i pėrket etnicitetit, nuk i ėshtė vėne emri se kujt i pėrket, pasi nė kėtė kohė nuk ekzistonte nocioni grek, pasi nėse do tė kishte ndonjė shenjė edhe me tė vogel, padyshim do ta kishin quajtur grek.


Cila ėshtė etnia qė ka ngritur kėtė qytetėrim ?

Qyteterimi i Kretės ka qėnė njė qytetėrim pellazg. Nga tė gjitha burimet antike, Pellazgu mbahet si njeriu autokton dhe qė ka lindur nga dheu. Meqė kjo kulturė ėshtė kaq e lashtė nuk ka se si tė mos jetė ndėrtuar nga i vetmi popull i lashtė, qė kanė njohur autorėt antikė nė atė dhé.

Le tė shikojmė tė dhėnat historike nė lidhje me etnicitetin e Kretės sė vjetėr. Homeri pėrmend nė Iliadė, midis disa fiseve tė tjera dhe Pellazgun, i cili ėshtė autokton nė territoret e Egjeut.

Me tė vėrtetė, vazhdon Straboni, shikojmė pellazgė nė Kretė sikur dėshmon Homeri duke i vėnė Odiseut nė gojė kėto fjalė: “Nė kėtė ishull ku banojnė akejtė, eteokretėt trima, kydonėt, dorėt trefish edhe pellazgėt hyjnorė”.28

Kreusi, sundimtari qė i dha emrin Kretės ishte i biri i Tegetit nipit tė Lykaonit.29 Pra me origjine pellazgo-ilire, pasi Kaonėt janė quajtur dhe pellazgė dhe ilirė

Minosi, themeluesi i qytetėrimit minoan, ėshtė i biri i Zeusit dhe i Evropės, motrės sė Ilirit, pra ai ėshtė nipi i ilirėve.

Tė dhėnat qė japin autorėt antikė, tregojnė se nė Kretė kanė banuar disa fise tė tjera ilire si mesapėt, japigėt, daunėt, peuketėt.



___________
28-Straboni, gjeografia V, f.152
29-Pauzania, lib VIII, f.53.2

vijon
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2007, 13:49   2
kalimtar/e
 
Citim:
Etniciteti pellazgo-ilir i Kretės dhe Mikenės

Pasi Dedali u arratis nė Itali, Minosi iu vu nė ndjekje. Kretasit organizuan njė ekspeditė ndėshkimore ndaj Italisė, por u mundėn dhe nė kthim e sipėr i nxorri stuhia nė brigjet e Italisė ku u quajtėn Mesap.30

Pra Mesapėt e Kretės quhen ilirė nė Itali. Sic thuhet Japyksi dhe tė vėllezrit, Dauni e Peuketi eponime fisesh ilire janė bijėt e Ilirit Lykaonė tė birit tė Pellazgut31

Dardani stėrgjyshi i Trojės dhe Romės ka lindur nė Kretė, por
Dardani del fis ilir nė Iliri.

Ashtu si pjesa e bronzit, e Ilirisė dhe gjithė Evropės, Kreta nuk ka qendra fetare, pasi praktikohej besimi fetar druid, i cili ashtu si dhe nė Dodona e deri tek Baltėt dhe Britanikėt, nuk kishte tempuj, por vende nė natyrė apo shpella. Varrimi nė Kretė, zhvillohej si nė pjesėn tjetėr tė Evropės me tuma, pėr shkak tė ngurtėsisė sė tyre tė madhe, pasi atje dominon guri, janė quajtur tholosi.

Disa autorė mendojnė se Tholosi i Kretės ka ardhur nga ngurtėsimi i tumės dhe varri me dhomėza, nga zhvillimi i natyrshėm i kisteve dhe gropave tė mėparshme. Pra edhe ceremonitė e varrimit janė si tė ilirėve.

Perėndeshat mbanin titullin potnia qė shqip ėshtė zotnia qė tregon dhe zotin apo prėndeshėn. Hyjnitė qė adhuroheshin, ishin pellazge. Simbol ėshtė gjarpri, njė simbol ilir, tė cilėt shqiptarėt me emrin gjarpri i shtėpisė, e nderojnė edhe sot. Kreta ka pasur dy lloj shkrimesh, nė fillim atė piktorografik mė pas atė linear A. Tė dy kėto lloje tė shkrimeve nuk janė deshifruar, megjithėse pėr linearin janė bėrė pėrparime nė identifikimin e disa shkronjave.

P.Fauer nga 100 emrat e qyteteve tė Kretės, 93 janė pellazg. Ne listėn e tij ai paraqet emrat si: Albe, Arbis, Istron, Lisos, Malla, Kidonia etj.32

Fjala Kretė mund tė shpjegohet edhe me fjalėn Kret e shqipes, qė tregon kryet apo kokėn, pasi ajo ishte edhe komanduesja e Egjeut dhe Mesdheut Lindorė, ndoshta mund ta ketė marrė kėtė emėr se ėshtė nė krye tė tė gjithėve. Drer, quhet njė vend nė Kret qė lidhet me fjalėn drer tė shqipes qė edhe kaprolli, Thes me thesin, Fest mefest, Rethimno ka kuptimin si rrethim etj.
Edhe tė dhėnat qė japin autorėt antik tregojnė se ishin pellazgėt qė e ngritėn kėtė kulturė nga zero.

Kėshtu Diodor Siēiliani thotė se:"Nė Kretė tregohet se fiset pellazge qenė tė parat qė u mėsuan njerėzve tė ndėrtonin anije dhe tė zbusnin kafshėt, u mėsuan njerėzve artin e shigjetės dhe tė jetonin nė njė shoqėri tė pėrbashkėt. Ata kanė qenė iniciatorėt e zakoneve tė mira dhe tė njė jete tė rregullt dhe tė moderuar."33
"...Ata ishin tė parėt qė kanė bėrė sakrifica dhe ceremoni fetare pėr zotat.34- thotė Herodoti - grekėt i huazuan kėto tradita nga Pellazgėt"35.

Pauzania thotė se: "Burri i parė qė ka lindur nė botė ka qėnė Pellazgu, njė burrė i dalluar pėr pėrmasat dhe bukurinė e figurės sė tij qė i kalonte tė gjithe tė vdekshmit e tjerė pėr kualitetet e shpirtit. Pellazgu ishte i pari qė u mėsoi njerėzve qė tė ndėrtonin shtėpi dhe tė mbroheshin nga tė ftohtit, ai u mėsoi njerėzve qė tė bėnin rroba nga lėkura e deles. Pellazgu ka lindur nga dheu pėr tė qėnė filluesi i genit tė vdekshėm".36

Herodoti thotė se: "Grekėt nuk e dinė sot, qė unė kam shkruar kėto se nga e ka origjinėn ēdo zot, ose nėse ata kanė jetuar gjithmonė dhe se ēfarė forme kanė patur. Emrat e shenjtorėve tė cilėt egjiptianėt thonė se nuk i njohin, grekėt i kanė marrė nga pellazgėt "?37

Pra edhe pėr autorėt antik, pellazgėt, janė tė parėt qė shpikėn dhe ndėrtuan qytetėrimin e Kretės. pellazgo-ilirėt e Kretės, arritėn t'i japin botės njė nga qytetėrimet mė tė lavdishme, qė shėrbeu si baza ku u mbėshtet qytetėrimi i Mikenės dhe ai antik.


___________
30 - P.Grimal vep e cit f.298
31 - A.Spahiu, Pellazg..fl26
32 - G Rachet, 1993 f.253
33 - Diododr Sicilius lib.Vf.64
34 - Herodoti lib.II f.52
35 - Herodoti lib.IIf.51-53
36 - Pausania lib. VIII. 1.4 
37 - Herodoti, lib IIf.50-53
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2009, 09:04   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Labrys


Sopata me dy tehe ishte simbol i shoqėrisė kretase. Kjo quhej labrys, dhe pėrveē Kretės gjendet si simbol edhe nė Iliri e Thraki. Ishte simbol i dinastisė sė Odrisėve https://vargmal.org/dan1020

Pėr labrysin tek ilirėt, shkruan Aleksandėr Stipēeviē nė librin e tij "Ilirėt":

Citim:
Vlerė tė veēantė sopata merr nė Kretė, mė saktėsisht sopata e dyfishtė (labrys) qėndron nė lidhje tė ngushtė me brirėt konsekrativė dhe sė kėndejmi edhe me kultin e Nėnės sė Madhe. Nė tė vėrtetė, sopata e dyfishtė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse forma anakronike e Nėnės sė Madhe.66 Edhe nė vise tė tjera tė Mesdheut Lindor, jo vetėm nė Kretė, sopata ėshtė simbol i Nėnės Hyjneshė, dhe njėkohėsisht simbol lunar nė pėrgjithėsi,67 si edhe simbol i rrufesė e i vetėtimės. Sikur shumė simbole tė tjera, edhe sopata ka domethėnie polivalente. Mirėpo, mbizotėron domethėnia e saj e plleshmėrisė, sepse nė rastet mė tė shumta ėshtė e Iidhur me ato hyjni tė cilat mishėrojnė parimin e jetės e tė ripėrtėritjes nė natyrė. Domethėnie tė tillė sopata do tė ketė edhe nė kohėrat e mevonėshme deri mė sot, pa marrė parasysh trajtat e ndryshme nė tė cilat manifestohet kulti i sopatės.
Duke mos hyrė nė trajtim mė tė hollėsishėm tė problemit kompleks tė sopatės, ne kėtu do tė kufizohemi nė ato ēėshtje tė cilat i imponon materiali i zbuluar nė trevėn ilire.
Edhe nė kėtė trevė sopata ėshtė instrument tejet i lashtė i kultit. Janė zbuluar dėshmi tė pakontestueshme se sopata qė nė kohėn e epokės sė neolitit ka shėrbyer nė disa veprime tė kultit, pėrkatėsisht se ka pasur disa veti magjike, tė cilat, megjithatė, nuk ėshtė gjithmonė e mundur, saktėsisht tė identifikohen.68
Gjetjet e deritanishme e tė shumta tė sopatave nė trevėn ilire, pėr tė cilat me siguri mund tė konstatohet se kanė pasur domethėnie magjike ose religjioze, flasin pa mėdyshje pėr popullaritetin e madh tė kultit tė sopatės tek ilirėt.
Pėr ne mjafton qė kėtu tė konstatojmė faktin se pikėrisht nė provincėn romake tė Dalmacisė pėrmendoret me paraqitjen e sopatės dhe me formulėn e pėrmendur janė mė tė lashta se sa nė viset e tjera tė Perandorisė romake dhe se, sė kėndejmi, duhet qė shpjegimin e kėsaj dukurie ta kėrkojmė nė besimet parahistorike nė viset ilire mbi sopatėn si simbol qė nė njėfarė mėnyre ka qenė i lidhur me vetė varrimin, pėrkatėsisht, gjė qė ėshtė edhe mė e besueshme, pėr jetėn e pasvdekjes. Qė ilirėt e jo vetėm ata,94 e kanė lidhur sopatėn me jetėn e amshueshme, na flet, mbase, edhe fakti qė ata shumė shpesh sopatėn ia kanė vėnė tė vdekurit nė varr, dhe jo vetėm ato pėr tė cilat nuk mund tė konstatohet qė kanė pasur njė funksion simbolik, por edhe sopatat e dyfishta (labrys) dhe sopatat miniaturale tė gurit, nė domethėnien simbolike tė tė cilėve nuk mund tė dyshohet.
Sėpata tė gjetura nė Kretė, mileniumi i II p.e.s.
Emri:  Labrys.jpg
Shikimet: 4832
Madhėsia:  19,7 KB

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Minoische_Kultgegenstaende_-_Doppelaxt.jpg
Shikimet:	3444
Madhėsia:	67,0 KB
NNJ:	1557
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2009, 09:11   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Sėpata pikė sė pari, ka pasur vlerė tė gjerė pėrdorimi: Prerje drunjsh, gdhendje e drurit pėr t'i dhėnė forma nga mė tė ndryshmet, prerje kafshėsh pėr mish, pastaj nė luftė, plaēkė, dėnim, etj. Pėrveē kėsaj duke qenė nga bronzi, njė material i qėndrueshėm, mori njė vlerė kėmbimi, dhe ėshtė pėrdorė nė vend tė monedhave pėr njė kohė tė gjatė, siē shkruan Nermin Vlora Falaski.

Kėto dy vlera qė kishte sopata, i shtuan edhe vlerėn e tretė atė hyjnore-magjike.

Duke qenė e bėrė nga bronzi, njė metal deri diku mė i butė se hekuri, tehu topitej lehtė, prandaj bėheshin dy tehe, qė njėri tė shėrbente si rezervė gjatė punės.

Kulti i sopatės plotėsisht i njėjtė tek ilirėt, thrakėt dhe kretasit ėshtė njė fakt mė tepėr se kėta ishin i njėjti popull.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 6.3.2009 nė 10:51.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2009, 09:17   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Kulti i bletės


Nė Kretė ishte i fortė edhe kulti i bletės. Pėrsėri kemi njė ngjashmėri me ilirėt.

Citim:
Aleksandėr Stipēeviē, "Ilirėt"

Dihet qė ilirėt, veēanėrisht ata nė viset jugore, kanė qenė bletė-rritės tė shkėlqyeshėm dhe prodhues tė mjaltit. Vetėm mund tė supozojmė qė mjaltit, nga i cili kanė ditur tė prodhojnė pije tė shkėlqyeshme, edhe ata i kanė dhėnė domethėnie tė elementit tė gjallėrisė, tė plleshmėrisė dhe tė pavdekshmėrisė, siē ka ndodhur te grekėt e te romakėt.

Duhet ta pėrmendim, sė pari, figurėn e bletės nė monedhėn e kolonive dorike nė bregun ilir tė Dyrrhachionit dhe Apollonisė. Nuk ėshtė kjo vetėm dėshmi e bletarisė sė zhvilluar nė hinterlandin ilir tė kėtyre kolonive, por shfaqja e tyre nė kėtė monedhė duhet tė lidhet me Melissen, bijėn e Epidamnit, heroit eponim tė qytetit Epidamnos, Dyrrhachionit tė mėvonshėm.
Bletė e artė e gjetur nė Kretė
Emri:  Minoan_craft_-_golden_bee.jpg
Shikimet: 3842
Madhėsia:  94,4 KB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2009, 09:23   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Kulti i kaut


Ngjashmėria tjetėr me iliro-shqiptarėt ėshtė kulti i kaut. Pėr kultin e kaut tek ilirėt dhe tek kultura e Vinēės ka shkruar gjerėsisht A. Stipēeviē nė librin "Ilirėt", ndėrsa pėr kėtė kult tek shqiptarėt, Mark Tirta "Mitologjia ndėr shqiptarė".

Kokė kau e gjetur nė Kretė, daton nga viti 1450 p.e.s.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	minoan-bull - 1450 bc.jpg
Shikimet:	2539
Madhėsia:	54,9 KB
NNJ:	1559
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2009, 09:28   7
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Pikturė kretase, nga vitet 1600 p.e.s.
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Snake_Goddess_Crete_1600BC.jpg
Shikimet:	2529
Madhėsia:	80,2 KB
NNJ:	1560

Pėr t'u vu re, ėshtė paraqitja e gjarpėrit, njė kult thellėsisht iliroshqiptar. Madje edhe numri i gjarpėrinjve (dy), ėshtė karakteristik pėr mitologjinė iliroshqiptare.

Gruaja qė mban gjarpėrinjtė nuk dihet nėse paraqet perėndeshėn, apo ndonjė priftėreshė duke bėrė ritual, ka njė fustan shumė tė ngjashėm me ato tė malėsoreve shqiptare, fustani ka shtatė palė, shtatėshi duke qenė njė numėr kulti tek shqiptarėt. Dhe mė e rėndėsishmja ėshtė se gruaja pėrmbi fustanin ka pėshtjellak, njė veshje ekskluzivisht iliro-shqiptare.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 6.3.2009 nė 09:36.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2009, 09:34   8
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Raca ilire nė Kretė


Kjo ėshtė njė ndėr pikturat mė tė bukura kretase. Vajza ka kafkėn brakicefale, veshėt tipikė shqiptarė, dhe hunda ka ashtin konveks (hundė-shkabė). Lėkura siē shihet, gjithsesi e bardhė, dhe aspak sikur e grekėve tė sotėm, qė janė tamam si thėngjilli.
Emri:  Knossos_parissien.jpg
Shikimet: 3662
Madhėsia:  61,7 KB

Kurse nė kėtė pikturė, kjo gruaja ka poashtu kafkėn brakicefale, ashtin e hundės konveks, dhe llėra ėshtė mė e gjatė se parallėra, njė veti e gjetur tek shqiptarėt.
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	2.jpg
Shikimet:	2733
Madhėsia:	113,0 KB
NNJ:	1562

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 6.3.2009 nė 09:42.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.8.2010, 02:10   9
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Nga Aristidh Kolja - krahasim mes kėtyre dy figurave

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	DSC01268.jpg
Shikimet:	2148
Madhėsia:	64,3 KB
NNJ:	2685
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:14.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.