Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.6.2007, 08:40   1

Vė re! Ndotja urbane e mjedisit


Citim:
Trafiku dhe familjarėt, ndotin Kosovėn

Ekspertėt e ambientit nė Kosovė tregojnė se makinat janė ndotėsit kryesorė tė cilat mesatarisht prodhojnė 40-50 t pluhura fraksionesh nė ditė. Ndotėsit e dytė pas makinave, shumica tė amortizuara, ėshtė veprimtaria njerėzore.

Mjedisi sot, 91
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2007, 09:11   2

Vė re! Fėmijėt tė ekspozuar ndaj mjedisit tė rrezikshėm


Citim:
Fėmijėt tė ekspozuar ndaj mjedisit tė rrezikshėm

Dr. Nurie Ēaushi , Ministria e Shėndetėsisė, Sektori i statistikės dhe teknologjisė sė informacionit

Faktorėt mė tė rėndėsishėm qė ndikojnė nė shėndetin dhe zhvillimin e fėmijėve janė pastėrtia e ushqimit dhe ujit, kualiteti i ajrit, mjedisi i sigurtė nė shkollė dhe shtėpi.

Ekspozimi nė fėmijėri nė mjedise toksike, mund tė shkaktojė jo vetėm sėmundje tė menjėhershme, por njėkohėsisht rrit riskun e problemeve kronike pėr njė kohė tė gjatė. Sipas statistikave tė sektorit tė statistikės dhe teknologjisė sė informacionit (Ministria e Shėndetėsisė) pasqyrohet situata e rėndė mjedisore e shėndetėsore nė vendin tonė.

Pėr kėtė arsye ekspertėt e shėndetit kanė studiuar me dekada ndikimin nė mjedis tė lėndėve toksike, tė ajrit, ujit, ushqimit, kushteve tė punės dhe tė banimit, klimėn rrethuese tė trupave tanė, etj. Njė nga prioritetet kryesore tė iniciuara nga Komisioni Europian, nė Qershor tė vitit 2003, ėshtė strategjia pėr reduktimin e sėmundjeve tė lidhura me faktorėt mjedisorė.


Fėmijėt - mė tė ndjeshmit nga ndotja e mjedisit

Njė nga fokusimet kryesore tė kėsaj strategjie ėshtė ajo mbi fėmijėt, si grup mė i ndjeshėm nga ndotja e mjedisit, ndėrsa strategjia mbėshtetet nė pesė elementė kyē. Sipas studimeve, 157 milion fėmijė nė Europė janė tė ekspozuar ndaj mjedisit tė ndotur, pjesa mė e madhe e tė cilėve jetojnė nė zonat urbane. Pėr kėtė arsye janėspecifikuar katėr prioritete tė efekteve mbi shėndetin nė moshėn fėmijėnore.

• Sėmundjet respiratore tė fėmijėve (astma, alergjia),
• Ērregullime tė zhvillimit mendor,
• Tumore fėmijėnore,
• Ērregullime endokrine

Popullsia nė vendin tonė ėshtė relativisht e re, ku 33% i takojnė moshės nėn 15 vjeē, ndėrsa veprimi i shumė faktorėve mjedisorė i bėnė fėmijėt shtresėn mė tė prekur tė popullsisė.


Shėndeti i fėmijėve nė vite...


Periudha e tranzicionit nė vendin tonė solli lėvizje tė mėdha demografike brenda territorit tė tij, duke shkaktuar mbipopullimin e qendrave urbane, rritjen e ndotjes mjedisore dhe ndryshimet nė zakonet personale, tė cilat kanė ēuar nė ndryshimin e strukturės sė sėmundshmėrisė dhe vdekshmėrisė nė tė gjitha moshat, sidomos nė moshat foshnjore dhe fėmijėnore. Shkaqet e vdekjeve vijnė nga shumė grup sėmundje qė pėr vite japin vdekshmėrinė mė tė lartė nė Shqipėri. (Tabela 1)

Vdekjet pėr 100 mijė banorė (1995-2002)

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	tabela1.gif
Shikimet:	9787
Madhėsia:	25,4 KB
NNJ:	611

Nėse analizojmė modelet e vdekshmėrisė sipas grup moshave tė veēanta, shikohet qė grup mosha 0-1 vjeē dhe 1-4 vjeē kanė vdekshmėrinė mė tė lartė nė sistemim e sėmundjeve respiratore, sėmundjeve gastrointestinale dhe sėmundjeve infektive. Ndikim tė madh nė kėtė grup-sėmundje kanė mėnyra e ushqyerjes, kushtet higjieno-sanitare, faktorė tė industrializimit, faktorė gjeofizik, etj. Rritja e nivelit tė ndotjes sė mjedisit dhe ndryshimet nė zakonet personale kanė ēuar nė ndryshimin e sėmundshmėrisė, e cila shoqėrohet me ndryshimin e strukturės sė vdekshmėrisė nė kėto 10 vjetėt e fundit.

Sipas tė dhėnave tė nxjerra nga Instituti i Statistikės (INSTAT), vihet re se vdekshmėria foshnjore ėshtė mė e lartė nė zonat rurale - 59%, tė cilat janė zona qė mendohet se kanė probleme klimatike, tė ndotjes dhe gjeoparazitare.

Nė aspektin e patologjive pėr kėtė grup-moshė, veēohen sėmundjet e aparatit tė frymėmarrjes, qė zenė 27% tė rasteve tė vdekjeve nė total. Sėmundjet e aparatit tė frymėmarrjes pasohen nga sėmundjet e moshės perinatale, sėmundje simptomatike, sėmundje tė aparatit tė qarkullimit tė gjakut, infeksione tė sistemit nervor qendror, infektive, etj. Pėr kėtė problem duhen studime tė mirėfillta pėr ndikimin e faktorėve mjedisorė nė shėndetin e fėmijėve dhe sidomos nė moshat mė tė ndjeshme (0-1 vjeē dhe nėn 5 vjeē). Disa rrethe dhe qarqe kanė vdekshmėri foshnjore mė tė lartė se mesatarja e vendit, si p.sh. nė qarkun e Elbasanit vdekshmėria foshnjore dhe ajo fėmijėnore janė nė nivele tė larta, gjė qė kėrkon studime tė faktorėve mjedisorė nė grup
moshat mė tė ndjeshme nė kėtė zonė.

Sipas studimeve nė Europė, njė nga sėmundjet e sistemit respirator qė ndikon tek fėmijėt ėshtė astma - 10% e fėmijėve. Astma dhe sėmundjet e tjera respiratore akute dhe kronike janė shkaqet kryesore pėr trajtimin dhe hospitalizimin e fėmijėve. Kėto sėmundje nė vendin tonė, gjithashtu, pėrbėjnė njė grup tė rėndėsishėm qė japin njė vdekshmėri tė lartė tė kėsaj grup-moshe, sepse fėmijėt janė grupi mė i ndjeshėm nga ndotja e mjedisit dhe nuk duhet tė konsiderohen si “small adults” (“tė rriturit e vegjėl”). Ata janė veēanėrisht tė ekspozuar nga toksinat nė ujė, ushqim dhe ajėr, sepse ata pijnė mė shumė ujė, hanė mė shumė ushqim dhe marrin mė shumė ajėr se sa tė rriturit nė raport me volumin e trupit. Ata thithin mė shumė nga lėndėt qė marrin. Ndėrsa i rrituri thith 10% tė plumbit nė ushqim, fėmija thith 40% tė tij.


Shpėrndarja e shkaqeve tė vdekjeve nė moshėn 0-1 vjeē, viti 2002

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	tabela2.gif
Shikimet:	10467
Madhėsia:	13,2 KB
NNJ:	612


Numri i vdekjeve tė shkaktuara nga sistemi respirator nė moshėn 0-14 vjeē, zenė 25 % tė vdekjeve nė pėrgjithėsi. Pjesėn kryesore tė sėmundjeve, 82.4%, e pėrbėjnė rastet e grupit tė pneumonisė dhe bronkopneumonisė, ndėrsa nė vend tė dytė janė sėmundjet kronike dhe astma, me 9.3%.

Gjithashtu, po tė shikojmė shkaqet e vdekjeve nė dhjetė vjetėt e fundit, sėmundjet tumorale me shkaktojnė 86.9 raste vdekjeje pėr 100 mijė banorė, ku mosha 0-14 vjeē zė 1.4%. Edhe pse nė vėshtrimin e parė kjo pėrqindje nuk duket e lartė, nė shpėrndarjen e analizės sipas zonave dhe seksit, do tė vihet re se 78 % e rasteve tė vdekjeve janė tė zonave rurale ndėrsa 22% janė tė zonave urbane.

Nisur nga titulli i kėsaj konference “Njė mjedis mė i mirė pėr fėmijė mė tė shėndetshėm” dhe duke e parė nė kėndevėshtrimin e analizave tė mėsipėrme, duhet:

• Tė bashkėpunohet nė njė kuptim mė tė mirė tė lidhjeve tė faktorėve mjedisorė dhe shėndetit;
• Tė bashkėpunohet pėr kryerjen e studimeve mbi faktorėt mjedisorė qė ndikojnė mbi shėndetin;
• Tė bėhet e mundur identifikimi i faktorėve mjedisorė dhe reduktimi i pasojave tė shkaktuar, nga kėta faktorė.

MJEDISI SOT NR. 93 | 9
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2007, 11:10   3

Vė re! Lumi Drino drejt katastrofės ekologjike


Citim:
Emri:  lumi-drino.jpg
Shikimet: 3856
Madhėsia:  25,0 KBDepozitimi pa kriter i mbetjeve urbane pėrgjatė shtratit tė lumit Drino, po shkatėrron ekosistemin natyror si dhe florėn dhe faunėn e kėtij lumi. Si shkak i ndotjeve, shifra e tė cilave ėshtė disa herė mė e lartė se normat e lejuara, lumi Drino mund tė konsiderohet nga specialistėt si “kazan natyror mbeturinash”. “Drino, tashmė, ėshtė katėr herė mė i ndotur se parametrat e lejuara”, pohon shefi i Agjencisė Rajonale tė Mjedisit nė Gjirokastėr, Stefan Rrapi. Vitet e fundit kjo agjenci ka ndėrmarrė njė sėrė nismash pėr mbrojtjen
e shtratit tė lumit nga ndotja, por nuk ka arritur tė frenojė depozitimin e mbeturinave dhe shtimin e ndotjes pėrgjatė rrjedhės sė lumit. “Drinoja tashmė po shkon drejt degradimit tė plotė dhe duhet tė merren masa urgjente”, pohojnė plot shqetėsim specialistėt e mjedisit. Segmenti mė problematik nė kėtė drejtim ėshtė ai qė shtrihet pėrgjatė zonės sė banuar, duke filluar nga varrezat e qytetit deri nė liqenin e Viroit, tre kilometra larg Gjirokastrės.

Sipas raporteve tė specialistėve, nė kėtė zonė depozitohen lloje tė ndryshme mbeturinash, qė nga mbetjet urbane, materialet e ndėrtimit, deri te shiringat dhe fashot e mbetjeve spitalore. “Dikur kėtu ishte njė bukuri e vėrtetė”, shprehet njė prej peshkatarėve, i cili frekuentonte rregullisht ujėrat e Drinos. Mė parė ky territor mbulohej nga pemėt dhe gjelbėrimi, ndėrkohė qė ujėrat e lumit ishin tė pastra si kristal. Ndėrsa tani, me keqardhje banorėt pohojnė se nė sipėrfaqen e lumit tė zė syri gjithfarė mbeturinash: shishe plastike, kuti ambalazhi etj, ndėrsa pemėt janė prerė dhe gjelbėrimi ėshtė shkatėrruar.

MJEDISI SOT NR. 104 | 4 | 2005
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2007, 16:18   4

Vė re! Ndotja urbane e Tiranės


Citim:
“Meteorologjia” e ajrit nė Tiranė

Ekolėvizja / 5 shkurt 2007

Ndotja e ajrit nė Tiranė mbetet sėrish nė shifra alarmante, edhe pse premtimet pėr ajėr mė tė pastėr pėr shqiptarėt vijnė ēdo ditė me doza tė larta sikurse edhe niveli i ndotėsve. Tirana vazhdon tė jetė nė krye tė listės sė zezė tė ndotjes sė ajrit edhe nga matjet e ditėve te fundit.

21 Dhjetori - 445 mg/m3 ėshtė niveli i ndotjes sė ajrit nga grimcat e imėta (PM10) te “21 Dhjetori”, ndėrkohė qė normat e lejuara nga BE-ja, janė 50 mg/m3.

Zogu i Zi - niveli i ndotjes sė ajrit qėndron pothuajse nė tė njėjtit tregues me “21 Dhjetorin”, ndėrkohė qė normat e lejuara nga BE-ja janė 50 mg/m3.

Qendėr - 129 mg/m3 ėshtė niveli i ndotjes sė ajrit nga grimcat e imėta (PM10) nė qendėr tė Tiranės, norma e lejuar nga BE-ja ėshtė 50 mg/m3.

Pazari i Ri - 110 mg/m3 ėshtė niveli i ndotjes sė ajrit nga grimcat e imta (PM10) tek “Pazari i Ri”, normat e lejuara nga BE-ja ėshtė 50 mg/ m3.

Liceu Artistik - 105 mg/m3 ėshtė niveli i ndotjes sė ajrit nga grimcat e imėta (PM 10) te Liceu Artistik, norma e lejuar nga BE-ja ėshtė 50 mg/m3.



- Vlera mesatare e ‘ndotjes’ akustike nė pistėn e aeroportit “Nene Tereza”, 60 decibel (A).
- Vlera mesatare e ‘ndotjes’ akustike tek Stacioni i Trenit, 74 decibel (A)
- Vlera mesatare e ‘ndotjes’ akustike tek, Laprakė, 74 decibel (A)
- Vlera mesatare e ‘ndotjes’ akustike tek, “Ushtari i Panjohur”, 74 decibel (A )
- Vlera mesatare e ‘ndotjes’ akustike tek, “21 Dhjetori”, 80 decibel (A )

Citim:
Tirana dhe pėrbindėshi qė rritet nė beton


Tirana, nga 9m2/banor sipėrfaqe tė gjelbra, qė ka pasur para vitit 1990, tani ka 2,8m2/banor, ēka duhet tė alarmonte organet manaxhuese, kur dihet se edhe norma minimale e sanksionuar me ligj nė rregulloren urbanistike pėr pėrpilimin e planeve rregulluese ėshtė pranuar 7m2/banor.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2007, 16:26   5
Citim:
Grimcat helmuese nė ajėr shtojnė numrin e tė prekurve me kancer

Ekolėvizja / 5 shkurt 2007

Sėmundja e kancerit nė vendin tonė po pėrhapet nė masė, si pasoje e grimcave kancerogjene qe krijohen gjate jetes se pėrditshme, ne ajrin qė ne thithim prane ambienteve tė ndotura. Kjo ėshtė njė ndėr faktorėt pse nė Shqipėri kemi njė vdekshmėri tė lartė nga kanceri nė mushkėri, si pasojė e ajrit tejet tė ndotur. Rreth 150 tė prekur nga kjo sėmundje e pashėrueshme numėrohen ēdo vit nė Shqipėri.

Njė ndėr produktet helmuese ėshtė dhe amianti, ose sic njihet ndryshe azbesti, si njė ndėr elementet kimike mė tė rrezikshėm pėr shėndetin publik, qė ndodhet i pėrhapur nė mjedis. Nė vendin tonė ka rezultuar se prania e grimcave helmuese nė ajėr ėshtė shumė herė mė e lartė se normat e lejuara, duke u kthyer nė njė ndėr kėrcėnuesit seriozė tė sėmundjes sė kancerit. Kjo rrezikshmėri, sipas tyre lidhet me tendencėn e tij pėr t’u shpėrbėrė mekanikisht nė fibra nė ajėr apo ujė, tė cilat, tė marra me anė tė frymėmarrjes apo kapėrdimit mund tė kapėn lehtėsisht nė indet e brendshme tė mushkėrive e organeve tė tjera.

Emri:  ajri-ndotur-tirane.jpg
Shikimet: 24770
Madhėsia:  6,7 KBNga kontrollet e ushtruara prej specialistėve tė mjedisit, ėshtė vėnė re pėrdorimi nė masė i kėtij elementi nė produktet shqiptare. Mjafton tė pėrmendet eterniti, ose ēimento-amianti me 15-30 pėr qind pėrmbajtje amianti, qė ėshtė materiali mė i pėrdorur nė mbulesat e ēative tė shtėpive, ndėrtimin e tubave tė shkarkimit tė ujėrave tė shiut, mjedise publike (shkolla, konvikte, kopshte dhe objektet e vjetra elektroshtėpiake tė prodhuara kryesisht nė vendet e Lindjes.

Nėse nuk do tė ndėrhyhet pėr largimin dhe pakėsimin e kėtij elementi nė ambientet publike, sipas stafeve shėndetėsore brenda pak kohe, situata mund tė bėhet e rėnduar. Pėr parandalimin e pėrhapjes sė mėtejshme tė kėtij fenomeni, specialistėt vėnė nė dukje se, masat qė duhen marrė kanė tė bėjnė me krijimin e nje kuadri ligjor pėr eliminimin e importit tė ēdo produkti, qė pėrbėn kėtė material koncerogjen dhe mundėsinė e vlerėsimit e monitorimit tė tij pėrgjatė periudhave.

Amianti ka filluar tė ndalohet qė nė vitin 1992 dhe u abrogua kategorikisht nė janar tė 2005. Studimet evropiane pėr rrezikun e amiantit tregojne se, pasojat katastrofike tė kėtij materiali evidentohen vazhdimisht dhe do tė jenė nė rritje progresive me kalimin e viteve.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.10.2007, 00:02   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Banorėt e Prishtinės janė shėndrruar nė filtėra pėr pastrimin e ajrit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2008, 08:24   7

Shkrim i cituar Tiranė: Nxėnėsit me sėmundje pėr shkak tė mjedisit tė tejndotur


Citim:
Pre, 14 Mars 2008 / Eglantina Bardhi

Mjedise me kushte higjienike tepėr tė rėndė, lagėshtirė dhe tė mbipopulluara me nxėnės. Kėto shkaktarė dhe shumė tė tjerė kanė sjellė ndikim tepėr negativ mbi shėndetin e grup moshės 6-15 vjeē nė institucionet arsimore.

Ky ėshtė rezultati i studimit qė u realizua gjatė vitit 2007-2008 nga Departamenti "Ekspertiza Shėndetėsore dhe Shėndeti Mjedisor", nė Institutin e Shėndetit Publik nė bashkėpunim me Drejtorinė Rajonale tė rrethit Tiranė. Studimi u drejtua nga specialistėt Agim Shehi dhe Elida Mata, sipas tė cilėve, qėllimi i studimit ka qenė vlerėsimi i situatės higjieno-sanitare tė mjediseve tė brendshme nė kėto institucione dhe ndikimi i tyre nė shėndet.


Mjediset nė shkolla

Studimi ėshtė realizuar nė disa shkolla tė Lagjes Nr.10 (Njėsia bashkiake Nr.3 dhe Nr.4). Sipas specialistėve, ky studim ėshtė bazuar nė matjen e treguesve mikroklimaterikė, tregues fizikė dhe mikrobiologjikė, si dhe tregues shėndetėsor. Rezultatet e studimit kanė qenė tronditėse, pasi nė 88% tė klasave niveli i zhurmave ėshtė mbi vlerat standarde tė OBSH (vlera standard ėshtė 35dB).

Me tregues tepėr negativ, sipas studimit ka rezultuar edhe koeficienti i ndriēimit, sepse nė 64% tė klasave koeficienti i ndriēimit (tregues i ndriēimit natyral) ėshtė nėn vlerat standarde tė OBSH (vlera standarde ėshtė 1/6-1/7). Kjo sipas specialistėve sjell pasoja negative mbi shikimin e nxėnėsve, pasi ndriēimi i dobėt pėr orė tė tėra ndikon drejtpėrdrejt mbi shikimin e tyre.

Mbipopullimin e klasave me nxėnės duket se nuk e dėshmojnė vetėm ankesat e kėtyre tė fundit dhe stafit pedagogjik, por edhe vetė studimi i ISHP-sė, tė cilėt e rendisin kėtė fakt si ndėr mė problematikėt, pasi kjo ndikon edhe negativisht, edhe mbi shėndetin e tyre. "Nė 88% tė klasave rezulton mbipopullim, ku vlera normė e sipėrfaqes sė klasės pėr njė nxėnės ėshtė 1.5m²-2m²", bėhet e ditur nė studim, por si tė mos mjaftonin kėto studimi ėshtė tepėr pesimist edhe sa i takon lagėshtirės nė klasa, pasi nė 67% tė klasave vlera e lagėshtisė relative ėshtė mbi vlerat standarde tė OBSH (vlera standarde ėshtė 40%-60%).

Gjithashtu studimi ka treguar rezultate tepėr negative edhe sa i takon ndotjes sė ajrit nė ambientet e brendshme, nė 82% tė klasave paraqitet kontaminim i lartė mikrobik i ajrit dhe nė 66% tė klasave kontaminim i lartė mykologjik i ajrit.


Impakti mbi shėndetin

Infeksione respiratore, vėshtirėsi nė frymėmarrje dhe alergji tė ndryshme. Kėto janė disa nga pasojat mbi shėndetin e nxėnėsve, pėr shkak tė ndotjeve tė ndryshme nė mjediset e institucioneve arsimore. Sipas studimit tė ISHP-sė, rreth 26% e nxėnėsve kanė kaluar infeksione respiratore tė rrugėve tė sipėrme dhe tė poshtme, dhe rreth 11 % e nxėnėsve kanė pasur vėshtirėsi nė frymėmarrje, kryesisht gjatė 12 muajve tė fundit. Shqetėsimet e nxėnėsve pėr shkak tė mjedisit ku bėjnė mėsim janė shfaqur edhe me alergji, pasi rreth 20 pėr qind e tyre janė prekur nga kėto alergji.


Rezultatet e studimit

-88% e klasave rezultojnė me nivelin e zhurmave mbi vlerat standarde tė OBSH (vlera standard ėshtė 35dB).
- 64% e klasave rezultojnė me koeficientin e ndriēimit (tregues i ndriēimit natyral) nėn vlerat standarde tė OBSH (vlera standarde ėshtė 1/6-1/7).
- 88% e klasave rezultojnė me mbipopullim, ku vlera normė e sipėrfaqes sė klasės pėr njė nxėnės ėshtė 1.5m²-2m².
- 67% e klasave rezultojnė me vlerėn e lagėshtisė relative mbi vlerat standarde tė OBSH (vlera standarde ėshtė 40%-60%).
- 82% e klasave paraqitet kontaminim i lartė mikrobik i ajrit dhe nė 66% tė klasave kontaminim i lartė mykologjik i ajrit


Pasojat e ndotjes

- 26% e nxėnėsve kanė kaluar infeksione respiratore tė rrugėve tė sipėrme dhe tė poshtme.
- 11% e nxėnėsve kanė pasur vėshtirėsi nė frymėmarrje, kryesisht gjatė 12 muajve tė fundit
- 20% e nxėnėsve ishin alergjik.


http://shekulli.com.al/news/50/ARTIC...008-03-14.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2008, 20:43   8

Shkrim i cituar Tiranė: Ndotja shėnon dhe nivele tė larta dyoksidi azoti


Tre kryqėzimet mė tė mėdha tė kryeqytetit, "21 Dhjetori", "Zogu i Zi" dhe mbikalimi nė kthesėn e Kamzės, janė edhe zonat mė tė ndotura nė vend pohon studimi mė i fundit i kryer nga Instituti i Shėndetit Publik. Veē pluhurit, nė ajrin e kryeqytetit qarkullojnė dhe grimca dyoksidi tė azotit, qė lėshohen nga automjetet me pasoja shumė tė renda pėr shėndetin e banorėve me kryesoret sėmundjet e mushkėrive dhe kancerin.

http://www.kohajone.com/html/artikull_25587.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.5.2008, 05:47   9

Shkrim i cituar Perėndimor: Ajri i qyteteve i tejndotur


Infeksionet nė rrugėt e frymėmarrjes zėnė 90 pėr qind tė sėmundjeve infektive nė vendin tonė. Kėto sėmundje rezultojnė tė jenė mė tė pėrhapura nė zonat urbane, ku dendėsia e popullsisė ėshtė mė e madhe dhe ajri mė i ndotur.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...Itemid=0&lang=
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2008, 14:28   10

Shkrim i cituar Tirana e “mbingopur” nga pluhuri dhe tymrat


Kryeqytetit Shqipėrisė ėshtė njė nga mė tė ndoturit pėrsa i pėrket pluhurit dhe gazrave tė makinave. Megjithėse nga Ministria e Mjedisit janė bėrė shumė projekte pėr tė ulur ndotjen e ajrit qė ekziston nė Tiranė, sėrish gjėndja ėshtė tepėr e alarmante. Gjithnjė nė kryeqytet ka qėnė tepėr problem ndotja akustike dhe ajo e ajrit.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...Itemid=0&lang=
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.9.2008, 12:42   11

Shkrim i cituar Tiranė: Mjedisorėt protestė kundėr urbanizimit


Aleanca pėr Mbrojtjen e Hapėsirave tė Gjelbėruara ka deklaruar se do tė nisė njė sėrė protestash kundėr projektit qė synon ta shndėrrojė Parkun e Liqenit tė Tiranės nė njė zonė tė betonuar. Ambientalisti Sazan Guri, gjatė njė takimi qė zhvilloi dje me disa tė rinj u shpreh se ky projekt do ta kthejė atė nė njė zonė urbane.

"Ajo qė na shqetėson ne, - u shpreh Guri, -nuk ėshtė projekti nė vetvete nga pikėpamja arkitekturore, por ėshtė zėnia i hapėsirave publike, tė gjelbra, shlodhėse ose kreative, nė hapėsira betonizimi dhe urbanizimi nė interes tė disa njerėzve tė veēantė. Mendohet tė ndėrtohet njė qendėr e dytė pėr Tiranėn, por nuk e kuptoj si mund tė quhet qendėr kur tė gjitha rrugėt e tjera nuk rrahin drejt saj. Prandaj, ne jemi tė mendimit qė ka ardhur koha qė ta mendojmė ndryshe urbanizimin, nė kuadrin e njė mekanizmi tė gjelbėr dhe jo nė kuadrin e njė mekanizmi gri", - ka thėnė ai

http://www.mjedisisot.info/index.asp...=129&lloji=dok
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2008, 11:59   12

Vė re! Ndotja urbane e Shkumbinit


Citim:
Nė Elbasan vdesin mesatarisht 335 persona nė vit nga sėmundjet kanceroze dhe rreth 70% i takojnė rrethit tė Elbasanit, ndėrsa mosha mesatare e jetės ėshtė 55-65 vjeē. Ndėrkohė ka edhe numėr mė tė madh tė malformimeve tė lindura nisur nga numri i popullsisė ku nė 10 mijė lindje lindin 10 fėmijė me malformime.

Tė gjitha kėto janė publikuar gjatė njė raporti nga njė Komision pėr Mjedisin i ngritur nga Kėshilli Bashkiak i Elbasanit. Raporti ėshtė sjellė nga mjeku Edmond Laho pas njė monitorimi tė bėrė mesatarisht 16 ditė nė muaj pėr periudhėn janar-qershor 2008.

Sipas kėtij raporti LGP, lėndė e ngurtė pezull nė ajėr ėshtė 220 deri nė 270 mgr-m3, kur norma e Ministrisė sė Mjedisit ėshtė 140, ndėrsa ajo e Bashkimit Evropian 60. PM10 ėshtė 150-180 mgr-m3 aktualisht kur normat e Ministrisė sė Mjedisit janė 60, ndėrsa ato tė Bashkimit Evropian 30.

Kėto grimca kanė nė brendėsi lėndė toksike, tė cilat formojnė smogun dhe shiun acid qė mbushin rrugėt e frymėmarrjes. I njėjti raport i ka cilėsuar pasojat e kėtyre lėndėve tė dėmshme tek sėmundjet e mushkėrive dhe tumorale.

Faktorėt qė ndikojnė tek kėto rezultate sipas hartuesve tė raportit vijnė nga Zona Industriale me Kurum, Ferrokrom, ECF dhe fabrikat e tullave ku filtrat shpesh stakohen nė mbrėmje.

Faktori i dytė qė ndikon nė ndotjen e mjedisit ėshtė ndotja urbane dhe mossistemimi i mbetjeve qė rrezikojnė deri edhe ujin e pijshėm, duke shtuar kėtu transportin me automjetet e vjetra dhe shtimin e numrit tė tyre.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=54067
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.10.2008, 21:43   13

Shkrim i cituar Tiranė: Zhurma mbetet nė nivele tė larta


Duke iu referuar monitorimit tė fundit, tė realizuar nė tetė qytete, Tirana rezulton tė jetė qyteti me ndotje mė tė lartė akustike. Nivelet e zhurmave arrijnė deri nė 74 dB (decibel) nė kryqėzimet kryesore, ndėrkohė qė mesatarja nuk duhet t'i kalojė 55db. Pėr mė tej rreth 800 ankesa nė ditė vijnė nė adresė tė Bashkisė sė Tiranės, pėr zhurmėn qė shkaktojnė lokalet dhe baret.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=20516
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2008, 20:25   14

Shkrim i cituar Ndotja nė Tiranė: Kontraktohet firmė e huaj pėr matje


Nė kryeqytet janė pėrcaktuar 35 zona, nė tė cilat do tė monitorohet pėrqendrimi i NO2 (dioksidit tė azotit). Si njė nga derivatet e shkarkimeve nė ajėr tė trafikut tė makinave, matja e kėtij elementi do tė shėrbejė edhe pėr hartėzimin e vendndodhjes nė gjithė qytetin e Tiranės. Monitorimi do tė kryhet nga ECAT Tirana, nė bashkėpunim me Agjencinė Rajonale tė Mbrojtjes sė Mjedisit tė Venetos (ARPAV), Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit dhe Pyjeve.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=13066
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.12.2008, 19:23   15

Shkrim i cituar Tirana rrezikon ndotje toksike nga ish-kombinati i autotraktorėve


UNDP-ja ka klasifikuar 24 zona mjedisore si tė tejndotura nė Shqipėrinė Perėndimore dhe kėrkon ndėrhyrje tė menjėhershme. Rritja e ndotjes nė mjedis ka sjellė dhe shfaqje tė mutacioneve gjenetike nė popullatė si edhe shtimin e fėmijėve astmatikė.

Nė zonat me rrezikshmėri tė lartė bėn pjesė edhe ajo e ish-kombinatit tė autotraktorėve nė Tiranė. Nė studim thuhet se ndotja nė kėtė zonė ėshtė aq e madhe sa ka prekur edhe Lumin e Tiranės qė rrjedh nė krah tė ish-kombinatit, si edhe ka tendenca serioze tė kalojė edhe mė poshtė nė zonat mė tė populluara.

Qytetet mė tė rėndėsishme shqiptaroperėndimore kanė mbartur nga e kaluara asgjė me tepėr sesa mbeturina tė rrezikshme pėr jetėn e njerėzve, era e sė cilės vazhdon tė kundėrmojė nė ato vende ku duket sikur ka rėnė nė gjumė. UNDP-ja numėron 10 qytete qė kėrkojnė ndėrhyrje emergjente pėr pastrimin dhe rehabilitimin e tyre.

Zona mė e rrezikshme qė mban dhe vendin e parė nė renditje pėr nga ndotja historike ėshtė kombinati metalurgjik nė Shkumbin. Si rrjedhojė e lėndėve toksike, nė zonėn e Shkumbinit janė vėnė re shpesh, krahas problemeve nė mushkėri, edhe mutacione tė ndryshme gjenetike. Ndikimet nė mjedis konstatohen mė herėt te fėmijėt e porsalindur. Transmetimi i sėmundjeve tė ardhura si pasojė e ndotjes nga nėna nė embrion, ka sjellė qė fėmijėt tė lindin me probleme nė rrugėt e frymėmarrjes, kryesisht me astmė.

Qyteti i dytė, me ndotje historike ėshtė Burreli. UNDP-ja kėrkon qė nė fabrikėn e pėrpunimit tė ferrokromit, tė kryhet pastrimi i menjėhershėm i zonės, nė tė kundėrt pasojat do tė jenė tė parikuperueshme.

Ndėrkaq fabrika e prodhimit tė baterive nė Berat ka bėrė qė ajri atje tė jetė tre herė mė i ndotur se parametrat e lejuar nga BE-ja.

I katėrti ndėr mė tė infektuarit ėshtė qyteti i vogėl i Laēit. Paēka se Superfosfati ka kohė qė ėshtė nė gjumė, mbetjet toksike nė kėtė impiant kanė bėrė tė tyren, duke ndotur ujėrat sipėrfaqėsorė, si edhe nėntokėn.

Njė tjetėr zonė e rrezikshme qė pėrfshihet nė emergjencat mjedisore ėshtė edhe miniera e bakrit nė fshatin Rehovė, nė qytetin e Korēės.

Vetėm pak mė nė juglindje ndodhet zona e 7-tė mė e rrezikshme. Bėhet fjalė pėr Gurin e Kuq nė qytetin e Pogradecit, mbetjet e pėrpunimit tė Hekur-Nikelit tė tė cilit rrezikojnė Liqenin e Ohrit. Hedhja e mbetjeve nė liqen ka bėrė qė uji tė marrė ngjyrė tė kuqe, duke i shkaktuar ndotje tej normave tė lejuara. Ndotja, thuhet nė studim, ka dėmtuar rėndė shumė nga speciet qė gjallojnė nė ujėrat e liqenit.

Tė fundit nė dhjetė zonat mė tė prekura, janė miniera e Bulqizės, shkrirėsi i ferrokromit nė Shkumbin, kombinati i tekstileve nė Berat, si edhe ish-fabrika e plastikės nė Lushnjė.

http://www.shekulli.com.al/news/231/...008-12-25.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2009, 12:59   16

Shkrim i cituar Tiranė: Betonizimi nga problemet kryesore


Mungesė gjelbėrimi dhe ndotje nė nivele maksimale e kryeqytetit. Nė pyetėsorin e pėrvitshėm tė drejtuar nga bashkia mbi problematikat qė i shqetėson mė shumė banorėt e Tiranės, edhe kėtė vit qytetarėt kanė renditur nė vend tė parė pamjaftueshmėrinė e gjelbėrimit.

Gjithashtu kanė cilėsuar si tė pakėnaqshme situatėn e krijuar nė Parkun e Liqenit Artificial, aty ku bashkia ka deklaruar se ka kryer disa "punime ripėrtėritjeje".

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14347
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.3.2009, 11:23   17
Citim:
Radoni, gazi radioaktiv qė po helmon Tiranėn

Nėntoka e Tiranės mund tė jetė njė kėrcėnim serioz pėr jetėn e banorėve tė kryeqytetit. Kjo, pėr shkak tė radonit (Rn222), njė gaz radioaktiv qė gjendet nė nėntokėn e qytetit dhe qė nėse ėshtė mbi normat e lejuara shkakton kancer nė mushkėri.

Specialistėt e shėrbimit gjeologjik kanė bėrė njė studim tė posaēėm pėr praninė e tij nė vitin 2005, pėrfundimet e tė cilit kanė nxjerrė si pika me rrezikshmėri tė Kodrėn e Kuqe, Kinostudion, “21 Dhjetorin”, Gropėn e Sejdisė etj. Zona mė e rrezikshme ėshtė ajo e parkut kombėtar nė malin e Dajtit, ku prania e kėtij gazi radioaktiv, ėshtė regjistruar deri nė 10 herė mė shumė se parametrat e BE-sė.

Matjet

Prof.as. Safet Dogjani, i cili ka marrė pjesė nė studimin e kryer nė 2005-ėn, tregon se “harta e pėrqendrimit tė radonit”, ėshtė studim i shėrbimit gjeologjik shqiptar realizuar nė vitin 2005 qė ka monitoruar pėrqendrimin e radonit (gaz radioaktiv qė buron nga toka) nė 37 qendra kryesore urbane tė Shqipėrisė Perėndimore.

“Tirana ėshtė qyteti mė i studiuar, janė bėrė 6 matje pėr km2. Nga 150 sheshe tė matura me sipėrfaqe 40 km2, 53 sheshe kanė rezultuar me rrezik tė lartė radoni. Rezultatet e kėtij studimi nė bazė tė sipėrfaqes qė ėshtė matur, kanė treguar se 30 pėr qind e sipėrfaqes sė Tiranės rezulton me rrezik tė lartė radoni. Nė hartėn e zonės sė alertit bėjnė pjesė aksi Kinostudio, Kodra e Kuqe, “21 Dhjetori”, Gropa e Ajdin Sejdisė dhe zona e Dajtit. Po tė shihen me vėmendje kėto zona, ngjyra e dheut ėshtė me ngjyrė tė kuqe”, - ka shpjeguar Dogjani.

Ministria e Mjedisit

Prania e gazit radioaktiv nė kryeqytetet konfirmohet edhe nga Ministria e Mjedisit. Nė njė studim tė publikuar nga kjo ministri, ku janė vėzhguar parametrat e cilėsisė sė ajrit, ujit dhe tokės nė mbarė vendin, njė kapitull i veēantė i kushtohet edhe pranisė sė radonit. Matjet kėtė radhė janė bėrė nga Agjencia Rajonale e Mjedisit, e cila ka testuar praninė e Rn222 nė nėntokėn e Tiranės, nė mjediset e brendshme tė shtėpive si dhe nė depozitėn e ujit nė Bėrxull. Tė dhėnat kanė rezultuar me tė vėrtetė shqetėsuese, sidomos pėr sa i pėrket mjediseve tė brendshme.

Pėr pėrqendrimin e radonit nė tokė janė vėzhguar kryesisht sheshe me rrezik tė mesėm, tė lartė dhe mė pak tė ulėt, tė cilat kanė rezultuar me po atė klasifikim rreziku. Pėr sa u pėrket ambienteve tė brendshme, nė qytetin e Tiranės janė kryer 32 vėzhgime nga 20 tė planifikuara, ku rezulton se nivelet mesatare tė pėrqendrimit tė radonit luhaten nga vlerat mė tė ulėta nėn 50 Bq/m3 deri nė 10 herė mbi normėn e lejuar, duke kapur vlerat e 3831 Bq/m3, ndėrsa matjet nė depozitėn e ujit nė Bėrxull kanė treguar vlera mesatare tė pranisė sė radonit, ndaj ajo do tė mbikėqyret nė mėnyrė tė vazhdueshme.

Por ka njė ēėshtje mė shqetėsuese nė lidhje me rrezatimin nga radoni. Njė sėrė zonash janė tė predispozuara pėr t’u prekur nga ēlirimi nga toka i gazit tė radonit. Shtimi i sasisė sė kėtij gazi nė banesa mund tė shkaktojė doza tė papranueshme rrezatimi dhe tani njihet si njė nga shkaktarėt kryesorė tė kancerit nė mushkėri. Ashtu siē thuhet nė Shqyrtimin dhe Kontrollin e Performancės Mjedisore ng a KEKBE-ja:

“…Nė fillim tė viteve 1990, Studimi Gjeologjik vlerėsoi rrezikun e mundshėm qė pėrbėn radoni nė fushėn perėndimore tė Shqipėrisė. Ky studim, i kryer nė 5 pėr qind tė territorit tė vendit, tregoi se ekzistonte rreziku falė pėrqendrimit tė lartė tė radonit nė tokė. Pas kėtij studimi, nė njė grup shtėpish qė u hetuan nė Tiranė u gjendėn nivele mesatare tė radonit prej 150 Bq/ m3 (vlera udhėzuese e OBSH-sė: 100 Bq/m3). Shtėpitė e vendosura nė njė zonė tė rrezikut tė lartė, nė parkun kombėtar tė Dajtit, shfaqėn nivele shqetėsuese qė luhateshin nga 1000 deri nė 4000 Bq/m3. Studimi u kufizua vetėm nė matjen e nivelit tė radonit dhe hedhjen nė hartė tė rrezikut tė radonit nė zonėn e studiuar. Pas kėsaj, u zbuluan dy zona afėr Shkodrės dhe Tiranės qė kishin nivele tė larta Bq/m3. Megjithatė, nuk janė bėrė pėrpjekje pėr tė vlerėsuar efektet e mundshme mbi shėndetin nė zonat e rrezikut tė lartė, gjithashtu edhe marrja e masave pėr mbrojtjen e popullsisė nė zonat e prekura propozohen nė periudhėn afatshkurtėr.”

Por, nė tė vėrtetė, deri mė tani nuk ka pasur asnjė masė pėr parandalimin
e kėtij rreziku.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=56003

Citim:
Mėnyrat se si futet gazi radioaktiv nė ndėrtesė

Njihen shumė burime qė sjellin radonin nė ndėrtesė, por tre janė burimet kryesore qė sjellin ose furnizojnė ndėrtesėn me kėtė lloj gazi radioaktiv:

- radoni qė vjen nga ajri i tokės,
- radoni qė ēlirohet nga materialet e ndėrtimit si dhe
- radoni qė vjen me ujin e tubacioneve, dushit etj.

Pra, tė trija kėto burime janė tė lidhura ngushtė me mjedisin gjeologjik, dhe pėrbėjnė 69% tė dozės sė pėrgjithshme radioaktive qė merr njeriu. Nga kėto tre burime, peshėn mė tė madhe, kontributin mė tė lartė, e mban radoni qė vjen nga toka, trualli gjeologjik, mbi tė cilin ngrihen themelet e ndėrtesės. Pra, pėrmbajtja e radionuklideve natyrore (U-238 dhe Th-232) nė tokė, ėshtė faktori kryesor dhe udhėheqės qė dikton nivelet e pėrqendrimit tė radonit nė ambientet e brendshme. Norma e lejuar e radonit ėshtė 200 Bq/m3 (bekerel pėr metėr kub).

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=56008
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2009, 01:43   18

Shkrim i cituar ShP: Nė rėnie ndotja e ajrit tė qyteteve


Grimcat e rrezikshme tė ajrit vazhdojnė tė jenė problematike nė shtetin Perėndimor nė krahasim me nivelet e BE-sė. Qyteti mė i ndotur vazhdon tė rezultojė Tirana, ku pikat mė kulmore janė kryqėzimet e mėdha dhe listėn e kryeson pika e “21 Dhjetorit”. Njė ndėr grimcat mė tė rrezikshme, NO2, vazhdon tė jetė e pranishme nė masa tė larta nė kryeqytet.

Ajri i qyteteve rezulton i pastėr pėr 4 tregues SO2, NO2, O3 dhe Pb, tė cilėt janė brenda normave tė lejuara tė Standardit Shqiptar nė tė gjitha stacionet dhe qytetet e monitoruara, thanė tė mėrkurėn burime nga Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave.

Sipas MMPA-sė, monitorimi i cilėsisė sė ajrit tė qyteteve ėshtė kryer pėr 6 treguesit mė kryesorė, PM10, LNP, NO2, SO2, O3, Pb dhe nė 1 stacion PM2.5, nė 5 qytete Tiranė, Shkumbin, Durrės, Fier, Shkodėr, nė 9 stacione tė pėrzgjedhura nė zonat urbane mė tė rėnduara.

Gjatė vitit tė kaluar, pėrmbajtja e pluhurave nė ajrin urban PM10 (grimca nėn 10 mikron) dhe LNP, (lėndė e ngurtė pezull) paraqet pėrmirėsim tė dukshėm nė krahasim me vitin 2007, pasi nė 4 stacione (nga 2 nė 2007) pėrmbajtja e PM10 rezulton brenda normave tė standardit shqiptar dhe 2 prej tyre plotėsojnė normėn e BE.

Bazuar nė tė dhėnat e monitorimit, nė Shkumbin ka gjithashtu pėrmirėsim progresiv tė cilėsisė sė ajrit urban, pasi nė stacionin nė qendėr tė qytetit vlera e PM10 nė 2008 rezulton brenda normės shqiptare, kurse LNP tejkalon shumė pak normėn. Nė 3 stacionet e tjerė (nė qytetet Shkodėr, Fier dhe Vlorė) pėrmbajtja e PM10 dhe LNP ėshtė pothuajse nė te njėjtat nivele, si gjatė vitit 2007.

Monitorimi i ndotjes atmosferike nėpėrmjet analizės elementare tė aerosoleve, konfirmon se pėrmbajtja e metaleve toksike nė ajrin urban nė qendėr tė Tiranės rezulton nė vlera mjaft mė tė ulėta se normat e lejuara. Ndėrsa, sipas tė dhėnave, elementet e lidhur me pluhurin tokėsor, si K,Ca, Ti dhe Fe janė nė pėrqendrime mė tė larta.

Nė drejtim tė uljes sė konsumit tė substancave ozon-holluese (LOH) dhe respektimin e kuotave tė caktuara nga Protokolli i Montrealit, shteti Perėndimor ka bėrė njė progres mjaft pozitiv, duke marrė edhe pėrgėzime zyrtare, pasi sasia e LOH tė konsumuara ėshtė ulur nga viti nė vit (nga 4.4 ton nė vitin 2007, nė 2.2 ton nė vitin 2008).

Progres i rėndėsishėm ėshtė bėrė nė metodologjinė e matjeve tė treguesve tė cilėsisė sė ajrit. Vendosja e pajisjeve automatike dixhitale nė 4 stacione (2 nė Tiranė dhe 2 nė Shkumbin) ka sjellė rritje tė frekuencės sė matjeve, cilėsinė dhe besueshmėrinė e tė dhėnave.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=13123
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.7.2009, 15:55   19

Shkrim i cituar Ndotja urbane e Shkupit


Citim:
Shkupi ka njė gjė tė pėrbashkėt me metropolet evropiane, Milanon dhe Athinėn. Kryeqyteti jonė mund tė krahasohet me kėto qytete evropiane pėr nga ndotja e ajrit me thėrrmija tė dėmshme kancerogjene me madhėsi prej 2.5 mikrometėr qė ėshtė njė e 2.500 pjesė e milimetrit.

Nė shkencė ndikimi i kėtyre grimcave ende po hulumtohet, por dihet se kanė njė ndikim negativ ndaj shėndetit tė njeriut. Ato tek ne nuk janė studiuar sa duhet, pėrpos studimit gati tė pėrgatitur tė doktoreshės tė shkencave kimike, Borka Kovaēeviē, e punėsuar nė laboratorinė Farmahem.

“Sipas ligjeve evropiane ėshtė dashur qė tė aplikohet matja e grimcave me 2.5 mikrometėr, pasi ato nė realitet janė mė tė rrezikshme se ato mė tė mėdha, pasi ato i thith njeriu dhe nevojitet qė tė bėhet analiza e tyre, kurse kjo tani pėr tani nuk po bėhet nė Maqedoni”, deklaroi Borka Kovaēeviē, doktore e shkencave kimike.

Pėr shkak tė madhėsisė sė tyre tė vogėl, ato mund direkt tė hyjnė nė sistemin e gjakut. Mund tė shkaktojnė kancerin, tumorin, astmėn, pneumoninė dhe sėmundje tjera. Ato rrjedhin nga trafiku, ngrohja qendrore dhe prodhimtaria, kurse njė pėrqindje shumė mė e vogėl edhe nga burimet natyrore.

Ministria e Ambientit nė 15 stacionet e vėzhgimit nė vend po bėnė matjen e thėrrmijave nė ajėr, por jo edhe tė atyre mė tė imta.

“Momentalisht tė gjitha stacionet automatike po bėjnė matjen e thėrrmijave tė suspenduara me madhėsi deri 10 mikrometėr. Nė raport me thėrrmijat e suspenduara me madhėsi deri 2 mikrometėr mund tė them se analizatorėt tanė nė stacionet automatike tė vėzhgimit mund tė bėjnė matjen e kėtillė nė Maqedoni, por rekomandimet e vitit 2008 nuk janė inkorporuar nė legjislacionin tonė. Kur kjo do tė hyjė nė aktet nėnligjore do tė mund qė tė kryhen matjet e kėtyre thėrrmijave”, deklaroi Aleksandra Nestorovska – Kėrstevska, kėshilltare Ministrinė e Ambientit.

Aktualisht, matjet e kėtilla i bėjnė vetėm disa laboratorė privat. Krahas Shkupit, Athinės dhe Milanos, nė listėn e qyteteve tė ndotura me thėrrmija tė vogla janė edhe qyteti i Meksiko Sitit dhe kryeqyteti i Kinės, Pekini.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/16979.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2009, 15:51   20
Citim:
Ajri i Tiranės, 2 vite jetė mė pak pėr ēdo banor

Cilėsia e ajrit qė thithin banorėt e kryeqytetit kalon normat e parashikuara nga BE-ja, duke ulur deri nė dy vjet jetėgjatėsinė e qytetarėve tė Tiranės.

Smogu i automjeteve, pluhuri dhe djegia e mbeturinave, janė tre nga faktorėt mė tė rėndėsishėm qė bėhen shkak pėr ndotjen mjedisore.

Ekspertėt qė kanė kryer hulumtimin pėr ndotjen e ajrit nė Tiranė paralajmėrojnė se nėse nuk merren masa urgjente, humbja e pritshme e jetėgjatėsisė nė kryeqytet do jetė 1-2 vjet pėr banor.

Tė dhėnat tronditėse mbi pasojat negative qė shkakton ndotja e ajrit lidhen direkt edhe me vdekshmėrinė e pėrvitshme. Duke iu referuar statistikave tė OBSH-sė, rreth 200 vdekje nė vit nė Shqipėri janė tė lidhura vetėm me ndotjen e ajrit, duke u bėrė kėshtu shkak pėr prishjen e cilėsisė sė jetės.

Studimi i Institutit tė Shėndetit Publik tregon se, rreth 1400 raste tė reja me kancer qė shfaqen ēdo vit ndodhin pėr shkak tė faktorėve tė ndotjes sė ambientit. Kanceret, sipas studimit, janė tė llojeve tė ndryshme, ku ato tė mushkėrive dhe lėkurės qė vijnė direkt nga mjedisi, janė faktorėt kryesorė

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4197
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:57.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.