Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 12.11.2009, 14:58   21
Citim:
Prishtina bėhet me stacion pėr monitorimin e ndotjes sė ajrit

Nė Institutin Hidrometreologjik tė Kosovės nė Prishtinė, sot zhvillohet ceremonia e pėrurimit tė Stacionit pėr monitorimin e ajrit, i cili ka teknologji moderne. Pėrmes kėtij stacioni do tė monitorohet shkalla e ndotjes sė ajrit me tė gjitha komponentėt.

Stacione tė tilla janė vendosur edhe nė Mitrovicė, Obiliq dhe nė Hanin e Elezit, derisa gjatė vitit tė ardhshėm pritet qė tė instalohen edhe 10 stacione tė tjera nė shkallė vendi.

Stacioni qė do tė pėrurohet ėshtė donacion i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Sllovenisė.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=33569
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2010, 19:39   22
Citim:
Radoni kėrcėnon Tiranėn, ministria ska fonde pėr matjet

Tirana rrezikohet nga radoni. Sipas njė raporti tė Avokatit tė Popullit, nė kryeqytet gazi radioaktiv ėshtė dhjetė herė mė i lartė se parametrat evropiane. Pėrballė kėsaj situate, Emir Dobjani ka pėrpiluar njė rekomandim drejtuar kryeministrisė, ministrit tė Mjedisit dhe atij tė Shėndetėsisė.

Avokati i Popullit kėrkon marrjen e masave tė nevojshme pėr mbikėqyrjen dhe kontrollin e ndotjes sė mjedisit urban nė Tiranė. Alarmi i referohet njė studimi tė kryer prej specialisteve tė shėrbimit gjeologjik ne vitin 2005, lidhur me prezencėn e gazit Radon, nė 37 qendra kryesore urbane tė vendit.

(...)

Sipas studimit tė kryer nga ana e Ministrisė sė Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave, qyteti i Tiranės rezulton tė jetė i vendosur mbi njė trashėsi tė kuqe aktive, qė mund tė thuhet se prodhon radon.

Sipas ekspertėve, pjesa qė dominohet nga shtėpitė e ulėta 1-2 katėshe dhe qė ēdo ditė po kthehen nė ndėrtime tė reja, ėshtė pjesa ku zhvillohet kjo trashėsi aktive, e cila detyrimisht duhet izoluar pėr tė penguar kalimin e radonit nė ndėrtesė.

Avokati i Popullit nė raport ka kėrkuar qė tė zhvillohen studime tė pėrvitshme apo edhe nė afate kohore me tė ngushta nė zonat problematike nė tė gjithė vendin, ku shfaqet prezenca e gazit Radon.

“Kėrkojmė tė dimė nėse ekziston apo jo njė bazė ligjore, e cila do ta bėnte tė detyrueshme kėtė gjė. Kemi kėrkuar njėkohėsisht tė informohemi mbi masat qė institucioni MMPAU, ka marrė pėr kėtė ēėshtje, qė me sa duket pėrbėn njė problem shumė serioz pėr cilėsinė e jetės, jo vetėm nė Tiranė, por, nė tė gjithė vendin” shprehet Dobjani.

Raporti vijon duke theksuar si kusht ndėrtimor ėshtė edhe kėrkesa pėr certifikatėn e emetimit tė radonit, e cila duhet tė lėshohet nga institucionet pėrgjegjėse. Nė kėtė kėndvėshtrim, duhet tė bėhet e detyrueshme kryerja e njė studimi tė truallit gjeologjik tė ndėrtimeve tė reja pėr vlerėsimin e rrezikut radon, materialet e ndėrtimit para se tė pėrdoren duhet tė analizohen dhe tė certifikohen pėr kėtė element radioaktiv.

“E gjithė kjo ndėrmarrje dinamike dhe emergjente, kėrkon ndėrhyrje nė legjislacionin specifik nė fuqi pėr plotėsimin apo pėrmirėsimin e tij, si dhe nxjerrjen akteve tė reja normative, tė nevojshme”, thekson mė tej raporti i Avokatit tė Popullit.


Efektet e radonit

Megjithėse pėr periudhėn 2003-2007, MMPAU ka dhėnė njė shumė prej 600 mijė lekė ēdo vit, ka rreth 2 vjet qė ky financim ėshtė ndėrprerė pėr mungesė fondesh. Ēėshtja bėhet edhe mė serioze kur konfirmohet se, ēlirimi i kėtij gazi nga toka dhe shtimi i sasisė sė tij nė banesa, mund tė shkaktojė doza tė papranueshme rrezatimi, qė njihen si njė nga shkaktarėt kryesorė tė kancerit nė mushkėri.

Mjekėt nė spitalin e mushkėrive “Shefqet Ndroqi”, nė Sanatorium, thonė se radoni ėshtė njė element i cili shkakton probleme nė shėndetin e personave qė kanė kontakt tė vazhdueshėm me tė.

Mjekėt shpjegojnė se nėse kalohet norma e lejuar, e cila pėrballohet nga trupi i njeriut, atėherė shfaqen probleme, tė cilat mund tė ēojnė deri nė ndryshime gjenetike apo mutacione, por edhe tumore.

“Nėse njė person jeton vazhdimisht nė njė ambient qė tejkalon normėn e lejuar tė pėrqendrimit tė radonit, ai mund tė kthehet nė njė helm. Duke qenė se merret me anė tė rrugėve tė frymėmarrjes, futet nė gjene dhe ēon deri nė deformim gjenetik. Ajo qė haset mė shpesh ėshtė fakti se radoni shkakton tumor nė mushkėri, qė zhvillohet me ritme shumė tė shpejta”, theksojnė specialistėt.

Sipas ekspertėve tė fushės, pėr tė shmangur kėtė fenomen duhet qė para se tė fillojnė punimet pėr ngritjen e njė ndėrtese, tė behet njė studim i nėntokės. Nėse ky truall del me pėrqindje tė lartė radoni, jo se nuk duhet tė ndėrtohet nė tė, por duhet tė merren masa mbrojtėse, siē ėshtė izolimi me fibra izoluese efikase qė janė posaēėrisht pėr kėtė qėllim.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=24199
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.5.2010, 20:14   23
Citim:
Uji i pijshėm, i ndotur nė 5 zona tė kryeqytetit

Uji i pijshėm nė 5 zona tė Tiranės, nė Rrugėn e Durrėsit, ku ndotja ėshtė pėrsėritur tri herė gjatė muajit prill, nė rrugėn “Thanas Ziko”, nė rrugėn “Bardhyl”, nė sheshin “Avni Rustemi” dhe nė Tiranėn e Re, sipas Drejtorisė sė Shėndetit Publik tė Tiranės, janė vėrejtur ndotje bakteriale.

Sipas inspektorit sanitar Sazan Skuka, situata paraqitet mė problematike nė zonėn pranė sheshit “Avni Rustemi”, ku ndotja ėshtė pėrsėritur 6 herė gjatė muajit prill.

“Nga 913 analiza qė kryejmė ēdo muaj, pas marrjes sė mostrave tė ujit nė 31 pika fundore nė rrjetin e ujėsjellėsit nė Tiranė, 41 analiza treguan se ka ndotje bakteriale nė 5 zona, por duhet theksuar se nuk ka pasur vazhdimėsi. Ajo qė vlen tė theksohet, ėshtė fakti se uji qė del nga depot, ėshtė i pastėr, por ndotja vihet re nė rrjetin shpėrndarės si pasojė e ndėrhyrjeve tė shumta tė qytetarėve”, - shprehet specialisti.

Nė lidhje me sasinė e klorit nė ujė, Drejtoria e Shėndetit Publik vėren se ajo ėshtė respektuar nga ndėrmarrja e Ujėsjellės-Kanalizimeve tė Tiranės.

Ditėn e djeshme nė Ministrinė e Shėndetėsisė, ministri Petrit Vasili ka mbledhur drejtorėt e drejtorive tė shėndetit publik nė rrethe ku u ka komunikuar udhėzimin pėr shtimin e dozės sė klorit nė rrjetin e ujėsjellėsit, nga 0.5 miligramė deri nė 1 miligramė.

Nė lidhje me epideminė e ujit nė Ballsh, specialistėt e ministrisė thanė dje se nga analizat u vu re se pėrveē ndotjes bakteriale, niveli i klorit nė ujė ishte mjaft i ulėt, rreth 0.1-02 miligramė.

http://www.standard.al/index.php/sociale/6248.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2010, 23:47   24
Citim:
Ndotja nga makinat, 200-300 pėr qind tej normave tė lejuara nga BE

Vendi ynė ėshtė njė ndėr vendet mė tė ndotura tė Evropės sipas studimeve mė tė fundit tė bėra nga specialistėt e mjedisit. Ndotja e mjedisit kryesisht nga transporti ėshtė shkaktari i sėmundjeve tek 1500 personave ēdo vit nė vendin tonė. Tė dhėnat janė bėrė publike nga specialistėt e Institutit tė Shėndetit Publik tė cilėt pohojnė se kjo ndotje ėshtė mė e madhe nė zonėn pėrgjatė autorrugės Tiranė- Durrės.

Por kėtė gjė e konfirmon edhe Xhemal Mato specialist i mjedisit i cili thekson se ndotja pėr shkal tė gazrave tė automjeteve ėshtė kthyer tashmė nė njė bombė me sahat e cila mund tė shpėrthejė nga momenti nė moment pėr qytetarėt.

Sipas tij ndotja kryesore ėshtė ndotja nga grimcat e imėta pėr shkak tė transportit dhe kjo ndotje ėshtė tejkaluar mbi normat e BE-sė nė njė masė qė shkon deri nė 200-300 pėr qind.

Sipas tij, vetėm nga ndotja e ajrit nga pluhurat e imėta nė zonėn Tiranė-Durrės sėmuren ēdo vit 1000-1500 persona.

Por edhe studimi mė i fundit i Institutit tė Shėndetit Publik i kryer nė 6 qytete tė ndryshme tė vendit, ka treguar se shqiptarėt tashmė janė tė rrezikuar se kurrė ndonjėherė nė shėndetin e tyre jo mė nga pluhuri i zakonshėm, por nga bloza e dalė nga makinat.

Nė qytetet mė tė ndotura nė vendin tonė ėshtė Tirana, e cila zė vendin e parė si pėr grimcat e ngurta ashtu edhe pėr blozėn dhe benzenin. "Zonat mė tė ndotura nė Tiranė janė zonat pranė kryqėzimeve, si qendra e kryeqytetit, "21 dhjetori", pika pranė Ambasadės Italiane dhe zona e ish-Bllokut".

Sipas specialistėve ndotja e ambientit ėshtė 100 mikro gramė pėr metėr kub, qė do tė thotė disa herė mė e lartė se normat e lejuara nga Bashkimi Evropian. Pėr kėtė arsye specialistėt bėjnė thirrje pėr kontroll tė rrepte tė automjeteve qė tė mos shkaktojnė ndotje tė mjedisit, por nė mėnyrė tė veēantė edhe tė karburanteve. Sipas Deliut, Tirana ka nevojė urgjente pėr gjelbėrim si masa ndaj nivelit tė lartė tė ndotjes.


Studimi

Nė njė studim tė kryer nga ISHP-ja janė pėrfshirė 6 qytete tė mėdha nė vend, dhe pikėrisht Tirana, Vlora, Fieri, Durrėsi, Shkodra dhe Korēa. "Po rritet nė mėnyrė tė qėndrueshme edhe pėrmbajtja e NO2 nė ajrin urban tė kėtyre qyteteve, si rezultat i shtimit tė trafikut automobilistik.

Bazuar nė ecurinė rritėse tė tij, gjatė pesė viteve tė fundit edhe NO2 pritet tė kapėrcejė normėn e vendeve tė BE-sė", ėshtė shprehur specialisti i ISHP-sė, Agron Deliu pak lojė parė. Sipas tij, deri tani qytetet qė e kanė kaluar kėtė normė janė Tirana, Korēa dhe Vlora.

Pėr tė ulur sasinė e kėtij pluhuri nė vendin tonė, kėshillohet vendosja e njė norme tė pėrcaktuar, pėr benzinėn qė importohen nė Shqipėri. Ajo duhet tė jetė mė e vogėl se 5 pėr qind nė masė.

Kurse pėr sa u pėrket grimcave tė ngurta, qė janė njė tjetėr faktor ndotės, edhe kėto e kalojnė masėn deri nė 4.5 herė, nė tė gjitha qytetet e monitoruara nga ISHP.

Pėrmbajtja e grimcave tė ngurta (LNP e PM 10) nė ajrin e qyteteve Shkodėr, Durrės Tiranė, Fier, Vlorė dhe Korēė nė mėnyrė tė qėndrueshme tejkalon masėn, nga 2 deri nė 4.5 herė normat e lejuara tė vendeve nė BE.

PNUD ka organizuar njė studim mbi zonat mė tė ndotura nė Shqipėri. Prof. Sazan Guri, ekspert i i mjedisit nė Shqipėri zbulon pjesė tė raportit i cili ka marrė nė studim 10 pikat mė tė nxehta tė Shqipėrisė. Burime zyrtare nga ana e PNUD (United Nations Development Programe) thonė se studimi ska pėrfunduar ende.


Sėmundjet

Sėmundjet qė shkaktohen nga ndotja e ajrit janė ato tė cilat nė tė shumtat e rasteve kanė tė bėjnė me kancerin e mushkėrive numri i tė cilėve pėr njė vit arrin 1400 raste nga tė cilat 150 prej tyre pėsojnė vdekjen.

Por nuk mbeten mė mbrapa sėmundjet e aparatit tė frymėmarrjes kancerit tė mushkėrive etj. Ajo ēka mbetet problematike ėshtė se ndotja e ambientit po bėhet njė ndėr shkaktarėt kryesore pėr rritjen e sėmundshmėrisė Polmonare por dhe shkaktimin e kancerit tė mushkėrive por nga ana tjetėr specialistėt theksojnė se nga sėmundjet kryesore tė cilat shkaktohen nga ndotja e mjedisit janė bronkopneumopatia kronike obstruktve e mushkėrive pneumokoniozat tė cilat janė tė ndryshme sipas llojit tė ekspozimit Kanceri i mushkėrive Astma etj.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=28115
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2010, 19:46   25
Citim:
Nė Kosovė ndotja e mjedisit i kalon normat

Ndotja e ambientit nė vend i tejkalon normat e lejuara evropiane, ndėrkaq rezultatet, tė cilat i posedon Agjencia e Kosovės pėr Mbrojtjen e Mjedisit, tregojnė se vetėm nė Prishtinė kėto norma tejkalohen pėr 3 deri nė 10 herė mė shumė, sesa ato tė lejuarat

Ilir Morina, kryeshef ekzekutiv i kėsaj agjencie thekson se ekzistojnė disa shkaktarė qė ndikojnė negativisht nė ndotjen e ambientit, si: termocentralet e Korporatės Energjetike tė Kosovės, ujėrat e zeza etj.

“KEK-u raporton te ne ēdo muaj. ‘Kosova A’ kalon 4-6 herė normat e lejuara evropiane; ‘Kosova B’ 3 herė, e sidomos pluhuri, shkarkimi i hirit qė bėhet pėrmes tymit”, shpjegon Morina.

Sipas Morinės, Agjencia e Mjedisit, me pėrkrahjen e Komisionit Evropian, ka montuar tri stacione te monitorimit tė ajrit, qė do tė shėrbejnė pėr tė ditur saktė se sa kalohen normat e lejuara evropiane tė ndotjes sė ambientit, ndėrsa kjo agjenci planifikon tė instalojė edhe 4 stacione tė tjera nė muajt nė vijim, qė, sipas tij, do tė ndikojnė sadopak nė pėrmirėsimin e gjendjes aktuale nė vend.

Zeqir Veselaj, ekspert pėr ēėshtje tė ambientit dhe profesor nė Universitetin e Prishtinės, vlerėson se situata nuk ėshtė duke ndėrruar pėr mirė. Sipas tij, ajo nuk do tė ndėrrojė derisa qeveria nuk do ta ngrejė nė nivelin e prioriteteve ēėshtjen e mjedisit. /REL/Telegafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=9218
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2010, 22:34   26
Citim:
Ndotja rrit rastet kancerogjene nė Obiliq

Obiliq, 1 dhjetor 2010 - Tė paktėn 33 pėr qind e qytetarėve tė komunės sė Obiliqit vuajnė nga sėmundjet kronike respiratore dhe kardiovaskulare.

Kėto tė dhėna tė Qendrės Kryesore pėr Mjekėsi Familjare i kanė shpalosur sot drejtuesit e komunės sė Obiliqit, tė cilėt i kanė bėrė apel institucioneve tė Kosovės qė tė ndėrmarrin masa pėr pėrmirėsimin e ambientit nė kėtė komunė.

Zyrtarėt komunalė kanė alarmuar se nė pesė vjetėt e fundit ėshtė rritur paraqitja e sėmundjeve kancerogjene. Ata kanė fajėsuar pėr kėtė ndotjen enorme tė ambientit nga Korporata Energjetike e Kosovės.

http://www.kosova.com/artikulli/67067
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.2.2011, 10:12   27
Citim:
ISHP: Ajri, 4 herė mė i ndotur se normat e BE

Kthimi i metropolit shqiptar nė njė kantier ndėrtimi e rendit atė nė kryeqytetin mė tė ndotur nė Europė. Tė dhėnat e fundit flasin se dioksidi i karbonit ėshtė 2,5 herė mbi normėn e lejuar nga OBSH, ndėrsa pm10 dhe pm2,5 apo siē njihet ndryshe pluhuri ėshtė 3 deri nė 4 herė mė i lartė se norma e lejuar, dhe kjo po rrezikon jetėn e qyetarėve.

Sipas specialistėve tre janė faktorėt , qė kanė ndikuar nė rritjen e nivelit tė ndotjes sė ajrit; sė pari punimet e tejzgjatura nė sheshin “Skėnderbej”; sė dyti trafiku i rėnduar si pasojė e punimeve dhe sė treti lėvizja e ngadaltė e makinave si pasojė e trafikut.

Por faktori kryesor sipas specialistėve tė ISHP, ėshtė betonizimi i Tiranės. Ulja e sipėrfaqes sė gjelbėrt nė 2 deri 3 metėr katror pėr person ka rritur ndjeshėm ndotjen . Shifrat alarmante tė ndotjes se kryeqytetit kanė bėrė qė specialistėt tė nisin njė studim , nė lidhje me dėmet shėndetėsore qė shkakton ndotja e ajrit qė thithim cdo ditė.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=15037
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.2.2011, 13:06   28
Citim:
Tirana, qyteti i dytė mė i betonizuar nė Evropė

Tirana ėshtė qyteti i dytė mė i betonizuar nė mbarė Evropė sipas Agjencisė Evropiane pėr Mjedisin nė njė raport tė saj mbi pėrdorimin pa kriter tė hapėsirave urbane. Pėrpjesėtimi mes betonit dhe hapėsirės sė gjelbėr ėshtė nė nivele alarmante, 180 metėr katrorė beton pėr 2.7 metėr katrorė hapėsirė tė gjelbėr, pėr ēdo banor tė Tiranės.

Nė kėtė pikė jemi edhe mė keq se Bukureshti qė zė vendin e parė pėr betonizimin nė kėtė raport. Nė Tiranė, betoni shtohet mė shpejt sesa nė Bukuresht, krahasuar me rritjen e popullsisė. Sipas kėsaj agjencie, intensiteti i pėrdorimit urban tė hapėsirave tė banueshme ka ndryshuar shumė pėr sa i pėrket popullatės.

Edhe nė Evropė, popullsia ėshtė rritur shumė, por ndėrtimet urbane janė shtuar disa here mė shumė se numri i banorėve. Kėshtu, nė bazė tė grafikės qė pėrmbledh tė dhėnat e vitit 2010, metropoli shqiptar renditet i dyti mė i betonizuari nė Evropė krah Bukureshtit tė Rumanisė dhe Varshavės sė Polonisė.

Sikur tė mos mjaftonte kjo njė raport i kohėve tė fundit tė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė thotė se ēdo qytetar i Tiranės humb 1 deri nė 2 vjet jetė nga niveli i lartė i ndotjes sė ajrit qė vjen vetėm si pasojė e punimeve nė qendėr tė qytetit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=103187
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2011, 21:29   29
Citim:
Tirana si New Delhi. ISHP: Ndotja mė e lartė nė Europė

Tė dhėnat mė tė fundit qė raporton Instituti i Shėndetit Publik vazhdojnė ta rendisin Tiranėn si kryeqyetetin mė tė ndotur nė Europe, por dhe Shqipėrine ndėr vendet mė tė ndotuara, pėrkrah Pekinit dhe Nju Dehlit.

Qendra e Tiranės thonė specialistėt ėshtė zona me ndotjen mė tė lartė kjo si pasoje e grimcave tė pluhurit tė cilat janė mbi normat e lejuara tė Bashkimit Europian.

“Ka njė shkallė qė pėrdoret nė studimet e cilėsisė sė ajrit tė lidhura me shėndetin e popullatės apo rrezikshmėrinė ndaj popullatės. Kjo shkallė ka 10 njėsi. Kur ėshtė mbi 10 ėshtė shumė keq. Shifra 9.4 rikonfirmon qė qendra e Tiranės hyn nė njė nga kryeqytetet e Europės, tė mos them mė i ndoturi. Mė keq se Tirana pėr cilėsinė e ajrit ėshtė Pekini dhe Nju Delhi” thotė Agron Deliu, specialist nė ISHP pėr ndotjen.

Specialistėt thonė se ėshtė tepėr emergjente ndėrhyrja. Njė nga rrugėt qė do t’i jepte zgjidhje tė shpejtė ėshtė shtimi i hapėsirave tė gjelbėrta. Nėse nė vitet ‘90 pėr ēdo banor kishtė 10 metra katrore gjelberim tashme ka arritur 3 metra katrore per banor.

“Hapėsirat e gjelbėrta janė njė nga masat qė ndihmojnė pėrthithjen e kėsaj ndotjeje” thotė Deliu.

Specialistėt i bėjnė thirrje tė gjitha strukurave, si atyre tė pushtetit lokal, por edhe qėndror qė tė ndėrhyjnė, pasi kjo ndotje do tė sjellė njė sėmundshmėri tė madhė nė popullatė.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...ne-europe.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 09:08   30
Citim:
Fieri, vazhdon tė jetė qyteti i tretė mė i ndotur nė vend

FIER- Fieri vazhdon tė mbetet qyteti i tretė nė vend pėr sa i pėrket nivelit tė lartė tė ndotjeve urbane. Edhe pse nė Fier ėshtė folur shpesh nė media dhe institucionet pėrkatėse pėr nivelin e lartė tė ndotjes nė kėtė rreth, pamja, gjendja dhe realitetit flasin pėr njė gjendje krejtėsisht tė ndryshme.

Shqipėria ka ratifikuar nė vitin 2000 konventat qė u jep tė drejtė qytetarėve tė informohen pėr nivelin e lartė tė ndotjes nė mjedisin ku ata banojnė tė drejtat dhe detyrimet e tyre rreth mjedisit. Por ky informacion qė shoqėrohet edhe me pjesėmarrjen e qytetarėve nė vendimmarrjet mjedisore nuk zbatohet.

Shembulli konkret janė agjencitė mjedisore qė nuk japin tė dhėna pėr mjedisin dhe qeverisja lokale. Qeverisja qendrore dhe ajo lokale kanė parė njeri-tjetrin si dy pjesė tė ndara madje edhe projektet herė pas herė nė mbrojtje tė mjedisit nuk kanė qenė nė pėrputhje me njeri-tjetrin.

Problemi i ndotjes sė mjedisit duket se nuk po trajtohet me seriozitetin e nevojshėm edhe nė qytetin e Fierit. Nė Fier ndotja ėshtė e gjithanshme, nga uji, ajri dhe toka. Kemi ndotje masive nga mbetjet e hidrokarbureve, gazrat toksikė qė vijnė nga makina, ndotjet e plehrave urbane etj.

Kompanitė e naftės shihen si ndotėsit mė tė mėdhenj tė mjedisit dhe nuk shihet asnjė masė parandaluese nga ana e shtetit dhe agjencive mjedisore pėr t’i thėnė ndal kėsaj ndotjeje. Ndotje shkaktohen edhe nga ndėrtimet pa kriter. Kompanitė nuk bėjnė as pėrpjekjet mė tė vogla pėr tė minimizuar ndotjen, sidomos ato ndėrtuese.

Balta dhe pluhurat janė kudo tė gjindshme. Nuk ka njė interesim tė Bashkisė pėr tė detyruar kompanitė qė ndėrtojnė tė zbatojnė tė gjitha normat pėr tė mbrojtur mjedisin. Punimet kryhen nė kushtet e trafikut, madje edhe nė rrugė. Ndotja e mjedisit vjen dhe nga mbeturinat plastike madje nuk ka asnjė masė parandaluese pėr tė minimizuar.

Pėrballė kėsaj situate, qytetarėt dhe ai qė e vuan nuk gjen asnjė zgjidhje. Flitet nė emėr tė qytetarit nga ana e agjencive mjedisore, por edhe vet qytetari nuk ka asnjė akses pėr atė qė ndodh nė shtėpinė e tij tė pėrbashkėt dhe kėshtu Fieri vazhdon tė renditet i 3 nė vend pėr sa i pėrket ndotjes.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=70957
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.10.2011, 21:52   31
Citim:
Shtohen alergjitė, mjekėt: Ndotja, faktori kryesor

Ndotja e madhe e ajrit ndikon drejtpėrdrejt nė avancimin e alergjive. Sipas mjekėve pothuajse tė gjithė llojet e alergjikėve nėn ndikimin e ndotjes kanė mė shumė paropabilitet tu shtyhet periudha e shėrimit. Mes tė prekurve nga alergjitė janė tė rinjtė qė dominojnė mė tepėr se grupmoshat e tjera, pasi shpenzojnė mė shumė kohė nėpėr rrugė, ku dhe ndotja e ajrit ėshtė mė e lartė.

"Njė nga faktorėt qė ka rritur nė sėmundshmėri sėmundjet alergjike ėshtė ndotja e mjedisit, ndotja e ambienteve qoftė tė brendshme, qoftė tė jashtme. Akuzohet si njė faktor qė e rėndon alergjinė, si faktor qė shpėrthen njė alergji edhe nė rastet kur nuk kishte mundėsi pėr tė shpėrthyer, dhe ėshtė njė faktor shumė madhor qoftė nė rėndim qoftė nė pėrshpejtimin e sėmundjeve alergjike, sidomos ato respiratore", tha Mira Xhixha, Alergologe, Poliklinika nr. 3.

Alergologia pėrmend se njė pjesė e alergjikėve nuk tajtohen dhe pėr pasojė ėshtė e pashmangshme dhe shfaqja e astmės bronkiale. Personat qė jetojnė nė zonat urbane ku dhe ndotja itejkalon normat kanė mė shumė shqetesime nė rrugėt e frymėmarrjes.

"Te personat e tjerė qė alergjia shfaqet dhe nuk kurohet, nuk diagnostikohet sigurisht qė rreziku i astmės ėshtė shumė i madh. Ndotja ndikon njėsoj, si njė moshė tė vogėl, edhe nė moshė tė madhe. Alergjia ėshtė mė e rritur nė vendet e urbanizuara, nė qytet sesa nė fshat, nė zonat rurale", theksoi ajo.

Pak ditė mė parė ekspertėt e Institutit tė Shėndetit Publik kanė matur nė qendėr tė kryeqyetit njė ndotje dy herė mė tė lartė sesa normat e lejuara. E njėjta situatė sipas tyre rezulton dhe nė pjesė nė qytete mė tė mėdha tė vendit tonė. Nė kėto kushte pritet qė OBSH te mbajė njė takim me specialistėt shqiptarė pėr tė dhėnė dhe rekomandimet e nevojshme pėr zbutjen e situatės.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...i-kryesor.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2011, 21:59   32
Citim:
Tirana, kryeqyteti mė i ndotur nė rajon

Tirana vazhdon tė jetė qyteti qė ka ndotjen toksike mė tė madhe nė rajon. Sipas ekspertėve tė mjedisit, ndotėsit mė tė mėdhenj nė kryeqytetin shqiptar janė automjetet, tė cilat me gazrat qė lėshojnė rrisin nivelin e ndotjes.

Dhimitraq Trajani, profesor i Inxhinierie ėshtė shprehur se autoritetet e vendit jo vetėm qė nuk kanė marrė masa pėr shpėrbėrjen e resė toksike qė mbulon kryeqytetin, por ajo madje sa vjen e dendėsohet, duke paralajmėruar prej kohėsh njė stuhi tė fortė.

Sipas Trajanit, fajtorėt kryesorė pėr kėtė situatė janė amortizimi i madh i automjeteve. Nė njė shkrim tė gjatė analizues, ai ka sqaruar se pavarėsisht viteve tė gjata, institucionet pėrkatėse nuk kanė arritur tė japin tė dhėna specifike se sa pėr qind e ndotjes i dedikohet pluhurit pėr shkak tė ndėrtimeve, sa pėr qind amortizimit tė automjeteve dhe sa pėr qind tė cilėsisė sė karburanteve.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,18,66677
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2011, 18:48   33
Citim:
Ndotja, alarmi: 500 tė vdekur nė vit

Niveli i lartė i ndotjes nė vendin tonė ėshtė kthyer nė gangrenė pėr shėndetin e shqiptarėve. Kjo pasi grimcat e rrezikshme dhe pluhuri nė ajėr u kushton jetėn mbi 500 pacientėve ēdo vit si pasojė e komplikacioneve tė rėnda nė mushkėri.

Por pasojat nuk mbeten me kaq, pasi mijėra tė tjerė rrezikohen nga sėmundjet kancerogjene dhe ato kardiovaskulare, qė rėndohen edhe mė shumė nga ky faktor ambiental. Situata alarmante ėshtė konfirmuar nga pėrfaqėsuesit e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė pas matjeve tė kryera sė fundi, situatė pėr tė cilėn ėshtė kėrkuar marrja e masave urgjente nga dikasteret e mjedisit, shėndetėsisė dhe Bashkisė sė Tiranės.

Tė dhėnat tregojnė se nė ajrin e Tiranės gjenden grimca tė rrezikshme dhe gazra helmuese, si dyoksid azoti, mė shumė se 4 herė mbi kufirin shkencor, duke na klasifikuar si kryeqytetin mė tė ndotur nė Evropė. Mė tej studiuesit besojnė se jeta e banorėve tė kryeqytetit si dhe disa rretheve tė tjera nė vend shkurtohet dy vjet vetėm prej ndotjes, teksa ēdo vit shtohen mbi 1400 pacientė me kancer.

Njėkohėsisht nė rritje janė dhe sėmundjet kardiovaskulare. Problematike janė konstatuar edhe grimcat helmuese qė lėshojnė automjetet, ku mbi 80 pėr qind e automjeteve kanė motor diezel, qė nxjerrin squfur. Grup-moshat mė tė dėmtuara janė tė moshuarit, ndėrsa zonat me ndotjen mė tė lartė janė qendra, “21 Dhjetori”, Rruga e Elbasanit dhe Zogu i Zi.

Por pėrveē makinave ndotjen e shton pluhuri i rrugės, pasi janė zona tė tėra nė ndėrtim. Njė tjetėr arsye e konstatuar ėshtė mosmbledhja nė kohė e mbeturinave urbane apo djega e tyre pranė qendrave tė banimit.

Ekspertėt e OBSH-sė argumentojnė se treguesit e ndotjes nuk kanė asnjė pėrmirėsim gjatė dekadės sė fundit, pėrkundrazi, ēdo vit shifrat pėrkeqėsohen mė tej.

“Tirana bėn pjesė nė qytetet mė tė ndotura nė Evropė. Ka 500 vdekje nė vit pėr shkak tė ndotjes. Situata ėshtė emergjente dhe duhen marrė masa konkrete”, - ka theksuar eksperti i OBSH-sė Miital Trzyzanawski. Duke iu referuar kėsaj situate alarmuese, OBSH-ja kėrkon nga pushteti lokal e ai qendror qė tė merren masa urgjente pėr tė shpėtuar nga njė katastrofė ekologjike tė shkaktuar nga ndotja e ajrit.

Nė takimin e zhvilluar gjatė ditės sė djeshme, ku ėshtė bėrė evidentimi i situatės alarmante, pėrfaqėsuesit e dikastereve shqiptare, si nėnkryetari i Bashkisė sė Tiranės Edmond Panariti, zėvendėsministri i Mjedisit Taulant Bino, ai i Shėndetėsisė Petrit Vasili e tė tjerė janė angazhuar nė nisjen e menjėhershme pėr hartimin e planit urgjent pėr uljen e nivelit tė ndotjes, qė po kėrcėnon jetėn e shqiptarėve.

Kryqėzimi i “21 Dhjetorit” ėshtė pika mė e ndotur e Tiranės dhe nė tė gjithė vendin. Nė kėtė zonė normat europiane kalohen deri me 10 herė. Studimi i OBSH-sė tregon se qendra e kryeqytetit shqiptar ėshtė e ndotur 4 herė mė shumė se normat mė tė larta tė Bashkimit Evropian, ndėrsa periferia ėshtė e ndotur 2 herė mė shumė se norma e lejuar.

Humbja e pritshme e jetėgjatėsisė sė popullatės sė Tiranės pėr shkak tė ndotjes sė ajrit do tė kapėrcente 1.5 deri 2 vjet jetė pėr banor.

Nė aktivitetin e zhvilluar gjatė ditės sė djeshme ndėrmjet ekspertėve tė institucioneve mjedisore, shėndetėsore e Bashkisė sė Tiranės ėshtė propozuar ngritja emergjente e njė grupi pune ndėrsektorial pėr tė ndėrhyrė nė pėrmirėsimin e kėtyre treguesve.

Pjesė e planit tė masave do tė jenė ndėrhyrja mė e rregullt nė mbledhjen e mbeturinave, pastrimin e rrugėve, shtimin e gjelbėrimit apo disiplinimin e trafikut, tė cilave do t’u mbivihen edhe planet specifike tė Mjedisit, Shėndetėsisė, Transporteve, Bashkisė e institucioneve tė tjera.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72921
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2012, 21:24   34
Citim:
Ndotja nė Korēė, rrezik nga lėndėt kancerogjene

Korēė - Niveli i lartė i ndotjes nė qytetin e Korēės ka angazhuar njė rrjet tė rinjsh tė organizatave jofitimprurėse pėr sensibilizimin e situatės sė krijuar. Edhe pse kėto ditė me rreshje dėbore dhe temperatura tė ulta ndotja e ajrit shėnon rėnie ai pėrsėri mbetet shqetėsues.

Ndotja 20-30ė e lartė se normalja po rrit kohė pas kohe edhe numrin e pacientėve tė prekur nga sėmundjet e mushkrive nė kėtė qytet.Niveli i pluhurit 10 mikron i cili hyn nė mushkri ėshtė 90.7 mikrogram pėr metėr kub nga 40 mikorogram qė ėshtė norma, niveli iI pluhurit 2.5 mikron qė hyn nė mushkri e mė pas nė gjak ėshtė 60 mikrogram pėr metėr kub nga 20 qė ėshtė norma. Po ashtu edhe benzene kancerogjen ėshtė mbi normėn e lejuar.

"Raporti informativ qė kemi sot nė duar mbi shkallėn e ndotjes sė ajrit nė Korēė, hartuar nga drejtoria rajonale e shėndetėsisė,nė bazė tė matjeve tė bėra nė muajin nėntor 2011 e vendos Korēėn me shkalljen mė tė lartė tė ndotjes, mbi Tiranėn dhe mbi Durrėsin, duke na vendosur pėrballė shifrave alarmante tė ndotjes. Rrugėt dhe bulevardet e Korēės pastrohen ende me fshesa tė thurrura me dorė, mbulohen nga akulli pasi askush nuk angazhohet tė pastrojė bulevardet e qytetit tonė", tha Redson Begolli, Drejtuesi i DIA.

Niveli i lartė i ndotjes ėshtė faktuar me njė raport tė muajit nėntor tė Drejtorisė Rajonale e Shendetesise nė Korēe i cili nuk ėshtė publikuar pėr mediat. Kjo drejtori ėshtė pėrqendruar nė bashkėpunimin me institucionet pėrgjegjėse pėr verifikimin dhe ndėshkimin e ndotėsve tė mjedisit. Nė monitorimin e vitit 2009, nė nivel republike Korēa renditej e dyta pas Tiranės pėr nivelin e ndotjes.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/27635
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.1.2012, 18:28   35
Citim:
Bie niveli i ndotjes nė Tiranė

Tiranė – Ministria e Shėndetėsisė, bėri me dije se pėr shkak tė lehtėsimit tė trafikut nė Tiranė, niveli i ndotjes ka rėnė me 30%.

Nga monitorimi i kėsaj ministrie dhe nga Organizata Botėrore e Shėndetėsisė, vėrehet se dyoksidi i karbonit nė Tiranė, ėshtė ulur me 37 % dhe e grimcave ndotės si shkaktar tė sėmundjeve kanceroze me 22%.

Pavarėsisht kėsaj situate, theksoi ai, pushteti qendror dhe bashkia duhet tė vazhdojnė me masat pėr uljen e ndotjes, njė prej tė cilėve ėshtė edhe cilėsia e karburanteve.

Sipas OBSH nė raportin e saj tė fundit pėr Shqipėrinė thuhet se niveli i ndotjes sė ajrit nė Tiranės ėshtė 3 deri nė 4 herė mė shumė se normat e lejuara duke e renditur kryeqytetin tonė si njė ndėr qytetet mė tė ndotura nė Evropė, ndėrsa nė raport theksohej se nga ndotja e ambientit, vdesin rreth 400 persona nė vit.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/48234/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.4.2012, 21:41   36
Citim:
Liqeni i Kukėsit mbushet me plehra tė Kosovės

25 prill 2012 - Niveli i ndotjes nė Liqenin e Kukėsit vazhdon tė mbetet i lartė, dhe situata sa vjen e pėrkeqėsohet. Prej njė muaji tonelata mbeturinash lundrojnė e depozitohen nė sipėrfaqen ujore tė liqenit tė Kukėsit duke shkaktuar ndotjen mė tė madhe qė nga ndėrtimi i HEC Fierzė 35 vite mė parė. Mbetje plastike, ushqime tė skaduara, mbeturina spitalore e materiale tė tjera organike lundrojnė pėrgjatė lumenjeve Drin i Bardhė e Drin i Zi duke pėrshkuar tė gjitha qytetet e Kosovės jugperėndimore me destinacion pėrfundimtar liqenin e Kukėsit vetėm pak metra larg qytetit, njoftojnė mediat e Tiranės.

Pastrimi i sipėrfaqes liqenore tė Kukėsit nga kėto mbeturina, nuk u pėrfshi as nė projektet e Ditės Kombėtare tė Mjedisit nė 20 prill.

Dėmet qė po shkaktohen nga akumulimi i kėtyre mbeturinave ėshtė i pallogaritshėm. Flora dhe fauna liqenore ka degraduar nė njė masė tė konsiderueshme dhe vlerėsimet e specialistėve flasin pėr njė gjendje kritike tek speciet ujore. Mbeturinave u shtohet edhe derdhja e kolektorėve tė ujrave tė bardha e tė zeza tė Kukėsit e shumė fshatrave pėrreth duke e rėnduar akoma mė shumė kėtė gjendje.

http://www.kosova.com/artikulli/81792
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.4.2012, 21:07   37
Citim:
Ndotje kimike nė liqenin e Kukėsit, peshku nė rrezik zhdukje

Ndotja vijon tė mbetet kritike nė liqenin e Fierzės.Tonelatave tė mbeturinave plastike e ushqimore,i ėshtė shtuar edhe njė masė e madhe hidrokarburesh, qė ka mbuluar mė shumė se 56 km katrorė tė sipėrfaqes sė kėtij liqeni ose pak mė shumė se gjysmėn e sipėrfaqes sė tij. Lėnda qė ngjason me Hidrokarburet e hedhura nė liqenin e Kukėsit mendohet tė ketė ardhur nga jashtė territorit tė vendit, pasi sipas specialisteve ėshtė patrulluar gjithė vija liqenore dhe nuk ka rezultuar tė jetė derdhur diēka e tillė nė brigjet e tij brenda territorit tė vendit.

Prilli dhe maji cilėsohen si muajt mė tė rėndėsishėm pėr gjallesat e kėtij liqeni,pasi peshku ėshtė nė fazėn e tij tė shumimit,dhe kjo ndotje ėshtė shkaku qė mund tė zhdukė tėrėsisht kėto gjallesa e tė dėmtojė nė masė gjithė pellgun e kėtij ujėmbledhėsi.

Pastrimi i sipėrfaqes liqenore,jo vetėm nga kjo ndotje masive me hidrokarbure por edhe nga mbeturiunat e shumta me tė cilat ėshtė mbuluar kėrkon mjete e fonde tė mėdha, pėr tė cilat as pushteti vendor nė Kukes dhe as inpektoriati i peshkimit nuk janė nė gjendje tė pėrballojnė apo tė meren me njė projekt tė tillė.

http://www.tvklan.al/lajmi.php?id=23853
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.6.2012, 22:04   38
Citim:
Ndotja nė Shqipėri shkakton 1/3 e vdekjeve te fėmijėt

Ndotja vijon tė mbetet njė kėrcėnim serioz pėr jetėn dhe shėndetin e shqiptarėve. Autoritetet shėndetėsore raportojnė se nga 102 sėmundjet mė tė shpeshta, 85 prej tyre vijnė nga ndotja e mjedisit.

Nė Ditėn Botėrore tė Mjedisit, ministri i Shėndetėsisė, Petrit Vasili tha se nėse niveli i ndotjes do tė ishte mė i ulėt, njė e treta e fėmijėve nuk do tė humbnin jetėn, pasi nuk do tė prekeshin nga sėmundjet pulmonare apo tė gjakut.

“Tek fėmijėt nėn moshėn 5 vjeē 1/3 e gjithė sėmundjeve tė tyre, bėhet fjalė pėr pjesėn mė vulnerable tė popullsisė ku dhe tendenca pėr vdekshmėri ėshtė me e larta, pra, 1/3 e tyre mund ti evitohen vdekshmėrisė vetėm nga pėrmirėsimi i cilėsisė sė ujit, ndotjes sė ajrit nga gazrat dhe faktorė tė tjerė tė kėsaj natyre”, tha ministri Petrit Vasili.

http://www.tiranaobserver.al/2012/06...ve-te-femijet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2012, 21:17   39
Citim:
Ndotja e mjedisit, makinat e vjetra jashtė qarkullimit

Emri:  knhyf93h.jpg
Shikimet: 1327
Madhėsia:  32,9 KBMakinat e vjetra do tė dalin jashtė qarkullimit. Lajmi ėshtė konfirmuar nga Ministria e Transporteve, e cila po diskuton me Shoqatėn e Transportit mbi mėnyrėn e largimit tė kėtyre automjeteve nga pėrdorimi.

“Kemi njė program nė proces, fillon qė nga dėshira pėr tė vendosur detyrimin pėr marmitėn katalitike pėr tė gjithė pėrdoruesit e mjeteve qė pėrdorin mjete me benzinė dhe deri tek nxjerrja jashtė inventarit tė mjeteve motorike tė tipit dizel qė janė euro 2 dhe poshtė. Vetė shoqata e transportuesve ka filluar tė mendoj nė kėtė kuadėr pėr tė ndryshuar flotėn e transportit”, tha Ylli Manjani, zv.ministėr i Punėve publike dhe transportit.

Nė njė aktivitet tė mbėshtetur nga Bashkimi Evropian mbi ngrohjen globale, Shqipėrisė iu rekomandua tė marrė masa qė deri nė vitin 2020, 38 pėr qind e energjisė tė sigurohet nga burime tė rinovueshme. Pėr kėtė, Ministria e Ekonomisė tha se do tė lehtėsojė sipėrmarrėsit qė do tė ngrenė parqe energjetike pėr tė pėrfituar energjinė nga era dhe dielli.

“Janė dhėnė 10 autorizime pėr ndėrtimin e parqeve me erė, pėr prodhimin e energjisė elektrike me njė fuqi tė pėrgjithshme tė instaluar pėr rreth 1600 megavat dhe gjithashtu jemi nė procedurė dhe pėr 14 kėrkesa tė tjera, si dhe energji diellore, ku aktualisht nė procedurė kemi tre kėrkesa nė ndėrtimin e parqeve”, tha Neritan Alibali, zv.ministėr i Ekonomisė.

Nėse mjetet motorike dhe mėnyra e pėrfitimit tė energjisė nuk ndryshon, ekspertėt evropianė paralajmėrojnė se nė Shqipėri dhe nė shumė shtete tė tjera, pėrmbytjet nga reshjet do tė jenė shumė mė tė mėdha, niveli i deteve do tė rritet, shembja e tokave do tė vazhdojė me ritme tė shpejta dhe thatėsira do tė dėmtojė edhe mė shumė bujqėsinė.

http://www.tiranaobserver.al/2012/06...e-qarkullimit/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.2.2013, 21:38   40
Citim:
Taksa ekologjike pėr automjete ku shkon

Prishtinė, 12 shkurt - Fidan Berisha ankohet se paguan taksė ekologjike me vlerė tė njėjtė pėr regjistrimin e veturės sė tij tė prodhuar para tre vjetėve, njėsoj sikurse qė paguhet pėr veturat e prodhuara njėzet vjet mė parė. Kėtė tė enjte ai pėrgatitej pėr regjistrimin e veturės sė tij “Golf 5”. Fidani thotė se ėshtė e papranueshme qė pėr veturat e reja tė paguhet taksa e njėjtė ekologjike sikurse pėr veturat e vjetra dhe tė cilat lirojnė shumėfish mė shumė gazra gjatė ngasjes.

“Vetura ime ėshtė e prodhuar nė vitin 2010 dhe nuk mund tė krahasohet me veturat e viteve ‘80 ose ‘90. Kjo nuk ėshtė e drejtė, duhet tė bėhet njėfarė dallimi se kush e ndot ambientin mė shumė”, u shpreh Berisha. Pėr regjistrimin e automjeteve pronarėt janė tė obliguar tė paguajnė taksėn ekologjike prej 10 eurosh pėr automjetet me peshė deri nė 3.5 tonė, ndėrsa 30 euro pėr automjetet mė tė rėnda.

Kjo taksė ėshtė e rregulluar me Ligjin pėr taksėn rrugore dhe ekologjike tė automjeteve, i cili ka hyrė nė fuqi nga shtatori i vitit tė kaluar dhe nuk e pėrcakton kategorizimin sipas ndotjes sė ambientit nga automjetet, por sipas peshės sė tyre, shkruan sot “Koha Ditore”.

Tė njėjtėn taksė nė vlerė prej dhjetė eurosh e paguante edhe Gėzim Bytyēi, tė enjten nė Qendrėn e regjistrimit tė automjeteve nė kryeqendėr. Gėzimi ankohej pėr vargun e gjatė tė taksave qė janė vendosur nga Qeveria, pėrderisa bėnte gati dokumentacionin pėr regjistrimin e veturės sė tij tė vjetėr mbi 20 vjet.

“Janė bėrė shumė taksa dhe xhepi ynė nuk mund t’i pėrballojė. Do tė pajtohesha me kėtė taksė, sikur tė ndryshonte pėr mirė diēka, por vėshtirė se do tė investohet nė mbrojtjen e ambientit”, thotė ai.

E ata qė kanė njohuri mbi punėn e motorėve nė automjete, thonė se nė vitet e fundit prodhuesit kanė filluar t’i pajisin automjetet me filtra tė ndryshėm pėr ruajtjen e ambientit.

Automekaniku Festim Makolli, nga Prishtina, thotė se tė gjitha veturat qė janė prodhim nga viti 2010 e lart e ndotin shumė mė pak ambientin.

“Tė gjitha veturat nga viti 2010, janė tė pajisura me njė filtėr, i cili ndalon mė shumė se 85 pėr qind emetimin e ndotėsve nė ajėr. Por, edhe automjetet qė janė mė tė vonshme, sidomos pas vitit 2000, e ndotin mė pak ambientin sesa ato para kėtij viti”, ka pohuar Makolli.

Taksa e njėjtė aplikohet edhe nga Doganat e Kosovės pėr veturat qė vijnė nga jashtė.

Sipas ekologut Arif Krasniqi, Ligji pėr taksėn ekologjike nuk ėshtė i harmonizuar mirė.

“Kjo ėshtė pasojė e moskokėēarjes sė qeveritarėve tanė pėr gjendjen e ambientit. Duhet tė merren parasysh edhe kushtet e vėshtira ekonomike tė qytetarėve dhe tė caktohet njė vlerė simbolike pėr njė pjesė tė tyre. Gjithashtu duhet tė implementohet taksė edhe pėr ndotėsitė e mėdhenj, siē ėshtė fabrika ‘SharrCem’, sepse nuk mund tė pėrmirėsohet ajri me vetėm dhjetė euro”, ka thėnė Krasniqi. Ai ka shtuar mė tutje se sipas parimeve ekologjike, sė pari duhet tė sigurohen mjetet teknike pėr matjen dhe monitorimin e ndotjes sė ajrit, e pastaj tė fillohet me masa pėr mbrojtje.

Nė Shqipėri taksa pėr mbrojtjen e mjedisit aplikohet sipas vitit tė vjetėrsisė sė veturės. Sa mė e vjetėr vetura, aq mė e lartė ėshtė tarifa. Kurse nė Mal tė Zi dhe nė Serbi nuk aplikohet fare taksa ekologjike.

Sipas Ministrisė sė Financave, kjo taksė bazohet nė Traktatin e Kopenhagės dhe qėllimi kryesor ėshtė qė tė tatimohen produktet, nė kėtė rast automjetet, qė lirojnė gazra tė dėmshme.

“Dihet qė nė Kosovė automjetet vlerėsohen nė mesin e ndotėsve tė mėdhenj tė ambientit. Normat fikse tė kėsaj takse janė vendosur pėr shkak tė thjeshtėsisė dhe zbatimit mė tė lehtė tė saj dhe nuk parashihet ndonjė ndryshim”, ka thėnė kėshilltari politik nė Ministrinė e Financave, Menderes Ibra. Sipas tij, kėto mjete financiare janė pjesė e buxhetit tė Kosovės dhe do tė jenė pjesė e proceseve tė rregullta buxhetore.

http://koha.net/?page=1,13,134646
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.