Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.6.2007, 09:33   1

Shkrim i cituar Liqeni i Zi nė rrezik


Citim:
S.O.S. pėr Liqenin e Zi


Liqeni i Zi dhe zona e komunės sė Zerqanit pėrreth konsiderohet si njė nga perlat dhe bukuritė e rralla tė natyrės shqiptare. I ndodhur nė malet midis Tiranės, Librazhdit, Matit dhe Dibrės, Liqeni i Zi shtrihet nė njė lartėsi 1800 metra mbi nivelin e detit, me njė perspektivė turistike tė jashtėzakonshme.

Ekosistemi dhe biodiversiteti i kėsaj zone ėshtė aq i pasur, sa qė liqenet akullnajore nuk mbeten pas pėr nga bukuria me ato tė Lurės. Hapėsira prej 2000 ha tė Liqenit tė Zi, ka patur fatin tė shpallet zonė e mbrojtur nga shteti qė nė vitin 2000, me vendim tė Kėshillit tė Ministrave, nė kuadrin e miratimit tė rrjetit pėrfaqėsues tė zonave tė mbrojtura.

Liqeni ka ngjyrė blu tė errėt, qė nuk gjendet nė asnjė liqen tjetėr nė vend, pėr shkak tė thellėsisė qė shkon deri nė 60 metra, si dhe nga dendėsia e pyjeve qė e rrethojnė.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	liqeni-zi-2.jpg
Shikimet:	606
Madhėsia:	30,3 KB
NNJ:	613

Zona e Liqenit tė Zi shfaqet si perlė e natyrės shqiptare, e ekspozuar ndaj rrezikut; biodiversiteti dhe ekosistemi i tė cilit ka filluar tė shkatėrrohet. Banorėt e komunės sė Zerqanit tregojnė qė, makineri tė rėnda pėr disa muaj shkojnė drejt Liqenit tė Zi, ndėrsa nė fushėn piktoreske tė Zogut buldozerėt kanė filluar gėrmimin pėr ndėrtimin e njė dige. Profesor Dr. Haki Kola thotė se: “Njė sipėrfaqe prej 40 hektarė i brezit tė pyllit nga pėrroi i Kaziakut e deri te Liqeni i Zi ėshtė gati pėr t’u prerė”. Po ashtu, lėvizja e makinerive tė rėnda drejt kėtyre zonave dyshohet se ka tė bėjė me ndėrtimin e njė apo mė shumė hidrocentraleve, tė cilat do tė ushqehen me ujėra tė Liqenit tė Zi dhe tė liqeneve tė tjerė pėrreth, thekson Kola.

Dėmtimet nė sistemin hidrik tė liqeneve akullnajore pėr ujitje kanė filluar vite mė parė. Ngritja e digave me materiale tė marra nė afėrsi tė rrugės brenda zonės sė mbrojtur, kanalet e hapura dhe rrugėt pėr lėvizjen e mjeteve kanė dėmtuar rėndė vegjetacionin, tokėn dhe peisazhin. Megjithatė, Kola shton se, nė zonėn e Liqenit tė Zi ende ka ēfarė tė mbrohet, ndryshe nga parku i Lurės.

“Ekosistemet pyjore kanė pėsuar dėmtime tė rėnda kryesisht nga prerjet e paligjshme pas vitit 1997 e nė vazhdim, por nė Liqenin e Zi ka pjesė unike nė bukurinė e tyre, pėr shkak tė shpalljes zonė e mbrojtur pėr biodiversitetin e pasur dhe pejsazhet e mrekullueshme”.

“Kjo ndėrhyrje nė kėtė ekosistem pa asnjė studim tė efekteve mjedisore, do tė ketė si pasojė shkatėrriminpėrfundimtar tė kėtij ekosistemi, i cili pėr nga vlerat vlerėsohet si unikal pėr gadishullin e Ballkanit.

MJEDISI SOT NR. 94 | 12-13
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:45.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.