Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.10.2011, 20:27   21
Citim:
Plani Urbanistik i Tiranės mbledh bashkė ndėrtues e personalitete

Tiranė, 25 tetor 2011, NOA- Plani Urbanistik i Tiranės ėshtė vėnė sot nė qendėr tė diskutimit gjatė njė takimi tė njė Grupi Strategjik i cili pėrbėhet nga pėrfaqėsues tė botės akademike me personalitet publike tė qytetit tė Tiranės dhe Shoqata tė ndryshme si ajo e ndėrtuesve, shoqata “Tirana”, ajo e Trashėgimisė Kulturore dhe shoqata mjedisore.

Nė kėtė mbledhje u diskutua rreth ēėshtjeve tė ngritura nga grupi teknik qė merret me planin urbanistik siē ėshtė analiza e situatės ekzistuese urbane, informacioni i grumbulluar pėr infrastrukturėn ekzistuese si dhe pėr metodologjinė qė do tė pėrdorėt nė hartimin e kėtij plani.

Tė pranishmit ishin nė njė mendje lidhur me domosdoshmėrinė e zhvillimit tė balancuar tė Tiranės me zonat pėrreth. Nė kėtė takim u prezantua dhe u miratua materiali nė formėn e detyrės sė projektimit qė do ti kalohet pėr miratim Kėshillit Bashkiak.

Pas miratimit tė kėtij materiali dhe me nisjen e artikulimit tė ideve tė para se si do tė projektohet zhvillimi i Tiranės do tė nisė edhe procesi i konsultimeve me qytetarėt. Konsultimet e gjėra qė do tė bėhen pėr Planin Urbanistik do tė jenė nė terma konkretė nė mėnyrė qė zėri i qytetarėve tė reflektohet nė Planin e ri Rregullues tė Tiranės.

http://www.noa.al/2011/10/plani-urba...personalitete/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2011, 21:49   22
Citim:
Saranda, qyteti qė “ha” detin

SARANDĖ - Agim Mato, njė nga poetėt mė tė njohur tė Sarandės, sot administrator i shtėpisė botuese “Milosao”, njė javė mė parė, teksa lexonte njė shkrim tė kolegut tim “Zvėrnec, deti “ha” tokėn”, mė tha me gjysmė shaka se nė qytetin e tij ndodh e kundėrta “Saranda “ha” detin”.

Fatmirėsisht dhe fatkeqėsisht, Agimi ka jetuar dy epoka tė qytetin tė Sarandės, atė tė para dhe pas 1990. “Gjatė sistemit komunistė, Saranda pėsoi transformime rrėnjėsore nė planin urban. Ky qytet u zhvillua sipas stili lindor, por asnjėherė deti nuk u pushtua. Sot, kemi tjetėr panoramė. Nga lart kemi zbritur poshtė. Kemi “ngrėnė” detin me dhėmbė”, thotė Mato.

Pėr tė argumentuar kėtė fakt, Mato mė tregon dy fotografi, njėra e realizuar nė vitin 1945 dhe tjetra nė vitin 2011. “E shikon! Brenda 66 viteve qyteti ėshtė katėrfishuar, ndėrsa 20 vitet e fundit ėshtė shėmtuar”, thotė me keqardhje Mato, 60 vjeē. Sipas tij, Zvėrneci po shkatėrrohet nga erozioni, ndėrsa Saranda nga betonizimi. Pėr tė, situata ėshtė alarmante, si pėr zhvillimin e qytetit, ashtu edhe pėr perspektivėn e saj. “Nė Zvėrnec mjafton njė investim pėr tė parandaluar katastrofėn mjedisore, nė Sarandė ndodh e kundėrta. Dora e njeriut po shkatėrron ekosistemin nėnujorė”, shprehet Mato. Mato tregon se nė Sarandė shumė biznese kanė filluar tė hedhin inerte nė vijėn bregdetare, pėr ta kthyer detin nė tokė ndėrtimi. “Askush nuk i ndalon. Pėrkundrazi, kam mėsuar se ky “operacion” ka marrė bekimin e institucioneve tė specializuara”, thotė poeti.

Mato kujton se gjatė regjimit komunistė hedhja e inerteve nė det ishte e dėnueshme, jo me gjobė si sot, por me burg. “Nė ato vite njerėzit kishin tjetėr mentalitet. Vija bregdetare nuk prekesh nga ndėrtimet pa kriter”, specifikon Mato. Stavri Konomi, nga Lukova, arkitekt, me njė karrierė mbi 20-vjeēare, njė nga specialistėt mė tė kėrkuar nė Greqi pėr arkitekturė, mendon se Saranda tashmė e ka mbyllur kapitullin e turizmit bregdetar. “Saranda nuk ka njė plan urban tė pėrshtatshėm, ēdo gjė ndėrtohet pa kriter dhe tashmė situata paraqitet e rėnduar”, thotė Konomi, 52 vjeē. Sipas tij, asnjė objekt i ndėrtuar nė bregdetin e Sarandės nuk ėshtė i pėrshtatshėm me terrenin, ashtu siē ndodh nė Korfuz (Greqi). “Saranda nuk ka njė plan urban tė pėrshtatshėm, ēdo gjė ndėrtohet pa kriter dhe tashmė situata paraqitet e rėnduar”, thotė Konomi, 52 vjeē.

Pallatet shumėkatėshe janė ngritur jashtė kritereve urbane, ndėrkohė vija bregdetare ėshtė larguar nė drejtim tė paditur”, thotė Konomi, duke sqaruar se dikur nė lagjen nr. 4, pranė stadiumit tė qytetit, ekzistonin plazhe pafund, sot janė zhdukur, janė uzurpuar nga pallatet shumėkatėshe.

I vetmi shpėtim pėr arkitektin ėshtė planit urbanistik, qė, sipas tij, duhet tė jetė Kushtetuta e qytetit. “Nė qoftė se, qysh sot vihet dorė pėr tė parandaluar masakrėn urbane, atėherė kemi tė drejtė tė vėshtrojmė pėr tė ardhmen”, mendon Konomi. “Zbatimi i ligjit duhet tė jetė taksativė pėr tė gjithė”, pėrfundon ai. T. Skuqi

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72618
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2011, 21:07   23
Citim:
Ndėrhyrje urgjente nė lumin e Tiranės

Rehabilitimi i lumit tė Tiranės klasifikohet si njė ndėr fazat emergjente tė ndėrhyrjes qė do tė realizohet para nisjes sė punės pėr zgjatimin e bulevardit aktual, sikundėr pėrcaktohet nė planin e ri urbanistik tė kryeqytetit.

Grupi i punės pėr hartimin e kėtij plani urbanistik (qė parashikohet tė jetė gati nė maj tė vitit tė ardhshėm) ka specifikuar edhe dy fazat nė tė cilat kėrkohet njė ndėrhyrje emergjente, pasi situata rezulton tė jetė problematike.

Konkretisht bėhet fjalė pėr sistemimin e lumit tė Tiranės, lum i cili po pėrballet me njė situatė tepėr tė rėnduar. Mė pas do tė ndėrhyhet pėr sigurimin e infrastrukturės sė nevojshme pėr ngritjen e linjės sė tramit pėr pėrmirėsimin e trafikut.

Pėrfaqėsuesi i komisionit pėr hartimin e planit urbanistik pranė kėshillit bashkiak, Besnik Aliaj, ka bėrė me dije se duhet bėrė pastrimi i lumit pėrpara zgjatimit tė bulevardit "Dėshmorėt e Kombit”, i cili do tė shkojė deri te stacioni i trenit e nė vazhdimėsi sipas pėrcaktimeve tė bėra.

“Lumi i Tiranės do tė jetė emergjent. Ndėrhyn nė njė nga zonat me impakt negativ mjedisor ndėr mė katrastfofikėt nė qytet, pasi njerėzit nė tė shumtėn e rasteve kanė depozituar mbetjet, kanė derdhur ujėrat e zeza ose kanė hedhur dhera duke e pėrdorur pėr shfrytėzim”, - ka deklaruar Aliaj.

Kjo sipas tij ka sjellė degradimin e kėtij lumi. Pak kohė mė parė edhe kryebashkiaku ka deklaruar se janė pėrcaktuar detajet pėr rehabilitimin e lumit tė Tiranės nga Ura e Brarit tek ura e Kamzės pėr ndėrtimin e arteries, qė pastaj do ta lidhė kėtė vepėr tė madhe tė infrastrukturės me rezervuarin e Paskuqanit, pėr tė ndėrtuar atje njė park tė ri.

Sa i takon nisjes sė punimeve pėr linjėn e tramvajit, parashikohet tė jetė njė punė tepėr voluminoze, qė kėrkon kohė dhe infrastrukturė pėr t’u zbatuar. Pėr kėtė Aliaj shton:

“Administrata ėshtė duke punuar pėr tė zhvilluar dhe testuar konceptimin e transportit me shina ose tramvaj nė hapėsirėn midis linjės mė tė dendur, siē ėshtė qendra e Tiranės deri nė kombinat dhe anasjelltas. Por do tė jetė njė operacion i vėshtirė, pasi bėhet pėr herė tė parė nė Shqipėri, operacion delikat qė ka tė bėjė me kulturėn e punės dhe jetės nė vendin tonė si dhe sigurimin e energjisė elektrike nė 24 orė apo dhe shmangien e aksidenteve etj.”

Pas sistemimit tė kėtyre dy fazave me emergjente puna do tė vijojė nė zgjatjen e bulevardit. Nė mbledhjen e fundit tė kėshillit bashkiak rreth dy javė mė parė kėshilli bashkiak i kryeqytetit ka miratuar edhe vendimin qė i hap udhė procesit tė hartimit tė projekteve konkrete tė ndėrhyrjes qė do tė zhvillohen nė kryeqytet.

Nė mbledhjen e fundit tė kėshillit bashkiak i ėshtė hapur udhė nisjes sė punės pėr hartimin e planit tė ri urbanistik, ku ekspertėt kanė nisur tė pėrcaktojnė ndėrhyrjet e reja qė do tė zbatohen nė kryeqytet pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės.

Ky plan do tė pėrmbledhė nė mėnyrė tė detajuar punimet qė do tė zhvillohen pėr zgjerimin e bulevardit kryesor tė kryeqytetit, por para se tė bėhet kjo gjė do tė veprohet me sistemimin e lumit tė Tiranės, mė pas do tė vijohet me ndėrtimin e tramvajit dhe unazės sė madhe.

Njėkohėsisht ekspertėt e Bashkisė kanė dėrguar pėr financim dhe po punojnė edhe me Ministrinė e Transporteve planet pėr zgjerimin e rrugės ekzistuese tė Elbasanit dhe kthimin e saj nė parametra mė tė mirė pėr trafikun hyrės dhe dalės nga lindja e qytetit tonė.

Pėr zbatimin e tyre kanė nisur edhe negociatat me bankat evropiane, qė do tė ndihmojnė me sigurimin e fondeve qė nevojiten. Nga ana tjetėr, po detajohen edhe termat e referencės pėr tė ndėrtuar terminalin e ri tė autobusėve e mė pas atė tė tramit.

Sa i takon zgjidhjes sė problemit tė rėnduar tė trafikut, qė pėr vite me radhė ėshtė bėrė gangrenė pėr qarkullimin e lirė nė kryeqytet, ekspertėt kanė deklaruar se tashmė janė detajuar edhe termat e referencės pėr tramvajin e Tiranės.

Tramvaji do tė realizohet nė dy drejtimet kryesore: Kinostudio–Kombinat dhe drejtimin Veri–Jug, ku do tė pėrfshihet edhe arteria qė tashmė do tė projektohet nga hekurudhė nė rrugė pėr tramin nga stacioni aktual i trenit te stacioni i ri nė dalje tė Tiranės nė zonėn e Laprakės.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72981
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2012, 21:44   24
Citim:
Basha: Mė 9 mars konkursi pėr planin urbanistik, Tiranė

TIRANE-Gjatė njė takimi me kryetarin e Bashkisė sė Tiranės Lulzim Basha, pėrfaqėsues tė Biznesalbania duke pėrshėndetur nismat e pushtetit vendor nė ndihmė tė sipėrmarrjes kanė kėrkuar thellimin e tyre.

Njė propozim qė vjen nga biznesi ėshtė krijimi i fondit tė garancive pėr kredi tė buta pėr biznesin e vogėl.

“Mendojmė qė ėshtė ide shumė e mirė pėr tė lehtėsuar bizneset e reja qė punėsojnė pėrshembull mbi 50 punonjės, duke u pėrjashtuar nga taksat. Por ne mendojmė qė kjo politike e re ka nevojė tė mbėshtetet me financime, ose me kredi tė buta nėpėrmjet krijimit tė fondeve tė garancive tė kredivė qė marrin sipėrmarrėsit e vegjėl, se pėrndryshe idetė shumė tė mira nuk bėhen tė mundur pėr tu zbatuar, skundėr ky ėshtė njė opinion edhe i joni tė shifet mundėsia qė numri i punonjėsve qė pėrfitojnė lehtėsi fiskale tė ulet”, u shpreh Luan Bregasi.

Kryebashkiaku Basha ka shprehur interesin pėr thellimin e bashkėpunimit me biznesin. Ai ka bėrė tė ditur se do tė bėhet hipotekimi i tė gjitha pallateve nė kryeqytet pavarėsisht problematikės sė disa prej tyre.

“Asnjė objekt me leje nga Bashkia e Tiranės nuk do tė mbetet pa hipotekuar, sado e vėshtirė tė paryaqitet situata. Edhe sikur tė na duhet t’i kėrkojmė qeverisjes qėndrore t’i bėjmė ndėrhyrje nė legjislacionin kombėtar. Dhe kjo do pėrfundojė medeomos brenda vitti 2012, dhe kjo ėshtė sfidė personale e imja jo sepse kam dhėnė fjalėn, por sepse ėshtė valvulė shumė e rėndėsishme pėr tregun imobiliar dhe ėshtė njė provė e vetėbesimit qė qyteti i Tiranės ka pėr tė ardhmen”.

Kryebashkiaku foli dhe pėr planin urbanistik, projektet pėr tė cilin do tė paraqiten nga 7 arkitektė tė huaj mė 9 Mars. Nė kėtė plan urbanistik do tu jepet hapėsirė biznesit kryeqytetas pėr tė zhvilluar projektet e tij.

“Mė 9 mars, 7 nga 20 arkitektėt mė tė famshėm tė botės do tė paraqesin projektet e tyre, para njė jurie ndėrkombėtare dhe nė kėtė mėnyrė ne do tė kemi njė hap mė afėr, me pėrzgjedhjen e fituesit, nisjes sė punės pėr ndėrtimin e kėtij aksi tė rėndėsishėm zhvillimi pėr qytetin e Tiranės, sepse pėrtej monumentale, urbanistike, ambientale, estetike qytetare ėshtė njė aks i fuqishėm i zhvillimit urban tė Tiranės, i zhvillimit ekonomik tė Tiranės”, tha Basha.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
Bashkia Tiranė projekt per bulevardin e ri

Muaji mars i ketij viti do te shėnoje edhe fillimin e punės pėr projektin e bulevardit te ri, segmentin nga Stacioni i Trenit deri tek lumi i Lanes. Lajmin e ka bere te ditur kryetari i bashksie Lulzim Basha, i cili ne njė takim me pėrfaqėsues te biznesit, premtoi se nga data 1 shkurt te gjitha shėrbimet e biznesit do te pėrqendrohen ne njė zyre te vetme duke reduktuar burokracitė.

Pėrfaqėsuesit e biznesit i parashtruan kryetarit Basha njė sere kėrkesash, qe pritet ti jepet zgjidhje. Ndėrtuesit u ndalen tek ēėshtja ende e pazgjidhur pėr njė kategori ndėrtimesh ende te pa hipotekuara. Premtimi i kryetarit Basha ėshtė qe brenda vitit 2012 do te pėrfundoje ēdo hipotekim objekti qe ka mbetur pezull ne vite. Nga ana tjetėr plani i ri urbanistik sipas kryebashkiakut do te ketė te mirėpėrcaktuar hapėsirat dhe dendėsinė e ndėrtimit.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ale&Itemid=211
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.4.2012, 21:54   25
Citim:
Betonizimi i Golemit vazhdon

Merr pėrmasa edhe me te mėdha abuzimi me ligjin nga drejtuesit e komunės se Golemit. Pavarėsisht denoncimit te ndėrtimit te paligjshėm te kėsaj ure ne brendėsi te malit te Robit, komuna vazhdon te mbėshtesė hapur shkelėsit e ligjit e te lejoje betonizimin e zonės, vetėm rreth 70 metra larg bregut.

Punimet pėr urėn qe kane dėmtuar edhe tre fusha sportive te ndėrtuara me leje sipas masterplanit te zonės turistik te vitit 2002, kane vijuar edhe te mėrkurėn. Si te mos mjaftonte kjo efektivet e policisė se Kavajes, kane bere gjysme ore show mediatik,duke bllokuar pėr pak minuta mjetet e renda. Ne fakt puna ka vazhduar normalisht pas largimit te kamerave.

Njė dite me pare kryetari i komunės Agron Agalliu pranoi se kishte dhėnė leje pėr ngritjen e urės, ndonėse kėtė kompetence sipas ligjit pėr urbanistiken e ka vetėm KRRTRSH. Lejet pėr ndėrtimet nė zonat turistike bregdetare, liqenore dhe kontinentale miratohen nga KRRTRSH.

Procedura e plotėsimit dhe dorėzimit tė dokumentacionit bėhet nė seksionin e urbanistikės sė qarkut pėrkatės, pasi tė jetė marrė mė parė vendimi i komitetit tė turizmit dhe i agjencisė kombėtare sė mjedisit. Zona ku po betonizohet bregdeti dhe priten pyje ne funksion te ndėrtimit te urės se paligjshme, ėshtė e blinduar nga rojet private te firmės.

Shtetasi Ardian Tragaj qe pretendon pronėsinė e njė sipėrfaqeje toke ne kėtė zone, synon te ndėrtoje te njė shesh kampingu rulotash pėr turistet. Ne fakt mes pronarit dhe banoreve qe kane ndėrtuar vete tre fushat sportive ne fshatin turistik Princess Internacional, vazhdon edhe njė proces gjyqėsor. Por as kjo nuk e ka ndalur atė te zaptoje bregdetin.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ale&Itemid=211
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.4.2012, 21:10   26
Citim:
Cilėsia e ndėrtimeve e dobėt, ka abuzime

Cilėsia e ndėrtimeve nė Shqipėri nuk ėshtė nė nivelin e duhur. Kjo pėrkthehet nė kosto dyfishe pėr qytetarėt, tė cilėt shpenzojnė sasi tė konsiderueshme parash pėr tė blerė njė apartament, qė nuk ėshtė ndėrtuar me materiale cilėsore.

Kreu i Institutit tė Ndėrtimit, Artur Roshi shprehet pėr RTV SCAN se struktura e bėrjes sė analizave pėr materialet e ndėrtimeve, para se tė hidhen nė treg, ėshtė kaotik dhe ka mjaft abuzime. Ai thekson se kompanitė e ndėrtimeve zgjedhin tė bėjnė analiza nė laboratore private joserioze, qė plotėsojnė formularėt nė mėnyrė fiktive.

Roshi thekson se ky institucion ka bėrė kėrkesė pranė Ministrisė sė Transporteve, nė mėnyrė qė laboratorėt e Institutit tė Ndėrtimit tė jenė pikė referuese, dhe tė bėhet njė kontroll i unifikuar pėr produktet e ndėrtimit. Ndėr tė tjera, kreu i Institutit tė Ndėrtimit shprehet se ėshtė domosdoshmėri marrja e hapave ligjore, nė mėnyrė qė tė arrihen standartet ndėrkombėtare nė sektorin e ndėrtimit.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...a-abuzime.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.4.2012, 19:42   27
Citim:
Sarandė, nis shembja e ndėrtimeve pa leje

Sarandė – Policia Ndėrtimore ka nisur sot aksionet pėr shembjen e ndėrtimeve pa leje nė qytetin e Sarandės.

Nga aksionet janė shembur 11 objekte pa leje, 9 metalike dhe 2 ndėrtimore. Vendimi pėr prishjen e 11 objekte pa leje ėshtė marrė nė bashkėpunim me Bashkinė Sarandė, e cila ka kėrkuar dhe mbėshtetjen e INUK pėr zbatimin e kėtyre vendimeve.

“INUK ka pėr qėllim tė sigurojė respektimin e normave, standardeve dhe legjislacionit nė fushėn e ndėrtimit, urbanistikės dhe rezervave ujore, nė tė gjithė territorin e vendit, nė mėnyrė tė decentralizuar dhe nė pėrputhje me parimin e subsidiaritetit nė bazė tė ndarjes administrative”, drejtori i Drejtorisė sė Ekzekutimit nė INUK, Arben Ndoka. Pritet qė nė vazhdim tė kryen edhe tė tjera shembje ndėrtesash.

“E rėndėsishme ėshtė tė sigurohet kudo zbatimi i ligjit, sidomos nė zonat nė tė cilat nė muajt e ardhshėm pritet tė fillojė sezoni turistik, siē ėshtė dhe qyteti i Sarandės. Verifikime dhe nė rast nevoje edhe ndėrhyrje tė njėjta do tė ketė nė ditėt e javėt e ardhshme nė ēdo zonė, ku njėsitė vendore dhe autoritetet e tjera vendore kanė konstatuar ndėrtime qė vijnė nė kundėrshtim me ligjet nė fuqi”, theksoi Ndoka.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/51906/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2012, 19:46   28
Citim:
INUK “shėnjestron” Hiamarėn, shemben 70 ndėrtime pa leje

Inspektorati Ndėrtimor Urbanistik Kombėtar nė sajė tė njė operacioni ka shembur 70 ndėrtime pa leje nė Himarė, ndėrsa nė shėnjestėr janė edhe 100 tė tjera. Ndėrhyrja e INUK u krye pas kėrkesės pėr mbėshtetje nga ana e Bashkisė sė Himarės, e cila ka evidentuar 100 objekte gjithsej, tė cilat po ndėrtoheshin pa leje pėrgjatė bregut.

Sipas INUK, e rėndėsishme ėshtė tė sigurohet kudo zbatimi i ligjit, sidomos nė zonat nė tė cilat nė muajt e ardhshėm pritet tė fillojė sezoni turistik, siē ėshtė dhe qyteti i Himarės.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ore&Itemid=482

Citim:
Pėrfundon aksioni i INUK pėr prishjen e ndėrtimeve pa leje

HIMARE- Pėrfundon me aksionin nė Dhėrmi, aksioni njė javor i INUK pėr prishjen e ndėrtimeve pa leje nė Bashkinė e Himarės.

Aksioni qė zgjati pėr gati njė javė u drejtua nga kryeinspektori Gazmend Osmani. Nga fillimi i aksionit deri tani janė ekzekutuar mbi 70 vendime tė Bashkisė sė Himarės pėr prishje, ndėrkohė qė behet e ditur se ēdo vendim ka qenė i bazuar nė ligj.

Aksioni pėr prishjen e ndėrtimeve pa leje ėshtė shtrirė nga veriu nė jug. Ky aksion u mbėshtet dhe nga FNSH-ja e Vlorės, pėr tė shmangur pėrplasjet me pronarėt e objekteve, por nė pėrgjithėsi nuk u shėnuan incidente.

Sipas INUK, kėto aksione vijnė nė zbatim tė ligjit pėr inspektimin e ndėrtimit dhe planifikimin e territorit, me qėllim respektimin e normave dhe standardeve nė ndėrtim e urbanistikė.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.4.2012, 17:58   29
Citim:
INUK aksion nė Shėngjin pėr prishjen e objekteve pa leje

LEZHE- Sot INUK nisi njė aksion pėr prishjen e ndėrtimeve pa leje nė bregdetin e Shėngjinit. Inspektoriati Ndėrtimor Urbanistik Kombėtar bėn tė ditur se do tė prishen 150 objekte pėrgjatė brezit tė rėrės, por qė do tė vijojė edhe nė brendėsi tė qytetit tė Lezhės.

Aksioni nė Shėngjin ėshtė nė vijim tė aksioneve tė tjera tė ndėrmarra nga INUK nė mbėshtetje tė komunave dhe bashkive nė tė gjithė vendin, pėr lirimin e hapsirave publike dhe prishjen e ndėrtimeve pa leje nė tė gjithė zonėn bregdetare nė prag tė fillimit tė sezonit turistik.

Aksione tė tilla janė ndėrmarrė ditė mė parė edhe nė Velipojė, Sarandė, Ksamil, Himarė dhe do tė vazhdojnė nė tė gjithė bregdetin, sipas INUK.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.5.2012, 21:03   30
Citim:
Zgjatimi i Bulevardit, "Grimshaw" shpallet studioja fituese

Bashkia e Tiranės ka pėrzgjodhur studion “Grimshaw", fituese pėr masterplanin e zgjatimit tė Bulevardit "Zogu I" nė kryeqytet nga "Stacioni i Trenit" deri te lumi i Tiranės. Nė fjalėn e tij, kryebashkiaku Lulzim Basha ka theksuar se projekti i studios arkitekturore “Grimshaw" mishėron aspiratat e qytetarėve pėr njė qytet modern europian.

“Prej dy muajsh projektet janė konsultuar me qytetarėt, ekspertėt vendas e tė huaj, grupet e interesit. Pas kėtyre konsultimeve, pas prezantimeve qė zgjatėn dy ditė, pas diskutimit dhe sheshimit tė ēdo dilemė nėpėrmjet debatit, ne kemi vendosur qė projekti qė mishėron mė sė shumti aspiratat e qytetarėve tė Tiranės, pėr cilėsi dhe shanse tė zhvillim ėshtė projekti i “Grimshaw Architects”- u shpreh Basha.

http://sot.com.al/index.php?option=c...omi&Itemid=473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.9.2012, 18:38   31
Citim:
Plani urbanistik i Tiranės, bashkia nis konsultimet me qytetarėt

Nga dita e nesėrme Bashkia e Tiranės do tė nisė konsultimet pėr planin urbanistik tė kryeqytetit. Sipas Bashkisė, plani urbanistik i kryeqytetit do jetė nė konsultim me qytetarėt, duke filluar nga njėsia bashkiake nr 8.

Nė konsultime do tė pėrshihen edhe grupet e interesit. Ky plan, i quajtur "Plani i Tiranės Metropolitane" shtrihet nė 8 njėsi vendore, dy nga tė cilat bashki dhe 6 komuna. Kjo shėnon njė risi, njė model bashkėpunimi dhe natyrisht bėn tė mundur, qė qytetarėve t`u krijohen kushte mė tė mira tė lėvizjes, shėrbimit dhe infrastrukturės.

Nė hartimin e kėtij Plani, nė nivelin e grupit teknik dhe strategjik janė pėrfshirė ekspertėt mė tė mirė vendas, urbanistė, arkitektė, profesorė tė Universiteteve publike dhe private, publicistė, ekspertė tė mjedisit dhe ekonomisė, historianė dhe studiues por edhe studentė.

Nė hartimin e Draft Planit, eshte parashikuar qė gjithė metropoli i Tiranės, nga 850 mijė banorė qė ėshtė sot te kaloje, 1 milionė banore, ndėrkohė qė vetė qyteti i Tiranės parashikohet qė nga 600 ne 650 mijė qė ėshtė sot, do tė shkojė ne rreth 800 tek 850 mijė banorė. Rajoni i Tiranės ėshtė ndarė nė 2000 blloqe. Pėr secilin nga blloqet e Tiranės jane parashikua sheshe lojrash, terrene sportive, objekte sociale. Po keshtu jane parashikuar edhe institucione publike si shkolla, kopshte e ēerdhe. Hapėsirat e gjelbra zėnė njė vend tė rėndėsishėm.

Draft Plani, parashikon qė tė ketė tre parqe periferikė. Parqet lokalė, nė konceptin e Planit do tė rikuperojnė nga funksioni i tyre, siē ėshtė Parku i Liqenit, Parku i Farkės dhe Parku i ri i Paskuqanit nuk do tė arrijnė tė realizojnė plotėsisht funksionin e tyre, nė rast se nuk do tė mbėshteten me parqe periferikė, me parkun e Kasharit, parku Sauk deri nė Stėrmas dhe parkun kombėtar tė Dajtit.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=52391&nid=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2013, 21:48   32
Citim:
Bulevardi i ri, punimet nisin nė mars, zgjatim tė aksit jug – veri

Duke nisur nga muaji i ardhshėm, nisin punimet nė bulevardin e ri dhe rehabilitimin e lumit tė Tiranės. Investimi synon zgjatimin e aksit jug-veri, duke prekur 1/5 e njė prej zonave mė tė pazhvilluara tė kryeqytetit, ndėrsa projekti zbatues i pėrket studios arkitekturore britanike “Grimshaw”.

Kjo u bė e ditur nga kryebashkiaku Lulzim Basha, gjatė njė takimi me drejtues tė Institutit Kosovar pėr Qeverisje Lokale. Ky projekt hap njė mundėsi tė re pėr zhvillimin ekonomik dhe nxit punėsimin si dhe trefishon hapėsirat aktuale tė gjelbra dhe krijon njė park tjetėr tė madh.

“Brenda marsit ne presim qė tė nisim investimet pėr bulevardin e ri, zgjatimin e aksit jug-veri tė kryeqytetit, duke filluar nga Stacioni i Trenit deri nė lumin e Tiranės e mė pas deri nė kodrat e Paskuqanit, investim i cili do ta bėjė kėtė aks, nga 1.8 km qė ėshtė aktualisht, nė 4.8 km tė gjatė, nga sheshi “Nėnė Tereza” apo selia qendrore e Universitetit Politeknik tė Tiranės deri tek pėrmbyllja e kėtij aksi nė kodrat e Paskuqanit. Do tė mundėsojė futjen brenda qytetit tė Tiranės me gjithė potencialin e vet zhvillimor, ambiental dhe rekreativ tė lumit tė Tiranės qė i ka dhėnė emrin qytetit por qė askush nė kėtė sallė nuk e ka parė. Shpesh herė edhe nga mediat ngatėrrohet me lumin e Lanės dhe do tė bėjė tė mundur trefishimin e hapėsirave aktuale tė gjelbra dhe krijimin e njė parku tjetėr tė madh, pėrtej parkut tė liqenit, pra nė ekstremitetin verior, nė veri tė qytetit tė Tiranės. E gjithė kjo, nė kuadėr tė njė zhvillimi tė planifikuar, multidimensional tė hapėsirės urbane apo akoma pėr t’u urbanizuar tė kėsaj zone e cila para 20 vitesh faktikisht ka qenė njė tokė bujqėsore, ndėrkohė qė sot ėshtė njė zonė qė ka njė popullsi mė tė madhe se qyteti i dytė mė i madh i Shqipėrisė”, – u shpreh z. Basha.

Sakaq Basha njohu tė pranishmit me tri prioritetet kryesore mbi tė cilat operon administrata e Bashkisė sė Tiranės: zhvillimi ekonomik dhe pėrmirėsimi i shanseve pėr punėsim real dhe tė qėndrueshėm; pėrmirėsimi i cilėsisė sė jetės dhe avancimi i qytetit drejt projektit Tirana moderne evropiane.

Kryebashkiaku ka nėnvizuar kontaktin me qytetarin, si njė instrument tė domosdoshėm.

“Gjėrat ecin dhe ecin mė mirė nėse ka transparencė dhe bashkėveprim me qytetarėt, ndaj kjo pjesė e veprimtarisė qė nuk ėshtė njė synim nė vetvete por ėshtė pėr ne njė instrument i domosdoshėm pėr tė garantuar suksesin e programeve dhe veprave tė pėrshkruara nė kėto tre shtylla kryesore tė programit qė pėrmenda. Pėr mua janė “abc-ja” apo tė themi elementarja e njė pune tė mirė dhe vazhdimėsisė sė mirė tė punės” – u shpreh z. Basha.

Kryebashkiaku ka bėrė tė ditur se sot Tirana, pas 23 vitesh ka planin e saj urbanistik, i miratuar nga Kėshilli Bashkiak dhe qė brenda kėtij muaji pritet tė marrė edhe aprovimin e Kėshillit Kombėtar tė Territorit.

http://www.standard.al/bulevardi-i-r...ksit-jug-veri/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2013, 21:15   33
Citim:
Basha: Shfuqizohet projekti i 1989-ės

Pas 23 vitesh, Tirana ka planin e saj tė pėrgjithshėm rregullues. Ky plan, i hartuar nga ekspertėt mė tė mirė vendas ėshtė bazuar mbi dy parime, – tha kryebashkiaku Basha, transparencėn dhe gjithpėrfshirjen.

“Plot 24 sesione konsultimesh tė hapura dhe mbi 68 000 qytetarė kanė marrė pjesė aktive nė kėto konsultime, ose duke qenė tė pranishėm fizikisht ose pėrmes vėrejtjeve, komenteve, sugjerimeve qė kanė bėrė tė mundura nė faqet e veēanta tė dedikuara, tė komunikimit elektronik apo nėpėrmjet komunikimit zyrtar postar me institucionet pėrkatėse, kryesisht me bashkinė e Tiranės. Ka qenė kjo shkallė gjithpėrfshirje, natyrisht edhe me faktorė tė tjerė tė rėndėsishėm siē janė shoqėria civile, biznesi, Dhoma e Tregtisė e industrisė, Shoqata e Ndėrtuesve, shoqatat e arkitektėve, shoqatat mjedisore qė kanė garantuar njė shkallė tė paprecedentė dhe tė papėrjetuar transparence, nė procesin e hartimit dhe miratimit tė normave tė shumta, komplekse e voluminoze tė kėtij plani. Duke theksuar edhe njėherė kėto dy parime, gjithpėrfshirjen dhe transparencėn, qė nė fakt janė ēelėsi qė zgjidhi probleme tė shumta, siē ishte problemi i tensionit midis interesit privat dhe interesit publik, siē ishte problemi i trajtimit tė pabarabartė do tė thoja “kriminal” tė pronės, nė kėto vite tė mungesės sė planit”,- u shpreh Kryebashkiaku Basha.

Kryeministri Sali Berisha, njėherėsh kryetar i KKT-sė, ndėrsa ka vlerėsuar punėn e bėrė nga administrata e re e Bashkisė sė Tiranės, nė njė hark tė shkurtėr kohor, pėr t’i dhėnė qytetit planin urban, ka theksuar se pėr 11 vjet, Tirana u mbajt peng nga babėzia e ish – kryetarit tė bashkisė.

Kreu i ekzekutivit ka vlerėsuar faktin se ky plan parashikon qė hapėsirat e gjelbra tė arrijnė nė 4.2 metėr katror pėr banor, nga 0.8 qė ėshtė sot dhe i jep qytetit tė gjitha kushtet, pėr tė qenė njė qytet i shėndetshėm dhe ekologjik.

“Ky plan i kthen qytetarit, qytetin. Ky plan sot ka vendosur nė epiqendėr qytetarin e Tiranės, hapėsirat e tij jetėsore, mjediset e tij social-kulturore, rrugėt e tij pėr kėmbėsorė, pėr ēiklistė dhe synon nė tėrėsinė e tij qė mbitokėn t’ia lėrė qytetarit dhe nėntokėn parkingut edhe trafikut. Plani i jep fund praktikės primitive tė ndėshkimit tė qytetarėve. Mund tė imagjinoni ju dy fqinjė, tė cilėt kishin shekuj qė jetonin pranė njeri –tjetrit dhe pėr shkak tė njollės sė ndėrtimit njėri gdhihej milioner, nė mos mė shumė, tjetrit i shtohej edhe hija e pallatit dhe mbetej nė varfėrinė e tij. Plani i jep fund kėsaj situate. Ai ndan nė pjesė tė barabarta tė gjithė tė ardhurat qė sigurohen nga ndėrtimi pėr truallin dhe mjedisin pėrreth. Pra, nuk do tė ndodhė mė qė hija e pallatit tė shndėrrohet nė hije mjerimi pėr ata qė jetojnė pėrreth tij”.

Kryeministri Berisha ka paralajmėruar hapa ligjorė, tė cilėt do tė mundėsojnė nisjen sa mė parė tė zbatimit tė kėtij plani, i quajtur “kushtetuta” e qytetit.

“Qytetarėt e Tiranės presin me padurim se nė kėtė rast pjesa e ndėshkuar, tiranasit autoktonė, po tė hidhni sytė nė lagjen e tyre, u bėnė zona tė ndaluara ndėrtimi dhe ata presin me padurim tė shohin edhe ata zhvillimin, nė pėrputhje me kėtė plan tė zonave tė tyre, ndaj dhe sė pari, ėshtė emergjent hartimi i akteve ligjore dhe nėnligjore, mbi bazėn e tė cilave Kėshilli Kombėtar i Territorit nuk do tė ketė mė asnjė autoritet mbi territorin e qyteteve tė vendit. Sė dyti, krijimi i kėshillave teknikė, le t’i quajmė, tė cilėt me kryetarin do tė marrin vendimet pėrkatėse. Sė treti, ėshtė e domosdoshme qė planet e detajuara vendore tė jenė tė gatshme sa mė shpejt, nė mėnyrė qė qyteti tė rimarrė ndėrtimet. Ėshtė zhvillimi, ėshtė punėsimi, janė me mijėra familje qė presin kėtė. Ėshtė e domosdoshme qė tė hiqet rregulli me dakortėsinė me dy tė tretat, sepse i bie bllokim me 2/3-tat. Ju e shihni, ai po bllokon tre ligjet pėr integrimin e vendit. Ēfarė e ka ai pėr tė bllokuar ndėrtimet?! Nuk mund tė ketė bllokim, sepse ne kemi vendosur parimin e pėrfitimit tė barabartė nga zhvillimi i territorit. Kjo mund tė jetė kompetencė e atyre qė kanė pėrgjegjėsi ligjore pėr zhvillimin e qytetit dhe nuk mund tė pengohet zhvillimi i qytetit. Heqim dorė nga format bllokuese, sepse jemi unikė nė botė pėr tė bllokuar. Nuk ėshtė vetėm njė qė bllokon, nuk mund tė ketė bllokime tė tilla pėr interesa tė qytetit, interesa tė vendit. Parametėr kryesor pėr efekt tė planifikimit tė planeve tė detajuara vendore duhet tė jetė intensiteti i ndėrtimit. Ai ėshtė dėshmitari, ai ėshtė parametri se si vepron ti, sa i drejtė je ti, si i harmonizon ti interesat e qytetit, qytetarit dhe me radhė, pra sa metėr katror mbi tokė mund tė ndėrtohet. Ky duhet tė jetė parametri themelor”,- theksoi kreu i qeverisė Sali Berisha.


Firmoset marrėveshja ndėrvendore

Zhvillimi rajonal i integruar i Tiranės, nė kuadrin e Tiranės sė madhe ka qenė nė qendėr tė planit tė pėrgjithshėm rregullues. Nė kėtė kuadėr, Bashkia e Tiranės firmosi marrėveshje ndėrvendore me autoritetet e njėsive vendore kufitare me bashkinė e Tiranės;

- Bashkinė Kamėz;
- Komunėn Paskuqan;
- Komunėn Dajt;
- Komunėn Farkė;
- Komunėn Kashar;
- Komunėn Bėrxull;

Plani urbanistik i Tiranės parashikon Tiranėn policentrike, Tirana me 13 qendra, tė cilat ofrojnė shumėllojshmėri tė shėrbimeve, tė ngjashme me qendrėn e tanishme tė Tiranės. Tirana e gjelbėr, Tirana me mė shumė gjelbėrim parashikohet 4.2 metėr katrorė gjelbėrim pėr frymė, nga 0.8 qė ėshtė sot.

Plani i Pėrgjithshėm Vendor propozon krijimin nė qytet tė 40 territoreve tė reja tė ose 340 hektarė hapėsira tė gjelbra dhe tė 14 territoreve tė reja sportive, krahas atyre ekzistuese.

Pokėshtu, Plani i Pėrgjithshėm Rregullues i Tiranės parashikon krijimin e parqeve tė pėrbashkėta rajonale mes Tiranės dhe komunave pėrreth, si Farka Paskuqani etj.

Tirana do tė ketė njė sistem rrugor unazor, ku pėrveē unazės ekzistuese do tė ndėrtohen edhe katėr unaza tė tjera. Kėto do tė ndihmojnė ndjeshėm nė lehtėsimin e trafikut brenda Tiranės dhe trafikut qė lidh Tiranėn me zonėn metropolitane.

Zhvillimi i transportit publik synon tė zgjerojė mė tej rrjetin e transportit publik, nė aspektet e zhvillimit tė linjave tė tramit, tė transportit mė autobusė, zhvillimit intermodal dhe hekurudhor.

Plani i pėrgjithshėm vendor parashikon ndėrtimin e njė terminali tė transportit intermodal, sė bashku me rivendosjen e Stacionit tė Trenit tė Tiranės; zhvillimin e linjave tė tramit pėrveē sistemit tė autobuzėve.

Pokėshtu, nė planin e pergjithshėm vendor parashikohet ndėrtimi i 11 parkimeve publike, tė vendosura kryesisht nė qendėr tė qytetit. Nuk ka asnjė zonė tė ashtuquajtur muzeale tė diskriminuar, siē ishte Njėsia 8 mė parė, por i jepet e drejta e zhvillimit tė pronės tė gjithė atyre qė kanė dėshirė ta zhvillojnė.

Plani ėshtė bazuar nė listėn e miratuar, tė objekteve tė ruajtura e miratuar nga instituti i Monumenteve tė Kulturės. Plani pėr herė tė parė shoqėrohet me plan infrastrukturash me investime publike, nė ujėsjellės e kanalizime, nė shkolla, ēerdhe etj, pra urbanizimin e qytetit, pėrpara se ndėrtimi tė bėhet fakt dhe pėr tė evituar njė “Komunė Parisi” tė dytė.

Ky plan urban, duke marrė parasysh nevojat e zgjerimit tė qytetit planifikon 101 ēerdhe tė reja, 55 kopshte, 25 shkolla 9 vjeēare dhe 6 shkolla tė mesme.

http://www.gazetarepublika.al/?p=43354
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.5.2013, 17:05   34
Citim:
Bulevardi i ri i Tiranės, hapet tenderi ndėrkombėtar

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	grimshaw-fituese.jpg
Shikimet:	106
Madhėsia:	103,8 KB
NNJ:	4779Bashkia e Tiranės njoftoi sot hapjen e tenderit ndėrkombėtar pėr ndėrtimin e bulevardit tė ri tė Tiranės. Do tė jenė 61.000.000.00 euro pėr zbatimin e projektit tė studios arkitekturore “Grimshaw Architects”, pėr zgjatimin e bulevardit dhe rehabilitimin e lumit tė Tiranės.

Punimet e zbatimit tė kėtij projekti do tė financohen nga marrėveshja e financimit ndėrmjet qeverisė sė Shqipėrisė dhe Fondit tė Zhvillimit tė Abu Dhabit, firmosur nė datė 21 Prill 2013, me vlerė 54.000.000.00  euro si dhe grantit nga qeveria e Katarit me vlerė 7.000.000.00 Euro.

Zbatimi i projektit

Nė fazėn e parė tė punimeve qė nis nga Stacioni i Trenit pėrfshihet edhe njė parkim i madh nėntokėsor. Pėrgjatė bulevardit ėshtė parashikuar kalimi i linjės sė tramit, qė do tė lidhė terminalin multimodal tė pasagjerėve me sheshin “Nėnė Tereza”. Nė bulevardin e ri tė Tiranės do tė ndėrtohet Pallati i Drejtėsisė, ndėrtesa e re e Bashkisė dhe institucione tė tjera publike, qendra biznesi etj.

Korridori i lėvizjes pėrgjatė bulevardit veri – jug si dhe unaza veriore e qytetit do tė sjellin zgjidhje afatgjatė pėr zhvillimin e qytetit, nė lidhje me transportin, trafikun, infrastrukturėn urbane dhe mbetet zgjidhja e vetme pėr njė mjedis sa mė ekologjik.

Ky projekt pėrveē se dyfishon gjatėsinė e bulevardit kryesor tė Tiranės, do tė krijojė njė rrugė pėr njė qasje tė re tė madhe, pėr shtimin e hapėsirave tė gjelbra nė qytet, duke u bėrė nė kėtė mėnyrė projekti mė i rėndėsishėm nė Tiranė nė 80 vitet e fundit.

Zbatimi i projektit tė bulevardit verior dhe lumit tė Tiranės do tė zhvillojė njė nga pjesėt mė tė prapambetura tė qytetit tė Tiranės.

Zona urbane qė ndikohet nga ky projekt ėshtė 14km2. Zbatimi i kėtij projekti do tė mundėsojė:

Krijimin e vendeve tė reja tė punės gjatė zbatimit tė projektit

Zhvillimi ekonomik i zonės

Vlerėsimi i pronės

Rritja e kapaciteteve te komunitetit pėr tė aksesuar financime tė ndryshme

Rritja e tė ardhurave nga taksat nga zhvillimi i projekteve tė reja pėrgjatė kėtij korridori.

Studioja arkitekturore e kontraktuar pėr hartimin e master planit tė kėsaj zone ka dorėzuar nė datėn 30 mars 2013 projektin final tė zbatimit tė bulevardit verior dhe lumit tė Tiranės. Ajo ėshtė pėrzgjedhur nėpėrmjet njė konkursi me juri ndėrkombėtare, ku morėn pjesė 7 nga studiot mė prestigjioze tė planifikimit urban dhe arkitekturės dhe ku u pėrzgjodh fituese studioja britanike “Grimshaw Architects”.

http://www.panorama.com.al/2013/05/2...-nderkombetar/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.7.2013, 21:36   35
Citim:
Sarandė, “mbijnė” ndėrtimet pa leje

Emri:  Kryebashkiaku-Ēipa-dje-duke-denoncuar-ndėrtimet-pa-leje.jpg
Shikimet: 229
Madhėsia:  16,4 KBPas 23 qershorit “mbinė” 20 ndėrtime pa leje. Kėtė fakt e bėri publik dje kryebashkiaku i Sarandės, Stefan Ēipa, i cili doli para mediave pėr tė denoncuar fenomenin nė kėtė sezon turistik. Ai u bėri apel qytetarėve, por edhe firmave tė ndėrtimit, qė tė ndalojnė ndėrtimet e paligjshme, pasi ato do tė shemben. “Ėshtė hequr moratoriumi i skafeve, por jo ai i ndėrtimit pa leje e pa ligj. Aq mė tepėr nė kohė vere, kur duhet tė veprojė moratoriumi i betonierave dhe ēekiēėve”, u shpreh Ēipa. Sipas tij, tėrė strukturat e Bashkisė, nė bashkėrendim me ato tė INUK-ut e Komisariatin e Policisė janė nė kėmbė dhe nuk do tė lejojnė qė situata tė pėrkeqėsohet, por vetėm tė pėrballohet e tė parandalohet ēdo ndėrtim pa leje.

“Gjatė gjithė kėtyre ditėve pas 23 qershorit, duke menduar se vendi ėshtė pa qeveri e pa shtet, jemi pėrballur me shtesa katesh dhe shtesa anėsore nėpėr pallate, me objekte qė ngrihen mbi kolektorė e sisteme kanalizimesh tė ujėrave tė bardha e tė ndotura. Janė tė shumta pikat ku sidomos natėn, por edhe ditėn, hidhen kolona betoni e ngulen ēadra e shezlongė nė plazhe. Ne tė gjitha i kemi tė evidentuara, pasi jo vetėm Policia Bashkiake, por gjithė strukturat e Bashkisė janė nė kėmbė. Shpesh na ėshtė dashur tė debatojmė fort me kėta njerėz qė kanė vendosur tė ngrenė ndėrtime duke injoruar e sfiduar ligjin dhe ne qė jemi nė mbrojtje tė ligjit dhe tė Sarandės nga kaosi urban”, u shpreh kryebashkiaku Ēipa. Ai theksoi se nė kėtė dalje publike u kėrkon tė gjithė atyre qė ndėrmarrin aventura tė tilla nė fushė tė ndėrtimit, tė tėrhiqen. Kjo ėshtė nė tė mirė tė qytetit, por edhe nė tė mirė tė tyre. “I siguroj ata se ēdo metėr kub beton dhe ēdo metėr katror sipėrfaqe e ndėrtuar nė kėto ditė, qoftė ajo shtesė apo zaptim plazhesh, do tė jetė nėn goditjen e rreptė tė ligjit dhe pasojat do tė jenė jo vetėm financiare, por do tė shoqėrohen edhe me penalizime tė tjera”, tha mė tej kreu i Bashkisė sė Sarandės. Ai shtoi se “atyre qė e shkelin kėtė pakt bashkėqeverisės dhe qytetar do t’u kujtoja se ėshtė hequr vetėm moratorium i skafeve, por jo edhe moratoriumi i vendosur nė punėn e betonierave dhe ēekiēėve”. “Nuk jemi pėr ta shėmtuar qytetin, por pėr ta zbukuruar atė dhe jetėn e banorėve e pushimet e kujtdo qė preferon Sarandėn kėtė verė. Askush nuk do tė lejohet tė ecė kundėr kėtyre pėrpjekjeve tė pėrbashkėta pėr t’ia arritur kėsaj”, tha ai.

Masat

Nisur nga situata alarmante e krijuar, kryetari Stefan Ēipa u bėri thirrje firmave tė ndėrtimit tė mos bėhen pjesė e kėtij abuzimi dhe kundėrvėnieje ndaj ligjit, por nė ēdo rast tė jenė tė pajisura me lejen pėrkatėse tė ndėrtimit. “Ne jemi duke marrė masat e fundit pėr tė krijuar kushte optimale pėr pushime. Pjesė e kėtyre pėrgatitjeve ėshtė edhe kontrolli mbi territorin, mbi plazhet dhe urbanizimin e qytetit, respektimi me rigorozitet maksimal i rregullave qė vetė kemi vendosur”, tha Ēipa.

http://www.panorama.com.al/2013/07/0...timet-pa-leje/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2013, 21:32   36
Citim:
Hapet tenderi ndėrkombėtar pėr rehabilitimin e lumit tė Tiranės

Bashkia e Tiranės ka hapur tenderin ndėrkombėtar pėr “Rehabilitimin e lumit tė Tiranės dhe punimet respektive civile”. Dorėzimi i aplikimeve tė parakualifikimit pėrfundon nė datėn 2 gusht, pėr tė gjithė aplikantėt e interesuar. Punimet pėr zbatimin e projektit tė bulevardit verior dhe rehabilitimin e lumit tė Tiranės do tė financohen nga marrėveshja e huasė, ndėrmjet qeverisė sė Shqipėrisė dhe Fondit tė Zhvillimit tė Abu Dhabit, firmosur nė datė 21 Prill 2013, me vlerė 55.000.000.00 Euro. Bashkia e Tiranės, me Vendim tė Kėshillit tė Ministrave tė datės 21 Maj 2013 ėshtė pėrcaktuar si “autoritetit kontraktor”, pėr projektin e mėsipėrm.

Nė bazė tė studimit tė realizuar nga studio arkitekturore “Grimshaw Architects” do tė mundėsojė ndėrhyrjen nė sistemin e shtratit tė lumit tė Tiranės pėrgjatė 8 km, do tė ndėrtohen dhe sistemohen skarpatet e lumit. Pėrgjatė lumit tė Tiranės do tė krijohen zona rekreative. Zbatimi i kėtij objekti pėrfshin ndėrtimin e disa urave mbi kėtė lum i cili do tė bėjė lidhjen midis pjesės jugore me atė veriore, duke krijuar njėkohėsisht mundėsinė e zhvillimit ekonomik, social dhe kulturor tė tyre.

Aktualisht, lumi i Tiranės ėshtė njė zonė e lėnė pas dore dhe nė disa vende ėshtė kthyer nė vend grumbullimi tė mbetjeve tė ndryshme urbane. Zbatimi i projektit tė bulevardit verior dhe lumit tė Tiranės do tė zhvillojė njė nga pjesėt mė tė prapambetura tė qytetit tė Tiranės. Zona urbane qė ndikohet nga ky projekt ėshtė 14 km2.

Ky ėshė tenderi i dytė ndėrkombėtar pėr projektet strategjike qė hapen nga Bashkia e Tiranės, pas atij pėr ndėrtimin e bulevardit tė ri. Ndėrkohė qė priten ofertat financiare, interesi i kompanive prestigjoze nga Gjermania, Austria, Itali, Kina, Kuvajti, Turqia, Emiratet e Bashkuara Arabe por edhe nga Shqipėria, ka qenė mjaft i madh pėr ndėrtimin e bulevardit tė ri.

Nė fazėn e parė tė punimeve pėr bulevardin qė nis nga Stacioni i Trenit pėrfshihet edhe njė parkim i madh nėntokėsor. Pėrgjatė bulevardit ėshtė parashikuar kalimi i linjės sė tramit, qė do tė lidhė terminalin multimodal tė pasagjerėve me sheshin “Nėnė Tereza”. Nė bulevardin e ri tė Tiranės do tė ndėrtohet Pallati i Drejtėsisė, ndėrtesa e re e Bashkisė dhe institucione tė tjera publike, qendra biznesi etj.

Ky projekt, pėrveē se dyfishon gjatėsinė e bulevardit kryesor tė Tiranės, do tė krijojė njė rrugė pėr njė qasje tė re tė madhe, pėr shtimin e hapėsirave tė gjelbra nė qytet, duke u bėrė nė kėtė mėnyrė projekti mė i rėndėsishėm nė Tiranė nė 80 vitet e fundit.

http://www.botasot.info/shqiperia/23...it-te-tiranes/

Citim:
Hapet tenderi ndėrkombėtar pėr rehabilitimin e lumit tė Tiranės

Afati pėr aplikime, deri nė 2 gusht

Projekti, zgjatimi i bulevardit tė ri do tė pėrfshijė edhe ndėrtesėn e bashkisė

Bashkia e Tiranės ka hapur dje zyrtarisht tenderin ndėrkombėtar pėr rehabilitimin e lumit tė Tiranės dhe punimet respektive civile, njė projekt qė ėshtė firmosur nė datėn 21 prill 2013 midis qeverisė shqiptare dhe fondit tė zhvillimit Abu Dabit, nė vlerėn 55.000.000 euro. Data 2 gusht shėnon edhe ditėn e fundit tė dorėzimit tė aplikimeve pėr kėtė konkurs nga kompanitė e interesuara. Ky ėshtė tenderi i dytė ndėrkombėtar pėr projektet strategjike qė ėshtė hapur nga Bashkia e Tiranės, pas atij pėr ndėrtimin e bulevardit tė ri. Interesi i kompanive prestigjioze nga Gjermania, Austria, Itali, Kina, Kuvajti, Turqia, Emiratet e Bashkuara Arabe, por edhe nga Shqipėria, me ofertat e tyre financiare, priten tė jenė tė mėdha ashtu si tek projekti i ndėrtimit tė bulevardit.

Projekti

Synimi i projektit pėr bulevardin verior dhe lumin e Tiranės ėshtė tė zhvillojė njė nga pjesėt mė tė prapambetura tė kryeqytetit, duke ndėrhyrė nė disa vende, tė cilat janė shndėrruar nė grumbullim tė mbetjeve urbane. Zbatimi i kėtij projekti pėrfshin ndėrtimin e urave mbi lum qė do tė sigurojnė lidhjen e pjesės jugore me atė veriore, duke mundėsuar zhvillimin ekonomik, social dhe kulturor nė njė zonė tė banuar, 14 km2. Nė fazėn e parė tė punimeve parashikohet ndėrtimi i njė parkimi tė madh nėntokėsor pėr bulevardin qė nis nga Stacioni i Trenit, duke mundėsuar edhe kalimin e linjės sė tramit, qė do tė lidhė terminalin multimodal tė pasagjerėve me sheshin “Nėnė Tereza”. Nė bulevardin e ri tė Tiranės do tė ndėrtohet Pallati i Drejtėsisė, ndėrtesa e re e bashkisė dhe institucione tė tjera publike, qendra biznesi etj. Kompania qė do tė shpallet fituese pėr kėtė tender do tė jetė zbatuese e studimit tė firmės arkitekturore “Grimshaw Architects” nė ndėrtimin dhe sistemimin e shtratit tė lumit dhe skarpateve anėsore tė tij nė njė hapėsirė prej 8 km. Ky projekt vlerėsohet si mė i rėndėsishmi nė Tiranė gjatė 80 viteve tė fundit, pasi dyfishon gjatėsinė e bulevardit kryesor tė Tiranės, duke shtuar mundėsitė e hapėsirave tė gjelbra nė kryeqytet.

Projekti i bulevardit tė ri

Projekti i studios britanike “Grimshaw Architects” ėshtė shpallur fitues i konkursit pėr zgjatimin e bulevardit dhe rehabilitimin e lumit tė Tiranės nė vitin 2012. Shpallja e fituesit mes dy finalistėve “Grimshaw” dhe “Dar Group” u bė nga kryebashkiaku Lulzim Basha.

Projekti

Bulevardi do tė jetė i ndarė nė tri hapėsira urbane nė formėn e xhepave ose siē quhen nė maket “Dhoma ndenje urbane”. Hapėsira e parė qė nis nga Stacioni i Trenit, parashikon ndėrtimin e njė parku me njė shesh dhe kafene pėrreth. Nė kėtė hapėsirė janė parashikuar edhe ndėrtimi i disa ndėrtesave me funksion publik. Brezi i dytė parashikon ndėrtimin e hapėsirave pėr qendra tregtare. Nė brezin e tretė, ka njė park me gjelbėrim dhe ndėrtesa me funksion publik, ku bėjnė pjesė qė nga biblioteka, bashkia e re, opera dhe nė fund ėshtė parashikuar tė ngrihet Pallati i Drejtėsisė. Projekti e sheh bulevardin si njė urė lidhėse mes parkut tė Liqenit Artificial dhe parkut tė ri qė do tė ngrihet nė Paskuqan. Prioritet tjetėr i kėsaj studioje do tė jetė edhe ndėrtimi i parkingjeve me kate.

http://www.standard.al/hapet-tenderi...it-te-tiranes/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.9.2013, 21:41   37
Citim:
Terminali i pasagjerėve, javėn e ardhshme nisin procedurat pėr koncesionin

Stacioni i ri i trenit dhe stacioni i tramit, nė tė njėjtin terminal
Terminali i parė qė do tė ndėrtohet nė Shqipėri


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Synthesis-Report-on-DFS_040213_with-images-4.jpg
Shikimet:	148
Madhėsia:	176,7 KB
NNJ:	6227Terminali i ri qė do tė ndėrtohet nė Tiranė, do tė jetė ndėr mė modernėt nė rajon. Bėhet fjalė pėr njė terminal i cili do tė shtrihet nė njė sipėrfaqe prej 80.000 m². Bashkia e Tiranės dhe BERZH javėn e ardhshme nisin procedurat koncesionare pėr ndėrtimin e terminalit multimodal tė pasagjerėve.

Studimi i fizibilitetit pėr terminalin e ri tė pasagjerėve nė Tiranė u hartua nga kompania italiane “Ital – Ferr”, me njė fond prej 500 mijė eurosh, tė akorduar nga BERZH-i. Nė kėtė terminal, i cili ėshtė i pari qė do tė ndėrtohet nė Shqipėri, do tė vendoset stacioni i ri i trenit dhe stacioni i tramit, i cili do tė bėjė transportin e udhėtarėve nga terminali multimodal pėrgjatė bulevardit tė ri, deri nė sheshin “Nėnė Tereza”.

Terminali ėshtė pjesė e njė strategjie tė gjerė tė transportit urban, i cili do t’u japė zgjidhje nevojave urgjente pėr pėrmirėsimin e trafikut nė Tiranė, nėpėrmjet parkimit tė gjithė mjeteve tė transportit tė udhėtarėve nga i gjithė vendi dhe krijimin e kushteve optimale pėr transportin e tyre nė Tiranė.

Nė 5-vjeēarin e parė (2020), pritet njė rritje e kapacitetit prej 20%. Nė 5-vjeēarin e dytė (2025), kemi njė rritje prej 25%, krahasuar me 2020. Nė 5-vjeēarin e katėrt (2035), kemi pothuajse dyfishim, krahasuar me 2025-ėn. Nė terminal ėshtė parashikuar edhe parkim nėntokėsor, si njė zgjidhje tepėr efiēente dhe e pėrshtatshme pėr realizimin e plotė nė funksionimin e kėtij terminali, i cili do tė funksionojė pėr parkim makinash private dhe autobusė.

Nė terminal parashikohet:

-Nė katin pėrdhe, stacioni i tramvajit dhe trenit, depoja e tramvajit si dhe qendra e pajisjeve hekurudhore
-Stacion pėr autobusėt ndėrkombėtarė, nė pronėsi tė kompanive tė transportit shqiptar
-Stacion pėr autobusė ndėrqytetas;
-Stacion pėr autobusėt ndėrkombėtarė, nė pronėsi nga kompanitė e huaja tė transportit;
-Taksi-van, zonė parkimi dhe njė tarracė nė formė katrore publike, nė kufi nė perėndim me terminalin e autobusėve urbanė
-Parkimi i autobusėve, mikrobusėve dhe automjeteve tė tjetra tė transportit tė pasagjerėve;
-Linjė pėr stacionimin e tramvajit, si zgjidhje alternative e transportit tė pasagjerėve qė do tė hyjnė dhe do tė dalin nga Tirana
-Rrugėt e brendshme tė qarkullimit tė automjeteve, tramit etj. nė territorin e terminalit; ambientet ndihmėse pėr mirėmbajtje, shėrbime e furnizime tė mjeteve tė transportit; ambientet sociale dhe hoteleri, pėr akomodimin e udhėtarėve

Vendet e parkimeve tė autobusėve, mikrobusėve, taksive dhe automjeteve private, pėr fazėn e parė janė:

-autobusė tė linjave ndėrkombėtare – 34
-autobusė tė linjave ndėrqytetės – 57
-autobusė tė linjave urbane – 15
-mikrobusė – 48
-parkim autobusėsh – 26
-taksi – 20
-parkim i automjeteve private – 100

Nga ky terminal parashikohet tė nisen:

-automjete – 10 000
-mikrobusė – 3 700
-autobusė – 900
-autobusė ndėrkombėtarė – 100
-autobusė urbanė – 180

http://www.standard.al/terminali-i-p...r-koncesionin/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2013, 16:27   38
Citim:
Terminali multimodal, 25 kompani nė garė pėr fituesin

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	terminali.gif
Shikimet:	108
Madhėsia:	124,8 KB
NNJ:	6186Pėrfaqėsues tė 25 kompanive europiane kanė marrė pjesė dje nė takimin informues mbi studimin e fizibilitetit tė hartuar nga kompania italiane “Ital–Ferr”, me financim tė Bankės Europiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH). Tė pranishmit u njohėn me prezantimin e bėrė nga konsulenti “Ital-Ferr” SpA, nė lidhje me tė gjitha aspektet teknike, ekonomike, financiare, si edhe me procedurat e prokurimit qė do tė ndiqen. Nė kėtė takim, krahas informimit pėr detajet e projektit, janė tėrhequr edhe opinione e propozime pėr pėrmirėsimin e paketės sė dokumenteve tė tenderit. Gjithashtu, tė interesuarit kanė parė nga afėr edhe ambientin ku ėshtė planifikuar ndėrtimi i terminalit. Nė kėtė terminal, me sipėrfaqe 80 000 m², do tė vendoset stacioni i ri i trenit dhe stacioni i tramit, i cili do tė bėjė transportin e udhėtarėve nga terminali multimodal pėrgjatė bulevardit tė ri, deri nė sheshin “Nėnė Tereza”. Terminali ėshtė pjesė e njė strategjie tė gjerė tė transportit urban, i cili do t’u japė zgjidhje nevojave urgjente pėr pėrmirėsimin e trafikut nė Tiranė, nėpėrmjet parkimit tė tė gjitha mjeteve tė transportit tė udhėtarėve nga i gjithė vendi dhe krijimin e kushteve optimale pėr transportin e tyre nė Tiranė.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/1...-per-fituesin/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:46.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.