Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.6.2007, 13:33   1

Shkrim i cituar Liqeni i Ohrit


Citim:
Qeveria gjermane 5.5  milion euro grant qeverisė shqiptare pėr liqenin e Ohrit


Qeveria gjermane, nėpėrmjet Bankės Gjermane pėr Rindėrtim KFW, rrit fondin e investimeve me 5  milionė euro grant pėr projektin e mbrojtjes sė liqenit tė Ohrit. Marrėveshja u firmos nga Ministri i Financave, Ridvan Bode dhe pėrfaqėsuesve tė Bankės KFW, Christian Campen dhe Christian Lütke Wöstmann.

Gjatė nėnshkrimit tė marrėveshjes, ministri i Financave, Bode, falėnderoi qeverinė gjermane dhe KfW pėr kontributin e dhėnė deri tani dhe theksoi se realizimi i kėtij projekti, do tė ndikojė nė pėrmirėsimin e kushteve tė turizmit nė Pogradec. “Pėrfundimi i kanalizimeve do tė shoqėrohet me njė investim tjetėr qė ėshtė duke u programuar nga qeveria shqiptare dhe qė ka tė bėjė me ngritjen e njė kolektori pėrgjatė bregut tė liqenit pėr tė bėrė tė mundur mbrojtjen e tij dhe kthimin e kėsaj zone nė njė zonė turistike atraktive”, u shpreh ministri Bode. Ndėrkohė z. Campen vlerėsoi bashkėpunimin e mirė qė ekziston mes dy vendeve duke theksuar dhe vazhdimėsinė e bashkėpunimit nė tė ardhmen.

Mjedisi SOT 117 | Pranverė 2007 | 4
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2007, 13:18   2
vacuum
 
Po vėrtet jepen fonde po asnjė masė nuk merret, nje nga gabimet mė tė mėdha nuk ka qėn tubacionet e ujrave tė zeza, por betonimi tė bregut tė liqenit duke bėrė kėshtu bulevardin e sotėm. Kėtė gjė e gjeni dhe tek shkrimet e Niko Pano.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2007, 17:20   3
vacuum
 
Po ato zona janė mjaft tė ftohta dhe me rrjeshje dėbore, por nė zonėn e Pogradecit ose mėsaktė nė zonėn e Ohrit nuk mund tė zhvillohet sporti i skive, sepse lageshtia e liqenit nuk e mban dėborėn plus dhe relivi ose me saktė shpatet e maleve nuk janė te till pėr realizimin e pistave pėr ski. Reliev perfekt pėr ski kemi ne Voskopoj qė me pak investime mund tė krijohet nje pik turistike jo vetėm pėr shqiptarėt por dhe pėr tė huajt.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.3.2008, 19:30   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Liqeni i Ohrit


Ky liqe i bukur i vendit tonė gjindet nė basenin e thellė shkambor i rrethuem nga tė gjitha anėt me male tė nalta. Tashpėrtash njė pjesė e madhe e kėtij liqeni ėshtė e okupuar nga pushtuesi bullgar. Sipėrfaqja e tij āsht 348 km2. Qysh nga krijimi i tij e ka pasė gati tė njajtėn madhėsi, sepse sipėrfaqja e tij deri mė sot pak āsht zvogėlue. Ky āsht liqeni ynė ma i thellė. Thellėsija ma e madhe e tij āsht 286 m, e kjo āsht thellėsija ma e madhe se sa thellėsija e gjithė pjesėve veriore tė Detit Adriatik.

Nė lindje tė liqenit ngriten mali i Petrinjės, Galiēica, me naltėsi mbi 2000 m. si dhe Mali i Thatė. Megjithėse kėto male kanė pėrbamje tė gurit gėlqeror ma tepėr janė tė mbulueme me kaēuba, pyje dhe nė naltėsi me kullosa plot barė. Nė perėndim ma t'ulta janė malet e Beliēkės dhe tė Mokranjės nė naltėsi tė mbulueme me pyje ahishtesh dhe dushkajash, kurse afėr brigjevet tė tij gjinden trungje fiqsh, arrash dhe lejthijash. Anėt e malevet ngriten pothuejse gati prej vetė liqenit, kėshtuqė brigjet e tij - kryesisht janė tė nalta e tė rrėpishme. Vetėm nji brez i ultė i tokės, krejtėsisht i ngushtė, shtrihet rreth liqenit dhe paraqet fundin e tij t'asaj kohe kur ai pėrfshinte sipėrfaqe ma tė mėdha. Nė veri, te Struga dhe Ohri, bregu i liqenit āsht i ultė dhe ranor, poashtu āsht edhe nė jug te Manastiri i Shėn Naumit.

Bregu i jugut dhe ai i lindjes janė brigje burimesh. Ndoshta nuk ka ma kurrkund mbi tokė liqej, tė cilėt marrin aq shumė ujė prej burimevet si Liqeni i Ohrit. Aq shumė ka burime. Nga ana jugore, vetėm nė nji prese tė vogėl tė gurit gėlqeror, burojnė afėr 80 kroje. Prej ēdo zgavre, prej ēdo shpelle tė vogėl shpėrthen ujė. Diēka me larg gjinden gurrat e pasuna tė Drinit tė Zi, i cili mbas rrjedhjes sė shkurtė derdhet nė liqe. Burimet gjinden ose nė breg ose nė fund tė liqenit. Afėr Ohrit nė bregun lindor tė liqenit gjinden gurrat e forta Studenēishte.

Afėr Studenēishtes gjindet Enti hidrobiologjik, i cili ka pėr detyrė me studjue jetėn organike tė liqenit. Nė kėt ent bahet edhe shumimi i troftave, llojit ma tė mirė tė peshqve t'Ohrit me tė cilat pėr ēdo vjet peshkėzohen Liqeni i Ohrit dhe i Prespės, e nė vjetėt e fundit edhe liqeni artificial i Mavrovės afėr Dibrės.

Uji āsht jashtzakonisht i kthjellėt dhe i tejdukshėm pėr arsye tė rrjedhjes sė pėrhershme t'ujit tė pastėr prej shum burimevet si dhe pėr shkak tė fundit dhe brigjeve tė tija shkambore, ku rrallė gjindet lymi bregor, tė cilin valėt mund ta hidhshin nė liqe. Uji i kthjellėt dhe thellėsija e madhe bajnė qė liqeni ta ketė ngjyrėn e bukur, tė kaltėrt, dhe ndonjiherė tė kaltėrt nė tė mbyllėt, ku kaltėrsija e tij nuk āsht aspak ma e dobėt se ajo detare. Vetėm afėr brigjeve uji āsht i gjelbėrt sidomos nė brezin e gjanė rreth bregut jugor.

Liqeni i Ohrit āsht i pasun me botėn e gjallė. Nė té jetojnė shumė lloje peshqish dhe gjallesa tė tjera uji. Kėto janė llojet e sotshme qė gjinden edhe n'ujnat tė tjera tė vendit tonė si dhe nėpėr ujnat e visevet tė tjera tė botės. Por ajo qė ban tė njohtun Liqenin e Ohrit, simbas sė cilės pėrmendet nė shkencė, āsht se janė gjetė nė te organizma t'imta shtazore qė kanė jetue nė tokė dhe janė zhdukė para shum mija vjetėsh. Kėtu kanė qėndrue dhe deri mė sot. Tė tilla janė gjetė edhe nė liqenin Bajkall nė Azi.

Prej llojeve tė ndryshme tė peshqve qė zehen nė liqe si ma i mirė konsiderohet trofta e Ohrit, kurse simbas mėnyrės sė jetės dhe gjuetisė ma interesante āsht njala. Ka trajtėn e gjarpnit dhe rritet deri nė nji metėr.

Shekuj me radhė njerėzit kanė gjuejtė njala nė liqej me ujė t'ambėl t'Europės dhe t'Amerikės. Por vetėm n'ata liqej, tė cilėt me anė tė rrjedhjeve tė lumejvet lidheshin me detė. Njalat nuk i kanė gjetė asnjiherė nė liqejt qė s'kishin rrjedhje. Pse ishte ashtu kėtė s'e dijshin. Madje as shkencėtarėt nuk dijshin ma tepėr se ata. Dijshin vetėm aq se n'ujnat e ambla ku jetojshin njalat asnjiherė nuk ishin gjetė larve, madje as njala krejtėsisht tė vogla, vetėm aso tė reja por tė zhvillueme. Nga kjo kanė konstatue se aty nuk shumoheshin. Asht vu re se njalat nė nji kohė tė caktueme nė grumbuj nisen prej ujnavet t'ambla ku jetojnė dhe nėpėr lumej shkojnė nė detė. Ky ka qenė shkak qė shkenctarėt ta ndjekin udhtimin e tyne. Disa dheta vjet shkencėtarėt e Europės dhe t'Amerikės studjuen udhtimin e njalavet - dhe mbas nji pune tė durueshme shumvjeēare me plot mund, enigma u zgjidh.

Asht vėrtetue se njalat e rrituna i braktisin liqejt dhe nėpėr lumej nguten nė detėatėherė kur t'u vijė koha pėr shumim. Atyne u bashkohen edhe njalat qė jetojnė nė grykat e lumejve nė detė, dhe sė bashku udhtojnė drejt Oqeanit Atlantik. Kėshtu udhtojnė ditė e netė me qinda dhe mija kilometra. Kur tė mbėrrijnė n'Oqeanin Atlantik nė hapsinėn nė mes 22° dhe 30° tė gjanėsisė gjeografike veriore, si dhe nė mes 48° dhe 65° tė gjatėsisė gjeografike perėndimore, aty mbarsohen, lėshojnė ikrat e mandej ngordhin. Ndėrkaq tė vegjlit e njalave tė primė nga instikti shkojnė n'ujna t'ambla rrugėve tė njajta nėpėr tė cilat prindėt e tyne kishin ardhė.

Prej ikravet zhvillohen larva shum t'imta, tė cilat nė fillim kanė formė pjate dhe krejtėsisht tė tejdukshme, dhe gradualisht zhvillohen nė njala tė reja "qelqore" qė i pėrngjasin gjarpnit. Ky proces zhvillimi i larvave nė njala gjarpnore te njalat e Amerikės zgjat nji vjet, kurse te ato t'Europės 3-4 vjet. Gjatė kohės sė kėtyne ndėrrimevet larvat udhtojnė nėpėr Oqean, tė ndihmueme prej rrymave detare. Ato mbėrrijnė deri te lumejt e tokave t'Europės dhe t'Amerikės. Nji pjesė nėpėr Gjibraltar hyn nė Detin Mesdhe e prej kėtij nė detna tjerė t'afėrm, kėshtu dhe n'ate t' Adriatikut. Miliarda njalash t'imta dhe tė tejdukshme nxitojnė atėherė pėrpjetė lumejve tue i shfrytėzue dhe prroskat, kanalet ma tė vogla, madje edhe baltėn e hollė. Gjatė kėsaj kohe ato gradualisht e fitojnė ngjyrėn, tė mbyllėt nė shpinė, tė ēelun nė bark. Nji pjesė e tyne mbetet nė lumej, pjesa tjetėr vazhdon nė liqej. Kur mbėrrijnė atje rriten shpejt dhe pėr disa vjet mbėrrijnė gjatėsinė prej 60-70 cm.

Prej Liqenit t'Ohrit njalat udhtojnė nėpėr Dri, i cili te Struga del prej liqenit. Kjo ngjan nė kohėn e netėve t'errta e me erė, kur tė shtyme prej valėve nė grumbuj hyjnė nė Dri. Nė kėt kohė peshkatarėt i gjuejnė ma tepėr. Zanė me qinda kilogramė njala. Aty ku del Drini prej Liqenit ka qenė gjuetorja kryesore e njalave e quejtun - Dalan. Nė mėnyrė tė posaēme lumi pritet me trina tė thurruna me thupra, nė mes tė cilavet ndalen njalat.

Kur fryen era jugore, valėt e nalta hedhin shum ranė nė bregun verior tė Drinit, gjā qė pengon derdhjen e ujit. Pėr kėt shkak niveli i liqenit rritet. Pėr t'u rregullue derdhja e ujit nė kohėn e sundimit turk nė kėto vende, Drini pastrohej prej rane nė mėnyrė primitive, por tė suksesshme. Tri katunde afėr liqenit kanė qenė tė liruem prej pagesės sė tatimevet, por kanė qenė tė detyrueme me u kujdesė pėr pastrimin e Drinit. Katundarėt kėt punė e kanė krye nė mėnyrė qė ēdo vjet i tubojshin gjithė buejt dhe i shtijshin nė Dri. Tue shkelė nėpėr lum, buejt rrėmihshin ranėn nėn kambė e cila ēohej pėrpjetė dhe e bante uji. Drini i pastruem shprazte sasi tė mjaftueshme uji pėr ta mbajtė ekuilibrin nė mes tė derdhjes e rrjedhjes. Nė fillim tė shekullit XIX edhe kėto katunde u detyruen me pague tatime, kurse u liruen nga obligimi pėr pastrimin e Drinit. Prej atėherit niveli i liqenit gjithnji rritej ngadalė dhe mbas disa dheta vjetsh liqeni u zmadhue dukshėm. Nėn ujė u gjindėn shum objekte, tė cilat dikur ishin nė tokė. Asht vėrshue rruga e vjetėr nė mes t'Ohrit dhe Strugės. Rreth Strugės toka e ulėt u shėndrrue nė kėneta tė mėdha.

Mė pas u dėlir shtrati i lumit me njė bager dhe u larguan Dalanėt, sepse kjo gjā pengonte derdhjen e ujit. Mbas largimit tė trinavet dhe tė pastrimit tė pėrsėrishėm tė Drinit niveli i liqenit zbriti siē ka qenė mė parė.

Peshkatarėt ndėrtuen njė gjuetore tjetėr, 15 km larg prej Struge e cila nuk e pengon rrjedhjen e Drinit. Gjuejnė pėrsėri edhe nė vendin e vjetėr, por nė tjetėr mėnyrė. Netėve t'errta e me erė, kur njalat hyjnė nė Dri, n'urat e vogla tė lumit qėndrojnė njerėzit afėr njani tjetrit. N'ujė lėshojnė sakat, rrjetat nė trajtė tė thasėvet, nė grykėn e tė cilavet gjindet nji rreth i fortė, nji shkop i pėrforcuem ose nji tel i trashė me ēka e mbajnė rrjetėn. Tė gjitha rrjetat vehen afėr njana tjetrės me gryka tė ēeluna pėrballė ardhjes sė njalavet. Nga presioni i ujit rrjetat zgjanohen dhe shtrėngohen. Kur tė mbushen me njala, peshkatarėt i nxjerrin, e shprazin gjahun dhe pėrsėri i lėshojnė n'ujė.

Nė veri, buzė liqenit, gjinden dy qytete, Ohri dhe Struga. Ohri āsht ma i madh. Pjesa e tij e vjetėr gjindet nė nji kodėr, qė nėpėr mjet pjesės sė pjerrėt lėshohet nė liqe. Rrugėt janė tė pjerrėta, shtėpijat njana mbi tjetrėn me shum dritare qė shikojnė kah liqeni. Pjesa tjetėr e qytetit, ma e re dhe ma e bukur shtrihet nė bregun e ultė dhe tė rrafshėt tė liqenit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.8.2008, 12:42   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Pėrgjatė njė zhvendosje tektonike tė tokės qė ndodhi 3,5 miljonė vjet mė parė nė mes tė Ballkanit nė kufirin e sotėm midis Shqipėrisė dhe Maqedonisė u krijua Liqeni i Ohrit. Ky ėshtė liqeni mė i vjetėr nė tėrė Europėn.

Nė zonėn e kėtij liqeni rriten bimė dhe kafshė tė llojeve tepėr tė lashta dhe tė rralla tė cilat nuk gjenden nė ndonjė vend tjetėr tė botės. Pėr kėtė arsye ky liqen ndodhet nėn mbrojtjen e Unescos si pjesė e pasurisė sė njerėzimit.
Mirėpo shqiptarėt dhe maqedonasit e ndotin liqenin duke hedhur nė tė gjithnjė e mė tepėr mbeturina ushqimesh dhe pisllėqe qė vijnė nga shtėpitė, turizmi, agrikultura dhe industria.
Kėshtu sipas llogarive tė bėra, nėse ndotja nuk do tė pushonte liqeni do tė vdiste pas 10 deri 50 vjetėve.

Pisllėqet pėrbėjnė ushqim pėr algat e liqenit tė cilat po pėrhapen gjithnjė e mė tepėr duke ua thithur oksigjenin e ujit peshqve, ngjalave e gaforreve. Si pasojė ėshtė ulur dukshėm numri i kėtyre tė fundit.

http://www.rruzull.net/shkrimi117.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2008, 22:18   6

Shkrim i cituar Ohri mė i thellė se 300 metra, priten rimatje


Anėtarėt e komitetit dypalėsh shqiptar-maqedonas pėr liqenin e Ohrit kanė deklaruar se ky liqen mund tė jetė edhe mė i thellė se 350 metra. Aktualisht, liqeni i Ohrit cilėsohet ende si 284,6 m i thellė, pasi kjo ėshtė pika mė e ulėt e matur ndonjėherė nga shkencėtarėt shqiptarė dhe maqedonas nė tė dy anėt e liqenit.

Edhe me thellėsinė qė konfirmuan tė dy paltė nė ‘73, liqeni i Ohrit prin si mė i thelli nė Ballkan dhe zė vendin e 7-ė nė Evropė. Rreth 40 pėr qind e fundit tė tij gjendet nėn thellėsinė prej 200 metrash. Kėrkimet nė anėn maqedonase duhet tė fillojnė muajin e ardhshėm, kurse sė shpejti projekte tė tilla tė ngjashme duhet tė fillojnė edhe nė liqenin e Prespės.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=11417
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2009, 19:58   7

Shkrim i cituar Ohėr: Rritet niveli i liqenit nė 693.5m mbi n/d


Niveli i Liqenit tė Ohrit, ėshtė rritur kohėve tė fundit me rreth 40 cm me prurjen e mė shumė se 130 milion metėr kub ujė. Kjo sasi uji vjen nga shkrirja e dėborės nė Galiēicė dhe nė malet tjera pėrreth nė IRJM dhe ShP.

Ekspertėt pohojnė se megjithė rritjen, sasia e ujit nuk do tė mjaftojė pėr stabizim tė nivelit, sepse gjendja e vjetshme, nė kushtet tė nxehta klimaterike, mund tė pėrsėritet nėse nuk rregullohet ēėshtja e sasisė sė ujit qė lėshohet pėr nevoja energjetike nė ShP. Prej liqenit tė Ohrit avullojnė ēdo ditė rreth 17 metra kub ujė.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shf...9528&isflash=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.9.2009, 01:55   8
Citim:
Liqeni i Ohrit pasurohet me 300 mijė trofta tė reja

Gjithsej 300 mijė trofta tė reja sot u lėshuan nė liqenin e Ohrit. Pėr kėtė nga Ministria e bujqėsisė, pylltarisė dhe ekonomisė sė ujėrave janė ndarė 10 milion denarė. Ministri Lubēo Dimovski pėrkujtoi se organet shtetėrore janė tė brengosura pėr gjendjen me troftėn dhe belushėn nė liqe andaj edhe ėshtė marrė vendimi pėr ndalimin e plotė tė peshkimit deri mė vitin 2014.

Dimovski paralajmėroi se sė shpejti do tė formohet komiteti dypalėsh midis Shqipėrisė dhe Maqedonisė, pėr formimin e tė cilit gjatė kohė angazhohen ekologėt dhe opinioni profesional .

‘Roli nė kėtė organ do tė jetė pėrfshirja e institucioneve tė palės shqiptare nė aksionin tonė dhe pjesėmarrja e tyre aktive nė mbrojtjen e troftės sė Ohrit nė mėnyrėn e njėjtė sikurse qė e bėjmė ne’, theksoi ministri Dimovski.

Ndėrkaq, Shqipėria nuk e ka ndaluar peshkimin nė pjesėn e vet tė liqenit, kėshtu qė puna e komitetit nėnkupton edhe fillimin e aksioneve tė pėrbashkėta nė luftėn kundėr peshkimit ilegal. Njėkohėsisht dy shtetet aktivisht do tė pėrfshihen nė pllenimin me trofta dhe belusha tė reja. Inspektorėt shtetėror megjithatė nuk fshehin faktin se mungon epilogu gjyqėsor i rasteve me peshkatarėt.

‘Atje ku ka kallėzime kundėrvajtėse deri mė tash nuk ishim tė kėnaqur, por shpresojmė se pas bartjes sė kompetencave nga ministria e drejtėsisė nė gjykatat lokale, se efektet do tė jenė mė tė madhe, kurse kallėzimet penale do tė procesuohen’, tha Vanēo Dimitrievski, inspektor shtetėror i bujqėsisė.

Qė nga formimi para tre viteve i shėrbimi tė rojės nė anėn maqedonase tė liqenit tė Ohrit janė sekuestruar dhe asgjėsuar rreth 10 mijė rrjeta, shumė pajisje peshkimi si dhe varka qė janė marrė dhe dorėzuar nė gjykata.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=12&id=30794
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2009, 23:43   9
Citim:
Mediu dhe Jakupi, hodhėn trofta nė liqenin e Ohrit

Rreth 30.000 copė trofta tė vogla tė Ohrit nė pjesėn maqedonase tė liqenit tė Ohrit, si dhe 150.000 copė nė pjesėn e Shqipėrisė, i lėshuan nė ujėrat e liqenit, ministrat e Ambientit tė Jetesės tė dy vendet fqinje, Nexhati Jakupi dhe Fatmir Mediu.

Kjo ėshtė hera e parė qė dy funksionarė tė lartė tė bėjnė njė hap tė kėtillė. Mirėpo, athua ky ėshtė njė akt i vullnetit tė mirė ose vetėm pėr t'i treguar opinionit se tė dy palėt kanė njė interes pėr ta mbrojtur popullacionin kaherė tė rrezikuar tė troftės sė Ohrit?

Ministri shqiptar lidhur me faktin se para syve tė tė gjithėve nė Shqipėri po peshkohet dhe asgjėsohet trofta, tha se arsyeja ishte statusi social i shumicės sė qytetarėve tė cilėt nė shitjen e peshkut kėrkonin mėnyrėn pėr tė ekzistuar.

Ideja pėr lėshimin e troftave tė vogla nė liqenin e Ohrit ishte njė nismė e ministrit tė Ambientit Jetesor tė Shqipėrisė Fatmir Mediu.

Ndėrsa, homologu i tij nga Maqedonia, Nexhati Jakupi, u shpreh: "Unė kam njė mesazh tė fuqishėm nga ministri nė agjendėn e tij pėr Liqenin e Ohrit, kėshtu qė prioritet do tė jetė mbrojtja e tij me njė theks tė veēantė ndaj peshkimit tė paligjshėm tė troftės sė Ohrit, dhe masat e ministrisė sė tij dhe Qeverisė shqiptare qė do t’i ndėrmarrin nė periudhėn e ardhshme. Ai kėrkoi prej meje qė t’i ndajmė me ta pėrvojat tona pėr sa i pėrket legjislacionit dhe zbatimin e tyre nė praktik".

Dy ministrat paralajmėruan se aksioni pėr lėshimin e peshqve tė vegjėl nė liqe do tė bėhet tradicional.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/21345.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.4.2010, 07:50   10
Citim:
Shfaqen njolla nafte nė Liqenin e Ohrit

Ohėr – Sasi tė konsiderueshme hidrokarburesh janė derdhur nė Liqenin e Ohrit duke tejkaluar tė gjitha parametrat, aq sa mund tė konsiderohet si njė lloj katastrofe ekologjike.

Me kalimin e kohės, njollat e vogla tė derivateve tė naftės janė shndėrruar nė njė njollė tė madhe. Autoritetet maqedonase janė duke bėrė verifikimin e pusetave pėr tė konstatuar prej nga vjen kjo sasi e naftės nė Liqenin e Ohrit.

Dyshimet e para hidhen te reshjet e shumta tė shiut qė kanė rėnė ditėt e fundit, tė cilat mund tė jenė bėrė shkak pėr daljen e naftes nga depozitat nėntokėsore.

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/14489/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.4.2010, 14:29   11
Citim:
Nė Liqenin e Ohrit zbulohen sedimente tė vullkanit Vezuv tė para 50.000 viteve

Sipas drejtorit tė Entit hidrobiologjik nė Ohėr, Goce Kostoski, hulumtimet preliminare qė janė bėrė, tregojnė se deri mė tani kanė ndodhur tri ērregullime ose lėvizje tektonike tė Liqenit tė Ohrit, ndėrsa nė shtresėn e sedimentit ėshtė zbuluar llavė nga vullkani Vezuv, i cili ka qėnė aktiv qė para 50 mijė vjetėve.

Kjo ėshtė bėrė e ditur nė kuadėr tė aktiviteteve qė janė duke u zhvilluar nė Liqenin e Ohrit, nga Enti hidrobiologjik nė Ohėr, krahas monitoringut biologjik tė Liqenit tė Ohrit dhe tė Prespės.

“Kohėve tė fundit nė Europė dhe nė botė, rėndėsi e veēantė i kushtohet monitoringut biologjik, respektivisht investigimin e ndryshimeve zoografike qė janė rezultat i nxemjes globale, ndaj pikėrisht pėr kėtė shkak duhet tė jemi nė rrjedhė me tė gjitha zhvillimet botėrore”- ka thėnė drejtori i Entit hidrobiologjik nė Ohėr, Goce Kostoski.

Me mbėshtetjen finansiare prej 150 mijė euro nga Mbretėria e Norvegjisė, Institutet e Republikės sė Shqipėrisė nė Tiranė dhe Durrės, si dhe Enti hidrobiologjik nė Ohėr, janė duke punuar nė projektin e pėrbashkėt ndėrkombėtar, qė ka pėr qėllim qė tė konstatohet ekzistimi i liqenit tė pėrbashkėt – Liqeni i Ohrit- si zhvillohet dhe si ekziston ai.

Nė vazhdim tė prononcimit tė tij, Goce Kostoski shtoi:” Bėhet fjalė pėr vjetėrsinė e Liqenit tė Ohrit, sepse hulumtimet preliminare nė kuadėr tė kėtij projekti, qė janė bėrė me partneritetin e Gjermanisė, kanė dėshmuar pėr vjetėrsine e mbi 3 milion vjetėve. Janė bėrė hulumtimet batimetrike tė Liqenit tė Prespės dhe ajo qė ėshtė mė me interes pėr ne, ėshtė se deri mė tani, kanė ndodhur, ose ka pasė tri herė ērregullime tektonike nė Liqenin e Ohrit, sepse nė ato matje dhe inēizime batimetrike, janė zbuluar tri terasa, ndėrsa nė shtresėn e sedimentit ėshtė zbuluar llavė me prejardhje nga vullkani i Vezuvit dhe ėshtė konstatuar se ky vullkan ka qėnė mė aktiv para 50 mijė vjetėve”.

Me kėto hulumtime, sipas Kostoskit-, kthehemi mbrapa 150-300 mijė vjet mbrapa, ndėrsa qėllimi i projektit, sipas hidrobiologėve ėshtė qė tė kthehemi deri nė krijimin e Liqenit tė Ohrit, respektivisht ndėrmjet 3 dhe 5 miliona vjet mė mbrapa. Mehmet Latifi/INA

http://www.ina-online.net/Default.as...cbb19cd61&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2012, 21:05   12
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Liqeni i Ohrit, 1925
Bashkėngjitje
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Vendbanimet shqiptare dikur - Nė vitin 1925 - Liqeni i Ohrit.jpg
Shikimet:	388
Madhėsia:	119,1 KB
NNJ:	4091  Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Vendbanimet shqiptare dikur - Nė vitin 1925 - Liqeni i Ohrit2.jpg
Shikimet:	391
Madhėsia:	153,1 KB
NNJ:	4092  
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2013, 10:29   13
Citim:
Ulet shumė niveli i Liqenit tė Ohrit

Gjendja hidrologjike me prurje relativisht te vogla dhe shkarkime tė mėdha ka sjellė qė situata me nivelin e ujit nė Liqenin e Ohrit, disi po pėrsėritet nga periudhat kritike tė viteve tė kaluara.

Aktualisht, niveli i ujit nė Liqenin e Ohrit ėshtė nė kuotėn 693.12-13 cm, qė do tė thotė se ėshtė vetėm 2-3  centimetra nga kuota minimale, e pėrcaktuar qė mė 1978 dhe shėnon 693.10 centimetra tė lartėsisė mbidetare, qė shihet edhe nga thatėsira e krijuara skaj Liqenit por edhe nga “limnigrafi” pėr matjen e nivelit tė Liqenit i vendosur nė Strugė.

Drejtoria e ēėshtjeve hidrometeorologjike, qė vazhdimisht bėjnė matjet e nivelet tė ujėrave nė Maqedoni, nuk ka bėrė ndonjė njoftim se sa ėshtė niveli i Liqenit tė Ohrit kohėve tė fundit, qė sipas situatės nė teren po shėnon pėrsėri rėnie drastike, qė ka rrezik nėse do tė vazhdojė me kėtė trend edhe gjatė muajit ditėve tė ardhshme tė muajit tetor, nė saje tė parashikimeve sinoptike dhe situatės sė pėrgjithshme hidrologjike, kur mungojnė tė reshurat dhe prurjet, kjo gjendje tė pėrkeqėsohet.

Kjo gjendje po pėrsėritet nė periudha tė caktuara tė vitit dhe nuk ėshtė kjo hera e parė e gjendjes sė kėtillė nė Liqenin e Ohrit. Pėr herė tė fundit, pikėn kritike tė nivelit tė Liqenit tė Ohrit, e ka shėnuar viti 2002, ndėrsa mė 1990, niveli kishte zbritur nėn pikėn minimale-kritike.

Kjo gjendje paraqitet pėr shkak se edhe ky vit ėshtė ndėr vitet me periudha tė gjata pa tė reshura, ose me tė reshura tė pakta dhe konsiderohet njė ndėr vitet mė tė thata pas vitit 1964, sipas evidencės, qė mbajnė nė NP tė Elektroekonomisė sė Maqedonisė, qė menaxhon me hidrosistemet Glloboēica dhe Shpile, si dhe hidroelektranat Fjerrza, Komani dhe Vau i Dejės nė Shqipėri, qė mė ujė furnizohen pikėrisht nga Liqeni i Ohrit.

Nėse vazhdon tė bie niveli i ujit tė Liqenit tė Ohrit, mund tė shkaktojė pasoja serioze jo vetėm nė objektet ekonomike, por edhe nė ato objekte tė ndėrtuara nė bregun e Liqenit tė Ohrit-paralajmėrojnė nga Instituti hidrobiologjik. (M.L/INA)

http://ina-online.net/maqedoni/35889.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.