Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.6.2007, 14:12   1
kalimtar/e
 

Shkrim i cituar Prespa, parku i kafshėve qė po zhduken


Citim:
Donatorėt, 12 milionė dollarė pėr tė penguar degradimin e pakthyeshėm

Shekulli / 19 qershor / Vitore Nela


Pak ditė mė parė, dėgjova pėr ngordhjen e rreth 80 kuintal peshqve nė Liqenin e Prespės. Mora vesh se ishte shkaktuar nga njė dukuri natyrore, ēlirimi i gazit. Desha tė di, ēfarė masash po merren nga qeveria pėr ta mbrojtur kėtė liqen tė rrallė?
Emri:  Prespa.jpg
Shikimet: 655
Madhėsia:  5,8 KB


Orhani

Pas kėtij shqetėsimi tė qytetarit Orhan, ne u drejtuam nė Ministrinė e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave. Atje na bėnė tė ditur se prej shtatorit tė kaluar ka nisur njė projekt 5-vjeēar, me kontribut tė gjithanshėm, qė shkon nė mbi 12 milionė dollarė, pėr tė mbrojtur Liqenin e Prespės.

Sipas projektit, qė mbaron nė shtator 2011, qeveria shqiptare, Fondi Global pėr Mjedisin (GEF) dhe Programi i Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillimin janė angazhuar pėr tė mbėshtetur pėrdorimin e burimeve tė energjisė sė rinovueshme, pėr tė mbrojtur bio-diversitetin dhe pėr tė bėrė mė eficiente angazhimet nė konventat ndėrkombėtare mjedisore. GEF financon shumicėn e projekteve mjedisore, me kontribute financiare edhe nga qeveria shqiptare. Por nė kėtė nismė janė bashkuar edhe Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave, Agjencia Rajonale e Mjedisit (ARM) nė Korēė, disa drejtori, disa komuna dhe biznese private nė zonė, si dhe qeveritė e ish-Republikės Jugosllave tė Maqedonisė dhe Greqisė, dhe disa banka dhe agjenci tė huaja.

Objektivi i projektit ėshtė qė tė nxisė adaptimin e menaxhimit tė integruar tė ekosistemit, nė zonėn ndėrkufitare tė bazenit tė Liqenit tė Prespės nė ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė, Shqipėri dhe Greqi, pėr tė ruajtur bio-diversitetin e rėndėsishėm nė shkallė globale, pėr tė zbutur ndotjen nė liqenet ndėrkufitare dhe pėr tė siguruar njė bazė tė qėndrueshme pėr zhvillimin e mėtejshėm ekonomik dhe shoqėror tė bazenit.

Qeveritė e tre vendeve kanė rėnė dakord tė punojnė sė bashku, pėr tė zvogėluar ndotjen nė liqene dhe pėr tė prezantuar praktika tė menaxhimit mjedisor nė bazenin e Prespės, duke integruar qėllimet ekologjike, ekonomike dhe sociale.

Projekti bazohet nė njė projekt tė mėparshėm 2-vjeēar, i cili promovoi menaxhimin e ekosistemit tė integruar nė Park dhe zgjeroi bashkėpunimin midis tre vendeve pjesėmarrėse. Ndėr arritjet e tjera vlen tė pėrmendet se, projekti i parė hodhi bazat teknike pėr njė projekt me pėrmasa tė plota, duke pėrfshirė njė vlerėsim bazė tė bio-diversitetit, njė studim tė kėrcėnimeve nė ekosistemin e Liqenit tė Prespės dhe zgjidhjet e mundshme.

Projekti i Parkut te Prespės do tė mbrojė banorėt lokalė dhe vendbanimet e tyre (tė tashme dhe tė ardhme) nė procesin e mbrojtjes sė mjedisit pėrreth tyre, duke minimizuar shkaqet njerėzore tė cilat sjellin shkatėrrimin, degradimin ose dėmtimin e ekosistemit natyror tė Prespės.

Parku i Prespės, njė pjesė e papėrsėritshme dhe e kėrcėnuar

-Nė pjesėn shqiptare tė Parkut tė Prespės popullsia vlerėsohet si e qėndrueshme dhe nė rritje, me njė dendėsi relativisht tė lartė, prej 20 banorė pėr km2. Nga kjo popullsi, 23% janė tė papunė dhe e ardhura mesatare vjetore ėshtė $700. Rreth 70% e fuqisė punėtore merren me bujqėsi. Industria nuk ėshtė e zhvilluar nė kėtė zonė.

-Frutat e egra dhe bimėt mjekėsore, pėrbėjnė njė burim tė rėndėsishėm tė ardhurash pėr banorėt e zonės.

-Speciet unike: flora e pjesės shqiptare tė Parkut Kombėtar tė Prespės, ka rreth 1000 specie ose 30% tė gjithė florės sė vendit.

-Ndodhen 50 lloje kafshėsh dhe 19 lloje bimėsh, tė cilat gjenden vetėm nė pellgun ujėmbledhės tė Prespės, 1600 lloje fluturash dhe njė larmishmėri amfibėsh dhe reptilėsh.

-Parku i Prespės shėrben si njė vend i rėndėsishėm pėr ushqimin, strehimin dhe rritjen e tė paktėn 91 specieve tė zogjve migratorė, ku pėrfshihet edhe Pelikani Dalmat, qė ėshtė mjaft i rrezikuar.

-Tė paktėn, 19 specie kafshėsh nė Park janė tė rrezikuara.

-Zhvillimi i turizmit nė zonė ėshtė ende shumė i dobėt, por lidhja midis mbrojtjes sė mjedisit dhe turizmit, po bėhen mė tė qarta dhe mė tė rėndėsishme nė kushtet e zhvillimit tė eko-turizmit nė rajon dhe nė Shqipėri.
http://www.shekulli.com.al/news/142/...007-06-19.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.