Kthehu   Kreu > D2 > D2L
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.10.2007, 11:42   1
I Zgjedhuri
 

Punim Shtrembėrimet nė gjakmarrje


Citim:
Gjakun gjaksi e ēon te shpija e vet

Kush bje nė gjak, gjakun e ēon te shpija e vet. Gjindt e shpisė ēelen nji dere; tė mirėn e tė keqen e dajn bashkė. Ēdo pjestar shpije asht pjestar gjaku nė vrasjen qė ka bį nja sosh.

Shpija e tė vramit me vra nja prej burrash tė shpisė sė gjaksit, merr gjakun e vet si me vra vet gjaksin.
Shumė keq! Lekė Dukagjini tha: 'Gjaku shkon pėr gisht'... Nė kėtė pikė duhet ndryshuar ligji, tė kthehet ai i Lekės qė ėshtė shumė mė i drejtė...

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 6.10.2007 nė 15:01.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2007, 13:49   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Njė nga arsyet qė gjakmarrja ka pėrfshi gjithė meshkujt, ka qenė mundėsia pėr tė marrė gjakun mė lehtė.
Po aty, disa rreshta mė poshtė thuhet se "burri vret dorasin".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2007, 14:15   3
I Zgjedhuri
 
Citim:
Thėnė nga Breshnik

Njė nga arsyet qė gjakmarrja ka pėrfshi gjithė meshkujt, ka qenė mundėsia pėr tė marrė gjakun mė lehtė.
Po aty, disa rreshta mė poshtė thuhet se "burri vret dorasin".
Gjakmarrja supozon kthimin e sė drejtės nė vend e jo bjeri t'i biem... Kush vret, vritet! Nuk ėshtė gjaku nė vetvete objektivi, ėshtė kthimi i tė drejtės, nderit, burrnisė nė vend... Kėtė kishte parasysh Leka kur ligjėroi "Gjakun pėr gisht"... Vetė fjala dorėras do tė thotė ai qė vrau me dorėn e tij... Futja e mashkullimit tė shpisė ėshtė shtrembėrim i keq e i padrejtė... Ē'faj ka fėmija qė kur mbush 15 vjeē quhet burrė (bėhet shėnjestėr) se kushėriri i tij vrau dikė 7 male kaptuar?

Kuptohet qė 'Gjaksi gjakun e ēon nė shpi tė vet' ka njė forcė tė madhe parandaluese, por duke parė se sa lehtė i merret ndera burrit, kjo shprehje ėshtė kthyer nė bumerang... Nga nen parandalimi kjo ėshtė kthyer nė shprehje gjaksore, ku ngatėrrohen fise tė mėdha me dhjetra meshkuj e ndoshta me qindra...

Leka pėr kėtė ishte burri mė i menēur shqiptar... 2 gjėra i la si duhet:

1. Shpirt pėr shpirt se dukjen e fal zoti. (S'ka gjak tė pabarazueshėm. Gjaku barazohet me gjakun, si tė jesh me lek e kryeplak a flamurtar, si tė jesh i kėputur, si i menēur po ashtu idiot.)
2. Gjaku shkon pėr gisht. (Vritet dorėrasi, nuk ngatėrrohet gjindja e shpisė.)

Ndryshuar sė fundmi nga I Zgjedhuri : 6.10.2007 nė 14:32.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2007, 14:29   4
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga I Zgjedhuri

c'faj ka femija qe kur mbush 15 vjec quhet burre (behet shenjester) se kushuriri i tij vrau dike 7 male kaptuar?
Sigurisht qė fėmija nuk ka patur faj nė vrasje. Por ndodh kjo. Nėse dikujt i vritet biri, babai apo i vėllai qė do marri gjak nuk e bėn kėtė duke vrarė mė tė mirin e fisit. Nė kėtė rast fėmija fatkeq mund tė jetė fėmija e djalit mė "tė mirė" tė fisit vrasės. Ideja ėshtė qė dhimbja qė do shkaktohet tė jetė mė e madhe se ajo e pėsuar. Gjithėsesi vrasja e fėmijėve ėshtė pėr tu dėnuar dhe nuk ka tė bėjė aspak me ligjet e Lekės.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2007, 14:40   5
I Zgjedhuri
 
Vrasja e fėmijėve si praktikohet sot, nėn 15 vjeē, s'ka tė bėjė fare me Lekėn, ėshtė kthim nė barbarizėm...

S'ka pėrse tė vritet mė i miri apo mė i keqi... Prapė jemi kundėr Lekės...

'Nga i miri lind i keqi e nga i keqi i miri'; 'Shpirt pėr shpirt se dukjen e fal zoti'

Nuk ėshtė kompesimi i dhimbjes, parimi i gjakmarrjes, ėshtė kthimi i drejtėsisė nė vend... Pėr ēdo padrejtėsi tjetėr kemi dypėrnjahjen, pėr gjakun kemi barazim... Kjo qė tė triumfojė drejtėsia dhe jo masakrimi me njėri-tjetrin...

Imagjino dypėrnjahjen pėr shembull tė praktikuar pėr tė vėnė drejtėsinė nė vend nė rast vrasjeje...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2007, 16:58   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thėnė nga I Zgjedhuri

Nuk ėshtė kompesimi i dhimbjes, parimi i gjakmarrjes, ėshtė kthimi i drejtėsisė nė vend... Pėr ēdo padrejtėsi tjetėr kemi dypėrnjahjen, pėr gjakun kemi barazim... Kjo qė tė triumfojė drejtėsia dhe jo masakrimi me njėri-tjetrin...
Kadareja e ka shpreh diku se ky lloj shtrembėrimi mund tė jetė futur nė kohėn e turqve si mjet i mejtuar pėr tė ul numrin e shqiptarėve, duke i vėnė nė kėtė mėnyrė tė hollė nė vėllavrasje pa pas nevojė administrata pushtuese tė merrej drejtpėrdrejt me ta.

Dhe nqs ke arritur tė kufizosh (dhe madje t'iu ulėsh dhe numrin) tėrė meshkujt e njė krahine brenda katėr mureve, mund tė nxirren vetė pėrfundimet...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2007, 17:39   7
I Zgjedhuri
 
mund te jete edhe e vertete,por me duket se dicka e tille ekzistonte edhe para lekes dhe Skenderbeu vet ishte per 'Gjaku thith gjakun' ,biles ka bere debat me Leken per kete pune,te pakten si thote At Gjecovi...

'Gjaku thith gjakun' supozon qe nese ti vret kend,duke qene gjaku i njejte,kushdo
nga gjaku i te vrarit mund te vrase kedo mashkull nga gjaku i dorerasit,sepse gjaku eshte i njejte ... Ndoshta ky aspekt i Kanuni i Skenderbeut zoteroi dalengadale edhe zonat e tjera fale ndihmes turke qe supozon Kadareja

Po ashtu 'gjaku thith gjakun' eshte koncept klasor,pasi ndan gjakun ne gjakun e te pasurit e gjakun e te varferit,gjaku i te mirit e gjaku i te keqit...Fale zotit mbizoteroi logjika e Lekes dhe jo e skenderbeut ne kete pike...Po s'kishte faj Skenderbeu ,20 vjet me edukaten turke e shkeputen ne ca gjera nga logjika popullore ....
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.10.2007, 13:40   8
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kjo puna e debatit ėshtė mit.

- Kėta qė zbatonin Kanunin e Lekės, thonin qė Leka ka thėnė tė njehen gjaqet baraz, e Skenderbeu e ka kundėrshtu.
- Kėta qė zbatonin Kanunin e Skenderbeut thonin tė kundėrtėn.

Secili mbronte ligjvėnėsin e vet. Qė do tė thotė se vetė koncepti ishte i huaj pėr tė gjithė palėt.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:56.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.