Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.11.2007, 21:44   1

Milosh Kopilit dhe beteja e Fushė-Kosovės, 1389


Citim:
Mbi pjesėmarrjen e shqiptarėve nė betejėn e Fushė-Kosovės dhe pėrkatėsia e Milosh Kopilit
Luan Malltezi

Ēėshtja e pjesėmarrjes s ė shqiptarėve tė Kosovės, e vendit dhe e roli tė tyre nė kėtė betejė mund tė shtrihet deri aty sa tė diskutohet e pretendohet me tė drejtė edhe pėr pėrkatėsinė shqiptare tė Milosh Kopiliqit, heroit tė betejės sė Fushė-Kosovės, siē e kanė quajtur disa studiues pėr aktin e guximshėm tė tij, vrasjen e Muratit I.

Problemi ėshtė sigurisht mjaft interesant, por edhe delikat e i vėshtirė. Vėshtirėsia qėndron nė faktin se tė gjitha tė dhėnat pėr Miloshin janė tė karakterit letrar-tregimtar; studiuesi merr njoftim pėr tė nga eposi shqiptar e serbo-kroat si dhe nga kronika tė ndryshme bizantine, osmane, tė dorės sė dytė qė karakterizohen nga njė varg kufizimesh e mangėsish, siē ėshtė karakteri subjektiv i njėanshėm i tyre etj., historianit i duhet me kėtė rast tė ketė tepėr kujdes nė shqyrtimin e tyre, sidomos nė rastin kur dėshmitė kundėrshtojnė njėra-tjetrėn. Burimet arkivore (si burime tė dorės sė parė pėr studiuesin) qė do t’i jepnin njė zgjidhje tė lehtė e tė padiskutueshme problemit, mungojnė krejtėsisht. Miloshi pėr fat tė keq kėtu s’ka lėnė asnjė gjurmė.

Hameri qė ndjeu ndėr tė parėt vėshtirėsitė e problemit nė lidhje me pėrkatėsinė etnike tė Miloshit1, hezitoi tė japė mendimin e tij, por na la megjithatė njė kėshillė me vlerė qė tė jemi tė matur, tė peshojmė me kujdes tė gjitha tė dhėnat pėr tė parė nga anon e vėrteta2.

D. Kostiq, i cili siē dihet i ka kushtuar njė studim tė gjerė ēėshtjes sė emrit, mbiemrit, vendlindjes dhe pozicionit shoqėror tė Miloshit, konkludon se sipas origjinės ėshtė “dinarian” i dalė prej simbiozės serbo-shqiptare, pra “ballkanas i serbizuar”3.

Ēėshtja e emrit (Milosh), ėshtė krejt pa rėndėsi pėr t’u marrė nė konsideratė, kur ėshtė fjala prė tė hetuar pėrkatėsinė etnike tė tij4.
Studimet e kryera tashmė mbi dilplomat serbe tė shek. XIII-XIV, nga M. Tėrnova5, S. Gashi6 etj., si dhe mbi regjistrat osmanė tė shek. XV nga S.Pulaha7 pėr evidencimin e pranisė sė shqiptarėve nė Kosovė dhe nė Rrafshin e Dukagjinit, kanė provuar me shembuj tė shumtė dhe mjaft interesantė se personat qė mbajnė emra serbė nė diplomat serbe fare mirė mund tė jenė edhe shqiptarė dhe se pėr pasojė antroponimia serbe (emri serb) nuk mund tė merret si kriter pėr pėrcaktimin e pėrkatėsisė etnike tė personit qė mban kėtė emėr.

Studiuesit e lartėpėrmendur kanė shpjeguar edhe arsyet e njė dukurie tė tillė; popullsia shqiptare e Kosovės jetonte pėr mėse dy shekuj nėn sundimin politik e ideologjik tė kishės dhe shtetit serb dhe nė kėto kushte e detyruar tė mbante emra tė natyrės serbe. Njė domethėnie tė tillė kanė shembujt e mėposhtėm qė konstatohen nė diplomat serbe si, “Dobrosllavi i biri i Gjonit... Branili i biri i Gjonit”8. Shembuj tė tillė tė shumėt japin edhe M. Tėrnava e S. Pulaha nė shkrimet e tyre tė lartėpėrmendura9. Janė pikėrisht dėshmi tė tilla tė shumta qė vė nė dukje S. Pulaha, qė e shtynė edhe prof. A. Dyseljenė tė thotė se ėshtė mė mirė tė pėrsėrisim se bashku me tė (S. Pulahėn) se njė shqiptar mund tė mbajė fare mirė njė emėr sllav dhe anasjelltas, njė toponim sllav nuk pėrcakton natyrėn e popullsisė nė fjalė10.

Saktėsinė e konkluzioneve tė studiuesve tė sipėrpėrmendur e mbėshtet dhe e vėrteton plotėsisht njė legat apostolik i shek. XIV, nė njė relacion qė i dėrgonte mė 1350 Vatikanit: Stefan Dushani - njofton ai – i detyron me forcė shtetasit e tij josllavė tė ndėrrojnė nė kishėn serbe emrin dhe besimin11.
Fakti kryesor qė vė nė diskutim pėrkatėsinė etnike tė Miloshit, ėshtė se ai del si figurė kryesore e kėngės kosovare mbi betejėn e Kosovės, Ēajkanoviēi, i familjarizuar me kėngėn shqiptare tė botuar nga Elezoviēi (Ēajkanoviē ka shpjeguar motivet e kėngės shqiptare tė botuar prej Elezoviēit), e ka karakterizuar atė mjaft drejt kur shkruan se “Epopeja (kėnga – L. M.) shqiptare... nuk ėshtė gjė tjetėr veēse kėnga pėr Miloshin12.

Ēajkanoviēi pėr mė tepėr ka konstatuar qė mė 1912 (gjatė qėndrimit tė tij nė afėrsi tė Elbasanit nė rrethanat e Luftės Ballkanike) se “kulti i Milosh Kopiliqit ėshtė shumė i fortė ndėr shqiptarėt dhe ata e quajnė si heroin e tyre”13. Megjithatė Ēajkanoviēi mbeti pėr fat tė keq thjesht nė plan konstatimesh pa kuptuar domethėnien e vėrtetė tė kėtyre fakteve. Ai nuk pa nė kėtė mes asgjė tjetėr veēse pėrhapjen e kultit tė Miloshit, tė kėtij heroi tė “pjesės jugperėndimore tė popullit tonė, veēanėrisht tė Malit tė Zi, tek elementi qė nuk ėshtė serb14.

Nė tė njėjtat ujra notoi edhe Shmaus “Kėngėtari myslyman shqiptar – shkruan ai – i kėndon Milosh Kopiliqit sepse ėshtė mrekulluar nga vetė instikti i shėndoshė i rracės sė tij, pėrpara veprės sė kėtij kaurri”15. Ėshtė e tepėrt tė pėrsėrisim kėtu se si njėri ashtu dhe tjetri (Ēajkanoviēi dhe Shmausi) nuk marrin nė konsideratė faktin qė ngjarja pėr tė cilėn bėn fjalė kėnga u zhvillua nė mjedisin e njė popullsie shqiptare qė banonte aty qė nė kohėt mė tė lashta, siē ėshtė provuar tashmė nga njė varg studimesh arkeologjike, gjuhėsore, historike e antropologjike.

Pėr t’i dhėnė pėrgjigje pyetjes, se cili ėshtė Miloshi, mendojmė se ėshtė premisė e domosdoshme tė nisemi, sė pari nga situata konkrete politike e Kosovės: Kosova ishte vend i pushtuar nga serbėt. Siē ndodh gjithmonė nė kushtet e njė pushtimi tė huaj, mobilizimi i popullsisė sė nėnshtruar pėr shėrbime tė ndryshme ushtarake, shfrytėzimi i saj (mbledhja e rentave feudale, kryerja eshėrbimeve me punė angari etj.) realizohen kryesisht me anėn e krerėve tė vendit, tė cilėt ruajnė pozitat e tyre tė vjetra, duke hyrė nė shėrbim tė sundimit tė ri, siē ka qenė sundimi serb qė zėvendėsoi nė Kosovė sundimin bizantin.

Prania e figurave tė vendit nė radhėt e aparatit shtetėror serb verifikohet si nė dokumentacionin e shkruar tė kohės16 ashtu edhe nė njė nga kėngėt serbe tė betejės sė Fushė-Kosovės tė botuar nga V.S. Karaxhiq me titull “Motra e Lek Kapedanit” pėr tė cilin njofton shprehimisht se ishte kapedan nė Prizren17.

Njė figurė e tillė, por me sa duket me autoritet mė tė madh, “sundimtar nė Kosovė”, siē e cilėson kėnga popullore shqiptare, ka qenė edhe Miloshi. Diku nė Kosovė e vendos atė si sundimtar edhe kėnga serbe e pėrmendur mė lart18. Qė ai ka qenė njė nga krerėt kryesorė tė vendit (dhe si i tillė ai ka udhėhequr shqiptarėt e Kosovės nė betejė), pėr kėtė kėnga shqiptare jep tė dhėna tė shumta: Milosh Kopiliqit i drejtohet me letėr sulltan Murati kur hyn nė Kosovė, atij i kėrkon “drynat e nėnn-kalave” qė ruajnė vendin dhe atė e kėrcėnon me luftė nė rast se nuk ia jep. Miloshi ėshtė ai qė shkon te krajli nė Pejė pėr ta lajmėruar pėr ardhjen e turqve nė Kosovė dhe ėshtė po ai qė ngul kėmbė pranė mbretit, krajlit serb qė lėkundet pėr tė luftuar kundėr turqve19.

Miloshi, pra, ėshtė personi i interesuar tė zhvillohet patjetėr luftė e tė mbrohet me ēdo kusht vendi (Kosova). Nė rrethanat kur kėnga shqiptare na bėn tė qartė se te Miloshi kemi tė bėjmė me njė nga krerėt e vendit, marrin vlerė tė veēantė njė varg tė dhėnash tė tjera qė hedhin dritė pėr origjinėn shqiptare tė tij: sė pari, fakti qė mbiemri i tij “Kopiliq” (me tė cilėt pėrmendet nė tė tėrė variantet e kėngės shqiptare)20 pėrputhet plotėsisht me emrin e fshatit Kopiliq (Kopiliqi i Sipėrm dhe Kopiliqi i Poshtėm), qė ndeshet qė nė rregjistrimin e parė osman tė zotėrimit tė Vuk Brankoviēit mė 145521. Siē mendojnė edhe botuesit tė kėtij rregjistri (A. Haždibegič, A. Handžič, E Kovačevć) kėto fshatra janė po ato qė ndodhen dhe sot nė Drenicė22, midis Pejės dhe Mitrovicės, d.m.th. Kopiliqi i Sipėrm dhe Kopiliqi i Poshtėm. Njė pėrputhje e tillė e plotė, mendojmė se nuk lė vend pėr tė shpjeguar mbiemrin e tij nga emri Kobila (pela), siē ėshtė vepruar nė historiografinė e vjetėr serbe dhe as pėr tė parė tek Milosh Kopiliqi ndonjė lidhje me familjen Kobiliq (Kobilić) qė pėrmendet nė Raguzė qė nė shek. XIV apo me familjen Kobiljaēiq (Kobiljačić) qė pėrmendet nė shek. XV nė Trebinjė pėr tė cilat sinjalizon K. Jireēek23.

Mbiemri i tij ėshtė emri i fshatit prej tė cilit ai vinte. Njė praktikė e tillė, e marrjes sė emrit tė fshatit si mbiemėr tė familjes, ėshtė konstatuar nga shumė studiues si traditė e zotėrinjėve shqiptarė. Nė mbėshtetje tė faktit qė Miloshi ėshtė nga Kopiliqi flet dhe tradita popullore lokale: a) pėr disa rrėnoja banorėt shqiptarė tė fshatit thonė se janė tė pallatit tė Milosh Kopiliqit; b) kur njė banor i Kopiliqit zihet me njė tjetėr, ai thėrrret me zė tė fortė pėr tė dekurajuar kundėrshtarin e tij: unė jam prej Kopiliqi, ku ka lindur ai burrė qė vrau sulltanin24; c) banori i Kopiliqit tė Poshtėm thotė nė njė mbledhje fshati: “I pari im ėshtė burri qė vrau sulltani Muratin dhe qė atėherė ne u bėmė turq”25.

Pėrkatėsia shqiptare e Miloshit26 mund tė shpjegojė traditėn letrare serbe tė krijuar rreth tij, grindjet dhe fėrkimet me “kunatin e tij”, Vuk Brankoviēin. Tradita serbe jep kėtu shkaqe krejt banale, tė parėndėsishme, si fėrkime pėr ēėshtje grash qė lindėn si pasojė e lavdėrimit qė i bėri shoqja e Kopiliqit, nė prani tė motrės sė vet, ciliėsive ė burrit tė saj. Kėto fėrkime duket se janė shprehje konfliktesh, me karakter politik shoqėror midis popullsisė sė nėnshtruar shqiptare dhe Vuk Brankoviēit, konflikte qė kanė karakterizuar edhe atėherė marrėdhėniet shqiptaro-serbe.

Pėrkatėsia shqiptare eMiloshit (fakti se pas tij, si njė nga krerėt e vendit, kishte shumė shqiptarė) mund tė shpjegojė frikėn dhe dyshimin qė kishte vetė Lazari pėr qėndrimin qė do tė mbante nesėr nė betejė Miloshi27.
Kur diskutohet pėrkatėsia etnike e Miloshit ėshtė nė tė mirė tė ēėshtjes tė kihe parasysh edhe tradita serbe, analet serbe etj. Akti tepėr i guximshėm i tij (vrasja e Muratit), e bėri atė njė hero tė betejės. Mirėpo, pikėrisht kėtė hero, analet, kronikat serbe tė kohės nuk e shėnojnė asgjėkundi. Kostiqi qė konstatoi kėtė fakt me rėndėsi28 mendon se fajin e kanė murgjit qė shėnojnė vetėm sundimtarėt, por fajin e ka nė fakt Miloshi qė ėshtė shqiptar. Vetėm kjo mund tė shpjegojė heshtjen e plotė qė mbahet ndaj tij.

Si shqptar , elita intelektuale serbe e kohės, murgjit, histori-shkruesit, kronistėt, analistėt etj., nuk e ndienin heroizmin e tij si tė tyren. Fakti qė edhe nė kėngėt e tyre serbėt nuk kanė kėngė pėr Miloshin (Miloshi pėrmedet midis tė tjerėve), tė njėjtin kuptim mund tė ketė29. Kėnga serbe, madje lė rast pėr tė kuptuar pėrkatėsinė shqiptare tė tij nė vargjet qė pėrshkruajnė vendosjen e njerėzve tė Lazarit nė tryezė, ku pėr Miloshin thuhet se qėndron midis dy vojvodėve serbė30.

Interesi i serbėve pėr Miloshin, siē ėshtė vėnė re nga studiuesit, u zgjua nga fundi i shekullit XVIII, kur koha kishte errėsuar tashmė origjinėn dhe pėrkatėsinė etnike shqiptare tė tij; atėherė i ndryshuan edhe emrin nga Kopiliq-Kobiliq-Obiliq31. Ky ndryshim u bė para shek. XVIII. Serbėt, shkruan Hasluk, ose sepse harruan origjinėn fshatare tė mbiemrit tė Miloshit, ose se kishin frikė se banorėt e Kopiliqit mund tė deklaronin, se ai, sikundėr ata, ishte me origjinė shqiptare, filluan qė para shek. XVIII tė nxjerrin emrin e tij nga serbishtja Kobila (pela) dheshpikėn legjendėn se ai ishte ushqyer nga njė pelė32.

Sipas K. Jireēekut nė mes tė shek. XVIII u pa se nuk ishte i pėrshtatshėm njė emėr i tillė qė lidhej me pelėn33. Nė shek. XVIII historianėt P. Julinać dhe V. Petrović i dhanė atij emrin Obiliq (Obilic) nga serbishtja “obilje”34, (bollėk, tepri) nė kuptimin e njė njeriu me shumė cilėsi. Ky emėr ėshtė pranuar dhe ka hyrė nė letėrsinė historografike serbe. Por me kėtė emėr s’ka hyrė dhe s’ka pėr tė mundur tė hyjė nė popullsinė shqiptare tė Kosovės, nga gjiri i sė cilės doli si njė nga heronjtė mė tė shquar tė betejės sė Fushė-Kosovės.


____________________

1. Ekzistojnė disa variante tė kėsaj kėnge. Varianti i parė i kėnduar nga Dervish Ahmeti nga Gjakova ėshtė botuar nė revistėn “Kopshti letrar”, Elbasan, 1918, nr. 2, f.1,; nr. 3, f. 1; nr. 4, f. 10..., Varianti i dytė ėshtė botuar nga G. Elezovic, Jedna arnautska pesma o boju na Kosovu nė: “Arkiv za Arbanasku starinu, Jezik i Etnologiju”, Begrad, 1923, I, f. 54-67. Elezoviēi e dėgjoi atė prej Hamz Xhem Bojku nga Vuēiterni. (NĖ shėnimet e veta autori shkruan se nė Malėsinė e Gjakovės kėndojnė kėngė qė kanė njė shtrije mė tė gjerė e mė tė rregullt nga ajo e Xhem Bojkut). Dy variante tė tjera janė botuar nga T. Djordjević, Iz arbanaškog narodnog predanja, nė: “Prilozi proučavanju narodne poezije”, vėll. II, Beograd, 1924, f. 188; Još nekoliko arbanaških narodnih pesama, nė: “Naši Novodni Život”, X, Beograd, 1934, f. 50-54. Njė variant i pestė ėshtė botuar nga M. Hasluck, An Albanien Ballad of the Assassination in 1389 of Sultan Murat I on Kosovo plain, nė “Gaster Anniverssary” marrė mė 1931 nga Mehmet Halili lindur nė Suhagerla pranė Pejės. Shih dhe A. Ēeta, Edhe njė motėrzim i kėngės popullore shqiptare mbi luftėn e Kosovės nė: “Gjurmime Albanologjike”, v. I, Prishtinė, 1962, f. 263-275. (Kėngė e kėnduar nga Halim Dauti); H. Krasniqi, Kėngė e Luftės sė Kosovės (1389) nė: “Pėrmbledhje punimesh tė Shkollės sė Lartė Pedagogjike”, III, Prizren, 1968, f.144-157 (Kėngė e kėnduar nga Sadik Cakli i Miroslavės sė Verizajt); D. Shala, Lufta e Kosovės (mbledhur nė Polac-Serbice) dhe Lufta e Kosovės (mbledhur nė Vllahinjė-Bajgorė) nė: “Kėngė popullore historike”, Prishtinė, 1973. Dy variante janė botuar nė Epika Historike, vėll. I, Tiranė, 1983, f. 50-59. Njė variant tė kėngės shqiptare ka botuar dhe F. Arapi, nė pėrmbledhjen Kėngė tė moēme shqitare, Tiranė, 1986.
2. Shih shėnimin mė lartė.
3. G. Elezović, art. I pėrm., f. 66-67.
“Njė ēik oms ēa kish pas thon
Ku po shkojmė mori non,
Ne po ikim prej Turku, i ka thon
E kur vim, ko, mori non?
Kur ēartojet turku, sikur na”.
4. Kronistėt osmanė nė kėtė pikė nuk ndihmonjė fare. Ata japin mjaft hollėsira pėr mėnyrėn se si mundi tė vrasė sulltanin, por nuk na thonė pėr asnjė rast pėrkatėsinė etnike tė tij. ahmediu e quan “njė nga tė pafetė”. Lufta shqiptaro- turke nė shek. XV. Burime osmane (mė tej B. Os.). Pėrgatitur pėr shtyp nga S. Pulaha, Tiranė, 1968, f. 29; Shukrullahu: “njė i pafe” (B. Os., f.32); Enveriu: “i mallkuari Milosh... ndėr ata banė ndodhej edhe ai i poshtri qė quhej Milosh (B. Os., f.36-38); Oruēi: “njė i pafe... ai i mallkuar”. (B. Os., f. 43); kronikat anonime osman: “njė pagan i lyer kokė e kėmbė me gjak” (Po ay, f. 53.); Ashik Pashikzae: “Ishte njė i pafe me emrin Bilesh Kyble, tė cilin e njihnin me Milosh Kuble” (B. Os., f. 66); Neshriu: “njė i plagosur... ai i mallkuar i plagosur...” (B. OS., f. 89-90); Nishanchiu: “njė bej nga tė ushtrive tė tė pafeve me emrin Milosh” (B. Os., f.245); Aliu: “njė pagan mėkatar, njė i pafe i quajtur Milosh” (B. Os., f.279).
Nga kronistėt bizantinė. Sfrances nuk e pėrmend fare Miloshin si vrasės tė Muratit. Sipas tij Muratin e vrau Lazari me dinakėri (M. Braun, Die Schlacht auf dem Amselfelde in geschchtichen und epischen Überlieferung, Leipzig, 1973, f. 48-49. Hlkokondili, shkruan se quhej Miloin dhe se ishte serb. (M. Braun, vep. e pėrm., f. 47). Serb, shėnon pėr tė edhe Dukas (M. Braun, vep. e pėrm., f. 49).
Njoftimi ėshtė i dyshimtė se qė tė dy niseshin nga koncepti politik i shtetit serb dhe kjo shpjegon pėrse edhe nuk pėrmendin shqiptarėt e Kosovės si pjesėmarrės nė betejė. Kronikat serbe tė kohės prej tė cilave pritej tė na thoshin pėrkatėsinė etnike nė fakt as edhe e pėrmendin fare Miloshin si vrasės tė Muratit. (Arsyet do t’i themi mė poshtė). K. Jireček qė mendon se ai ėshtė serb tėrheq vėmendjen se njė familje Kobiiq (Kobilic) kishte nė atė kohė nė Dubrovnik. (Njė Kobiliq ishte mė 1390 Knjaz i Zhupės). Nė shek. XII-XIV ka pasur edhe njė familje fisnike Kobiljaēiq (Kobilijačič) nė Trebinjė (K. Jirecek. Istorja Srba, Beograd, 1923, f. 91).
5. J. Hammer, vep. pėrm., f. 178.
6. D. Kostic, Milos Kopilic-Kobilič-Obilič nė: “Revue Internationale des Etudes Balkaniques”, I, Beograd, 1935, f. 232-254.
7. F. Arapi nė shkrimin Kėnga Popullore Shqiptare pėr Luftėn e Kosovės, 1389 (botuar nė librin e tij Kėngė tė moēme shqiptare, Tiranė, 1986), duke argumentuar ēėshtjen e pėrkatėsisė etnike shkruan se “nė shqip emri Milosh nuk duhet lidhur domosdoshmėrisht me rrėnjėt sllave Millo (i kėndshėm, i dashur, i ėmbėl). Pėrgjithėsisht nė shqip ai emėr ėshtė i lidhur me emrin Mėhill, Mhill, Mill, Milo” (F. Arapi, vep. pėrm., f. 217). Emrat me prapashtesėn os, ush, oshe, thekson autori, janė mė tė pėrhapurit edhe sot e kėsaj dite tejembanė Shqipėrisė si nė jug ashtu edhe nė veri, Bardh-Bardhosh...” (Po aty, f. 216).
8. M. Tėrnava, Shqiptarėt nė feudin e Deēanit nė vitet 30 tė shek. XIV sipas krisovulės sė Deēanit nė: “Zbornik Filozofskog Fakultea u Pristini”, XI, 1974, f. 255-271; Migrimet e popullsisė nė territorin e sotėm tė Kosovės gjatė shek. XIV-XVI, nė: “Kosova”, V, Prishtinė, 1978, f. 208-324.
9. S. Gashi, Prania e etnosit shqiptar nė Kosovė gjatė shek. XII-XIV nė: “ Shqiptarėt dhe trojet e tyre”, Tiranė, 1982, f. 223-238, Prania e shqiptarėve nė Krahinėn e Gollapit, Moravės e tė Serbisė Jugore nė gjysmėn e parė tė shek. XIV (1411-1438), nė dritėn e materialit onomastik (Po aty, f. 223-238).
10. S. Pulaha, Defteri i regjistrimit tė sanxhakut tė Shkodrės i vitit 1485, I, Tiranė, 1974, Hyrja (Tė dhėnat onomastike tė defterit dhe karakteri etnik i popullsisė) f. 3-44. Po ai, Popullsia shqiptare e Kosovės nė shek. XV-XVI, Tiranė, 1984.
11. S. Gashi, art, i pėrm., f. 241.
12. Shih edhe S. Stanojevic, Licna imena i narodnosti u Srbija srednjega veka, nė Jugoslovenski filolog, - VIII Beograd, 1928-29.
13. A. Ducellier, A e kanė pushtuar shqiptarėt Kosovėn, nė: “Shqiptarėt dhe trojet e tyre”, Tiranė, 1982, f. 192-198.
14. Acta Albania Veneta, tomus primus, dok. Nr. 149.
15. V. Ēajkanovic, Motivi prve arnautske pesme o boju na Kosovu, nė: “Arhiv za arbanasku starinu, jezik i etnologiju”, Beograd, 1923, I, (1-2), f. 67-70.
16. Po aty.
17. Po aty.
18. Schmaus, O Kosovskom tradiciji kod Arnauta, nė: “Prilozi proučavanja narodne poezije”, III, 1, Beograd, 1936, f. 73-90.
19. Mė 1428 burimet pėrmendin nė Novoberdo si vojvodė tė Gjegj Brankoviēit Lesh Spanin (Ljesha Spanovic), K. Jireček, Istorija Srba II, 360; M. Dinič, Za isoriju rudarstva u srednjovekovnoj Srbiji i Bosni, II, Beograd, 1962, f. 79.
20. V. Karadžić, Srpske narodne pesme, druga knige, Beograd, 1932, kėnga 39, f. 204-219.
21. Po aty.
“Merre motėr Miloshin
Shko me tė nė Fushė t’Kosovės”
(Fjalė kėto qė Lekė Kapedani i thotė sė motrės kur i propozon tė martohet me Miloshin). Shih edhe F. Arapi, art. I pėrm., f. 211, ku argumenton se edhe nė eposin serbokroat, Milosh Kopiliqi ėshtė i lidhur drejtėpėrdrejt me mendin e tij, Kosovėn.
22. Shih G. Elezović, Jedna arnautska pesma o boju na kosovu, nė: “Arkiv za Arbanasku starinu jazik i Ettologiju”, Beograd, 1923, I, f. 54-67. Shih edhe variantet e tjera tė kėngės popullore shqiptare.
23. M. Hasluck, An Albanian Ballad on the Assassination in 1389 of Sultan Murat I on the Kosovo Plain nė: “Gaster Anniversary volume”, London, 1936, f. 230.
24. Oblast Brankovića. Opširni Katastarski popis iz 1455 ndėrtese, Sarajevo, 1972, f. 46 (Kopiliq i Sipėrm – 37 shtėpi, 3 beqarė) dhe f. 114-115 (Kopiliq i Poshtėm – 40 shtėpi, 1 vejushė).
25. Shih: Popullsia sipas pėrbėrjes kombėtare, sipas komunave dhe sipas lokaliteteve “Buletini 4. Enti krahinor i statistikės sė KSA tė Kosovės. Prishtinė, 1975, f. 35.
26. K. Jireček, Istorija Srba, Beograd, 1923, f.91.
27. M. Hasluck, vep. e pėrm., f.236.
28. Po aty, f. 231.
29. G. Elezović, vep. e pėrm., vargjet 445-450.
Nė favor tė pėrkatėsisė etnike shqiptare tė Miloshit flet nė mėnyrė indirekte edhe njė hollėsi e kėngės shqiptare. Fjala ėshtė pėr kapjen e Miloshit nga turqit pas vrasjes sė Muratit nga ana e tij: turqit, sipas kėngės, nuk ishin nė gjendje ta kapnin edhe nuk do t’ia dilnin kėsaj po tė mos u kishte dhėnė njė kėshillė njė “shkinė plakė”.
Atėherė Miloshi i zėnė rob u kėrkoi turqve qė para se ta vrisnin t’ia sillnin atė “shkinėn” sepse kishte pėr t’i lėnė amanete dhe
“kjo shkina kur ju ka afrue
Qyr me dhomė Miloshi ja ka ngjit
N’Babimvots e kish qet”
Theksimi “plakė serbe” nė tėrė kėngėn qė ėshtė neutrale deri nė kėtė moment nė ēėshtjen etnike tė Miloshit evidenton nė fakt pėrkatėsinė etnike shqiptare tė tij.
30. V. Karadžić, vep. e pėrm., kėnga 49, f. 282-286, vargjet 20-35. Pėrkthimi shqip nga F. Arapi. vep. e pėrm., f. 208-209.
31. Lidhur me kėtė ēėshtje D. Kostiq shkruan: “Po tė kontrolloheshin tė gjitha tė dhėnat qė I. Ruvarac (O Knezu Lazaru) dhe Lj. Kovaēeviē (Vuk Branković) kanė mbledhur me rastin e festimit tė 500-vjetorit tė betejės sė Kosovės dhe tė plotėsohen ato tė Lj. Stojanoviēit (Stari srpski rodoslovi i letopisi. S.K.A. “Zbornik za historiju”, Abt. I, Bd. XVI), atėherė del nė shesh se pėrsa i pėrket trimit tė Kosovės:
1) emri i tij nuk pėrmendet fare nė shėnimet mė tė vjetra tė vendit si inskripsione, anale, kronika, gjenealogji, fjalime, lavdėrime dhe shkrime historografike (p. sh. Jetshkrimi i Despotit Stefan prej Kostandinit).
Sipas pėrmbledhjes shumė tė qartė tė L. Stojanoviēit “Stari srpski rodoslovi i letopisi” nė nr. 505, mbi betejėn e Kosovės, emri i Miloshit pėrmendet sė pari, nė shėnimet e fundit tė shek. XVIII. Nderin e analistėve tė vendit e shpėtoi nė vitin 1512 fra Simun Klimanoviēi. Nė kronikėn e tij ai shėnoi, pėr vitin 1389: “Tada Miloš Kobilić i knjaz Lazar ubiše Cara Turskoga”. (D. Kostić. art. i pėrm., f. 232-233).
32. Figurė qėdrore e eposit mbi betejėn e Kosovės ėshtė Lazari. Kjo ėshtė edhe aryeja qė V. Karaxhiq nė kėngėt serbe pėr betejėn e Kosovės i pėrfshiu nėn titullin “Lazarica” nė kuptimin kėngė pėr Lazarin. Po pėr kėto arsye edhe S. Stojković botimin e tij tė kėngėve mbi luftėn e Kosovės e ka titulluar Lazarica ili boj na Kosova. Beograd, 1987.
33. V. Karadžić, vep. e pėrm., kėnga 49, f. 282-286, vargjet 5-10, pėrkthimi shqip nga F. Arapi, vep. e pėrm., f. 213.
Nga e djathta (e Lazarit qėndron – L.M.) plagu Jug Bogdan
Dhe pranė tij nėntė Jugoviēėt
Nga e majta Vuk Brankoviēi,
Dhe pastaj fisnikė me radhė.
Pėrkundrejt vojvodė Miloshi
Dhe pranė tij dy vojvodė serbė.
34. Subotić, vep. e pėrm., f. 88.
35. M. Hasluck, vep. e pėrm., f. 231.
36. K. Jireček, Istorija srba II, Beograd, 1927, f. 91.
37. M. Hasluck, vep. e pėrm., f. 231.


Luan Malltezi, Beteja e Fushė-Kosovės 1389, (pėrmbledhje studimesh)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2009, 14:37   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
P2
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.7.2009, 22:37   3
Citim:
Beteja e Fushė-Kosovės (1389)
Jahja Dranēolli

Ēėshtja e pjesėmarrjes sė shqiptarėve nė Betejėn e Fushė-Kosovės ka ngritur polemika, tė cilat janė aktuale deri nė ditėt e sotme. Historianėt serbė, tė udhėhequr nga politika e ditės, p.sh., e pėrmendin pak ose anashkalojnė praninė e forcave arbėrore nė ushtrinė e koalicionit.

Suksesi i madh i turqve nė Betejėn e Maricės mė 1371, zhbėri perandorinė mesjetare bullgare dhe nemanjide. Tashti si forcė nė Ballkan, qė mund tė merret nė konsideratė se do t’i pengonte sulmet turke ishin vetėm principatat arbėrore dhe principatat serbe (e Vuk Brankoviēit dhe Lazar Grebelanit). Nė kėto kushte Kosova u bė sė shpejti njėra ndėr fushėbetejat vendimtare midis koalicionit tė krishterė tė udhėhequr nga Lazar Grebelani, e cila priste nė Fushė-Kosovė (nė vendin e bashkimit tė dy lumenjve, Llap e Sitnicė), pėr t’i bėrė ballė usntrisė osmane nė krye me Sulltan Muratin I.

Kėtu mė 15 qershor (sipas kalendarit tė ri mė 28 qershor), u zhvillua njė betejė e madhe. Pėr kėtė ngjarje janė ruajtur fare pak njoftime relevante tė kohės. Kėtej, me kalimin e kohės, duke u plotėsuar kohė pas kohe ato nga anale, kronika e gjenealogji tė mėvonshme, fatkeqėsia e Kosovės vishet me tė dhėna sa interesante, aq edhe subjektive tė mitologjizuara. Pikėrisht, ėshtė kjo arsyeja qė historiografia ende nuk ka mundur ta dallojė Kosovėn historike nga Kosova e mitologjizuar dhe legjendare.

Nga burimet historike tė njohura deri mė sot, numri i tė cilave kapin shifrėn afro 50-tė, mund tė provohet se beteja ishte shumė e ashpėr dhe pati humbje tė mėdha nga tė dyja anėt. U vra si Lazari, ashtu edhe Murati I. Aty mbeti i vrarė edhe kryezotėriu Theodori II Muzaka. Fitorja ishte e turqve. Ēdo gjė tjetėr ishte e pa sigurt. Kėtej, janė tė pasigurta njoftimet pėr pjesėmarrėsit, numri dhe pozicionet e ushtrive ndėrluftuese, mėnyra e vrasjes sė Lazarit dhe Muratit I.130 Lajmet pėr Betejėn e Kosovės patėn jehonė tė madhe dhe u pėrhapen shumė shpejtė edhe jashtė Ballkanit. Mirėpo, lajme tė kėtilla shumė pak deri sot. Ndėrsa, nga ana tjetėr, dėshmitarėt qė pėrjetuan kėtė mynxyrė jepnin version tė vetė ngjarjes.

Pa dyshim se burimi mė i vjetėr i ruajtur deri tani daton 12 ditė pas ngjarjes. Ėshtė fjala pėr lajme tė shėnuara nė ditarin e murgut rus Injaci, tė cilin atėbotė, duke shkuar nė peligrinazh, ngjarja e zuri nė territorin osman. Njė lajm tjetėr vjen nga Venediku dhe mban datėn 23 korrik 1389.

Nga konteksti i njė letre, tė cilėn njė misionar venedikas ishte dashur t“i dėrgonte trashėgimtarit tė Muratit I, mund tė vėrehet se gjashtė javė pas betejės, ngjarjet qė pasuan nuk ishin tė favorshme pėr osmanėt. Disa ditė mė pas, Tvrtkoja I, mbret i Bosnjės, Serbisė dhe Bregdetit, sipas dy letrave tė adresuara nė Trogir (l.VIII.1389 )dhe Firence (tetor 1389), Betejėn e Kosovės e paraqet si ngadhėnjim tė vet.

Disa lajme pak mė te vonshme njoftojnė se nė Betejėn e Kosovės patėn humbje tė dy palėt ndėrluftuese. Njė epilog tė kėtillė e ndeshim nė njė kujtim pėr princ Lazarin, tė shkruar para vitit 1402. Konstatim identik ndeshim edhe nė “Analet e Raguzės” tė shkruara nga njė anonim nga gjysma e dytė e shek. XV.

Nėse mbahen nė mend tė gjitha kėto njoftime qė u zune nė gojė mė lartė, tė cilat dolėn pak kohė pas betejė, mund tė konkludohet se fitorja ishte ne anen e tė krishterėve ose fitorja nuk i takonte asnjėrės palė. Mirėpo, gjendja reale ishte krejtėsisht tjetėr. P. sh. trashėgimtarėt e princ Lazarit kishin hyrė nėn vasalitetin turk. Ndėrkaq, disa principata dhe despotė tė Ballkanit, nė vargun e tyre edhe arbrit, qėndruan edhe mė tej deri nė gjysmėn e dytė tė shek. XV.

Lidhur me pozicionin dhe pėrbėrjen e forcave nuk kemi dėshmi tė drejtpėrdrejta nga ndonjė pjesėmarrės. Dy letra, me sa duket, tė shkruara nga Bajaziti I, nga ndonjė studiues trajtohen si falsifikim i dokumenteve. Sipas kronistėve turq, ushtria e koalicionit u rreshtua nė fushėn e luftimit, duke pasur nė qendėr Lazarin, djathtas Vuk Brankoviēin dhe majtas, kryezotin boshnjak Vlatko Vukoviē dhe kryezotin arbėror Dhimitėr Jonima. Vėē kėsaj disa kronistė turq i shohin arbėrorėt tė rreshtuar si pjesėtarė nė dy krahėt e ushtrive.

Forcat e arbėrore tė Kosovės, sipas gjitha gjasave janė pozicionuar nė krahun e djathtė tė forcave tė krishtera. Arbrit kishin mbushur gjithashtu edhe radhėt e shigjetarėve tė forcave tė koalicionit, tė cilėt ishin tė parėt qė filluan betejėn nėn komandėn e Gjergjit II Balsha. Nė anėn tjetėr, pėrball ishte rreshtuar ushtria turke, tė cilėn e komandonte Murati I nė qendėr; trupat a e tij evropiane ndodheshin nė anėn e djathtė, tė udhėhequr nga biri i tij mė i vogėl Bajaziti; ndėrkaq biri i tij i madh Jakupi, nė anėn e majtė.

Rrjedha e luftės mund tė rindėrtohet vetėm sipas njoftimeve qė dalin nga shekujt e mėvonshėm. Versionin mė tė plotė pėr kėtė ēėshtje e ofron kronisti turk Neshri, sipas tė cilit tė krishterėt korrėn sukses nė luftė nė anėn e majtė tė ushtrisė osmane, mė pas u zhvillua njė pėrleshje shumė e ashpėr nė qendėr, dhe sė fundi Bajaziti, i cili qėndronte nė anė anėn e djathtė,” kur pa qė punėt shkonin keq dhe se pėr pak ushtria islame mund tė shkatėrrohej, u lėshua mbi armikun si vetėtimė” duke shkaktuar shpartallimin e komandės sė forcave tė krishtera dhe tėrheqjen e tyre.

Njoftimet turke, tė cilat me tė drejtė konsiderohen si mė tė pasura se njoftimet serbe e bizantine, veēojnė dy qėndrime kryesore rreth pjesėmarrėsve nė betejė: nė njė grup pėrmendėn pjesėmarrėsit nė mėnyrė tė papėrcaktuar, duke thėnė se krahas ushtrisė sė Lazarit morėn pjesė edhe shqiptarėt, boshnjakėt, vllehtė, ēekėt, hungarezėt, polakėt dhe frėngjitė; ndėrkaq grupi tjetėr midis pjesėmarresve nė beteje pėrcakton drejtpėdrejt, si mė kryesor, serbėt, shqiptarėt dhe boshnjakėt, duke i dalluar kėta nga forcat e tjera ndihmėse.

Nė njė kronikė qė doli nė Firence, ndoshta 17-vjet pas betejės, vėnėt nė dukje prania e trupave “greke dhe tė krishtera” nė anėn turke. Aty mes tjerash konstatohet se: “Murati ngadhėnjeu nė saje tė angazhimit tė 5.000 harkėtarėve tė krishterė, tė cilėt ai i kishte marrė me pagė nė mesin e grekėve dhe gjenovasve, si dhe tė shumė kalorėsve tė tjerė”. Pjesėmarrja e tė krishterėve nė ushtritė turke shihet sipas njoftimeve tė shum-ta, jo vetėm nė betejėn e Kosovės, por edhe nė inkursionet tė tjera nė Ballkan gjatė shekujve XIV-XV.

Njė ēėshtje shumė interesante qė lidhet me kėtė ngjarje ėshtė pjesėmarrja e shqiptarėve nė Betejėn e Fushė-Kosovės. Ēėshtja nė fjalė ka ngritur polemika, tė cilat janė aktuale deri nė ditėt e sorme. Historianėt serbė, tė udhėhequr nga politika e ditės, p.sh., e pėrmendin pak ose anashkalojnė praninė e forcave arberore nė ushtrinė e koalicionit.

Nėse i referohemi njoftimeve burimore tė kategorive tė ndryshme, pjesemarJa e shqiptarėve nė Betejėn e Kosovės ėshtė e pakontestueshme. Ėshtė e pakontestueshme edhe nga rezultatet e ndonjė studiuesi serioz serb. Qė kėtej, nė kėtė ngjarje morėn pjesė kryezoti i Arbėrisė dhe i Zetės Gjergji II Balsha, zotėrimet e tė cilit shtriheshin edhe nė Kosovė; Dhimitėr Jonima, kryezoti i treves midis Lezhės dhe Rrėshenit.

Kronikat osmane e quajnė Dimitri biri Jundit ose Levendoglu dhe e konsiderojnė pėr njėrin ndėr pjesėmarrėsit kryesor tė koalicionit; sundimtari i dhespotatit tė Beratit, Theodorin Muzaka, i cili me vete kishte njė ushtri tė madhe arbėrore dhe zotėrinj tė tjerė tė Arbrit, nė mesin e tė cilėve ishte edhe Gjon ose Gjergj Kastrioti (babai ose gjyshi i Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut), si dhe zotėrinjtė feudal arbėrorė tė Himarės dhe Epirit.

Ndonjė nga studiuesit, duke fiksuar pjesėmarrjen e kryezotėrirrjve arbėrorė, qė u pėrmendėn mė lartė, aludojnė nė arber qė jetonin nė kufirin hipotetik tė Arbrit mesjetar, pėrkatėsisht nė trevėn midis Tivarit-Prizrenit nė Veri, dhe Vlorės-Ohrit nė Jug. Kėtu, duhet veēuar, sidomos prirjet instrumentalizuese tė ndonjė historiografie ballkanike. Aludimet e tilla nuk kanė mbėshtetje shkencore, aq mė parė kur dihet dhe ėshtė pranuar pėrgjithėsisht vazhdimėsia ilire-arbėrorė edhe nė trevėn e Kosovės dhe pjesėt e skajshme tė saj, si dhe argumenti qė pas zhbėrjes sė Perandorisė Nemanjide (1371), pjesa mė e madhe e Kosovės i rikthehet kryezotėrinjve arbėrorė. Mirėpo, distanca e shkurtėr kohore midis Betejės sė Maricės (1371) dhe Betejės sė Kosovės (1389), kohė e zhbėrjes sė formacioneve politike nemanjide, dhe ngritjes sė forcės politike shqiptare nė Kosovė, bėri qė treva nė fjalė tė mbetet prapėseprapė edhe njė kohė jashtė kuadrit tė konceptit tė Arbėrisė.

Nė fakt, disa pena tė kohės, si Filip de Meziėr, spikatė shtrirjen e konceptit tė Arbėrisė edhe nė trevėn e Kosovės. Pikėrisht, ishte F.Meziėr i pari, i cili nė veprėn e tij tė shkruar nė tetor 1389 pohonte se beteja u zhvillua nė pjesėt e Arbėrisė:”[...] po nė kėtė vit [Murati] pėsoi disfatė tė madhe nė pjesėt e Arbėrisė; ndėrkaq ai dhe i biri sė bashku me disa udhėheqės eminent turq, u flijuan nė fushėn e betejės”.

Njoftime interesante tė kėsaj natyre, sjellin edhe “Analet e Forlit”, tė cilat vendin e fushėbetejės e vendosin nė trevėn e Durrėsit. Analet nė fjalė i hartoi nė vitin 1482 njė autor anonim. Kėto ofrojnė, pėrveē ngjarjeve qė dalin nga historia italiane, edhe ekspeditėn e sulltan Muratit I nė qershor tė vitit 1389. Sipas tyre turqit shkatėrruan rrethet e Durrėsit qė atėbotė ishte qendėr e kryezotit Karl Topia.

Ėshtė e qartė se kėto anale, inkursionin e Muratit nė qershor tė vitit 1389 e vendosin nė njė pjesė tė Arbėrisė. Kjo e dhėnė burimore ėshtė e shkurtėr dhe e pėrkthyer lirishte do tė thotė kėshtu:” Nė vitin e njėjtė ėshtė fjala pėr vitin 1389-J.D., muaji qershor, te Durrėsi, Murati, mbret i turqve, i plaēkiti viset e Greqisė dhe tė Dalmacisė, i shkretoi tė gjitha, kėshtu qė zhvilloheshin luftėra tė tmerrshme kundėr tė krishterėve; por kundėr “turqve ishin pėrbetuar disa nga besimtarė tė Rashės, mbreti i Hungarisė, princi Lazar dhe zotėri Ivani me kryqtarėt, kėshtu qė u vra vetė Murati, por si njėra ushtri ashtu edhe tjetra mbetėn megjithatė nė betejat nė masakrėn mė tė madhe”.

Koncepti Arbėri nė kontekst me Betejėn e Kosovės zuri vend edhe nė njė kronikė hebraike. Sipas saj nė betejė morėn pjesė:” dhe disa princėr nga Arbėria…]”. Krahas apelativave: Arbėria, Rasia, Sclavonia, qė pėrdoreshin pėr trevėn ku u zhvillua Beteja e Kosovės, shpesh ndeshim edhe konceptet, Dardania dhe Mysia, koncepte qė gjatė antikitetit pėrfshinin tėrė trevėn e Kosovės dhe pjesėt e skajshme tė saj, ku gjatė mesjetės jetonin pasardhės tė popullsisė sė vjetėr tė ilirėve dardanė.

Tė tilla njoftime i ndeshim te humanisti arbėror, Martin Segoni, i cili si novobėrdas dhe ipeshkėv i Ulqinit e shikonte nga afėr realitetin historik. Mė pastaj, te Marin Beēikemi, njė humanist tjetėr arbėror. Apelative identike ofron edhe humanisti i Raguzės Aloysius Cerva Tubero, i cili Lazarin e quan pėr mbret tė Dardanisė. Pėrkatėsi dardane sipas kėtij humanisti, ka edhe heroi i betejės Milosh Kopiliqi.

Nė kėtė aspekt edhe Tubero, sikur edhe disa humanistė tė tjerė tė kohės kishte parasysh shqiptarėt e Kosovės, pasardhėsit e dardanėve tė antikitetit. Mė i drejtpėrdrejtė rreth identifikimit tė Dardanisė me Arbėrinė ėshtė njė kronikė greke, nė tė cilėn pohohet i pjesėmarrja e shqiptarėve tė Kosovės nė betejė:” [...] luftėtarėt nga dardanėt 1 e Arbėrisė”.

Vargu i njoftimeve tė i kėtilla ėshtė bukur i gjatė. Kėtej, kjo lėnė vend qė tė kuptohet drejtė karakteri arbėror i Kosovės edhe nė kohėn kur u zhvillua beteja, aq mė parė kur dihet se, koncepti gjeografik parimisht nuk e pėrjashton konceptin etnik. Meqė, ēėshtja e pjesėmarrjes sė arbėrve tė Kosovės nė betejė ėshtė ēėshtje qė diskutohet, roli tyre nė mynxyrėn e Kosovės vetiu riaktualizon edhe pėrkatėsinė etnike tė Milosh Kopiliqit.

Pikerisht, fatosi kosovar ishte ai, i cili ngriti Betejėn e Kosovės nė ngjarje tė madhe, e cila gjeti vend tė merituar edhe nė letėrsinė evropiane tė shek. XV-XVII. Pjesėmarrjen e arbėrve tė Kosovės nė betejė e dėshmojnė edhe njė varg tė heronjve shqiptarė qė dalin nga kėngėt epike serbe, malaziase, boshnjake, kroate, bullgare, si, p.sh. Ivan Kosanēiqi, Musa Arbanasi, ban Strahiniqi (Gjergj Balsha-J.D), Lek Dukagjini (fundi i shek.XIV), djaloshi dukagjinas, Lutė Bogdani (njė paraardhės i Pjetėr Bogdanit-J.D), e ndonjė tjetėr. Ėshtė gjė e ditur se historia e mirėfilltė nuk mund tė ndėrtohet sipas njoftimeve tė traditės popullore. Mirėpo, me rastin e Betejės sė Kosovės pėr tė cilėn ngjarje mungojnė burimet, eposi popullor, si dhe tradita plotėsojnė ndonjėherė boshllėqet burimore.

Nė kėtė aspekt njė kėngė popullore autoktone e Kosovės dėshmon pjesėmarrjen e shqiptarėve tė Kosovės nė kėte betejė. Kjo kėngė ėshtė njė poemė me njė lėndė origjinale, me tipare dalluese nga ato tė kėngėve epike serbe pėr kėtė ngjarje. Nė te nuk i kėndohet princ Lazarit por Milosh Kopiliqit, heroit kryesor tė betejės.

Rezultatet shkencore rreth varianteve tė ndryshme tė kėngės nė fjalė, ofrojnė njoftime tė qarta se, personat nga tė cilėt ato i mblodhėn kėngėt, tė gjithė janė nga Kosova. Kėtej, mund tė pėrfundohet se, kėnga lindi nė Kosovė, meqė popullsia e saj mori pjesė nė Betejėn e Kosovės. Vargjet e fundit tė kėngės epike shqiptare, flasin edhe pėr mėrgatėn e njė pjese tė popullsisė shqiptare nga Kosova pas mynxyrės sė Kosovės. Drejtimet e mėrgimtarėve morėn kahe tė ndryshme. Burimet e kohės qė dalin nga zyra e Raguzės, provojnė se, tė tillė u vendosėn edhe nė Raguzė. Kėtej, qė nė vitin 1390 nė kėtė qytet jetonin pjesėtarė tė familjes Kopiliqi.


Nuk janė ruajtur informacione tė sigurta as pėr numrin e pėrgjithshėm tė forcave ushtarake. Nė kėtė aspekt, sipas Neshriut ushtria e Lazarit ishte jashtėzakonisht e madhe. Mė pastaj, shton se, nė kėtė ushtri ” kishte tamam 500 princa tė famshėm dhe 500.000 ushtarė. Njė ushtri tė tillė prej kalorėsish e kėmbėsorėsh nuk kishte parė askush”.

Ndėrkaq, Oruēi (shek. XV), njė kronist i hershėm turk, shkruan se ushtria e Muratit kishte 60.000 ushtarė. Qė tė dy kronistėt nė fjalė ofrojnė shifra tė ekzagjeruar. Ėshtė e njohur se, derisa kronikat osmane, pėr ta arsyetuar fitoren e madhe japin shifra fantastike pėr numrin e ushtrive kundėrshtare, nė anė tjetėr, burimet tregimtare serbe, gjithashtu i paraqesin forcat osmane me numėr tė stėrmadhuar.

Tė kėsaj natyre janė edhe rezultatet e historiografisė sė vjetėr. Historianėt ushtarak tė sotėm, ndėrkaq i kanė kundėrshtuar pėrpjesėtimet e tė dyja anėve, duke i zvogėluar shifrat. Sipas tyre del se: Murati I ka pasur rreth 27-30.000 ushtarė, kurse Aleanca e krishterė kishte 15-20.000 ushtarė.

Kur mbahen nė mend kushtet demografike, struktura sociale e popullsisė, potenciali ekonomik dhe formacionet politike tė anėve ndėrluftuese, ky vlerėsim lidhur me numrin e pėrgjithshėm tė ushtrive ėshtė pranuar pėrgjithėsisht nga historiografia e sotme.

http://rugovapress.blog.com/1898977/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.7.2011, 08:51   4
allianz
 
Citim:
Pasardhėsit serb tė Vuk Brankoviēit festojnė tradhtinė e tyre kombėtare
Ahmet Asani

Para 622 vitesh serbėt e Vuk Brankoviēit tradhėtuan koalicionin antisoman, vranė vėllezrit e tyre, prenė djalin e princit Lazar duke legalizuar kėshtu koalicionin e tyre anti-katolik dhe anti-Europė tė lidhur me turqit qysh para vitit 1389. Nė kėtė betejė, mė 15 qershor tė vitit 1389, Milushi njė trim shqiptar nga Kopiliqi i Drenicės arriti ta vrasė Sulltan Muratin. As kjo humbje e madhe e Osmanėve nuk arriti t`i zmbrapste ata sepse ishin njė fuqi e madhe ushtarake.

Pas vrasjes sė Milushit, tradhėtisė serbe tė Vuk Brankoviēit, ikjes sė Princ Llazarit nga beteja, koalicioni katolik me shumicė shqiptare u dobėsua shumė dhe pas disa ditėsh lufte e humbi betejėn e Kosovės. Edhe sivjet mė 28 qershor 2011, pas 622 vitesh pasardhėsit e Brankoviēėve vijnė prap nė tė njejtin vend qė tė provokojnė kujtesėn historike shqiptare, ata thirren si tua lypė nevoja herė nė emrin e Princit Llazar e herė tė Vuk Brankoviēit! Gjatė gjithė sundimit osman festonin fitoren e koalicionit tė tyre me turqit dhe shanin Princin Llazar, i cili sipas tyre kishte lėshuar betejėn dhe kishte ikur nga lufta! Nga 1912 e kėndej shajnė Vuk Brankoviēin e thirren nė emėr tė Princit Llazar!

Ėshtė pėr tė ardhur keq qė kemi njė fqinj me pesėqind fytyra. Pas Dimtrije Tucoviēit kemi serbin Dobrica Qosiq, i cili edhe njėherė flet njė tė vėrtetė shumė tė madhe:” “Laz je odrzala srpski narod koliko junastvo.” “Sa trimėria aq edhe rrena ka mbajtur gjallė popullin serb”. Kjo veti e tė qenit “trim rrenacak” si pėr vetėdijen ashtu edhe pėr nėnvetėdijen shqiptare ėshtė e pakapshme, shkurt ėshtė pėr tė ardhur keq qė na ka ra hise t’i kemi serbėt komshi…!

Shqiptarėt vetėm verbalisht kundėrshtojnė kėtė ardhje, por vetė nuk e kanė tė qartė se ēfarė duhet bėrė nė kėtė ditė. Shqiptarėt nuk e dinė se pse nuk ndėrmarrin diēka pėr kėtė datė e cila para se gjithash ėshtė e tyre. Beteja e Kosovės ėshtė njė nga betejat mė tė rėndėsishme pėr shqiptarėt, pėr popujt ballkanik dhe pėr Europėn. Mjerisht kjo betejė ėshtė njė nga betejat mė sė paku tė ndriēuara, njėra nga betejat mė tė keqpėrdorura nga kisha dhe politika serbe. Pluhuri i kėsaj beteje dhe fallsifikimi i realitetit historik nė njerėn anė ėshtė rezultat i marrėveshjeve serbo-turke qysh para v. 1389, para se tė fillonte kjo betejė-kurth serbo-osmane dhe nė anėn tjetėr rezultat i pozitės sė palakmueshme tė botės perėndimore karshi kėsaj lufte.

Nė vend qė tė mblidhen me dhjetra mijėra shqiptarė nga gjitha trevat shqiptare e tė ndezin qirinj pėr stėrgjyshėrit e tyre tė therun nga shpata osmane dhe ajo serbe nė vend qė tė mblidhen vetė dhe tė organizojnė homazhe pėr dėshmorėt e rėnė para 618 vjetėsh nė betejėn e tyre tė v.1389, shqiptarėt shikojnė “seri” se si dikush po ua nėpėrkėmb vendin dhe kujtesėn historike! Tė shohim ēka flasin faktet historike, fakte tė cilat i pranojnė vet historianėt serb, t’i kthehemi pra shkencės, tė shohim se ēka na thotė mėsuesja e jetės historia.

Betja e Kosoves ishte Koalicion i elementit tė krishterė pro perėndimor nė krye me shqiptarėt si i vetmi popull shumicė. Nė mėnyrė direkte dhe indirekte shqiptarėt u ndihmuan vetėm nga hungarezėt, austriakėt, polakėt, italianėt, dhe nga njė grusht serbė tė Princ Llazarit. Koalicioni i krishterė i kryesuar nga shqiptarėt me nė krye Gjon Kastriotin, Gjergj Balshėn, Theodor Muzakėn, Milush Kopiliqin i kishin premtuar Llazarit se nėse ai merrte pjesė nė luftė kundėr turqve dhe korrej fitorem e do ta ndihmonin atė qė tė rrėzonte qeverinė e Millutinit dhe tė merrte fronin. Mė kėtė potez shqiptarėt dhe koalicioni i krishterė pro perėndimor deshėn tė bėnin njė prishje tė koalicionit turko-serb dhe mu pėr kėtė arsye taktizuan edhe mė tepėr duke vendosur qė nė krye tė betejės sė Kosovės tė jetė Princi Llazar.

Vetė historianėt serbė pranojnė se para ardhjes sė osmanėve nė Ballkan kisha serbe ishte e ndarė nė dy rryma, rryma e cila bashkėpunonte me Osmanėt nėn devizėn (“protiv koga ne možeš, pridruži mu se”) (“bashkoju atij kundėr tė cilit nuk mundesh”)!?!?… ishte mė e fort dhe “triumfoi” duke e vėnė popullin serb nė pozitė tė popullit vasal!

Princi Llazar, si disident qė ishte, fshihej nė Kurshumli dhe nuk kishte kurrfarė fuqie dhe nuk dinte se dhėndrri i tij Vuk Brankoviēi nė betejė do tė ishte nė krahun e Osmanėve. Princi Llazar nuk donte tė besonte se tradhtia e koalicionit do t’i vinte nga vetė serbėt, ai pas humbjes sė parė fajėsoi shqiptarin Milush Kopiliq nga Drenica. Milushi pėr t’i treguar koalicionit antiosman se nuk ka tradhtuar mė nė fund rrezikoi jetėn pėr tė vra Sulltan Muratin. Ky ėshtė ende shpirti i shqiptarit tė asaj ane, i cili pėr tė tregua pafajėsinė, pėr tė tregua se nuk ėshtė nė anėn e armikut vret vetėn me gjithė ēka ka…!


Historia flet se pas humbjes sė betejės sė Kosovės vullnetarėt serbė tė krahut tė Princ Llazarit ia mėsyn ikjes nė drejtim tė Nishit, ku u dorėzuan para ushtrisė jeniēere serbe. Ushtarėt serbė tanimė jeniēerė, gjithė asaj ushtrie tė lodhur e tė rraskapitur nga lufta ua prenė kokat dhe me kokat e tyre bėnė kulla qė turqit i quanin Qele-Kulla! Prandaj, mė 28 qershor gjithė ata serbė qė mendojnė t’i pėrkujtojnė tė parėt e tyre do tė ishte mirė t’i vizitojnė ato vende dhe t’i mallkojnė pasardhėsit e Vuk Brankoviēit e jo tė vijnė nė Kosovė, sepse Kosova kurrė nuk ka qenė dhe nuk do te jetė djep i tyre. Kosova filloi tė bėhej djep i serbėve pas betejės sė Kosovės ku fitimtar doli koalicioni turko-serb, por zoti e desh qė ata 600 vjet mos tė shtohen dhe mos tė jenė kurrė shumicė sepse kėshtu ishin mallkuar pėr jetė tė jetėve nga gjithė ata shprirtra tė tradhėtuar.

Njė ngjashmėri e festimit tė tradhtisė ndodh edhe tek disa fshatra maqedone qė festojnė ende tradhtinė qė u kanė bėrė kryengritėsve shqiptarė tė kryengritjes sė v. 1843 tė udhėhequr nga Dervish Cara, kryengritje kjo ndėr ma tė mėdhatė pas luftėrave tė famshme tė Gjergj Kastriotit, si duket ky fenomen ėshtė fenomen tipik sllav!

Historia flet se pas betejės sė Kosovės serbėt ishin ata qė shkuan nė Kurshumli dhe pasi e zunė djalin e princ Llazarit, i cili ishte vetėm 14 vjeē, ia prenė atij kokėn, ia qiten kokėn nė pjatė tė argjend dhe me shumė dekorime e dhurata e dėrguan nė Konstantinopol.

Serbėt qenė ata tė parėt qė kaluan nė islam, dhe jo vetėm qė kalonin shpejt nė islam po ata filluan tė bėnin krushqi me turqit, djali i sulltan Muratit Bajaziti u martua me vajzėn e Princ Llazarit, pra me motrėn e Stefan Llazareviēit, i cili bashkė me nanėn e vetė pranuan tė jenė popull vasal! Pas kėsaj martese edhe 600 vite tjera nuk patėn tė ndalur martesat dhe dashuritė tyre me turq. Veshja turke bahej me krenari deri nė ditėt e fundit, s’kemi e si mos ta pėrmendim babain e alfabetit serb Vuk Karaxhiqin, i cili mbante Fesin turk edhe nė Vjenė tė Austrisė kurse Knjaz Milloshi mbante hiē ma pak se ēallmėn turke nė kokė…!

Islamizimi nuk filloi nga shqiptarėt, por nga serbėt, konvertimin nė islam e filloi populli serb, me shpejtėsi marramendėse pjesa mė e madhe e serbėve menjėherė pas betejės sė Kosovės kaloi nė islam. Serbėt e islamizuar ndihmonin vėllezėrit e tyre Ortodoks, shembull tipik ėshtė kthimi i patrikanės serbe e cila kishte pushuar sė qeni nė v. 1459, sepse kishte ra nėn Patrikanėn e Ohrit. Me ndihmėn e serbit tė muslimanizuar Mehmet-pashė Sokoloviēit kjo patrikana iu kthye serbve nė v. 1557, kthim ky qė u bė nė frymėn e politikės dhe marrėveshjeve tė bėra me krahun proturk tė kishės ortodokse serbe. Prandaj, nuk ka se si tė shpjegohet vendosja e patriarkut Makarije nė Patriarkanėn e Pejės, pėr te cilin edhe historianėt serbė pranojnė se i pėrkiste krahut proturk, krahut pėr bashkėpunim me turqit kundėr Romės dhe botės katolike.

Zaten nė kohėn e patriarkut Makarije shumė kisha katolike shqiptare u shndėrruan nė kisha ortodokse serbe! Njė leje tė tillė patriarku Makarije e kishte marr personalisht nga Sulltani! Karagjergji (Gjergji i Zi) (Karagjorgjeviē) udhėheqėsi i kryengritjes sė parė kundėr osmane, pėr tė cilin serbėt e pranojnė se ishte me prejardhje shqiptare, u tradhtua nga vetė serbėt. Karagjergji s’pari u masakrua nga serbėt pastaj ia prenė kokėn dhe ia dėrguan Sulltanit nė Stamboll!

Gjatė sundimit osman pozita e gjithė popujve tė tjerė, aq mė tepėr e shqiptarėve katolikė, qė nuk pranonin islamin ishte shumė e disfavorshme. Serbėt bėnin krushqi me turqit, kurse shqiptarėt me nė krye Gjergj Kastriotin, luftuan edhe 25 vjet tjera me radhė kundėr hordhive turke. Pas vdekjes sė Gjergj Kastriotit pėr shqiptarėt po fillonte golgota e vėrtetė zhdukjes. Kur i kemi parasysh kėto e shumė fakte tė tjera mendoj se pjesa e mbetur shqiptare pėr ta ruajtur substancėn kombtare zgjodhi si rrugė konvertimin nė islam.




Pėrfundim:

Pushtimet Turke nė gadishullin ballkanik erdhėn si rezultat i ndarjes sė Krishtenizmit nė atė Ortodoks me qendėr nė Stamboll dhe nė atė Katolik me qendėr nė Romė. Nė kėtė kontekst mund tė shpjegohet “koalicioni” i fshehur myslimano-ortodoks mes osmanėve dhe serbėve, i cili doli shterp sepse Osmanėt u kėnaqen me pėrqafimin e shkinave serbe duke lanė rehat Europėn katolike pas disa tentimeve pėr pushtim por pa sukses. Nė fakt Osmanėt duke lanė anash Romėn kaluan mė mirė, 600 vjet me radhė ata sunduan rehat rivalėt e Romės dhe normal se u kėnaqėn me miqėsinė 600 vjeēare serbe. Nė gjithė kėtė cirkus tė historsisė nėse mund ta quajmė kėshtu mė sė keqi e pėsuan shqiptarėt qė nuk arritėn as sot e kesaj dite t’i kuptojnė kėto lojra tė “trimave rrenacakė serbė”.

Nė frymėne vijės sė Theodosit qė u pėrcoll me shekuj, serbėt u munduan ta bėjnė pėr vete edhe Hamzain e Mojsi Golemin duke i bindur ata se armiku i tyre ishte Roma e jo Stambolli. Kjo propagandė vazhdoi me shekuj ndėr shqiptarėt, hoxhallarėt serbė, rusė etj., mbanin vajz (ligjėrata) nėpėr xhami duke u thėnė shqiptarėve tė konvertuar nė myslimanė se dallimi mes myslimanėve dhe ortodoksėve ėshtė sa maza e qepės kurse me katolikėt jeni larg si dita me natėn! Ky shpjegim u mundua tė futet deri nė ditėt tona si “urdhėr” nė vetėdijen dhe nėnvetėdijen tonė. Ta lėmė hallin qė kanė serbėt me kujtesėn tyre tė shtrembėruar historike, e lemė anash pėr momentin edhe ndėrgjegjen e Europės, tė shohim se ē’ka kemi bėrė ne nė kėtė drejtim.

Historianėt shqiptarė nuk i kanė kushtuar kurrfarė kujdesi kėsaj beteje, krijues shqiptarė kanė shkruar romane historike pėr ngjarje qė nuk ēojnė kurrfarė peshe historike, janė shkruar e luajtur drama, janė incizuar filma nga mė tė ndryshmit, por beteja e Kosovės ėshtė lėnė sikur mos tė ketė ndodhur nė Kosovė, sikur mos tė jetė ēėshtje me rėndėsi pėr kujtesėn historike, e cila ėshtė bazė pėr ardhmėri. Asnjė nga qeveritė kosovare tė pasluftės nga 99-ta e deri sot nuk ka bėrė farė plani se si duhet t’u zihet vendi kėtyre “trimave rrenacakė” qė mos tė kenė vend e fytyrė pėr tė ardhur nė vend tė huaj, nė vendin, tė cilin e kanė gjakosur para 622 vitesh!

Kjo ardhje e sivjetme nė emėr tė Princit Llazar ishte e ngjashme me ate tė Millosheviēit nė v. 1989, ishte e drejtuar kundėr lirisė e pavarėsisė sė Kosovės, kundėr shqiptarėve dhe aleatėve tė tyre katolikė.

http://www.botasot.info/def.php?category=20&id=125706
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.5.2013, 15:00   5
Citim:
Beteja e Paqene ne Fushe te Mellenjave (Kosovo Polje) me 1389

Ndodhia nė rrjedhė tė poshtme tė lumit Llap nė verė tė vitit 1389 ishte moment historik pa asnjė ndikim pėr ndryshime tė marrėdhėnieve ekzistuese nė vendet e pėrfshira nė ngjarje. Ajo ngjarje nė historiografi depėrtoi ngadalė dhe u ngulitė me emėrtimin Beteja [e Parė] nė Fushėn e Mėllenjave (Kosovo Polje, nė serbisht) e vitit 1389, duke e mveshur me pėrmasa fantastike.

Lėnda burimore udhėpėrshkruese, folkloristike, anuare dhe kronikale, qė i bėnė jehonė asaj ndodhie ėshtė e vėllimshme, por shumė kundėrthėnėse njėra me tjetrėn deri nė absurd. Botimet letraro-kronikale me origjinė sllave, osmane, persiane, greke, latine, shqiptare, hungareze, frėnge e tė tjera, janė ngritur mė vonė pėr qėllime politike tė palėve tė interesuara. Domethėnė, pėr afirmimin e hapave tė rinj pushtues perandorak osman dhe Islamit drejt Perėndimit dhe Lindjes sė krishterė, nga njėra anė, dhe pėrmbushjes sė kėrkesės pėr krijimin dhe forcimin e njė muri kundra-osman tė gjithėkrishterė, nė anėn tjetėr. Motivet fetare tė krishtera kundra-islame nė kronikat e shkruara europiane do tė forcoheshin veēanėrisht pas shekullit XVI, pikėrisht si produkt i lėvizjeve tė reja kulturore e politike nėn ēatinė e Humanizmit, tė Renesancės, tė Reformacionit dhe tė Kundėreformacionit. Pėrfundimisht deri nė kėtė kohė ndodhi kalimi masiv nė Islam i shqiptarėve ortodoksė shėnsavianė e shėnklimentianė nė ish-provincat romako-bizantine tė Dardanisė dhe tė Maqedonisė, qė pati pėr pasojė edhe depėrtimin e motiveve fetare islame nė kujtesėn historike shqiptare pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave nė vitin 1389.

Nė kėtė kumtesė jepen kronikat lindore dhe perėndimore tė krijuara nė rrjedhė tė historisė nga fundi i viteve tė 80-ta tė shek. XIV deri nė fillim tė viteve tė 70-ta tė shek. XVII. Kėto dokumente, qė mund tė studiohen nga ēdokush, provojnė mosndodhjen e tė ashtėquajturės "Betejė nė Fushė tė Mėllenjvave" mė 1389.

Pėr burim tė parė me origjinė osmane, i pari i njohur deri tashti, ku zuri fillin versioni zyrtar osman pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave, ėshtė poema "Iskender-name" e poetit Ahmedije tė Anatolisė e pėrfunduar mė 13 Mars 1390. Ndėrkaq trajtimi kohor i ngjarjes nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 nisi me veprėn "Bāzm u rāzm" persisht tė Azis ibn Ardäshira Astrābādija, e pėrfunduar mė 1398. Ky krijues jetoi nė oborrin e njė emiri tė pavarur, ndaj e dha dritėn e gjelbėr pėr komplotin ushtarak nė taborin e Sulltan Muratit. Sipas tij Murati I, si dhe biri i tij, Jakubi, u likuiduan me komplot nga i biri, pėrkatėsisht vėllai, Bajaziti I. Kjo dritė mė vonė do tė mjegullohet me versionet zyrtare pėr vrasjen e Muratit I, shkruar nga kronistė dhe historianė oborrtarė, nisur me veprėn "Menakib-name" tė Jahshi Fakih-ut, shkruar nga bashkėkohėsi i ndodhisė. Fakih ishte i biri i Iljasit, imam i Bajazidit I dhe vdiq para vitit 1413.


Vepra e Fakihut u bė bazė e fortė pėr pretendimet e tjera historiografike osmane pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389. Pasoi historia e Mulla Shukrullah-ut: "Behxhet-ut Tevarih", e pėrfunduar mė 2 nėntor 1459. Versionin zyrtar osman e shpini edhe mė tutje kronisti i quajtur Enver, nė veprėn "Düstür-name" tė viti 1464. Tri vjet mė pas u pėrfundua vepra historiografike madhore: "Tevarih-i al-i osman" e Uruxh-it, e shkruar deri nė vitin 1467, i cili u mbėshtet kryesisht nė veprėn e Fakihut, tė cilėn e pėrfilli edhe historiani zulmėmadh, Ahmed Ashik-pasha Zade, nė veprėn e njohur me emrin "Menakib" ose "Tevarih-i al-i Osman", tė shkruar deri nė vitin 1484. Pasha Zade jetoi dhe veproi nė Shkup nė vitet 30-50 tė shek. XV, ndaj veprėn e pasuroi edhe me tė dhėna nga kujtesa historike e rajonit qė pėrfshinte Fushėn e Mėllenjave. Mirėpo, me ndikim tė madh nė historiografinė botėrore do tė bėhet "Kitāb-i Cihan-nümā" i Mehmet Neshriut, e shkruar midis viteve 1484-1493, e fryrė me tė dhėna fantastike.

Kujtesa historike nė Europėn Juglindore pėr ngjarjen nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 gjeti pohim nė "Kronikėn turke tė Janiēarit" tė Mihail Konstantin - Ostrovicės, e shkruar nė vitet 1491/92, pėr nevojat e mbretit tė Hungarisė. Pas kėsaj kronike vije historia e rėndėsishme "Hesht behisht" e Idris Husam ed-Din - Bitlis, e pėrfunduar nė vitin 1505, ndėrkaq kjo u ndjek nga historia, gjithashtu madhore, "Tevąrih-i āl-i Osman" e Kemal Pashazades, e shkruar midis viteve 1502-1510.
Midis viteve 1490-1512, njė krijues anonim nga Edrenea e pėrshtati historinė e Uruxhit, "Tevarih-i al-i osman", e pasuroi me motive tė reja dhe vende-vende e zbukuroi. Tani vijnė veprat historiografike osmane: "Tārih-i Niŝancī" e Ramazan zade Mehmet Ēelebi - Nishanxhiut, e shkruar para vitit 1561 dhe vepra madhore "Tac-ut-tevārih", e Saaduddin Mehmet Hoxha Efendisė, e shkruar mė 1575. E kėtij viti konsiderohet edhe vepra e Ahmed Ferīdūn-it: "Mejmūah-i nunshāāt-i Salātīn", nė tė cilėn janė botuar letrat e Sulltanėve, pėrfshirė edhe "Fermanin e Bajazitit I" nga Fusha e Mėllenjave dėrguar kadiut tė Bursės pėr varrosjen e kufomės sė Muratit I. Sipas kėtij dokumenti, Sulltan Murati u flijua pėr islamin, si plotėsim i dėshirės sė tij, nė mesin e muajit Shaban tė madhėrueshėm 791 tė hixhrit, pėrkatėsisht mė 1389. Muaji Shaban i atij viti filloi ditėn e hėnė, mė 26 korrik dhe kishte 29 ditė, deri mė 23 gusht. Del se tragjikomendia tek Fusha e Mėllenjave ndodhi mė 8 ose 9 Gusht 1389, datė tė cilėn nuk e gjejmė nė kronikat osmane tė hershme, as tė pėrfillur nga historiografia turke, e cila pėr datė tė Betejės sė Parė nė Fushė tė Mėllenjave mban 20 Qershorin 1389.

Pėrafėrsisht tė mesit tė viteve tė 70-ta tė shek. XVI ėshtė edhe vepra: "Badā'i 'ul-waqā'i" e autorit Hoxha Husejn dhe "Nuhbet-üt-tevarih ve 'L-abar" e Mehmed bin Mehmed. Tė dhėna me interes pėr ngjarjen nė Fushė tė Mėllenjave nė vitin 1389 la edhe Mustafa Ahmedi - Aliu, i cili shėrbeu nė Bosnjė, mė 1577, kurse kronikėn e rėndėsishme: "Künh-ül-ahbār" e shkroi midis viteve 1591-1599. Njė vepėr historiografike voluminoze midis kronikės dhe historisė me pretendime tė mėdha ėshtė historia "Tāhih-i Sollakzāde", e shkruar para vitit 1657, e Mehmet Handamit - Solakzade.

Ndėrkaq, tė dhėna me interes nga kujtesa historike shqiptare dhe europiane juglindore pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 pėrjetėsoi nė kujtesėn dhe historiografinė osmane udhėpėrshkruesi i famshėm Evlie Ēelebi, nė veprėn madhore "Sijaset-name". Ai tokat shqiptare, pėrfshirė edhe rajonin e Fushės sė Mėllenjave i vizitoi nė vitet 1660-1662. Pėr traditėn vendase shqiptare tė Dardanisė (rajoni qė pėrfshin Fushėn e Mėllenjave) me interes pėr ngjarjen e vitit 1389 ka lėnė edhe dervishi i Selanikut Ahmet Dede Lutfullah-Mynexhimbashi,nė veprėn: "Müneccimbaşi Sahāif-ul-ahbar", tė shkruar pas vitit 1672. Kėtu, tė themi kushtimisht, pėrfundon faza e historiografisė letraro-kronikale zyrtare osmane.

Nė rrjedhė tė kohės, pėrkrah kronikave osmane, lindėn anuarėt dhe kronikat me origjinė europiane pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389. Mirėpo, derisa para kronikave osmane nuk njihet ndonjė dokument arkivor me origjinė lindore, vjetarėve dhe kronikave europiane pėr kėtė ngjarje u kanė paraprirė informatat me shkrim tė individėve si pėrpjekje pėr tė informuar opinionin pėr Ndodhinė.

Informatėn e parė pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave e la gjakoni Ignjatie, mė 27 qershor 1389, pėrcjellės nėpėr Lindje i mitropolitit rus, Pimen. Ai shkroi se nė popull po flitet pėr vrasjen e Muratit I, por nuk e zuri ngoje vrasėsin, as ditėn e vrasjes. Mė 1 gusht 1389, Mbreti i Bosnjės, Tvrtko I, e bėri me dije Bashkinė e Trogirit dhe tė Firencės se ushtria e tij e ka thye ushtrinė osmane tė Muratit I. Nga pėrgjigjja e Firencės, mė 20 tetor 1389, nė Letrėn e Mbretit Tvrtko I, del se firentinasit kishin siguruar edhe informata nga burime tė tjera pėr "Betejėn nė Fushė tė Mėllenjave". Ato Tvrtkos i uronin fitoren dhe i gėzoheshin vrasjes sė Muratit I nga ana e 12 bujarėve tė besatuar, nga tė cilėt - "njėri prej tyre me shpatė e therri".

Pėr sa i pėrket dokumentave me origjinė serbe, kultin e Lazarit dhe mitin serb tė "Kosovo poljes" (Fushės sė Mėllenjave) e krijoi qeveria dhe kisha ruse deri nė fund tė shekullit XVI. Kisha serbe nė Perandorinė Osmane pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave u muar vetėm rreth dy muaj e gjysmė pas ngjarjes. Prifti Pahomije,me gjasė i kishės sė Shėn Onufrit tė Shumicės, vend afėr Ravanicės nė Shumadi, shkroi: "...Nė kėtė vit knez Lazarin e vranė turqit dhe Muratin serbėt". Dhe, vetėm rreth dhjetė vjet pas ngjarjes, aty nga fundi i shekullit XIV, kemi edhe njė shėnim tjetėr tė kishės serbe ku thuhej: "Sa gjėmė u bė nė vend kur u vra knezi dhe mbreti i madh turk", pa ua zė ngoje emrat. Tani kjo kishė Tragjedinė Lazar-Murat mė nuk e zuri n'goje pėr rreth 100 vjet, deri nga fundi i shekullit XV. Nė njė shėnim tė kėsaj kohe zihej n'goje vrasja e Muratit I dhe e Lazarit dhe humbja e ushtrisė sė krishterė "pėr shkak tė ikjes tė ca njerėzve serbė". Emrin e vrasėsit tė Muratit nuk e pėrmendi asnjėri nga burimet kishtare serbe tė shek. XIV - XV. Emrin e vrasėsit tė Muratit I nuk e pėrmendi as Konstantin Filozofi nė Biografinė e Stefan Lazarit , mė 1431, dhe as autori i anuarit Cetinski letopis (1516-1572). Nė njėrin dhe nė tjetrin shkrim, vrasėsi i Muratit I emėrtohej vetėm "...njė farė burri fisnik", ndonėse kronikat osmane dhe europiane deri nė atė kohė pėr vrasės pranonin Milosh Nikollė Kopiliqin - krahinar vendas dardan, vasal dhe i njohur mirė nga afėr i Sulltan Muratit I. Edhe Gjergj II Brankoviēi nė veprėn "Cronica Serbica" (fundi i shek. XVII), botim i vitit 1704, i iku rolit tė Milosh Nikollė Kopiliqit nė tragjedinė nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 dhe nuk dha shenja pėr ekzistimin e kultit serb tė Lazarit dhe tė mitit serb tė Fushės sė Mėllenjave.

Pėrsa i pėrket burimeve europiane pėr Ngjarjen nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389, para Tetorit tė vitit 1389 francezi Filip Mezičre, ushtarak dhe administrator nė Qipro, e informonte Francėn se ngjarja ku u vra Murati I me tė birin - "sė bashku me disa udhėheqės eminent turq" ndodhi "nė pjesėt e Shqipėrisė". Me interes ėshtė edhe Letra e Dimitrije Kidonit drejtuar nė burg mbretit Mihaili II Paleolog, nė ditėt e para pas "ndeshjes" sė koalicionit tė krishterė kundėr ushtrisė osmane. Tani, mė sė pesė vjet mė nuk u fol pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave deri nė Kronikėn e murgut tė Saint Denisit mė 1395, e cila nuk e zuri nė gojė emrin e vrasėsit tė Muratit I. Filip Mezičre Ndodhisė nė Fushė tė Mėllenjave iu kthye edhe njė herė mė 1396/7 dhe paraqsite se ishin vrarė 20 mijė trupa tė Sulltanit dhe po aq tė Lazarit. Mė tej pason kronika e njė Anonimi grek e botuar nga Zoras dhe Anonimi i Raguzės mė 1402, i cili ndiqte kujtesėn boshnjake. Ky do tė vė nė dukje se nė Fushė tė Mėllenjave nė mesin e qershorit 1389 pranė Lazarit, tė cilin e quante "mbret i Bosnjės", ishin "boshnjakėt", Vuk Brankoviēi dhe Vojvoda Vllatko Vukoviē (i Kroacisė). Nuk e pėrmendi fare emrin e atij qė Muratit I i "dha plagė nė zemėr". Kronisti anonim i Fiorentinės (Kronika e Friulit), nė dhjetėvjetėshit e dytė tė shekullit XV, foli pėr ngjarjet nga vrasja e Karlo Durrsakut mė 1385, deri nė vitin 1409. Sipas tij, Murati pati mė se 70 mijė viktima, kurse tė krishterėt mė se 30 mijė.

Me ndikim nė historiografinė europiane do tė bėhet vepra e Laonici Chalcondyle Atheniensis: "De origjine et rebus gestis Turcorum...", e shkruar para vitit 1435 dhe e botuar mė 1556. Ky e dinte se vrasės nė variantet: Milo, Miloen dhe Michale. Ndėrkaq, sipas informatave qė kishte Mbreti hungarez, Albrehti, mė 1438 - Murati e Lazari u vranė nė dyluftim. Pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 shkroi edhe Armtari Jerga i Nirnbergut, i cili shėrbeu nė oborrin e Stefan Vukēiē - Kosaēit para vitit 1466. Mirėpo, ndikim tė madh nė historiografinė europiane do tė bėjė Kronika e Johan Mihail Dukės, e botuar italisht nė fillim tė shek. XVI. Atė kryekreje e pėrfilli Marin Barleti si dhe njė grup kallogjerėsh nė Letrėn pėr Papėn mė 1598, si edhe relatorėt: Marin Bici (1610) dhe Pjetėr Mazreku (1623/24). Kėto shkrues e pohuan edhe kujtesėn historike shqiptare tė Dardanisė pėr vrasjen e Sulltan Muratit I dhe tė Milosh Kopiliqit. Nga fillimi i shek. XVI pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 la tė dhėna edhe prifti ulqinak Martin Segoni nė udhėpėrshkrimin "De itineribus in Turciam Libellus" dedikuar nevojave tė mbretin hungarez, mė 1502, e cila mė vonė i atribuohet udhėpėrshkruesit Filice Petantio-s, mė 1522.

Me rėndėsi tė posaēme dhe saktėsi tė madhe pėr pjesėmarrjen e shqiptarėve nė koalicionin e tė krishterėve kundra-osmanė ofron kronika "Historia e generalogia della casa Musachia" e Gjon Muzakės, e shkruar nė vitin 1510. Kėtė e ndjek raguzani Ludovik Cerva Tubero nė "Comentario de rebus quae temporibus eius...gestae funt", e shkruar para vitit 1515, kurse e botuar mė 1590 me titull: "...De Turcorum origjine...". Ngjarjes sė vitit 1389 nė Fushė tė Mėllenjave iu kushtua edhe Benedikt Kuripeshiēi nė "Itinerarium der Botschaftstreise...", mė 1530, kurse mė 1550 u botua nė gjuhėn gjermane kronika osmane e quajtur: "Girabi Tevarichi". Ngjarjes nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 do t'i pėrkushtohet edhe Francesco Sansouino nė "Gli Annali overo le vite de'principi et singnori della casa Othomana", botuar mė 1571 si dhe udhėpėrshkruesi Jean Palerne Forensien, i cili vizitoi viset e Dardanisė nė vitet 90 tė shek. XVI dhe regjistroi kujtesėn historike shqiptare tė ndritur pėr Skėnderbeun dhe pėr Milo Komnenin (Milosh Nikollė Kopiliqin).

Nga fillimi i shkullit XVII zuri fill trajtimi historiografik humanist europian pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave nė vitin 1389. Me ndikim tė madh nė literaturėn historiografike europiane do tė bėhen veprat: "Il regno de gli Slavi...", e Mavro Orbinit, e botuar mė 1601 dhe "Ristretto de gli anali di Rausa" e Petro Lukarit, e botuar mė 1604. Kėto dhe disa kronika osmane i ndoqi historiani anglez Richard Knolles nė veprėn "Generall Historie of the Turkes..." e botuar mė 1610 dhe 1710, i ndjekur nga Joanne Cuspiniano nė veprėn "De Turcorum origjine..." tė botuar mė 1673. Nga kėtu fillon dija shkencore pėr Ndodhinė nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 mbi bazėn e tė dhėnave tė kronikave osmane e europiane, me pasoja tė mėdha pėr historiografinė dhe historinė e popujve tė Europės Juglindore, veēanėrisht nė dėm tė qenies shqiptare nė djepin e shqiptarizmės, nė Dardani.

E pėrmbledhur shkurtimisht: pėr shkencėn e historisė nuk ėshtė i njohur ndonjė dokument nga dita e ngjarjes dhe me kronikat nuk mund tė saktėsohet dita kur ndodhi ajo. Festimi fetar serb "Vidovdan" pėr datėn e 28 Qershorit 1389 (kalendari gregorian) ėshtė shpikje e kishės dhe e politikės serbe nga fundi i shekullit XVIII - fillimi i shekullit XIX, njėsoj si edhe kulti i Lazarit dhe miti i Fushės sė Mėllenjave. Sipas gjykimit kritik tė informatave dhe tė kronikave osmane dhe europiane mund tė thuhet se ka ekzistuar pėrpjekja e fshehtė e Princ Lazarit pėr njė aleancė tė tė krishterėve europianė kundėr pushtuesit osman. Ndėrkohė, Murati I dhe ushtria e tij arriti nė Dardani dhe ndaloi nė Fushė tė Mėllenjave me qellim tė kontrollonte dhe tė forconte besnikėrinė e vasalėve nė Shqipėri, Serbi dhe Bosnjė.

Analiza e fakteve tregon se ngjarja nė fjalė ishte njė komplot nė kreun komandues tė koalicionit tė tė krishterėve tė Europės Juglindore, nė njėrėn anė, dhe nė kreun komandues tė ushtrisė perandorake osmane, nė anėn tjetėr. Ndodhia nė dy pamjet e saj origjinale, nė dy taborėt ushtarake, u zhvillua nė intervalin kohor prej rreth dy orėsh dhe nė fshehtėsi tė madhe nga grupe tė vogla ushtarake. Ajo Ndodhi nuk shkaktoi asnjė ērregullim nė marrėdhėniet shoqėrore tė kohės kundrejt pushtuesit osman dhe vasalėve tė tij nė Europėn Juglindore. Nė terren nuk mbetėn apo nuk ekzistojnė gjurmė tė luftės - varre as gjėsende nga "Beteja...", e cila nė burimet e pėrmendura tregohet se kishte armatim kėmbėsorie, kalorėsiake dhe artilerike tė pėrmasa fantastike: mbi 100'000 tė vrarė, e po gati aq tė plagosur, pjesa mė e madhe e tė cilėve "nuk u pėrballuan plagėve". Kufoma e Muratit dhe kufoma e Lazarit, tė padėmtuara, u varrosėn me nderime tė larta fetare e pushtetore, i pari pranė xhamisė nė Bursė [tė Turqisė], kurse i dyti pranė kishės ortodokse nė Prishtinė. Pak muaj mė vonė kufoma e Lazarit do tė zhvarroset dhe rivarroset me nderime kishtare e pushtetore nė manastirin e Zhiēės tė Shumadisė (nė Serbinė qendrore). Menjėherė pas "Betejės", Sulltani i ri Bajazidi I u martua me tė bijėn Mileva tė Princit Lazar tė vrarė dhe Stefan Lazareviēi, vėllai i Milevės, iu bashkua me ushtri Sulltan Bajazidit nė pushtimet e reja.

Ēfar pasoi atė ngjarje ėshtė ruajtur nė kujtesat e hershme shqiptare nė Dardaninė e periudhės sė krishterė ortodokse shėnsaviane. Nė epiqendėr tė saj ėshtė fati tragjik i Sulltan Muratit I dhe i vendasit drenicar, Milosh Nikollė Kopiliqit, zotėrues vasal i Dardanisė i njohur nga afėr me Sulltan Muratin I. Me kėto shėmbėllejnė fuqishėm motivet e hershme tė kujtesės epike boshnjake, kroate e serbe, e cila ėshtė pasuruar me aktorė imagjinarė dhe me motive fetare, mitike, legjendare e politike. Tė gjitha kėto patėn origjinė versionet zyrtare tė oborrit perandorak osman ashtu edhe tė kishės ortodokse dhe tė oborrit mbretėror serb nė shekujt XV- XIX.

Ajo qė ndodhi nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389 ishte thjesht njė grusht shteti (jo betejė midis ushtrive) i organizuar nga Bajazidi I, i biri i vet Sulltan Muratit I dhe lordi serb Vuk Brankoviē. Bajazidi I u bė Sulltani i ri dhe Vuk Brankoviēi pas vdekjes sė princit Lazar u bė lordi serb mė i fuqishėm vasal i Sulltanit. Mė pas, bandat e vrasėsit Vuk Brankoviē ua humbėn, pėrveē atė tė princ Lazarit, varret titullarėve shqiptarė qė u vranė nė atė komplot, pėrfshirė edhe varrin e princit Theodor Muzaka II. Botimet e shumta nė gjuhė tė ndryshme apo gojėdhėnat popullore mbi tė ashtėquajturėn "Betejė nė Fushė tė Mėllenjave mė 1389" thjesht kanė ushqyer propagandėn pėr krijimin e qėllimshėm tė mitit (gėnjeshtrės) pėr atė ndodhi. Megjithatė dėshmitė dhe analizat shkencore ndriēojnė tė vėrtetėn dhe rrėfejnė ndryshe.

Serbėt e ripohuan sjelljen e tyre vasale ndaj Sulltanit dhe jo si mbrojtės tė krishterimit shtatė vjet mė pas, mė 25 Shtator 2014, nė Betejėn e Nikopolisit (nė veri tė Bullgarisė). Nė atė betejė dhe me ndihmėn e serbėve, ushtria e Sulltan Bajazidit I shkatėrroi njė ushtri tė madhe europiane tė krishterė. Pėr europianėt, ajo ishte kryqzata e fundit me pėrzėnė osmanėt nga Europa. Nė atė betejė serbėt nuk e ndaluan tradhėtinė e tyre derisa "mėshiruan" mijra robėrit e krishterė duke iua prerė kokat. Beteja e Nikopolisit shėnoi kthesėn e pranisė osmane nė Europė pėr shekujt nė vazhdim.

Prishtinė, Gusht 2006
Prof. Dr. Muhamet Pirraku (1944-2014)

https://www.shqiperia.com/Beteja-e-P...me-1389.25699/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2013, 23:23   6
allianz
 
Citim:
624-vjet nga zhvillimi i Betejes sė Kosovės
Maksim Zarka

U bėnė 624-vjet nga zhvillimi i Betejes sė Kosovės, qė unė do ta quaj me emrin e vėrtet, Beteja e Dardanisė. Ajo u zhvillua mė 15 qershor 1389. Kjo betejė u zhvillua midis ushtrive tė principatave tė Ballkanit dhe Perandorisė turke.

Kjo ngjarje ėshtė pėrvetėsuar padrejtėsisht nga serbėt si vepėr e tyre. Madje serbėt shpesh pėr tė justifikuar ambicjet nacionale shovene, citojnė Betejėn e Fushė-Dardanisė, ku theksojnė se kanė derdhur gjak pėr Kosovėn.

Serbėt e pėrkujtonin me madhėshti kėtė betejė nė kohėn e ish Federatės Jugosllave. Ėshtė tronditėse, por, qė kėtu Milosheviēi inicioi mė 1989, vėnien e zjarrit Kosovės. Tė njėjtėn gjė bėjnė dhe tani serbėt, kur Kosova ėshtė shtet i pavarur.

Nė fjalimet nacionaliste pretendohet, se qenė vetėm serbėt ata qė i dolėn para invazionit osman. Nė librat e historisė serbe ngrihet lart figura e knjaz Lazarit, princit serb, i cili mori pjesė nė kėtė betejė. Nė njė masė tė caktuar, serbėt kanė tė drejtė tė mburren, por jo ta trajtojnė kėtė ngjarje antiosmane si vepėr tė pastėr tė rezistencės antiturke serbe, se gjoja serbėt u vranė e u prenė dhe tė tjerėt bėnė sehir. Ky opinion, qė duan tė ngrenė serbėt nuk ėshtė as i drejtė dhe as objektiv.

Beteja e Fushė-Dardanisė ėshtė vepėr e rezistencės antiosmane e popujve tė Ballkanit. Mė poshtė po jap njė panoramė tė forcave luftuese ballkanase me otomanėt si dhe protagonistėt e kėsaj beteje qė kanė hyrė nė histori.


Koalicioni ballkanik nė Betejėn e Fushė – Dardanisė pėrbėhej:
Shqiptarėt

1- Princi Gjergj II Balsha, sundimtar i Shkodrės. Kjo principate kishte nė zotėrim midis tė tjerave nė jug Vlorėn, nė verilindje Pejėn dhe Prizrenin, nė lindje gjithė Dibrėn e madhe dhe nė veri shtrihej deri nė jug tė gjirit tė Kotorrit (pėrfshirė Ulqin, Tivar, Budva)
2-Princi Teodor II Muzaka, zot i Beratit dhe i Myzeqesė
3- Dhimitėr Jonima, zot i trevave pėrgjat rrugės tregtare Lezh-Prizren.
4- Andrea Gropa, zot i Ohrit dhe i rajoneve pėr rreth tij.
5- Morėn pjesė dhe luftėtarė me kapedanėt e tyre nga Himara dhe Epiri1
6- Njė pjesė e ushtrisė e Vuk Brankovicit, sundimtar i pjesės veriore sė Drenicės dhe i Fushė Dardanisė, ishte me luftėtarė shqiptarė.

Serbėt

1- Princi Lazar, sundimtar i serbėve tė Rashkės
2- Vuk Brankovic, sundimtar i pjesės veriore i Drenicės dhe i Fushė- Dardanisė(me pjesėn serbe tė ushtrisė). Nė prag tė fillimit tė betejės Vuku u largua nga beteja2.

Rumunėt

1-Vojvod Mirēea, rumun

Kroatėt

1-Bani kroat Ivan Horvat

Boshnjakėt

1-Mbreti Tverko i Bosnjės
Pra kemi:
- katėr ushtri shqiptare dhe disa reparte nga Himara dhe Epiri. Pothuajse tė gjitha trojet shqiptare dėrguan luftėtarėt e tyre.
- njė ushtri sėrbe (se Vuku iku)
- njė ushtri rumune
- njė ushtri kroate
- nje ushtri boshnjake
Sipas kronikave osmane del se luftėtarėt shqiptarė nė kėtė betejė pėrbėnin ¼ e tė gjithė trupave tė koalicionit antiosman. Njė fakt mjaft interesant, qė tregon rolin qė patėn shqiptarėt nė kėtė betejė ėshtė, se ushtria e Balshės ishte nė qendėr tė formacionit tė luftimit. Dhe dihet mirė sė cila trupė luftarake vendoset nė qendėr tė formacionit tė luftimit. Nė qendėr tė rreshtimit luftarak vihet reparti mė i organizuar, mė i sprovuar. Ky formacion padyshim shoqėrohet me komandantin mė tė mirė. Shqip,vihen mė trimat, vihet ajo pjesė e ushtrisė qė ėshtė lulja dhe kocka e pjesėmarrėsve nė luftim. Kujtojmė kėtu Betejėn e Termopileve. Nė kėtė beteje tė lashtėsisė nė qendėr tė formacionit tė luftimit tė forcave greke, ishin spartanėt me Leonidhėn nė krye. Spartanėt shquheshin si ushtria mė profesionale dhe mė e vendosur. Ushtri qė si bėnte kėmba mbrapa.Dhe pėrfundimi i kėsaj beteje dihet. Mbreti luftėtar, Leonidha me 300- luftėtarėt e tij u vranė, dhe fronin e luftės nuk e lanė.

Nė kėtė kuptim nė qendėr tė koalicionit antiosman nuk u vendosėn rastėsisht forcat shqiptare tė Balshės. Shtabi i forcave ballkanike kishte njohuri tė plota mbi aftėsinė luftarake tė ushtrisė shqiptare dhe tė vet Balshės. Ata e dinin mirė se luftėtarėt e Balshės pėrbėnin ajkėn e koalicionit kundėrosman. Ky ėshtė njė fakt mė shumė mbi peshėn qė mbajtėn shqiptarėt nė Betejėn e Fushė –Dardanisė.

Po pėrsėri, kronikat osmane theksojnė , se Gjergj II Balsha ishte njėri prej tre sundimtareve kryesore te koalicionit antiosman. Dy tė tjerėt ishin Knjaz Lazari (serb) dhe Vllatko Vukoviēi, komandant i ushtrisė sė mbretit Tverko i Bosnjės.

Kjo ishte situata para fillimit tė betejės. Tani le tė shohim se ēfarė ndodhi nė kėtė betejė.

Gjatė zhvillimit tė betejės fitorja kalonte sa nė njė anė ,aq dhe nė anėn tjetėr. Fati u buzėqeshi otomanėve. Gjatė betejės vritet vetė Sulltani Murati i parė. Atė e vrau njė bujar shqiptar me emrin Milosh Kopili4. Miloshi e vrau me thikė sulltanin brenda nė ēadrėn e tij. Si hakmarrje turqit vranė princin serb Lazar, i cili ishte kapur rob pak mė parė. Nė kėtė pėrleshje tė armatosur u vra dhe princi shqiptar, Teodor II Muzaka.

Ēėshtja e parė, qė parashtrova nė fillim mbi pėrvetėsimin serb tė kėsaj beteje mori pėrgjigje.

Beteja e Fushė –Dardanisė ėshtė kontribut i pėrbashkėt i popujve tė Ballkanit dhe se shqiptarėt kanė luajtur rol nė mos dominantė, tė barabartė me tė tjerėt, ėshtė tepėr e sigurtė.

Kur ėshtė kėshtu, pse nuk pėrkujtohet Beteja e Dardanisė dhe nga shqiptarėt e tė tjerė?! Mirė dje nuk i lejonte ndoshta shteti serbomadh, po sot, kur Kosova ėshtė shtet i pavarur. Jo vetėm shqiptarėt e Kosovės, por nga e gjithė Shqipėria nė mėnyrė tė organizuar nga tė dy shtetet tona ta pėrkujtojnė me krenari kėtė ngjarje tė lavdishme.

Ana tjetėr, ēdo memorizim i Betejės sė Fushė- Dardanisė nė pllakė mermeri apo kompleks skulpturor duhet tė pasqyrojė edhe elementin shqiptar me shpirtin e tij heroik5.


***

Problemi tjetėr, qė dua tė trajtoj pėr Betejėn e Fushė – Dardanisė ėshtė dhe trajtimi i kėsaj ngjarje nga libri i historisė sė klasės sė 9-tė dhe ai i shkollės sė mesme nė Shqipėri.

Nė kėto libra pėrmendet fakti, qė morėn pjesė shqiptarėt, thuhet u vra Sulltani nga Milosh Kopili , dhe se u vra dhe princi serb Lazar. Ndėrsa kontributi dhe rėnia nė fushėn e betejės tė Teodor Muzakės pėrmendet pak ose aspak. Dhe kur pėrmendet, vetėm sa thuhet se u vra Teodor Muzaka. Sikur Teodor Muzaka tė ishte ushtar apo oficer i thjeshtė nė kėtė beteje ballkanike. Jo. Ai ishte princ shqiptar siē ishte princ dhe Lazari Serb.

Historia jonė ashtu siē thotė se nė kėtė betejė u vra princi serb Lazar, duhet tė thotė se u vra dhe princi shqiptar, Teodor Muzaka. Theksimi u vra princi shqiptar Teodor Muzaka ėshtė shumė i rėndėsishem. Pasi serbėt i mėshojnė shumė vrasjes sė princit Lazar dhe jo vrasjes sė Lazarit.

Trajtimi me objektivitet i kėsaj ngjarjeje tė madhe, kėrkon, qė nė librat e historisė tė theksohet, se princ serb Lazar u kap rob nga turqit. Mirė ėshtė po ashtu tė thuhet se princi shqiptar, Teodor Muzaka, nuk u dorėzua, por luftoi me shpatė nė dorė dhe nuk pranoi tė binte i gjallė nė dorė tė turqėve.

Ky ėshtė njė ndryshim i madh, qė shpreh qėndrimin e dy princėve pjesemarrės nė njė betejė luftarake. Teodor Muzaka i tha, jo robėrisė dhe ra si hero nė fushė tė Dardanisė. Ndėrsa princ serb Lazar shpresoi, se duke u dorėzuar (kuptohet nė kushte shtrėngimi tė shpatės turke) mund tė shpėtonte jetėn.
Por, ai gaboi. Kapja rob i zgjati jetėn vetėm pak orė. Ai u ther si derr nga turqit. Njė vdekje kjo, aspak e lavdishme.

Me pak fjalė mund tė themi, se nė Betejėn e Dardanisė:
- Shqiptarėt kontribuan nė sasi numerike (1/4 tė forcave pjesėmarrėse) tė barabartė me tė tjerėt.
- Ishin nė qendėr tė luftimit, atje ku furija e armikut s’kishte tė sosur. Lulja e ushtrisė turke u ndesh me lulen e ushtrisė ballkanase, qė ishte ushtria e Balshės.
- Shqiptarėt dhanė kontribut specifik nė kėtė betejė. Sulltani, Murati i parė u vra nga shqiptarėt (Milosh Kopili). Vrasja e Sulltanit ėshtė njė ngjarje me rėndėsi nė njė beteje. Tė mos harrojmė se sulltani jo vetėm ishte komandanti i ushtrisė turke, por dhe udhėheqėsi shpirtėror i tyre. Dihet ēdo kundėrshtar nė njė luftė pėrpiqet shumė tė kapė apo tė vrasė komandantin. Pasi shpesh vrasja e komandantit ka ēuar nė shthurjen e ushtrisė.
- Heroizmi i shqiptarėve nuk bie mė pak nga pjesėmarrėsit e tjerė. Princi serb u dorėzua, ndėrsa princi Teodor Muzaka u vra me armė nė dorė.
- Sulltanin e vrau shqiptari Milosh Kopili. Ky akt heroik kėrkon jo vetėm pėrgatitje tė mirė luftarake, por mbi tė gjitha kėrkon menēuri e heroizėm. Kėto cilėsi i pati shqiptari Milosh Kopili, i cili vrau Muratin e parė.
- Nė kėtė betejė shqiptarėt humbėn njė princ, siē humbėn dhe serbėt njė princ.
Ndaj, ta pėrkujtojmė Betejėn e Fushė – Dardanisė me dinjitet dhe me krenari. Tė parėt tanė kanė bėrė detyrėn ,duke derdhur gjak pėr lirinė e Arbėrisė. Ne, shqiptarėt, sot e kemi pėr detyrė sa patriotike aq dhe shpirtėrore tė shprehim respekt pėr veprėn e tyre nė dobi tė lirisė sė Ballkanit e tė Shqipėrisė natyrale.

http://gazetadita.al/624-vjet-nga-zh...es-se-kosoves/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.6.2013, 17:18   7
reparti kimik
 
A ėshtė pėrcaktuar gjeografikisht vendi ku ka ndodhur beteja? Ka ndonjė kujtesė, gojėdhėnė si quhej asokohe zona qė pėrkon brenda perimetrit tė kampeve ndėrluftuese? Dhe si quhet sot?

Te ne zakoni ėshtė tė quhet beteja me emrin e vendit tė ngushtė ku zhvillohet, nėse ndodh pranė njė vendbanimi ka emrin e vendbanimit, nėse ka ndonjė element gjeografik tė emėrtuar pranė fushės sė betejės merr emrin e atij elementi (lumė, kodėr, luginė, mal etj.).
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:07.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.