Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.12.2007, 18:17   1

Vė re! Importi qė shkakton kancer


Citim:
Hekur radioaktiv, ne rrezik jeta e shqiptareve

Hekuri radioaktiv rrezikon jeten e qytetareve te Elbasanit, por edhe te banoreve te tjere ne te gjithe vendin. Alarmi eshte dhene nga vete kryetari i Keshillit Bashkiak, dr. Bujar Kllogjri, ne mbledhjen e radhes te ketij keshilli. Ndonese nuk ishte nje pike ne rend te dites, Kllogjri ka marre fjalen, duke e paraqitur kete shqetesim para keshilltareve. Ne nje pohim te tij per “KJ”, Kllogjri evidentoi dje se “jeta e banoreve te Elbasanit dhe me gjere eshte e rrezikuar nga efekti i hekurit radioaktiv, qe perdoret per ndertimin e pallateve dhe shtepive te reja”.

"Sipas informacioneve te marra, rezulton se drejt Elbasanit vjen skrap, prokate dhe hekur radioaktiv me origjine nga Ukraina. Pasi perpunohet, hekuri u shitet tregtareve dhe ndertuesve shqiptare. Me shufrat e ketij hekuri ndertohen pallate shumekateshe, shtepi banimi dhe objekte te ndryshme”, detajoi Kllogjri.

Sipas sqarimit, qe ka bere kreu i ketij keshilli, rezulton se ky hekur permban doza te larta radioaktiviteti, te cilat jane te demshme per jeten e banoreve dhe mund te provokojne kancer dhe semundje te pasherueshme.

“Ne dyshojme, se hekuri qe importohet nga Ukraina eshte me radioaktivitet te larte per shkak te shperthimit te Cernobilit”, deklaroi Kllogjri. Pikerisht per shkak te kesaj permbajtje radioaktive nuk gjen treg tjeter shitjeje, por vjen ne Shqiperi me nje cmim te arsyeshem.

“Si pasoje e mungeses se kontrollit te radioaktivitetit per hekurin qe importohet nga jashte, pasojat i vuan Elbasani dhe gjithe shqiptaret”, perfundoi fjalen e tij kreu i Keshillit Bashkiak te Elbasanit. Ai vecoi dhe faktin se ne vend mungojne struktura te specializuara per kete qellim.

Verifikimi i radioaktivitetit ne hekurin qe perdoret per ndertim do te behet me nje komision te vecante. Pasi ka prezantuar shqetesimin e frikshem, kryetari i Keshillit Bashkiak ka hedhur idene e ngritjes se nje komisioni per te verifikuar ndotjen radioaktive te hekurit qe vjen dhe iken nga Elbasani. Ne perberje te komisionit do te jene keshilltare te keshillit bashkiak dhe specialiste te fushes. Ky komision do te ushtroje kontrolle ne Uzinen e Prodhimit te Celiqeve, ku ushtrojne aktivitet disa kompani qe prodhojne dhe importojne hekur. I gjithe Keshilli Bashkiak ka mbeshtetur nismen e kryetarit te keshillit. Keshilltare te majte e te djathte kane qene dakord me ngritjen e ketij komisioni dhe kane kerkuar qe ai te nise sa me pare nga puna.

Mjeket specialiste pohojne se prekja nga radioaktiviteti nuk ka pasoja akute (te menjehershme). Por sipas tyre, kjo nuk do te thote se nuk duhet te merren masa pasi rreziku eshte perhere evident dhe prek breza te vazhdueshem te shoqerise. “Ne kemi evidentuar se shendeti i shume qytetareve sidomos ne pikat e nxehta me ndotje nga elementet helmues qe prodhohen ne vend apo vijne permes importit, kryesisht per ndertimet, demtohet rende dhe pasojat shfaqen pas disa vjetesh”, - sqarojne mjeket specialiste. Sipas tyre, flagrant eshte rasti i Elbasanit ku te pakten nje person cdo dite preket nga semundje kanceroze dhe te rrugeve te frymemarrjes, me pasoja direkte nga pluhurat helmues qe jane shperndare “pa dogane” nga Kombinati Metalurgjik qe dikur punonte me kapacitet te plote”.

Kanceri eshte nje nga semundjet qe bren prej vitesh Elbasanin dhe periferite e tij. Deri vone eshte menduar se shkak i provokimit te semundjes se pasherueshme ka qene ndotja e mjedisit. Por ende nje gje e tille nuk eshte provuar shkencerisht. Pak kohe me pare, kryetari i bashkise, Qazim Sejdini, hodhi idene e ngritjes se nje grupi pune per te percaktuar shkaqet e probabilitetit te larte te kancerit ne kete qytet.

Sejdini ka hedhur dyshime se prapa kesaj patologjie qendron nje tjeter faktor, ende i papercaktuar. Puna po nis me ngritjen e komisionit per verifikimin e radioaktivitetit te hekurit. Dhe nese ky fakt vertetohet, atehere me te drejte mund te mendohet se nje nga shkaqet, qe provokon tumoret, duhet kerkuar pikerisht ne kete drejtim.

Kjo ide merr permasa interesante edhe per nje fakt tjeter. Nenkryetari i bashkise, Serafin Papa, eshte nje nga specialistet me te vjeter te Institutit te Studimeve Metalurgjike dhe ka ardhur ne kete post nga ky institut. Vec te tjerave, ISM ka pasur edhe nje laborator te matjes se radioaktivitetit. Ndoshta zoti Papa eshte me i informuar se kushdo tjeter per rrezikun qe u kanoset banoreve te Elbasanit dhe mbare Shqiperise.

http://www.kohajone.com/html/artikull_14848.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2009, 22:44   2
Citim:
Lėngjet serbe tė dėmshme pėr shėndetin

Lėngjet e importuara nga Serbia si; La Vita, Takovo, Hello, Fruvita, Verde, si dhe Nectar janė tejet tė dėmshme pėr shėndetin. Kėto lėngje, qė prodhohen nė Serbi, e qė me tė madhe importohen nė Maqedoni dhe Kosovė, vet shteti serb ka urdhėruar qytetarėt tė mos i blejnė.

Gjithashtu nga vet shteti serb ėshtė kėrkuar heqja komplete e tyre nga shitja. Kėtė e kanė bėrė tė ditur edhe vet medit e Serbisė.

Pas kontrollit tė cilėsisė sė kėtyre lėngjeve qė u ėshtė bėrė nga institucionet pėrkatėse serbe, Organizata e Konsumatorėve tė kėtij shteti qė nga 10 dhjetori ka kėrkuar nga ministria e Bujqėsisė sė Serbisė, ajo e Tregtisė dhe Shėrbimeve, si dhe nga Inspektorati i Tregjeve tė ndalojnė rreptėsisht shitjen e kėtyre produkteve nė Serbi.

Kjo organizatė, bazuar nė analizat laboratorike, ka konstatuar se pirja e kėtyre lėngjeve dėmton rėndė shėndetin, pėr shkak tė mospėrmbushjes elementare tė kritereve pėr ushqim.

Kėto lėngje ėshtė kėrkuar tė tėrhiqen urgjentisht nga tregu, pėr tė mos pėsuar qytetarėt.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/2745.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.12.2009, 18:40   3
Citim:
Prishtinė: Inspektorati ndalon lėngjet e dyshimta serbe

Inspektorati Sanitar i Republikės sė Kosovės ka ndėrmarrė gjatė ditės sė sotme njė aksion nė nivelin lokal dhe qendror, lidhur me ēėshtjen e ngritur rreth lėngjeve tė prodhuara nė Serbi si: “La vita” , “Hello”, “Verde”, “Takovo”, “Fruvita” dhe “Nectar”.

“Kėto lėngje janė ndaluar dhe bllokuar nga qarkullimi deri nė rezultatet pėrfundimtare, tė cilat do tė analizohen nė Institutin Kombėtar tė Shėndetėsisė Publike, pasi Inspektorati Sanitar ka marrė mostrat nga distributorėt e kėtyre produkteve”, thuhet nė njė njoftim tė Ministrisė sė Shėndetėsisė.

Sipas MSH’sė, arsyeja pėr bllokimin e kėtyre produkteve vjen pas dyshimeve tė ngritura rreth cilėsisė nė pėrmbajtjen e produkteve nė deklaracion.

“Pas kryerjes sė analizave, nė varėsi nga rezultatet, do tė merren masa tė tjera ligjore, qė nėnkuptojnė largimin e kėtyre produkteve nga tregu, fletėparaqitjet nė gjykata ose edhe dhėnien e lejes pėr qarkullim”, theksohet nw kwtw njoftim.

Ditė mė parė, vetė shteti serb ka urdhėruar qytetarėt qė tė mos i blejnė kėto lėngje. Qė tė gjitha kėto lloje tė lėngjeve janė prezentė edhe nė tregun e Kosovės dhe kanė nivel tė lartė tė shitjes.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../21854/C4/C15/

Citim:
Ndalohet shitja e lėngjeve tė Serbisė

Prishtinė, 29 dhjetor - Inspektorati Sanitar i Republikės sė Kosovės ka ndėrmarrė gjatė ditės sė sotme njė aksion nė nivelin lokal dhe qendror, lidhur me ēėshtjen e ngritur rreth lėngjeve tė prodhuara nė Serbi si: “La vita” , “Hello”, “Verde”, “Takovo”, “Fruvita” dhe “Nectar”.

Kėto lėngje janė ndaluar dhe bllokuar nga qarkullimi deri nė rezultatet pėrfundimtare, tė cilat do tė analizohen nė Institutin Kombėtar tė Shėndetėsisė Publike, pasi Inspektorati Sanitar ka marrė mostrat nga distributorėt e kėtyre produkteve.

Arsyeja pėr bllokimin e kėtyre produkteve vjen pas dyshimeve tė ngritura rreth cilėsisė nė pėrmbajtjen e produkteve nė deklaracion.

Pas kryerjes sė analizave, nė varėsi nga rezultatet, do tė merren masa tė tjera ligjore, qė nėnkuptojnė largimin e kėtyre produkteve nga tregu, fletėparaqitjet nė gjykata ose edhe dhėnien e lejes pėr qarkullim.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=41880
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.12.2009, 17:43   4
Citim:
Ēdo e katėrta mostėr e lėngjeve serbe - e parregullt

Nė bazė tė kėrkesės sė Inspektoratit Sanitar tė Republikės sė Kosovės, nė laboratorėt e Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė Publike (IKSHP), janė analizuar 51 mostra tė lėngjeve tė kėtyre prodhuesve nga Serbia: “Verde”, “Takovo” dhe “Nectar”.

Sipas rezultateve tė mostrave tė analizuara, 12 nga 51 mostrat e analizuara, nuk i pėrgjigjen deklaracionit nė parametrin – pėrbėrja frutore.

Prej tyre 11 mostra janė tė prodhuesit “Verde” prej tė cilave 4 mostra nuk i pėrgjigjen deklaracionit, nga prodhuesi “Nektar” janė analizuar 25 mostra nga tė cilat 4 mostra nuk i pėrgjigjen deklaracionit, derisa 15 mostra janė tė prodhuesit “Takovo” prej tė cilave 4 mostra nuk i pėrgjigjen deklaracionit.

Pas kryerjes sė analizės sė mostrave, Inspektorati Sanitar u kėrkon subjekteve afariste qė tė heqin nga tregu prodhimet tė cilat nuk u pėrgjigjen deklaracionit dhe do ta bėjė inspektimin e zbatimit tė kėsaj kėrkese, ndėrkohė qė produktet, tė cilat u pėrgjigjen deklaracionit, do tė kenė tė drejtė tė jenė nė treg, thuhet nė njė komunikatė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė.

Ditė mė parė edhe zyrtarė tė Aleancės Kosovare tė Biznesit, kanė kėrkuar qė produktet e importuara nga Serbia, tė hiqen nga shitja nė Kosovė. Kryetari i AKB-sė, Agim Shahini ka thėnė se kėto produkte janė tėrhequr edhe nga tregu serb, ngase e rrezikojnė shėndetin e qytetarėve.

Shahini, tha se mbi 30 pėr qind e kėtyre produkteve nė Serbi janė jashtė pėrdorimit. Ai kėrkoi nga Ministria e Tregtisė dhe Doganat qė tė bllokojnė hyrjen e kėtyre produkteve nė Kosovė. Sipas tij, edhe Agjencia e veterinės dhe Ushqimit duhet tė shtojė masat e kontrollit. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=6872
http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,7228
http://www.kosova.com/artikulli/58646
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.1.2010, 21:18   5
Citim:
Prishtinė: Largohen lėngjet serbe

Prishtinė, 2 janar - Pronarėt e shitoreve nė kryeqytetin e Kosovės kanė filluar t’i largojnė lėngjet “La vita”, “Hello”, “Verde”, “Takovo”, “Fruvita” dhe “Nectar” nga stoqet e shitjes, pas udhėzimit qė e kanė marrė nga Inspektorati Sanitar i Kosovės.

Pas analizės sė mostrave tė kėtyre lėngjeve tė prodhuara e tė importuara nga Serbia, ka rezultuar se afro njė e katėrta e tyre nuk i pėrgjigjen deklarimeve dhe si tė tilla janė tė dyshimta apo edhe tė dėmshme pėr shėndetin e konsumatorėve.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,7361
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.4.2010, 12:13   6
Citim:
Kosova Radioaktive

Kosova ėshtė vendi i parė nė rajon me tė sėmurė nga kanceri. Numri i tyre ėshtė trefishuar. Rrezet radioaktive kanė gjetur rrugė alternative pėr tė hyrė nė shtėpitė e kosovarėve. Mallrat qė importohen pėrmbajnė nivel tė lartė tė radioaktivitetit. Sė fundi janė zbuluar tė rrezikshme edhe rrjetet e llambave me gaz. Tė gjithė kėrkojnė reagimin e institucioneve.

Rrejtat radioaktive nė llambat e gazit, qė pėrdoren pėr ndriēim
Rrezet radioaktive kanė gjetur rrugė alternative pėr tė depėrtuar edhe nė shtėpitė e kosovarėve. Ato nuk fshihen vetėm nė objektet e bombarduara gjatė luftės.

Radioaktiviteti kancerogjen buron edhe nga fitilat e llambave, ushqimi dhe nga materiale tė tjera. Nė Kosovė kontrollohet vetėm njė pjesė e mallrave qė hyn, mirėpo shpeshherė materialet tjera radioaktive depėrtojnė nė tregun kosovar.

Instituti i Mjekėsisė sė Punės nė Obiliq tani ka konstatuar se rrjetat e llambave me gaz (propan-butan) pėrmbajnė rreze tė larta tė radioaktivitetit. Sipas ekspertėve tė kėtij Instituti, rrezet janė 46 herė mbi normėn e lejuar ose 42 herė mė tė larta sesa pllakat e famshme tė sheshit “Nėna Tereze” nė Prishtinė.


Shyqyri Dumani, radioekolog nė kėtė Institut, thotė se nė tregun e Kosovės kanė hyrė nga paslufta njė numėr i madh i rrjetave tė llambave me gaz.

“Kėto rrjeta rrisin ndriēueshmėrinė gjatė natės tė llambave me gazė dhe ėshtė konstatuar se kėto rrjeta rrezatojnė radioaktivitet dhe pėrmbajnė njė element qė quhet “Thorium-232”, shton Dumani pėr Express.

Sipas tij, njė numėr i kėtyre rrjetave gjenden nėpėr shumė shtėpi dhe paraqesin rrezik pėr shėndetin e qytetarėve tė Kosovės. Ai sė bashku me ekspertė tė tjerė kanė vizituar shumė tregje dhe kanė bėrė matjen e radioaktivitetit tė kėtyre rrjetave.

Dumani propozon qė qytetarėt e Kosovės tė largojnė rrjetat nga llambat dhe t’i vendosin nė njė kavanoz tė qelqit dhe ato t’i lėnė nė njė vend ku nuk ka kontakt me njerėz. Rrezatimi i rrjetave bėhet deri nė 50 centimetra ose gjysmė metri distancė.

“Por, assesi mos t’i hedhin nė bėrllok ose vende tjera”, shton ai.
Dumani tregon se njė raport i detajuar pėr rrezikshmėrinė e kėtyre rrjetave dhe disa materialeve tjera qė importohen nė Kosovė, ia ka dėrguar edhe disa ministrive. Por, sipas tij, deri mė sot nuk ėshtė ndėrmarrė asgjė pėr largimin e kėtyre rrjetave radioaktive nga tregu i Kosovės, e aq mė pak nga shtėpitė e kosovarėve.

Por, sipas onkologėve, edhe ushqimi i bimėve, i shtazėve, apo materialet ndėrtimore, mund tė pėrmbajnė rreze radioaktive, tė cilat janė tė rrezikshme pėr shėndetin e qytetarėve.

Ēaush Kabashi, kryetar i Agjencionit tė Veterinės dhe Ushqimit, thotė pėr Express se mallrat qė hynė nė Kosovė u nėnshtrohet testeve tė ndryshme pėr tė matur nivelin e radioaktivitetit. Ai thotė se inspektorati ka njė listė me materiale, qė konsiderohen si tė rrezikshme e tė cilat edhe nuk ndalohen tė hyjnė nė territorin e Kosovės.

“Mallrat qė hynė nė Kosovė kontrollohen pėr pėrmbajtje radioaktive. Nuk kontrollohen tė gjitha, por vetėm ato pėr tė cilat dyshohet. Ne e kemi njė listė, edhe nė bazė tė dyshimeve, edhe bėjmė kontrollimin”, shton Kabashi.

Sidoqoftė, materialet radioaktive kanė shtuar frikėn dhe rrezikun pėr kancer. Sipas Xhavit Bicajt, onkolog, nė Kosovė numri i tė sėmuarve me kancer ėshtė trefishuar, nėse krahasohet me periudhėn e viteve tė 90-ta.

Bicaj tregon se shumica e produkteve tė bimėve dhe shtazėve, por natyrisht edhe metale tė tjera, mund tė pėrmbajnė radioaktivitet, rreze kėto qė janė shkaktari kryesor pėr shfaqjen e sėmundjes sė kancerit.

“Tė gjitha materiet radioaktive janė kancerogjene. Nuk shkaktojnė aty pėr aty, mirėpo nė periudhėn afatgjate ndihen efektet”, thekson Bicaj.

Kosova prin nė rajon pėr nga numri i tė sėmuarve me kancer. Rreth pesė mijė kosovarė vdesin nė vit nga kjo sėmundje. Kėto janė shifra qė dalin nga Shoqata e Onkologėve tė Kosovės. Deri mė sot, Ministria e Shėndetėsisė jo qė s’ka politikė, por as tė dhėna pėr kancerin, ndonėse mbledhja e statistikave ėshtė e obliguar me ligj.


Kanceri nė botė

Sipas OBSH-sė, pas kancerit tė mushkėrive, mė i pėrhapuri ėshtė kanceri i gjirit, me mė shumė se njė milion raste qė paraqiten nė vit. Mė pas vjen kanceri i stomakut, me 870 mijė raste, i mėlēisė me 560 mijė, i qafės sė mitrės 470 mijė raste, i fytit me 410 mijė raste, i kokės dhe qafės 390 mijė raste, i fshikėzės 330 mijė, leukemia me 250 mijė, prostata dhe teptisėt me 250 mijė, kanceri pankreatik me 216 mijė, i vezorėve me 190 mijė, i veshkave 190 mijė, i sistemit nervor, 175 mijė, melanoma 133 mijė, gjėndrat tiroide 123 mijė, faringu 65 mijė etj.


Faktorėt

Ndotja kimike e ambientit (tymtarėt e TEC Kosova A, tė Sharrit, ndotja nga makinat pa kondensatorė, djegia e lėndėve plastike, pesticidet etj. Kontaminimi me burime radioaktive, rrezatimet kozmike, rrezatimet nga burimet eventuale nga bombat e luftės, rrezatimi nga aparatet mjekėsore nė diagnostiko, rrezatimi eventual nga ushqimi i importuar. Rrezet e diellit, spektri i valėve ultravjollcė e tė tjera.


Rajoni

3500 persona preken ēdo vit nė Shqipėri nga sėmundjet kanceroze.
16.6 pėr qind e vdekjeve nė Shqipėri shkaktohen nga kanceri
Nė Serbi, gjatė njė viti nga kanceri vdesin 20 mijė njerėz.
Nė Maqedoni 3524 persona vdesin nga kanceri nė vit.


http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../28055/C4/C15/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2011, 08:35   7
Citim:
“Jaffa cakes" serbe me substanca kancerogjene

Nė Slloveni ėshtė tėrhequr nga shitja “Jaffa cakes”, i cili prodhohet nga “Crvenka” e Gornji Milanovacit nė Serbi, sepse ėshtė konstatuar se ambalazhi me tė cilin ėshtė i mbėshtjellė pėrmban substanca tė rrezikshme pėr shėndetin e njeriut.

Vendimin e ka marrė Instituti pėr Siguri tė Shėndetit i Sllovenisė, pasi ka konstatuar se ambalazhi i tij pėrmban vlera tė larta tė fotoiniciatorit benzofenon dhe atij 4-metilbenzofenon, tė cilėt nėpėrmjet folies plastike lehtė kalojnė nė kek.

Lidhja e Konsumatorėve tė Sllovenisė ka kėshilluar blerėsit qė tė mos konsumojnė kek “Crvenka” nėse tashmė i kanė blerė, njoftoi portali i gazetės lubjanase “Dnevnik”.

http://kohaditore.com/index.php?cid=1,17,50463
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2011, 14:42   8
Citim:
“Jaffa”- keksi i rrezikshėm s’tėrhiqet nga shitja nė Kosovė

Prishtinė, 25 shkurt - Njė ditė pas vendimit tė inspektorėve sllovenė njėjtė kanė vepruar edhe inspektorėt nė Malin e Zi, qė po ashtu kanė tėrhequr nga shitja kėtė produkt serb.

Deklarata e prodhuesit serb se keksi i tij ėshtė i parrezikshėm pėr shėndetin e njerėzve nuk i ka bindur as sllovenėt, por as inspektorėt kosovarė, tė cilėt tashmė kanė filluar hulumtimet e tyre lidhur me rastin.

Kryeinspektori pėr mbrojtjen e konsumatorėve kosovarė, Ruzhdi Shehu thotė se pėrmes komunikimit qė kanė me kryeinspektorin e Inspektoratit tė Tregut tė Sllovenisė, janė informuar se produkti ushqimor me emrin e markės tregtare “Jaffa” ėshtė ndaluar nė tregun e Sllovenisė.

“Ne jemi informuar se ky produkt ėshtė vėrtetuar nga njė institut nė Republikėn e Sllovenisė se ambalazhi i njė serie tė kėtij produkti me afat tė skadimit deri mė 26.2.2011, paraqet rrezik pėr shėndetin e konsumatorėve”, tha Shehu. Sipas tij, meqė janė vetėm dy ditė nga skadimi i afatit tė pėrdorimit tė kėtij produkti, nuk beson qė ėshtė nė tregun tonė kjo seri.

“Por, megjithatė, nė bashkėpunim me Agjencinė e Veterinės dhe tė Ushqimit tė Kosovės, respektivisht me inspektorėt sanitarė, tė cilėt janė pėrgjegjės dhe kompetentė tė drejtpėrdrejtė pėr mbikėqyrjen e produkteve ushqimore, do tė veprojmė nė treg tė brendshėm me qėllim tė mbrojtjes sė shėndetit tė konsumatoreve”, theksoi ai.

Lidhja e konsumatorėve tė Sllovenisė ka kėshilluar blerėsit qė tė mos konsumojnė keks “Crvenka” nėse tashmė i kanė blerė, njoftoi portali i gazetės lubjanase “Dnevnik”. Gjatė ditės sė enjte ky produkt ėshtė hequr edhe nga tregu malazias.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,50670
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.3.2011, 14:12   9
Citim:
Ndalohet shitja e “Jaffa” keksit nė Malishevė

Malishevė, 3 mars - Pas urdhėresės sė inspektorit sanitar tė Kosovės, inspektorėt komunalė kanė bllokuar produktin “Jaffa Keks” nė tregun e Malishevės. “Duke vepruar sipas urdhėresės sė inspektorit sanitar tė Kosovės, inspektorėt komunalė kanė dalė nė terren dhe pasi kanė inspektuar tė gjitha depot dhe pikat e shitjes, kanė bėrė bllokimin e kėtij produkti, deri nė njė vendim tjetėr”, ka thėnė Ismet Kafexholli, drejtor i Drejtorisė sė Inspektoratit nė Malishevė, njofton “Zėri”.

“Kemi bllokuar shitjen e kėtij produkti, pėr arsye se, sipas analizave, ky produkt pėrmban sasi tė mėdha tė fotoiniciatorit benzofen dhe 4-metilbenzofen, tė cilėt pėrmes foljes plastike kalojnė lehtė nė keks dhe konsumimi i kėtij produkti paraqet rrezik pėr shėndetin publik”, ka thė Kafexholli.

Produktet “Jaffa Keks” janė prodhim i kompanisė “Crvenka” nga Serbia, kurse analizat nga autoritetet sllovene kanė treguar se ai si produkt pėrmban sasi tė materieve qė paraqesin rrezik pėr shėndetin e njeriut. Ndalimi i saj ėshtė bėrė para ca ditėsh edhe nė Pejė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,58,51292

Citim:
Edhe nė Burim flaket “Jaffa”

Burim, 3 mars - Gjatė njė aksioni tė zhvilluar nga inspektorėt sanitarė e ata tė tregut tė Burimit, ėshtė bėrė heqja e produkteve “Jaffa” keks prej 150 gramėsh, ndėrsa krahas kėsaj ėshtė bėrė edhe konfiskimi e asgjėsimi i njė sasie tė jogurtit me prejardhje tė dyshimtė nga Gjermania, qė ka hyrė pėrmes Serbisė, kanė njoftuar zyrtarė tė Drejtorisė sė Inspektoratit.

“Aksionin e kemi nisur menjėherė pas marrjes sė urdhėresės nga Inspektorati i Kosovės pėr produktet “Jaffa keks”, pasi sipas analizave nga autoritetet sllovene (ISHP) thuhet se produkti nė ambalazh pėrmban sasi tė madhe tė fotiniciatorit benzonfenon, i cili qind pėr qind dyshohet se mund tė depėrtojė pėrmes qeses nė produkt tė paketuar, ndėrsa si produkt i tillė paraqet rrezik pėr shėndetin publik nė rast se konsumohet gjatė”, ka theksuar Blakaj.

Ai ėshtė shprehur i kėnaqur me punėn e inspektorėve lokalė pėr largimin e kėtij produkti nga tė gjitha pikat e shitjes.

“Gjatė aksionit kemi hequr nga pėrdorimi njė sasi bukur tė madhe tė “Jaffa keksit” dhe kemi sugjeruar shitėsit nė tė gjitha pikat e shitjes se njė artikull i tillė nuk bėn tė shitet deri nė njė vendim tjetėr”, ka pohuar inspektori sanitar, Halil Ymeraj.

Ndėrkaq, inspektori i tregut Hysen Mehmetaj ka thėnė se inspektorėt e DI-sė janė duke bėrė edhe kontrollimin e prejardhjes sė mallrave tė dyshimta dhe pėr skadim tė afatit, sidomos ato qė hyjnė nga Serbia.

“Gjatė njė aksioni janė konfiskuar rreth 300 tasa jogurti, ndėrsa pas konfiskimit ėshtė asgjėsuar tėrėsisht”, tha ai, duke shtuar se konfiskimi i mallit ėshtė bėrė nė njė kombi gjatė kalimit nė Rakosh, ndėrsa prejardhja e tij dyshohet tė jetė nga Gjermania.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,8,51312
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.3.2011, 23:16   10
Citim:
Serbia na helmon legalisht me ushqimet e saj

Ishte njė lajm nga Sllovenia: Jaffa-cakes i Serbisė u ndalua atje nga inspektorati sanitar, pėr shkak se u konstatua se ambalazhi i keksit ishte radioaktiv. Kurse, radioaktiviteti ende stolis raftet e vetėshėrbimeve tė qyteteve tė Kosovės. Prej ushqimit, e deri edhe te granitet e banjave qė i importojmė nga Serbia janė radioaktive.

Mos tė flasim pėr “afate tė skaduara” ushqimesh, tė cilat “ripaketohen” nė Kosovė, pėr t’i “fshirė” kėshtu “afatet e pėrdorimit”. Tregtarėt s’janė tjetėr pos importues tė prodhimeve tė Serbisė nė Kosovė, ata janė tė njėjtėt “ortakė” me Serbinė qė para lufte, e tė mos flasim gjatė luftės. Kėta janė helmuesit e popullit shqiptar, vegla nė duart e Serbisė pėr ta kolonizuar Kosovėn.

Sipas njė eksperti tė ekonomisė, po tė ndalohej importi i Kosovės nga Serbia, nė Kosovė do tė hapeshin mbi 50.000 vende tė reja pune. Kėta janė kolonizatorėt e Serbisė qė e kanė shndėrruar Kosovėn nė treg tė kėtij shteti.

Populli shqiptar i Kosovės po infektohet dhe helmohet ēdo ditė nga pak me prodhimet e kontaminuara tė Serbisė. Po na vrasin shqiptarėt “partnerė” tė firmave tė Serbisė. Vijnė nga doganat “1” dhe “31” kalojnė nėpėrmjet uniformės higjienike tė policisė sė korruptuar ndėrkombėtare (EULEX-it).

Kur themi “fatkeqėsitė elementare” ndodhin kudo nė botė, por kėto nė Kosovė janė karakteristike. Karakteristike, sepse janė tė konstruktuara me strategji politike tė armiqve shekullor dhe shėrbėtorėve shqiptarė tė tyre.

Neve na i hedhin mbeturinat e kimikateve tė kontaminuara nga njė shtet i Evropės nėpėr kufi tė Malit tė Zi, mbeturinat e helmuara i lėnė mbi sipėrfaqe toke si tė ishin lodra “atraktive”, pasi qė i joshėn fėmijėt dhe barinjtė tė luajnė me to, neve na fundosėn gomonet, anijet e vogla, fatkeqėsitė permanente, pėr ne janė lajme rutinė nė fund tė kronikave televizive dhe tė atyre “tė zeza” nė faqe shtypi, shpėrthime, fatkeqėsi me pasoja tė rėnda, humbje jetėsh trafiku urban, djegie pyjesh, permanente ėshtė mungesa e ujit tė pijshėm, na ndodh kontaminimi kancerogjen qė derdhėt mbi kokat tona nga oxhaqet e termocentraleve dhe privimi nga energjia elektrike… tė gjitha kėto janė karakteristikė e gjeografisė shqiptare.

Popull i sabotuar, populli qė edhe kur mbarojnė luftėrat frontale, ato vazhdojnė tė modifikuara si “luftėra speciale”. Kjo ėshtė njė luftė speciale, njė luftė psikologjike, njė katastrofė humanitare, armiku nuk duhet kėrkuar jashtė muranave tė larta, po aty diku krejt afėr nesh, duke na vrarė pėrditė nga pak. Na vret dora e zezė shqiptare me armėn e Serbisė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=109354
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2011, 09:26   11
Citim:
Kush importoi 28 tonė mish tė buallit nga India?

Hetimet pėr skandalin e 28 tonėve mishi tė buallit, i cili u konfiskua nė kufirin me Malin e Zi, janė shtrirė edhe nė vende tė tjera pėrpos Kosovės. Nė rrjetin e kontrabandės, i cili importonte mish bualli nė vend tė mishit tė lopės, besohet tė jenė tė pėrfshirė edhe disa shtetas boshnjakė.

Prokuroria sipas burimeve tė gazetės tashmė ka kėrkuar sigurimin e informatave pėr katėr boshnjakė tė cilėt janė tė dyshuar se i pėrkasin grupit tė pėrgjegjėsve, tė cilėt tentuan qė tė importonin mishin e buallit duke e deklaruar atė si mish tė lopės, pėrderisa pjesė e hetimit janė edhe dy shqiptarė tė Kosovė tė cilėt po ashtu ishin marrė me importin e kėsaj sasie tė mishit.

Katėr boshnjakėt sipas kėtyre burimeve kanė pasur dorė nė kėtė skandal, pėrderisa pėr tė njėjtit prokuroria ende ka pak informacione pėr sa i pėrket vendndodhjes sė mundshme tė tyre. Pėr kėtė shkak, prokuroria ka kėrkuar nga policia qė duke shfrytėzuar burimet ndėrkombėtare tė informacionit tė kėrkojė informata shtesė pėr vendndodhjen dhe identitetin e tyre.

Gjithnjė sipas kėtyre burimeve, pėr momentin prokuroria ėshtė duke hetuar edhe dy shtetas tė cilėt janė nga Kosova, pėrderisa njėsitė e krimeve ekonomike janė duke u marrė edhe me grumbullimin e materialeve tė tjera pėr kėtė rast.

Nė fund tė nėntorit Policia e Kosovės kishte arritur tė zbulonte njė kamion tė ngarkuar me 28 tonė mish, tė cilat nė deklaracionin doganor figuronin si mish i lopėve, ndėrsa nė tė vėrtetė ai mish ishte mish i buallit, gjė qė kishte qenė njė falsifikim i specifikacioneve tė produktit.

Atėkohė njėsiti pėr hetimin e krimeve ekonomike dhe korrupsionit nga Peja, sė bashku me Agjencinė e Veterinės dhe Ushqimit, AVUK, kanė ndėrmarrė masat pėr identifikimin e kėsaj ngarkese nė njė kamion transporti, pėrderisa nga hetimet paraprake kishte rezultuar se malli kishte prejardhjen nga India, ndėrsa kishte kaluar nga Zvicra pėr nė Kosovė.

Hetime kishin rezultuar se malli destinohej pėr njė firmė private, e cila merrej me importin e mishit pėrderisa nė ndėrkohė policia kishte kryer edhe disa bastisje nė disa mishtore, ku besohet se janė gjetur edhe sasi tė tjera tė kėtij malli qė ishte importuar mė herėt.


Vetėvrasja e policit ende enigmė

Tash gjashtė muaj pas zbulimit tė parė zyrtarėt e Prokurorisė komunale nė Pejė thonė se janė duke hetuar rreth kėtij rasti, pėrderisa pranojnė faktin se nuk ka persona zyrtarė tė dyshuar qoftė nga dogana, qoftė nga policia.

”Lėnda ėshtė nė punė dhe prokuroria ka nxjerrė aktvendim pėr fillimin e hetimeve pėr gjashtė persona, katėr prej tė cilėve dyshohet se janė boshnjakė”, thotė kryeprokurorja komunale nė Pejė, Lirie Morina.

Ajo thotė se nė kėtė lėndė janė autorizuar njėsitė e policisė qė tė grumbullojnė informata, tė cilat sipas saj nė momentin e grumbullimit do t’i dorėzohen prokurorisė, e cila mė pas do tė shikojė nėse do tė ngrejė aktakuzė.

Ndalimi i kamionit me 28 tonė mish tė buallit ishte vėnė nė qendėr tė vėmendjes pasi disa javė pas kapjes sė tij, njė polic i policisė kufitare kishte bėrė vetėvrasje, ndėrsa ky akt ishte ndėrlidhur me kėtė skandal, pasi ishte thėnė se polici nė fjalė kishte pasur presione pas ndalimit tė kėtij kamioni. Deri mė tani Policia e Kosovės nuk ka dhėnė ndonjė informatė rreth asaj nėse ka arritur tė zbardhė rrethanat e vetėvrasjes sė policit tė tyre.

http://www.kosova-sot.info/te_tjera/...llit-nga-india
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.5.2011, 23:57   12
Citim:
Shqipėria ndalon importin e perimeve

Tiranė, 31 maj - Shqipėria ndalon importin e perimeve. Kjo masė u mor pas alarmit qė ka pėrfshirė ditėt e fundit gjithė Europėn nga trangujt e infektuar me bakterin E.Coli.

”AKU ka njoftuar pikat e kalimit kufitar nė tė gjithė vendin pėr moslejimin e importit tė produkteve qė dyshohet se janė tė ndotura me kėtė bakter nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė”, bėri me dije dje Autoriteti kombėtar i Ushqimit, raporton Panorama.

Sipas kėtij institucioni, ėshtė nė funksion sistemi i njoftimit 48 orė pėrpara mbėrritjes pėr ēdo produkti ushqimor qė parashikohet tė importohet. Pėrveē kėsaj, nė pikat e kalimit kufitar stafi i inspektorėve ėshtė i trajnuar dhe kryen tė gjitha veprimet pėr kontrollin e produkteve konform rregullave qė kanė dhe vendet e BE.

“Deri mė tani nuk ka pasur asnjė rast tė infektimit me bakterin E.Coli. Eshtė shumė e rėndėsishme tė theksohet se vendi ynė nuk ėshtė importues i produkteve bimore tė tilla, si kastraveci apo sallata jeshile nga vendet e BE, tė cilat janė tė prekura nga bakteri nė fjalė”, sqaruan krerėt e AKU.

Ata u kanė bėrė thirrje konsumatorėve pėr tė zbatuar tė gjitha masat e higjienės.


Ministria e Shėndetėsisė

Ministri i Shėndetėsisė, Petrit Vasili, nė njė dalje pėr median theksoi se Shqipėria deri tani nuk ka asnjė rast tė evidentuar apo tė dyshuar me kėtė sindrom.

“Porosi e veēantė e gjithė sistemit ėshtė evidentimi dhe mosneglizhimi i ēdo shenje qė ka lidhje me kėtė sindrom”, tha Vasili. Ai u bėri thirrje qytetarėve (pjesės sė biznesit dhe turistėve nė veēanti qė operojnė nė kėto vende) pėr njė vėmendje tė shtuar dhe respektim rigoroz tė masave higjieno-sanitare.

Sindromi uremik-hemolitik ėshtė njė komplikacion i infektimit nga E. Coli enterohemoragjik. Ai shkakton insuficiencė renale, anemi hemolitike dhe trombocitopeni. Sipas specialistėve, paraprihet nga diarre, shpeshherė me gjak.

Bakteri transmetohet direkt apo indirekt nga kafshėt tek njeriu apo nga perime tė infektuara. Rruga e transmetimit ėshtė fekalo-orale, kontakt me kafshėt e infektuara (ose feēet), konsum i ujit apo ushqimeve tė kontaminuara. Periudha e inkubacionit ėshtė 10 ditė.

Periudha midis shfaqjes sė simptomave gastro-intestinale dhe sindromit uremik-hemolitik ėshtė rreth 1 (njė) javė. Disa nga masat pėr tė evituar marrjen e bakterit janė larja e duarve, ambiente gatimi dhe konsum tė ushqimeve tė pastra. Ushqimet duhet tė lahen me ujė tė bollshėm, tė rrjedhshėm para konsumit.

“Gatimi nė nxehtėsi ēaktivizon bakterin. Po kėshtu, ministri i Shėndetėsisė kėshilloi pėr tė gjithė ata qė kthehen nga njė udhėtim jashtė shtetit, tė paraqiten tek mjeku nėse kanė simptoma tė tilla, si diarre me gjak, dhimbje barku me ose pa temperaturė, prekje tė veshkave. Vasili kėrkoi gatishmėri pėr shėrbimet e sėmundjeve infektive, pediatrisė, shėrbimeve tė terapisė intensive (reanimacionit) dhe urgjencės pėr trajtimin e ēdo rasti me SUH.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,60965
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2011, 09:11   13
Citim:
Mos hani "EVA"

Kompania e madhe Kroate pėr prodhimin e ushqimit PODRAVKA mori vendim pėr tėrheqjen nga tregu tė llojit tė koservave tė peshkut EVA. Nė lajmin e dhėnė pėr opinion nga vetė PODRAVKA ėshtė dhėnė arsyetimi se: Nė konservat e filetave tė peshkut mlysh ( skusa ) me “ brand name “ EVA prej 115 gr.

Nė njė nga nėntė ekzempėlarėt e trajtuar laboratorikisht ėshtė konstatuar doze mė e lartė e pranisė se histaminit nga ajo e lejuar. Nė kumtesė shpjegohet se histaminat janė pėrbėrės e shoqėrues natyral tė tė gjitha produkteve.

PODRAVKA-s poashtu njohton se prania e histamineve nė ushqime mund tė shkaktojė probleme alergjike, por ato nuk paraqesin rrezik tė madh pėr shėndetin e konsumatorit

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/mos-hani-eva
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2011, 10:21   14
Citim:
Qafė-Thanė, asgjėsohet kamioni me 4.6 ton pula

Nė Qafė Thanė janė asgjėsuar njė sasi prej 4.6 ton pula pasi nuk pėrmbushnin kushtet pėr konsum. Specialistė tė shėrbimit veteriner shpjegojnė se kėto lloj pulash nuk lejohet tė theren pėr mish, 72 orė pasi kanė pėrfunduar procesin e prodhimit te vezėve.

Pronari i kamionit te pulave e cilėson kėtė aksion te turpshėm, duke pretenduar se ishte konform rregullave. Groposja e pulave ėshtė bėrė nė malin e Qafė Thanės, rreth 3 km larg doganės, nga punonjės te shėrbimit veteriner, qė kanė dezinfektuar mė pas dhe zonėn.

Kamioni me pula i bllokuar prej 10 ditėsh nė pikėn doganore tė Qafė Thanės kishte ardhur nga Maqedonia me destinacion tregtimin nė Elbasan.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ore&Itemid=482
Citim:
Qafė-Thanė, groposen 3000 pula maqedonase

Dje nė pikėn e kalimit kufitar tė Qafė-Thanės, Inspektorati Ushqimor ka groposur tė gjalla 3000 pula tė importuara nga Maqedonia pėr llogari tė firmės "Kishta" nė qytetin e Elbasanit. Sipas Arben Napuēes, titullar i Zyrės sė Ushqimit tė Qarkut Korēė, ngarkesa me kėto pula nuk mund tė futet nė Shqipėri, pasi ėshtė marrė nė kundėrshtim me urdhrin e dhėnė nga Ministri i Shėndetėsisė nė vitin 2005, i cili nuk lejon ngarkesa tė tilla(pula tė gjalla pėr therje) nga jashtė".

Nga ana e doganės shqiptare u tentua qė automjeti me pula tė kthehej mbrapsht, por nga ana e tyre u refuzua. Nė kėto kushte, ngarkesa 6,5 ton mish pule u gropos nga specialistėt nė Qafė-Thanė. Ndėrkohė, Dragush Musai, pronari i firmės ka protestuar pėr rastin nė fjalė. "Ka 7 dit qė sorollatem sa nga njėra doganė nė tjetrėn(shqiptare e maqedonase), ndėrkohė qė kjo nuk ėshtė e drejtė. Ligji qė pretendon dogana jonė se e ndalon kalimin e kėsaj ngarkese, ėshtė shfuqizuar. Groposja e tyre mė shkakton mua njė dėm shumė tė madh ekonomik",- pohon ai.

Groposja e pulave u bė nga specialistėt, me pėrkujdesjen pėr tė mos krijuar probleme pėr mjedisin.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=107196
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2012, 22:26   15
Citim:
Rrezik pėr konsumatorėt. Mallrat tė skaduara serbe nė Kosovė

Prishtinė - Produktet jashtė afatit tė skadencės dhe mallrat me prejardhje tė dyshimtė pėrbėjnė njė rrezik pėr konsumatorin nė Kosovė. Tė dhėnat mė tė fundit tregojnė se jo vetėm tregu ėshtė i pakontrolluar, por edhe konsumatorėt nuk janė tė informuar pėr tė zgjedhur mallrat qė plotėsojnė standardet.

Sipas organizatės "Konsumatori" tregjet kosovare janė pajisur me pasjisje me rreze lazer pėr tė ndryshuar datat e skandencės, pėrderisa inspektoriatet pėrkatėse nuk janė as tė motivuara pėr tė monitoruar tregun.

"Me produktet vendore jemi tė kėnaqur se dhe janė produkte vendore edhe janė tė sigurta, kurse prej tė tjerave vend qė vijnė me afat tė skaduar, pėrveē afatit te skaduar po janė edhe tė dyshimta"- thotė Bislim Ademi, qytetar.

Nė anėn tjetėr nė Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė pohojnė se kanė intensifikuar pėrpjekjet pėr tė mbrojtur konsumatorin.

"Falė inspektimeve qė janė organizuar nga ana jonė kemi realizuar asgjėsimin e 556.332 ton produkte ushqimore me origjinė bimore dhe shtazore. I vetmi qėllim dhe synim i yni si institucion ka qenė ofrimi i produkteve tė shėndetshme dhe tė sigurta pėr konsumatorėt e vendit"- shprehet Valdet Gjinovci, Kryeshef i Agjencisė sė Ushqimit dhe Veterinarisė.

Qendra pėr Hulumtime Strategjike dhe Sociale, nxjerr tė dhėna qė dėshmojnė pėr nivelin e ulėt tė informimit tė konsumatorit.

"Nė bazė tė rezultateve tė hulumtimit, del se konsumatori ka pak njohuri rreth tė drejtave tė tij. Nuk ėshtė duke e ndėrtuar njė formė mė efikase nė relacionin konsumator institucione"- tha drejtori i qendrės Ibrahim Rexhepi.

Burimi kryesor pėr hyrjen e mallrave tė dyshimta kanė qenė dy pikat kufitare me Serbinė nga tė cilat pėr vite me radhė janė futur mallra tė ndryshme pa asnjė kontroll nė tregun e Kosovės. Gjendja ėshtė pėrmirėsuar vetėm pas marrjes sė kėtyre dy pikave nėn kontroll nga auoritetet vendore dhe ndėrkombėtare, por megjithatė kontrabanda nga kjo pjesė vazhdon tė jetė problem.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/34058
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2012, 21:52   16
Citim:
Autoriteti Kombėtar i Ushqimit sekuestron 400 kg produkte, tė skaduara

Autoriteti Kombėtar i Ushqimit sipas disa kontrolleve tė kryera sot ka konstatuar se produktet ushqimore qė tregtohen nė vend kanė probleme serioze me cilėsinė. Gjithashtu gjatė kontrollit ėshtė vėrejtur mungesa e dokumentacionit shoqėrues tė produkteve ushqimore, produkte pa etiketimin nė gjuhėn shqipe, ushqime qė u ka kaluar afati i pėrdorimit dhe si pasojė janė bllokuar dhe rreth 400 kg produkte ushqimore me kėto mangėsi si dhe janė marrė masa administrive me gjobė pėr 2 prej operatorėve tė biznesit ushqimor tė cilėt nuk kishin respektuar afatet pėr zbatimin e detyrave tė lėna.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ore&Itemid=482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2012, 21:47   17
Citim:
Lodrat e fėmijėve pėrmbajnė materiale kancerogjene

Tiranė – Shoqata e mbrojtjes sė fėmijėve kanė bėrė publik sot shqetėsimin e pėrmbajtjes sė lėndėve kancerogjene tek lodrat e fėmijėve.

Nga testi i lojėrave i realizuar nė Institutin e Fizikės Bėrthamore tė Zbatuar, Universiteti i Shkencave, rezultoi se lodrat pėrmbajnė lėndė tė rrezikshmekimikate si Polyvinyl chloride (PVC), Chloride (Cl), Dioxide Titanium (Ti), Kalcium (Ca), Zinc (Zn) si dhe ngjyrues tė rrezikshėm, tė cilat shkaktojnė probleme tė rėndėsishme nė shėndetin e fėmijėve.

Tek trupat e kukullave atje ku u bėnė matjet e para PVC (Polyvinyl chloride) u paraqit me nivele tė larta ku elementi kryesor pėrbėrės ishte: Chloride (Cl),Kalcium (Ca), Zinc (Zn). Nė pjesėn e kėpucės tė kukullės paraqitej njė lloj tjetėr plastike, ndėrsa nė trup rezultoi me pėrmbajtje tė lartė Chloride (Cl), kėpucėt rezultuan se kishin si mbushės Dioxid Titanium (Ti O2) dhe Zinc (Zn). Si konkluzion i Testit tė Lojėrave nė rezultatet e paraqitura nga kukullat e testuara rezultonin se indikatorėt e PVC paraqitnin rezultate shumė mė tepėr normės sė lejuar.

“Nė kėtė investigim, prania e pėrqendrimit tė lartė tė klorit ėshtė konsideruar si njė zėvendėsues pėr gjetjen e PVC pasi PVC ėshtė i vetmi plastikė e zakonshme e bėrė me klor. Nė mėnyrė tė ngjashme, prania e Ca, Zn, TiO2, nė mostrat e lodrave pėrbėn rrezikshmėri pėr shėndetin e fėmijėve”, thuhet nė reagimin e Koalicionit Shqiptar pėr Sigurinė e Lodrave (CATS).

Sipas deklaratės, pigmentet apo ngjyruesit janė pėrdorur nė mėnyrė rutinore tek PVC dhe kėto mund tė pėrbėhen si nga komponimet kimike organike dhe inorganike. Ngjyruesit qė pėrmbajnė metale janė shumė tė zakonshme dhe mund tė pėrfshijnė kadmium, plumb, krom, hekur, antinom, nikel, kobalt, bakėr, titan, mangan dhe zinkut. Pothuajse tė gjitha lėndėt e mėsipėrme dhe komponimet janė potencialisht toksike. “100% e mostrave tė kukullave tė testuara pėrmbajnė indikatorė tė lartė tė PVC - duke identifikuar gjithashtu dhe produktet e bėra nga PVC duke matur pėrmbajtjen e tyre nė klor. 100% e lodrave tė testuara pėrmbanin PVC-nė. PVC ėshtė plastika mė e keqe duke krijuar rreziqe tė mėdha dhe mund tė pėrmbajnė aditivė qė janė tė rrezikshme pėr shėndetin e njeriut”, thuhet mė tej.

Dioksid titaniumi i cili u gjend nė testimin e kryer ėshtė njė ultravjollcė (UV) - njė katalizator aktivizues i cili nė bazė tė studimeve shkakton dhe kancer nė qeniet njerėzore. Chloride vinyl nė rastin konkret ėshtė e pashmangshme nė prodhimin e PVC dhe mund tė shkaktojė probleme tė rėnda shėndetėsore, si kancer, dėmtimin endometriozale, dėmtime neurologjike, dėmtime tė sistemit imunitar, probleme tė frymėmarrjes, dėmtime tė mėlēisė dhe tė veshkave deri nė defekte tė lindjes. Lodrat e testuara me rezultat pozitiv pėr PVC nuk ishin tė etiketuara si tė tilla nė produkt ose paketim, duke e bėrė pothuajse tė pamundur pėr prindėrit qė tė zgjidhnin PVC-free produkte pėr fėmijėt e tyre. Lodrat nuk pėrmbanin asnjė etikete dhe asnjė tė dhėnė as nė gjuhėn shqipe dhe nė as njė gjuhė tjetėr lidhur me elementėt qė pėrmbanin lodrėn.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/51447/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2012, 23:59   18
allianz
 
Citim:
Lodrat nuk pėrmbanin asnjė etikete dhe asnjė tė dhėnė as nė gjuhėn shqipe
Po as kėta tė koalicionit s'duket se flasin dhe aq shqip, mė shumė si anglishte broshurishte duket. (Lufta sino-amerikane nė Rrashbull.)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.7.2012, 18:36   19
Citim:
Barnat e “Hemofarmit” vdekjeprurėse

Agjencia amerikane pėr ushqim dhe ilaēe “FDA” thotė se nė bimėt e kompanisė farmaceutike serbe “Hemofarm”, ka zbuluar baktere qė shkaktojnė ndėrprerjen e punės sė mushkėrive dhe vdekjen, shkruajnė mediat.

Agjencia nė fjalė para dy javėsh iu ka dėrguar letėr udhėheqėsve tė “Hemofarmit” dhe kėrkon kontroll tė cilėsisė pėrmes trajnimit tė ri tė tė punėsuarve, pastaj ridisenjimin e hapėsirave tė caktuara, rritjen e pastėrtisė etj.

Prodhimet e “Hemofarmit” gjenden nė shumicėn e farmacive tė Kosovės. Ndėrkohė qė kontrolli i barnave nė Kosovė ėshtė nė nivele tė ulėta, atėherė kėto barna tė rrezikshme janė lehtėsisht tė pėrdorshme nga popullsia nė Kosovė, por tė transportueshme edhe nė Shqipėri.

Ndėrsa, Ilir Dushi, kryeshef ekzekutiv i Agjencisė Kosovare pėr Produkte Medicinale, ka thėnė pėr Kosovapress se produktet e “Hemofarmit”, pėr shkaqe dokumentacioni qė nga janari i kėtij viti janė ndaluar tė importohen nė Kosovė. Mirėpo, ai nuk e ka mohuar qė produkte tė tilla tė ketė nė barnatoret kosovare.

Megjithatė, ai ka thėnė se presin vendimin e agjencisė amerikane pėr ushqim dhe ilaēe FDA dhe nėse ata vėrtetojnė se prodhimet e tilla janė tė dėmshme atėherė do tė ndalohet rreptėsisht.

Duke komentuar lajmet e disa mediave se agjencia amerikane FDA pėr kontrollin e barnave ka ndaluar importin nė SHBA te injeksioneve tė “Hemofarmit”, ku ėshtė gjetur bakteri i rrezikshėm Burkholderia cepacia, i cili shkakton sėmundjen e mushkėrive, ministri serb i Shėndetėsisė Zoran Stankovic, ka thėnė se nė korrik tė vitit tė kaluar inspeksioni kishte ndaluar prodhimin e barnave, pėr pesė muaj nė njė repart, pėr shkak tė lėshimeve tė caktuara.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=23759
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.2.2013, 21:53   20
Citim:
Konfirmohet prania e rritur e Aflatoksinės M1

Hulumtimet laboratorike tė zbatuara nė Maqedoni nė produktet e prodhuesit kroat "Dukat" konfirmaun se nė qumėshtin "Lagano jutro" ka prani tė rritur tė aflatoksinės M1.

Siē njoftoi Agjencia e ushqimit dhe veterinarisė, rezultatet e marra nga hulumtimet laboratorike tė zbatuara nga Fakulteti i Mjekėsisė veterinare, konfirmuan rritjen e pranisė tė aflatoksinės M1 me vlerėn mesatare nga 0,152 mikrogramė pėr kilogram. Bėhet fjalė pėr mostrat e analizuara prej 360 litra qumėsht nė kuti nga ky brend, qė ndodhen mbi mbikėqyrjen nė magazinėn e importit, respektivisht qė nuk lėshohen nė qarkullim.

Kėto sasi, siē qėndron nė njoftim, me urdhrin e Agjencisė do tė shkatėrrohen.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,15,104038
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.