Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.11.2007, 11:59   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Gėrmime nė Gjinokastėr (Adrianopol, Antigonė etj.)


Citim:
Gjinokastėr: Zbulohet banesė antike e periudhės romake
18/11/2007 - 11:40

Njė banesė antike qe sipas specialisteve mendohet se i perket periudhes romake, eshte zbuluar ne autorrugen Gjirokaster- Tepelene, gjatė punimeve pėr ndėrtimin e saj. Punėtorėt sapo kanė hasur nė kėtė objekt kanė ndėrprerė punėn, nė mėnyrė evitimin e dėmtimeve qė mund ti shkaktonin, ndėrsa kanė njoftuar nė drejtorinė e Monumenteve. Banesa shtrihet ne nje gjatesi rreth 60 metra, dhe me nje lartesi tre metra.

Specialistėt e konsiderojnė zbulimin e kėtij objekti antik te nje rendesie te vecante,qė ritet ti shtohet listės sė vendeve arkeologjike tė Gjirokastrės. Drejtori i drejtorise rajonale te Monumenteve te Kultures Spartak Drasa shprehet per tvNews 24 se aktualisht eshte ngritur nje grup pune i cili brenda 10 ditesh do te filloje germimet ne kete zone.

Gjate ketij viti po ne autorrugen Gjirokaster- Tepelene eshte zbuluar edhe varri i nje ushtari, nderkohe qe zbulime te tjera pritet te behen ne Andrianopol dhe Antigone si rezultat i ekspeditave qe pritet te ndermeren nga eksperte shqiptare dhe te huaj te arkeologjise.

http://balkanweb.com/sitev4/index.php?id=11858
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2007, 18:13   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Ēondi: Tė studiohet varri antik nė Jorgucat


Citim:
“Tė studiohet varri antik monumental nė Jorgucat”

Kjo ėshtė njė deklaratė e bėrė nga arkeologu i njohur Dhimitėr Ēondi, dje nė media. Varri monumental, i zbuluar pak vite mė parė gjatė punimeve pėr ndėrtimin e autorrugės Gjirokastėr-Kakavijė, rreth 800 metra nė verilindje tė fshatit Jorgucat, cilėsohet nga specialistėt si njė objekt me vlerė i periudhės sė antikitetit.

Sipas Ēondit, nga pastrimi rezulton se varri ka njė ripėrdorim tė tij nė periudhėn romake. Kjo reflektohet nė suvatimin e sipėrfaqes sė brendshme tė mureve tė dhomės sė varrimit”. Arkeologu shpjegon se zakonisht varret monumentale, tė zbuluara nė Ilirinė e Jugut dhe Epir kanė qenė grabitur qė nė kohėn e antikitetit, duke mos na dhėnė materiale tė sakta datimi.

Sipas tij, ato janė patinuar e ngjyrosur nė ngjyrė tė kuqe, ndėrsa korridori ėshtė lėnė i bardhė. Ndėrsa nė kohėn qė ėshtė bėrė edhe pastrimi i varrit nė Jorgucat janė gjetur disa fragmente nga enėt e inventarit tė tij. Ato janė tipike pėr shek. III-II p.e.s.

Dėshmi tė datimit tė kėtij objekti janė jo vetėm fragmentet e qeramikės helenistike, por dhe muratura me blloqe izodomike, me faqe tė rrafshėta dhe puthitje mjaft tė mira tė blloqeve midis tyre, si njė ndėrtim i sė njėjtės teknikė me muret rrethues tė qyteteve epirote nė gjysmėn e dytė tė shek. II p.e.s.

“Ky tip varri dėshmohet dhe nė jug tė Vjosės, nga njė varr i zbuluar nė kalanė e Borshit”, sqaron arkeologu Ēondi, i cili shton se varianti i varrit tė Jorgucatit ėshtė diēka mė vonė nga tipat e tjerė dhe datohet nė shek. III-II p.e.s.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=7640
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.12.2007, 17:33   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Gėrmime nė luginėn e Drinos, Antigonė, Gjinokastėr


Citim:
8 dhjetor 2007 / A. Allushaj / Tema

Antigonea ėshtė njė nga komunat mė tė njohura nė qarkun e Gjirokastrės. Vetėm 3 km larg, ajo shtrihet rrėzė malit tė Ēajupit, duke i bėrė karshillėk qytetit muze. I ngritur mbi shtratin e lumit Drino, komuna u pagėzua me kėtė emėr, pėr shkak se nė territorin e saj gjendet qyteti antik, tė cilėn Pirroja e ndėrtoi si dhuratė pėr gruan e tij Antigonėn. E vendosur nė njė pozicion tė favorshėm dhe dominues, zona ėshtė mjaft tėrheqėse dhe niveli i jetesės konsiderohet i kėnaqshėm. Disa investime jane duke u kryer, ndėrsa tė tjera shihen si mjaft prioritare, siē ėshtė segmenti rrugor qė lidh qytetin e Gjirokastrės me Parkun Arkeologjik tė Antigonesė. Njė pėrmisėrim i saj do t'i jepte njė hov tė ri zonės, sidomos pėr zhvillimin e turizmit ditor. Aktualisht, komuna siguron njė fitim prej 120 mijė dollarėsh nė vit, ndėrsa banorėt i sigurojnė tė ardhurat e tyre nga bletaria, blegtoria, bujqėsia dhe prodhimet artizanale autoktone. Tė gjitha prodhimet artizanale, krahas motiveve tė tyre autoktone, do tė kenė edhe imitacione tė figurave dhe objekteve tė zbuluara gjatė gėrmimeve arkeologjike nė qytetin antik. Ky biznes shihet si mjaft fitimprurės dhe tashmė janė hedhur edhe hapat e parė.


Zhvillimi i zonės


Komuna pėrbėhet nga 5 fshtara: Saraqinisht, Arshi Lengo, Krinė, Tranoshishte dhe Asim Zeneli dhe numėron rreth 2 500 banorė, tė cilėt i pėrkasin besimeve tė ndryshme fetare. Mosha mesatare e popullsisė konsiderohet e re, rreth 35 vjeē. Ndryshe nga komunat e tjera tė rajonit jugor, emigracioni ėshtė nė nivele tė papėrfillshme, vetėm 8 %. Por tashmė edhe kjo kategori po kthehet, duke investuar fitimet e saj nė ndėrtimin dhe rikonstruksionin e banesave, si dhe nė ngritjen e bizneseve tė reja. Vendin e shtėpive tė thjeshta e njėkatėshe, tashmė e kanė zėnė vilat dy dhe trikatėshe, tė ndėrtuara me gurė dhe dru, moderne dhe mjaft bashkėkohore. Mbi 60 % e shtėpive janė rikonstruktuar, proces ky qė vazhdon me ritme tė larta sidomos nė Saraqinishte, fshat ky qė gjendet pranė qendrės arkeologjike. Afėrsia me qytetin dhe resurset qė ofrohen pėr shkak dhe pozicionit mjaft tė favorshėm bėnė qė banorėt tė mos e braktisin zonėn. Banorėt preferojnė qė binzeset e tyre t'i vendosin nė territorin e komunės. Rreth 17 biznese tė vogla, nė tė cilat janė tė punėsuar kryesisht banorėt, kanė ndikuar nė uljen e nivelit tė papunėsisė, ku ndryshe nga komunat e tjera, numri i familjeve tė cilat trajtohen me ndihmė sociale ėshtė gati i papėrfillshėm. Nė masėn 70 %, banorėt i sigurojnė tė ardhurat e tyre prej mbarėshtrimit tė tė imtave, pėrpunimit tė leshit, si dhe nga tregtimi i prodhimeve sezonale, pasi krahina ka drejtim blegtoral dhe bujqėsor. Por, antigonasit dinė ta ta shfrytėzojnė mė sė miri pozicionin e tyre. Afėrsia me qytetin e Gjirokastrės dhe me rrugėn nacionale ua lehtėson lėvizjen pėr tregtimin e produkteve, ndėrsa afėrisa me malin e Ēajupit, pėr shkak tė florės sė pasur tė tij bėn qė cilėsia e produkteve tė tyre ta ketė tregun e garantuar. Mjaft prej njėsive tregtare tė bulmetit, jo vetėm nė Gjirokastėr, por edhe nė qytetet e tjera tė vendit, si Tirana, Durrėsi, etj., janė edhe porositėsit kryesorė tė tyre. Kėrkesa gjithnjė e nė rritje pėr kėto produkte ka sjellė edhe ngritjen e disa punishteve tė pėrpunimit. Mjetet tradicionale dhe ato primitive nė prodhimin e nėnprodukteve, tashmė janė zėvendėsuar nga teknologjia, e cila ka rritur, jo vetėm cilėsinė, por edhe larminė e asortimenteve. Njė impakt tė ri, zonės pritet t'i japė edhe ndėrtimi i tregut tė shumicės sė qytetit tė Gjirokastrės, i cili ka filluar tė ndėrtohet nė hyrje tė territorit tė komunės Antigone, me financim tė Bankės Botėrore dhe qė pritet tė pėrfundojė brenda vitit 2009. Nė kėtė mėnyrė, fermerėt dhe blegtorėt do ta kenė mė tė lehtė tregtimin e produkteve tė tyre. Si njė biznes mjaft fitimprurės, qė po tėrheq vėmendjen e tė huajve, gjatė viteve tė fundit janė edhe prodhimet artizanale. Tė njohur pėr prodhimet e tyre tradicionale, si sixhadet, qilimat, velenxat, etj., antigonasit po e shfrytėzojnė kėtė, jo vetėm pėr tė rritur tė ardhurat e tyre, por edhe si njė mundėsi pėr tė ruajtjur traditėn e tyre tė trashėguar nė vite.


“Artizanet antigonase”


"Artizanet e Antigonesė" ėshtė kompleksi mė i ri qė ėshtė vendosur nė njė ndėrtesė dykatėshe, nė qendėr tė fshatit Asim Zeneli, me njė mijė banorė. Tradita e krijuar nė punimet artizanale, si njė nga tiparet e veēanta dalluese, i shtyu drejtuesit e komunės tė kėrkonin bashkėpunim me donatorė tė ndryshėm. Kėmbėngulja rezultoi e suksesshme. Nė krye tė tre viteve pėrpjekjeje, shoqata norvegjeze “Venstres Opplysningsforbung”, paraqiti interes pėr prodhimet tradicionale tė zonės. Kryetari i komunės, Ylli Muho, thotė se, “brenda njė kohe tė shkurtėr, mundėm tė fitonim atė ēfarė u kishim premtuar banorėve.” Ngritėn nga themelet kompleksin e artizaneve, njė aktivitet ky i mirėfilltė tregtar. Me njė fond prej 100 mijė eurosh, u bė i mundur rikonsktruksioni i ndėrtesės, si dhe blerja e pajisjeve dhe makinerive. Nė tetė tezgjahėt e drurit tė ardhur nga Suedia, punojnė 25 artizanet e para, tė cilat endin tė ndara nė dy turne njė larmi punimesh artistike. Tė gjitha prodhimet janė me material leshi, i cili pėrpunohet nė kushte artizanale nė familjet antigonase. Lėnda e parė, pėr prodhimin e sixhadeve, qilimave, ēantave, plafeve, shalleve dhe aksesorėve tė tjerė zbukurues, pėrftohet nga mbarėshtrimi i 5 mijė krerėve bagėti tė imta, prej tė cilėve edhe blegtorėt pėrfitojnė tė ardhura tė kėnaqshme. Muho thotė se, aktualisht synohet cilėsi, ndėrsa mė pas do tė rritet numri i asortimenteve dhe tė shumėllojshmėrisė sė artikujve. I gjithė synimi, sipas tij, ėshtė qė pėrveē produkteve qė do tė shkojnė pėr tregun e brendshėm tė mund edhe tė eksportohet. Gjithēka e prodhuar ėshtė autoktone dhe nė mėnyrė artizanale. Kombinime shumėngjyrėshe dhe motive tradicionale tė zonės, tė kombinuara kėto me imitacione zbulime arkeologjike nė qytetin antik tė Antigonesė. Drejtuesit e kompleksit po mendojnė edhe pėr mėnyrėn e tregtimit tė produkteve dhe po bėhen pėrpjekje pėr t'u lidhur me agjencitė turistike. Disa njėsi tregtimi priten tė hapen kryesisht nė qytetet turistike, si Saranda, Vlora, Durrėsi, por edhe nė Tiranė, por, padyshim edhe nė qytetin muze tė Gjirokastrės, i cili ėshtė edhe nėn mbrojtjen e UNESCO-s. Gjirokastra mbetet edhe qyteti mė i preferuar pėr tregtim, pasi numri i vizitorėve tė huaj, sa po vjen dhe po rritet. "Sivjet fluksi i turistėve vendas dhe atyre tė huaj, nė qytetin muze ishte i lartė dhe ne do ta shfrytėzojmė kėtė pėr tė bėrė edhe ekspozimin dhe shitjen e kėtyre artikujve", - thotė Muho. Ndėrkohė qė, dy nga asortimentet qė prodhohen nga gratė artizane tė Antigonesė do tė eksportohen drejt Norvegjisė.


Zbulimet e Antigonesė


E vendosur 16 km larg qytetit tė Gjirokastrės, nė njė pozicion dominues, qytetėrimi i lashtė vazhdon tė paraqes interes. Zbulimet e kryera nė tė, tashmė janė objekt i imitacioneve, pėr tė gjitha prodhimet artizanale autoktone. Vetė komuna ka zgjedhur si stemė tė vetėn figurėn e Sfinksit, njė nga zbulimet mė tė rėndėsishme. Figura e tij, por edhe i mjaft prej objekteve, tė cilat qytetėrimi i lashtė, pėr shekuj i ka ruajtur nė gjirin e vet dhe tė dala nė dritė gjatė gėrmimeve arkeologjike do tė jenė objekt i imitacioneve, tė punimeve artizanale. Krahas ngritjes sė kompleksit tė artizaneve, po shihet mundėsia edhe e ngritjes sė dy reparteve tė tjerė, atij tė gdhendjes nė dru dhe derdhjes nė bronx. Tė gjitha prodhimet dhe objektet qė do tė pėrftohen nga gdhendja e drurit dhe derdhja e bronxit do tė tregtohen sė bashku me ato tė prodhimeve artizanale tė "Artizaneve tė Antigonesė". I gjithė ky lloj biznesi, jo vetėm qė do tė rrisė tė ardhurat, por do tė krijojė premisa pėr rritjen e vizitorėve dhe tė zhvillimit tė turizmit ditor. Tė gjitha suveniret qė do tė hidhen nė treg, pavarėsisht se do tė jenė imitime, do tė pėrafrojnė me ato autentike. Tė paraqitura nė njė version tė ri, padyshim qė ato do tė ngjallin interesin e blerėsve vendas dhe tė huaj. Gjithkush qė do tė shkojė e do tė vizitojė Antigonenė do tė ruajė prej saj njė relike, qoftė ky edhe imitacion, pasi kjo shihet si njė mundėsi pėr t'i rikthyer asaj shkėlqimin e dikurshėm tė njė qytetėrimi, tė cilėn Pirroja e ngriti nė nivelet mė tė larta ekonomike, kulturore dhe artistike, tė asaj kohe.

http://www.gazetatema.net/?gjuha=0&id=1878
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2008, 09:22   4
allianz
 
Hapet parku i Antigonesė:

Citim:
Zgjohet Gjirokastra
19/04/2008

Nė kuadėr tė “Ditės Ndėrkombėtare tė Monumenteve”, Parku Arkeologjik Kombėtar i Antigonesė ka hapur ditėn e premte dyert pėr vizitorėt vendas dhe tė huaj.

Ėngjėllush Serjani, drejtor i parkut, tha se "gjatė njė viti pune dhe pėrpjekjeje tė stafit modest tė zyrės, me njė fond prej 3 milionė lekė, nė njė terren tė vėshtirė nga pikėpamja infrastrukturore, Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve ia ka dalė mbanė qė tė realizohen tre investime te vlefshme pėr tė ardhmen turistike tė kėtij parku".

Ai tha se gjatė vitit 2008, stafi i zyrės sė parkut arkeologjik tė Antigonesė, ka mbėshtetur studimin “Plani i Menaxhimit 2008-2012” dhe ėshtė angazhuar pėr sensibilizimin dhe tėrheqjen e donatorėve dhe publikut, sidomos tė moshave tė reja, nė njohjen, promovimin, zbulimin dhe ruajtjen e vlerave tė monumenteve dhe trashėgimisė kulturore antike nė Antigonesė.

Parku Arkeologjik Kombėtar i Antigonesė ėshtė i vendosur mbi dy kodra nė vendin e quajtur Jerma, nė pjesėn jugperėndimore tė fshatit Saraqinishtė, tė luginės sė lumit Drino, nė distancė 5 kilometra, nė vijė tė drejtė nga qyteti i Gjirokastrės. Antigonea ėshtė shpallur monument kulture nė vitin 1963, ndėrsa nė vitin 2006, Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, miratoi pėr herė tė parė ēeljen e zyrės sė Parkut Kombėtar tė Arkeologjisė tė Antigonesė.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=5433
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2008, 23:34   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Gėrmime nė luginėn e Drinos, Antigonė, Gjinokastėr


Citim:
28 Maj 2008 21:36:00

GJINOKASTĖR- Pasuria arkeologjike dhe trashėgimia kulturore pėrgjatė luginės sė Drinos nė rrethin e Gjinokastrės, vazhdojnė tė pėrbėjnė njė tėrheqje tė veēantė pėr specialistėt e monumenteve tė kulturės, arkeologėt apo grupet e ndryshme tė vizitorėve. Gjatė ditėve tė fundit sitet dhe objektet arkeologjike tė kėsaj zone kanė tėrhequr sėrish interesimin e misionit arkeologjik shqiptaro-italian. Pėrgjatė tri viteve tė fundit ky mision ka realizuar njė sėrė kėrkimesh duke arritur tė nxjerrė nga thellėsitė e nėntokės elementė me vlera tė rralla historike dhe studimore ne lidhje me zhvillimin social-ekonomik dhe kulturor tė kėsaj zone.

“Aktualisht nė qendėr tė punės sonė ėshtė pėrpilimi i hartės dixhitale nė lidhje me vendodhjen e siteve arkeologjike pėrgjatė luginės sė Drinos”, thotė profesori i universitetit tė Maceratės, Itali, Roberto Perna. Krahas 10-15 siteve tė njohura mė parė si ai i Adrianopolit, Antigonės, Palokastrės etj, misioni arkeologjik gjatė kėtyre ditėve tė para tė kėsaj faze tė projektit ka identifikuar edhe rreth 40 site tė tjera arkeologjike nė zonėn e Selckės, Stegopulit, Selos etj.

“Nė pėrfundim tė verės misioni arkeologjik shqiptaro-italian synon tė pėrgatisė hartėn dixhitale nė tė cilėn do tė jenė identifikuar rreth 100 site, objekte arkeologjike dhe tė trashėgimisė kulturore pėrgjatė luginės sė Drinos”- thotė arkeologu Vladimir Qirjaqi.

Ndėrkohė sipas arkeologėve italianė bashkėpunim me kolėgėt shqiptarė tė Institutit tė Monumenteve tė Kulturės, Drejtorisė Rajonale tė Monumenteve tė Kulturės nė Gjinokastėr dhe universitetit “Eqrem Ēabej” ka qenė i frytshėm pasi krahas promovimit tė objekteve arkeologjike tė njohura apo pak tė njohura ėshtė bėrė edhe identifikimi i siteve dhe objekteve arkeologjike dhe atyre tė trashėgimisė kulturore tė panjohura mė parė. Pėr specialistėt e misionit arkeologjik shqiptaro-italian i rėndėsishėm ėshtė fakti qė nė tė ardhmen kėta elementė tė jenė tė vizitueshėm duke u vendosur nė shėrbim tė zhvillimit tė turizmit kulturor nė kėtė zonė.

Falė pasurisė historike, arkeologjike dhe trashėgimisė kulturore qė mbart, Jugu i Shqipėrisė shikohet si njė zonė me resurse tė rėndėsishme pėr tėrheqjen e vizitorėve vendas dhe tė huaj dhe zhvillimin e turizmit kulturor.

http://www.shekulli.com.al/news/101/...008-05-28.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.6.2008, 13:11   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Drino: Nisin gėrmimet arkeologjike nė Adrianopojė


Citim:
Nis nga punimet nė Hadrianopol misioni i pėr bashkėt italo- shqiptar pėr gėrmime arkeologjike nė kėtė zonė. Ekipi italian kryesohet nga profesor Roberto Perma ndėrsa ai shqiptar nga arkeologu i njohur gjirokastrit Vladimir Qirjaqi.

Ekspedita qė sapo ka filluar ka si objektiv kryesor evidentimin e plotė tė pasurisė arkeologjike dhe monumentale tė luginės sė Drinos duke aplikuar metodat e reja satelitore.

Sipas arkeologut Vladimir Qirjaqi, nė fund tė kėsaj ekspedite do tė evidentohen sajte tė luginės sė Drinos tė cilat deri mė sot janė pak ose aspak tė njohura. Pėr kėtė qėllim nė fillim tė muajit korrik do tė fillojnė gėrmimet nė tė gjithė luginėn.

Ekspedita do tė mbyllet nė muajin tetor tė kėtij viti. Konkluzionet pėrfundimtare, veē kontributit shkencor do tė shėrbejnė edhe pėr ruajtjen, restaurimin dhe pėrpilimin e guidave turistike.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=38003
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2008, 10:12   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Arkeologėt duan Dropullin


Citim:
12/08/2008

Arkeologė italianė nė bashkėpunim me specialistėt e Institutit Shqiptar tė Arkeologjisė nė Tiranė kanė nėnshkruar sot (e hėnė) nė mjediset e Komunės sė Dropullit tė Poshtėm (Gjinokastėr), njė marrėveshje mirėkuptimi trepalėshe pėr vlerėsimin e trashėgimisė arkeologjike tė kėsaj zone. Marrėveshja u nėnshkrua nga kryetari i Komunės sė Dropullit tė Poshtėm, Dhimitėr Maluqi, nga pėrfaqėsuesja e Institutit tė Monumenteve tė Kulturės, Shpresa Gjongecaj si dhe nga pėrfaqėsuesi i palės italiane, koordinatori prof. Roberto Perna.

Sipas arkeologut italian, kjo marrėveshje do tė mundėsojė lehtėsimin e arkeologėve shqiptarė dhe italianė nė nxjerrjen nė dritė tė tė gjitha objekteve monumentale qė ndodhen prej shekujsh tė fshehura nė afėrsi tė teatrin antik tė Hadrianopolit nė kėtė zonė.

“Objektivat e marrėveshjes janė kryesisht nė fushėn e arkeologjisė, por ajo qė dua tė theksojė se sivjet parashikohet tė realizohet harta arkeologjike qė fillon nga zona arkeologjike deri tė luginėn e Drinit”, - u shpreh prof. Perna.

Sipas marrėveshjes, tė gjitha palėt do tė prezantojnė bashkėrisht njė plan vjetor aktiviteti pranė Institutit Kombėtar Arkeologjik dhe bashkėpunimi do tė jetė nėn vėzhgimin dhe pėrgjegjėsinė e njė Komiteti Shkencor tė pėrbėrė nga 10 arkeologė, prej tė cilėve gjashtė janė shqiptarė dhe katėr italianė.

I pranishėm nė kėtė marrėveshje ishte edhe rektori i Universitetit “Eqrem Ēabej” tė Gjinokastrės, Gėzim Sala. Teatri i lashtė i Hadrianopolit, ndodhet rreth 10 kilometra larg qytetit tė Gjinokastrės, nė luginėn e Drinit dhe ka njė kapacitet prej 4 mijė spektatorėsh, ėshtė i pajisur me 27 shkallė, ka 4 hyrje dhe njė skenė me dy kate.

Ky teatėr ėshtė evidentuar pėr herė tė parė gjatė Luftės sė Parė Botėrore, prej arkeologut austriak, Prashniker. Gėrmimet e para nė kėtė teatėr janė bėrė prej Institutit tė Arkeologjisė, i kryesuar nga arkeologu Apollon Bace, qė nė vitet ’80.

Misioni arkeologjik italo-shqiptar qė po punon nė Hadrianopol ka mbėshtetjen e Ministrisė sė Jashtme Italiane.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=9529
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2008, 10:28   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkeologu Perna: Pse rikthehemi ne Adrianopol
19 Gusht 2008

(...)

Si i konsideroni arritjet e misionit arkeologjik te radhes ne rrenojat e Adrianopolit antik ?

Persa i perket rezultateve te ketij misioni, i cili perben edhe vitin e trete te germimeve ne sitin arkeologjik te Adrianopolit mund te themi qe jane shume te mira. Une i shikoj keto arritje ne dy aspekte, ne aspektin shkencor dhe studimor si edhe ne aspektin e vendosjes se tyre ne sherbim te zhvillimit te turizmit.

Persa i perket aspektit shkencor jane arritur shume rezultate ndersa persa i perket edhe aspektit te administrimit te territorit, pra te vendosjes se sitit arkeologjik ne funksion te zhvillimit te zones mund te them se kemi arritur rezultate shume te mira me misionin arkeologjik te kesaj vere.


Konkretisht cilat jane zbulimet arkeologjike me te fundit?

Gjate kerkimeve dhe studimeve te kesaj vere ne bashkepunim me koleget shqiptare kemi bere te mundur zgjerimin e zones arkeologjike me 1200 metra te tjera, pra me zbulime te reja ku bie ne sy pjesa administrative e qytetit te Adrianopolit, ne krah te teatrit. Ketu kemi zbuluar objekte qe datojne nga shekulli i II-te deri ne shekullin e VI-te e.s., pra kemi nje sere objektesh te pjeses administrative te qytetit, qe dolen ne drite me germimet e fundit.

Mund te themi, qe ne disa zona jane bere edhe sondazhe e kerkime ne thellesi per te shtuar njohurite per fazat e ndryshme te qytetit dhe kemi arritur te studiojme deri tek origjina e fillimit te qytetit, qe i perket shekullit te II e.s.

Gjate germimeve te kesaj vere kemi gjetur edhe shume qeramike, e cila i perket si botes helenistike por edhe asaj romake dhe afrikane. Kam parasysh ketu zbulimin e shume materialeve ne qeramike te llojit te amforave, te cilat tregojne per shkembimet e medha qe ka patur ky qytet ne antikitet.

Gjate germimeve arkeologjike jane gjetur edhe shume fragmente arkitektonike qe tregojne evolucionin e zones gjate shekujve.

(...)

http://www.kohajone.com/html/artikull_29498.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.8.2009, 23:00   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Harta e Luginės sė Drinos, i jep fund misionit

Nis punimet ekspedita e katėrt arkeologjike shqiptaro-italiane

Ekspedita arkeologjike shqiptaro-italiane nė pėrbėrje tė sė cilės pėrfshihen arkeologė tė departamentit tė shkencave arkeologjike dhe historike tė arkitektit nga Universiteti i Manceratės, nėn drejtimin e Roberto Pernės dhe Departamentit tė Antikitetit pranė Instituti Arkeologjik Shqiptar me arkeologun Dhimitėr Ēondi, kanė nisur nė qytetin romak tė Hadrianopolis qė ndodhet nė Sofratikė tė Gjirokastrės, nė qendėr tė Luginės sė Drinos.

Ata po realizojnė nė kėtė mėnyrė misionin e katėrt tė gėrmimeve tė parashikuar nga protokolli i bashkėpunimit midis dy institucioneve. Sipas prof. Roberto Pernės gjatė kėtij misioni do tė vazhdojė puna pėr realizimin e disa aktiviteteve tė gėrmimit dhe studimit arkeologjik jo vetėm nė qytetin romak tė Hadrianopolis, por edhe nė sitet e tjera tė Luginės sė Drinos me synimin e pėrfundimit tė Hartės Arkeologjike tė Luginės sė Drinos.

"Nė koordinim me njė ekip tė departamentit tė shkencave tė tokės tė Universitetit tė Kamerinos dhe me arkeologun shqiptar, Vladimir Qirjaqi, paraprakisht ėshtė kryer nė terren evidentimi i kėtyre gjurmėve tė antikitetit, tė cilat kanė bėrė tė mundur individualizimin pėr herė tė parė tė shumė siteve me vlerė, duke u nisur prej njė repertori bibliografik i realizuar nė bazė tė punėve tė profesor Budinės, si dhe tė elementeve tė panjohura mė parė", tha Prof Perna.

Gjatė tri ekspeditave tė mėparshme nė Hadrianopol nga grupet e pėrbashkėta tė ekspertėve janė realizuar punime arkeologjike tė rėndėsishme brenda zonės urbane pėrballė teatrit tė kėtij qyteti antik tė zbuluar rreth 30 vjet mė parė nga Prof. Apollon Baēe.

Janė gėrmime dhe kėrkime qė mundėn tė lidhin vetė teatrin me pjesėt e tjera nė shtrirje tė qytetit antik. Ekspedita e porsanisur synon vazhdimin e gėrmimeve pėrballė teatrit qė do tė zhvillohet nė njė shtrirje prej 1200 metra katrorė.

Mė parė nė kėtė zonė ėshtė realizuar heqja e shtresės sė dheut, qė pėrbėhet nga aluvione tė imta tė lumit Drino deri te nivelet arkeologjike tė individualizuara, nė thellėsinė 2.5 metra.

Gėrmimi i mėparshėm ka bėrė tė mundur individualizimin e disa ndėrtesave tė karakterit monumental qė dokumentojnė disa prej fazave kryesore tė jetės nė kėtė zonė urbane.

Sipas Prof. as. dr Dhimitėr Ēondi elementet nė dispozicionin, tė grumbulluara nga gėrmimet arkeologjike tė mėparshme tregojnė se gjatė periudhės helenistike banorėt kanė preferuar vendosjen nė zonat kodrinore nė pjesėt mė tė ngritura, nė pėrgjithėsi, lehtėsisht tė evidentuara, tė lidhura me mbrojtjen e rrugėve kryesore midis Luginės sė Drinos dhe zonave pėrreth, ndėrsa nė periudhėn romake vendosja e vendbanimeve tenton drejt pėrqendrimit pėrgjatė Luginės sė Drinos.

Kėshtu lindja e sitit urban tė Hadrianopolis, duket se ėshtė e lidhur me fillimin e shekullit II e.s., kur ndoshta njė nga sitet e luginės ėshtė riorganizuar.

Nė kėto momente, qyteti i Hadrianopolis ka pasur njė aktivitet intensiv ndėrtimor qė vazhdojnė pa zgjidhje vazhdimėsie, ku dhe ndėrtimet monumentale pėsojnė modifikime dhe restaurime, tė cilat ruajnė aspektin planimetrik dhe atė funksional.

Gėrmimet e mėvonshme dokumentojnė njė proces intensiv transformimesh urbane, duke pėrfshirė realizimin e njė ndėrtese qė mendohet tė ketė karakter sakral (tė shenjtė).

Organizatorėt e ekspeditės sė katėrt shqiptaro-italiane kanė njė bashkėpunim tė ngushtė edhe me pedagogėt dhe studentėt e Universitetit tė Gjirokastrės, si dhe me ekspertėt e Drejtorisė Rajonale tė Kulturės Kombėtare pėr Qarkun e Gjirokastrės.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=69188
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.8.2009, 18:38   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Gjirokastėr: Pėrfundon ekspeditėn nė qytetin antik tė Hadrianopolis

Misioni i katėrt i kėrkimeve arkeologjike nė qytetin antik tė Hadrianpolis dhe nė Lugėn e Drinos, ka pėrfunduar ditėn e enjte.

Kėrkimet arkeologjike kanė vijuar edhe brenda nė teatėr, ku janė individualizuar disa struktura tė vona, qė lidhen me transformimet qė pėsoi objekti gjatė periudhės bizantine.

Me interes tė veēantė janė edhe kėrkimet nė Nekropol, qė pas kėrkimeve me gjeoradar qė u zhvilluan njė vit mė parė, sivjet filloi gėrmimi arkeologjik, duke bashkėpunuar edhe me drejtuesit e lartė tė Komunės sė Dropullit tė Poshtėm.

Nė afėrsi tė teatrit tė Hadrianopolit janė zbuluar deri tani 6 vare, tė cilat ndihmuan pėr tė pėrcaktuar mė mirė karakteristikat e kėtyre monumenteve tė veēanta, si dhe topografinė e nekropolit qė shtrihet nė njė zonė shumė tė madhe.

Kėrkimet arkeologjike janė pjesė e Projektit “Archadrin”, ku si objektiv kryesor ka kontributin nė zhvillimin e qėndrueshėm tė territorit shqiptarė, nėpėrmjet njohjes, mbrojtjes dhe vlerėsimit tė pasurisė arkeologjike tė qytetit romak tė Hadrianopolis dhe tė Luginės sė Drinos.

Qyteti antik i Hadrianopolis ndodhet 14 kilometra larg qytetit tė Gjirokastrės. Gjatė studimeve gjeosizmike dhe me gjeoradar tė misioneve tė zhvilluara nė periudhėn 2006-2007, ėshtė arritur tė konfirmohet nė linja tė pėrgjithshme shtrirja e qytetit 350 metra nė drejtim lindje-perėndim dhe 400 metra nė drejtim veri-jug me teatrin si pikė referimi, e cila ka njė kapacitet prej 4 mijė spektatorėsh, ėshtė i pajisur me 27 shkallė, ka 4 hyrje dhe njė skenė me dy kate.

Pėr herė tė parė ai u evidentua gjatė Luftės sė Parė Botėrore nga arkeologu austriak, Prashniker. Gėrmimet e para nė kėtė objekt u kryen nė vitet 1980 nga Instituti i Arkeologjisė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=61404
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2009, 22:40   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Teatri i Hadrianopolit drejt restaurimit

GJIROKASTER - Teatri antik i Hadrianopolit pritet t’i nėnshtrohet njė projekti zinxhir tė restaurimit nga ana e specialistėve italianė dhe shqiptarė. Procesi i restaurimit do tė realizohet nga arkeologėt vendas dhe italianė nė bashkėpunim me Institutin e Monumenteve tė Kulturės nė Tiranė si dhe me Drejtorinė Rajonale tė Kulturės Kombėtare nė Gjirokastėr.

Sipas specialistėve tė arkeologjisė, kėrkimet dhe studimet nė teatrin e Hadrianopolit kanė qenė njė element i rėndėsishėm i punės sė tyre gjatė sezonit tė verės qė kaloi.

Pėrgjatė kėsaj periudhe tė pėrfunduar, specialistėt e arkeologjisė kanė individualizuar mjaft struktura tė hershme dhe tė vona, tė cilat kanė lidhje direkte me transformimet qė pėsoi objekti i shfaqjeve nė periudhėn bizantine.

Njėkohėsisht arkeologėt kanė pėrfunduar edhe rilevimet e teatrit antik. Ky objekt i trashėgimisė kulturore vitet e fundit ka shėrbyer edhe si skenė pėr shfaqjen e premierave tė ndryshme e sidomos ato teatrale.

Qysh prej krijimit tė tij shekuj mė parė, nė gusht tė vitit 2006, nė skenėn e tij u vu pjesa teatrale “Bakantėt”, si dhe spektakle tė realizuara nga nxėnėsit e rinj tė shkollave tė mesme tė Gjirokastrės.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=32572
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.4.2010, 07:32   12
Citim:
Kėrkime tė reja arkeologjike nė luginėn e lumit Drino

Gjirokatėr, 10 prill - Nė Gjirokastėr pas gėrmimeve tė fundit arkeologjike nė Luginėn e Drinos po analizohen objektet e gjetura falė njė projekti shqiptaro-italian.

Arkeologėt thonė se po synojnė ngritjen pranė Universitetit tė Gjirokastrės tė njė Laboratori pėr gjetjet arkeolojike.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,9,17592
Citim:
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.6.2010, 19:55   13
Citim:
Shkatėrrohet me ēekiē varri antik i Jorgucatit

Pėr tė dytėn herė brenda njė jave, persona tė panjohur kanė dhunuar varrin monumental tė Jorgucatit, njė monument kulture i periudhės antike, qė doli nė dritė 7-8 vjet mė parė gjatė punimeve pėr ndėrtimin e autorrugės Gjirokastėr-Kakavijė.

Monumenti qė ndodhet rreth 800 metra nė verilindje tė fshatit Jorgucat nė pikėn ku autorruga kryqėzohet me rrugėn qė tė ēon nė Sarandė ėshtė goditur me mjete tė forta, qysqi e ēekiē, duke thyer gurėt, pllakat dhe pragun ndarės tė dy dhomave tė tij.

Dėmtimi ėshtė konstatuar dhe raportuar nė Drejtorinė Rajonale tė Monumenteve nga grupe specialistėsh tė huaj tė arkeologjisė qė kanė vizituar kėtė varr monumental tė tipit maqedonas pėr qėllime studimore.

Persona ende tė paidentifikuar, nė rastin e parė kanė goditur me qysqi hekuri pllakėn e pragut ndarės midis dy hapėsirave tė brendshme tė varrit, ndėrsa nė rastin e dytė janė thyer disa nga elementėt origjinalė prej guri tė kėtij varri qė sipas specialistėve daton nė shek. III-II p.e.s.

Drejtori i Drejtorisė Rajonale tė Monumenteve tė Kulturės nė Gjirokastėr thotė se nė tė dyja rastet ka denoncuar nė polici dhunėn ndaj kėtij monumenti, por deri tani nuk ka asnjė reagim nga strukturat e Komisariatit tė Policisė.

“Ekspertėt e monumenteve kanė konstatuar se kemi tė bėjmė me njė dėmtim tė qėllimshėm. Pėr sa kohė nuk ka njė pėrgjigje nga ekspertėt e policisė pėr autorėt e kėtij krimi, ėshtė e vėshtirė tė flitet pėr qėllimin e kėsaj barbarie”, u shpreh drejtori i monumenteve Spartak Drasa.

Pėrveē dhunimit, specialistėt kanė konstatuar edhe njė gėrmim tė dyshimtė rreth 300 metra larg varrit. Gėrmimi ėshtė bėrė me mjete tė rėnda nė njė thellėsi rreth njė metėr poshtė nivelit tė fushės dhe nė sipėrfaqe janė gjetur pjesė dhe mbetje tė qeramikės antike.

“Nuk dihet pse ėshtė bėrė ky gėrmim dhe transportim dheu, ndoshta ėshtė bėrė edhe thjesht pėr tė mbushur hapėsirat e kopshteve nga banorėt qė jetojnė nė fshatrat e zonės, por gjithsesi ne kemi bėrė denoncimin nė organet e policisė pėr tė zbuluar qėllimin dhe autorėt e kėtij gėrmimi”, ka thėnė Drasa.

Arkeologu qė ka realizuar projektin pėr shpėtimin dhe restaurimin e varrit monumental tė Jorgucatit, Dhimitėr Ēondi, thotė se gjatė kohės kur janė kryer punimet pėr restaurimin dhe pastrimin e varrit nė Jorgucat janė gjetur disa fragmente nga enėt e inventarit tė tij.

Arkeologu shpjegon se zakonisht varret monumentale, tė zbuluara nė Ilirinė e Jugut dhe Epir kanė qenė grabitur qė nė kohėn e antikitetit, duke mos na dhėnė materiale tė sakta datimi.

“Ky tip varri dėshmohet dhe nė jug tė Vjosės, nga njė varr i zbuluar nė kalanė e Borshit, porse varianti i varrit tė Jorgucatit ėshtė diēka mė vonė nga tipat e tjerė dhe datohet nė shek. III-II p.e.s”, sqaron Ēondi.

http://216.75.13.41/index/kulture/bb...7b430d77c.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2010, 22:07   14
Citim:
Ekspedita arkeologjike nė Hadrianopol

Kanė rinisur sėrish kėrkimet nė Teatrin e Hadrianopolit. Arkeologėt dhe specialistėt tė Universitetit tė Maceratės drejtuar nga Prof. Roberto Perna dhe Instituti i Arkeologjik tė Tiranės drejtuar nga Prof. Dhimitėr Ēonda vazhdojnė kėrkimet e nisura mė 2009 pranė Nekropolit, duke dashur “t’i rijapin jetė” kėtij qyteti me anė tė projekteve tė pėrbashkėta.

Ky ėshtė misioni i pestė pėr kėrkimet dhe studimet arkeologjike nė qytetin antik qė ndodhet nė qendėr tė Luginės sė Drinos nė Sofratikė tė Dropullit tė Poshtėm nė rrethin e Gjirokastrės.

Ky mision vjen nė vazhdim tė ekspeditave tė mėparshme dhe njė pjesė e programit tė tij ka nisur gjatė majit dhe me Drejtorinė Rajonale tė Monumenteve Gjirokastėr me studimin e materialeve tė zbuluara mė parė dhe realizimin e Hartės Arkeologjike tė Luginės se Drinos.

Nė kėrkimet e kėtij viti, krahas studentėve italianė tė Universitetit tė Maceratės, studentėve shqiptarė tė universiteteve publike tė Gjirokastrės dhe Tiranės janė tė pėrfshirė edhe njė ekip studentėsh tė arkeologjisė nga Universiteti i Oksfordit nė Angli.

Objektivi kryesor nė kėtė ekspeditė ėshtė thellimi dhe shtrirja e gėrmimeve nė brendėsi tė qytetit romak tė Hadrianopolit, tė cilit tashmė i dihet perimetri. Kėrkimet do tė shtrihen brenda ndėrtesės sė madhe publike tė zbuluar nė ekspeditat e viteve tė shkuara, ku interes tė veēantė paraqet dyshemeja.

Teatri i Hadrianopolit do tė jetė edhe objekt i kėrkimeve arkeologjike pėr tė pėrcaktuar fazat ndėrtimore mė tė vjetra tė tij.

Nė bashkėpunim me Institutin e Monumenteve nė Tiranė dhe Drejtorinė Rajonale tė Monumenteve Gjirokastėr do tė bėhet restaurimi i Orkestrės sė Teatrit dhe i disa objekteve tė periudhės romake.

Sipas marrėveshjes sė nėnshkruar nga tė dy palėt, mė 14 gusht ėshtė parashikuar qė nė Teatrin e Hadrianopolit tė organizohet njė mbrėmje baleti e titulluar “Nė gjurmėt e Adrianit” me balerinėn shqiptare Anbeta Toromani dhe balerinėt italianė Alessandro Macario, Marta Mafalda Marcelli, Jonatan de Luis Mazagatos.

Kėrkimet arkeologjike dhe aktivitetet pėr vlerėsimin e zonės arkeologjike bėjnė pjesė nė Projektin “Archadrin”. Nė projektin e sivjetmė marrin pjese rreth 11 institucione nga tė dy vendet.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=15687&l=a

Citim:
Rinisin gėrmimet nė qytetin antik tė Hadrianopolit

Misioni i pestė pėr kėrkimet dhe studimet arkeologjike nė qytetin antik tė Hadrianopolit qė ndodhet nė qendėr tė Luginės sė Drinos nė Sofratikė tė Dropullit tė Poshtėm nė rrethin e Gjirokastrės ka rinisur pas njė viti ekspeditėn e pėrvitshme.

Ekipi i kėsaj ekspedite pėrbėhet prej arkeologeve dhe specialisteve tė Universitetit tė Maēeratės drejtuar nga Prof. Roberto Perna dhe Instituti i Arkeologjik tė Tiranės drejtuar nga Prof. Dhimiter Ēondi. Ky mision ėshtė nė vazhdim tė ekspeditave tė mėparshme dhe njė pjesė e programit tė tij ka nisur gjatė muajit maj dhe me Drejtorinė Rajonale tė Monumenteve Gjirokastėr me studimin e materialeve tė zbuluara mė parė dhe realizimin e Hartės Arkeologjike tė Luginės sė Drinosit.

Sipas Profesor Ēondit, nė kėrkimet e kėtij viti pėrveē studenteve italianė tė Universitetit tė Maēeratės, atyre shqiptarė tė universiteteve publike tė Gjirokastrės dhe Tiranės janė tė pėrfshirė edhe njė ekip studentėsh tė arkeologjisė nga Universiteti i Oksfordit nė Angli.

“Objektivi kryesor nė kėtė ekspeditė ėshtė thellimi dhe shtrirja e gėrmimeve nė brendėsi tė qytetit romak tė Hadranopolit, tė cilit tashmė i dihet perimetri. Duke zmadhuar dhe thelluar zonėn e gėrmuar nė vitin 2009, kėrkimet do tė shtrihen brenda ndėrtesės sė madhe publike tė zbuluar nė ekspeditat e viteve tė shkuara, ku interes tė veēantė paraqet dyshemeja”, tha arkeologu italian Roberto Perna.

Ndėrkaq mėsohet gjithashtu se Teatri i Hadrianopolit do tė jetė objekt i kėrkimeve arkeologjike pėr tė pėrcaktuar fazat ndėrtimore mė tė vjetra tė tij. Interes tė veēantė pėr arkeologėt gjatė kėsaj ekspedite do tė ketė edhe vazhdimi i kėrkimeve tė nisura nė 2009 pranė Nekropolit.

Nė bashkėpunim me Institutin e Monumenteve nė Tiranė dhe Drejtorinė Rajonale tė Monumenteve Gjirokastėr do tė realizohet restaurimi i Orkestrės sė Teatrit dhe i disa objekteve tė periudhės romake. Sipas marrėveshjes sė nėnshkruar nga tė dy palėt, pritet qė tė realizohen hapa tė rėndėsishėm edhe nė drejtim tė rijetėzimit tė monumentit.

Nė kėtė kuadėr mė 14 gusht ėshtė parashikuar qė nė Teatrin e Hadrianopolit tė organizohet njė mbrėmje baleti e titulluar “Nė gjurmėt e Adrianit” me balerinėn shqiptare Anbeta Toromani, dhe ata italianė Alessandro Macario, Marta Mafalda Marcelli, Jonatan de Luis Mazagatos. Kėrkimet arkeologjike dhe aktivitetet pėr vlerėsimin e zonės arkeologjike bėjnė pjesė nė Projektin “Archadrin”.

Sipas drejtuesve tė ekspeditės arkeologėve Perna dhe Ēondi, projekti do tė ketė sivjet njė kompleksitet ndėrinstitucional nė drejtim tė zhvillimit integral tė zonės ku marrin pjese rreth 11 institucione nga tė dy vendet.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?..._Arti&nr=21957
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.1.2011, 22:44   15

Shkrim i cituar Viro: Zbulohet kodėrvarr i epokės sė bronzit


Citim:
Gjirokastėr, zbulohet njė tumė mijėravjeēare

Gjirokastėr – Njė tumė apo varr masiv mijėravjeēar, qė mendohet se i pėrket epokės sė bronzit, ėshtė zbuluar nė afėrsi tė pikės turistike tė Viroit, nė periferi tė qytetit tė Gjirokastrės.

Ky zbulim i rėndėsishėm arkeologjik u shtohet zbulimeve tė bėra vitet e fundit nė luginėn e Drinos nė Gjirokastėr.

“Kjo tumė mbart njė vlerė tė madhe kulturore dhe arkeologjike, por edhe turistike dhe pasuron mė shumė objektet arkologjike tė luginės sė Drinos”, deklaron arkeologu Vladimir Qirjaqi . Qirjaqi theksoi se hollėsitė do tė jepen vetėm kur tė kryhen gėrmimet e nėndheshme.

http://www.gazetastart.com/lajme/Kultura_Arti/29824/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.9.2011, 21:49   16

Antigonė: Parku arkeologjik mund tė bėhet muze


Citim:
Parku arkeologjik i Antigonės mund tė bėhet muze

Gjirokastėr, 1 shtator – Parku arkeologjik i Antigonės sė Gjirokastėr mund tė shndėrrohet nė muze arkeologjik.

Neritan Ceka, kėshilltari pėr trashėgiminė kulturore i kryeministrit tė Shqipėrisė, Sali Berisha, ka thėnė se falė vlerave historike, arkeologjike, natyrore, etj., rrėnojat e Parkut Arkeologjik tė Antigonės sė Gjirokastrės po ndikojnė nė zhvillimin e njė turizmi masiv nė kėtė zonė.

“Gėrmimet e bėra gjatė viteve nė Antigonė, duke pėrfshirė edhe ekspeditat e fundit arkeologjike, kanė nxjerrė nė dritė njė sėrė zbulimesh interesante, tė cilat do tė pasqyrohen nė njė muze arkeologjik, qė mund tė ngrihet nė fshatin Saraqinishtė, afėr kėsaj pike arkeologjike”, ka thėnė arkeologu Ceka, gjatė njė vizite qė i ka bėrė kėtij parku, njoftojnė mediat shqiptare.

“Ky sit arkeologjik pėrfshin njė sėrė vlerash arkeologjike dhe natyrore, tė cilat po tėrheqin edhe vizitorėt e huaj”, ka thėnė Ceka.

Pika arkeologjike e Antigonės nė Gjirokastėr po tėrheq gjithnjė e mė shumė jo vetėm interesimin e grupeve turistike, por edhe historianėve e arkeologėve vendas dhe tė huaj. Mes tė tjerash, ai ka promovuar edhe idenė e ēeljes sė njė muzeu arkeologjik nė kėtė zonė.

Gjatė kėtij sezoni turistik, Antigona antike e Gjirokastrės, ka qenė pjesė e guidave tė operatorėve turistikė vendės dhe tė huaj. Jo vetėm turistė nga Evropa, por edhe nga Amerika, Japonia etj., kanė vizituar Antigonėn, njoftojnė mediat shqiptare.

http://www.koha.net/?page=1,5,67893
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.11.2011, 15:57   17
Citim:
Parku i Antigonese; zbulohet shėtitorja antike

Ekspedita arkeologjike qė kryen gėrmime nė parkun Arkeologjik tė Antigonesė ka arritur tė zbulojė pas disa ditė gėrmimesh shėtitoren dy katėshe tė qytetit e vendosur nė skajin jugor tė qytetit 45 hektarė.

Gjetja e njė objekti 84 metra te gjatė deri nė kėto momente shton njė element tė rėndėsishėm nė radhėn e zbulimeve arkeologjike.

Ekspedita e pėrbėrė kėtė herė nga arkeologė shqiptarė po nxjerr nė dritė edhe mure mbajtėse tė rrugėve kryesore, shumė objekte balte tė pėrdorimit tė pėrditshėm si dhe 4 monedha tė Koinonit tė Epirit duke e cuar nė mbi 1000 koleksion numizmatik tė sitit. Drejtori i parkut Ėngjėll Serjani e sheh rradhėn e zbulimeve si njė tjetėr promocion qė i bėhet parkut tė Antigonesė. Ai shpreson qė zbulimet tė rrisin numrin e vizitorėve dhe interesin pėr Antigonenė.

Megjithė zbulimet e rėndėsishme tė ekspeditės sfidė pėr ekspeditėn ngelet zbulimi i teatrit tė qytetit. Ekspedita ka piketuar disa pozicionime tė mundshme mbi tė cilat pritet tė vijojnė gėrmimet.

http://www.top-channel.tv/artikull.p...=rss&id=222137
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.11.2011, 16:11   18
Citim:
Arkeologėt shqiptarė zbulojnė objekte unikale

Emri:  antigone.jpg
Shikimet: 1019
Madhėsia:  25,0 KBNjė sėrė objektesh unikale janė zbuluar nė Antigone nė pėrfundim tė ekspeditės sė realizuar sė fundmi nė qytetin antik. Njė ekip arkeologėsh shqiptarė nisėn njė fushate tė re gėrmimesh nė njė zonė tė Parkut Arkeologjik pranė Gjirokastrės, tė paeksploruar mė parė.

Arkeologėt arritėn tė zbulojnė njė objekt unikal tė pėrdorimit tė pėrditshėm familjar nė lashtėsi, njė mekanizėm guri tė punuar me mjeshtėri qė shėrbente pėr tė bluar. Objekti i rrallė pėrbėhet nga dy platforma guri vullkanik abraziv, tė cilat gjatė fėrkimit me njėra–tjetrėn realizonin bluarjen nė kushte familjare tė drithėrave dhe produkteve tė tjera bujqėsore.

Gėrmimet nė kėtė zonė mė parė ishte shmangur, pėr shkak se konsiderohej nga ekspertėt vendas dhe tė huaj si zonė me shtresė kulturore tė varfėr, pėr arsye tė dėmtimeve tė rėnda tė bėra nga traktorėt dhe buldozerėt e ish-kooperativės.

Pėr meritė tė kėmbėnguljes sė drejtuesit tė punimeve, prof. dr. Dhimitėr Ēondi, gėrmimet nxorėn nė dritė njė pjesė tė mirė tė urbanistikės sė qytetit antik, me njė numėr tė madh mjedisesh familjare banimi, mjediset e njė punishteje pėr pėrpunimin dhe endjen e pėlhurave prej leshi dhe elementė tė rėndėsishėm arkitekturorė tė njė fasade tė aksit kryesor rrugor tė qytetit antik.

Qyteti i Antigonesė (shek 3 – 2 p.e.s.) aktualisht ėshtė i vetmi sit antik nė Shqipėri ku gjatė vitit 2011 kryhet njė ekspeditė e pėrbėrė vetėm nga arkeologė shqiptarė dhe me fonde tė financuara nga qeveria shqiptare.

Gjatė kėsaj fushate gėrmimesh, ekipi arkeologjik, nė koordinim edhe me interesat e menaxhimit tė kėtij siti si park arkeologjik i vizitueshėm, duke respektuar strategjinė e gėrmimeve tė parashikuar nė planin e menaxhimit afatmesėm tė Antigonesė, ka vazhduan punimet nė tri pika tė kėtij parku arkeologjik.

Sė pari, ekipi i arkeologėve tė Institutit tė Arkeologjisė gėrmuan nė portikun (stoa-n) e qytetit, qė ndodhet nė pjesėn jugore tė parkut, pėr tė krijuar lidhjen e kėsaj zone tė paeksploruar plotėsisht gjatė fushatave tė mėparshme me qendrėn e qytetit antik, pėr ta kthyer atė nė njė monument tė vizitueshėm. Gjatė kėtyre gėrmimeve u zbulua njė ndėrtesė shėrbimi nė hyrjen veriore tė shėtitores, qė ndodhet jashtė mureve rrethuese fortifikuese.

Sė dyti, volumi mė i madh i gėrmimeve tė kėsaj ekspedite u krye nė qendėr tė parkut, nė vazhdim tė aksit kryesor tė rrugės qė pėrshkon qytetin antik nga Porta Kryesore Jugore deri nė Portėn Veriore pranė Akropolit.

Nė kėtė zonė gėrmimet nxorėn nė dritė njė pjesė tė madhe tė murit kufizues tė rrugės kryesore, njė sipėrfaqe e konsiderueshme e bllokut tė banesave tė qytetit dhe njė inventar i pasur me gjetje arkeologjike si orendi tė pėrdorimit tė pėrditshėm familjar nė qeramikė, mjete pune pėr teknologjinė e endjes sė pėlhurės, njė numėr i madh mjetesh pune tė pėrdorimit nė bujqėsi, 20 monedha tė Koinon-it tė Epirit, maja metalike heshte, objekte zbukurimi, pjesė amfore dhe pitosi etj.


Guri i Blojės

Ajo qė habiti arkeologėt gjatė gėrmimit nė kėtė zone, ishte zbulimi i dy ekzemplarėve tė rrallė me pamje tė plotė i mekanizmit tė bluarjes sė drithėrave. Bashkė me to u gjetėn edhe pjesė tė shkėputura tė disa objekteve tė ngjashme, tė cilat konsiderohen nga arkeologėt si njė zbulim unikal dhe shumė i rėndėsishėm.

“Ky objekt, tė cilin ne e quajtėm ‘Guri i Blojės’, pėrbėhet nga dy pjesė; guri vullkanik, me cilėsi abrazive tė punuara me elegancė nga mjeshtrit e asaj kohe, me forma tė rregullta dhe tė plota gjeometrike, me vendet e vendosjes sė dorezave prej druri qė e vėnė nė lėvizje platformėn e sipėrme, dhe me njė depozitė konike nė gurin e sipėrm pėr vendosjen e sasisė sė drithit qė do tė kalojė pėr bluarje. Nga eksperienca jonė e gėrmimeve tė mėparshme nė qytete tė Epirit dhe Ilirisė nuk kemi pasur raste tė zbulimit tė kėtij objekti”, - thotė arkeologu, prof. dr. Dhimitėr Ēondi.

Funksionimi pėr bluarjen e drithėrave i kėtij mekanizmi ka qenė i thjeshtė dhe realizohet nėpėrmjet lėvizjes me dorė tė gurit tė sipėrm dhe fėrkimit tė tij me bazamentin e poshtėm, qė gjatė punės qėndronte i fiksuar. Tė dy objektet janė tė padėmtuar dhe nė gjendje tė mirė. Pėrmasat e gurit tė bazamentit janė 48 x 38 cm, ndėrkohė qė guri i sipėrm ka pėrmasa pak mė tė vogla 40 x 26 cm pėr tė mos lejuar pjesėn e thėrrmuar dhe tė bluar tė produktit qė tė derdhet jashtė platformės sė poshtme, lartėsia e depozitės konike tė mbajtjes sė drithit arrin deri nė 3 cm, ndėrsa lartėsia e secilės pllakė tė “Gurit tė Blojės” ėshtė 10 cm.

“Ky ėshtė njė mekanizėm i thjeshtė, por tepėr i domosdoshėm pėr banorėt qė kanė jetuar kėtu qė para 23 shekujsh. Tė tillė gurė vullkanikė ka vetėm nė Itali dhe ka shumė mundėsi qė ky material tė jetė i eksportuar nga Italia. Gurėt janė punuar me shumė mjeshtėri e saktėsi, por ėshtė e vėshtirė tė themi nėse janė punuar nga vendasit apo janė eksportuar tė punuar nga diku gjetkė”, - thotė pjesėtari i ekipit tė arkeologjisė, skicografi i Institutit tė Arkeologjisė, Ilir Zaloshnja.


Teatri

Ekspertėt e ekipit tė arkeologjisė nėn drejtimin e Dhimitėr Ēondit kryen gėrmime-sondazh edhe nė disa pika tė sitit, nė tė cilat dyshohet se ndodhej teatri i Antigonesė.

Pavarėsisht se nga kėto sondazhe nuk u arrit tė merrej informacioni i kėrkuar pėr teatrin, gjatė kėtyre gėrmimeve arkeologėt nxorėn nė dritė njė piedestal tempulli nė afėrsi tė murit rrethues fortifikues tė pjesės perėndimore tė qytetit.

http://www.gazeta-shqip.com/kulture/...0dd08a7d0.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2012, 21:28   19
Citim:
Antigoneja, qyteti antik ende i pazbuluar

Gjirokastėr, 18 prill - Qyteti antik i Antigonesė,14 kilometra larg nga qyteti i Gjirokastrės, me gjithė punėn e bėrė deri tani, sėrish pret ekspeditat pėr tė zbuluar thesaret e nėndheshme tė saj qė prej shekujsh ndodhen nėn tokė.

Drejtori i parkut tė Antigonesė, Engjėll Serjani, tha pėr ATSH-nė se " zbulimet e mėtejshme do tė hidhnin shumė dritė mbi kėtė qytet tė rallė atntik. Nė Antogone ėshtė zbuluar vetėm 10 pėr qind e qytetit, ndėrsa 90 pėr qind e tij ėshtė ende e pazbuluar". Sipas tij, ekspeditat e ndėrmarra nė vite pėr zbulimin e mėtejshėm tė Antigonesė kanė qenė tė rralla dhe tė pamjaftueshme krahasuar me atė ēka duhet bėrė nė kėtė drejtim.

"Ekspeditat e deritanishme, me gjithė punėn e madhe kėrkimore dhe shkencore, nuk e kanė kryer tėrėsisht misionin nė njė qytet si Antigoneja, ku mjaft objekte dhe sende janė ende tė mbuluara dhe presin tė dalin nė sipėrfaqe", theksoi Serjani.

Ekspedita e fundit nė Antigone, ku u zbuluan armė tė llojeve tė ndryshme, gurė pėr bluarjen e misrit dhe grurit, vėrtetoi edhe se pjesa mė e madhe janė ende tė fshehura nė thellėsi tė nėntokės.

"Duke qenė se nė vendin tonė ka mjaft site arkeologjike ku bėhen gėrmime mundėsitė pėr tė ndėrmarrė ekspedita tė shumta nė Antogone edhe pse tė domosdoshme, janė tė kufizuara, prandaj ky problem duhet shtruar pėr zgjidhje nga institucionet pėrgjegjėse dhe ekspeditat duhen pėrshpejtuar", u shpreh drejtori i parkut tė Antigonesė, Engjėll Serjani .

Tė njėjtin shqetėsim ngre pėr Antigonenė vullnetarja e Korpusit tė Paqes, Brandie Lockett, e cila kėrkon mė shumė vėmendje dhe mė shumė ekspedita kėrkimore.

Qyteti antik i Antigonesė shtrihet mbi kodrėn e Jermės, pranė fshatit Saraqinishte tė Gjirokastrės. Ai duhet tė jetė themeluar nga mbreti Pirro rreth vitit 290 p.e.s pėr nder tė gruas sė tij Antigonesė, bijė e mbretit Ptoleme tė Egjiptit. Antigoneja u kthye nė njė qendėr tė rėndėsishme pėr shkak tė kontrollit tė luginės sė Drinosit, e cila nė Antikitet quhej ngushtica e Antigonesė. Nė vitin 168 p.e.s qyteti u shkatėrrua plotėsisht nga ushtria romake e konsullit Pal Emili sė bashku me 70 qytete tė tjera tė Epirit dhe tė Ilirisė. Pas kėsaj qyteti u braktis pėr disa shekuj dhe vetėm nė shekullin VI e.s. brenda tij u ndėrtua njė kishė paleokristiane.

http://koha.net/?page=1,5,96114
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.9.2012, 21:50   20
Citim:
Gjirokastėr: Rinisin kerkimet arkeologjike ne Adrianopol

Emri:  57875.jpg
Shikimet: 1260
Madhėsia:  49,0 KBGJIROKASTĖR- Pėr tė tetin vit radhazi arkeologėt shqiptarė dhe italianė janė rikthyer nė rrėnojat e qytetit antik tė Adrianopolit, pranė fshatit Sofratikė, nė rrethin e Gjirokastrės. Prej disa ditėsh nė kėtė sit arkeologjik misioni kėrkimor shqiptaro-italian po punon intensivisht pėr zbulimin dhe studimin e gjetjeve tė ndryshme arkeologjike.

Sipas bashkėdrejtuesit tė ekspeditės, arkeologut Dhimitėr Ēondi, puna kėrkimore do tė pėrqėndrohet nė zonėn arkeologjike pranė teatrit antik, me qėllim evidentimin e gjetjeve tė ndryshme. “Pjesė e punės sonė do tė jenė edhe elementėt e ndryshėm studimorė nė lidhje me kėtė qytetėrim tė lashtė”, thotė arkeologu Ēondi.

Ndėrsa pėr bashkėdrejtuesin tjetėr tė ekspeditės, profesorin italian Roberto Perna, njė rėndėsi tė veēantė nė kėtė mision arkeologjik do t'i kushtohet edhe restaurimit tė objekteve tė ndryshme qė do tė zbulohen nė rėnojat e qytetit antik. “Krahas elementėve kėrkimorė dhe studimorė kjo ekspeditė synon edhe rijetėzimin e qyteti antik tė Adrianopolit nė shėrbim tė zhvillimit tė turizmit dhe kthimin e kėtij siti nė njė Park Arkeologjik”, thotė Perna.

http://www.balkanweb.com/kultur%EB/2...ol-101183.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 12:09.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.