Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 9.12.2007, 22:16   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Gėrmime nė Fier (Apolloni etj.)


Mbulim i gėrmimeve dhe gjetjeve nė Apolloni, Fier.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.12.2007, 22:28   2
Citim:
Po shembet Muzeu i Apollonisė?

Nė rrugėtimin e vėshtirė pėr t'u kthyer nė njė Park Kombėtar, Apolonia po pėrballet kėto kohė me dhjetėra probleme. Ai qė quhet muze arkeologjik i Apolonisė ėshtė veē njė ngrehinė qė po rrėnohet, pa stenda me objekte, pa njė ciceron qė tė tregojė historitė pėr secilin zbulim arkeologjik. Aty strehohen prej vitesh veē ca statuja tė pėrmasave tė mėdha, edhe ata tejet tė rrezikuara.

Pėrveē tyre asgjė tjetėr s'gjen aty. Muret dhe dyshemeja e plasaritur pėrgjatė gjithė portikut, duket se do tė shemben e do ti rrėnojnė edhe statujat, shumė prej tė cilave iu mungojnė edhe shpjegimet pėrkatėse.

Drejtori i Parkut Kombėtar tė Apolonisė, Marin Haxhimihali thotė se ai muze mbetet njė prej shqetėsimeve tė tij qė prej kohės kur ai ka mbėrritur nė atė detyre.

"Muzeu, vazhdon tė administrohet nga Instituti i Arkeologjisė. Nė kėtė administrim pėrfshihen fondet e muzeut edhe ndėrtesa ku dikur ka qenė muzeu", - thotė Haxhimihali, ndėrsa thekson shpesh se sot asaj ndėrtesė vetėm emri i ka mbetur muze, sepse "nė pikėpamje shkencore nuk mund tė flitet pėr njė muze arkeologjik.

Prej kohėsh nuk ka mė asnjė stendė apo shpjegim tė denjė pėr njė muze. Janė vetėm disa statuja tė pėrmasave tė mėdha, tė cilat janė strehuar nė portikun e muzeut, po as pėr ato nuk tregohet ndonjė kujdes i veēantė".

Sipas tij Zyra e Administrimit dhe Koordinimit tė Parkut Arkeologjik e cila drejtohet prej tij e ka ngritur shpeshherė kėtė problem dhe presin qė me ndryshimet e Ligjit tė Trashėgimisė Kulturore, qė shumė shpejt do tė kalojė nė Parlament pėr shqyrtim kjo anomali tė marrė fund.

"Ne e quajmė krejt tė pakuptimtė, qė vizitorėt, qė vijnė nė Apoloni tė detyrohen tė paguajnė veē biletės normale tė Parkut edhe njė biletė tė dytė pėr tė vizituar kėtė muze fantazmė", - thotė drejtori i kėtij parku, Marin Haxhimihali.

Por ajo qė ėshtė mė problematike pėr momentin ėshtė rrėnimi i ndėrtesės. Ky alarm ėshtė hedhur para ditėsh edhe nga drejtori i kėtij muzeu Vangjel Dimo, i cili arsyen e rrezikut e sheh tek degradimi i kahershėm i ndėrtesės qė tashmė ka arritur pikėn kulmore.

Drejtori i parkut Haxhimihali thotė se "ndėrtesa po rrėnohet dita-ditės, por nuk mund tė bėjmė asnjė ndėrhyrje pėr sa kohė nuk e kemi nė administrim kėtė objekt".

Ai pohon se janė tė interesuar tė punojnė pėr ndėrtimin e njė muzeu tė ri, ose tė krijojnė njė muze provizor nė rrethanat ekzistuese. Sepse sipas tij ėshtė e papranueshme qė njė qytet antik i pėrmasave tė mėdha si Apolonia tė mos ketė muzeun arkeologjik qė meriton.

Sidomos pėr vizitorėt e huaj tė cilėt shpesh, pasi kanė bėrė xhiron e plotė brenda manastirit dhe ambienteve tė tjera tė Muzeut, janė drejtuar tė ēuditur drejt zyrave tė parkut dhe kanė pyetur: "Ku ėshtė muzeu...?"

http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php?id=12701
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2007, 11:12   3
kalimtar/e
 
Citim:
Gėrmimet zbulojnė tempullin arkaik tė Horės sė Apolonisė
P.Grosi

Njė grup i pėrbashkėt arkeologėsh tė huaj e shqiptarė kanė zbuluar pėr herė tė parė njė komplekės themelesh tė njė tempulli nga njė gėrmim nė perėndim tė mureve tė qytetit antik tė Apolonisė.

Vendndodhja e tempullit tė zbuluar ėshtė nė njė distancė tė shkurtėr nga fshati Pojan dhe pikėrisht, nė pronat e familjes sė Bonjakėve.

Nė kėtė tempull bie nė sy dyshemeja e tij si dhe njė punishte pėr prodhimin e qeramikes.

Gjithashtu, nga ky tempull kanė dalė njė numėr i madh terakotash, apo tė quajtura ndryshe, figurina, tė cilat tregojnė se ky tempull i ėshtė dedikuar njė perėndie tė rėndėsishme pėr qytetin, qė sipas arkeologėve mund tė jetė perėndia Artemis apo Apolloni.

Arkeologėt pėr kėtė rast shprehen se gėrmimet e mėtejshme do tė pėrcaktojnė perėndin totalitare. Deri tani gjatė kėrtyre gėrmimeve ėshtė arritur tė pėrcaktohet qartė vėndodhja e tempullit tė cilat i pėrkasin periudhės Arkaike e Klasike tė shekullit tė pestė para erės sonė.

Prof. Jack Davis, bashkėdrejtor i projektit dhe prof. nė Universitetin e Cincinnatit nė SHBA, pas zbulimit tė kėtij monumenti kulture shprehet se “ėshtė zbuluar njė tempull mė i madh nė botėn Antike, ėshtė njė zbulim bresėlėnės qė do tė ndikoi shumė pėr trashgiminė kulturore shqiptare. Vėrtetė ky tempull do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm pėr turizmin shqiptar”.

Ndėrkaq, edhe profesori i asociuar Vangjel Dimo e ka quajtur kėtė zbulim mjaft tė rėndėsishėm, duke thėnė se “rezultatet e kėsaj ekspedite janė mjaft tė mira: jo vetėm qė do tė dokumentohet historia e pasur e praktikave tė kulteve nė qendrėn antike, por u lokalizua dhe njė monument i panjohur mė parė, njė tempull arkaik.

Kurse arkeologia Evi Gorogiami, drejtuese e punimeve tregon se “zbulimi i konsiderueshėm i figurinave dalė nė dritė nė kėtė tempull tregon qė jemi pranė depoizitave votive, aty ku mblidheshin mbeturinat e sakrificave apo dedikimeve.

Profesorja e asociuar Iris Pojani, qė ėshtė njėkohėsisht edhe bashkėdrejtore e kėtij projekti, do tė shprehej: “Ky tempull i horės sė Apolonisė ėshtė njė nga dėshmitarėt mė tė hershėm edhe tė tempujve grekė nė brigjet e Adriatikut”.

Padyshim njė rol tė rėndėsishėm, ku analizohen tė gjitha gjetjet nė shtresat arkeologjike jo vetėm tė kėtij tempulli, pėr tė kuptuar se kujt periudhe i pėrkasin, ėshtė edhe laboratori, i cili ndodhet nė muzeun e manastirit, ku studjues dhe specialistė zbardhin prejardhjen e zbulimeve.

Studijuesja Devis ka konstatuar se atje ndodhen edhe njė sasi tė kosiderueshme terakotash me imazhe femėrore e burrėrore tė paraqitura gjysmė tė shtrira sėbashku, tė cilat sipas saj, janė tė shkėlqyera, e nė mos kaq, ajo i quan edhe unike pėr botėn greke.


Historia e tempullit arkaik nė Apoloni

Ky ėshtė njė tempull i madh ndėrtuar me gurė gėlqerorė, i panjohur nga studimet e gėrmimet e mėparshme, ndėrtuar nė periudhėn arkaike apo klasike.

Nėse ky konkluzion i arkeologėve mbėshtetet nga gėrmime tė tjera tė vitit tė kaluar, tempulli i zbuluar i Horės sė Apollonisė ėshtė njė nga dėshmitarėt mė tė hershėm edhe tė tempujve grekė nė brigjet e Adriatikut. Ende ėshtė i paqartė se kujt i pėrkiste apo kujt i dedikohej ky tempull. Por disa pika referimi ekzistojnė.

Njė stelė, qė datohet nė shek.II B.C, ripėrdorur si spolia nė njė ndertese nė veriperėndim tė shtėpive tė Bonjakėve ku ėshtė gjetur tempulli, paraqet Artemisin me pishtar, si dhe njė dedikim pėr vet perėndeshėn.

Ky tempull i zbuluar ėshtė 5m i gjatė i hapur nė pjesėn lindore tė rrugės qė vjen nga jugu i fshatit tė Pojanit dhe kalon nė kompleksin e familjes sė Bonjakėve. Gėrmimet kanė arritur deri nė thellėsinė 1,5m.

Depozitat e gėrmuara gjerėsisht i pėrkisnin periudhės sė mesme helenistike, por duke gėrmuar mė thellė, u arrit niveli i shtresės qė datonte periudhėn e vonė klasike.

Depozita helenistike pėrmbante shumė figurina dhe ato ishin mė tė plota se nė kuadratet e tjerė. Njė pjesė e mirė e kėtyre figurinave janė djegur pasi janė thyer. Qeramika pėrfshin kryesisht pjata dhe enė kuzhine.

Kuadrati i kėtij tempulli ėshtė 3x3m2 dhe ndodhet sapo hyn nė hyrjen kryesore tė kompleksit tė Bonjakėve.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...s&newsID=32781
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2008, 14:21   4
kalimtar/e
 

Fier: Zbulohet pėrkrenare e rrallė ilire


Citim:
Njė pėrkrenare ilire e shekullit tė VII- tė p.e.s., e zbuluar rastėsisht 3 ditė mė parė teksa njė grup punėtorėsh po punonin nė Rrugėn e Arbrit, ėshtė kthyer nė njė histori grabitjesh e hetimesh policore. Nė tė vėrtetė, gjatė atyre gėrmimeve janė gjetur dy pėrkrenare dhe sende tė tjera arkeologjike.

Por pėrkrenarja nė fjalė, para tri ditėsh u zhduk pa gjurmė. Njėri prej punėtorėve e kishte marrė nė shtėpinė e tij dhe deklaroi se pasi iu duk pa vlerė, e kishte hedhur nė plehra dhe fėmijėt e kishin marrė pėr skrap. Por nė tė vėrtetė, ai e kishte mbajtur gjatė gjithė kohės nė shtėpi objektin e rrallė.

Dje, policia e Fierit ka mundur tė posedojė kėtė pėrkrenare, duke u hapur rrugė hetimeve pėr sendet e tjera qė mund tė jenė marrė nga varri antik.

Ngjarja e ka fillesėn pak ditė mė parė, kur firma e ndėrtimit, e cila ka fituar tenderin pėr ndėrtimin e Rrugės sė Arbrit, po punonte nė zonėn e fshatit Sofraēan. Makineritė, duke gėrmuar pėr shtrimin e rrugės, kanė pikasur disa pllaka varri, qė punėtorėt i kanė larguar tutje pėr tė parė se ēfarė kishte brenda tyre. Pikėrisht nė atė vend, njė nga punėtorėt e firmės ka gjetur dy pėrkrenare bronzi, tė ruajtura nė kushte mjaft tė mira.

Fillimisht, pas heqjes sė pllakės, punėtorėt kanė gjetur njė pėrkrenare, tė cilėn e ka marrė njėri prej kėtyre tė fundit. Mė vonė, aty janė afruar edhe punėtorėt e tjerė, tė cilėt kanė nisur tė gėrmojnė nė varrin arkeologjik. Njė tjetėr punėtor, Ruzhdi Bitri ka gjetur njė tjetėr pėrkrenare, duke e mbajtur nėn kujdes, pasi sipas tij ajo pėrbėn njė vlerė kombėtare.

Fill pas kėsaj, interesi i banorėve dhe punėtorėve tė tjerė ėshtė rritur dhe nga ndėrhyrje tė shumta varri antik ėshtė dėmtuar rėndė. Menjėherė pas njoftimeve tė para, policia ka ndėrhyrė dhe ka marrė nė mbrojtje varrin antik. Megjithatė, ende nuk dihet nėse janė shpėtuar gjithė sendet me vlerė tė kėtij varri, apo janė bėrė objekt vjedhjeje. Autoritetet policore kanė ngritur dyshimet se bashkė me pėrkrenaret mund tė ketė pasur edhe shtiza luftėtarėsh, pėr tė cilat mendohet se mund tė jenė vjedhur.

Burimet zyrtare nga Drejtoria e Policisė Fier pohojnė se sigurimi i pėrkrenares ėshtė kryer pas publikimit tė emrit tė punonjėsit tė firmės e cila kryente edhe punimet nė rrugėn e sipėrcituar. Sipas burimeve zyrtare policore, mėsohet se si fillim ėshtė bėrė identifikimi i emrit tė autorit qė e kishte gjetur, i cili pėrkonte me banorin e fshatit Vajkan tė komunės Mbrostar, rrethi Fier, 25-vjeēarin Florenc Hatia. Mė pas policia i ėshtė drejtuar banesės sė Hatisė.

Edhe pse ky i fundit kishte pohuar dy ditė mė parė se e ka hedhur pėrkrenaren nė njė kosh mbeturinash shumė pranė shtėpisė, e qė mė pas prej andej e morėn njė grup fėmijėsh qė e shitėn pėr skrap, gjatė ushtrimit tė kontrollit nga ana e efektivėve blu tė Fierit ėshtė mundur tė gjendet e tė sekuestrohet sendi me vlerė pėr nga vitet e krijimit, por jo nga pėrmbajtja dhe materiali i tij.

Burimet policore bėjnė tė ditur gjithashtu se ndaj Hatisė nuk ka nisur asnjė proces hetimi, ndėrkohė qė denoncimin pėr humbjen e pėrkrenares e ka bėrė Instituti i Arkeologjisė nė Tiranė. Prej Institutit tė Arkeologjisė ėshtė sinjalizuar paraditen e djeshme edhe arkeologu i Fierit, Lami Koēi. Koēi pasi ka marrė njė kontakt me krerėt e Drejtorisė sė Policisė Fier, tė cilėt e kanė siguruar pėr gjendjen e mirė tė pėrkrenares.

Mėsohet prej policisė se "Florenc Hatija kishte kėrkuar sasi tė madhe lekėsh pėr ta dorėzuar atė. Madje edhe gjatė pyetjeve qė iu ėshtė nėnshtruar nė polici, Hatija ka kėmbėngulur tek kjo kėrkesė". Pėrkrenarja prej bronzi peshon 800 gramė. Ajo i pėrket periudhės sė shekullit tė VII para erės sonė. Pas gjetjes nga gėrmimet dhe humbjen e saj, ajo hapi njė polemikė tė madhe, e cila u mbyll sot me sigurimin e saj nė policinė e Fierit e mė pas nė Institutin Arkeologjik.

http://balkanweb.com/sitev4/index.php?id=16928
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2008, 17:02   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Ēka ka dashtė ai lekė pėr 800 gramė bronz?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2008, 18:25   6
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga Shqipe

Ēka ka dashtė ai lekė pėr 800 gramė bronz?
Jo jo se ashtu kishte thon me i shpėtu policisė, se kopili e ka dit qė si gjo antike duhet tė vlete. Prolemi osht se kėta kopila nuk i shesin as tek shqiptarėt po gjujnė turistat.

mendoni sa fshatarė kanė gjet gjona e i kanė majt nėpėr shpitė e tyre
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2008, 01:18   7
kalimtar/e
 
Citim:
Njė puntor i firmės qė po ndėrton rrugėn e Arbrit, nė Peshkopi, i dorėzoi sot muzeut arkeologjik pėrkrenaren e njė ushtari ilir. Relikja u zbulua gjatė ndėrtimit tė rrugės. Ai tha se pėrkrenaren qė tė mos vidhej apo dėmtohej dhe sot ajo u bė pjese e trshėgimisė muzeale shqiptare.

http://www.top-channel.tv/13/index.php?f=lajme

E dėgjova dhe nė lajme kėt puntorin kur tha se vlera e saj historike ėshtė disa milion herė mė e madhe se vlera monetare qė mund tė shitej.

me sa duket nuk janė mbaruar tė pėrgjegjshmit

Ndryshuar sė fundmi nga sub89474575 : 3.3.2008 nė 01:26.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2008, 01:13   8
Citim:
Ē'do tė bėhet me amforat e Apollonisė?

Gėrmimet do tė rikthehen sėrish nė Apolloni. Ekspedita e pėrbashkėt shqiptaro- gjermane, e cila vepron prej disa vitesh nė Parkun Arkeologjik, pritet qė nė shtator tė nisė punimet. E ndėrsa drejtori i projektit, arkeologu Bashkim Lahi shprehet se do tė synohet tė saktėsohet shtrirja planimetrike e teatrit, nuk dihet se ē'do tė bėhet me murin e amforave.

Ekspedita e vjetshme tronditi strukturėn e tyre, duke hequr prej andej mė shumė se 200 amfora. Qėllimi ishte studimi i tyre, i parashikuar edhe nė marrėveshjen me Institutin Arkeologjik tė Tiranės. Por as dje dhe as sot nuk ėshtė menduar pėr restaurimin.

Amforat u hoqėn, u studiuan, por asnjė fond nuk ishte parashikuar pėr restaurim. Pėr kėtė arsye reagoi Zyra e Administrimit tė Parkut Arkeologjik. Ata kėrkuan ndėrprerjen e heqjes sė amforave, pėr aq kohė sa nuk dihej fati i tyre. Marin Haxhimihali, drejtori i kėsaj zyre vazhdon tė mbetet i tė njėjtit mendim.

"E kemi bėrė disa herė prezent kėtė problem, por deri mė tani nuk ka patur reagime. Paraprakisht na ėshtė thėnė se do tė bėhet njė konsultė nė terren mes Institutit tė Monumenteve tė Kulturės, Institutit tė Arkeologjisė dhe Zyrės sė Parkut Arkeologjik. Mė pas do tė vendoset nėse kjo ekspeditė do ta vazhdojė ndėrhyrjen nė murin e amforave. Ne do tė pėrpiqemi qė nė rrugė ligjore ta pengojmė shkatėrrimin e mėtejshėm tė tyre", - shprehet Haxhimihali.

Sipas tij, kjo ekspeditė ka nisur para se Apollonia tė merrte statusin e Parkut Arkeologjik, e pėr kėtė arsye nuk kanė fuqinė qė tė vendosin mbi tė ardhmen.

"Kjo ėshtė njė ekspeditė nė proces dhe pavarėsisht se ėshtė brenda territorit tė Parkut, ka varėsi nga arkeologjia", - argumenton Haxhimihali. Por nuk ėshtė i tė njėjtit mendim arkeologu Bashkim Lahi, i cili drejton projektin pėr palėn shqiptare. I kontaktuar pėr kėtė problem, Lahi shprehet se ekspedita do tė vazhdojė e po ashtu edhe gėrmimet nė murin e amforave. Sipas tij, kjo ėshtė njė punė shkencore qė nuk mund tė ndėrpritet. Pėr restaurimin nuk mban asnjė pėrgjegjėsi. "Unė nuk jam restaurator dhe si autor i gėrmimit do ta vazhdoj mė tej punė. Restaurimi ėshtė njė proces nė vijim", - shprehet ai.

Por ē'do tė ndodhė me amforat qė do tė hiqen sėrish? Ku do tė vendosen ato nė mungesė tė restaurimit? Kėto mbeten pyetje retorike, pėr aq kohė sa marrėveshjet e nėnshkruara pėr fillimin e ekspeditave, qofshin kėto shqiptare apo bashkėpunime, nuk e parashikojnė restaurimin. Shembujt i gjen nė tė gjitha zonat arkeologjike.

Specialistėt kanė dhėnė alarmin pėr pasuri tė nėntokės qė rrezikohen nga "mėsymja" e ekspeditave tė shumta.


Restaurimi

Muri i amforave, i pėrcaktuar nga specialistėt si muri mė i vjetėr, u trondit nė strukturėn e tij pas shkuljes sė mė shumė se 200 amforash. Vetėm 20 prej tyre janė restauruar nė Laboratorin e Arkiometrisė dhe Restaurimit nė Tiranė.

Frederik Stamati, shef i laboratorit shprehet se edhe 80 amfora tė tjera ndodhen aty pasi janė pastruar nga depozitimet sipėrfaqėsore e janė stabilizuar kimikisht.

"Ato nuk janė restauruar pėr mungesė tė fondeve. Restaurimi i tyre, me qėllim qė tė kthehen sėrish nė vendin e mėparshėm e tė jenė tė vizitueshme, kėrkon njė investim tė madh, i cili deri mė tani nuk ka qenė i mundur tė pėrballohet nga Instituti Arkeologjik. Tė shohim se si do tė vazhdojė nė tė ardhmen", - shprehet Stamati.

Sipas tij, amforat e trajtuara nuk rrezikojnė tė dėmtohen mė tej, ndėrsa disa tė tjera, pėr arsye se nuk janė pjekur mirė janė tė leskėruara (thėrrmuara) dhe do tė duhej njė teknikė tjetėr pėr t'i pėrforcuar nga ajo qė pėrdoret te ne.

Por mbetet i pazgjidhur ēėshtja e rikthimit tė tyre. Nė kėtė pikė ngulmon dhe drejtori i Zyrės sė Administrimit tė Parkut tė Apollonisė, Marin Haxhimihali. "Ne na shqetėson fakti qė nė vitin 2008 arkeologėt tanė vazhdojnė ta shohin tė ndarė gėrmimin nga restaurimi dhe ky ėshtė njė gabim i rėndė profesional. Sė dyti, ne nuk e dimė se ēfarė ėshtė bėrė me objektet e shkulura prej kėtej", - thekson ai.


Amforat

Sot janė katandisur nė njė pirg dheu tė mbuluara me bimėsi tė shumtė. Nė njė vizitė tė para pak kohėsh, nėse nuk do tė na kishin shpjeguar se brenda atij rrethimi me rrjetė ndodhej muri i amforave, nuk do ta kishim kuptuar.

Ky mur i vjetėr amforash ėshtė shumė larg imazhit tė njė fotografie ku Leon Rei, ai qė i zbuloi, shfaqet mes tyre. Janė me mijėra dhe shumica prej tyre tė plota. Por nuk i afrohet as imazhit tė disa viteve mė parė, kur specialistėt shqiptarė shkuan pėr tė parė e ndėrhyrė nė gjendjen e tyre.

Sot pamja ėshtė krejt tjetėr. Qė prej heqjes sė disa prej tyre, nuk ėshtė vėnė mė dorė. As pėr tė hequr barin. Haxhimihali shprehet se gjendja e tyre pėrkeqėsohet vazhdimisht, por ata vetėm vėzhgojnė nga larg. Nuk do tė ndėrhyjnė deri sa tė zgjidhet ky ngėrē administrativ.

"E kemi ngritur vazhdimisht kėtė shqetėsim. Edhe nė sesionin vjetor tė Institutit, nė dhjetor tė 2007-ės e diskutuam sėrish, por na u tha vetėm qė do tė ketė njė mbledhje tė posaēme. Kanė kaluar gjashtė muaj, ku ndoshta dhe reforma ka bėrė tė vetėn, nuk ėshtė vendosur asgjė", - shprehet Haxhimihali.

Ndėrsa pėr arkeologun Bashkim Lahi, nė kėtė mes nuk ka asnjė konflikt. Gėrmimet do tė vazhdojnė si dhe vitet e shkuara.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=39625
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2008, 01:16   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Specialistėt kanė dhėnė alarmin pėr pasuri tė nėntokės qė rrezikohen nga "mėsymja" e ekspeditave tė shumta.
...apo nga mėsymja e studentėve tė huaj qė vijnė tė bėjnė praktikėn nė Shqipėri, e qė pasurinė tonė arkeologjike e kanė tė konsumueshme si material praktike e pa ndonjė vlerė tė vetėn, dhe qė ēdo zbulimi i ngjisin targat "romake", "helenike", "kelte"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2009, 23:55   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Restaurohet mburoja ilire gjetur nė Apolloni

Pas 25 vjetėsh do tė mund tė restaurohet plotėsisht. Ėshtė njė mburojė e zbuluar nė njė nga tumat e Apolonisė nga arkeologu Vangjel Dimo nė vitin 1984.

Kur u zbulua, ishte thjesht e sheshtė, sipėr kishte skeletin dhe brenda kishte disa elemente tė tjera si disa enė dy shpata prej hekuri dhe nja dy thika. Qė prej asaj kohe ndodhet nė Laboratorin e Konservimit dhe Arkeometrisė.

Tani ėshtė i vetmi objekt i mbetur qė dėshmon pėr kėtė gjetje tė viteve mė parė. Nė vitin 1992 objektet e tjera qė u gjendėn nė varr me tė u vodhėn nė muzeun arkeologjik tė Apolonisė.

E copėtuar dhe e fragmentuar nė 8153 copa, sipas shefit tė Laboratorit tė Konservimit dhe Arkeometrisė, Frederik Stamati, i cili ka marrė pėrsipėr restaurimin, edhe gjendja e kėtyre copėzave nuk ėshtė e kėnaqshme.

Sipas tij, mburoja i takon shek. 3 para erės sė re dhe duke u bazuar nė elementet e tjerė qė kishte brenda, ka shumė tė ngjarė qė tė jetė e njė prijėsi nga Apolonia.

“Ky prijės mund tė ketė marrė pjesė nė ushtritė e Aleksandrit tė Madh nė betejat qė ka zhvilluar. Ai mund tė ketė qenė nė fushata, ku i ka marrė objektet dhe mburoja ka qenė pronė e tij”
, - shprehet Stamati, ndėrsa shton se elementet kockore qė u gjetėn nė shpata janė orientalė.

Vetė mburoja ėshtė e tipit maqedonas, njė mburojė ceremoniale dhe jo luftarake, qė bėn pjesė nė mburojat e tipit pa buzė, tė cilat pėrdoreshin nga hoplitėt nė falanga.

“Qė tė kesh njė mburojė tė tillė, duhet tė jesh njė prijės, sepse ato tė ushtarėve ishin prej dėrrase ose lėkure dhe kishin zbukurimet e ndryshme nė sipėrfaqe”, - vijon specialisti Stamati.

Sipas tij, mburoja me reliev ėshtė e vetmja e gjetur nė Shqipėri.

“Nėse do t’i referohemi literaturės, shikojmė qė ka njė konfuzion nė mburojėn maqedonase pėr sa i pėrket tipit me buzė dhe pa buzė. Kjo ėshtė e pėrbėrė nga rrathėt koncentrikė. Gjithė zbukurimi ėshtė me thimtha gjysmėsfera. Nė qendėr ka meduzėn, sytė e sė cilės janė prej guri gėlqeror. Nė kėtė formė nuk kemi asnjė shembull tjetėr deri mė sot nga literatura nė ndonjė muze.”

Mburoja ėshtė e pėrbėrė nga njė fletė bronzi qė ka rreth 90 pėr qind bakėr, 7-8 pėr qind kallaj dhe 2-3 pėr qind plumb. E mbėrthyer me gozhdė, prej tyre janė gjetur vetėm 17 gozhdė.

Edhe pse qė kur ėshtė vendosur nė LKA janė bėrė shumė analiza nė institutet tona, nė Fizikėn Bėrthamore nė Universitetin e Tiranės, Fakultetin e Shkencave Natyrore, dhe Institutet e Ushtrisė pėr tė parė ndėrtimin e saj, analizat vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite dhe vetėm tanimė mund tė thuash se ėshtė arritur diēka, pasi janė studiuar rrugėt se si do tė bėhen dhe organizohen copėzat.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=60168
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.8.2009, 21:50   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Zgjerohen gėrmimet nė lagjen romake nė Apoloni

Gėrmimet e fundit tė ekspeditės arkeologjike shqiptaro-franceze nė qytetin antik tė Apolonisė, mė saktė nė zonėn e vilave romake tė shekullit tė II e.s., ofrojnė tė reja.

Pėr herė tė parė kėtu ėshtė gėrmuar nė vitet '60 nga arkeologėt shqiptarė Hasan Ceka dhe Selim Islami, nė bashkėpunim me njė ekip rus.

Siē shihet edhe nga kėto pamje, njė pjesė e kėsaj vile ėshtė e zbuluar, por me kalimin e viteve aty nuk ėshtė gėrmuar mė.

Ekspedita e fundit nė sektorin romak, nė pjesėn perėndimore tė qytetit tė Apolonisė, ka nxjerrė nė dritė njė vilė qė po zbulohet plotėsisht.

Vila ka njė oborr tė ruajtur mirė, tė shtruar me pllaka guri dhe me njė fontanė tetėkėndore. Sipas profesorit francez, Jean-Luc Lamboley, i cili drejton punimet, pėrveē kėsaj vile tė zbuluar nė vitet '58-'60, aty ka edhe vila tė tjera dhe ka ardhur koha qė tė gjitha kėto tė zbulohen pjesė-pjesė.

Ai pohon se kjo ėshtė njė zonė me rėndėsi pėr tė kryer gėrmime dhe pėr t'u studiuar, sepse duhet tė jetė ndėr zonat mė tė pasura me vila romake qė mund tė jenė pėrdorur nė periudhėn helenistike.

Po punohet ndėrkaq qė tė nxirren elementė tė tjerė, sidomos nė pjesėn perėndimore, pėr tė plotėsuar planimetrinė e njė shtėpie ose tė vilave qė ndodhen nėn tokė prej shekujsh dhe qė do tė zbulohen me kalimin e kohės.

Sipas profesorit Jean-Luc Lamboley, kjo ėshtė njė lagje ku banorėt qė i pėrkisnin shtresės sė lartė tė shoqėrisė, jetonin nė Vila, tė cilat ndaheshin njėra nga tjetra nga njė rrugė me pllaka, e cila sapo ėshtė zbuluar.

Ėshtė njė zbulim i ri qė jep tė dhėna se si ka qenė e organizuar vendosja e banesave.

Gėrmimet e kėsaj ekspedite do tė vazhdojnė deri nė fund tė shtatorit.

http://www.shekulli.com.al/2009/08/2...e-apoloni.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 13:26   12

Shkrim i cituar Fier: Zbulime tė reja pranė Margėllėēit


Citim:
Zbulohen objekte tė reja arkeologjike

Nė fshatin Rruzhdie, rreth 20 km larg qytetit tė Fierit u zbuluan tre ditė mė parė njė mbishkrim shumė i vjetėr dhe njė skulpturė guri, qė u shtohen fondit tė objekteve arkeologjike tė zbuluara nė kėtė qark.

Njė grup punėtorėsh qė ishin duke gėrmuar pėr tė marrė zhavorr pėr shtrimin e njė segmenti rrugor nė fshatin Ruzhdie nė komunėn me tė njėjtin emėr, ndeshi me tre pllaka tė lėmuara shumė tė hershme, me mbishkrime greke nė vendin e quajtur “Ullinjtė e radhės”. Gjithashtu ėshtė nxjerrė e padėmtuar njė skulpturė guri qė paraqet portretin e njė mashkulli.

“Objektet janė tė pėrmasave 50cm x 80cm”, tha kryetari i komunės, Pajtim Gllava. Sipas tij, zona ku u gjetėn objektet ndodhet shumė pranė kalasė sė Margėlliēit, e njohur pėr vlerat e saj arkeologjike.

“Vendndodhja e gjetjeve tė reja arkeologjike shtrihet nė territorin e fshatit Ruzhdie, nė kufijtė ndarės me Bashkinė e Patosit, rreth 1 km larg kalasė sė Margėlliēit”, shprehu Gllava.

Mė tej ai tha se punimet u ndėrprenė menjėherė dhe u lajmėruan drejtuesit e Prefekturės, Qarkut dhe Policia e Fierit pėr tė marrė nė ruajtje vendin ku u zbuluan kėto objekte tė vjetra.

Gjithashtu janė lajmėruar specialistėt e arkeologjisė dhe pritet qė Agjencia Kombėtare e Arkeologjisė tė nisė ekspertėt dhe specialistėt pėr tė marrė nė dorėzim objektet dhe zonėn ku u gjetėn kėto objekte me vlerė.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=22669
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.4.2010, 11:30   13
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Restaurohet mburoja antike

Emri:  mburoja-ilire-apolloni.jpg
Shikimet: 2521
Madhėsia:  11,9 KB
Mburoja e Apollonise pas 26 vjetesh nga zbulimi arrin ne nje pike te rendesishme te restaurimit. Mburoja e cila eshte gjetur ne Apolloni mendohet se i perkiste nje prijesi ilir dhe mosha e saj supozohet te jete rreth 300 vjet p.e.s.

Tashme per here te pare jane mbledhur ne nje trup te vetem gjiteh copezat ne nje trup te integruar nje pune e cila restauruesit Frederik Stamati i ka marre 26 vjet qe nga gjetja e mburojes prej germimeve ne Apolloni.

“Puna restauruese qė u bė deri nė kėtė moment arriti qė t’i organizojė tė gjitha pjesėt dhe ato tė lidhen nė njė mėnyrė tė tillė qė ajo tashmė tė mund tė qėndrojė nė kėmbė” tha Stamati.

Gjate restaurimit jane gjetur disa mbetje druri, por edhe tekstili qe mendohet se i perkasin prijesit qe e mbante te cilat do te dergohen ne France per te bere analizen e karbonit 14 qe do te percaktoje keshtu edhe moshen e sakte te kesaj mburoje. Nderkaq si per te transmetuar nje mesazh per brezat pasardhes restauruesi ka menduar te inkorporoje brenda mburojes nje mesazh per kohet qe do te vijne.

“Mendova qė nė brendėsi tė saj tė inkorporoj njė pllakė prej balti tė larė sipėr me argjend dhe me ar nė tė cilėn kam shkruar diēka pėr brezat e shekujve tė ardhshėm. Aty ėshtė njė mesazh qė do tė jetė i korporuar brenda dhe kur tė vijė koha qė do tė duhet tė bėhet njė ndėrhyrje tjetėr, gjė qė do tė ndodhė pas disa shekujve ata tė mund tė gjejnė njė mesazh qė ne e kemi lėnė pėr kėtė punė” tha Stamati.

http://www.alsat.tv/kulture/restauro...ja-antike.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.4.2010, 11:34   14
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Mburoja e cila eshte gjetur ne Apolloni mendohet se i perkiste nje prijesi ilir
Sidoqoftė ėshtė tipike ilire me rrathė bashkėqendrorė tė kultit tė Diellit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.7.2010, 23:47   15
Citim:
Apolonia vazhdon tė mbushet me varreza

Prej katėr vjetėsh, njė pjesė e territorit tė Parkut Arkeologjik tė Apolonisė mbetet e zaptuar pėr varreza. Gjendja nuk ka ndryshuar as sot. Me pėlqimin e Komunės Dermenas, nė kodrėn qė quhet Shėn Thanasi, nė kujtim tė njė kishe tė vjetėr qė ka ekzistuar aty, vazhdohet tė kryhen rite mortore.

Pjesa prej disa hektarėsh ėshtė zonė arkeologjike A, ku densiteti i mbetjeve arkeologjike ėshtė shumė i madh. Atėkohė problemi u bė prezent nga strukturat e parkut, nga Ministria e Kulturės, por asgjė nuk ka ndryshuar edhe sot nė vendimin e komunės.

Pak kohė mė parė, arkeologu Neritan Ceka, teksa foli pėr reformėn e trashėgimisė dhe parashikimin qė parqet e mėdha arkeologjike tė vihen nė funksion tė turistėve me hapėsira tė reja, u ndal edhe tek Apolonia. Theksoi se rreth 90% e saj ėshtė e pazbuluar.

Njė nga kėto territore ėshtė edhe kodra e Shėn Thanasit, e pėrshtatur pėr varrezė nga banorėt e fshatrave pėrreth. Dėmtimet mund tė jenė tė pakthyeshme edhe pse administruesit e kėtij territori, pėrfaqėsuesit e kishės, kanė theksuar se nuk do tė cenojnė pjesėt arkeologjike qė mund tė dalin gjatė hapjes sė varreve dhe do tė spostohen nė raste tė tilla. Por kjo gjithsesi mbetet nė vullnetin e tyre.

Pak kohė mė parė, gjatė promovimit tė librit kushtuar tumave tė Apolonisė nė Akademinė e Shkencave, njė arkeolog gjeti rastin tė ngrinte edhe njėherė shqetėsimin e varrezave. Gjithēka mbeti po brenda asaj salle.

Drejtori i Zyrės sė Koordinimit dhe Administrimit tė Parkut, Marin Haxhimihali, shprehet se fatkeqėsisht nė kėtė zonė vazhdojnė ende tė kryhen varrime, ndonėse jo me ritmet e mėparshme.

Sipas tij, fshatrat pėrreth nuk e kanė tė ngutshme njė varrezė nė kėtė kodėr, duke qenė se kanė varrezat e tyre.

“Pėr specialistėt, kjo zonė, rrethimi i sė cilės ngrihet mbi murin rrethues tė qytetit antik, duke dėmtuar arbitrarisht kėtė monument, do tė pėrbėnte interes tė veēantė arkeologjik. Pjesa qė zėnė varret ėshtė sot vetėm 1\3 e hapėsirės sė rrethuar. Nė kėto kushte unė do tė propozoja qė rrethimi tė kufizohet deri nė varret ekzistues dhe pjesa tjetėr tė vihet nė dispozicion tė arkeologėve pėr gėrmime”, shprehet Haxhimihali.

Sipas tij, duhet vullneti i pushtetit lokal qė tė mbrohet kjo trashėgimi kulturore qė jo gjithnjė ecėn nė tė njėjtin kah me nevojat e banorėve. Duke theksuar se propozimi i tij nuk i prek varret ekzistues, drejtori thekson se kjo duhet tė ketė njė zgjidhje sa tė mos jetė plotėsisht vonė.

Nga ana tjetėr, ky problem sipas tij mbart edhe koston mjedisore. Ceremonitė mortore apo pėrkujtimore prodhojnė mbeturina qė hidhen majtas apo djathtas, duke ndotur ambientin e duke ia lėnė koston e pastrimit, pėr aq sa mund tė pėrballė, parkut. Mbetje kurorash, qesesh, mbeturina qirinjsh, por edhe inerte, fragmente mermeri, copa betoni, gjenden nė kėtė sektor tė parkut.

“Secili nga fshatrat ka varrezėn e vet: fshati Pojan ka njė varrezė tė hapur relativisht vonė, fshati Avaleas ka varrezėn e tij, mbetet pak problematike pjesa e Shtyllasit, por ky fshat i pėrket Komunės sė Levanit dhe ėshtė jashtė parkut. Nė rastin e Apolonisė gjykoj qė ėshtė e domosdoshme ruajtja e kėtyre vlerave kur popullata i ka tė gjitha mundėsitė t’i varrosė nė varrezat ekzistuese tė fshatrave pėrreth. I takon pushtetit lokal tė marrė njė vendim radikal tė paktėn pėr pezullimin e varrimeve tė mėtejshme”, shprehet Haxhimihali.

Sipas tij, gjatė katėr viteve qė ka qenė nė krye tė administrimit tė Parkut Arkeologjik tė Apolonisė, pushteti lokal ėshtė pėrfshirė shumė pak nė proceset e zhvillimit.

“Unė kam mbetur shumė i zhgėnjyer kur pashė se nė planin e zhvillimit tė komunės, Apolonia pėrmendet shumė shkarazi, ndėrkohė qė duhet tė ishte krejt e kundėrta. Apolonia duhet tė ishte aksi i zhvillimit tė kėsaj komune. Vet politika jonė ėshtė e tillė: parku u pėrket para sė gjithave banorėve qė jetojnė aty”, thekson Haxhimihali.

Deri mė tani, kjo ēėshtje ėshtė konsideruar thuajse e harruar jo vetėm nga strukturat e pushtetit lokal, por edhe nga institucionet qendrore tė trashėgimisė qė e rreshtojnė Apoloninė nė Parkun e dytė Kombėtar mė tė madh nė vend pas Butrintit.

http://216.75.13.41/index/kulture/02...6b5ef405f.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.8.2010, 23:58   16
Citim:
Arkeologėt gjejnė bustin e njė atleti

Emri:  apoloni-shtatore-atleti.jpg
Shikimet: 2638
Madhėsia:  10,9 KBKonsiderohet si zbulimi mė i madh i 50 viteve tė fundit, ndoshta edhe mė i veēanti prej zbulimeve nė Mesdhe. Bėhet fjalė pėr bustin e plotė tė njė atleti, qė i pėrket periudhės romake, i cili u zbulua krejt rastėsisht dje nė Apoloni nga arkeologėt e ekspeditės shqiptaro-franceze.

Sipas Marin Haxhimihalit, drejtorit tė Zyrės sė Administrimit dhe Koordinimit tė Parkut Arkeologjik tė Apolonisė, kemi tė bėjmė me njė ekzemplar tė rrallė. Punimi i bustit ėshtė i njė niveli shumė tė lartė artistik.

Marin Haxhimihali, drejtori i Zyrės sė Administrimit dhe Koordinimit tė Parkut Arkeologjik tė Apolonisė, tregon me entuziazėm disa prej detajeve paraprake tė kėtij zbulimi, i cili sapo tė nxirret, do tė ruhet nė kushte tė larta sigurie nė Muzeun e Apolonisė.

Z. Haxhimihali, sapo keni zbuluar njė statujė, tė cilėn e konsideroni si njė gjetje tė jashtėzakonshme arkeologjike. Ēfarė mund tė tregoni mė shumė pėr tė?

Sot (dje), nė ditėn e katėrt tė ekspeditės shqiptaro-franceze kėtu nė Apoloni krejt rastėsisht, pranė zonės G, nė ambientet e vilės romake ku kjo ekspeditė po gėrmon qė prej dy vitesh, u gjet njė statujė e pazakontė, shumė e veēantė. Fjala ėshtė pėr njė statujė tė ruajtur nė gjendje shumė tė mirė, e punuar nė mermer tė bardhė.

Ėshtė koka dhe busti i njė personi, pėr tė cilin arkeologėt paraprakisht mendojnė se ėshtė njė atlet. Megjithatė, sapo tė nxirret krejtėsisht, do tė kryhet edhe njė studim i imtėsishėm i saj, sepse nė kėtė moment qė flas, statuja ende nuk ėshtė nxjerrė prej tokės.

Ajo ėshtė lokalizuar dhe po pastrohet me kujdes i gjithė terreni pėrreth. Sapo tė nxirret, statuja do tė vendoset nė kushte tė larta sigurie nė muzeun e Apolonisė.

Pėrse e konsideroni njė zbulim tė pazakontė?

Unė theksoj se ėshtė njė zbulim i tillė. Nuk mbahen mend zbulimet e fundit tė kėtyre pėrmasave. Ndoshta tė fundit kanė qenė gjatė ekspeditės shqiptaro-ruse tė viteve ‘50-‘60, kur janė gjetur disa statuja, por edhe atėherė shumica e tyre kanė qenė pa kokė.

Gjatė zbulimit, njė koleg francez bėnte shaka dhe thoshte: “Ka qenė njė shenjė e providencės qė pikėrisht tė premten e datės 13 tė gjejmė njė statujė, e cila jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė tė gjithė Mesdheun, ėshtė diēka e veēantė”.

Kur ta shihni do ta kuptoni se kemi tė bėjmė me njė ekzemplar tė rrallė. Punimi i saj ėshtė i njė niveli shumė tė lartė artistik dhe kėtu gjej rastin t’i kthehemi shkollės sė famshme apoloniate tė skulpturės, e cila ishte me famė nė tė gjithė Mesdheun nė antikitet. Me siguri qė edhe kjo statujė ėshtė njė produkt i kėsaj shkolle, por kėto janė vetėm disa pėrshtypje paraprake. Njė proces i mirėfilltė studimi do tė pasqyrojė mė me hollėsi karakteristikat e saj.

Gjetja e kėsaj statuje ishte fryt i bashkėpunimit tė suksesshėm midis ekspeditės shqiptaro-franceze dhe Zyrės sė Administrimit dhe Koordinimit tė Parkut Arkeologjik tė Apolonisė.

Pas kėsaj a do tė kalojė statuja nė proces pastrimi e konservimi?

Nga kėqyrja paraprake qė ne i kemi bėrė statujės na rezulton se ajo ėshtė nė gjendje shumė tė mirė. Ėshtė ruajtur me kujdes dhe pothuajse nuk ka asnjė gėrvishtje tė vetme. Madje vendi ku u gjet dhe mėnyra e mirė e ruajtjes na bėn tė mendojmė se ėshtė vendosur aty posaēėrisht qė nė antikitet pėr t’u ruajtur.

Nuk kemi tė bėjmė me njė vend normal tė ekspozimit tė njė statuje. Ajo ishte vendosur nė njė kanal qė ndan nė fakt dy vila, nė njė qoshe tė mbrojtur mirė nga toka, nė njė vend tė nxehtė, ndaj mund tė themi se kjo ka bėrė ruajtjen nė kushte tė mira tė saj. Por natyrisht qė statuja do t’i nėnshtrohet tė gjitha procedurave tė pastrimit dhe tė konservimit. Qė tani ne kemi marrė masat qė ta zhvendosim nė mėnyrė shumė tė kujdesshme, pėr tė mos shkaktuar asnjė dėmtim.

A mund tė themi me pėrafėrsi se cilės periudhė i pėrket statuja?

Paraprakisht mund tė themi vetėm qė i pėrket periudhės romake, kjo pėr sa i pėrket mėnyrės sė punimit. Flokėt i ka jashtėzakonisht tė punuara mirė, janė kaēurrela dhe busti ėshtė mjaft i zhvilluar, i punuar nga pjesa e gjoksit. Pikėrisht kjo na bėn tė mendojmė se mund tė kemi tė bėjmė me figurėn e njė atleti tė epokės romake.

Gjithsesi ky nuk mund tė cilėsohet njė pėrfundim sepse ėshtė vetėm njė pėrshtypje e parė. Mė vonė do tė detajohet. Ne menjėherė i kemi nisur tė dhėnat nė njė qendėr tė specializuar pėr kulturėn antike nė Paris. Kemi nisur atje njė email me foto tė statujės dhe presim njė pėrgjigje tė specializuar para se tė shprehemi zyrtarisht nė lidhje me pėrkatėsinė e statujės.

A ėshtė punuar edhe mė parė nė tė njėjtėn zonė?

Nė kėtė zonė ėshtė punuar edhe mė parė. Nė kėtė sektor janė bėrė pastrime por nuk ėshtė zbritur nė thellėsi dhe tani me rastin e zgjerimit tė kuadratit tė gėrmimit, nė mėnyrė krejt rastėsore u gjet kjo statujė, ēka na sjell nė mend atė postulatin e famshėm qė arkeologjia ėshtė shkenca e misterit dhe atje ku ti nuk e pret, mund tė dalė njė zbulim krejt spektakolar si ky i sė premtes sė datės 13 gusht.

http://216.75.13.41/index/kulture/65...940d1c57a.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.8.2010, 23:42   17
Citim:
Nė Apoloni zbulohet njė tjetėr bust prej mermeri, tani i njė femre

Emri:  apoloni-shtatore-grua.jpg
Shikimet: 1846
Madhėsia:  14,7 KBFier, 23 gusht - Njė zbulim i madh dhe i rrallė ėshtė bėrė sėrish nė parkun e Apolonisė nė Fier. Pas bustit qė dyshohet se i pėrket njė aristokrati romak, njė tjetėr bust njeriu ėshtė zbuluar ditėn e sotme nga ekpi shqiptaro-francez, raportojnė mediat shqiptare.

Bėhet fjalė pėr njė bust femre prej femre qė i pėrket sėrish periudhės romake qė pėrkon me shekullin e II ose tė III p.e.s.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,32040
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.8.2010, 23:45   18
Citim:
Busti i Apolonisė, mė i veēanti nė Mesdhe prej 50 vitesh

Gjetja e statujės sė njė atleti nė gėrmimet arkeologjike tė ekspeditės franko-shqiptare nė Apoloni konsiderohet nga specialistėt e fushės si njė ndėr zbulimet mė tė veēanta tė pasurisė arkeologjike nė 50 vitet e fundit nė rajonin e Mesdheut.

Bėhet fjalė pėr bustin e plotė tė njė atleti, i gjetur nė njė formė optimale (tėrėsisht e paprekur) dhe qė sipas arkeologėve franko-shqiptarė tė ekspeditės arkeologjike nė Apoloni, i pėrket periudhės romake.

Busti i atletit, sipas arkeologut francez Jean-Luc Lamboley, u gjet nė njė kanal qė lidhte vilat romake tė shekullit tė III-tė e.s., nė Parkun Kombėtar Arkeologjik tė Apolonisė nė sektorin “G” tė saj, i ndodhur nė pjesėn veriperėndimore tė qytetit antik.

Sipas arkeologut francez, “gjetja mė e re nė Apoloni ėshtė gati e paprekur, gati-gati sikur ajo statujė tė jetė punuar pak kohė mė parė nga ndonjė punishte”. Pėr vlerat e saj Lamboley ka shtuar se “artistikisht ėshtė njė kryevepėr, e konservuar nė kushte tė shkėlqyera”.

“Dua tė shtoj se jemi tejet fatlumė, pasi u shpėrblye puna jonė gati 15-vjeēare. Duhet ta kuptoni se keni diēka unike tė gjetur nė botė dhe specialistėt e kėsaj fushe tė periudhės romake duhet tė vijnė kėtu pėr tė shikuar nga afėr statujėn e gjetur sė fundmi”.

Sipas profesor Lamboley, “Apolonia antike ka qenė qyteti mė i madh grek nė territorin shqiptar, e mė pas u zhvillua si njė qytet tejet i pasur. Statuja e gjetur mendohet se i pėrket njė familjeje aristokrate”.

Prof. Lamboley dhe ekspedita e pėrbashkėt franko-shqiptare ka rėnė nė gjurmėt e hershme edhe tė njė tempulli arkaik tė Horės sė Apolonisė, nė perėndim tė mureve tė qytetit antik. Vendndodhja e tempullit tė zbuluar ėshtė nė njė distancė tė shkurtėr nga fshati Pojan dhe pikėrisht, nė pronat e familjes sė Bonjakėve.

Tempulli i ndėrtuar me gurė gėlqerorė, i panjohur nga gėrmimet arkeologjike tė mėparshme, i ka ēuar specialistėt nė pretendimet paraprake se prej andej janė prodhuar njė numėr i madh terakotash, tė njohura ndryshe si figurina.

Kėto tregojnė se ndėrtesa e shenjtė i ėshtė dedikuar njė perėndie tė rėndėsishme pėr qytetin, qė sipas arkeologėve mund tė jetė perėndia Artemis apo Apolloni.

http://www.gazetastart.com/lajme/Kultura_Arti/23123/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2010, 23:38   19
Citim:
Zbulohet njė bust femre nė Apoloni

Njė bust romak ėshtė zbulimi i radhės nė Apoloni. Gėrmimet e ekspeditės shqiptaro-franceze kanė arritur nė njė tjetėr rezultat tė rėndėsishėm.

Pas zbulimit tė bustit tė njė atleti romak dhe tė njė sandaleje tė bronztė, arkeologėt kanė nxjerrė nga nėntoka njė tjetėr vepėr arti tė periudhės romake. Specialistėt flasin pėr bustin e njė femre, e zbuluar dje rreth orės 13:00.

Busti ėshtė gjetur nė po tė njėjtin vend ku u gjetėn edhe dy veprat e mėparshme. Busti qė nga arkeologėt thuhet se ėshtė njė femėr, nga tė dhėnat e para mendohet se i pėrket periudhės romake.

Ajo ėshtė gjetur nė kanalin afėr vilės qė mban titullin vila romake dhe ndodhet shumė pranė faqes sė kodrės ku dyshohet prej specialistėve se ndodhet blloku i vilave romake, qė mendohet se ka qenė zona e pasanikėve tė periudhės kur u ngrit Apolonia.

Busti, pak mė i vogėl nė madhėsi se ai i atletit romak, daton rreth shekullit II-III e.s. Vepra paraqet portretin e njė femre, ku ėshtė i dallueshėm nė pjesėn e ballore njė gėrshet.

Sipas arkeologut Avni Alcani, i cili po bėn konservimin e bustit pėr ta pastruar nga shtresa qė ėshtė krijuar nga ujėrat gėlqerorė, vepra ėshtė e dėmtuar nė pjesėn e hundės dhe nė veshin e majtė. Sipas Alcanit kėto janė dėmtime tė vjetra, ndėrsa pjesa tjetėr e veprės ruhet nė gjendje tė mirė.

“Gati 30 vjet mė parė nė Apoloni ėshtė zbuluar njė tjetėr bust femre shumė i ngjashėm, i cili mbante mbishkrimin “Vila”. Pėr mėnyrėn e realizimit duket se i pėrkasin sė njėjtės shkollė, ndėrsa fakti qė tė dyja portretet paraqesin njė femėr me gėrshet, do tė thotė se mund tė ketė qenė njė model shumė i pėrhapur i asaj kohe”, thekson Alcani.

Tė gjitha tė dhėnat vijnė nga vėzhgimet e para, e ndoshta nė njė kohė tė dytė, specialistėt do tė kenė mundėsi tė sqarojnė mė tej rrethanat e krijimit tė kėtyre veprave tė periudhės romake, nė varėsi edhe tė zbulimeve tė mėtejshme qė mund tė bėjė ekspedita shqiptaro-franceze deri mė 4 shtator.

Zbulimi i kėtij busti mban tė njėjtėn vlerė si dhe zbulimet e para dhe i shtohet gamės sė gjerė tė objekteve qė janė gjetur prej kohėsh nė Parkun Arkeologjik tė Apolonisė. Arkeologėt shprehen se nė kanalin ku janė gjetur tre objektet e fundit dyshohet se ndodhen edhe shumė vepra tė tjera pėr nga vlera arkeologjike.

Fakti qė kjo zonė ėshtė kaq e pasur, i bėn specialistėt tė besojnė se kjo mund tė shpjegohet sipas dy arsyeve. Njė nga dyshimet lidhet me fshehjen e objekteve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nga ndonjė banor i zonės. Dyshimi tjetėr lidhet me ekzistencėn e njė galerie veprash nė kohėn e romakėve, atėherė kur qyteti tashmė antik ishte i gjallėruar.

Por Alcani shprehet se mund tė flasim edhe pėr ndonjė familje aristokrate e cila kishte mundėsi tė realizonte buste tė tilla. Busti i sapozbuluar mund tė udhėtojė drejt Tiranės pėr t’u vendosur nė Muzeun e Institutit tė Arkeologjisė.

Premtimi i ministrit tė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve se do tė fillojė rikonstruksioni i muzeut arkeologjik tė Apolonisė, i cili prej disa kohėsh ėshtė i mbyllur, mund tė lėrė tė hapur mundėsinė e kthimit tė kėtyre objekteve nė Apoloni. Ky Park Arkeologjik, i dyti nė vend mė i madh pas Butrintit, shėnon ēdo vit rritjen e numrit tė turistėve.

Zbulimet e fundit shtojnė edhe mė shumė arsyen pėr tė udhėtuar nė kėtė zonė, pėr tė cilėn specialistėt kanė thėnė mjaft herė se ka njė potencial tė madh arkeologjik. Ndėrkaq, sa herė qė nga nėntoka shqiptare nxirret diēka, mbetet i patjetėrsueshėm problemi i restaurimit tė kėtyre objekteve, edhe sot i pazgjidhshėm.

http://216.75.13.41/index/kulture/73...712578f5e.html

Citim:
Zbulimi i trete ne Apoloni, busti i nje gruaje

Emri:  1282643373-busti_i_nje_gruaje.jpg
Shikimet: 1582
Madhėsia:  15,8 KBMendohet se i takon fundit tė shek II p.e.s. Jean-Luc Lamboley hedh hipotezėn qė dy statujatat e zbuluara i pėrkasin sė njėjtės familje apoloniate. Dy javėt e fundit mund tė quhen ndryshe "javėt e tė korrave" pėr arkeologėt shqiptarė dhe francezė qė po gėrrmojnė kėto kohė nė Parkun Arkeologjik tė Apolonisė. Pas zbulimit tė bustit tė njė burri nė zonėn e vilave romake me impluvium, dje u gjet njė bust gruaje prej mermeri 2 m larg tė parit.Kujtojmė qė mė 18 gusht nė rrėnojat e Apolonisė u zbulua edhe njė kėmbė bronzi e njė legjionari romak qė i takon shek II-III p.e.s.

Ndryshe nga statuja e burrit, ajo e gruas ėshtė e dėmtuar nė pjesėn e hundės dhe tė veshit tė majtė. Ndoshta, pozicioni i vendosjes me shpinė tė bustit nuk e ka favorizuar ruajtjen e gjendjes sė pacėnuar tė saj. Shpejt pritet tė kalojė nė duart e restauratorėve. Drejtuesi francez i ekspeditės, Jean-Luc Lamboley ka hedhur hipotezėn qė tė dyja statujat mund t'i pėrkasin njė familje tė rėndėsishme apoloniate. Arkeologėt po punojnė pėr saktėsimin e kėsaj hipoteze. Ende nuk ka njė datė tė saktė pėr bustin femėror, por nisur nga tė dhėnat e paraardhėsit dhe tė vendit ku ėshtė zbuluar, mendohet se ai i takon fundit tė shekullit tė II p.e.s. Po ēfarė po ndodh me statujėn e parė tė zbuluar nė Apoloni pas 50 vitesh, bustin qė deri mė tani ėshtė menduar i njė atleti? Arkeologu Faik Drini, drejtues i palės shqiptare tė ekspeditės sqaron se ai ėshtė busti i njė "aristokrati tė periudhės romake".

"Ai i pėrket shtresės sė aristokracisė. Njė njeriu tė thjeshtė nuk mund t'i bėhej njė statujė", pohon Drini, duke hedhur poshtė idetė e para "tė hedhura kalimthi". Ky saktėsim ėshtė bėrė edhe nė shpjegimin e vendosur nė bazamentin e statujės sė ekspozuar nė Institutin e Arkelogjisė nė Qendrėn e Studimeve Albanologjike. Aty shkruhet saktėsisht: "Portreti i njė aristokrati nga Apolonia, gjysma e dytė e shek II p.e.s.". Instituti nuk ėshtė vendi pėrfundimtar ku mendohet tė qendrojė busti, por ende nuk ėshtė marrė vendimi final nga "instancat qeveriatare". Dy alternativat e tjera janė:

ekspozimi nė Muzeun Historik Kombėtar, ose nė vendin prej nga ka ardhur, nė Muzeun Arkeologjik tė Apolonisė.

Pėrkohėsisht ai ėshtė ekspozuar nė hyrje tė pavionit tė antikitetit nė Institutin Arkeologjik. Nė krahun e majtė ka objekte prej guri tė zbuluara nė Bylis, kurse djathtas shtrihen mozaikė tė Sarandės, Bylisit, Antigonesė etj.

Arkeologėve u bėn pėrshtypje mėnyra e rastėsishme qė u gjend busti i padėmtuar, po aq sa edhe prurjet e kėtyre dy javėve nė kanalin e shkarkimit tė ujėrave tė ēative tė vilave romake (e quajtur sektori G). Sipas Drinit, ai ėshtė fshehur aty ndoshta nė shek IV, kur Apolonia ishte drejt rėnies pėrfundimtare tė saj. "Njohim raste fshehjesh edhe nė periudhat moderne. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore janė fshehur statuja pėr t'i mbrojtur ato nga ushtritė e huaja qė kalonin nė territorin e Apolonisė. Por, kjo statujė ėshtė fshehur nė antikitet".

Arkeologu Faik Drini pohon se Apolonia ėshtė njė qytet shumė i madh dhe gėrmimet aty janė bėrė nė njė sipėrfaqe shumė tė vogėl, qė mendohet tė zgjerohet nga viti nė vit. Kjo mund tė jetė arsyeja qė rezultatet e ekspeditave shpesh nuk kanė qenė frytdhėnėse. Ose tė paktėn, nuk kanė qenė ato rezultate qė tėrheqin vėmendjen e njė mase njerėzisht (siē ėshtė rasti i statujave tė kohėve tė fundit). Tri objektet e zbuluara kėto kohė kanė rėndėsi edhe pėr njė fakt tjetėr. Kur u zbulua kėmba e bronzit tė legjionarit romak, prof Jean-Luc Lamboley konstatoi se "ka ekzistuar njė shkollė e artit nė Apoloni".

Sipas prof Drinit, ka njė shkollė apoloniate dhe duket se modelet janė marrė nga shkolla e njė prej skulptorėve mė tė njohur helenė Praksitelit (Praxiteles). "Autorė nga Apolonia nuk njohim, por nė bazė tė tipareve tė skulpturave duken modele tė kėsaj shkolle. Natyrisht, ai qė punonte ishte mjeshtėr i madh". Drini vlerėson te skulpturat e zbuluara deri mė tani, shijen e hollė artistike qė shquhet nė punimin e tyre. Konkluzione tė tjera priten nga arkeologėt edhe pas zbulimit tė djeshėm.

Prurjet arkeologjikė tė dy javėve tė fundit pėrbėjnė njė ngjarje me rėndėsi pėr arkeologjinė. Qė nga koha e gėrmimeve tė ekspeditės sovjetike-shqiptare e drejtuar nga prof Selim Islami dhe prof. Bllavatski nė vitet 1958-1960, nuk ėshtė zbuluar asnjė statujė. Po edhe nė kohėn e ekspeditės sė Jean-Luc Lamboley, prof i Universitetit Lyon 2 tė Francės dhe dekan i Fakultetit tė Shkencave Humane dhe Faik Drinit, shef i departamentit tė arkeologjisė nė QSA. Grupi i ekspeditės me 22 vetė (ndėr ta edhe 6-7 studėntė) vijon gėrmimet deri mė 4 shtator nė sektorin e vilave romake dhe njė portik tė Apolonisė, qė shtrihet nė veri tė Agorasė

Shekulli
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.9.2010, 23:49   20
Citim:
Nė Apoloni tjetėr thesar, zbulohet shėtitorja mė e madhe

FIER- Zbulohet shėtitorja mė e madhe nė vendin tonė nė qytetin antik tė Apolonisė. Gėrmimet e ekspeditės shqiptaro-franceze kanė nxjerrė nė dritė muret e shėtitores sė Agorasė sė qytetit nė pjesėn verilindore tė tij. Ajo ka njė gjatėsi prej 150 m dhe i pėrket periudhės helenistike.

Zbulimi i kėsaj Agoraje ėshtė me interes tė madh duke pasur parasysh faktin qė deri tani mendohej qė qendra e qytetit ėshtė pjesė e zbuluar e Apolonisė sė lashtė. Njėri nga arkeologėt francez e cilėson konturin e shėtitores sė agorasė, si mė e madhja e zbuluar deri tani. Madje jo vetėm nė kėtė qytet tė lashtė antik, por nė tė gjithė Shqipėrinė.

“Ky ėshtė konturi i shėtitores sė Agorasė qendrės sė qytetit qė i pėrket periudhės helenistike, thotė njė arkeolog francez ose nė fillimet e periudhės romake, por ėshtė mė se e vėrtetė qė ėshtė njė prej shėtitoreve mė tė mėdha nė vendin tuaj”.

Gjatė kėsaj periudhe nėntoka e Apolonisė ka zbuluar dhe nxjerrė thesare tė trashėgimisė dhe kulturės sonė kombėtare. Fillimisht me zbulimin e bustit tė aristokratit nė rrėnojat e vilės romake nė sektorin G, atė tė kėmbės prej bronzi qė i pėrkiste njė shtatoreje tė madhe 2 m, busti i njė gruaje etj.

Drejtuesit e Parkut antik tė Apolonisė se pas pėrfundimit tė gėrmimeve tė ekspeditės shqiptaro-franceze njė pjesė e shėtitores sė zbuluar do tė vihet nė dispozicion tė turistėve, po kėshtu edhe pjesė tė vilės romake dhe mozaikėve qė ndodhen aty.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=67068
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:34.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.