Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.9.2010, 05:44   21
Citim:
Mesazhe nga “shqiptarėt” antikė

Shqipėria ka njė jetė tė fshehur nėn nėnshtresat e saj, po aq tė pasur sa edhe jeta qė zhvillohet sot mbi tė.

Gjurmė tė qytetėrimeve tė hershme, fragmente tė ndryshme tė historisė nga periudha e lashtėsisė, antikitetit, mesjetės e mė vonė, vijojnė tė pasohen me zbulime tė reja. Sė fundmi ka pasur njė intensitet tė lartė tė zbulimeve arkeologjike nga nėntoka e po aq tė rėndėsishme kanė qenė edhe ato nga bota nėnujore. Tė gjitha kėto gjetje, trokasin fort nė kureshtjen e pjesės qė ende nuk njohim nga e shkuara e trojeve tona.

“Kemi njė intensitet tė kėnaqshėm dhe kjo u konkretizua me gėrmimėt nė kanalin e Apollonisė. Kėtė vit patėm fatin dhe gjetėm 2 bustet, tė fėmrės dhe mashkullit si dhe njė kėmbė bronxi. Kjo e rrit edhe mė shumė interesimin tonė nė zonė”, shprehet doktori i shkencave tė arkeologjisė, Altin Skėnderaj.

Zbulimi i bustit tė aristokratit qe njė gjetje e cila shėnon njė fazė tė rėndėsishme pėr gjurmėt tona arkeologjike nėn sipėrfaqjen e Apollonisė. Zbulimi i rrallė u bė gjatė punės sė gėrmimeve pėr kanalin lidhės midis dy zonave tė antikitetit nė sektorin e vilave romake. “Kėto ishin banesa tė aristokratėve qė kishin kushte pėr tė zbukuruar shtėpitė me buste tė tilla. Dhe aq e pasur ėshtė Apollonia, sa femra u gjet nė pjesėn e murit tė njė banese. Objekte tė tilla ėshtė shumė e vėshtirė tė gjenden, por zbulimet e fundit hodhėn poshtė mitin qė njė skulpturė e tillė tė mund tė gjendet njė nė 50 vjet”, shton Altini.

Po aq intrigant paraqitet edhe aktiviteti arkeologjik i fshehur i ujėrave shqiptare tė Jonit dhe Adriatikut. Zbulimet e fundit tė ndėrmarra pėrmes dy projekeve kombėtare, kanė sjellė dėshmi tė rralla e mjaft tė tė rėndėsishme historike. Adrian Anastasi, ekspert i arkeologjisė nėnujore tregon se Shqipėria ėshtė nga vendet me pasuri tė rralla arkeologjike. “Eshtė mbi mesataren mesdhetare. Eshtė njė bregdet me potenciale tė larta tė historisė nėnujore. rezultat i dy projekteve kombėtare. Plus gjetja e spirancės 2 mijė vjecare ėshtė gjetur nė bashkėpunim me peshkatarėt. 2 projektet pėr skanimin e dhe krijimin e hartave detare kanė gjetur njė anije transporti e Luftės II Botėrore dhe dy tė tjera tė shek XIII-XIV”, thekson Anastasi.

Pasuritė arkeologjike nuk i mungojnė as nėntokės, por pavarėisht etjes dhe kureshtjes sė madhe pėr tė gėrmuar nėn tė, vullneti nuk mjafton pėr t’i nxjerrė nė dritė. “Nėntoka shqiptare ėshtė shumė e pasur me monumente, por e kemi shumė tė vėshtirė t’i gėrmojmė e pėr mė tepėr t’i ruajmė ato”, nėnvizon Altin Skėnderaj. Pavarėsisht pėrmasave tė pamata tė rrenjosura nė thellsitė detare, krenaria zbehet pėrballė pasigurisė sė kėsaj pasurie kombėtare. “Bregdeti vidhet nė mėnyrė sistematike. Ėshtė si tė thuash, njė ndėrhyrje nė kodin gjenetik tė Shqipėrisė. Eshte njė pjesė me tė cilėn jo qė krenohemi, por mund ta pėrdorim si pasaportė qė nuk besoj se do tė refuzohet”, vė nė dukje eksperti Anastasi.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=76709
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.9.2010, 13:41   22
Citim:
Apoloni, rikthehet ekspedita shqiptaro-gjermane

Ekspedita shqiptaro-gjermane kthehet sėrish nė parkun arkeologjik tė Apolonisė. Punimet do tė fillojnė tė hėnėn dhe do pėrqendrohen nė tė njėjtėn zonė qė ėshtė gėrmuar edhe vjet, te teatri antik.

Specialistėt gjermanė dhe shqiptarė kthehen pėr tė katėrtin vit nė parkun arkeologjik. Sipas tė dhėnave, para se tė nisin gėrmimet, specialistėt do tė studiojnė terrenin. Kujtojmė se rrėshqitjet e dheut qė pėrfshinė disa zona tė Apolonisė, rrezikuan edhe teatrin antik.

Njė arkitekt gjerman do tė vijė sė bashku me arkeologėt pėr tė parė nga afėr gjendjen dhe problemin e rrėshqitjes e pėr tė ofruar njė zgjidhje nė terren. Kjo do tė jetė detyra e parė, ende pa nisur gėrmimet.

Ndėrsa angazhimi i dytė i kėtij specialisti ka tė bėjė me mundėsinė e njė restaurimi pėr ta bėrė pjesėrisht tė vizitueshėm kėtė amfiteatėr. Bėhet fjalė pėr shkallėt e para, ato mė afėr skenės.

Amfiteatri antik i Apolonisė ėshtė njė nga monumentet kryesore tė qytetit me disa mijėra spektatorė. Ky amfiteatėr ėshtė i dėmtuar qė nga koha e Mesjetės. Vazhdimisht prej tij janė marrė blloqe pėr t’u shfrytėzuar nė monumentet e tjera. Manastiri ėshtė njė prej monumenteve tė ndėrtuar me kėto blloqe.

Vitin e shkuar, gėrmimet e ekspeditės shqiptaro-gjermane nuk sollėn zbulime tė konsiderueshme. Po kjo ekspeditė, dy vite mė parė u pėrfol dhe u pėrfshi nė debatet pėr dėmtimin e njė pjese tė murit tė amforave.

http://www.gazetastart.com/lajme/Kultura_Arti/24433/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2010, 21:00   23
Citim:
Busti i Apollonisė …ndoshta i Aleksandrit tė Madh

Atė pasdite tė datės 13 gusht 2010, nė orėn 17:15, ndala makinėn nėn hijen e ullirit tė madh dhe me miqtė e mi francezė Mari-Kristine, Farida, Didier dhe Frederik u afruam te vila romane, aty pranė ullirit, nė anėn perėndimore tė saj.

Emri:  apolloni-busti.jpg
Shikimet: 1025
Madhėsia:  15,6 KB

“Mė vjen mirė Ilir qė ndodhesh kėtė ditė dhe kėtė moment nė Apolloni”– dėgjoj tė mė pėrshėndesė drejtori i qendrės arkeologjike tė Apollonisė, zoti Haxhimihali, njė nga arkeologėt sot nė zė tė Shqipėrisė.

“Jemi duke punuar pėr nxjerrjen e njė statuje”- vazhdoi ai. “Jemi nė ēastin e fundit, atė tė ngritjes me kujdes dhe transportimit. Ėshtė bust i mrekullueshėm, i pa dėmtuar, njė nga gjetjet mė tė rėndėsishme tė 50 vjetėve tė fundit. Nė pėrbėrje tė ekspeditės franko-shqiptare, qė kreu kėtu punime prej vitesh, fati i takoi shpatullės sė studentit kosovar Aranit Buqinēa tė ndeshė mbi kokėn e bukur tė kėtij busti”.

Emocionet prej njė lajmi tė tillė na mbajtėn aty gozhduar, derisa e pamė bustin. I tėrė i bardhė, bukur i pastruar nga arkeologėt.

Aty tek kaloi pranė nesh statuja me sytė dhe qėndrimin burrėror, u duk sikur tha : “Pas dymijė e treqind vjetėsh mė nė fund mė gjetėt, kėtu nė rrėnojat e qytetit tim tė dashur tė Apollonisė sė Ilirisė”.

“Alek… ?”- fola me zė, pa pasur guxim tė pėrfundoj fjalėn.
“Vazhdo - tha Frederiku -ėshtė lajm i madh dhe i bukur pėr tė gjithė ne”.
“Mė ngjasoi ai bust me portretet e Aleksandrit tė Madh nė Luvėr, Muzeun Britanik dhe mozaikun e Pompeut.”

“Edhe mua –tha Frederiku – pamja e atij busti mė ngjallėn Aleksandrin e Madh, ashtu si e kam tė ngulitur nė kujtesė, prej dėshmive nė muzetė e botės”.

Bisedėn tonė e ndėrpreu zėri i njė arkeologu i cili, tek jepte aty pranė njė intervistė televizive, tha se busti ishte ai i njė atleti tė kohės romake. Pastaj biseda vazhdoi me pyetje mes nesh pėr tė arritur nė pėrfundimin se : “Vetėm gjoksi nudo dhe burrėror i bustit nuk ėshtė i mjaftueshėm pėr cilėsimin e tij si bust i njė atleti”.

Ju kthyem fakteve tė grumbulluara aty nė vend.

Busti u gjet nė cep tė njė grope me gjerėsi mė tė vogėl se njė metėr dhe me gjatėsi pak mė shumė se njė metėr (matjet tona me sy), tė rrethuar me mur tė fortė tulle, mbėshtetur vertikalisht mbi tokė tė rrafshėt. Busti ėshtė nė gjendje tė plotė dhe pa thyerje. Ai jep portretin e njė burri tė ri me mjekėr tė lehtė, me kokė me flokė tė dredhura, tė kthyer pak djathtas. Nė bazėn rrethore tė bustit, ka njė relief me njė nimfė me krahė dhe dy kuaj. Busti nuk ka gjė tė shkruar nė bazė.

Nga kėto fakte tė mbledhura nxorėm se burri i ri ėshtė mbi tė tridhjetat. Ai duhet tė ishte person i njohur nė mjedisin ku u gjet, pėrderisa nė bazė nuk ka tė shkruar emrin. Reliefi, ndoshta, na jep mundėsinė tė nxjerrim emrin e njeriut tė bustit. Vend-gjetja e bustit, me vendosje mes muresh tė fortė, nė pozicion qėndrimi normal dhe jo i rrėzuar, jep idenė se busti aty ėshtė fshehur me qėllim dhe nuk ėshtė pozicion rastėsor i sjellė nga koha.

Cili ėshtė ai burrė i ri, mbi tė tridhjetat, me pamje serioze, me trup tė bukur, i njohur nga tė gjithė pa pasur nevojė t’i shkruhet emri, i paraqitur nė antikitet me flokė tė dredhur, i dhėnė pas kuajve, i ndihmuar nga njė nimfė me krahė, i ruajtur me kujdes pranė njė vile romake?

Pėrgjigjja: “Ndoshta ėshtė Aleksandri III i Maqedonisė, i quajtur i Madh, djali i Filipit II, adhurues i kuajve (dy kuajt nė relief) dhe i Olimpias, vajzės sė Neoptolemit tė Epirit, e cila sipas Plutarkut dhe Aristotelit, ka dhėnė vetė ajo disa variante nė lidhje me lindjen hyjnore tė tė birit, njė prej tė cilave ėshtė legjenda se i biri ka lindur nga njė ėndėrr. Madje sipas Plutarkut, vetė Aleksandri, kur hipi nė fronin e Emadhes i pėlqente varianti i prejardhjes sė vet nga Zeusi, ashtu si e gjejmė nė njė monedhė tė kohės, ku nga njėra anė kemi profilin e tij dhe nga ana tjetėr Zeusin me shqiponjėn nė dorėn e djathtė”.

Pėrgjigja ndoshta ėshtė me vend si hipotezė, qoftė edhe pėr tė nxitur punėn e specialistėve pėr shpjegimin e altoreliefit qė ndodhet ne bazė tė bustit. Hipoteza ka bazė, sepse Aleksandrin e Madh e gjejmė nė truallin e Ilirisė qė nga luftėrat e tija tė para me ilirėt e deri nė preambulėn e statutit tė shekullit XIV tė qytetit tė Shkodrės, pėrfshirė edhe emrin e qytetit tė Lezhės.

Sa pėr emrin e pėrgjithshėm “aristokrat romak”, qė i kanė dhėnė mė pas bustit, ai duket i ēuditshėm, po tė kemi parasysh se aristokratėt romakė nuk mbanin mjekėr ashtu si e ka busti i burrit tė ri tė Apolonisė.

Duhet parė me kujdes nėse busti i gruas sė gjetur nė vilėn romake, pranė bustit tė burrit tė ri, ėshtė ai i Olimpias, nėnės sė Lekės. Fillin e studimit ndoshta duhet nisur nga mėnyra e krehjes sė flokėve tė atij bustit femėror, shkruan nė Millosao.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,35436
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.2.2011, 18:49   24
Citim:
Hartohet projekti pėr Apoloninė

Statujat e epokės romake, qė i pėrkasin shekullit II dhe III tė erės sonė, tė parkut antik Apolonisė, vazhdojnė tė rrezikojnė dėmtimin nga kushtet atmosferike.

Statujat qėndrojnė tė grumbulluara nė njė nga ballkonet e dukshme tė mjediseve tė ekspozuara me kushtet atmosferike tė muzeut. Nė fakt, njė projekt tashmė ėshtė hartuar pėr investim nė Muzeun Arkeologjik, qė kap vlerėn diku te 600 mijė euro. Institucionet shqiptare parashikojnė ndėrhyrje kapitale nė Muzeun Arkeologjik.

Njė vend tė rėndėsishėm nė kėtė projekt zėnė punimet pėr ndėrhyrjen nė bazamentin e themeleve dhe mureve. Kjo shihet si e vetmja mundėsi pėr ruajtjen dhe rikthimin e vlerave historike dhe kulturore tė statujave tė parkut.

Ndėrsa mediat shqiptare kanė njoftuar se nė njė vizitė tė tijėn nė Apoloni, ministri i Kulturės sė Shqipėrisė, Ferdinand Xhaferaj garantoi pėrfundimin e rikonstruksionit tė Muzeut Arkeologjik nė njė kohė tė shkurtėr dhe rihapjen e tij pėr njė kohė tė shkurtėr.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=105110
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2011, 14:03   25
Citim:
“Apolonia, monumentet e mėdha nė 3D”

Revista e njohur franceze, “Archeologia” ia ka kushtuar kopertinėn e saj tė muajit mars, Parkut Arkeologjik tė Apolonisė. Nėn titullin: “Apolonia, monumentet e mėdha nė 3D”, nė kėtė artikull Apolonia pėrshkruhet si njė prej qyteteve antike mė tė bukura nė Ballkan.

Duke folur pėr rezultatet e viteve tė fundit tė ekspeditės shqiptaro-franceze nė kėtė park, revista i referohet edhe rindėrtimit nė 3D (tredimensional) tė monumenteve tė zhdukura tė Apolonisė, bazuar nė njė studim tė hollėsishėm. Nė artikull, kjo cilėsohet si njė udhėtim virtual nė kėtė Park Arkeologjik.

http://www.gazeta-shqip.com/kulture/...97a7fc25e.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2011, 21:36   26
Citim:
Parku Arkeologjik i Apolonisė, nisin gėrmimet pėr teatrin

Teatri i Apolonisė sė shpejti do tė jetė njė monument i vizitueshėm pėr publikun. Gėrmimet nė kėtė pjesė tė parkut arkeologjik bėhen nga ekspedita shqiptaro-gjermane, e cila ka nisur punimet prej disa ditėsh.

Sipas drejtorit tė parkut, Marin Haxhimihali, ekspedita shqiptaro-gjermane ka 5 vjet qė punon nė periudha tė caktuara pėr tė nxjerrė nė dritė kėtė pjesė tė rėndėsishme tė Apolonisė antike.

Teatri i Apolonisė ėshtė mė i madhi nė vend. Ai ėshtė ndėrtuar nė fillimet e themelimit tė qytetit tė Apolonisė. Kapaciteti i tij ėshtė i lartė pasi nė antikitet qyteti kishte 60 mijė banorė.

Nga Apolonia ėshtė zbuluar vetėm njė pjesė e asaj qė ishte nė lashtėsi. Sipėrfaqja e qytetit ėshtė 140 ha ndėrsa muri rrethues ėshtė 4 km.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=19274
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2012, 21:04   27
Citim:
Nė zbulim tė Apolonisė antike

Prej gjashtė vitesh, nė Apoloninė e bukur ėshtė nė zhvillim njė projekt i madh.

Shumė institucione janė perfshire nė financime dhe njė numer edhe mė i madh arkeologesh janė aty me ekspedita tė ndryshme pėr tė gėrmuar, zbuluar, pastruar e kataloguar.

Pėr dikė qė nuk e njeh arkeologjinė zbulon qė ėshtė mė shumė zbavitėse nga se e pėrshkruajnė, por dhe shumė mė e lodhshme se ēmund tė imagjinohet.

“Gėrmimet tona janė pėrqendruar tek teatri, i cili ėshtė monumenti mė i madh antik nė territorin shqiptar, krahas amfiteatrit tė Durrėsit”, shprehet Emanuel Fidler, bashkėdrejtues i gėrmimeve nė Apoloni.

Nė fakt, puna atje nuk ka tė bėjė thjesht me hedhjen e dheut nga njė krah nė tjetrin.

“Projekti vetė ėshtė ka dy qėllime kryesore. Njėri ka tė bėjė me gėrmimet dhe tjetri me studimet nė fushėn e arkitekturės, qė studiohen nga dy kolegėt tanėt me Mynihun. Qėllimi ynė ėshtė tė pėrcaktojmė mė mirė fazat e jetės nė tė cilėn ka kaluar ky monument”, shtoi Fidler.

Sikur arkeologjia te ishte kaq e thjeshte me te do te merreshin te gjithe. Ekskursione ne natyre, pamje te bukura, por pasi gjendet edhe nje cope fare e vogel qeramike ajo kalon neper nje pafundesi procesesh, qė studiohen deri nė imtėsinė mė tė vogėl nė laborator.

“Kalohet nė procesin tjetėr, qė ėshtė vizatimi i tė gjithė objekteve me rradhė. Ky ėshtė hapi i parė i studimit”, thotė Eduardi, njė prej arkeologėve shqiptarė tė pėrfshirė nė projekt.

Gregor Dohner po merret me teatrin e qytetit antic te Apolonise. Nje sale ne qiell te hapur pothuajse 13 mije vendeshe, nje shifer e konsiderueshme edhe per ditet tona. Ilirėt, nė masė mund tė shijonin shfaqje nė njė strukturė tė pėrmasave madhėshtore.

“Ėshtė me tė vėrtetė njė punė e mrekullueshme, pasi ėndrrat qė ka pasur ky teatėr nuk i lamė tė groposura, por i nxorrėm kėtu nė sipėrfaqe dhe i bėjmė qė tė vazhdojnė edhe sot”, shprehet arkeologu Dohner.

Por, tė largohesh nga shtėpia dhe tė vish nė njė vend si Shqiperia ka sigurisht vėshtirėsitė e saj.

“Vėshtirėsia ėshtė tek vetė profesioni i arkeologjisė, qė ėshtė njė profesion shumė i vėshtirė. Kėrkon shumė energji, sakrifica dhe pėrkushtim. Natyrisht kėrkon edhe financa tė mėdha dhe e keqja ėshtė se rezultatet nuk mund tė arrihen nė njė kohė tė shkurtėr”, theksoi Dohner.

Ky projekt ka gjashtė vite dhe kur te mbaroje ajo qe do te kemi do te jete serish teatri me i madh ne Shqiperi.

“Tashmė po punojmė nė dy drejtime, vazhdon gėrmimi arkeologjik e shkencor, nė mėnyrė qė ta shndėrrojmė kėtė teatėr nė njė vend tė vizitueshėm. Natyrisht, pas disa vitesh gėrmimesh arkeologjike, arrijmė tė kuptojmė mėnyrėn se si ka qenė e organizuar, qoftė ndėrtesa, ashtu edhe arkitektura e saj”, shton Dohner.

Por, deri sa te vije dita qė teatri tė jetė krejtėsisht mbi dhe, do tė duhet edhe shume pune. Brikena, nje tjeter arkeologe shqiptare rrefen per punen e saj

“Puna e njė arkeologu ėshtė e ndėrthurrur me punėn nė kabinet dhe atė terren. Janė tė dyja pjesė e njė misioni”, shpjegon Brikena.

Apolonia ishte nje qytet i stermadh per epoken dhe rajonin. Sot, e gjithe ajo madheshti duhet te rindertohet duke kaluar nga copeza mikroskopike qeramike.

“Secili objekt, pavarėsisht se mund tė duket dhe i vogėl dhe i pakuptimtė, ka njė domethėnie dhe transmeton njė mesazh tė rėndėsishėm qė kėrkon tė transmetojė”, vazhdoi tregimin e punės sė saj Brikena.

Bashkim Lahi eshte enderrimtari i dashuruar me Apolonine. Arkeologu veteran, edhe pse jo nje vendas i zones ia ka dedikuar perpjekjet e tij nje rikthimi madheshtor te qytetit te Apolonise ne harten e destinacioneve me prestigjoze ne Europe, por ai punon per kete masterplan dite pas dite.

Besimi i tij ne kete qytet 2500-vjecar eshte i patundur. Prespektiva turistike dhe vlerat e medha historike e bejne qe te kaloje pjesen me te madhe te vitit ketu, larg shtepisė.

“Apolonia, pėr shumė arsye ka potenciale turistike tė fuqishme. Qoftė nė fushėn e kėrkimit shkencor, ashtu edhe nė atė tė arkeologjisė e turizmit kulturor. Ėshtė jo vetėm vendbanimi mė i madh tek ne, por edhe nė Ballkan apo mė gjerė. Ėshtė plotėsisht e arritshme qė kjo qendėr tė kthehet nė njė qendėr e realizimit tė fitimeve dhe tė ardhurave, tė cilat do tė kontribuojnė mė pas vėrtetė pėr punime tė mėtejshme nė arkeologji”, deklaroi Lahi.

Por, per nje arkeolog qe ka germuar ne historine e lashte shqiptare nuk eshte vetem Apolonia me nje potencial te madh per tu kthyer ne atraksion turistik.

“Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl vėrtetė, por rrezik edhe nė ēdo 10-15 kilometra has nė njė objekt apo monument historik. Shqipėria, nė njė distancė kaq tė shkurtėr ėshtė e pasur me monumente tė tė gjitha periudhave dhe ky potencial duhet tė shfrytėzohet nė maksimum”.

http://www.top-channel.tv/artikull.p...=rss&id=243440
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2013, 22:32   28
Citim:
Apolloni, Shkatėrrohet Teatrit Antik Romak 2300-vjeēar,shkaqet,gjeologjike dhe njerėzore

Eksperti i gjeologjisė inxhinierike Ylber Muceku,ka deklaruar se Shkatėrrimi i Teatrit Antik Romak 2300-vjeēar ka ndodhur edhe pėr shkak tė dorės sė njeriut, nė pėrfundim tė inspektimit nė terren pėr gjendjen e krijuar nė kėtė zonė tė Apolonisė sė lashtė, pas shembjes sė kodrės dhe shkatėrrimit tė vlerave historike tė kėtij teatri.

Sipas specialistit, shkaqet, janė pėrveēse gjeologjike edhe njerėzore. Sipas tij gėrmimet e kryera nga ekspedita gjermano shqiptare kanė ndikuar nė shembjen e pjesės sė kodrės ku ndodhet teatri antik, pėrveēse ujrave tė pranishėm nė shtresėn e tokės.

Prej mė shumė se gjashtė muajsh, Teatri Antik Romak rreth 2300 vjeēar, ėshtė

pėrfshirė nga njė shembje e konsiderushme dherash qė kanė shkatėrruar strukturėn mbajtėse tė tij, shkallėt si dhe pjesėn e orkestrės sė zbuluar nga gėrmimet gjermano-shqiptare.

http://www.channel-one.al/index.php?...=5&n=new&mnu=5
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.7.2013, 21:39   29
Citim:
Problemi 2300-vjeēar i Apolonisė

Problemet me rrėshqitjet e tokės dhe ujėrat e nėndheshėm, kanė qenė problem qė para 2300 vjetėsh nė Parkun Kombėtar tė Apolonisė. Tė paktėn kėshtu mendojnė arkeologėt tė cilėt gjatė punimeve pėr drenazhimin e tokės qė rrėshqiti rreth njė vit mė parė kanė gjetur njė sistem tė mirėfilltė drenazhi.

Arkeologu qė ndjek punimet e pėrbashkėta me ekspeditėn gjermane thotė se mendohet qė sistemi i drenazhimit tė jetė ndėrtuar qė me fillimin e punimeve nė park dhe ai ka shėrbyer pėr kullimin e ujėrave.

Zbulimi i fundit tregon se ka njė pėrputhje tė madhe tė mendimit inxhinjerik tė sotėm me atė tė 2300 vjetėve mė parė.

Ekspedita gjermano shqiptare po vazhdon punėn nė teatrin antik romak pėr tė eliminuar shkarjet e tokės nė sistemin e shkallėve tė teatrit,qe janė shkaktuar nga ujėrat nėntokėsorė, si dhe paqėndrueshmėria e tokės nė kėtė zonė pas reshjeve tė dendura.



http://vizionplus.al/problemi-2300-vjecar-i-apolonise/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 21:41.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.