Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.12.2007, 21:29   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Punim Nr. i popullsisė shqiptare nė etapa historike


Na duhet njė shikim nė numrin e popullsisė nga Bardhyli, Agroni, Pirro, Batot, Konstandini, Bue Shpata, Kastrioti, Rilindja, Zogu, Hoxha, sot. Ėshtė element kyē pėr ēdo analizė historike qė respekton realitetin dhe inteligjencėn tonė.

Studiuesit, por dhe lexuesit e thjeshtė, duhet tė krijojnė ide tė saktė nė kokė se sa ishte popullsia nė njė vend nė njė ēast tė dhėnė kohor, sepse shpesh kur interpretojnė, kujtojnė sikur popullsia ka qenė me dendėsinė dhe sasinė e sotme (shpesh e bėjnė pa vetėdije, por gjithsesi) dhe prej aty lindin shumė paragjykime gjatė analizės sė njė ēėshtjeje.

Harrohet se qytetet kanė qenė nė largėsi tė mėdha nga njėri-tjetri, me popullsi disa mijėshe dhe fshatrat me popullsi qindėshe tė shpėrndara nė tė rrallė mbi njė sipėrfaqe shumė mė tė madhe dhe se e sotmja, qė jemi tkurrur me kalimin e kohės. Pra, se njė pjesė e mirė e territorit ka qenė "e pabanuar".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2007, 21:43   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Sipas historianėve helenė, ardianėt kishin nė sundim 300 000 skllevėr, qė realisht kanė qenė fshatarė qė paguanin tatim pėr shtetin, dhe kjo duhet tė ketė qenė shumica e popullsisė, kėshtuqė nė shtetin e Agronit duhet tė kenė qenė rreth 500 000 banorė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2007, 21:49   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Te "skllevėrit" asokohe, meqė ra fjala, ka njė dallim tė rėndėsishėm kuptimor midis tyre dhe asaj qė konceptohet sot pėr skllav (mbase njė element mė shumė qė provon se si perceptimi i njė kohe shtrembėron perceptimin gjatė njė kohe tjetėr), qė ėshtė ndiku nga sistemi aziatik/afrikan i skllavėrisė (qė adoptuan dhe disa qytete greke dhe njė pjesė e kolonive romake).

"Skllevėrit" tanė, pėrfshi Greqinė (helotė/ilotė, penestė), qenė thjesht "punėtorėt", ndryshe shtresa e varfėr e popullsisė, bujq, blegtorė, ndėrtues, artizanė etj. qė nuk mbanin armė dhe prej kėsaj nuk kishin tė drejtė tė merrnin vendime politike. Luftėtarėt (hoplites - armėmbajtėsit) ishin ata qė merrnin pėrgjegjėsitė dhe qė bėnin ligjin, POR punėtorėt nuk ishin "skllevėr" sipas kuptimit tė sotėm tė fjalės, thjesht punėtorė normalė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.3.2008, 00:21   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kur ėshtė thėnė se ardianėt kanė 300 000 prospelatė, ka qenė fjala pėr tėrė grupmoshat apo vetėm krahėt e punės?

Pėr tek dardanėt thuhet qė njė zotėri kishte 1000 apo mė shumė krahė pune qė nė rast lufte edhe luftonin, pra me kėtė numėr pėrfshihen vetėm krahėt e punės.

Herodoti thoshte qė Athina kishte 90 000 njerėz tė lirė, dhe 365 000 "skllevėr". Gjithsej 455 000 banorė, pra gjysmė milioni.

Nė kohėn e themave bizantine, njė themė kishte 10 000 stratiotė, tė rekrutuar pothuajse vetėm nga vendėsit.

Supozojmė qė secili ka pas familje, nga 5 anėtarė, gjithsej 6, na del njė numėr prej 60 000 banorėsh, po t'i shtojmė edhe kaq fshatarė tė lirė nė vise tė izoluara malore, na del rreth 120 000 banorė pėr themė.

Kėshtu nė katėr themat shqiptare, Durrės, Nikopojė, Selanik dhe Shkup, me njė fjalė nė trojet shqiptare mund tė kenė qenė rreth 500 000 shqiptarė.

Me shumė gjasa periudha e dyndjeve barbare ka qenė njė kohė e zvoglimit drastik tė numrit tė popullėsisė shqiptare.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2011, 20:58   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Po lexoja P. Thėngjillin tani dhe ka bėrė njė pėrllogaritje nė bazė tė numėrimit osman nė fillim tė pushtimit dhe thotė:

Citim:
Nė trevat shqiptare numri i pėrgjithshėm i vendbanimeve (fshat e qytet) shek. XV arrinte nė 3608, kurse ai i shtėpive (hane) nė 82 810. Nė kėtė periudhė mbisundon ekonomia natyrore, pėr rrjedhim familja patriarkale pėrfshinte shumė frymė.

Sipas llogaritjeve nė kėto kushte njė familje duhet tė kishte 8-10 anėtarė, sasia e pėrgjithshme e popullsisė do tė arrinte nga 662 480828 100 banorė.


Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.
Mesatarja mė duket e pranueshme me 8-10 anėtarė, sepse mund tė luhatej edhe mbi tė (megjithėse ca mund tė hapin sytė sot, por duhet tė mendohet dhe jetėgjatėsia dhe kushtet e jetesės).

Llogaritja pėrfshin tė gjitha vendbanimet shqiptare si Gjinokastra, Peja, Shkodra, Drishti, Berati, Shkumbini, Delvina, Kruja, Prizreni, Vuēiterni, Vlora, Lezha, Durrėsi, Prishtina, Novobėrda, Janjeva, Trepēa, Kėlcyra, Kanina, Berati, Kruja, Pėrmeti etj. Si vendbanime kėto luhaten nga XV nė XVI, po territori i shtėpive tė llogaritura ėshtė kombėtar d.m.th.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2011, 21:08   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Njė gjė tjetėr me rėndėsi nga Thėngjilli ėshtė pėrcaktimi i vitit 1506 si pushtim i plotė i Arbėrisė nga osmanėt, meqenėse zyrtarizohet administrativisht nga Porta.

Ne deri tani e kishim lėnė tė lirė pėr fillimin e XVI dhe 1506 mė duket i pranueshėm si interpretim, kėshtu qė mund ta ruajmė dhe nė ndarjen e etapave historike tė logut. Gjė qė do tė sillte 1506-1912, 406 vjet pushtim (83 vjet luftė para pushtimit e 406 vjet kryengritje, malėsia praktikisht e lirė).
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2011, 01:42   7
kalimtar/e
 
Nė vitin 1930 ėshtė kryer nga Ministria e Punėve tė Brendshme tė Mbretėrisė Shqiptare rregjistrimi i popullsisė. Do ishte interesant gjurmimi i metodave dhe rezultateve tė arritura nė atė kohė. Rregjistrimi ėshtė kryer edhe nė kolonitė shqiptare. P.sh. Bari, Boston, Aleksandri, Bukuresht etj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.4.2011, 07:22   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Duhet parė nėse janė futur si kampion dhe trojet e pushtuara.

Pėr verifikim tė numrit do tė na duhej dhe njė regjistrim pėrfundimtar i pushtimit osman pėr 4 vilajetet, sa mė pranė 1912-ės, qė tė duket dhe cili ishte numri qė gjetėn dhe cili qė lanė. Nė 4 vilajetet nė fund tė pushtimit duhet tė ketė dhe pakica sllave.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.