Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 14.12.2007, 22:17   1

Shkrim i cituar Z1: Prodhimi dhe tregu i lėndėve djegėse (i parregulluar)


Citim:
Zviceranėt, optimistė pėr naftėn shqiptare

"Manas Petroleum" njofton se rezervat nė blloqet A, B, D dhe E arrijnė nė 820 mln fuēi

Kompania zvicerane "Manas Petroleum", qė ka marrė tė drejtėn nga qeveria shqiptare pėr tė kėrkuar naftė nė Shqipėrinė e Mesme dhe atė Veriore, njoftoi se rezervat e rikuperueshme tė naftės nė kėtė zonė llogariten nė rreth 820 milionė fuēi. Kjo rezervė nafte quhet e rikuperueshme pėr faktin sepse mund tė nxirret e gjitha nga nėntoka me teknologjinė aktuale. Ky konkluzion ka dalė pas disa vlerėsimeve qė ka bėrė kjo kompani, duke iu referuar edhe atyre tė bėra mė parė nga kompania "Shell" dhe "Corporex". Kjo e fundit ka qenė e mandatuar nga qeveria shqiptare pėr tė kėrkuar naftė nė kėtė zonė pėrpara "Manas Petroleum", por vendosi t‘i braktisė kėrkimet menjėherė pas trazirave tė vitit 1997. Blloqet A,B,D dhe E pėrshijnė njė sipėrfaqe prej rreth 4 mijė kilometrash katrorė. Ato shtrihen nga Durrėsi deri nė Shkodėr. Kompania ka marrė tė drejtėn e shfrytėzimit mbi katėr blloqe naftėmbajtės, tė cilėn mė parė e kishin kompanitė e huaja "Shell Oil" dhe "Corporex", tė cilat, pasi shpenzuan rreth 25 milionė USD pėr kėrkime e shpime, u tėrhoqėn.

Vlera

Me ēmimet aktuale tė naftės nė bursat ndėrkombėtare, shifra qė del nga shfrytėzimi i kėtij vendburimi ėshtė stratosferike. Nė fakt nafta bruto shqiptare tregtohet kryesisht nė Itali, me njė ēmim prej rreth 45-50 dollarė pėr fuēi, pėr shkak se sipas ekspertėve kjo naftė ka njė cilėsi jo tė mirė. Por edhe me kėto ēmime, vlera totale e naftės sė nxjerrė nė blloqet A, B, D dhe E do tė shkonte nė rreth 32 miliardė dollarė. Disa prej ekspertėve vendas kanė parė rritjen e prodhimit vendas tė naftės si rrugėn mė tė mirė pėr tė amortizuar goditjen e madhe qė po merr ekonomia nga rritja e ēmimeve tė naftės nė tregjet ndėrkombėtare.

Kėrkimet

Qė nga viti 1990, vendi ėshtė ndarė nė disa zona, tė cilat iu janė dhėnė pėr shfrytėzim kompanive tė huaja. Por, nga njė vend eksportues deri mė 1989-n, tashmė Shqipėria detyrohet tė importojė 73% tė nevojave tė saj pėr naftė. Kjo edhe pėr arsyen se dy vitet e fundit, njė pjesė e mirė prodhimit vendas po ikėn pėr eksport. Kanadezja "Bankers Petroleum", qė prodhon naftė nė vendburimin e Patos- Marinzės, nė bazė tė njė marrėveshjeje koncesionare po eksporton mė shumė se gjysmėn e prodhimit tė saj nė vendin fqinj, Itali. Ndėrsa kompanitė e tjera koncesionare nuk ushtrojnė aktivitet nxjerrės. Nė 15 vjetėt e fundit, licenca pėr kėtė qėllim u janė dhėnė kompanive amerikane, austriake, kanadeze, kroate, greke dhe suedeze. Sipas statistikave tė Bankės Botėrore, janė kryer shpime nė 4666 puse nafte, nga tė cilat 3123 janė operative, ndėrsa 981 tė tjera janė mbyllur apo braktisur.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=32957
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2008, 23:44   2

Shkrim i cituar Irish 'Island Oil & Gas' mops up 50% Albania stake


Citim:
Island mops up 50% Albania stake
Monday, 17 December 2007 11:29

Exploration company Island Oil & Gas has bought the remaining 50% stake in the Durresi Block off the coast of Albania from Lundin Albania.

Island has also agreed farm-out terms with Australian company Beach Petroleum.

Beach will take an initial 25% interest in the Durresi Block for costs. Island has also granted Beach an option to increase its equity to 45% by contributing 55% of the dry hole cost of one well at a location to be mutually agreed between Island and Beach.

The Durresi Block covers an area of 4,200 square kilometres along the Adriatic coast of Albania.

http://www.rte.ie/business/2007/1217/island.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2008, 13:13   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Shkrim i cituar Nafta nė Shqipėri


Citim:
Naftė dhe gaz: Shqipėria e pasur si Kuvajti
Genc Kondi

Nė rast se del i vėrtetė vėrtetimi, i publikuar dje nga ana e kompanisė amerikane tė naftės Gustavson, me qendėr nė Kolorado, Shqipėria mund tė „notojė”, pa e ditur, mbi naftė e gaz natyror.

Shoqėria e kėrkimit tė naftės Manas Petroleum, njė filiale zvicerane e sė cilės ka fituar tė drejtėn e shftyrėzimit koncensionar tė katėr blloqeve naftėmbajtės nė vendin tonė, njoftoi dje se, sipas studimit tė kryer nga gjeologėt e pajtuar prej saj, nė thellėsinė 5.100 metra poshtė rajonit tė kryeqytetit, bashkohen dy depozita masive naftė-e-gazmbajtėse, rezervat e tė cilave do tė mjaftonin t’i shndėrronin shqiptarėt nė „sheikė” tė Adriatikut.

Gjeologėt e Gustavsonit kanė vlerėsuar se nė nėntokėn e Shqipėrisė sė Mesme ndodhen 2,9 miliardė fuēi naftė dhe rreth 85 miliardė metėr kub gaz natyror. Sipas raportit, 1,4 mld fuēi naftė, qė ėshtė sasia e nxjerrshme, madje, duhet tė jetė me cilėsi tė mirė, me pėrmbajtje tė ulėt squfuri, ndryshe nga cilėsia e saj nė pjesėn mė jugore tė vendit.


Vlera

Aktualisht, njė fuēi naftė shitet nė bursat ndėrkombėtare me rreth 100 dollarė. Por, vėshtirė se rezervat do tė sillnin 300 miliardė dollarė, pasi jo e gjithė sasia e hidrokarbureve mund tė rekuperohet nga teknologjia aktuale.

Por, sidoqoftė, fjala ėshtė pėr njė vlerėsim, qė duhet tė hapė perspektiva shumė rozė pėr ekonominė shqiptare. Para disa dekadash, zbulimi i rezervave tė mėdha tė naftės nė Detin e Veriut e ktheu Norvegjinė nė vendin europian me tė ardhura mė tė larta pėr frymė tė popullsisė. Po kėshtu, ndikoi nė rritjen e ndjeshme tė ekonomisė angleze.


Rajoni

Rajoni, qė do tė shfrytėzohet nga zviceranėt e Manas Petroleum, pėrfshin zonat nga jugu i Liqenit tė Shkodrės e deri nė Tiranė e Dumre tė Elbasanit, nė njė sipėrfaqe tė pėrgjithshme prej rreth 4.000 kilometrash katrore.

Sipas drejtorit tė pėrgjithshėm tė kompanisė, Alexander Becker, kėrkimet kanė zbuluar se nė periferi tė Tiranės, nė thellėsinė 5.100 metra, ekziston njė fushė me kapacitet tė madh naftėmbajtės, qė mund ta kthejė kėtė rajon nė njė zonė industriale tė prodhimit tė naftės.

Ministria e Ekonomisė dhe Energjetikės, por as kompania Manas nuk kanė dhėnė pėr publikun hollėsi lidhur me ēmimin qė kanė paguar amerikanėt pėr tė fituar tė drejtėn e shfrytėzimit tė kėsaj pasurie tė jashtėzakonshme natyrore tė vendit tonė.

Kompania ka marrė qė nga dhjetori 2007, nė katėr blloqe naftėmbajtės, tė drejtėn e shfrytėzimit mbi tė cilat mė parė e kishin kompanitė e huaja Shell Oil dhe Corporex, tė cilat, pasi shpenzuan rreth 25 milionė USD pėr kėrkime e shpime, u tėrhoqėn pėrfundimisht nga vendi ynė, tė trembur nga pasojat e mundshme pėr jetėn e punonjėsve dhe investimet, gjatė rrėmujave tė vitit 1997.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=28190
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2008, 17:57   4

Shkrim i cituar Canadian Bankers Petroleum acquires 50% interest in Kuēova oilfield


Citim:
Bankers Petroleum Acquires 50% Interest in Kucova Heavy Oilfield in Albania and Option to Acquire 100%
Wed, 30 Jan 2008 13:27:20 GMT

CALGARY, Jan. 30 /PRNewswire-FirstCall/ -- Bankers Petroleum Ltd. (TSX: BNK, AIM: BNK) is pleased to announce that it has agreed to acquire 50% of the issued and outstanding securities of an independent private company ("Privatco") and has an option to acquire the remaining 50% interest for an aggregate 100%. Privatco holds the exclusive right to evaluate and redevelop the Kucova heavy oilfield located in Albania pursuant to a Petroleum Agreement with Albpetrol Sh.A. of Albania, the state-owned petroleum company, and a License Agreement with the National Agency of National Resources (AKBN). The terms of the Petroleum Agreement are substantially the same as those governing Bankers' Petroleum Agreement for the Patos Marinza oilfield.

The Kucova field has in excess of 490 million barrels of original-oil-in-place that averages 17 degrees API gravity, based on previous reservoir reports prepared by DeGolyer and MacNaughton Canada Limited for Privatco. Geologically, it is similar to Bankers' Patos Marinza oilfield, consisting of multiple stacked sandstone reservoirs of various oil gravities. Recovery to date is approximately six percent. Once closed, Bankers will undertake an evaluation of the oilfield to further define its remaining reserves and production potential and ensure compliance with Canadian Security Administrators' National Instrument 51-101.

The acquisition of the initial 50% interest in Privatco is expected to close in February, subject to the satisfaction of certain conditions including completion of formal documentation. The Company has until June 30, 2008 to exercise its option to acquire the remaining 50% interest.

"We are extremely pleased with this opportunity as we see many synergies between Kucova and our existing Patos Marinza asset," said Richard Wadsworth, President. "From initial review, the reservoir appears to be very similar geologically, and we believe it has the potential to provide additional production and reserves through secondary and enhanced oil recovery techniques. This acquisition fits well with our strategy of focusing on our investments in Albania."

http://www.earthtimes.org/articles/s...n,266402.shtml

Citim:
Bankers Petroleum to buy50 pct of private co holding rights in Kucova oilfield

LONDON (Thomson Financial) - Bankers Petroleum Ltd said it has agreed to acquire 50 pct of the issued and outstanding securities of an independent private company, which holds the exclusive rights to evaluate and redevelop the Kucova heavy oilfield in Albania.

The company also said it has an option to acquire the remaining 50 pct interest.

The private company holds the rights on Kucova pursuant to a petroleum agreement with Albpetrol ShA of Albania, the state-owned petroleum company, and a licence agreement with the National Agency of National Resources.

http://www.hemscott.com/news/latest-...58999965869663
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.2.2008, 09:31   5
Citim:
Feb 13, 2008 3:05:00 PM MST
Bankers Petroleum stock up 14 per cent on exploration update

CALGARY _ Bankers Petroleum Ltd. (TSX:BNK) stock rose 14 per cent Wednesday after the company provided an update from its Albanian heavy oil and U.S. exploration programs.

The Calgary-based company said its Marinza operations in Albania increased its 2007 exit production by 12 per cent to 5,337 barrels of oil equivalent per day from 4,406 boepd at the end of 2006.

http://www.oilweek.com/news.asp?ID=14311
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.5.2008, 17:29   6

Shkrim i cituar Tiranė: Nafta dhe gazi shqiptar drejt shterimit


Njė raport i Ministrisė sė Ekonomisė, vė nė dukje se nga nėntoka shqiptare ėshtė nxjerrė deri tani 64% e rezervės fillestare tė disponueshme tė naftės, ndėrsa pėr gazin, burimet ekzistuese janė pothuajse tėrėsisht tė shteruara. Sipas raportit, rezerva e naftės qė mund tė nxirret me teknologjinė ekzistuese ėshtė rreth 30 milionė tonė, e cila ėshtė e barabartė me mė pak se 10 vite konsum.

http://www.shekulli.com.al/news/47/A...008-05-26.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.5.2008, 17:34   7

Shkrim i cituar Swiss Manas Petroleum to dig for oil & gas in W.Albania


Coverage.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.5.2008, 17:35   8

Shkrim i cituar Seismic Acquisition Contract Signed for Albanian Project


BAAR, Switzerland, May 27 /PRNewswire/ -- Manas Petroleum Corporation (MNAP.OB) today announces that its wholly owned subsidiary DWM Petroleum AG signed a contract for the acquisition of 400 kilometers 2D seismic with GII, which will augment the 679 kilometers of seismic data rec …

http://www.prnewswire.co.uk/cgi/news/release?id=228382
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2008, 07:46   9

Shkrim i cituar Fier: Bankers Petroleum kėrkon hapjen e 200 puseve tė reja


Firma kanadeze e naftės “Bankers Petroleum”, ka kėrkuar sė fundmi shtim tė puseve tė naftės nė pėrdorim tė saj, duke premtuar investime nė to. Ky ka qenė informacioni mė i fundit i dalė nga Kėshilli i Qarkut Fier, ndėrsa bėhet fjalė pėr hapjen e 200 puseve tė reja.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=39294
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2008, 18:02   10

Shkrim i cituar Swiss DWM Petroleum $25 Mln to search for oil & gas in W. Albania


DWM Petroleum, a wholly-owned subsidiary of Swiss-based Manas Petroleum, will invest at least $25 million (19.5 million euro) in up to 25 years in oil and gas research on two onshore fields in Albania, under a deal signed on Friday, Albania’s energy ministry said.

http://seenews.com/news/latestnews/dwmpetroleumtoinvestatleast_25mlninup...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2008, 16:56   11

Shkrim i cituar Z1: Prodhimi dhe tregu i lėndėve djegėse (i parregulluar)


Mbulim i tregut tė lėndėve djegėse.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2008, 16:58   12

Shkrim i cituar KfI: "Tė ngrihet Enti Rregullator i Karburanteve"


Konfindustria, duke marrė shkak nga gjendja shqetėsuese prej njė kohe tė gjatė nė funksionimin e tregut tė karburanteve nė vend, i ėshtė drejtuar para disa ditėsh me kėrkesė zyrtare Kryeministrit tė Shqipėrisė dhe ministrit tė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, qė tė marrin masat e duhura ligjore, administrative dhe financiare, pėr tė bėrė tė mundur krijimin dhe funksionimin sa mė tė shpejtė tė Entit Rregullator tė Karburanteve, si njė institucion i munguar dhe i domosdoshėm pėr rregullimin e tregut strategjik tė karburanteve.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=12647
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2008, 18:11   13

Shkrim i cituar Konfirmohen rezervat e naftės nė Shqipėrinė Perėndimore


Kompania zvicerane "Manas Petrolium" nė raportin e saj tė fundit ka rikonfirmuar rezultatet e janarit tė kėtij viti se rezervat e naftės nė Shqipėri llogariten nė 2.97 miliard fuqi. Ky ėshtė rezultati i analizave tė kompanisė nė tetė zona. Pėrveē kėsaj raporti sheh mundėsinė e njė zone tė nėntė cka do ta ngriste nė 3.03 miliard fuqi rezervat e llogaritura.

http://www.evropaelire.org/Content/News/1350058.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2008, 22:43   14

Shkrim i cituar W. Albania's vast oil & gas reserves confirmed


A new independent oil report release by Manas petroleum estimates the value of its unproven Albania oil discovery to be as much as $11.9 billion (€9.3 billion) whereas the reserve holds up to 2.987 billion barrels of oil and 3.014 trillion cubic feet of natural gas.

Vast and untouched reserves of oil and gas have been discovered in northern Albania, Manas announced in January. The report was compiled by Gustavson Associates LLC on behalf of Manas Petroleum Corporation, which has been awarded a contact by the Albanian government to explore the north of the country for oil and gas reserves.

http://balkaninsight.com/en/main/news/14861/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2008, 13:55   15

Shkrim i cituar Tiranė: ZQM-ja sot nė protestė kundėr ēmimit tė naftės


Ēmimet e derivateve tė naftės nė Shqipėri kanė mbetur tė palėvizshme, pavarėsisht zbritjes sė tyre nė tregun ndėrkombėtar. Zyra pėr Mbrojtjen e Qytetareve (ZMQ) ka shprehur shqetėsim pėr kėtė fenomen qė godet xhepat e shqiptarėve. Nė njė njoftim pėr shtyp, ZMQ ka kėrkuar nga konsumatoret shqiptarė qė tė shprehin pakėnaqėsinė nėpėrmjet njė proteste tė fuqishme qė parashikohet tė mbahet sot.

“ZMQ kėrkon qė konsumatorėt shqiptarė nėpėrmjet refuzimit pėr tu furnizuar me karburant ditėn e hėnė, dt 01.12.2008 tė shprehė protestėn e saj ne lidhje me kėtė situatė tė patolerueshme nė treg.

ZMQ fton tė gjithė drejtuesit e automjeteve tė solidarizohen me kėtė grevė kombėtare duke kėrkuar qė tė hėnėn pėr 24 orė, ata tė qėndrojnė larg pikave tė karburanteve si mjeti i parė i protestės ndaj karteleve tė fundit nė Evropė”.

http://www.telegrafi.com/?id=46&a=1510
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2008, 19:24   16

Shkrim i cituar KfI & ZMQ: Ulni ēmimin e karburantit


Konfindustria i ka kėrkuar sot strukturave shtetėrore tė ndėrhyjė urgjent pėr tė rregulluar tregun e karburanteve nė vend. Administratori i Pėrgjithshem i Konfindustrisė, Gjergj Buxhuku bėri tė ditur pėr mediat se gjendja e tashme ėshtė bėrė krejtėsisht e papranueshme. Kjo shoqatė ėshtė solidarizuar me protestėn e ZMQ qė u zhvillua sot nė Tiranė.

http://www.shekulli.com.al/news/101/...008-12-01.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.12.2008, 09:33   17

Shkrim i cituar ZMQ: Grosistėt e naftės manipulojnė ēmimet


Ndėrsa nė tregun ndėrkombėtar, kuotat e karburanteve kanė pėsuar njė rėnie tė thellė, tek ne ato vijojnė tė jenė tė palėvizshme. Gjithēka pėr arsye pėrfitimi nga njė grup grosistėsh.

“Kompanitė e naftės nė Shqipėri bien dakord me njėra-tjetrėn pėr ēmimet. Kjo marrėveshje shprehet qartė nė uljen dhe ngritjen tė njėtrajtshme dhe tė njėkohshme tė ēmimit tė naftės dhe nenprodukteve nė tė gjitha pikat e shitjes sė kėtyre kompanive” bėn me dije ZMQ, pas njė sondazhi nė treg.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=22084
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2008, 16:24   18

Shkrim i cituar Visokė: Gjermanėt IEC nėnshkruajnė shfrytėzimin e puseve tė Albpetrolit


Nafta e vendburimit tė Visokės, rreth 13 kilometra larg Fierit do tė shfrytėzohet nga kompania IEC Inc. Marrėveshja ėshtė nėnshkruar dje nė Ministrinė e Ekonomisė. Ajo ėshtė e ndarė nė dy faza. Gjatė 18 muajve tė parė do tė vlerėsohet vendburimi dhe investimi do tė jetė minimal nga kompania e huaj, ndėrsa faza e dytė ėshtė ajo e shfrytėzimit qė do tė zgjasė plot 25 vjet.

Prodhimi mesatar ditor nė kėtė vendburim, sipas ekspertėve, arrin nė rreth 40 tonė, teksa po sipas tyre, ky ėshtė njė vendburim modest sa i pėrket rezervave tė naftės dhe gazit nė vendin tonė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=55787
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.12.2008, 14:14   19

Shkrim i cituar Ballsh: Naftėtarėt protestojnė, po vidhet nafta e shtetit


FIER - Mbi 500 punėtorė, tė cilėt punojnė aktualisht nė Kombinatin e Pėrpunimit tė Thellė tė Naftės, Ballsh, protestuan dje paradite pranė hyrjes sė kėtij Kombinati. Nga ky tubim, protestuesit i dėrguan njė letėr me tetė pika Kryeministrit shqiptar, e cila u lexua para tyre.

Ata i bėnin tė ditur Kryeministrit se nė Kombinat janė 60 milionė euro mall, e cila ėshtė njė pasuri e popullit shqiptar dhe po vidhet nga kompania qė ka privatizuar shoqėrinė ARMO. Kėtė fakt ata e ilustrojnė me bllokimin qė i ėshtė bėrė njė treni me 6 cisterna nga policia e objekteve, duke tentuar tė dalė nga uzina.

Lidhur me kėtė fakt, drejtuesit e kėsaj policie, me kontratė tė marrė nga Policia e Shtetit, konfirmojnė se, mesnatėn e kaluar, nuk ėshtė lejuar tė kalojė njė tren me njė sasi prej 360 tonė karburant naftė. Sipas tyre, shoqėruesit tė kėtij treni i ėshtė kėrkuar nga policia e objekteve fatura ku janė xhiruar paratė nė bankė pėr pagimin e kėsaj sasie karburanti, siē ėshtė vepruar zakonisht nė kėto raste, sipas policisė, por nuk ka pasur asnjė dokument ose mandat arkėtimi, tė lėshuar nga banka.

Nė kėto kushte, policia nuk e ka lejuar tė kalojė dhe pėr kėtė ka vendosur edhe bllokimin e lėvizjes sė trenit nė destinacion, duke e ruajtur me policė deri nė zgjidhjen e kėtij problemi.

Nė letrėn drejtuar Kryeministrit Sali Berisha, ata janė shprehur se ish-drejtori i kėtij kombinati ėshtė larguar nė mėnyrė brutale nga pėrfaqėsuesit e kėsaj kompanie, i cili, sipas tyre, duhet tė dorėzonte tė gjithė mallin qė ka kjo uzinė nė depozitat e saj, e cila nuk ėshtė pjesė e kontratės qė firma private ka lidhur me shtetin.

“Gjithashtu, - shprehen ata nė kėtė letėr, - pse, zoti Kryeministėr, u bllokua shitja e karburantit nė momentin, kur gazoili ishte me ēmim 135 lekė dhe shitet sot, kur ēmimi ėshtė 102 lekė, dhe humbja ėshtė rreth 7-8 milionė euro, para tė cilat janė pasuri e shtetit”?.

http://www.shekulli.com.al/news/47/A...008-12-06.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2009, 15:47   20
Nė perėndim:

Citim:
Nafta; Shqipėria nė ethet e “arit tė zi”, shpresa pėr miliarda dollarė
Erald Kapri

Nafta shqiptare rrethohet nga njė histori misteri, ku mjaft kompani janė tėrhequr dhe afėrsisht 600 milionė dollarė janė harxhuar nė kėto 18 vite vetėm pėr kėrkimin e arit tė zi tė territorin shqiptar. Kėto miliona dollarė, sipas Ministrisė sė Ekonomisė, kanė shkuar kot. Tė dhėnat zyrtare flasin se Shqipėria deri mė sot ka shfrytėzuar afėrsisht 50 milionė tonė naftė. Kėto tė dhėna flasin se nė fushat naftėnxjerrėse nė Patoz-Marinxė dhe rrotull tyre ka ende 380 milionė tonė naftė tė cilat tashmė janė duke u shfrytėzuar. Kjo sasi nafte, nė rast se konvertohet nė para, do tė thotė rreth mbi 10 miliardė dollarė. Por nuk mjafton kėtu, pasi nėntoka premton shumė. Studimet flasim pėr miliarda tonė naftė dhe gaz tė cilat vlejnė qindra miliarda dollarė, ēka do e kthenin Shqipėrinė, ndoshta njė nga vendet mė tė pasura tė rajonit. Kėto pasuri, nė rast se gjenden, do tė bėnin qė Shqipėria tė kishte njė pozitė mė tė fortė politike.

Pėr shqiptarėt e ardhmja premton. Tashmė nuk pėrbėn lajm fakti se shqiptarėt jetojnė nė nėntokėn mė tė pasur tė rajonit. Nafta dhe gazi shqiptar, hidrokarburet, rrethohen nga njė histori misterioze, e mbushur me optimizėm dhe dėshtim, por kėrkimet pėr “arin e zi” nė Shqipėri nuk po rreshtin. Nė Shqipėri operojnė disa kompani tė cilat kanė shprehur bindjen e tyre pėr sukses. Po harxhohen miliona dollarė pėr tė hapur puse mbi 4 mijė metra tė thella.


Zbulimet

Rezervat e naftės dhe gazit nė vendin tonė janė shumė mė tė mėdha nga sa mendohej mė parė. Vetėm pak kohė mė parė nė mediat shqiptare u publikua njė studim i kompanisė amerikane Gustavson Associates LLC e cila studioi zonėn e Shqipėrisė sė Mesme dhe atė tė Veriut duke konkluduar se nė kėto zona ekziston njė rezervė nafte prej gati 3 miliardė fuēish. Gustavson Associates LLC, njė kompani e njohur nė studimet 3-dimensoniale, arriti nė pėrfundimin se nė nėntokėn e kėsaj zone ekzistojnė edhe 3 trilionė rezerva gazi natyror. Ky studim u bė nė bashkėpunim me zviceranėt e Manas Petrolium tė cilėt fituan tė drejtėn e kėrkimeve nė Shqipėrinė pėr ar tė zi. Studimi prekte vetėm 4 mijė kilometra katrorė dhe shkrihej nga Durrėsi deri nė Shkodėr. Vlera e kėsaj nafte, duke e llogaritur me ēmimin e bursės e cila ėshtė aktualisht 40 dollarė pėr fuēi, do tė shkonte rreth 120 miliardė dollarė. Kjo shifėr mund tė rritet pėr shkak tė vlerės nė lėvizje tė arit tė zi, qė sipas ekspertėve ndėrkombėtarė, nafta do tė rritet pėrsėri. Nga ana tjetėr, vlera e 3 trilionė gazi natyror tė zbuluar nė kėtė zonė, do tė shtonte vlerėn nė qindra miliarda dollarė tė tjerė.

Gustavson Associates, nė studimin e saj shkruan se Shqipėria kėtė sasi e ka nė thellėsi prej 3500 metrash, tė mbėshtjellė nga njė shtresė e karbonizuar, ēka e bėn tė vėshtirė kėrkimin, por jo nė rast se pėrdor teknologjinė e fundit. Gjithsesi, ende kjo sasi ėshtė duke u kėrkuar dhe ende nuk dihet cilėsia e kėsaj nafte. Pėrgjithėsisht nafta shqiptare ka qenė e cilėsisė mė tė ulėt dhe ajo e zonės sė Patozit ka pėrmbajtje tė lartė bitumi. Pavarėsisht kėsaj, pėrpunimi i naftės sot ka arritur kulmin sa madje edhe kompania shqiptare ARMO, e cila pėrpunon kėtė naftė, me gjithė teknologjinė e saj tė viteve ‘70 kineze, arrin tė nxjerrė edhe benzinė vergine, tė cilėsinė sė parė dhe shumė tė kėrkuar.


Zviceranėt: Do t’ia dalim

Zbulimin e amerikanėve po kėrkon tė vėrė nė jetė kompania zvicerane Manas Petrolium. Kjo kompania nisi muaj mė parė njė projekt prej 10 milionė dollarėsh, pėr nxjerrjen e kėsaj sasie nafte dhe gazi nga nėntoka shqiptare. Duke filluar nga mesi i tetorit tė vitit 2008, kjo kompani ka nisur nga puna. Siē a bėrė me dije edhe vete, projekti i tyre po nis fillimisht nga seksioni D dhe ka nisur njė bashkėpunim me kompani tė tjera. Ata janė mbėshtetur nga Instituti i Gjeofizikės sė Izraelit, i cili u ka konfirmuar se kjo sasi ekziston. Madje ky institut gjatė kėtij viti, do t’i ndihmojė zviceranėt pėr krijimin e njė databasi pėr zona tė tjera.

Njėkohėsisht Manas Petrolium do tė nisė brenda kėtij njė bashkėpunim me kompaninė kroate CROSCO si dhe ka nėnshkruar njė marrėveshje mirėkuptimi me kompaninė ruse JSC "SPC" NEDRA. Kroatėt e CROSCO-s do tė bėjnė kėrkime nė njė zonė tė caktuar, ndėrsa rusėt do tė sjellin ekspertėt mė tė mirė tė gazit. Manas Petroleum Corporation fitoi nė dhjetor tė 2007-ės koncesionin qeveritar pėr aktivitetet e eksplorimit, zhvillimit dhe prodhimit tė hidrokarbureve falė akordit midis Ministrisė se Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjisė pėrfaqėsuar nga Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore dhe DWM Petroleum AG, pjesė e Manas Petroleum Corporation. Studimi ėshtė kryer mbi njė terren qė pėrhapet mbi 4000 kilometra katrore duke nisur nga Durrėsi deri nė Shkodėr: nė blloqet A-B e D-E, zona jugore e Tiranės qė ka njė naftė shumė tė ngjashme mė atė tė Cakranit dhe zona veriore e Tiranės qė pėrhapet nėpėr blloqet B, D dhe E.

Gustavson Associates, LLC, e cila bėri studimin, ėshtė shprehur optimiste pėr sukses. Sipas saj, situata ėshtė e ngjashme si zbulimi i miliona tonėve gaz qė u bė vite mė parė nė Itali. “Zbulimi i parė ka nxjerrė nė pah struktura tė forta karboni tė njėjta me ato qė janė zbuluar nė vitin 1990 nė Apenine tė Italisė. Probabiliteti i suksesit ėshtė kompleks pėr shkak tė fortėsisė nėn tė cilėn gjendet struktura naftėmbajtėse”, - ka njoftuar kjo kompani.


Kėrkimet

Pas rėnies tė komunizmit nė Shqipėri, tė parėt qė e vizituan atė, ishin bosėt e kompanive tė naftės. Sipas Ministrisė sė Ekonomisė, qė nga viti 1990, nė Shqipėri kanė ardhur mbi 15 kompani tė huaja tė cilat kanė harxhuar afėrsisht 600 milionė dollarė vetėm pėr kėrkime nafte. Kėto kompani kanė pasur harta tė shumta pėr kėrkim nafte madje kishin tė gatshme edhe studime shqiptare qė ishin bėtė nga ish-Agjencia Kombėtare e Hidrokarbureve.

Sot mund tė cilėsohet si fatkeqėsi fakti se vendi importon gati 80 pėr qind tė naftės, ndėrkohė qė para vitit 1990, Shqipėria ishte njė vend eksportues. Banka Botėrore ka publikuar njė studim pėr kėtė ēėshtje dhe ka vėrejtur se nė Shqipėri janė kryer shpime nė 4 666 puse nafte, nga tė cilat 3 123 janė operative, ndėrsa 981 tė tjera janė mbyllur dhe braktisur. Historia flet se niveli mė i lartė i prodhimit tė naftės u bė nė vitin 1974 me rreth 2,448,227 tonė dhe prodhimi i gazit nė vitin 1982 me rreth 937 milion Nm3/vit. Nga viti nė vit, numri i puseve ka ardhur nė ulje. Njėkohėsisht edhe shėrbimi ndaj puseve ka rėnė ndjeshėm.

Njė kėrkim i bujshėm nafte u bė nga kompania amerikane Shell Oil dhe Corporex para vitit 1997. Pasi shpenzoi 25 milionė dollarė pėr kėrkime, ajo u dorėzua dhe ngjarjet e 97-ės e larguan atė nga vendi duke ndėrprerė kėrkimet nė mes. Amerikanėt e Shell Oil mendonin se nė Shqipėri mund tė gjenin mbi 800 milionė fuēi nafte.

Aktualisht, kompania kanadeze Bankers Petroleum po nxjerr naftė nė zonėn e Patoz-Marinxės dhe tė gjithė prodhimin po e eksporton. Italia ėshtė vendi qė po blen mė shumė kėtė naftė bruto.

Ēudia qėndron nė faktin se nė Shqipėri ka edhe shumė kompani tė tjera koncensionare, por ato nuk po veprojnė, me pėrjashtim tė kanadezėve dhe zviceranėve. Ministria e Ekonomisė ka dhėnė leje gjatė 18 viteve pėr dhjetėra kompani amerikane, austriake, kroate, kanadeze, suedeze madje edhe greke.

Kėrkime nisėn edhe kompani tė tjera si ajo amerikane Occidental, OMW, kompania shqiptare AlbPetrol, kompania INA, Premier Oil si dhe Coparex por qė nė fakt kanė njohur dėshtim dhe janė larguar nga vendi.


Studimet e reja

Qeveria shqiptare krijoi pak kohė mė parė Agjencinė Kombėtare tė Burimeve tė Reja. Nėpėrmjet njė ligji tė ri, tashmė ēdo kompani e huaj qė dėshiron tė operojė nė vendin tonė, e ka mė tė lehtė. Kjo agjenci po bėn edhe studime tė reja pėr zona tė tjera pėr tė cilat nuk mendohej se mund tė kishin naftė apo gaz. Nė kėtė agjenci po punohet pėr pėrgatitjen e dokumentacioneve pėrkatėse pėr zonat e caktuara studimore pėr t'i dhėnė ato me marrėveshje hidrokarbure, sikurse ėshtė pėrcaktuar edhe nė ligjin pėrkatės.

Tashmė ka nisur studimi nė mjaft blloqe tė lira, kryesisht nė gjithė zonėn juglindore tė vendit. Njė tjetėr zonė qė po studiohet ėshtė edhe ajo nė rrethet e Vlorės, Gjirokastrės, Delvinės, Sarandės, Lushnjės, Fierit dhe tė Mallakastrės.


Optimizmi

Mjaft ekspertė shqiptarė janė shprehur optimistė pėr rezultat. Vendi ynė ėshtė ndėr tė paktėt nė rajon qė ka rezerva tė konsiderueshme nafte. Ekspertėt e konsiderojnė kėtė si njė avantazh krahasues qė Shqipėria ka ndaj vendeve tė rajonit, shumica e tė cilave nuk disponojnė rezerva nafte. Nė rast se vendi arrin t’i shfrytėzojė kėto burime tė zbuluara, do tė pėrfitohen mjaft tė ardhura, vendi do tė pavarėsohet nga energjia si dhe shteti do tė fitojė njė pozitė tjetėr dhe mė tė fortė politike nė rajon.

Ky optimizėm i ekspertėve, veēanėrisht tė inxhinierėve tė naftės dhe gjeologėve shqiptarė, buron nga fakti se nė kohėt e sotme gjysma e rritjes se rezervave nė vendet kryesore prodhuese tė naftės, ka ardhur nga rivlerėsimi i tyre duke marrė nė konsideratė zhvillimet teknologjike, kostot e zhvillimit dhe tė gjetjes sė rezervave dhe ēmimet e tregut.

Rritja e teknologjisė shihet si avantazh. Nga ana tjetėr, mjaft ekspertė e shohin kėtė vonesė tė nxjerrjes sė naftės edhe si avantazh. Nafta po shtrenjtohet, burimet nė botė parashikohet tė pakėsohen dhe deri nė vitin 2080 pritet qė nafta tė pėrfundojė nė tokė. Atėherė nė kėtė situatė, nafta shqiptare do tė shitej me ēmime tepėr tė larta. Sondat moderne arrijnė deri nė 8 mijė metra, ndoshta mė tepėr, tė depėrtojnė nė koren e tokės, ndėrkohė qė studimet flasin se nafta shqiptare ndodhet vetėm 3500 metra poshtė nėn tokė. Gjithsesi, hapja e njė pusi nafte kėrkon afėrsisht mbi 20 milionė dollarė shpenzime. Hapja e rezervave tė kėsaj nafte do tė niste njė epokė tė re pėr Shqipėrinė.


Kompanitė qė kanė dėshtuar

Shell Oil & Corporex
Oēidental
OMĖ
AlbPetrol
INA
Premier Oil
Coparex


Hartat gjeologjike tė Shqipėrisė

Hartat gjeologjike tė Shqipėrisė kanė filluar tė hartohen nga studiues tė huaj qysh prej shekullit XIX.

Hartat qė pėrfshijnė gjithė territorin e Shqipėrisė, nga shkalla 1:2 000 000 deri nė 1:200 000 janė 15, nga tė cilat 6 nė dorėshkrim, ndėrsa tė tjerat janė botuar nė vende tė ndryshme.

Tė parėt qė ndėrmorėn njė studim gjeologjik nė Shqipėri ishin dy francezė, natyralisti A. Boue dhe gjeologu A. Vuquesnel qė krijuan hartat e para gjeologjike nė vitet 1828-1879.

Mė pas vitit 1903, shumė gjeologė tė tjerė tė huaj filluan studimet gjeologjike nė territorin e Shqipėrisė.

Kėshtu, A. Marteli gjatė viteve 1903-1912 kreu studime nė krahinėn e Vlorės dhe rezultat i kėtyre ishte njė hartė gjeologjike nė shkallė 1:200000 botuar nė Romė mė 1912. F. Nopsca pas studimesh shumė vjeēare botoi nė Budapest hartėn gjeologjike 1:200000 tė Shqipėrisė sė Veriut.

Gjithashtu, harta gjeologjike tė rajoneve tė ndryshme tė Shqipėrisė pėrpunuan e botuan gjeologe tė ndryshėm si Weters, Hammer, Roth, Telegt, Goebel.

E rėndėsishme ishte harta 1:200000 botuar nga J. Bourcart nė Paris mė 1921, titulluar “Harta Gjeologjike e Shqipėrisė Juglindore”.

Pėr herė tė parė njė hartė e plotė e Shqipėrisė u publikua nė Salzburg mė 1929 nga Ernst Nowack, gjeolog austriak i kontraktuar nga qeveria shqiptare pėr kėtė qėllim. Harta ishte frut i punės sė mirėfilltė tė Nowack dhe pėrpunim e korelim i kėsaj pune me harta tė botuara dhe mė parė.

Ne 1943 S. Zuber ka pėrgatitur, nė dorėshkrim, hartėn gjeologjike 1:200000 tė Shqipėrisė.

Mė 1950, E.A. Stankeev. Z. A. Mishunina dhe E. A. Ivanova pėrgatitėn hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė 1:200.000 pėr pėrdorim nė industrinė e naftės bashkė me shėnimet sqaruese e cila u botua mė 1957, nė Leningrad nė tirazh tė kufizuar.

Njė grup gjeologėsh shqiptarė (T. Biēoku etj.) duke u mbėshtetur nė rilevimet gjeologjike tė bėra gjatė 1950-1965 dhe nė vrojtimet e punimeve tė redaktim revizionimeve tė bėra nga grupi gjatė 4 vjetėve (1963-1964), pėrpiluan dhe botuan, mė 1967 nė Tiranė, nė shqip e frėngjisht, hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė nė shkallėn 1:200000 bashkė me tekstet shpjeguese (1970, 1971).

Pas 19 vjetėsh u botua edhe harta e tretė gjeologjike e emėrtuar “Harta Gjeologjike e Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė” shkalla 1:200000, hartuar nga njė grup gjeologėsh (R. Shehu etj.) dhe tekstin shpjegues (1990).

Nė vitin 2000 nėn koordinimin e A. Xhomos etj. ka pėrfunduar nė dorėshkrim, pėr ribotim harta gjeologjike 1:200000 e Shqipėrisė. Harta u botua nė vitin 2002 dhe emėrtohet “Harta Gjeologjike e Shqipėrisė”. Kjo hartė ėshtė frut i bashkėpunimit mes Institutit tė Kėrkimeve Gjeologjike, Institutit tė Naftės dhe Gazit dhe Fakultetit tė Gjeologjisė dhe Minierave.

Tė gjitha hartat janė shoqėruar me tekste shoqėruese shpjeguese.

Pėrveē hartave gjeologjike tė shkallės 1:200000, janė hartuar edhe harta tė shkallėve tė ndryshme tė cilat kanė mbetur tė papublikuara dhe gjenden nė Fondin Qendror tė Gjeologjisė dhe atė tė Instituti tė Kėrkimeve Gjeologjike. Prej vitit 1997, ka filluar edhe botimi i serisė sė hartave gjeologjike nė shkallė 1:25000 nė bazė tė plansheteve topografike (gjithsej 101 planshete). Gjithashtu ka pasur edhe botim tė hartave gjeologjike nė shkallė 1:50000 tė masivėve ultrabazikė Shebenik, Bulqizė e Tropojė tė realizuara nė vitet ‘90. Gjithashtu, ėshtė punuar nga departamenti i Gjeologjisė Krahinore dhe Kartografimit tė IKGJ pėr botimin e hartave ndėrkufitare Greqi-Shqipėri, Maqedoni-Shqipėri, Mali i Zi-Shqipėri dhe Kosovė-Shqipėri, nė bashkėpunim me Shėrbimet Gjeologjike tė vendeve respektive.

Botimi i hartave gjeologjike po vazhdon me qėllim qė i gjithė informacioni i mbledhur t’i bėhet prezent botės shkencore dhe publikut.

Pėrveē kėsaj, nga Drejtoria e Gjeoinformacionit pranė Shėrbimit Gjeologjik Shqiptar, po punohet pėr dixhitalizimin dhe kalimin nė formė elektronike tė kėtyre hartave duke krijuar harta interaktive shumėqėllimore dixhitale, tė cilat nėpėrmjet Sistemeve Gjeografike tė Informacionit GIS tė jenė tė gatshme pėr pėrdorim online nga pėrdoruesit periferikė tė ēdo lloj moshe e profesioni, duke qenė kėshtu tė afta tė plotėsojnė tė gjitha kėrkesat qė shoqėria shtron para shkencės gjeologjike.

Gjithashtu, janė botuar edhe Harta Hidrogjeologjike, Metalogjenike, Gjeofizike tė shkallės 1:200000.


Burimi: Drejtoria e Shėrbimit Gjeologjik

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14614
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:48.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.