Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.11.2011, 06:58   61
Citim:
Mediat e huaja, "EuroAsia Review" dhe "Transitions Online" e konsiderojnė Shqipėrinė njė "Norvegji" tė dytė pėr arin e zi

Shqipėria po shėnon njė rritje tė rėndėsishme tė investimeve nė sektorin e saj tė naftės nė vitet e fundit. Kėshtu nis njė analizė e autorit Gergely Nagi, e botuar nė disa media tė rėndėsishme tė huaja, mes tyre edhe "EuroAsia Review" apo "Transitions Online", kushtuar zhvillimit tė naftės nė vendin tonė.
Ekspertėt thonė se mund tė ketė tė paktėn 10 miliardė fuēi nafte tė papėrpunuar, qė do ta bėnte Shqipėrinė tė barabartė me Norvegjinė apo Sudanin nė drejtim tė rezervave tė naftės. Si rezultat, kompanitė e huaja janė hedhur nė treg, me shpresėn pėr tė qenė njė ndėr aktorėt e parė pėr tė rrėmbyer njė vend nė tryezėn e naftės shqiptare.

Megjithatė, e ardhmja e shkėlqyer mund tė jetė mė e paqartė sesa duket. Pėrderisa njė mungesė e kapitalit vendas ēon nė njė mbėshtetje tė investitorėve tė huaj, mosbllokimi i Shqipėrisė politike ėshtė shumė i domosdoshėm pėr stabilitet nė tėrheqjen e investimeve tė huaja. Nė vitin 2004, njė kompani kanadeze shfrytėzoi vetėm 600 fuēi naftė bruto nė ditė nga fusha e madhe e Patos-Marinzės nė Jug tė Shqipėrisė.

Shtatė vjet mė vonė, prodhimi i pėrditshėm kėrceu nė mė shumė se 13.000 fuēi naftė bruto, njė rritje e madhe nė njė periudhė relativisht tė shkurtėr kohe. Vlerėsimet e rezervave tė naftės janė gjithashtu nė rritje sipas tė dhėnave tė kompanisė.

Pavarėsisht potencialit tė padyshimtė, industria e re e naftės sė Shqipėrisė ėshtė duke u kufizuar nga mungesa e kapitalit vendas dhe ngėrēi politik, tė cilat po frenojnė investitorėt e huaj dhe rritjen e saj.

Industria e naftės ėshtė njė nga industritė mė tė vjetra nė Shqipėri, qysh nė kohėt romake, ku bitumi ishte i vendosur kryesisht i minuar nė kėto territore. Eksplorimi i naftės filloi qė nė vitin 1918, kurse prodhimi i saj filloi nė vitin 1929. Nafta e papėrpunuar ishte nė fakt njė nga arsyet kryesore pse Musolini vendosi tė pushtonte Shqipėrinė.

Pas Luftės sė Dytė Botėrore, Bashkimi Sovjetik krijoi pozita dominuese nė industrinė e naftės, por pas ndarjes sė regjimit shqiptar me BRSS, Republika Popullore e Kinės (PRC) u bė aktori kryesor nė kėtė sektor, duke ofruar ndihmė financiare dhe teknike nė vend. Prodhimi i naftės arriti kulmin nė vitin 1974, me ton 2.2 m atė vit.

Megjithatė, pasi Shqipėria ndėrpreu marrėdhėniet diplomatike me PRC, prodhimi filloi tė bjerė nė mėnyrė tė qėndrueshme dhe nga viti 1994 vetėm 1.400 ton e naftės sė papėrpunuar u shfrytėzua nė ditė - njė rėnie qė mund t'i atribuohet mungesės sė burimeve dhe problemeve me fuqinė punėtore pėr shkak tė vėshtirėsive ekonomike nė vend.

Fundi i viteve nėntėdhjetė solli edhe tensionet politike e ekonomike qė ēuan nė largimin e shumė investitorėve tė mėdhenj ndėrkombėtarė nė sektorin e naftės dhe gazit natyror nga vendi. Krahasuar me kėto ngjarje, nė fillim tė kėsaj dekade ka parė njė rritje tė mprehtė investimesh nė sektorin e naftės dhe gazit.

Situata sociale dhe politike nė rajon - pas fushatės sė NATO-s kundėr Serbisė nė vitin 1999 - duket tė jetė pėrmirėsuar dhe mjedisi ekonomik gjithashtu provoi favore. Disa kompani tė huaja tė tilla si "Petroleum", "Bankers plus MedOil", "Oil & Gas Stream", "San Leon Energy" dhe 'Petromanas" kanė fituar leje eksplorimin nė det tė hapur dhe disa prej tyre tashmė veprojnė duke shfrytėzuar naftėn e papėrpunuar nė sasi rritje.

"Bankers" zė pozitėn udhėheqėse - ėshtė operatori i vetėm i fushės sė naftės nė Evropė dhe ka pėr qėllim pėr tė rritur prodhimin nė 20.000 fuēi nė ditė nė kėtė fushė nė vitet e ardhshme. Ka shumė pėr t'u bėrė pėr tė rritur prodhimin e naftės - nivele rekord tė viteve '70, ende nuk janė realizuar, prodhimi i naftės ka tejkaluar 0.5 milionė ton nė vitin 2006 dhe 1 milion nė vitin 2010.

Kjo ėshtė vetėm njė rėnie, ndėrsa Shqipėria ėshtė ende e varur nga importet e naftės pėr tė pėrmbushur nevojat e saj tė brendshme. Megjithatė, rezervat e vlerėsuara tė naftės janė faktori mė i rėndėsishėm. Aktualisht, sipas tė dhėnave tė ndryshme kompanisė, tė paktėn 10b fuēi naftė mund tė jenė shtrirė nėn tokė shqiptare. Ky numėr e vendos Shqipėrinė nė njė pozicion tė rėndėsishėm nė hartėn e botės sė naftės.

Megjithatė, kėto tė dhėna duhet tė trajtohen me kujdes pėr shkak se kompanitė e prodhimit tė naftės janė tė interesuara nė pompimin e kėtyre shumave pėr tė rritur fitimet dhe interesin e aksionerėve tė karburantit".

Shqipėria, e cila aktualisht importon sasi tė madhe tė nevojave tė saj energjetike nga jashtė vendit, ėshtė duke u bėrė ngadalė njė eksportuese e energjisė. Shfrytėzimi i pėrmirėsuar dhe zhvillimi i mėtejshėm i kėtyre elementeve ėshtė ēelėsi pėr rritjen e saj tė ardhshme.

Megjithatė, me njė mungesė tė kapitalit vendas dhe tė qeverisė shqiptare nė gjendje pėr tė siguruar ndonjė sasi tė konsiderueshme tė burimeve financiare, zhvillimet e ardhshme do tė nxiten nga kompanitė e huaja. Sasia e naftės sė eksportuar nga Shqipėria ėshtė ende relativisht e vogėl nė krahasim me atė tė vendeve tė tjera. Megjithatė, ofrimi i qėndrueshėm, afėrsia e prodhimit nė tregjet kryesore tė Evropės Perėndimore, ēmimet konkurruese, rritja e nivelit tė prodhimit dhe vazhdimisht zhvillimi i infrastrukturės e objektet e prodhimit, mund ta bėjnė Shqipėrinė njė partner tė shkėlqyer, sidomos kur krahasohet me rajone tė tjera dhe vende tė tilla si Irani, Nigeria - ku ndryshimet e papritura politike mund tė ndikojnė ndjeshėm nė nėnproduktet e naftės.

Nėse Shqipėria mund tė kapėrcejė disa nga kėto pengesa, rritja do tė ketė njė influencė tė rėndėsishme nė pasurinė e sė ardhmes sė vendit dhe prosperitetin", pėrfundon artikulli.

Tregjet e eksportit mund tė jenė hapur pėr kompanitė e naftės qė operojnė nė Shqipėri. Vendi aktualisht eksporton naftė vetėm nėpėrmjet terminalit tė gazit nė Vlorė dhe vetėm nė Itali. Eksporti i prodhimeve tė energjisė ėshtė rritur nė mėnyrė tė qartė - sipas tė dhėnave tė ofruara nga Banka e Shqipėrisė, ka pasur njė rritje tė mprehtė 30% kėtė vit.

Afėrsia e Italisė, me Portin e Barit qėndron vetėm 140 kilometra nga bregdeti shqiptar ėshtė padyshim njė faktor tėrheqės pėr investitorėt e huaj. Mė pak tė holla shpenzohen pėr transportin dhe me njė ēmim mė tė lirė - konsumatorėt aktualisht paguajnė vetėm 60-65% tė ēmimit bruto Brent pėr naftėn shqiptare.

Pėr shkak tė ekzistencės sė njė terminali nafte, shpresat janė tė larta. Me hapjen e kėsaj rruge, transporti i rregullt dhe i shpeshtė i naftės ėshtė i parashikueshėm. Njė tjetėr hap nė kėtė linjė do tė jetė pėr tė shtuar disa destinacione tė tjera tė eksportit, tė tilla si Greqia. Terminali i eksportit ėshtė e vendosur nė hyrje tė detit Adriatik, i cili ėshtė njė vend gjeografikisht lehtėsisht i arritshėm nė Mesdheun Lindor.

Ana e eksportit ėshtė bela e prodhimit tė naftės nė rritje. Pėrkundėr hapjes sė terminalit tė Vlorės, infrastruktura tė tjera tė eksportit janė tė nevojshme pėr tė transportuar naftė bruto pėr vendet anėtare tė BE - tė cilat janė vendet kryesore tė destinacionit tė energjisė shqiptare. Megjithatė, niveli i prodhimit shqiptar nuk ėshtė i mjaftueshėm sa pėr tė siguruar njė mundėsi tė dobishme financiarisht tubacioni tė transportit tė naftės nė shtetet anėtare tė BE.

Tregjet natyrore, destinacionet domethėnė tė afėrt, mund tė jenė Italia dhe Greqia, megjithatė, ndėrtimi i tubacioneve tė reja tė duket krejtėsisht humbje pėr momentin. Ėshtė mė e lirė dhe mė e lehtė tė presėsh pėr naftė bruto tė mjaftueshme pėr tė mbushur njė kamion-cisternė pėr dėrgesė nė Itali sesa njė pompė nafte nė njė tubacion qė do tė pėrdoret vetėm nė njė pėrqindje tė ulėt tė kapacitetit tė tij.

"Bankers Petroleum" ėshtė duke ndėrtuar njė tubacion tė gjatė 40 km nė terminalin e Vlorės pėr tė bėrė transportin e naftės mė lehtė dhe mė lirė, e njė zhvillim i tillė do tė pėrshpejtojė eksportet e naftės nė Itali, pėr shembull.
http://www.rilindjademokratike.com/R...Br_arin _e_zi
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.12.2011, 20:44   62
Citim:
Prodhimi i naftės, pėson rritje

Duke parė koston qė ka transporti i naftės nga vendet e origjinės ka bėrė qė gjatė muajve tė fundit prodhimi i naftės bruto nė Shqipėri tė rritet.

Duke parė edhe ēmimin e rritur tė naftės kompanitė koncesionare qė operojnė nė Shqipėri kanė rritur produktin e tyre gjatė muajve janar-shtator tė kėtij viti. Mėsohet se prodhimi mesatar i naftės gjatė tremujorit tė tretė arriti nė 13700 fuēi nė ditė, (afėrsisht 2900 tonė) me rritje 40 % nė krahasim me tė njėjtėn periudhė tė njė viti mė parė, ndėrsa falė rritjes sė ēmimit mesatar tė shitjes, tė ardhurat u rritėn me 122 %, njoftoi kompania “Bankers Petroleum”.

Tė ardhurat e kompanisė pėr periudhėn janar-shtator arritėn nė 251 milionė dollarė, ndėrsa gjatė ditėve tė fundit prodhimi ka shėnuar kulmin nė 14700 fuēi. Mėsohet se njė pjesė e kėsaj naftė eskportohet nga kompanitė nė tregun rajonal ndėrsa pjesa tjetėr shitet nė tregun vendas.

Sipas specialistėve rezerva qė ka Shqipėria me arin e zi mund tė shkojė deri nė vitet 2025. Prodhimi i naftės nė vend shėnoi kulmin nė vitin 1976, kur u prodhuan rreth 2.6 milionė ton. Aktualisht prodhimi vjetor ėshtė rreth 600-700 mijė ton.

http://www.standard.al/index.php/gen...on-rritje.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2012, 21:25   63
Citim:
Greqia hap tender pėr naftė nė kufi me Shqipėrinė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	gjiri_i_Patraikos_67735.jpg
Shikimet:	361
Madhėsia:	30,0 KB
NNJ:	3359

Qeveria greke ka hapur zyrtarisht tenderin ndėrkombėtar pėr nisjen e punės pėr kėrkimin e naftės nė tre pika detare nė zonėn kufitare me Shqpiėrinė, nė gjirin e Patraikos, Katakolo dhe Janinės.

Vlerėsohet se rezervat e naftės nė kėto tre pika detare shkojnė deri nė 250 miliardė fuēi, citon agjencia e lajmeve “Ria Novosti” ministrinė greke tė Mjedisit, Energjisė dhe Ndryshimeve Klimatike.

Sipas kėsaj ministrie, zona ku pritet tė kryhen kėrkimet pėr naftė, vlerėsohet pozitive dhe pritet tė tėrheqė interesin e investitorėve pėr shkak tė pozicionit tė saj nė kufi me Shqipėrinė, e cila disponon ngjashmėri nė sistemin e naftės.

Derisa Greqia pretendon tė fillojė hulumtimet pėr naftė, Greqia dhe Shqipėria nuk kanė arritur ende tė finalizojnė njė marrėveshjen pėr kufijtė detarė mes tė dy vendeve.

Greqia ka pretenduar ēdo herė tė marrė njė pjesė tė detit nė ujėrat qė i takojėn Shqipėrisė.

Kėrkimet do tė bazohen nė parimin e vijės sė mesit, apo distancės sė baraslarguar nė mes tė tė gjitha territoreve tė vendeve tė interesuara pėr tė vendosur kufijtė e zonės detare tė detit Jon.

Kėrkimet pėr nafte nga ana e Greqisė konsiderohen njė mundėsi e mirė pėr tė nxjerrė vendin nga kriza financiare ku ėshtė zhytur.

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,140890

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2012, 13:43   64
reparti kimik
 
Citim:
Derisa Greqia pretendon tė fillojė hulumtimet pėr naftė, Greqia dhe Shqipėria nuk kanė arritur ende tė finalizojnė njė marrėveshjen pėr kufijtė detarė mes tė dy vendeve.
Zonat e lartpėrmendura s'janė fare nė afėrsi tė kufirit tė RSH-sė a as kanė lidhje me ēėshtjet e kufirit. Janė nė Jon, por shumė poshtė, madje dhe jashtė kufirit Z2, nė ujėrat midis Qefalonisė e Peloponezit. Pėrveē nqs. gazetat kanė filluar ta llogarisin tani Shqipėrinė deri nė Peloponez e Qefaloni (qė do ishte hap i mbarė, po qė s'besoj se ndodh).
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2012, 17:35   65
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėr saktėsim, nga kėto qė janė tenderuar ėshtė nė Z2 zona nė veri tė Janinės (prandaj sillen si lajme, pavarėsisht mėnyrės si shkruhen nga gazetarėt), po qė bėhet fjalė pėr shpim nė terren malor dhe s'ka tė bėjė me det a kufi detar. Kėto pėr mė tej nuk janė as informacione tė fshehta, publikohen zyrtarisht nė botimet energjetike dhe njihen pak a shumė nė gjithė rajonin rezervat e mundshme, por qė nuk janė shfrytėzuar mė parė pėr shkak tė mungesės sė teknologjisė (d.m.th. kostos sė lartė pėr kohėn).

Mėnyra si e trajton shtypi te ne pastaj dihet qė ėshtė amatoreske dhe e fryrė nga politika ditore, por thelbi i lajmit mund tė kuptohet me pak sy kritik gjatė leximit pa u ngatėrruar me zhurmėn. Gjithsesi njė gazetari normale mund ta ngrinte zėrin ndryshe dhe pėr shumė gjėra nė Z2, por qė tė bėhet kjo duhet sė pari tė kenė koncepte tė qarta historike e kombėtare.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2012, 18:31   66
Citim:
Kompania kanadeze ka 1200 tė punėsuar nė zonėn naftėmbajtėse tė Patoz-Marinzės

"Bankers Petrolum", 1.2 miliardė USD investime nė Patoz-Marinzės

Kompania kanadeze "Bankers Petrolum" ka rritur 8 herė mė shumė prodhimin e naftės nga viti 2004, kur nisi punėn nė zonėn naftėmbajtėse tė Patoz-Marinzės, sipas Marrėveshjes hidrokarbure pėr prodhim. Burime zyrtare tė Agjencisė Kombėtare tė Burimeve Natyrore (AKBN) njoftojnė se nga 100 mijė tonė naftė/vit, prodhimi ka arritur nė 800 mijė ton/vit. Kompania kanadeze ka investuar 600 milionė USD, ndėrsa sivjet planifikon qė nė 3 vitet nė vijim tė investojė 1,2 miliardė USD, nė bashkėpunim me IFC dhe BERZH-in.

"Bankers Petroleum" ka 1200 tė punėsuar nė zonėn Patoz-Marinėz dhe 500 tė tjerė nė kompanitė e saj nėnkontraktore. Burimet e AKBN thanė se, kompania punon nė 63 puse tė rinj horizontalė me teknologjitė e fundit nė shpime tė reja. Kompania "Bankers Petroleum" konsiderohet nga qeveria shqiptare si njė partnere e rėndėsishme dhe njė model i suksesshėm i investimit tė huaj, duke siguruar zbatimin e standardeve mė tė mira ndėrkombėtare. Nėpėrmjet investimit tė Bankers dhe pjesėmarrjes sė institucioneve mjaft tė njohura financiare botėrore si IFC dhe BERZH, prodhimi i naftės bruto nė Patoz- Marinėz ėshtė rritur tė paktėn me 1900 ton nė ditė, pritshmėritė janė qė Bankers Petroleum tė arrijė tė prodhojė 500 mijė ton deri nė fund tė vitit, ndėrsa plani ėshtė qė vitin qė vjen prodhimi tė dyfishohet.

Aktualisht, Bankers prodhon 1900 tonė naftė nė ditė nga fusha e Patos-Marinzės dhe ne parashikojmė njė nivel prodhimi prej 3000 tonėsh nė ditė deri nė fund tė kėtij viti. Bankers investon sėrish 100% tė tė ardhurave nga fusha e Patos-Marinzės nė Shqipėri dhe e plotėson kėtė shpenzim me fonde shtesė nga Kanadaja dhe bankat ndėrkombėtare. Rritja e vazhdueshme dhe e sigurt bėjnė, qė Bankers Petroleum Ltd. tė rrisė investimin nė zonat naftėmbajtėse nė Shqipėri. Bankers Petroleum operon nė Shqipėri qė nga viti 2004.

http://www.rilindjademokratike.com/R...aktualitet.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2012, 18:32   67
Citim:
Kosova e ka kusht, por nuk ka rezerva shtetėrore tė naftės

Kryetar i Odės Ekonomike tė Kosovės, Safet Gėrxhaliu, gjatė njė debati qė u mbajt tė enjten ka vlerėsuar se krijimi i rezervave shtetėrore tė naftės dhe derivateve tė saja tashmė ėshtė bėrė imperativ i kohės pėr shtetin e ri tė Kosovės are. Gėrxhaliu tha kėshtu nė njė mbledhje tė organizuar nga OEK-u dhe Kuvendi i Shoqatės sė ndėrmarrjeve qė merren me qarkullimin e naftės, gazrave dhe lubrifikanteve nė Kosovė. Nė kėtė mbledhje u bė prezantimi i pėrvojave ligjore pėr krijimin e rezervave shtetėrore tė naftės nė shtetet e ndryshme tė BE-sė dhe tė rajonit si dhe strategjia e rregullimit ligjor pėr rezervat obligative tė naftės nė nivel tė Kosovės.

Sipas Gėrxhaliut, rezervat shtetėrore janė mekanizėm dhe njė masė mbrojtėse me shumė rėndėsi tė ēdo vendi qė krijohen pėr situata tė jashtėzakonshme.

Panelisti, Anton Grabeljsek, konsulent i TAEX-it dhe ekspert i angazhuar nė MTI, para tė pranishmėve bėri njė prezantim tė pėrvojave tė rregullativave ligjore pėr rezervat shtetėrore nė shtetet e ndryshme tė rajonit, si nė Shqipėri, Maqedoni, Mal tė Zi, BeH, Kroaci dhe Slloveni, por edhe nė vendet e BE-sė SHBA e Japoni. Ndėrsa Ibush Luzha, drejtor i Drejtorisė pėr licencim nė MTI, tha se Kosova ka marrė si obligim nga KE-ja krijimin e rezervave shtetėrore tė naftės, por ato deri tash, nė mungesė tė parave, nuk janė pėrmbushur, Por ai shtoi se po punohet nė atė drejtim.

http://koha.net/?page=1,13,84666
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.1.2012, 18:30   68
Citim:
Rritet prodhimi i naftės nė Shqipėri

Nė Shqipėri, prodhimi i naftės bruto nė vitin 2011 u rrit me rreth 20 pėr qind nė krahasim me vitin 2010, duke arritur nė rreth 892 mijė ton, ose rreth dy herė mė shumė nė krahasim me vitin 2005.

Sipas tė dhėnave tė Ministrisė sė Ekonomisė sė Shqipėrisė, kėtė vit pritet tė investohen rreth 43 milionė dollarė, pėr zbulimin e vendburimeve tė reja tė naftės dhe tė gazit.

Tė dhėnat e Ministrisė sė Energjetikės tregojnė se ėshtė rritur ndjeshėm aktiviteti nė portet e naftės, nė Porto-Romano nė Durrės, nė Vlorė, duke rritur kėshtu volumet e pėrpunimit tė anijeve nė kėto porte.

Dikasteri i Energjetikės ka bėrė tė ditur gjithashtu se, janė intensifikuar pėrgatitjet nė kuadėr tė projektit tė gazsjellėsit TAP, duke filluar negocimet pėr kontratėn e marrėveshjes. Ky projekt ka rėndėsi gjeopolitike, pasi e bėn Shqipėrinė pjesė integrale e asaj qė quhet “Korridori i Jugut” pėr gazin.

Gjithashtu, kompania TAP ka paraqitur aplikimin pranė konsorciumit dhe vendburimit tė gazit tė Shad Denizit nė Azerbajxhan, duke qenė projekti mė i mundshėm pėr t’u shpallur fitues, ku Shqipėria do tė pėrfitojė njė investim prej rreth 1 miliard dollarėsh. Nga ky projekt pritet tė investohet 1 miliard euro.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=152249
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.2.2012, 21:55   69
Citim:
Nafta, gjiganti SHELL vjen nė Shqipėri, blen aksionet e Petromanas

Kėrkimi i naftės nė Shqipėri duket se ėshtė njė objektiv i ri i kompanisė ndėrkombėtare “SHELL”. Kjo kompani tashmė ka hyrė nė marrėveshje me kompaninė tjetėr “Petromanas Energy”, e cila prej kohėsh operon nė kėrkimin e arit tė zi nė disa zona nė vend. Plani i kompanisė SHELL u zbulua dje nga zėvendėspresidenti pėr Strategjinė Internacionale tė kompanisė “Marcus Antonini” gjatė njė takimi me Kryeministrin Berisha nė tė cilin ishte i pranishėm edhe drejtori i Pėrgjithshėm i grupit kanadez “Petromanas Energy Inc”, Glen McNamara.

Pėrfaqėsuesit e dy kompanive informuan Kryeministrin lidhur me marrėveshjen e tyre pėr tė ndarė me nga 50 pėr qind aksionet e “Petromanas” nė Shqipėri dhe po kėshtu, edhe vlerėn e investimit qė ato do tė kryejnė. Drejtori i Pėrgjithshėm i “Petromanas”, McNamara u shpreh gjatė takimit se plani i veprimit i grupit tė ri dhe tė zgjeruar do tė fillonte me punėn kėrkuese nėpėrmjet shpimit tė puseve nė tri zona, nė Juban tė Shkodrės, Shpirag tė Beratit dhe nė bllokun Papėr, pranė fshatit Gracen tė Elbasanit.

Nė fazėn e parė tė eksplorimit, kompania “SHELL” do tė mobilizojė rreth gjysmėn e investimit prej 51 milionė USD qė parashikohet tė ndėrmerret gjatė kėtij viti. Ai theksoi qė shpimet fillojnė nė muajin mars e vazhdojnė me radhė nė muajt nė vijim. Nga ana tjetėr, kreu i qeverisė Sali Berisha ka vlerėsuar pozitivisht bashkimin e dy kompanive tė njohura, duke shprehur edhe gatishmėrinė qė do tė ketė qeveria shqiptare pėr tė mbėshtetur kėto kompani nė zbatimin e planit tė tyre.

Njė pikė tjetėr ku Kryeministri u ndal gjatė takimit ishte ajo e shtrirjes tė punės sė kėrkimit tė kėtyre kompanive nė zona tė reja tė paeksploruara mė parė si Mbreshtan, duke theksuar se zona tė tilla janė premtuese sa u pėrket rezervave tė naftės qė mendohet se mbajnė.

50 pėr qind tė aksioneve tė kompanisė “Petromanas” nė Shqipėri janė blerė nga kompania tjetėr e njohur “SHELL”. Kjo kompani nė fazėn e parė tė eksplorimit do tė investojė 51 milionė dollarė.

http://www.panorama.com.al/ekonomi/n...-e-petromanas/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2012, 09:24   70
Citim:
Greqia pėrfshihet nga “ethet” e kėrkimit pėr naftė

ATHINE - Greqia hyn nė hartėn e naftės. 8 kompanitė mė tė mėdha nė botė kanė dorėzuar dje ofertat nė Ministrinė e Mjedisit dhe Energjisė, pėr tė bėrė vėzhgime pėr naftė nė Detin Jon dhe nė zonat nė jug tė Kretės.

Sipas njoftimeve kompanitė e interesuara janė norvegjeze, amerikane, njė franko-britanike etj. Tenderėt e kompanive, qė janė aktive nė dhjetėra vende tė botės, do tė vlerėsohen nė varėsi tė kushteve ekonomike dhe teknike (objekti i hulumtimit, pėrvoja, aftėsia pėr tė promovuar zonat e tregut ndėrkombėtar, etj.)

Vlerėsimi do tė kryhet nga komisioni kompetent nė fillim tė prillit. Studimet sizmike do tė tregojnė se ku ka gjasa pėr tė gjetur depozita shfrytėzueshme, por imazhi pėrfundimtar merret pas shpimit.

Interesi pėr kėrkime nė Greqi ėshtė i madh, sipas ministrisė, dhe kjo vlerėsohet si njė arritje e madhe pėr vendin dhe klimėn e investimeve. Kostoja e studimeve, 40 deri nė 70 milionė euro, do tė merret nga kompania e pėrzgjedhur nga Komisioni i ministrisė.

Zėvendėsministri i mjedisit do tė njoftojė pėr rezultatet e konkursit ndėrkombėtar presidentin e republikės, kryeministrin, kryetarin e PASOK dhe atė tė Demokracisė sė re.

Ministria beson se deri nė vjeshtėn e vitit 2012 qeveria greke do tė dijė me saktėsi ku ka naftė dhe gaz dhe mund tė vazhdojė punėn pėr fazėn tjetėr, shpimin.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...fte-83099.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.3.2012, 21:56   71
Citim:
Rezervat e naftės nėntokėsore tė Shqipėrisė

Tiranė – Shqipėria ka rreth 180 milion ton naftė nė burime e saj nėntokėsore, por nxjerrja dhe pėrpunimi i kėsaj lėnde tė ēmuar kėrkon shumė investim dhe teknologji.

Aktualisht, vendi ka 30 milion ton rezerva nafte tė nxjerra, ndėrsa nga 80 milionė tonė naftė tė nxjerrshme janė harxhuar gjer mė tani 50 milionė ton.

Tė dhėnat u bėnė tė ditura nga zv/ministri i Ekonomisė, Eno Bozdo, gjatė diskutimeve nė komisionin parlamentar tė Ekonomisė tė dy projektligjeve pėr hidrokarburet, atė pėr heqjen e Albpetrollit nga trajtimi preferencial fiskal si dhe marrėdhėniet hidrokarbure tė kėsaj kompanie me palėt e treta pas privatizimit.

"Pojektligji privatizon njė kompani qė sot ėshtė shtetėrore dhe nesėr, pas procesit tė privatizimit, do tė operojė si tė gjitha kompanitė e tjera private nė kėtė sektor. Rezervat e naftės ngelen pasuri tė kėtij vendi, puset dhe nafta nuk privatizohen dhe askush nuk e ka thėnė. Nuk duhet spekuluar me kėtė koncept", ka deklaruar Bozdo.

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/50339/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2012, 21:24   72
Citim:
Grekėt shikojnė tėrheqjen nga tregu

Kompanitė greke nė vendin tonė dikur kanė qenė lider nė sektorin e naftės, si nė pjesėn e furnizimit me shumicė, me vendosjen e depozitave tė mėdha nė Portin e Durrėsit, ashtu dhe nė shitjen me pakicė. Me kalimin e viteve, sidomos me ardhjen e demokratėve nė pushtet, situata ndryshoi.

Rishikimi i ligjit dhe VKM-sė pėr heqjen e depozitave nga porti nė njė zonė tjetėr, nė atė tė Porto Romanos, dhe kufizimi i shkarkimit tė anijeve me karburant ishte shkėndija e parė e krisjes sė marrėdhėnieve me shtetin, ndėrsa grekėt ankoheshin gjithnjė e mė shumė tek autoritetet e tyre, me seli nė Tiranė, ku nuk munguan as takimet e nivelit tė lartė, por pa zgjidhje.

Tashmė nga tri kompani lider, nė treg kanė mbetur dy, de jure, pasi njėra ka hedhur shtetin nė gjyq ku kėrkon dėmshpėrblim 1 miliard dollarė pėr depozitat dhe ka vendosur tė tėrhiqet, kurse e treta, ka shfuqizuar licencėn e tregtimit me shumicė dhe pėr momentin shet vetėm me pakicė.

Nė treg operojnė edhe furnitorė tė vegjėl, qė sjellin mallin nė rrugė tokėsore nga jugu, por nuk kanė peshėn qė dikur ofronin tri kompanitė lider dhe me emėr nė rajon. Fenomeni i largimit nga Shqipėria po ndiqet edhe nga njė kompani tjetėr e njohur nė treg, pėr cilėsinė dhe shėrbimin, e cila ka shitur aksionet dhe po shikon tė tregtojė nė njė vend tjetėr tė rajonit. Shkak i gjithė kėtyre ndryshimeve janė ligjet, pesha e taksave dhe mungesa e njė rregullatori pėr tė ndėshkuar abuzuesit.

http://www.gazeta-shqip.com//ekonomi...f3b21f1fb.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.4.2012, 23:18   73
Citim:
“Albpetrol”, nuk ka as leje mjedisore

Fier – Pėrveē se nuk i sjell shtetit tė ardhurat e duhura, kompania e prodhimit tė hidrokarbureve”Albpetrol” sh.a. nuk respekton as ligjet mjedisore.

Sipas drejtorit tė Agjencisė Rajoinale tė Mjedisit, Sajmir Hoxha, kjo kompani punon pa leje mjedisore, megjithėse ėshtė ndotėsja kryesore e mjedisit.

"Specialistėt dhe drejtuesit e kėsaj kompanie nuk kanė konceptin e paisjes me leje mjedisore. Pėr vitin 2011 ata kanė aplikuar kėrkesėn pėr lejen, madje kanė paguar dhe tre fatura me nga 50.000 lekė secila, por nuk janė paisur, pasi nuk kanė kryer procedurat e tjera ligjore”, thote Hoxha.

Ai sqaron procedurėn teknike dhe juridike tė marrjes sė lejes mjedisore. “Kompania duhet tė pėrzgjedhė njė studio private qė tė monitorojė shkallėn e ndotjes dhe tė hartojė raportin pėrkatės pėr tė gjitha qendrat e prodhimit dhe objektet e tjera qė ka nėn administrim Albpetroli”, shprehet Hoxha.

Sipas tij, raporti qė ka sjellė kompania ėshtė i pa vlefshėm ligjėrisht, pasi nuk mund tė pranohen analizat e shkallės sė ndotjes tė kryera nga vet ndėrmarrja. Sipas Hoxhės, pėr kėtė vit kompania ka filluar procedurat, ndėrkohė qė Agjencia i ka qartėsuar detyrimet ligjore qė ka kompania nė drejtim tė ruajtjes sė mjedisit, uljes sė shkallės sė ndotjes dhe pėrmiresimit tė kushteve. Drejtuesit e kompanisė Albpetrol kanė preferuar heshtjen pėrballė akuzave tė Agjencisė Mjedisore. Ata janė mjaftuar vetem me bunkerizim tė informacionit.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/51858

Citim:
Dritan Prifti: Trafiku i naftės, mė i madh se ai i drogės

Tiranė, 8 prill - Ish ministri i Ekonomisė sė Shqipėrisė, Dritan Prifti ka reaguar ndaj shkrimit tė publikuar edhe nė gazetėn Tema, ku ai thekson se humbjet nga nafta nė Shqipėri janė mė tė mėdha se ato nga piramidat e vitit 1997.

Duke komentuar nė blogun e gazetės Tema qėndrimet se kompania Bankers Petroleum ėshtė njė kompani e listuar nė bursa dhe me bilance tė rregullta, Prifti thotė se ėshtė faji i shtetit qė kompania nuk paguan tatim nė fitim.

“Si fillim, dua tė sqaroj se nuk kam kritika ndaj kompanisė Bankers Petroleum, sepse vėrtet ėshtė e vetmja kompani serioze qė punon nė Shqipėri nė sektorin e naftės dhe tė gazit dhe unė e kam mbėshtetur me sa kam mundur si ministėr, duke i dhėnė edhe njė leje tė re pėr zonėn F, qė sė shpejti do hapė njė vendburim tė ri gazi nė Shqipėri. Kompania nė fjalė, si ēdo biznes, pėrpiqet tė paguajė sa mė pak taksa dhe tė fitojė sa mė shumė. Ėshtė faji i shtetit qė ajo nuk ka paguar asnjėherė tatim-fitimi prejse ka filluar tė operojė nė Shqipėri”, thotė Prifti.

Ish-ministri vijon denoncimin duke thėnė se vjedhjet e naftės nė Shqipėri janė tė tmerrshme. Prifti, qė ka denoncuar njė nga skandalet mė tė mėdha tė naftės vergine, njė ēėshtje e pėrfunduar nė gjykatė, thotė se kontrabanda e naftės ka mbrojtjen e policisė.

“Unė kam thėnė qė humbjet nga nafta dhe gazi nė Shqipėri janė mė tė mėdha se dėmi i shkaktuar nga piramidat. Kėtu kam pasur parasysh kryesisht vjedhjet e tmerrshme nė Albpetrol dhe ARMO nėn tė gjitha qeveritė, kontrabandėn e naftės dhe nėnprodukteve, vjedhjet me mijėra ton direkt nga puset ditėn dhe natėn nėn mbrojtjen e policisė. Kam gjithashtu parasysh sa nė dėm tė shtetit dhe tė publikut janė lidhur marrėveshjet me tė huajt, tė gjitha, jo vetėm Bankers Petroleum. Njė shef policie nė Fier rreth dy vjet mė parė mė ka thėnė se trafiku i paligjshėm me naftėn e vendit ėshtė mė i madh se trafiku i drogės nė vend. Bėhen vjedhje skandaloze dhe askush nuk godet krimin. Kėtė kam dashur tė them. Mė vjen keq nėse dikush mėrzitet nga denoncimet”, shkruan Prifti tek Tema.

Prifti pėrballet edhe me njė akuzė pėr korrupsion, qė u zbulua pas denoncimit tė tij pėr korrupsion tė Ilir Metės, e qė nuk u vėrtetua nga gjykata.

http://koha.net/?page=1,14,94821
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2012, 21:59   74
Citim:
Dy kompani tė huaja hulumtojnė naftė nė Shqipėri

Tiranė, 18 prill 2012 - Kompanitė "Shell" dhe "Petromanas Enerxhi" do tė investojnė 59 milionė euro pėr hulumtime tė naftės nė Shqipėri.

Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Nasip Naēo, zhvilloi ditėn e djeshme njė takim tė veēantė me pėrfaqėsues tė dy kompanive lidere nė botė pėrsa i pėrket sektorit tė naftės, "Shell" dhe "Petromanas Enerxhi".

Markus Antonini, zėvendėskryetari i "Shell Interneshėnėl" pėr investimet dhe strategjinė, Xheroen M. Peters, zėvendėskryetari i Shell pėr kėrkim zbulimin nė Evropė si dhe Glen Meknamara, drejtor ekzekutiv i kompanisė "Petromanas Enerxhi", diskutuan me ministrin Naēo veprimtarinė mė tė fundit tė dy kompanive respektive nė Shqipėri.

Kompania Petromanas ka lidhur nė vitin 2009 me shtetin shqiptar, njė marrėveshje hidrokarbure pėr blloqet e kėrkimit 2 dhe 3. Po kjo kompani, i ka transferuar kompanisė Shell, 50 pėr qind tė interesave nė kėtė marrėveshje hidrokarbure.

Drejtuesit e lartė tė Shell dhe Petromanas deklaruan nė takimin me ministrin Naēo, se pėr vitin 2012 ėshtė planifikuar shpimi i pusit "Shpiragu 2", nė afėrsi tė fshatit Mbjeshovė, komuna Sinjė, Berat, ku do tė investohen rreth 50 milionė dollarė. Pėr eksponentėt e lartė tė kėtyre kompanive, ky vit mund tė rezultojė njė "vit zbulimi" pėrsa i pėrket fushės sė naftės.

Naēo vlerėsoi se zbulimi i naftės nė sektorin "Shpiragu 2", gjatė vitit 2012, do tė jetė njė dhuratė mjaft domethėnėse pėr shtetin shqiptar nė 100 vjetorin e themelimit tė tij.

http://www.kosova.com/artikulli/81532

Citim:
Zgjerim i puseve tė naftės nė Shqipėri

Petromanas Energy dhe Shell kanė programuar qė nė vitin 2012 tė zgjerojnė hartėn e puseve tė reja tė naftės nė Shqipėri. Bėhet fjalė pėr shpimin e puseve tė reja, nė zona qė deri tani nuk njihen si zona naftėmbajtėse nė vendin tonė. Sipas analizave tė eskpertėve, nė muajin maj priten rezultatet e para.

Sipas drejtorit tė Agjencisė Kombėtare tė Burimeve Natyrore, Besian Pesha kjo konsiderohet si njė investim shumė i rėndėsishėm, duke qenė se procesi i shpimit kryhet nga njė kompani prestgjioze nė kėtė sektor sikurse ėshtė SHELL, qė ka programuar tė investojė 50 milionė dollarė.

Zoti Pesha bėn tė ditur edhe zonat e reja ku do tė kryhen kėto shpime pusesh.

Drejtuesit e dy kompanive nė fjalė zhvilluan sė fundmi njė takim me ministrin e Ekonomisė, Nasip NAēo, ku pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė kėtyre kompanive u shprehėn se ky vit do tė jetė njė vit zbulimi, pėrsa i pėrket fushės sė naftės.

http://www.tvklan.al/lajmi.php?id=23629
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2012, 19:17   75
Citim:
Nė qershor nis shpimi i puseve tė reja tė naftės nė Shqipėri

Njė nga kompanitė mė tė njohura ndėrkombėtare qė operon nė fushėn e kėrkimit tė naftės Petromanas nė bashkėpunim me SHELL, garanton se janė marrė tė gjitha masat pėr tė siguruar punonjėsit dhe ambientin nė rastin e zhvillimit tė investimeve nė zonat e reja, ku pritet tė shpohen puse tė naftės. Bėhet fjalė pėr nisjen e njė operacioni tė kėrkimit tė naftės nė zona tė reja: nė Berat dhe nėn zonėn mes Shkodrės e Lezhės.

Nė njė takim tė komitetit pėrbėrės tė kėtyre kėrkimeve dhe e pėrfaqėsuar nga drejtori i Agjencisė sė Burimeve Natyrore, Besian Pesha u deklarua se shpimi i puseve tė para do tė nisė sė shpejti, konkretisht nė qershor.

Investimi nė total i kompanisė sė huaj pėr kėtė vit arrin nė 83 milionė dollarė.

Ndėrkaq, Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore ka nisur njė audit aktiv nė kompanitė qė operojnė nė fushėn e naftės, lidhur me bilancet e tyre si dhe pagesat e kryera pėr tatim-fitimin. Njė kontroll i tillė nisi pas informacioneve paraprake se kompanitė paguajnė vlera tė ulėta pėr sa i pėrket tatim fitimit nė krahasim me xhiron e tyre.

Sipas zotit Pesha, kompanitė qė operojnė nė sektorin minerar po reflektojnė njė sjellė mė tė disiplinuar kundrejt mjedisit dhe pagesave dhe kjo falė ligjit tė ri tė minierave qė hyri nė fuqi njė vit mė parė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=168650
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2012, 21:17   76
Citim:
Miratohet vendimi qė shet detin

Nė mbledhjen e djeshme, qeveria ka miratuar vendimin qė i jep tė drejtė “Albpetrolit” dhe njė shoqėrie tjetėr provat qė tė kėrkojė dhe tė prodhojė naftė nė detin Adriatik.

Nė vendimin e djeshėm theksohet se qeveria vendosi:

1. Miratimin e marrėveshjes me ndarje prodhimi pėr kėrkimin, zhvillimin dhe prodhimin e hidrokarbureve nė det nė Shqipėri, blloqet 2, 3 dhe 4 tė Adriatikut, ndėrmjet “Albpetrol”, sh.a.-sė, dhe shoqėrisė “Emanuelle Adriatic Energy Limited”, sipas tekstit qė i bashkėlidhet kėtij vendimi.

2. Ngarkohet Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės pėr zbatimin e kėtij vendimi. Ky vendim hyn nė fuqi pas botimit nė “Fletoren Zyrtare”.

Sipas kėtij vendimi, ajo kompani qė do tė blejė “Albpetrolin” do tė ketė mundėsi qė tė zotėrojė edhe njė licencė tė rėndėsishme jo vetėm tė shitjes, por edhe tė kėrkimit dhe shitjes sė naftės.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/0...qe-shet-detin/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2012, 21:22   77
Citim:
Shkodėr, shpėrthimi i bombolės plagos rėndė dy kalimtarė

Shkodėr – Shpėrthimi i njė bombole nė njė pikė mbushjeje gazi nė qytetin e Shkodrės ka plagosur tre kalimtarė, dy prej tė cilėve janė transportuar drejtė Tiranės nė gjendje tė rėndė.

Incidenti ndodhi paraditen e sotme tek ish-SMT-ja, nė dalje tė qytetit tė Shkodrės.

Lajmi bėhet i ditur nga burime policore tė cilat saktėsojnė se tė plagosur rėndė mbeten Andi Hysa 19 vjeē dhe Petrac Uldedaj 54 vjeē. Policia po heton pėr shkaqet e shpėrthimit.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/54809/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.6.2012, 23:33   78
Citim:
Buxheti humb 100 milionė euro nga tregu i naftės

Moskontrollimi i duhur i tregut tė naftės buxhetit i kushton 100 milionė euro humbje vjetore, thonė shitėsit e derivateve tė naftės. Edhe dy vjet pasi qė ka filluar implementimi i Ligjit pėr arkat fiskale, shumė biznese ende nuk janė pajisur me to, bile ato kompani qė kanė qarkullimin mė tė madh ende nuk kanė arka fiskale, siē janė pompat e benzinės.

Kėto tė fundit i kanė vendosur pajisjet fiskale nė restorante dhe markete, mirėpo ende nuk i kanė tė vendosura aparatet te pompat, tė cilat nė formė elektronike do tė gjenerojnė kuponė fiskalė pėr ē’do shitje tė realizuar.

Zyrtarėt nga Administrata Tatimore (ATK), njėherėsh edhe implementues tė kėtij projekti, kanė thėnė se qė nga fillimi i fazės sė parė tė projektit tė fiskalizimit janė fiskalizuar 15,673 tatimpagues, me 19,911 pajisje elektronike fiskale.

“Nė kuadėr tė kėtij numri, bėjnė pjesė edhe pikat shitėse tė derivateve. Mund tė potencoj se nė njė pikė shitėse tė derivateve zakonisht janė tė instaluara mė shumė se njė arkė fiskale, shembull nė markete, nė restorante, apo edhe nė shėrbimet e tjera qė ofron ajo pikė”, ka thėnė Valentina Bytyqi, zėdhėnėse e ATK-sė, shkruan "Kosova Sot".

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/b...tregu-i-naftes

Citim:
“Albpetrol”, licencė rafinerie pėr hidrokarburet

Nevoja e buxhetit tė shtetit pėr para ka bėrė qė kompanisė sė vetme shtetėrore naftėnxjerrėse “Albpetrol”, jo vetėm t’i bjerė ēmimi nga ai i deklaruar fillimisht, por edhe qė privatizuesit tė tij t’i ofrohen mundėsi pėrfitimi. Kėshtu, veē dhėnies sė gjithė kompetencave qė gėzon sot “Albpetroli” pėr shfrytėzimin e rezervave tė hidrokarbureve si nė tokė, ashtu edhe nė det, dhe autoritetit ndaj kompanive koncesionare nga tė cilat pėrfiton prodhimi paraekzistues, privatizuesit pritet t’i ofrohet edhe licenca pėr ndėrtimin e njė rafinerie tė re tė pėrpunimit tė naftės. Lajmi ėshtė bėrė i ditur pėr gazetėn “Shqip” nga burime konfidenciale pranė “Albpetrolit”, tė cilat sqaruan se ēfarė pritet t’i ofrohet kompanisė qė do tė privatizojė kėtė pasuri kombėtare. Kėshtu, nė kontratėn qė po pėrpilohet pėr t’u ofruar gjatė ankandit tė shitjes sė “Albpetrolit”, pėrfshihen disa paketa.

Mėsohet se njė nga paketat qė do tė pėrfshihet nė kontratė do tė jetė dhėnia e licencės sė ndėrtimit tė njė rafinerie tė re tė pėrpunimit tė hidrokarbureve. Kjo, sipas burimeve, pėr shkak se eksportimi i naftės bruto pėr t’u pėrpunuar nė rafineritė jashtė vendit ka njė kosto mjaft tė lartė. Ndėrsa kompania qė zotėron Kombinatin e Pėrpunimit tė Thellė tė Naftės nė Ballsh, i detyrohet “Albpetrolit” rreth 50 milionė dollarė qė kanė mbetur tė pashlyer ndėr vite, pohojnė burimet e sipėrcituara. Duke qenė nė kėto kushte, kompania qė pritet tė privatizojė “Albpetrolin”, mund ta ndėrmarrė kėtė hap vetėm nėse do tė ketė mundėsinė pėr prodhimin dhe pėrpunimin e naftės deri nė etapėn e fundit, gati pėr ta shitur atė nė treg. Nėse kjo paketė do tė aplikohet, atėherė privatizuesi i “Albpetrolit” do tė kthehet nė konkurrentin mė tė fortė tė kompanisė ARMO.

Nė njė paketė tjetėr tė kontratės do tė jenė tė pėrfshira tė gjitha asetet qė zotėron aktualisht “Albpetroli”, pėrfshi kėtu puset e naftės qė ka nė shfrytėzim dhe prodhimi paraekzistues qė pėrfiton prej kompanive koncesionare naftėnxjerrėse. Sipas burimeve, vlera e prodhimit paraekzistues pėrllogaritet rreth 2.5 milionė dollarė nė muaj. Ndėrsa tė ardhurat e pėrfituara nga puset e naftės dhe tė gazit qė ka ende nė zotėrim “Albpetroli”, si dhe objektet nė rrethe tė ndryshme tė vendit, pėrllogaritet tė jenė deri nė 2.5 milionė dollarė tė tjera nė muaj, duke e ēuar fitimin e ēdo muaji nė rreth 5 milionė dollarė nė total.

Nėn tabanin e ujėrave tė detit Adriatik dhe Jon tė ndodhura brenda kufijve shtetėrorė shqiptarė ndodhet njė pasuri e tėrė nė trajtėn e hidrokarbureve. Nga rezervat e identifikuara nga kėrkimet e kryera deri tanimė, pėrllogaritet qė vlera e tyre tė kapė shifrėn e rreth 300 milionė dollarėve. Ndėrkaq, “Albpetrol” ka pak mė shumė se njė muaj qė qeveria i ka dhėnė tė drejtėn e shfrytėzimit tė nėntokės sė tabanit tė detit Adriatik e Jon. Por, vetėm pak kohė pasi kompania e vetme shtetėrore naftėnxjerrėse e fitoi kėtė tė drejtė shfrytėzimi, qeveria miratoi marrėveshjen me ndarje prodhimi pėr kėrkimin, zhvillimin e prodhimin e hidrokarbureve nė blloqet 2, 3 dhe 4 tė Adriatikut, ndėrmjet “Albpetrol” sh.a. dhe shoqėrisė “Emanuelle Adriatic Energy Limited”, marrėveshje qė u negociua mes METE-s dhe kompanisė izraelite nė fjalė. Burimet e sipėrcituara pohojnė se pikėrisht kjo kompani mund tė jetė njė nga kandidatėt kryesorė pėr privatizimin e “Albpetrolit”.

Sipas METE-s, projektligji pėr taksimin e “Albpetrolit” pas privatizimit tė tij tenton tė krijojė njė trajtim tė barabartė fiskal tė shoqėrisė qė do e blejė me kompanitė e tjera qė operojnė nė vendin tonė nė fushėn e kėrkimit e prodhimit tė naftės. Kėshtu, privatizuesi do tė tatohet ēdo vit me 50% tatim mbi fitim, nga 35% qė paguan aktualisht me trajtimin preferencial si sh.a. Por, kompania qė do e privatizojė “Albpetrolin” do tė ketė tė drejtėn e shfrytėzimit tė tė gjitha rezervave tė hidrokarbureve nė vend, si dhe pėrfitimin e prodhimit paraekzistues. Tė ardhurat mujore tė “Albpetrolit” aktualisht shkojnė nė rreth 5 milionė dollarė, ēka do tė thotė se brenda 10 viteve akumulohen rreth 600 milionė dollarė, qė pėrbėjnė dyfishin e vlerės me tė cilėn pritet tė shitet. Fillimisht kreu i qeverisė, Sali Berisha, deklaroi se “Albpetroli” do tė shitej nė vlerėn e rreth 430 milionė dollarėve. Por, pritet qė kjo vlerė tė jetė rreth 300 milionė dollarė. Kjo, pėr faktin se “Albpetrolit” tashmė i kanė mbetur vetėm 5% e aseteve qė zotėronte dikur. Ndėrkaq, disa kompani private tė nxjerrjes dhe pėrpunimit tė hidrokarbureve prej vitesh nuk i kanė shlyer “Albpetrolit” dhjetėra miliona dollarė. Kėshtu, sipas burimeve tė “Albpetrolit”, ARMO i detyrohet nė shumėn e rreth 50 milionė dollarėve, “Bankers” rreth 15 milionė dollarė dhe rreth 1.5 milionė dollarė “Stream Oil”. Pėr kėtė arsye, privatizuesi duhet tė pėrballet edhe me ndjekjen e procedurave ligjore pėr marrjen e kėtyre parave. Faktin se kompania shtetėrore “Albpetrol” e ka pasur tė vėshtirė tė marrė paratė pėr naftėn e shitur apo prodhimin paraekzistues e ka deklaruar para mediave edhe ish-ministri i METE-s, Nasip Naēo. Mėsohet se gjatė muajve tė fundit drejtuesit e “Albpetroli” i kanė ftohur marrėdhėniet e tyre me METE-n, duke sjellė pėr pasojė vėshtirėsi nė procedurat e privatizimit tė kėsaj kompanie. Ndėrkaq, titullari i “Albpetrolit”, Ferdinand Murati, ka qenė hermetik me mediat, duke mos pranuar tė japė asnjė lloj informacioni e duke lėnė nė hije praktikat qė po ndiqen pėr privatizimin e kompanisė sė vetme shtetėrore naftėnxjerrėse nė vend.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/0...hidrokarburet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.7.2012, 21:25   79
Citim:
Elbasani hyn nė hartėn e kėrkimit tė naftės

Hartės ku mendohet se ka rezerva tė konsiderueshme nafte i ėshtė bashkangjitur edhe zona e Elbasanit. Kėtė e ka bėrė tė ditur pėr RTV SCAN drejtori i Agjencisė Kombėtare tė Burimeve Natyrore (AKBN), Besjan Pesha.

Sipas tij, kompania Petromanas qė po kryen kėrkime nė territorin shqiptar, ka marrė leje pėr zgjerimin e fushės sė veprimit edhe nė zonėn e Elbasanit. Deri tani, kjo kompani ka zbuluar rezerva nafte nė zonėn e Lezhės dhe tė Beratit.

Niveli i prodhimit tė naftės gjatė kėtij viti ka qenė pak mė i lartė se ai i vitit tė kaluar. Sipas tė dhėnave nga tre kompanitė private qė shfrytėzojnė burimet e naftės, pėr kėtė vit pritet tė nxirren rreth 850 mijė ton.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...te-naftes.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.8.2012, 21:54   80
Citim:
Petromanas, plane tė reja shpimi nė Shqipėri

Kompania ndėrkombėtare e naftės dhe gazit qė operon nė Shqipėri, “Petromanas Energy” ka paraqitur projektet e reja pėr tremujorin e fundit tė vitit. Kėshtu kompania ka pėrfunduar projektin e saj fillestar pėr programin sizmik mbi blloqet 2 dhe 3. Petromanas dhe partnerja e saj “Shell” janė duke punuar me palė tė treta kontraktore pėr tė finalizuar pėrgatitjet logjistike tė programit i cili pritet tė nisė punimet nė tremujorin e fundit tė vitit. Ky program ėshtė hartuar pėr tė pėrvijuar mė tej perspektivėn pėr shpimin e pusit tė Shpiragut nė rrethin e Beratit si dhe pėrmirėsojė cilėsinė e tė dhėnave mbi perspektivat pėr shpimin e puseve tė tjera. Kėto tė dhėna shtesė pritet tė kontribuojnė nė zgjedhjen e lokacioneve tė tjera tė shpimit nė tė ardhmen. Petromanas ka edhe njė tjetėr impiant pėr shpimin e pusit tė naftės nė Juban tė Shkodrės nė Blloqet AB. Kompania deklaron se ka marrė tė gjitha lejet e nevojshme nga autoritetet shqiptare ndėrkohė qė ėshtė nė pritje tė miratimit nga qeveria pėr fillimin e shpimit tė pusit Juban 1 nė fillim tė tremujorit tė katėrt tė 2012-ės.

Kompania synon qė tė arrijė njė thellėsi tė shpimit tė puseve deri nė 2600 metra. Ndėrkohė kompania ka paraqitur edhe planin e saj pėr vazhdimin e shpimit tė pusit Shpiragut 1. Shpimi i kėtij pusi nafte vijon dhe kompania ka vendosur tė zgjerojė si sipėrfaqen ashtu edhe thellėsinė e shpimit deri nė 1057 metra. Petromanas synon tė arrijė objektivin e saj nė pusin e Shpiragut deri nė 6100 thellėsi nė fund tė kėtij viti ose deri nė fillim tė 2013-ės.

"Paralelisht me shpimet tona dhe aktivitetet sizmike nė Shpirag ne jemi gjithashtu nė afėrsi tė pėrfundimit tė pėrgatitjeve tė nevojshme pėr fillimin e shpimeve nė Juban-1 deri nė fund tė kėtij viti ka deklaruar Glenn McNamara, kreu i Petromanas Energy.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=183213
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:46.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.