Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.9.2012, 21:16   81
Citim:
Konfindustria, rritja e ēmimeve tė naftės, Tė ngrihet Enti Rregullator i Karburanteve

Ditėt e fundit ėshtė parė dhe rekordi i ēmimit tė naftės nė Shqipėri. Nė disa karburante nuk mund tė blije mė poshtė, se 180 lekė, por nė disa tė tjerė ēmimi shkoi nė 200 lekė. Kjo rritje e menjėhershme, ka bėrė qė konfindustria t’i kėrkojė qeverisė ngritjen e Entit Rregullator tė Karburanteve, nė mėnyrė qė tė bėhet rregullimi i ēmimit tė naftės.

Sipas konfindustrisė, tregu i karburanteve nė Shqipėri ėshtė tregu mė i madh ne vend, me njė qarkullim vjetor 900 milionė -1 miliard $/vit ose 9-10% te PPB tė vendit, si dhe me ndikim tė fuqishėm nė qėndrueshmėrinė dhe zhvillimin ekonomik tėrėsor, prandaj bėhet e domosdoshme ngritja e kėtij institucioni.

“Ėshtė plotėsisht e arsyeshme tė ngrihet dhe tė funksionoje Enti Rregullator i Karburanteve, sikurse ndodh me tregje mė tė vegjėl si psh , tregu i telekomunikacionit, furnizimit me ujė dhe energjisė elektrike”,- thuhet nė kėrkesėn drejtuar qeverisė.Konfindustria kėrkon, qė tė vazhdojė me rreptėsi, marrja e masave edhe nė “cilėsinė” dhe mashtrimet nė “volumet” e shitura klientėve, fundore tė karburanteve tė tregtuar nė vend.

“Cilėsia jashtė standardit tė karburanteve dhe mashtrimet nė volume pėrēohet drejtpėrdrejt nė rritjen e “fshehur” tė ēmimit tė karburanteve, qė qarkullojnė nė tregun shqiptar dhe qė i shtohet ēmimit te deklaruar, duke dėmtuar rėndė interesat e biznesit dhe qytetarėve shqiptare”,- thekson kėrkesa e konfindustrisė.

http://www.standard.al/index.php/soc...i-karburanteve
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2012, 20:41   82
Citim:
Greqi, anija "Nordic Explorer" fillon kėrkimet pėr naftė larg ujėrave tona

Greqia nis kėrkimet pėr hidrokarbure larg ujėrave territoriale tė Shqipėrisė.

Fillimisht u njoftua se me tė mbėrritur nė portin e Patras, anija e kėrkimit "Nordic Explorer" e kompanisė norvegjeze PetroleumGeo-Services, do tė furnizohej me karburant dhe do tė lundronte drejt Jonit verior, pėr tė filluar kėrkimet gjeofizike, por sipas hartės, sot nė mėngjes anija ndodhej larg ujėrave tona. Ajo ndodhej disa kilometra nė perėndim tė ishullit tė Argostolionit, siē duket e rrethuar nė hartė.

Eshtė bėrė e ditur se kėrkimet greke do tė mbulojnė njė sipėrfaqe totale prej rreth 220 000 km nė detin Jon dhe nė zonėn jugore tė detit tė Kretės, dhe do tė zgjasin tė paktėn tre muaj.

Ministri i Mjedisit Evangelos Livieratos, i cili ndodhej nė ceremoninė e pritjes sė anijes nė Patra, tha se Greqia do tė jetė nė gjendje tė marrė njė frymėmarrje tė thellė ekonomike, nėpėrmjet depozitave, qė sipas pėrllogaritjeve arrijnė 160 mld euro.

Anija “Nordic Explorer” mbėrriti tė dielėn nė portin e vjetėr tė Patras, pėr tė filluar vėzhgimet gjeofizike, me qėllim identifikimin e hidrokarbureve nė Jon dhe Kretė.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...na-109427.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2012, 20:51   83
Citim:
Panariti: Asnjė kėrkim nafte s’mund tė bėhet nė detin tonė

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Edmond Panariti, deklaroi dje se Greqia nuk mund tė kėrkonte asnjė burim natyror nė detin Jon pėr sa kohė dy vendet ende nuk ishte ndarė kufiri ujor. Kjo deklaratė e kryediplomatit shqiptar erdhi njė ditė pasi ministri i Jashtėm grek, Dimitris Avramopulos, theksoi se deti do tė shfrytėzohej nga pala greke si njė burim i rėndėsishėm pasurimi.

Nė fjalėn e tij, Panariti theksoi faktin se kėto deklarata nuk qėndronin pėr shkak se mes dy vendeve nuk kishte njė marrėveshje ligjore pėr ndarjen e ujėrave. Sipas shefit tė diplomacisė shqiptare, marrėveshja e parė e nėnshkruar mes dy vendeve nuk ishte nė fuqi pėr shkak tė refuzimit qė i bėri Gjykata Kushtetuese shqiptare.

Theksi qė Panariti i vendosi vendimit tė Gjykatės Kushtetuese u koncentrua te ligjet dhe qėndrimi i artikuluar i palės shqiptare, sipas tė cilės, Shqipėria pėr ndarjen e detit do tė pėrdorė vetėm legjislacionin e saj tė brendshėm.

“Mė lejoni tė theksoj diēka si sqarim, nuk mund tė ketė asnjė fillim tė ndonjė aktiviteti ekonomik nė njė zonė pėr tė cilėn nuk ėshtė arritur ende ndonjė marrėveshje pėr ekskluzivitetin ekonomik. Ju e dini qė vendimi i Gjykatės Kushtetuese tė Shqipėrisė, e anulon marrėveshjen e mėparshme dhe nė kėtė moment qė flasim, qė dialogojmė midis Shqipėrisė dhe Greqisė, nuk ekziston asnjė marrėveshje e re pėr delimitimin e ujėrave detare, apo pėr ndarjen e zonave tė ekskluzivitetit ekonomik”, sqaroi ministri shqiptar nė kundėrpėrgjigje tė qėndrimit tė homologut tė tij grek, Avramopulos.

Pėr sa i pėrket kohės nė tė cilėn kjo marrėveshje do tė nėnshkruhej, Panariti nuk dha asnjė afat, duke lėnė tė kuptohej se mirėkuptimi pėr kėtė ēėshtje ishte ende larg.

“Sigurisht qė jemi tė interesuar pėr realizimin e njė marrėveshjeje tė tillė, por pėr kėtė kėrkohet kohė, kėrkohet qė ēdo gjė tė zhvillohet nė respektin e legjislacionit ndėrkombėtar dhe tė ligjeve tė vendit. Ajo qė ėshtė mė kryesorja; marrėveshja e re duhettė jetė e pranueshme nga tė dy palėt nė mėnyrė qė tė jetė afatgjatė dhe e qėndrueshme”, duke mos dhėnė asnjė lloj qėndrimi mbi kohėn se kur kjo ēėshtje do tė zgjidhej.

Nga ana tjetėr, Edmond Panariti iu desh dje tė theksonte faktin se dhe Greqia ishte njė vend i cili kishte grupe tė caktuara qė nxisnin shovinizėm, duke mos pranuar deklaratėn e Avramopulos se ky fenomen ndodhte vetėm nė kufijtė veriorė tė Greqisė.

“Jam njohur me deklaratat e ministrit Avramopulos, me njė deponim tė tij pėr njė shtim tė shovinizmit nė rajon. Kam pėrshtypjen qė ka parasysh edhe Greqinė nė kėtė rast, jo vetėm fqinjėt e tij veriorė”, theksoi ministri shqiptar.

Por sipas tij, pėr kėto ēėshtje palėt do tė bashkėpunonin ngushtė pėr tė vendosur dialogun pėrpara tendencave shoviniste dhe dhunės qė ato mund tė gjeneronin.

“Ne do tė bėjmė ē’ėshtė e mundur qė tė kontribuojmė nėpėrmjet bashkėpunimit dhe vendosjes sė dialogut pėr tė ndaluar kėto tendenca shoviniste, tė cilave u referohet ministri i Punėve tė Jashtme tė Greqisė”, u kundėrpėrgjigj Panariti, duke i kujtuar homologut tė tij dhe faktin se dy ministrat nė takimin e Athinės nė fillim tė muajit tetor ishin zotuar pėr takime tė shpeshta mes tyre.

Marrėveshja e paplotėsuar e detit mes Shqipėrisė dhe Greqisė duket se ėshtė bėrė njė pengesė e rėndėsishme pėr tė pasur marrėdhėnie tė mira mes dy vendeve. Kjo edhe pėr shkak se Greqia si pasojė e krizės sė rėndė financiare qė po kalon kėrkon tė shfrytėzojė burimet natyrore nė det pėr tė rritur tė ardhurat dhe Shqipėria, nga ana e saj kėrkon tė mos dalė e humbur nga ndarja e kufijve detarė.

Ka mbėrritur nė Patra anija kėrkimore nordike “Explorer” pėr tė filluar menjėherė sondazhet gjeofizike, fillimisht nga Joni verior. Anija e kėrkimit “Explorer” e kompanisė norvegjeze PetroleumGeo-Services, mbėrriti dje nė portin e vjetėr tė Patras pėr tė kryer vėzhgime gjeofizike pėr tė identifikuar hidrokarbure. Mė pas anija do tė lundrojė drejt Jonit verior, qė menjėherė tė fillojnė edhe aty kėrkimet gjeofizike.

Kėto kėrkime do tė mbulojnė njė sipėrfaqe totale prej rreth 220 000 km nė detin Jon dhe nė zonėn jugore tė detit tė Kretės, e do tė zgjasin tė paktėn tre muaj.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/1...ne-detin-tone/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2013, 21:37   84
Citim:
Gazifikimi i Shqipėrisė brenda 2020-ės

Tiranė, 8 shkurt - Shqipėria ėshtė njė ndėr tė paktat vende nė Europe qė nuk ka njė sistem gazi. Do tė duhen ndoshta 6 vjet deri nė dukjen e shenjave tė para tė gazifikimit tė vendit. Nevoja pėr tė ndėrtuar infrastrukturėn tashmė ėshtė mė se e nevojshme. Puna ka nisur tashmė.

Nė kėto kushte Ministria e Ekonomisė ėshtė duke punuar pėr njė masterplan nė zhvillimin e sektorit tė gazit, raporton ABCnews. Ekspertėt parashikojnė qė kėrkesa fillestare pėr gaz tė jetė nga 300-500 milionė metėr kub nė vit.

Parashikohet qė nė fillim tė vitit 2020 tė jenė edhe furnizimet e para me gaz brenda Shqipėrisė, qė do tė shmangin pėrdorimin nė masė tė ngrohėsve elektrikė.

Projektet e gazifikimit shihen edhe si “magneti” qė do tė tėrheqė investitorėt. Rrugėt nga mendohet se do tė furnizohemi me gaz janė: Lindja e Mesme pėrmes TAP-it, projekti i gazsjellėsit IAP (Ionian Adriatic Pipeline, por edhe zbulimi i vendburimeve tė reja tė gazit nė territorin shqiptar.

http://koha.net/?page=1,3,134177
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.2.2013, 21:25   85
Citim:
Haxhinasto: Tenderi i Albpetrolit ėshtė i hapur

Tenderi i Albpetrolit ėshtė i hapur. Ministri i Ekonomisė, Edmond Haxhinasto, konfirmoi se komisioni vlerėsimit ėshtė autorizuar pėr tė kaluar tek ofertat e tjera. Oferta e parė, e cila u shpall fituese nuk pėrmbushi detyrimet.

Sipas ligjit, kompania qė ofroi 850 mln euro pėr tė blerė Albpetrolin ka detyrim tė paguajė njė detyrim garancie prej 10 pėr qind, e cila akoma nuk ka kaluar nė llogarinė e shtetit shqiptar.

Tenderi i privatizimit tė kompanisė Albpetrol ėshtė ende pezull, pasi kompania “Vetro Energy” e shpallur fituese, nuk siguroi paratė e duhura brenda afateve ligjore. Tashmė, pritet qė tė konsiderohet oferta e dytė e kompanisė, Vin Bussines, e cila ka ofruar 290 milionė euro.

http://www.gazetarepublika.al/?p=42699
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2013, 21:32   86
Citim:
High hopes for hydrocarbons

Emri:  oil_exploration_390_2702.jpg
Shikimet: 112
Madhėsia:  23,1 KBThe Development Ministry was brimming with optimism on Wednesday upon the completion of the PGS survey vessel’s missions in the Ionian Sea and south of Crete. Norwegian company Petroleum Geo-Services has been conducting seismic surveys that will illustrate to what extent estimates regarding the quantities of hydrocarbon reserves in the two areas are correct.

However, the mere fact that two top oil companies, French Total and US ExxonMobil, are said to have already expressed an interest in acquiring the data gathered by PGS shows that the high expectations that the rich reserves found in Israel and Cyprus extend to Greece are set to be confirmed.

The interest of the two multinationals has not yet been formally announced, but it has been confirmed by government sources and in the statement the ministry issued regarding the completion of the ship’s mission.

“The collected data go over and beyond the original planning due to the interest expressed by hydrocarbon companies which, even if they are few in number given the early phase the program is in, are among the leading firms in the sector,” the ministry statement read yesterday.

In the four months leading up to last week, PGS surveyed an area over 55 percent bigger than originally planned, upon the request of the oil companies. However, a clear picture of the real interest of the oil industry in the utilization of hydrocarbon reserves in Greece will emerge toward the end of the year. That is when the government is expected to proceed to splitting the area into blocks so as to start conceding them for utilization.

Regarding the rich reserves believed to be south of Crete, Athens’s aim is to have the concession contracts with the chosen companies signed in the first half of 2015 so that drilling can start with a view to concluding by 2018-19.

The three areas of interest in the Ionian Sea will be drilled even earlier as they are in the open-door process, allowing any company to bid for their concession.

http://www.ekathimerini.com/4dcgi/_w...02/2013_484925
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.3.2013, 21:04   87
Citim:
Kėrkimet pėr nafte ne Jon

Agjencia kombėtare e burimeve natyrore i ka konsideruar si te parakohshme deklaratat e mediave greke se ne detin Jon ka rezerva nafte dhe gazi.

Drejtori ekzekutiv i AKBN, Petrit Gjoni ne nje interviste pėr Vizion Plus thotė se kompania norvegjeze qe po kėrkon per interes te palės greke ka nisur punėn prej dy muajsh, kohe kjo e pamjaftueshme pėr te dale ne konkluzione te tilla.

Sipas tij lajmi se ne detin Jon ka nafte, ėshtė bere publik prej kohesh nga institucionesh shqiptare, por ende nuk kane nisur shpimi i puseve pėr te vėrtetuar pritshmerite ne kėtė zone.

Por ajo ēka e bėn edhe me sensibel kėtė ēėshtje ėshtė fakti se pas njė ndarje te mendueshme te territorit detar, kujt do ti pėrkasė zona naftėmbajtėse. Drejtori Gjoni sqaron se kjo zone nuk ėshtė ne kufirin ndarės mes Shqipėrisė dhe Greqisė.

Njė dite me pare mediat greke pėrcollėn lajmin se pas kėrkimeve te njė kompanie norvegjeze, ne detin Jon dhe ne jug te Kretės ka nafte dhe gaz. Mediat greke e pėrcollėn kėtė lajm duke evidentuar hartat e zonave naftėmbajtėse siē ishin, ato qe ndodhen pranė ishujve te detit Jon dhe ne perėndim te Korfuzit, pikėrisht ne Paksos, Lefkadha, Kefalonia dhe Zakinthos.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ret&Itemid=135
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.5.2013, 22:08   88
Citim:
Shqipėria rezerva nafte mė shumė se BE

Tiranė, 29 maj - Shqipėria zotėron njė potencial mjaft tė madh kur vjen fjala te pasuritė minerare. Ndėrkohė qė, sipas drejtorit tė pėrgjithshėm tė grupit kanadez “Petromanas”, Glen McNamara, me rezervėn prej 430 milionė tonėsh naftė tė zbuluar, aktualisht mbetet vendi me fushėn mė tė madhe naftėmbajtėse tokėsore nė Evropė. “Shqipėria zotėron fushėn mė tė madhe naftėmbajtėse tokėsore nė Evropė, zotėron disa zona aktive, si dhe njė potencial tė konsiderueshėm ende tė pazbuluar”, - tha McNamara gjatė forumit “Pėr zhvillimin e modelit ekonomik, bazuar nė sektorin e energjisė dhe tė hidrokarbureve”, tė zhvilluar dje nė Tiranė.

Nafta e gazi

Potenciali i konsiderueshėm i pasurive nėntokėsore u shtjellua nė mėnyrė tė hollėsishme gjatė forumit nga Sokol Behaj, Drejtor Ekzekutiv i Agjencisė Kombėtare tė Burimeve Natyrore, i cili prezantoi arritjet e derisotme dhe projektet kryesore nė fushėn e hidrokarbureve, koncesionarėt dhe projektet e kėrkimit/zbulimit nė tokė dhe nė det.

Duke folur pėr situatėn e licencimit nė fushėn e prodhimit dhe zhvillimit nė zonat naftėmbajtėse ekzistuese, Behaj tha se janė shtatė, licencat e nėnshkruara nga shteti shqiptar me kompani tė ndryshme. Nė zonėn Ballsh-Hekalit operon kompania “Stream Oil & Gas”; nė Cakran-Mollaj operon “Stream Oil & Gas”; nė Patos-Marinez, “Bankers Petroleum”; nė Gorisht-Koculit, “Stream Oil & Gas”; nė Delvinė po “Stream Oil & Gas”; nė Kuēovė, “Sherwood International”; dhe nė Visokė, “Transoilgroup AG”.

Ndėrsa u ndal te situata e kėrkimeve tė reja, drejtori i AKBN bėri me dije se nė bllokun detar tė Durrėsit po zhvillon kėrkime kompania “San Leone”. Pėr blloqet “A&B,D&E,2&3” janė nėnshkruar tre marrėveshje me shoqėrinė “Petromanas Albania”. Nė bllokun “F” zhvillon kėrkimet “Bankers Petroleum”.

Nė bllokun e emėrtuar Joni-5 zhvillon kėrkime kompania “Capricorn”. Kompania “Emanuelle Adriatic Energy Limited” zhvillon kėrkimet nė blloqet detare 2,3,4, ndėrkohė qė blloqe tė tjera detare e tokėsore pėrfshihen nė licencėn e kompanisė shtetėrore shqiptare “Albpetrol”.

Mineralet

Duke folur pėr burimet minerare, Sokol Behaj theksoi se Shqipėria zotėron njė rezervė prej 34.9 milionė tonėsh krom, 230 milionė ton hekur nikel e 32 milionė ton bakėr. Sipas tij, nė maj tė vitit 2013 numri i lejeve minerare ėshtė 648.

Numri mė i madh i licencave i pėrket industrisė nxjerrėse tė kromit, ku aktualisht janė nėnshkruar 226 leje, nga 203 nė vitin 2012. Pėr hekur-nikel, nė 6 rrethe tė vendit numėrohen 31 leje shfrytėzimi. Pėr mineralin e bakrit numėrohen 7 leje shfrytėzimi, nga 4 nė vitin 2012.

http://www.koha.net/?page=1,14,147258
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.6.2013, 22:53   89
Citim:
S’ka naftė nė veriperėndim

Kanadezėt kanė braktisur kėrkimet pėr naftė nė zonėn veriperėndimore tė Shqipėrisė. Lajmin e ka bėrė tė ditur vetė kompania “Petromanas”, e cila ka fituar tė drejtėn ekskluzive nga Qeveria shqiptare pėr kėrkim nafte nė disa zona tė vendit, mes tė cilave dhe bllokun AB qė shtrihen nga Durrėsi nė Shkodėr.

Nė kėtė bllok “Petromanas” kishte pėrcaktuar zonėn e Jubanit nė Shkodėr, si njė nga mė tė mundshmet pėr rezerva nafte dhe nisi hapjen e njė pusi. Por, pas shpimeve, nė dhjetor tė vitit tė kaluar kompania arriti nė pėrfundimin se zona kishte sasi tė papėrfillshme hidrokarbure, ēka e ka cuar atė nė vendimin qė tė braktisė gjithė bllokun AB, njė sipėrfaqe prej rreth 140 mijė hektarėsh, qė nis nga Durrėsi dhe pėrfundon nė Shkodėr.

Nė njoftimin zyrtar “Petromanas” bėn tė ditur se do i pėrqėndrojė operacionet e saj nė bllokun 2-3 nė Shpirag tė Beratit dhe atė DE nė zonėn e Shqipėrisė sė mesme.

Nė vendkėrkimin e Shpiragut, “Petromanas” ėshtė aksionere me kompaninė “Shell”, ku secila nga palėt zotėron 50 pėr qind. Tė dy kompanitė janė duke shpuar njė pus, i cili ka arritur nė 5500 metėr thellėsi, me njė kosto prej 65 milionė dollarė.

Shpimi vazhdon dhe sipas kompanisė do tė shkohet deri nė 5800 metėr thellėsi. Nė deklaratat zyrtare kompania shpreh optimizėm se kėrkimet nė kėtė zonė do tė pėrfundojnė me sukses. Por pavarėsisht Shpiragut, braktisja e ultėsirės perėndimore tė vendit ngushton dukshėm zonat me potencial naftėmbajtės nė Shqipėri. Nė 20 vitet e fundit disa kompani tė njohura hidrokarbure kanė tentuar tė zbulojnė vendburime nafte, por asnjėra nuk ka arritur.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/0...-veriperendim/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.7.2013, 21:48   90
Citim:
Presionet ndaj ARMO-s, fushatė pėr grabitjen e aksioneve

Emri:  51e0028da48a8.jpg
Shikimet: 126
Madhėsia:  24,4 KBTiranė - Kompania ARMO ėshtė vėnė prej kohėsh nė njė gjendje represioni tė pashembullt nga njė pjesė e strukturave tė shtetit. Qėllimi i vetėm i kėtij represioni ėshtė grabitja e aksioneve tė kėsaj kompanie. Kjo grabitje aksionesh ėshtė qėllimi final dhe pėr kėtė dėshmon e gjithė sjellja dhe gjuha e kėsaj pjese tė strukturave tė shtetit qė rrethojnė rafineritė, bllokojnė daljen e mallit, bitumit, solarit, nėnprodukteve tė naftės etj. Kjo sjellje ėshtė rėnduar muajt e fundit por ajo ka qenė pranishme gjatė tė paktėn katėr viteve kur kėrcėnimi dhe gjobat u shndėrruan nė rutinė dhe kur kėrkesa pėr rrėmbimin e aksioneve u bė e qartė.

Pėrgjatė katėr viteve tė deritanishėm kjo pjese e strukturave tė shtetit e ka gjobitur kompaninė ARMO me rreth 100 milionė dollarė ku vetėm muajt e fundit janė vendosur 60 milionė dollarė gjoba. Pėrpjekjet pėr grabitjen e aksioneve tė kompanisė nuk kanė reshtur edhe me mjete tė tjera. Kėshtu u vendos akcizė pėr solarin dhe gazin qė pėrdoret pėr konsum teknollogjik tė brendshėm nga kompania ARMO, nė njė kohė qė asnjė vend nė botė nuk pėrdor praktika tė tilla. Qėllimi i vetėm i kėsaj mase ishte goditja e ARMO-s.

Gjithashtu u barazua niveli i akcizės sė solarit me gazoilin nė njė kohė qė solari ėshtė njė produkt qė pėrdoret pėr industrinė dhe bujqėsinė ndėrsa gasoil ėshtė njė prdodukt qė pėrdoret nga makinat. Solari zė 40% tė peshės sė prodhimit tė kompanisė ARMO dhe ky barazim akcize e bėn kėtė produkt tė shitet nėn kosto. Asnjė vend tjetėr nė botė nuk pėrdor nivel tė barabartė akcize pėr solarin dhe gazolin. Pėr tė penguar aktivitetin e rafinerive tė kompanisė ARMO u vendos taksė doganore nė masėn e 10% pėr naftėn bruto tė importit e cila ėshtė lėnda e parė e rafinerive.

Asnjė vend tjetėr nė botė nuk aplikon taksė tė tillė. Kėto janė vetėm pak nga pėrpjekjet e shumta me presione, kėrcėnime, gjoba dhe vendime apo akte tė tjera pėr tė grabitur aksionet e kompanisė ARMO. Kjo kompani megjithatė nė mė shumė se katėr vite ka paguar rreth 120 milionė dollarė paga dhe sigurime shoqėrore ndėrkohė qė rafineritė e kėsaj kompanie kanė punuar vetėm 11 muaj. Nė kėto vite kompania ka paguar rreth 12 milionė dollarė energji eklektrik

e pėr pompat e ujit tė cilat furnizojnė me ujė tė pijshėm Ballshin dhe fshatrat e Mallkastėrės si ndihmė ndaj kėtij komuniteti.

Kompania ARMO dėshiron tė bėjė tė ditur se ajo respekton me force ligjet dhe normat e nje shteti demokratik e per kete arsye nuk do te perkulet ndaj perpjekjeve te tilla per te grabitur nje prone private edhe pas 22 vitesh liri. Kompania ARMO duke e ēmuar te shenjte punen, pronėn dhe tė drejtėn e punonjėsve pėr tė punuar dhe mbajtur familjet e tyre i bejne thirrje kėtyre struktuarve shtetėrore dhe tė gjithe aktoreve tė tjerė qė tė lenė tė lira rafineritė, punėn dhe punosnjesit dhe tė respektojnė ligjin.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/65895/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2013, 21:23   91
Citim:
Kėrkime tė reja pėr burime nafte nė Shqipėri

Vlorė - Tė dhėnat zyrtare nga Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore (AKBN), konfirmojnė kėto rezultate: Priten nė shtator nė pusin e Shpiragut, ndėrsa tre puse tė tjera pritet tė shpohen sė shpejti nė kėtė zonė ,tė zbulohen burime tė reja nafte.

Kompania e parė qė hyri nė kėrkim nafte nė kėtė zonė ishte "Petromanas', qė mė pas hyri nė marrėveshje bashkėpunimi me holandezen ?Shell?. Kompania kanadeze ''Petromanas Energy" nė fund tė muajit qershor ndryshoi marrėveshjen me gjigantin "Shell" pėr blloqet e naftės 2-3 "Shpiragu 2" nė Berat. Sipas saj, ''Shell" do tė marrė 25 % aksione shtesė, duke arritur nė 75 % tė tyre.

'Ky Joint Venture ka pėrcaktuar njė program shpimi qė do tė pėrfshijė tre puse dhe njė program sizmik, qė arrijnė nė koston 200 milionė usd", ėshtė shprehur Glenn McNamara, CEO i ?Petromanas''.

"Petromanas" deklaron se pusi i naftės "Shpirag-2" ka arritur nė thellėsi totale 5.500 metra, duke iu afruar thellėsisė sė synuar prej 5.800 metra, ku investimi kap shumėn 70 milionė usd. Tė dy kompanitė pritet tė nisin punimet pėr shpimin e dy puseve tė tjera, qė do tė zhvillohen me dy faza, kėrkim-zhvillim dhe operim, fazė qė duhet tė kalojė nė njė marrėveshje me qeverinė pėr ndarjen e fitimeve dhe prodhimit.

Nė zonėn e Shpiragut kėrkimet pėr naftė dhe gaz nisėn nė fund tė viteve '80-tė dhe mė pas 12 vjet mė parė, kur zbuluan burimin me hidrokarbure dhe arritėn tė nxirrnin 300 fuēi/ditė naftė. Mungesa e financimeve nuk lejuan rritje tė mėtejshme tė prodhimit.

Kompania "Petromanas" dėshtoi nė zbulimin e naftės nė Juban tė Shkodrės, pasi shpoi mbi 3 mijė metra nėn tokė ku investoi disa milionė dollarė dhe nė dhjetor 2012 pėrfundoi punėn e nisur sipas kushteve tė kontratės lidhur me Blloqet A-B. Bazuar nė testimet nė pusin Juban-1 u konfirmua sasi e papėrfillshme hidrokarburesh dhe kompania vendosi tė mos vazhdojė nė fazėn e tretė tė shfrytėzimit tė Blloqeve A-B.

Shqipėria ka 438 milionė tonė naftė burime, nga tė cilat aktualisht 25.5 milionė tonė naftė janė rezerva tė provuara. Deri sot nga kompanitė e huaja nė sektorin e naftės janė investuar 830 milionė dollarė.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/66232/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2013, 21:14   92
Citim:
Durrės, nė 840 kilometėr katror sipėrfaqe det, zbulohen 2 miliardė fuēi naftė

Kompania e naftės dhe gazit “San Leon Energy” deklaroi se ka nėnshkruar me qeverinė Shqiptare kontratėn pėr zgjatjen e afatit tė licencės pėr eksporime pėr naftė nė det tė hapur nė bllokun shqiptar tė Durrėsit. Kontrata e re hyn nė fuqi qė nga 31 korriku.

Zgjatja e afatit tė kontratės, e cila i jep kompanisė plot dy vite pėr tė filluar operacionet e shpimit, u bė efektive pasi morri miratimin e qeverisė dhe u publikua nė Gazetėn Zyrtare, tha “San Leon Energy” nė njė deklaratė tė postuar nė faqen e internetit tė saj.

Sipas marrėveshjes sė mėparshme, kompania kishte afat pėr tė kryer operacionet e shpimit nė det tė hapur deri nė vitin 2013. Kompania “San Leon Energy” zotėron 100% tė aksioneve tė Bllokut tė Durrėsit, i cili mbulon 4.200 kilometra katrorė sipėrfaqe tė bregdetit shqiptar.

Pas studimit 3-dimensional, tė filluar nė prill 2011,tė njė teritori nėnujor tė shtrirė nė rreth 840 kilometėr katror sipėrfaqe nė zonėn e Durrėsit, kompania San Leon ka identifikuar njė sasi tė konsiderueshme tė materialeve me pėrmbajtje nafte qė arrijnė deri nė dy miliardė fuēi nafte ekuivalent.

Ēmimi i njė fuēije naftė e cilėsisė WTI nė bursat ndėrkombėtare ėshtė rreth 104.77 dollarė pėr fuēi.

http://www.tiranaobserver.al/2013/08...de-fuci-nafte/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.8.2013, 21:21   93
Citim:
Dokumentet nė QKR, Taēi shet aksionet e ARMO-s

Zbulohen dokumentet. QKR i regjistroi dje nė ditė pushimi. Kush janė drejtuesit e rinj tė rafinerisė.

Nė vitin 2011 aktivet e kompanisė u vlerėsuan 876 milionė USD

“Heaney Assets Corp”, kompania e cila nuk figuron nė asnjė kėrkim, ėshtė pronarja e re e rafinerisė sė naftės “ARMO”. Aksioneri kryesor i saj, Rezart Taēi, ka shitur zyrtarisht pjesėn e vet tė aksioneve te kompania e re, e cila tė paktėn sipas pėrfaqėsuesve tė vet nė kėshillin mbikėqyrės, mendohet tė jetė nga Azerbajxhani. E gjithė procedura ligjore ėshtė mbyllur dhe tashmė tė dhėnat janė depozituar dhe pasqyruar nga QKR. Edhe Ministria e Ekonomisė ka dhėnė miratimin pėr kalimin e aksioneve.

TRANSAKSIONI

Shteti shiti 85 pėr qind tė aksioneve tė rafinerisė sė naftės ARMO, me njė vlerė prej 120 milionė eurosh te kompania “Anika Mercuria Refinery Associated Oil”. Shitja ndodhi nė vitin 2008. Qė nga ai vit, ARMO zotėrohet 85% nga “Anika Mercuria Refinery Associated Oil” dhe 15 pėr qind nga Ministria e Ekonomisė. Kompania qė zotėron ARMOn, “Anika Mercuria Refinery Associated Oil”, pėrbėhet nga dy aksionerė. Nga “Anika Enterprises SA” nė pronėsi tė Rezart Taēit, dhe “Refinery Associates of Texas”, njė kompani amerikane. Ndarja e aksioneve ishte 80% pėr Taēin dhe 20% pėr amerikanėt. Kompania e re, e cila sipas tė dhėnave dytėsore rezulton tė jetė azere, ka blerė pikėrisht aksionet e “Anika Enterprises SA” tė Rezart Taēit. Nė Qendrėn Kombėtare tė Regjistrimit rezulton se kontrata e shitjes ėshtė bėrė mė datė 6 gusht dhe ėshtė depozituar dhe pasqyruar nė QKR ditėn e djeshme, edhe pse ditė pushimi, ku theksohet: “Miratimi i transferimit tė 80% tė aksioneve nga aksioneri Anika Enterprises SA, te aksionėri i ri Heaney Assets Corp”. Pas kėtij vendimi, kompania “Anika Mercuria Refinery Associated Oil” ka aktualisht dy pronarė: “Heaney Assets Corp” me 80% tė aksioneve dhe “Refinery Associates of Texas” me 20 pėr qind tė aksioneve. Nė finale sot ARMO zotėrohet, si aksioner kryesor nga kompania deri sot enigmatike “Heaney Assets Corp”. Aksionerė tė tjerė me njė pjesė mė tė vogėl janė Ministria e Ekonomisė dhe amerikanėt e “Refinery Associates of Texas”. Zyrtarisht aseti strategjik ARMO nuk ėshtė mė dorė tė njė biznesi shqiptar apo tė ndonjė biznesi nga ndonjė shtet partner strategjik. Tė paktėn nga lista e ligjėrata politike tė partnerėve strategjikė.

KUSH JANĖ AKSIONERĖT E RINJ

Pėr kompaninė e re, e cila zotėron tė drejtat e ARMO-s, nuk ka tė dhėna direkte. “Heaney Assets Corporation” nuk ekziston nė asnjė kėrkim nė internet apo ndonjė faqe e saj. Njė kėrkim nė internet tregon tė dhėna pėr anėtarėt e rinj tė kėshillit mbikėqyrės. Sipas vendimit tė botuar dje nė QKR, kėshilli mbikėqyrės i ARMO-s, pra vendimmarrėsit, kanė ndryshuar tė gjithė. Nė vend tė administratorit Rezart Taēi, aksionerėt e rinj kanė emėruar Fation Veizajn. Anėtarėt e tjetėr janė Abe Halati, Laurence Storch, Erinda Balanca dhe Ibrahim Hastopalli. Kėto mendohet se janė pėrfaqėsues tė “Heaney Assets Corporation”. Abe Halati, sipas njė kėrkimi nė internet, rezulton tė ketė qenė kėshilltar i presidentit tė njė kompanie minerare azerbajxhanase. Kompania figuron me emrin Azerbaijan International Mining Company. Laurence Storch rezulton tė jetė avokat me aktivitet nė Shtetet e Bashkuara. Sipas tė dhėnave, ai ėshtė i fokusuar nė kėshillimin ligjor nė ēėshtjet e korporatave. Erinda Balanca ėshtė njė avokate e njohur nė Shqipėri. Ajo pėrfaqėsoi sė fundi interesat ligjore nė gjyqin e Bankės Ndėrkombėtare tė Azerbajxhanit kundėr Rezart Taēit, pėr kredinė e blerjes sė aksioneve tė ARMO-s. Ibrahim Hastopalli rezulton tė jetė pėrfaqėsuesi i Ministrisė sė Ekonomisė, pasi mban postin e shefit tė kabinetit nė kėtė ministri. I vetmi anėtar i kėshilli mbikėqyrės qė nuk ka lėvizur ėshtė Joseph Nelton Desormeaux, i cili ėshtė aksioner i Rafinery Associated of Texas INC.

SHIFRA E FRIKSHME

Tė dhėnat e hedhura nė QKR nuk japin mundėsinė e zbulimit tė vlerės sė shitjes sė aksioneve. Por nė dokumentet e depozituara bie nė sy njė shifėr shumė e frikshme. Sipas QKR, mė datė 12 tetor tė vitit 2011, kompania “ARMO” ka depozituar raportin e njė shoqėrie pėr rivlerėsimin e aktiveve. Shifra qė kjo shoqėri ka vlerėsua aktivet afatgjata tė ARMO-s ėshtė rreth 876 milionė USD. Ja ēfarė shkruhet nė QKR: “Tė miratojė raportin e pėrgatitur nga shoqėria ‘Albanian Audit and Internacional Partners’, pėr rivlerėsimin e aktiveve afatgjata materiale tė ARMO sha, sipas tė cilit vlera e drejtė qė kėto aktive mbartin aktualisht, me datė efektive 01 janar 2011, ėshtė 87.683.067.918,00 lekė”. Rreth 11 muaj mė vonė, ėshtė pikėrisht njė kompani e zotėruar nga Rezart Taēi dhe disa aksionerė tė tjerė, e cila bėri njė ofertė prej rreth 850 milionė eurosh pėr blerjen e aksioneve tė Albpetrolit.

http://www.panorama.com.al/2013/08/0...onet-e-armo-s/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.8.2013, 19:44   94
Citim:
Bozdo: Kompania azere qė bleu ARMO ka marrė pėrsipėr dhe borxhet

Zv/ministri i Ekonomisė, Enno Bozdo tha pėr ‘Zėrin e Amerikės’ se veprimet kontraktuale me koncesionin janė tė rregullta dhe shpresėdhėnėse, nė pėrputhje me ligjin dhe kanė tė bėjnė me veprime tė mirėfillta tregtare mbi aksionet. Blerėsi “Heaney Assets Corporation”, pa tė dhėna nė internet

Kompania ARMO e pėrpunimit tė naftės ka ndryshuar pronar ditėt e para tė gushtit, nė pėrpjekje pėr tė tejkaluar vėshtirėsitė dhe detyrimet e shumta qė janė mbledhur qyshkur u privatizua nė favor tė sipėrmarrėsit shqiptar Rezart Taēi. Zėri i Amerikės nė njė kronikė tė posaēme pėr kėtė ēėshtje tha se “Heaney Assets Corporation” ka blerė 80 pėr qind tė aksioneve dhe ka marrė pėrsipėr tė gjitha detyrimet. Kėto veprime po komentohen me dyshime dhe nga pikėpamje tė ndryshme nė Tiranė, pėr shkak tė rėndėsisė qė ka kompania nė ekonominė e vendit. Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės shprehu sot optimizmin e saj pėr futjen nė koncesionin dhe aksionet e kompanisė ARMO tė kompanisė “Heaney Assets Corporation”, e cila ka blerė 80 pėr qind tė aksioneve dhe ka marrė pėrsipėr tė gjitha detyrimet e mėparshme. Zv/ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Enno Bozdo thotė se veprimet kontraktuale me koncesionin janė tė rregullta dhe shpresėdhėnėse, nė pėrputhje me ligjin, dhe kanė tė bėjnė me veprime tė mirėfillta tregtare mbi aksionet. Bozdo thotė se kompania ARMO ėshtė kontrolluar rregullisht nga qeveria; pėr mungesėn e investimeve do tė merren tė gjitha penalitetet pėrmes ballafaqimit gjyqėsor, dhe se kompania e re azere ka njohur dhe ka marrė pėrsipėr tė gjitha kėto detyrime. Ai thotė se, natyrisht, me ligj qeveria ka detyrėn qė tė informohet dhe tė japė miratim pėr kėto veprime kur sheh se ato e shėndoshin kompaninė. Lidhur me privatizimin e ‘Albpetrolit’, Bozdo thotė se beson qė shpejt do tė merren 10 pėr qind e ofertės, ose 85 milionė dollarė pėr shkak tė mosrealizimit tė privatizimit, ndėrsa pėr privatizimin e mėtejshėm vendi do tė ketė njė qeveri tė re, e cila duhet tė marrė vendime tė rėndėsishme. Kompania ARMO, me dy rafineri pėrpunimi pėr naftėn, u bllokua nga zyra e Tatimeve muajin e kaluar, pėr shkak tė detyrimeve. Kompania u privatizua nė vitin 2008 dhe qysh atėherė pati gjithmonė dyshime mbi mėnyrėn e funksionimit tė saj, mbi fitimet dhe qarkullimin e tė ardhurave dhe tė naftės qė prodhonte. Nga ana tjetėr, Gjergj Buxhuku, studiues i ekonomisė dhe pėrfaqėsues i organizatės ‘Konfindustria’, thotė se privatizimi i ARMO-s dėshtoi dhe kjo solli dėme tė jashtėzakonshme nė ekonominė shqiptare. “Privatizimi i kompanisė ARMO ėshtė njė nga proceset mė tė dėshtuara nė historinė ekonomike tė Shqipėrisė pas viteve ‘90. Kemi tė bėjmė me naftėn dhe karburantet qė zėnė 10-12 pėr qind tė prodhimit tė brendshėm kombėtar, me njė xhiro vjetore 1 miliard euro” - tha ai. Zoti Buxhuku shtoi se Shqipėria ėshtė vendi i vetėm prodhues nafte nė Europėn Juglindore, prodhues i rėndėsishėm dhe me perspektivė pėr tė gjetur rezerva tė mėdha, por pėr paradoks, eksporton sasi tė mėdha nafte tė papėrpunuar dhe importon nga jashtė tė gjitha karburantet qė nevojiten pėr automjetet dhe industritė. Sipas tij, rruga mė e mirė do tė ishte privatizim pėrmes tregut tė kapitaleve qė sot mungon nė Shqipėri dhe qė do tė bėnte pronarė me aksione mijėra qytetarė, ku shteti tė mbajė njė paketė kontrolluese simbolike. Kompania ARMO tashmė ka ndryshuar pronar dhe administrator, ndėrsa problemet nė sektorin e naftės shqiptare janė po aty. Qeveria e re e tė majtėve pritet tė nisė nga puna nė shtator dhe ėshtė shprehur se ka njė koncept tė ri mbi privatizimet strategjike; se do tė rishikojė e do tė rivlerėsojė shumė nga kontratat dhe koncesionet e deritanishme.

Lidhur me privatizimin e ‘Albpetrolit’, Bozdo thotė se beson qė shpejt do tė merret 10 pėr qind e ofertės ose 85 milionė dollarė, pėr shkak tė mosrealizimit tė privatizimit, ndėrsa pėr privatizimin e mėtejshėm vendi do tė ketė njė qeveri tė re, e cila duhet tė marrė vendime tė rėndėsishme

http://mapo.al/2013/08/10/bozdo-komp...r-dhe-borxhet/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:48.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.