Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.7.2009, 23:58   21

Shkrim i cituar ShP: "JAB Resorcues" nė kėrkim tė kromit shqiptar


Ndėrmarrja e burimeve minerare "JAB Resources Ltd." ėshtė duke planifikuar zgjerimin e veprimtarisė sė saj mbi kromin nė shtetin Perėndimor, pas marrjes sė dy lejeve tė reja tė eksplorimit tė dhėna nga Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

Drejtori ekzekutiv i ndėrmarrjes, Rob Mėrdoh, pohoi se dy lejet qė pėrqendrohen nė zonėn e Tropojės sė bashku me lejen ekzistuese pėr zonėn e Kalimashit krijojnė mundėsi pėr njė projekt afatgjatė, me disa faza.

Pėr shfrytėzimin e pasurive nėntokėsore "JAB" planifikon ngritjen e njė uzine moderne tė hekurkromit dhe fabrikės sė pasurimit, tė cilat do tė krijojnė me radhėn e vet mundėsi punėsimi e biznesi pėr zonėn.

Me ngritjen e kėtyre objekteve ndėrmarrja synon tė pėrmirėsojė koncentratin e prodhuar nga fabrika e pasurimit me pėrmbajte nga 40% Cr2O3 nė 60% metal kromi, gjė qė rrit nė mėnyrė tė konsiderueshme vlerėn nė valutė tė vjelė nga eksporti shqiptar.

Drejtori Mėrdoh pohoi gjithashtu se shoqėritė aksionere tė "JAB Resources" janė investitorė tė mėdhenj, tė specializuar nė investime pėr burimet minerare dhe janė ata qė kanė kėrkuar hyrjen nė shtetin Perėndimor, njė vend i cili shihet tė ketė potenciale tė mėdha, por qė ka ende nevojė pėr njė pėrqasje bashkėkohore nė zhvillimin e burimeve minerare pėr t'i shfrytėzuar kėto potenciale.

Ndėrmarrja po kryen njėkohėsh dhe eksplorim pėr ar, bakėr dhe platin nė shtetin Perėndimor.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=25239
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2009, 18:43   22

Shkrim i cituar ShP: Pritet tė rinisė prodhimi i kromit


“Albanian Chrome” rifillon nė ditėt e para tė gushtit prodhimin e kromit me karbon tė lartė ndėrsa po instalon teknologji tė reja pėr prodhimit me karbon tė ulėt.

Ndezja e furrave tė kromit e kthen shtetin Perėndimor nė tregjet ndėrkombėtare, pas njė ndėrprerjeje disa-mujore pėr shkak tė rėnies sė blerėsve tė huaj.

Uzina e ferrokromit do tė prodhojė rreth 3 mijė tonė krom nė muaj, gjysma nga tė cilat do tė jenė krom me karbon tė ulėt, njė lėndė mjaft e kėrkuar nė tregjet ndėrkombėtare.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.8.2009, 21:22   23

Shkrim i cituar "Ferronikeli" dhe "Trepēa" rinisin prodhimin


Ēmimet e metaleve nė bursat ndėrkombėtare vazhdojnė tė ngrihen pas daljes nga rėnia ekonomike tė vendeve perėndimore, gjė qė ka shtuar dhe optimizmin e drejtuesve tė "Ferronikelit" dhe tė "Trepēės". Nėse vazhdohet mė kėtė ritėm, ndėrmarrjet shqiptaroveriore shprehen se do t’i kompensojnė humbjet.

Disa muaj mė parė drejtuesit e "Ferronikelit" ishin nė pozitė tė vėshtirė nėse duhet tė ulnin rrogat apo tė largonin njė numėr punėtorėsh, por gjendja ka ndryshuar tashmė. Kapacitetet ekportuese tė "Trepēės" luhaten nga 9'000 deri nė 10'000 tonė koncentrat plumbi dhe zinku.

Suksesi i dy ndėrmarrjeve do tė ishte dhe njė mesazh nxitės pėr investitorėt e huaj pohon zėdhėnėsi Arten Bajrushi.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=38959
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2009, 16:06   24
Citim:
Trepēa, e ndarė me letra

Auditori Gjeneral ka pasur problem tė auditojė raportet financiare tė kompleksit Trepēa gjatė vitit tė kaluar. Ai nuk ka mundur te sigurojė raportet financiare dhe ato pėr mjetet e shfrytėzuara nga buxheti i Kosovės.

Por, edhe kėto pak raporte i kanė mjaftuar tė konstatojė njė varg parregullsish, pasi qė ajo nuk ka njė sistem informativ kontabėl, nuk ka hartuar politika tė kontabilitetit si dhe i mungojnė shpalosjet pėr pasqyrat financiare.

Mirėpo, zyrtarėt e kompleksit arsyetohen se Trepēa ėshtė vetėm juridikisht njė entitet, praktikisht ėshtė e ndarė. Ēdo tentim i krijimit tė njė sistemi unik informative ka qenė i pamundur.

Kjo ėshtė ashpėrsuar edhe me tepėr pas 17 shkurtit, kur menaxhmenti i pjesės veriore pothuajse ka ndėrprerė kontaktet me atė tė pjesės jugore dhe me AKM-nė, respektivisht AKP-nė.


Auditori ka konstatuar se Miniera nė Stan Tėrg nuk ka kontroll tė brendshėm tė mirė pėr komunikim mes njėsisė punuese dhe Departamentit tė Financave tė kompleksit. Tė hyrat nuk janė tė harmonizuara.

Nė gjysmėn e parė tė vitit, “Trepēa” ka pasur tė hyra afėr 5,5 milionė euro, prej tė cilave rreth 2,5 milionė euro janė realizuar nga shitja e koncentrateve dhe qiratė, kurse gati tre milionė euro kanė ardhur nga buxheti i Kosovės. Por, nuk dihet se ēfarė ka ndodhur nė veri.

Pensione tė parakohshme kanė marrė 1.516 veta nė njė shumė totale mbi 274 mijė eurosh.

Por, auditori ka evidentuar disa persona qė nė emėr tė pensioneve nga “Trepēa” marrin 30, euro nga Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale 50 euro dhe njėherė janė tė punėsuar nė institucionet e tjera publike.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../13876/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.8.2009, 15:24   25

Shkrim i cituar Shkumbin: Austriakja DCM synon tė fusė ShP nė hartėn botėrore tė ēelikut


Austriakja "DCM DECO Metal" pronare e "Albanian Chrome ACR" qė shfrytėzon furrat e shkrirje nė qytetin e Shkumbinit, ka pohuar se furra e re nė pėrfundim e sipėr, ėshtė mė e madhja nė botė e llojit tė saj dhe se me kėtė teknologji tė instaluar nė Shqipėri, DCM do tė shndėrrohet nė furnitorin e pestė mė tė rėndėsishėm botėror tė kromit dhe nėnprodukteve, gjė qė do tė ndryshojė dhe statusin e shtetit Perėndimor nė tregun botėror minerar.

Sipas shtypit austriak DCM ka pėrdorur kohėn e krizės pėr tė pėrfunduar investimet e nė qendrat e prodhimit pėr tė qenė e gatshme pėr rritjen e kėrkesės.

Sipas drejtueses sė DCM, parashikimet pėr prodhimin e pėrgjithshėm botėror tė ēelikut nga 1,0 nė 1,2 miliard ton, janė tė arritshme. Edhe ēmimet po e marrin veten ndėrkohė. Sipas saj, depozitat e lėndėve tė para qė disponojnė prodhuesit e ēeliqeve po pakėsohen me ritme tė shpejta, duke sjellė kėshtu edhe njė trysni pėr rritje ēmimesh.

Ēmimi i kromit pothuajse ėshtė dyfishuar, krahasuar me nivelet e ulėta tė Marsit, por pa arritur ende nivelet e 2008-ės.

DCM qarkullon sot rreth 400 milionė euro - gjyma e asaj qė u regjistrua vitin e shkuar. Nė vitin 2007 para krizės, ky biznes familjar nga lindja e Landit tė Shtajermarkut kishte rreth 585 milionė euro shitje.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=21031
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2009, 22:15   26
Citim:
Gjysma e minierave pa leje

Mė shumė se gjysma e pasurive nėntokėsore kanė mbetur tė paprekura pėr mė shumė se dhjetė vjet. Nga shtatėmbėdhjetė miniera sa ka Kosova, vetėm nėntė janė funksionale. Ato tė privatizuara, pos minierave tė xehes sė nikelit dhe atyre pėr nxjerrjen e qymyrit, tė tjerat janė pothuajse pasive.

Kompleksit “Trepēa” i mungojnė njė varg uzinash e pėr pėrpunimin e xehes dhe aktualisht ajo me flotacionin nė Stan Tėrg prodhon vetėm koncentrat plumbi e zinku.

Nė prag tė shterjes janė edhe minierat e qymyrit nė Bardh dhe nė Mirash, prej nga furnizohen termocentralet e Korporatės Energjetike tė Kosovės. Punėt kanė filluar pėr hapjen e minierės sė Sibofcit jugperėndimor, qė do tė jepet me koncesion bashkė me termocentralin e ri.

Gjendjen aspak tė mirė tė minierave e pranojnė edhe zyrtarėt e Komisionit tė Pavarur pėr Miniera dhe Minerale. Drejtori Azem Rexhaj thotė se minierat mė shumė janė dėmtuar gjatė periudhės sė paraluftės. Por ka dėmtuar edhe zvarritja pėr fillimin e punės nga UNMIK-u, respektivisht AKM-ja e atėhershme.

Dy nga katėr minierat e privatizuara, “Magneziti” i Strezovcit dhe “Miniera e Goleshit” ai thotė se janė pasive.

“Ato nuk kanė licencė pėr shfrytėzim”, pohon Rexhaj, duke shtuar se tė dyja kėto i kanė plotėsuar kushtet vetėm pėr hulumtim tė xeheve.

Arsyen e mosfunksionalizimit tė kėtyre burimeve tė jometaleve, pronarėt e rinj nuk kanė dashur t’i komentojnė. Por, edhe zyrtarėt e Agjencisė Kosovare tė Privatizimit nuk japin detaje pėr gjendjen e tyre.

“Minierat e cekura janė nė proces tė auditimit tė jashtėm”, thekson zyrtarja pėr informim e AKP-sė, Arta Gosalci.

Sipas saj, nėse raporti i auditorit dėshmon se nė minierat nė Strezovc dhe nė Magurė nuk janė bėrė investime dhe nuk janė pėrmbushur kushtet e kontratės, AKP-ja do tė marrė masa. Ligji parasheh edhe mundėsinė qė blerėsve t’iu merret e drejta nė kėto prona.

Pas privatizimit janė aktive vetėm minierat e xehes sė nikelit nė Ēikatovė dhe nė Gllavicė. Menaxheri i ”Ferronikelit”, Arten Bajrushi, thotė se i kanė tė gjitha lejet e domosdoshme pėr shfrytėzimin e xehes nė kėto miniera. Nė kėto dy miniera janė rreth 18 milionė tonė xehe nė rezerva, me pėrbėrje tė nikelit rreth 1,32 pėr qind.

Sipas Bajrushit, minierat nuk janė pronė e “Ferronikelit”, por aksionarėt qė e kanė blerė tokėn, e kanė fituar tė drejtėn e shfrytėzimit tė tyre.

Sipas rregullores pėr shfrytėzimin e minierave, resurset janė pronė e shtetit, pavarėsisht se kush ėshtė pronar i sipėrfaqes (pronės).

Pa marrė parasysh kėto ngecje, nuk ka ndonjė zhvillim qė jep shpresė se do tė ndryshojė gjendja nė kompleksin “Trepēa” nė Mitrovicė. Kėrkesat pėr privatizimin e saj shpesh janė vlerėsuar tė pamundshme pėr shkak tė pėrzierjes sė politikės.

“Trepēa ėshtė nėn moratorium e Odės sė Veēantė tė Gjykatės Supreme. AKP-ja, pėrveē administrimit tė rregullt tė ndėrmarrjes, nuk ka kompetencė tjetėr mbi kėtė ndėrmarrje”, thotė zyrtarja pėr informim e AKP-sė, Arta Gosalci.

Megjithatė, ky gjigant vazhdon tė punojė nė heshtje, kurse nė treg nxjerr vetėm koncentrat, qė shitet shumė mė lirė sesa metali.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../14815/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.10.2009, 09:52   27

Shkrim i cituar ShP: Mbi prodhimin dhe shfrytėzimin e kromit


Citim:
Shqipėria, vendi i dytė nė botė pėr prodhimin e kromit

Shqipėria vlerėsohet se ka pasur rezerva nė mė shumė se 20 milionė tonė krom, tė ndodhura kryesisht pranė Korēės, Matit, Elbasanit dhe Kukėsit. Rreth viteve ’60, vendi ynė ka qenė prodhuesi i dytė i kromit nė nivel botėror, me njė vėllim prodhues qė llogaritej nė mbi 1 milion ton nė vit.

Njė dhjetėvjeēar mė vonė, Shqipėria ra nė vendin e katėrt nė botė, duke qenė e treta nė renditjen europiane, sepse edhe pse prodhonim tė njėjtėn sasi, nevojat pėr kėtė material nė botė u rritėn ndjeshėm, ndėrsa kapacitetet shqiptare nuk mund tė ofronin mė shumė.

Kjo solli fuqizimin e industrive konkurruese nga vende tė tjera. Deri nė fillim tė viteve ’80, industria e kromit arriti t’i ruante kuotat prej rreth 1 milion tonė nė vit, dhe mė pas, prodhimi filloi tė shėnojė rėnie.

Kjo industri do tė pėrfshihej nga regresi gjatė periudhave tė mėvonshme, pavarėsisht pėrpjekjeve pėr ta rimėkėmbur atė. Mė nė fund, qeveria mori vendimin pėr ta dhėnė atė me koncesion.

Nė vitin 2001, dy tė tretat e kėsaj industrie i mori kompania italiane Darfo. Ndėrsa njė e treta e industrisė iu dha me koncesion kompanisė turke Ber Oner.

Aktualisht, industria e kromit shfrytėzohet nga kompanitė e mėdha qė kanė marrė me koncesion vendburimet kryesore tė kėtij minerali dhe rreth 109 subjekte kryesisht tė vogla qė kanė leje shfrytėzimi.

Pjesa mė e madhe e kėtyre investitorėve nuk kanė realizuar investimet e parashikuara nė kontratėn e lidhur me shtetin shqiptar, njė realitet ky I pranuar edhe nga drejtuesit mė tė lartė tė ekzkuetivit.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10463&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.10.2009, 09:53   28

Shkrim i cituar Bulqizė: ACR-sė (Darfo) i hiqet koncesioni i minierės


Citim:
Ministria prish koncesionin me minierėn e Bulqizės

Dritan Prifti, ministėr i Energjetikės, ka takuar dje punėtorėt. “Ka filluar procedura pėr heqjen e koncesioneve tė shoqėrisė ACR( ish- Darfo). Nuk janė plotėsuar kriteret e kontratės”

Qeveria ndodhet nė prag tė prishjes sė kontratės koncesionare me shoqėrinė ACR, ose ndryshe ish-Darfon, e cila pėr shtatė vjet me radhė ka shfrytėzuar uzinėn e Ferrokromit nė Burrel dhe minierėn e Bulqizės.

Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga zėdhėnėsja e Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Matilda Merxhani, pas takimit qė kreu i kėtij dikasteri, Dritan prifti, zhvilloi dje me sindikalistė dhe punėtorė tė Konfederatės sė qarkut Dibėr. Ata i paraqiten ministrit prifti problemet shumėvjeēare tė koncesionit, qė vepron nė bazė tė ligjit 8791, datė 10.05.2001 pėr Uzinėn e Ferrokromit Burrel, Minierės sė Bulqizės, Fabrikės sė pasurimit Bulqizė, si dhe impiantit tė seleksionimit Klos, duke e quajtur kėtė koncesion tė dėshtuar nė vite.

“Ndryshimet e herėpashershme tė kontratave nėnkoncesionare kanė dhėnė rezultate vetėm negative. Akoma problemet e trashėguara nga kėto nėnkocesionarė vazhdojnė sot a kėsaj dite, duke krijuar vėshtirėsi tė mėdha financiare, duke qenė akoma debitorė ndaj subjekteve private dhe shtetėrore qė operojnė nė qarkun e Dibrės”,- ka deklaruar zėdhėnėsja e ministrisė.

Gjithashtu, sindikalistėt dhe punėtorėt vunė nė dijeni ministrin dhe pėr shumė raste korruptive nė lidhje me kėto kontrata nėnkoncesionare dhe i kėrkuan ministrit Prifti vėnien nė punė tė uzinės sa mė parė.

“Ministri Prifti informoi sindikalistėt se ka filluar procedura pėr heqjen e koncesioneve tė shoqėrisė ACR( ish- Darfo) , duke pasur parasysh qė asnjė nga kriteret e kontratės koncesionare pėr rreth 7 vjet nuk ėshtė plotėsuar. Ministri vlerėsoi kėtė koncesion tė dėshtuar dhe premtoi se gjėra tė kėsaj natyre nuk do tė ndodhin mė”,- ėshtė shprehur zėdhėnėsja e Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

Uzina e Ferro-Kromit nė Burrel dhe miniera e Bulqizės janė punėdhėnės shumė tė rėndėsishėm nė qarkun e Dibrės, me rreth 1 mijė tė punėsuar.

Ish-kompania Darfo ka marrė nė shfrytėzim kėto objekte nė vitin 2001 dhe qė prej asaj periudhe vetėm ka shfrytėzuar nėntokėn shqiptare, duke mos kryer investimet e parashikuara nė kontratėn e lidhur me shtetin.

Madje, kjo kompani nuk ka arritur as tė sigurojė kushtet e sigurisė nė punė, mungesa e tė cilave u ka shkaktuar vdekjen dhjetėra minatorėve nė minierėn e Bulqizės. Probemet me kėtė investitor janė bėrė publike edhe nga ministri i mėparshėm i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės Genc Ruli, i cili kishte deklaruar se do tė merreshin masa.

Nė vitin 2007, kompania Darfo mori si nėnkontraktor shoqėrinė ACR, e cila gjithashtu premtoi kryerjen e investimeve. Por kjo gjė sėrish nuk ndodhi, duke detyruar qeverinė qė tė nisė procedurat pėr prishjen e marrėveshjes koncesionare.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10463&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.10.2009, 16:40   29
Citim:
Mbyllja e minierės, nė shkurt 2009

Problemet me minierat, pronė me koncesion e ACR-sė, kanė nisur kohė mė parė, ku pas disa ankesave tė shumta, ministri i Ekonomisė, Genc Ruli, kėrkoi mbylljen e disa galerive.

Nė shkurt 2009, Ministria e Ekonomisė urdhėroi mbylljen e 20 subjekteve minerare dhe njė pjesė tė minierės koncesionare. Urdhri erdhi pėr galeritė e zonės "D" dhe zonės sė parė nė masivin mineralmbajtės tė Bulqizės.

Ngjarjet e shumta, konfliktet deri nė pėrdorimin e armėve tė zjarrit, vjedhjet mes subjekteve tė ndryshme etj., ndikuan nė vendimmarrjen e ministrisė.

Burime pranė minierės kryesore, pronė e firmės koncesionare "Albanian Krom", ACR, bėnė tė ditur se ministria penalizoi 21 subjekte private nė zonėn e parė dhe njė pjesė tė minierės koncesionare.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=74444
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.10.2009, 17:19   30
Citim:
"Albanian Chrome", ACR, pėruron Furrėn e Re nė Elbasan

50 punėtorė i shtohen Uzinės, ndėrsa Elbasani bėhet furnitori i pestė nė botė pėr Ferrokrom me karbon tė ulėt

Pronarė dhe drejtues tė lartė tė Albanian Chrome, ACR, nga Austria vizituan tė mėrkurėn uzinėn e ferrokromit nė Elbasan pėr tė pėruruar fillimin e prodhimit tė furrės nr.1 me karbon tė ulėt.

Znj. Rohtraut Skatsche Depisch, nė emėr tė pronarėve, deklaroi se me kėtė investim tė fundit, Shqipėria ka hyrė nė tregun ndėrkombėtar nė mėnyrėn mė dinjitoze me njė prej produkteve mė tė kėrkuar dhe mė tė vlerėsuar nė tregun e metaleve. Sipas gazetės mė tė madhe ekonomike austriake, "Wirtschaftsblatt", furra e re e shkrirjes qė ėshtė ndėrtuar nė Elbasan, ėshtė mė e madhja nė botė nė llojin e saj.

Znj. Skatsche Depisch deklaroi se ky investim e bėn Elbasanin njė prej pesė furnitorėve mė tė rėndėsishėm tė tregut botėror me ferrokrom me karbon tė ulėt.

"Kjo ėshtė njė furrė shumė e madhe dhe shumė moderne. Ne do tė furnizojmė ferrokrom me karbon tė ulėt dhe aliazhe tė tij nė tė gjithė botėn, nė Amerikėn e Veriut dhe Europė. Jemi shumė krenarė tė themi se Elbasani do tė jetė njė furnitor ndėrkombėtar i ferrokromit me karbon tė ulėt. Kemi aplikuar ndėrkohė disa aliazhe tė kromit mbi ēeliqe dhe rezultatet janė shumė tė kėnaqshme. DCM ėshtė pronarja e tė dyja ndėrmarrjeve nė Bulqizė dhe nė Elbasan.

Ėshtė shumė e rėndėsishme pėr ne si pronarė qė tė kujdesemi pėr sigurinė, si nė minierė ashtu edhe nė uzinė.

Ne sot festojmė suksesin e pėrbashkėt tė ekipit tonė ndėrkombėtar kėtu nė Shqipėri. Ne i urojmė Elbasanit njė fat tė mbarė dhe shumė suksese nė tė ardhmen", tha nė fjalėn e saj znj. Skatsche Depisch, pėrfaqėsuese e pronarėve tė Albanian Chrome, ACR.

Uzina e ferrokromit nė Elbasan rifilloi nė ditėt e para tė gushtit prodhimin e ferrokromit me karbon tė lartė, ndėrsa DCM DECOmetal investoi nė total mbi 11,5 milionė euro nė kėtė uzinė pėr tė futur nė prodhim gjithashtu edhe njė furrė e re pėr prodhimin e ferrokromit me karbon tė ulėt.

Montimin e furrės sė re pėr prodhimin e ferrokromit me karbon tė ulėt e zbatoi njė ekip specialistėsh rusė pėrkrah ekipit tė inxhinierėve shqiptarė.

Uzina e Elbasanit po prodhon aktualisht rreth 3 mijė tonė ferrokrom nė muaj, gjysma e tė cilit me karbon tė ulėt.

Drejtori teknik i uzinės, Vasil Tolstoguzov, vlerėsoi se uzina ka njohur njė zhvillim tė rėndėsishėm nga laboratorėt e prodhimit deri te furrat dhe teknologjia mė e re.

Alfred Vangjeli, drejtor i prodhimit nė Elbasan, deklaroi nė fjalėn e tij se pėrpjekjet pėr realizimin e cilėsisė sė produktit kanė qenė tė mėdha dhe angazhimi i punonjėsve ka qenė vendimtar.

Albanian Chrome, ACR, ka mbėshtetur gjithmonė objektivin qė t‘i kthejė Shqipėrisė shkėlqimin e dikurshėm nė tregun e kromit dhe ferrokromit.

"Ne duam qė Shqipėria tė mos eksportojė vetėm lėndė tė parė, por produkt final, tė renditet ndėr vendet e zhvilluara qė ofrojnė jo thjesht pasuri natyrore, por njė industri realisht tė pėrparuar dhe me standarde europiane tė besueshme", tha Heinz Mueller, president i shoqėrisė qė mban kontratėn koncencionare.

Nė takim merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues tė sindikatės sė uzinės. Kryetari i Sindikatės sė Punėtorėve nė Elbasan, Ismet Dauti, deklaroi se ishte i kėnaqur pėr pėrgjigjen qė kishte gjetur te kompania e huaj nė lidhje me kėrkesat e punonjėsve.

"Unė e deklaroj pa dyshim se DCM DECOmetal ėshtė kompania mė e mirė e huaj qė ka ardhur ndonjėherė nė Shqipėri", thotė Dauti. Ai nėnvizon nivelin e kėnaqshėm tė pagave qė e vendosin Elbasanin nė krye tė industrisė sė rėndė nė Shqipėri. Gjithashtu, sipas tij, edhe masat e sigurisė dhe kujdesi ndaj punonjėsve ėshtė pėrmirėsuar. "Rifillimi i punės ishte festė pėr punėtorėt tanė", thotė Dauti, duke shtuar se 50 punėtorė tė rinj janė shtuar nė uzinė me fillimin nga puna tė furrės sė re.

Albanian Chrome, ACR, po vlerėson ndėrkohė edhe tė ardhmen e uzinės sė ferrokromit nė Burrel, ndėrsa 140 punonjėsit e kėsaj uzine kanė shumė muaj qė paguhen me 50% tė pagės, pavarėsisht mbylljes sė uzinės.

Sipas gazetės austriake "Wirtschaftsblatt", pronarėt austriakė tė Albanian Chrome, ACR, e kanė pėrdorur kohėn e krizės botėrore pėr tė investuar nė sektorin e minierave.

"Kompania nga FĆ¼rstenfeld pėrveē kontrollit 100% tė qendrės mė tė madhe prodhuese tė kromit nė Shqipėri, ka rritur edhe pronėsinė nė njė minierė zirkoni nė Australi. DCM mban gjithashtu 63% tė aksioneve nė njė minierė tė manganit nė Afrikėn e Jugut", shkruan gazeta mė e madhe ekonomike e Austrisė, "Wirtschaftsblatt".

Drejtori i pėrgjithshėm i Albanian Chrome, Elton Beqi, tha nė takim se investimi i nisur nė Bulqizė pėr thellimin e pusit 7 do tė fuqizojė ndjeshėm aftėsinė prodhuese tė kompanisė, edhe nė uzinat e ferrokromit. "Ato 20 milionė euro qė do tė investohen nė 4 vitet e ardhshme do tė fillojnė tė ndjehen qė vitin tjetėr nė rendimentin e prodhimit, nė tė ardhurat e punonjėsve dhe nė tėrėsi nė fuqizimin e njė sektori qė mbetet mė i rėndėsishmi nė ekonominė tonė kombėtare", tha Beqi.

Prej dy vitesh, Albanian Chrome, ACR, zbaton nė Shqipėri njė kontratė koncensionare, e cila pėrshin rezervėn mė tė pasur nė vend tė kromit nė Bulqizė, dy uzina ferrokromi nė Elbasan dhe Burrel, njė fabrikė pasurimi nė Klos dhe disa njėsi tė tjera industriale.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=74486
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.10.2009, 17:58   31
Citim:
Ndėrpritet puna nė minierėn e Bulqizės

Lajmi pėr rishikimin e marrėveshjes koncencionare, tė nėnshkruar mes qeverisė shqiptare dhe kompaninė ACR, Albanian Crome, ish- "Darfo", ka ēuar nė ndėrprerjen e punės nė minierėn e Bulqizės.

Deklarata e ministrit Prifti, gjatė takimit qė organizoi ditėn e enjte me njė pėrfaqėsi tė minatorėve, ka "trembur" kėta tė fundit. Nė shenjė proteste ata kanė ndėrprerė punėn, ndėrkohė qė njė pėrfaqėsi prej rreth 50 minatorėsh, nėn drejtimin e kryesindikalistit Dilaver Pėrkoxha, i janė drejtuar Tiranės, pėr tė protestuar pranė METE-s, pėr vendimin e marrė prej saj pėr ndėrprerjen e kontratės koncencionare me ACR-nė.

Burime nga miniera e Bulqizės pohojnė pėr "Shqip" se njė vendim i tillė, mbetet shumė enigmatik, pasi merret nė njė moment kur dhe ajo ka nisur realizimin e investimeve nė bazė tė marrėveshjes sė nėnshkruar me qeverinė shqiptare, ku ndėr mė tė rėndėsishmit thuhet se mbetet ai pėr thellimin e pusit nr.2.

Ndėrkohė duhet kujtuar se kjo shoqėri nuk ka plotėsuar qė prej shtatė vjetėsh asnjė nga kushtet e pėrcaktuara, duke e bėrė marrėveshjen totalisht tė dėshtuar.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=74513
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2009, 12:05   32
Citim:
Ministri: Koncesionet e ACR-sė do tė verifikohen, jo heqje licence

Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjitikės, Dritan Prifti, ka qetėsuar dje minatorėt e minierės sė Bulqizės, tė uzinės sė Elbasanit dhe Burrelit, tė cilėt dy ditė mė parė zbritėn nė Tiranė me frikėn se do tė kumbisnin punėn, duke deklaruar se nuk do tė ketė heqje licence, por verifikim tė koncesioneve tė ACR-sė.

Ministri Prifti nė njė konferencė shtypi tė mbajtur dje, tė cilėn premtoi se do ta zhvillonte ēdo fundjavė, ka qartėsuar edhe njė herė qėndrimin e tij pėr problemin e koncesioneve tė ACR-sė, ish-Darfo, duke deklaruar se objekt kontrolli i dikasterit tė tij do tė jenė gjithė kontratat koncesionare dhe jo vetėn njėra syresh. Ministri i Ekonomisė, Dritan Prifti, ka zbutur qėndrimin e tij nė raport me koncesionin e kromit pėr kompaninė ACR.

Ministri Prifti tha dje se grupi i punės qė ėshtė ngritur nė kėtė ministri nuk heq koncesione, por ėshtė i ngarkuar pėr t’i verifikuar ato.

“Nuk ka thėnė askush qė do tė hiqet koncesioni qė ka kompania ACR ose ish-Darfo nė Elbasan. Shqetėsimi ėshtė ngritur. Ata kanė dy konvencione, Burrel dhe Bulqizėn, kanė edhe Elbasanin. Nė Elbasan, nga sa rezulton nga njė kontroll paraprak i koncesionit, gjėrat ecin nė ritmin e duhur dhe investimet bėhen si duhet. Nė Burrel dhe nė Bulqizė, pothuajse asnjė gjė nuk ecėn nė ritmin e duhur. Ai koncesion do tė jetė objekt i kėtij grupi pune sė bashku me shumė koncesione tė tjera qė janė dhėnė pėr t’u verifikuar. Nė tė gjitha rastet, nėse rezultojnė shkelje flagrante tė marrėveshjeve koncesionare, mungesė e theksuar e respektimit tė ligjit dhe sidomos e kushteve tė sigurisė, ato koncesione do tė hiqen”, - tha Prifti.

Reagimi i ministrit Prifti dy ditė mė parė ka nxitur reagimin e minatorėve tė Bulqizės dhe punonjėsve tė uzinės sė Burrelit tė cilėt protestuan para ministrisė dhe kėrkuan takim me drejtuesit e METE-s.

Pas takimit qė ata zhvilluan me sekretarin e pėrgjithshėm tė METE-s, Durim Kraja, morėn premtimin se ēdo gjė do tė marrė zgjidhje, duke sheshuar problemet e ngritura. Kėshtu, njė ditė mė pas, ministri Prifti ka qetėsuar punonjėsit dhe minatorėt, duke i lėnė ata tė qetė tė vazhdojnė punėn e tyre pranė koncesioneve qė menaxhon ACR.

“Zbatimi i ligjit pėr koncesionarėt qė nuk zbatojnė detyrimet, nuk do tė sjellė asnjė largim nga puna tė minatorėve, por pėrkundrazi, synon tė rrisė punėsimin, kushtet e sigurisė dhe tė ardhurat e minatorėve, tė cilėt pėr hir tė sė vėrtetės, shfrytėzohen nga disa subjekte”, - tha Prifti.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=23226
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2009, 15:06   33
Citim:
Stabilizohet “Trepēa”

Ish-gjiganti metalurgjik, industrial dhe minerar i Kosovės, “Trepēa” ka pėrmirėsuar afarizmin qė nga pranvera e kėtij viti, kur janė stabilizuar ēmimet e mineraleve dhe produkteve tė tyre nė tregun ndėrkombėtar, pas krizės financiare globale.

Menaxhmenti i ri nė “Trepēė” posedon njė plan pėr rimėkėmbjen e kėtij ish-gjiganti, por Qeveria, respektivisht Agjencia Kosovare e Privatizimit, qė e menaxhon kėtė kompani, nė njė periudhė afatshkurtėr nuk planifikon privatizimin e saj.

Bislim Muqa, zėdhėnės nė kompaninė “Trepēa”, tha pėr KosovaLive se kriza globale financiare qė ka goditur rėndė tregun botėror tė metaleve, ka goditur natyrisht edhe ndėrmarrjen “Trepēa” qė merret me kėtė veprimtari. Por, pėr fat tė mirė nga pranvera e kėtij viti ka filluar stabilizimi i tregjeve dhe nė vazhdimėsi ka njė rritje tė ēmimeve tė metaleve, tė cilat ndikojnė shumė pozitivisht nė afarizmin e ndėrmarrjes.

Sa i pėrket iniciativave pėr privatizimin e “Trepēės”, Muqa tha se kjo kompani ėshtė nė administrim tė AKP-s.

“Por, fati i mėtejmė i ndėrmarrjes do tė pėrcaktohet edhe nė varėsi tė ligjeve qė do tė miratojė Kuvendi i Kosovės dhe vendimeve qė do tė marrin institucionet e larta shtetėrore tė vendit. Mendoj se do tė kalojė njė kohė derisa tė fillojė ky proces”, tha ai.

“Trepēa” aktualisht merret me nxjerrjen dhe pėrpunimin e mineraleve, kryesisht tė plumbit dhe zinkut, por ėshtė edhe ndėrmarrje industriale. Aktualisht nė kuadėr tė kompleksit industrial tė “Trepēės” punojnė dy miniera: Stantėrgu dhe Artana. Prej fabrikave aktualisht punojnė: Industria Kimike, e cila prodhon sulfat-alumini, produkt ky qė pėrdoret pėr pastrimin e ujėrave.

“Trepēa” ėshtė i vetmi prodhues i kėtij lloji nė Kosovė. Aktualisht ėshtė nė funksion edhe Fabrika e Pajimeve dhe Procesit, e cila ėshtė njė fabrikė logjistike pėr minierat, por qė prodhon me porosi pajisje metalike, rimorkio pėr traktorė edhe pėr tregun e gjerė. Nga minierat xehja e plumb-zinkut pėrpunohet deri nė koncentrat, tė cilat shiten mė pas nė tregun evropian. Deri nė fund tė vitit “Trepēa” planifikon tė eksportojė rreth 10 mijė tonė koncentrat.

Aktualisht nė ndėrmarrjen “Trepēa” janė tė punėsuar 1.345 punėtorė tė rregullt, por janė edhe rreth 4.500 tė tjerė qė marrin pensione tė parakohshme dhe stipendione nga “Trepēa” dhe Ministria e Punės dhe Mirėqenies Sociale, pasi qė nuk ka punė pėr ta, pėr shkak tė gjendjes sė krijuar para, gjatė dhe pas luftės.

Sa i pėrket pretendimeve tė Serbisė se ata janė duke paguar borxhe pėr “Trepēėn”, Bislim Muqa tha se pėr kėtė ēėshtje ekziston njė dosje nė Dhomėn e Veēantė tė Gjykatėn Supreme tė Kosovės, qė merret me kontestet e privatizimit.

“Por e gjithė ēėshtja ėshtė nė moratorium, pėr sa u pėrket pretendimeve qė kanė paraqitur kompanitė e huaja ndaj ‘Trepēės’. Ndėrkaq, menaxhmenti i ndėrmarrjes nuk i njeh kėto borxhe, duke pas parasysh se nė atė kohė shqiptarėt kanė qenė tė pėrjashtuar nga puna nė ndėrmarrje. Por megjithatė, pėr kėtė do tė vendos gjykata kompetente”, tha Muqa.

Muqa tha se qė nga ardhja e drejtorit tė ri menaxhues, Ferat Shala, janė pėrmirėsuar ndjeshėm kushtet e punėtorėve si: rritja e pagave, mjetet mbrojtėse adekuate nė punė, pėrmirėsimi i cilėsisė sė ushqimit etj.

Muqa potencoi se kėto ditė do tė fillojė ndėrtimi i muzeut modern tė kristaleve nė Stantėrg. Ky projekt do tė kushtojė mbi 500 mijė euro.

http://www.gazetaexpress.com/index.p...ujt/lexo/18613
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2009, 16:21   34
Citim:
Uzina e Elbasanit prodhon rreth tre mijė tonė ferrokrom nė muaj

Pak ditė mė parė, nė uzinėn e ferrokromit Albanian Chrome ACR nė Elbasan ka nisur prodhimin furra e re nr.1 me karbon tė ulėt. Ky investim i kryer nga pronarėt e kėsaj uzine, Firma austriake "Dekometal" dhe ajo ruse "Tervinika", e fusin Shqipėrinė nė tregun ndėrkombėtar me njė prej produkteve mė tė kėrkuar dhe mė tė vlerėsuar nė tregun e metaleve.

Kjo uzinė tashmė do tė furnizojė me ferrokrom me karbon tė ulėt dhe aliazhe tė tij vende te ndryshme nė Europė dhe nė Amerikėn e Veriut.

"Elbasani do tė jetė njė furnizues ndėrkombėtar i ferrokromit me karbon tė ulėt", deklaron drejtori teknik i uzinės, Vasil Tolstoguzov, duke shtuar se, "ky investim e bėn Elbasanin njė prej pesė furnitorėve mė tė rėndėsishėm tė tregut botėror me ferrokrom me karbon tė ulėt".

Furra e re, e cila ka nisur punėn vetėm pak ditė mė parė, u bė e mundur falė njė investimi prej 11,5 milion euro pėr prodhimin e ferrokromit me karbon tė ulėt. Montimi i kėsaj furre u bė i mundur falė njė ekipi specialistėsh rusė dhe inxhinierėsh shqiptarė.

Aktualisht, Uzina e Elbasanit po prodhon rreth 3 mijė tonė ferrokrom nė muaj, gjysma e tė cilit me karbon tė ulėt. Drejtori teknik i uzinės, Vasil Tolstoguzov, ndėr tė tjera vlerėson se, uzina ka njohur njė zhvillim tė rėndėsishėm, nga laboratorėt e prodhimit deri tek furrat me teknologjinė mė tė re.

Me fillimin nga puna tė furrės sė re, kėsaj uzine i janė shtuar edhe 50 punėtorė nga Elbasani dhe rrethinat e tij. Kalimi i uzinės sė ferrokromit nga Darfo, nė "Albania Krom", ka sjellė ndryshime nė organizimin e kėsaj uzine, e cila kishte mbi dy vjet qė ishte mbyllur, pasi ish- "Darfo" me financim tė njė biznesmeni italian, nuk mundi tė plotėsojė kėrkesat e punėtorėve, si dhe t'i paguajė ata.

Firmat austriake "Dekometal" dhe ajo ruse "Tervinika", tė cilat kanė mė shumė se dy vjet qė administrojnė kėtė uzinė, ndihen optimiste pėr ecurinė e uzinės sė ferrokromit, kur tregu ndėrkombėtar ėshtė i interesuar pėr ferrokrom.

Pėrsa i pėrket ndotjes, administratorėt e uzinės kanė hartuar njė projekt pėr instalimin e njė pajisjeje tė re pluhėr-kapse, nė masėn 99 pėrqind, e cila njė herė e pėrgjithnjė do tė zhdukė ndotjen nė kėtė uzinė dhe ambient.

Uzina e Ferrokromit ėshtė ndėrtuar nė vitin 1978. Uzina zė njė sipėrfaqe prej 13.8 hektarė dhe aftėsia prodhuese e projektuar ėshtė 36.000 ton ferrokrom nė vit me shumė karbon. Projektimi i Uzinės sė Ferrokromit ėshtė bėrė nga Instituti i Studimeve dhe Projektimeve Metalurgjike.

Pjesa kryesore e makinerive u projektua dhe prodhua nga Uzina Mekanike dhe ndėrmarrje tė tjera tė vendit. Nga viti 2000 deri nė vitin 2006, Uzina u administrua nga Firma italiane "Darfo", e cila u tėrhoq pėr shkak tė mungeses se administrimit tė saj, duke lėnė pa paguar punėtorėt pėr njė kohė tė gjatė.

Nė vitin 2007 e nė vijim, kjo uzinė administrohet nga pronarė austriakė dhe rusė.

http://www.rilindjademokratike.com/R...aktualitet.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2009, 23:18   35
Citim:
6 milionė euro dėme tek Darfo, 4 nė pranga

Elbasan – Policia e Elbasanit ka arrestuar katėr persona tė akuzuar pėr shpėrdorim detyre. Arrestimi i tyre erdhi pas urdhėr-arrestit tė lėshuar nga Gjykata e Shkallės sė Parė Elbasan.

Kėshtu nė pranga ka rėnė shtetasi Artur Belegu, 31-vjeē, lindur dhe banues nė Lagjen “28 Nėntori” nė Elbasan, me detyrė magazinier nė Darfo Elbasan.

Tonin Gjonaj, 58-vjeē lindur nė Burrel dhe banues nė Tiranė, ish-drejtor i Darfos. Fatos Pengu 48-vjeē, lindur nė Korēė dhe banues nė Durrės, ish-pėrgjegjės i Darfos dhe Eduart Belegu 46-vjeē, lindur dhe banues nė Tiranė, ish-administrator i Darfos.

Arrestimi i tyre u bė pasi ndaj tyre kishte filluar procedimi penal nė vitin 2008, tė cilėt kanė qenė punonjės tė firmės koncensionare “DARFO” dhe pėr njė periudhė 5 vjeēare kėta shtetas kanė kryer vjedhje tė pronės shtetėrore nė bashkėpunim.

Nė bazė tė vendimit tė Gjykatės sė Rrethit Gjyqėsor Elbasan, ėshtė vendosur pėr kėta shtetas masa e “Arrestit me burg” pėr kryerjen e veprės penale “Vjedhje pėr shkak tė detyrės. Mėsohet se vlera e dėmit tė shkaktuar ėshtė pėrllogaritur nė 6 milionė euro.

Ndėrkohė, ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Dritan Prifti ka shkarkuar menjėherė nga detyra shtetasin Eduart Belegu, i cili punonte si kėshilltar nė kėtė ministri. Prifti e motivoi shkarkimin pėr t’i hapur rrugė hetimeve dhe procedimit penal tė tij.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...alitet&nr=7792
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2009, 14:45   36
Citim:
Bulqizė, kapet autokolona me krom tė vjedhur

Vjedh krom, prangoset njė 37-vjeēar. Burime zyrtare nga Policia e Qarkut tė Dibrės, bėjnė e ditur se ėshtė ndaluar Albert Peti, pėr veprėn penale tė vjedhjes sė kromit. Mėsohet se veē prangosjes sė Petit, uniformat blu kanė proceduar edhe katėr persona, bashkėpunėtorė me tė ndaluarin pėr vjedhjen e mineralit.

Tė njėjtat burime pohojnė se janė sekuestruar 400 tonė kromė dhe 10 makina qė e transportonin atė. Operacioni policor nė minierė, i cili nisi pasditen e sė hėnės, u realizua nga Drejtoria e Policisė sė Qarkut Dibėr.

Ndėrkohė burime tė sigurta pranė policisė bėjnė me dije se kromi i sekuestruar ėshtė rikthyer pranė karrierave tė mineralit, ku dhe ėshtė realizuar vjedhja e tij. Po kėshtu, edhe dhjetė automjetet qė transportonin mineralin e vjedhur, edhe pse quhen tė sekuestruara nga policia, pasi kanė shkarkuar mineralin, janė vėnė pėrsėri nė zotėrim tė personave qė transportonin krom tė vjedhur.

Po sipas kėtyre burimeve tė rezervuara, mėsohet se ky lloj i veēantė "sekuestrimi" ku kromi dhe makinat pėrsėri janė nė zotėrim tė tė procedurave pėr vjedhje, ka ndodhur pasi policia nuk ka shesh dhe efektivė pėr ruajtje tė mineralit dhe makinave, ndaj dhe ua kanė kthyer ato vetė kontrabandistėve pėr "t‘i ruajtur".

Kontrolli i munguar dhe i vonuar i policisė, nė kėtė minierė, ka ardhur pas publikimit nė media tė njė pėrplasjeje tė fortė, qė ka ndodhur nė mbrėmjen e sė shtunės sė kaluar, kur persona ende tė paidentifikuar, kanė vėnė tritol nė hyrje tė galerisė 12, duke shembur e bllokuar hyrjen nė tė, pronė e njė firme tė licencuar.

Pronari i ligjshėm i galerisė, Edmond Isaku, thotė se jo vetėm dyshon, por ėshtė i bindur se njė veprim i tillė ėshtė kryer pikėrisht nga persona tė tillė, qė bėjnė tregti tė paligjshme, duke vjedhur krom nė Zonėn D tė minierės.

Madje ai akuzon hapur edhe policinė lokale kur thotė se persona tė tillė qė merren me kontrabandėn e kromit, kanė mbrojtjen e policisė. Disa herė, thotė pronari i galerisė 12, Edmond Isaku, kemi kėrkuar pranė policisė lokale, qė tė ndėrhyjė pėr ndaljen e punės sė jashtėligjshme nė Zonėn D tė minierės, ku nė asnjė rast konfliktet mes firmave tė licencuara dhe tė palicencuara nuk kanė munguar, madje ato kanė rezultuar deri edhe me humbje tė jetėve njerėzore, por nė asnjė rast policia nuk ka ndėrhyrė.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=75848
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2009, 19:45   37
Citim:
“Darfo”, me dosje dhe nė Burrel

Njė prej tė arrestuarve nė Elbasan pėr abuzime nė uzinėn e Ferrokromit nė kėtė qytet, Tonin Gjonaj, ėshtė nė gjykim nė Burrel pėr shpėrdorim detyre. Derdhja e llavės nė njė prej furrave tė UFK-sė Burrel, qė shkaktoi plagosjen e 3 punonjėsve, ēoi para pėrgjegjėsisė specialistin e “Darfo”-s, si dhe ish-pėrgjegjėsin e UFK-sė, Hasan Dervishi.

Prokuroria e Matit ka pėrfunduar ditėt e fundit hetimet dhe i ka kėrkuar Gjykatės sė Rrethit shpalljen fajtor tė Tonin Gjonajt pėr veprėn penale tė “shpėrdorimit tė detyrės”, duke kėrkuar pėr tė 6 muaj heqje lirie dhe 300 mijė lekė gjobė.

Po ashtu prokuroria kėrkoi shpalljen fajtor dhe tė ish-pėrgjegjėsit tė UFK-sė, Hasan Dervishi, dhe dėnimin e tij me 6 muaj burg pėr “shkelje tė rregullave tė sigurimit teknik nė punė”.

Gjonaj ėshtė njė prej 4 tė arrestuarve nė aksionin e mbrėmjes sė 16 nėntorit nė Elbasan, pasi prokuroria e rrethit i akuzoi pėr vjedhje nė bashkėpunim gjatė funksionit qė kishin nė ‘Darfo’, firmėn italiane qė mori me koncesion Ferrokromin nė Elbasan.

Veē Gjonajt u arrestua ish-administratori Eduard Belegu, Artur Belegu dhe Fatos Pengu.

Pas kėtij lajmi nga Elbasani, ku sipas akuzės ata kanė pėrfituar 6.5 milionė euro, kanė reaguar metalurgėt e Burrelit. Ata thonė se nuk ėshtė ky abuzimi kryesor nga drejtuesit e firmės italiane “Darfo”, por ajo duhet hetuar pėr milionat e vjedhur nė minierėn e kromit Bulqizė dhe UFK-nė Burrel.

Sipas tyre, dhe nė Burrel del emri i administratorit Eduard Belegu, i cili nisi qė nė vitin 2003 punėn, por qė vetė metalurgėt janė dėshmitarė tė abuzimeve dhe vjedhjeve tė kryera aty.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=35387
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.2.2010, 05:08   38
Citim:
BE mbėshtet financiarisht minierėn e Stantėrgut

Zyra ndėrlidhėse e KE sė shėnoi pėrmbylljen e suksesshme tė dy projekteve tė financuara nga BE ja me rreth 1.6 milion euro nė minierėn e Stantėrgut, e cila i pėrket kompleksit tė minierave tė Trepēės.

Ofrimi i pajisjeve dhe i punėve ndėrtimore nė minierė e realizuar me ndihmėn e fondeve tė BE sė, bėri tė mundur stabilizimin e brendėsisė sė minierės duke i plotėsuar hapėsirat e zbrazėta tė shkaktuara nga eksploatimi i vazhdueshėm i xeheve.

Kėto dy projekte u vlerėsuan nga autoritetet e Trepēės tė jenė me urgjencė tė jashtėzakonshme dhe tė detyrueshme pėr t'u realizuar nė mėnyrė qė tė krijohen kushtet pėr prodhim normal dhe ambient tė sigurt pune nė minierėn e Stantėrgut.

Projektet qė pėrfshijnė ofrimin e kamionėve pėr transport tė hirit atmosferik nga termocentrali i Korporatės Energjetike tė Kosovės dhe instalimi i pajisjeve pėr pėrpunimin e tij do tė rrisė nė masė tė konsiderueshme stabilitetin e minierės dhe do tė pėrmirėsojė kushtet dhe ambientin e punės.

Pėrveē kėsaj, ato do tė mundėsojnė eksploatimin e mėtutjeshėm tė xeheve qė do tė shtojė prodhimin dhe do tė krijojė vende tė reje pune nė tė ardhmen.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=35817
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.4.2010, 20:12   39
Citim:
Rihapen minierat e kromit dhe bakrit

Njė prej zonave tė pasura me krom dhe bakėr nė Shqipėri, e pashfrytėzuar prej vitesh do tė riaktivizohet sėrish. Kompania Sichuan Juannanchun International Group ka nėnshkruar me drejtues tė Kurum kanė formuar njė ndėrmarrje tė pėrbashkėt, e cila do tė riaktivizojė minierat dhe impiantet e pėrpunimit nė Kalimash dhe Vlahėn, nė zonėn e Kukėsit.

Nėnshkrimi i marrėveshjes nga qeveria shqiptare u bė nga ministri i Ekonomisė, i cili vlerėsoi projektet pėr nxjerrjen e kromit, koncentratit dhe mineraleve tė tjera.

"Njė kompani gjigante, njė kompani tepėr prestigjioze sic ėshtė ajo, Kurum Energy, janė duke u bashkuar pėr tė investuar nė Shqipėri dhe pėr tė ringritur industrinė e kromit nė kėtė vend. Ne si qeveri i japim kėsaj kompanie tė pėrbashkėt pėr shfrytėzim minierėn e kromit Kalimash, Vlahė, fabrikėn e pasurimit tė kromit Kalimash dhe bakrit nė Golaj e cila do tė kthehet nė njė fabrikė pasurimi kromi", tha Dritan Prifti, ministėr i Ekonomisė.

Illiria Minerals Industry synon tė bėhet kompania lider nė fushėn e mineraleve dhe metalurgjisė nė Shqipėri. Kjo ndėrmarrje e pėrbashkėt pritet tė nisė punė brenda pak muajve. Tė drejtat e koncesionit lejojnė shfrytėzim pėr njė periudhė 35 vjecare, tė rreth 6 milionė ton rezervave.

http://www.alsat.tv/ekonomi/rihapen-...he-bakrit.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2010, 01:57   40
Citim:
Pėrgatitet terreni pėr futjen e kapitalit privat nė “Trepēė”

Prishtinė, 7 maj - Ministria e Energjisė dhe e Minierave deri nė fund tė qershorit ka bėrė tė ditur se do t’i paraqesė Qeverisė sė Kosovės opsionet pėr ristrukturimin e ndėrmarrjes “Trepēa” dhe futjen e sektorit privat nė kėtė ndėrmarrje.

Ky propozim do tė bėhet nė kuadėr tė Grupit punues tė formuar pėr ristrukturimin e sektorit minerar nė Kosovė nga Ministria e Energjisė dhe e Minierave.

Zėvendėsministri i MEM-it, Blerim Rexha, i cili e udhėheq kėtė grup punues, ka thėnė se pėr Qeverinė do tė pėrgatitet njė propozim integral me disa opsione tė vlerėsuara mirė pėr mundėsitė pėr ristrukturimin e kompleksit “Trepēa” ashtu qė ai tė pėrgatitet pėr tė tėrhequr investime private nė kuadėr tė partneriteteve publiko-private.

“Pas privatizimit tė ‘Ferronikelit’ dhe dy minierave tė magnezitit nė Magurė dhe Strezovc, si dhe komercializimit tė ‘Sharrcemit’ dhe problemet qė i kanė shoqėruar ato, sektori minerar nė Kosovė ka nevojė jetike pėr ristrukturim dhe pėrgatitje pėr tėrheqje tė investimeve private nė formėn e partneriteteve publike-private, siē edhe parashikohet nė programin e qeverisė”, ka thėnė Rexha.

Qė nga viti 2006, kompleksi “Trepēa” vazhdon tė mbetet nėn vendim tė moratoriumit tė dhėnė nga Dhoma e Posaēme e Gjykatės Supreme tė Kosovės, sipas kėrkesės sė Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit.

Ky vendim nėnkupton se ky kompleks duhet t’i nėnshtrohet procedurės sė riorganizimit, nė pėrputhje me procedurat e pėrcaktuara me Rregulloren e UNMIK-ut 2005/48 mbi riorganizimin dhe likuidimin e ndėrmarrjeve nėn autoritetin administrativ tė AKP-sė.

Nė kuadėr tė ristrukturimit, Rexha ka thėnė se do tė bėhen edhe hulumtime tė mėtejme pėr t’i ofruar investitorėve potencialė njė hartė tė pasurive minerare tė Kosovės.

“Kosova ka njė potencial tė konsiderueshėm tė mineraleve tė dobishme me vendburime me rezerva tė mėdha tė qymyrit, hekurit, nikelit, plumbit, zinkut dhe argjendit. Nė Kosovė janė zbuluar gjithashtu edhe paraqitje dhe vendburime tė kromit, boksitit, bakrit, manganit, magnezit, si dhe shumė minerale tė tjera, tė cilat mund tė rivlerėsohen pėr t’i pėrmbushur standardet e klasifikimit ndėrkombėtar. Hulumtimet duhet tė shtohen dhe zgjerohen”, ka thėnė ai.

Sipas Rexhajt, kohėve tė fundit ėshtė vėnė re rigjallėrimi i guroreve tė vogla. Pėr mė tepėr, siē ka thėnė ai, ngritja e ēmimeve nė tregjet ndėrkombėtare tė mineraleve jep perspektivė tė mirė pėr zhvillim, punėsim dhe rritje ekonomike nė disa segmente tė kompleksit “Trepēa” dhe nė miniera tjera nė Kosovė.

Sektori minerar nė Kosovė ende rregullohet sipas rregulloreve nga koha e qeverisjes sė UNMIK-ut, pėrfshirė Rregulloren me nr. 2005/2 mbi themelimin e Komisionit tė Pavarur tė Minierave dhe Mineraleve (KPMM) dhe Rregulloren me nr. 2005/3 mbi “Minierat dhe Mineralet nė Kosovė”. Qeveria e Kosovės vitin kaluar ka miratuar Projektligjin pėr miniera, dhe strategjinė minerare tė Kosovės 2010-2025.

Grupi punues pėr ristrukturimin e sektorit minerar deri tani ka mbajtur dy takime dhe ėshtė pajtuar qė fillimisht tė krijohet njė “data room” i pėrbashkėt pėr tė gjithė pjesėmarrėsit.

“Qėllimi kryesor i grupit punues ėshtė qė tė pėrgatisė njė platformė tė detajuar dhe tė argumentuar tė hapave qė duhet tė ndiqen pėr tė ristrukturuar sektorin minerar dhe nė veēanti kompleksin “Trepēa” pėr ta zhvilluar atė me investime private nė formėn e partneriteteve publike-private”, ka thėnė Rexha.

Grupi Punues do tė ketė si detyra kryesore qė tė identifikojė, tė vlerėsojė potencialet ekonomike tė aktiviteteve fitimprurėse tė kompleksit “Trepēa”, t’i identifikojė problemet dhe pengesat pėr ristrukturimin dhe zhvillimin e “Trepēės”, t’i identifikojė opsionet pėr ristrukturimin e “Trepēės”, nė mėnyrė qė tė kėrkohet korporatizimi i atyre bizneseve tė cilat do tė mund tė zhvilloheshin me sukses me anė tė investimeve, si dhe tė propozojė pėr MEM-in dhe Qeverinė njė plan konkret tė masave dhe aktiviteteve qė duhet tė merren nga Qeveria, AKP-ja dhe Kuvendi pėr ta mundėsuar ristrukturimin e “Trepēės”, shoqėruar ky plan me afatet kohore pėr realizimin e aktiviteteve dhe institucionet pėrgjegjėse pėrkatėse.

“Nė kuadėr tė Task Forcės, tė pėrgatitet pėr Qeverinė njė propozim integral me disa opsione tė vlerėsuara mirė pėr mundėsitė pėr ristrukturimin e kompleksit “Trepēa” ashtu qė ai tė pėrgatitet pėr tė tėrhequr investime private nė kuadėr tė partneriteteve publiko-private”, ka thėnė Rexha.

Ai ka thėnė se grupi punues do tė vlerėsojė edhe mundėsitė dhe do tė pėrgatisė studimet e nevojshme ekonomike dhe mjedisore pėr arritjen e partneriteteve publiko-private, duke filluar nga bizneset me potencial tė qartė fitimprurės tė kompleksit “Trepēa”, por edhe tė atyre jashtė tij.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,20757
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:24.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2017
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.