Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.6.2010, 19:28   41
Citim:
Qeveria e merr “Trepēėn”

Minierat e “Trepēės” ka mundėsi qė tė shpėtojnė nga “pa therė nė kėmbė” dhe brenda pak kohėsh tė dalin nga moratoriumi i vendosur nga Dhoma e Veēantė e Gjykatės Supreme tė Kosovės.

Sipas njė dokumenti qė posedon gazeta “Zėri”, prej tyre fillimisht do tė krijohen disa shoqėri aksionare, ku pronar i vetėm i aksioneve do tė jetė Qeveria e Kosovės, e mė pastaj do tė pėrgatiten pėr investime private nė kuadėr tė partneriteteve publiko-private.

Kjo qasje buron edhe nga strategjia pėr minierat, por edhe nga fokusi qė ka “forca mbėshtetėse” (task force), e cila duhet tė ofrojnė zgjidhje pėr tėrė kompleksin xehetar e metalurgjik.

Kompleksi “Trepēa” ėshtė nėn moratorium qė nga viti 2006. Nė kohė kur ėshtė marrė ky vendim, thuhej se qėllimi i tij ėshtė riorganizimi dhe aftėsimi i saj pėr afarizėm tė qėndrueshėm. Por, nuk pėrjashtohej as mundėsia e likuidimit, pėr shkak tė kėrkesave tė mėdha tė atyre qė e kishin kredituar “Trepēėn” nė periudhėn ndėrmjet vitit 1990 -1999.

Edhe pse ish-gjiganti kishte statusin e ndėrmarrjes shoqėrore, Agjencia Kosovare e Mirėbesimit, ndaj saj kishte njė strategji tjetėr, mbase edhe pėr shkak tė presionit nga kompanitė e mėdha ndėrkombėtare qė pretendojnė se aty kanė pronėsi. Mirėpo, pos vendimit pėr moratorium nuk ėshtė bėrė asnjė veprim drejt tejkalimit tė kėsaj bllokade, pa marrė parasysh se kanė kaluar tė gjitha afatet e pėrmendura.

Meqenėse pasuritė minerare janė mbėshtetje e rėndėsishme pėr ardhmėrinė e Kosovės, qeveria ėshtė fokusuar tė gjejė zgjidhje pėr aktivizimin e tyre, por nė tė njėjtėn kohė pretendentėve tė mos ua bllokojė mundėsinė qė tė kėrkojnė tė drejtat e tyre.

Fillimisht “forca mbėshtetėse” do tė ofrojė konceptin e ristrukturimit pėrmes korporatizimit tė bizneseve tė “shėndosha”, tė cilat mund tė zhvillohen pėrmes investimeve private. Kjo nėnkupton se rreth “Trepēės” nė mėnyrė paralele, do tė zhvillohen dy procese.

Pėrmes procesit tė parė, krijohet korporata e re. Mirėpo, ndėrmarrja e vjetėr nuk do tė shuhet si subjekt juridik dhe tė gjithė pretendentėt kėrkesat duhet t’ia adresojnė asaj. Nė kėtė mėnyrė korporata ėshtė e liruar nga bagazhi historik, por edhe nga asetet e “sėmura”, tė cilat mund tė likuidohen.

Pėrmes procesit tė dytė bėhet ndarja e njėsive biznesore qė mund tė konsolidohen dhe e atyre qė nuk premtojnė biznes fitimprurės. Kėto tė parat marrin statusin e shoqėrisė aksionare dhe pėrgatiten pėr palikimin e formulės “PPP”.

Sipas dokumentit kėtij procesi do t’i nėnshtrohen kryesisht minierat ekzistuese dhe flotacionet, por jo edhe njėsitė e tjera pėr pėrpunimin e koncentratit tė metaleve.

Njėkohėsisht resurset minerave tė zhvilluara, apo edhe ato qė ende nuk eksploatohen, tė cilat shpallen “zona me interes” do t’iu jepen pėr shfrytėzim kėtyre kompanive.

Pėr tė arritur deri nė kėtė fazė, fillimisht Kuvendi i Kosovės duhet tė miratojė Strategjinė 2010-2015. Nė fakt ajo ėshtė strategji pėr “Trepēėn”, meqenėse ēėshtja e minierave tė linjitit determinohet me dokumentet pėr energjetikėn.

Miratimi i kėtij dokumenti hap rrugėn pėr kompletimin e akteve ligjore e nėnligjore, tė cilat do tė mundėsonin ndryshime nė statusin pronėsor tė korporatės sė re – “Trepēa”.

http://www.zeri.info/artikulli/2/8/8...-merr-trepcen/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.8.2010, 22:06   42
Citim:
Nė Burrel sė shpejti nė punė uzina e ferrokromit

Minatorėt e kromit nė Burrel kėrkojnė vėnien nė punė tė uzinės sė ferrokromit, duke u dhėnė mundėsi qė tė kenė vende tė sigurta pune.

Pas deklaratave tė sindikatės pak ditė mė parė, ka reaguar kompania austriake, e cila garanton vėnien nė punė tė uzinės.

Brenda muajit gusht, sikurse ishte planifikuar, u plotėsua investimi dhe vėnia nė prodhim tė plotė tė tė gjitha reparteve dhe tė tre furrnaltave tė kromit nė Elbasan.

“Mendohet qė tė rifillojė tė marrė jetė brenda njė kohe shumė tė shkurtėr edhe puna nė uzinėn e ferrokromit nė Burrel”, u shpreh kompania koncesionare. Punonjėsit mbajtėn qėndrim edhe pėr kushtet ekonomike, por kompania sqaron se pavarėsisht prodhimit, pa pėrjashtim, stafi i uzinės po paguhet 50% tė pagės prodhuese tė tyre.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=75556
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.10.2010, 22:42   43
Citim:
Ligjvėnėsit shqyrtojnė ristrukturimin e “Trepēės”

Prishtinė, 4 tetor - Nė mbledhjen e sotme tė Komisionit pėr Ekonomi, Tregti, Industri, Energjetikė, Transport dhe Telekomunikacion tė Kuvendit tė Kosovės, tė kryesuar nga Myzejene Selmani, kryetare, u shqyrtua Strategjia minerare e Republikės sė Kosovės pėr periudhėn 2010-2025. Komisioni shqyrtoi edhe planin pėr ristrukturimin e kombinatit metalurgjik ”Trepēa” dhe pėrgatitjen e tij pėr tėrheqje tė investimeve.

Strategjinė minerare tė Republikės sė Kosovės pėr periudhėn 2010-2025, anėtarėt e Komisionit e vlerėsuan unanimisht dokument tė pėrgatitur mirė, por qė ėshtė ofruar me vonesė nga Qeveria.

Edhe planin pėr ristrukturimin e “Trepēės” dhe pėrgatitjen e tij pėr tėrheqje tė investitorėve, anėtarėt e Komisionit e vlerėsuan tė mirė, duke e konsideruar pjesė integrale tė strategjisė afatgjate pėr miniera dhe minerale. Pas debatit lidhur me kėto dokumente tė ofruara nga Qeveria, Komisioni vendosi qė para se tė bėjė rekomandimet, gjatė ditėve nė vijim tė organizojė dėgjim publik, njofton Zyra pėr media dhe marrėdhėnie me publikun e Kuvendit te Kosoves.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,36192
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.4.2011, 11:46   44
Citim:
AKP kundėrshton likuidimin e Trepēės

Agjencia Kosovare e Privatizmit ka kundėrshtuar sot vendimin e Odės sė Veēantė tė Gjykatės Supreme qė Kompleksi industrial “Trepca” ta emėroj njė administrator, i cili do ta pėrgatiste ndėrmarrjen pėr likuidim.

Kryetari i Bordit tė Drejtorėve tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit, Dino Asanaj, theksoi se Kompleksi Industrial "Trepēa", nuk ėshtė shfrytėzuar asnjėherė prej shqiptarėve. Kėto konstatime ai i ka bėrė gjatė njė takimi me media pas mbledhjes sė bordit tė AKP-sė.

Asanaj ka kėrkuar nga Oda e Veēantė e Gjykatės Supreme shtyerje tė emėrimit tė administratorit tė ri pėr “Trepēėn”, duke e arsyetuar kėtė me afatin e shkurtėr tė pėrcaktuar nga gjykata.

Likudimi i kėtij kompleksi industrial ėshtė kundėrshtuar edhe nga anėtari tjetėr i bordit tė AKP-sė, Bahri Shabani.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=47139&mf2k9exd1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2011, 17:12   45
Citim:
Ligj pėr ringjalljen e Trepēės

Mitrovicė - Gjiganti metalurgjik Trepēa nė Mitrovicė vazhdon tė pėrballet me barriera tė shumta.

Autoritetet nuk e kanė ende tė qartė nėse do tė privatizohet apo rivitalizohet ky kompleks. Nė anėn tjetėr, udhėheqės tė kėsaj ndėrmarrjeje dhe deputetė nė Kuvendin e Kosovės kėrkojnė qė tė miratohet sa mė shpejt Ligji pėr Trepēėn, e pastaj tė shqyrtohen format alternative pėr rigjallėrimin e saj.

Kompleksi industrial Trepēa qė gjendet nė Mitrovicė, vazhdon tė pėrballet me probleme tė natyrės juridike, politike dhe ekonomike. Pėr tė zgjidhur kėto probleme, sė pari duhet tė fillohet nga pikėpamja juridike, nė mėnyrė qė tė funksionalizohet edhe ēėshtja ekonomike, thonė udhėheqės tė kėtij kompleksi.

Menaxheri i kėsaj ndėrmarrjeje, Ferat Shala, thotė se vetėm miratimi i Ligjit pėr Trepēėn, do tė mundėsonte eliminimin e barrierave, me tė cilat aktualisht ballafaqohet ky kompleks. Shala, megjithatė, shpreson se ky ligj do tė miratohet brenda disa muajsh, pasi tregon se pėrfaqėsues tė kėsaj ndėrmarrjeje, nė bashkėpunim me institucionet vendore, tashmė e kanė iniciuar kėtė projektligj.

“Konsideroj se Ligji pėr Trepēėn do tė zgjidhte njė pjesė tė problemeve, njė pjesė tė moratoriumit dhe do ta orientonte qartė perspektivėn zhvillimore tė ndėrmarrjes Trepēa”, thotė Shala. /start-telegrafi/

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/37984/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 18:47   46
Citim:
Komisioni pėr Zhvillim Ekonomik vizitoi kombinatin Trepēa

Anėtarėt e Komisionit pėr Zhvillim Ekonomik, Tregti, Industri, Energjetikė, Transport dhe Telekomunikacion i Kuvendit tė Kosovės kanė vizituar kombinatin metalurgjik Trepēa dhe kanė takuar stafin menaxhues tė ndėrmarrjes nė krye me Ferat Shalėn, drejtor i kombinatit dhe drejtori i Bordit tė KPMM-sė, Ahmet Tmava.

Gjatė kėtij takimi, anėtarėt e Komisionit u interesuan pėr rolin qė duhet luajtė Komisioni dhe Kuvendi i Kosovės, nė mėnyrė qė kombinatit t'i krijohen mundėsi mė tė mėdha tė zhvillimit. Fillimisht, drejtori Shala para anėtarėve tė Komisionit paraqiti njė historik tė shkurtėr tė kombinatit.

Lidhur me kėtė ai tha se hulumtimet e para gjeologjike kanė filluar nė vitin 1924 nga gjeologėt anglezė. Ai mė pas vijoi me historikun e kėtij kombinati duke thėnė se dy vite mė vonė ( mė 1924), nė Londėr formohet njė shoqėri aksionare e njohur me emrin "Trepēa Mines Limited", e cila merr nė koncesion shfrytėzimin e kėtij vendburimi minerarė pėr 50 vjet.

Ndėrkaq, nė vitin 1930, pėrkujtoi drejtori Shala, fillon prodhimi provues i minirealizimeve tė sulfurit dhe plumbit. Duke folur pėr ecuritė e prodhimit tė kombinatit Trepēa, Shala pasqyroi me shifra gjithė tė arriturat e kombinatit qė nga themelimi i tij deri nė ditėt e sotme.

Duke folur pėr gjendjen nė tė cilėn aktualisht ėshtė kombinati, drejtori i kombinatit vuri nė pah njė varg pengesash. Me kėtė rast ai u bėri apel anėtarėve tė Komisionit dhe Kuvendit tė Kosovės qė tė ndėrmarrin masa pėr kapėrcimin e tyre.

Ndėr sfidat mė tė rėnda me tė cilat ballafaqohen ata, ai vuri nė dukje faktin qė: "kombinati Trepēa gjendet nėn memorandumin ndėrkombėtar me vendim tė Gjykatės sė Posaēme".

Sipas kėtij memorandumi, vijoi Shala, kombinati nuk mund tė realizojė kontrata me as njė palė tjetėr, dhe e keqja mė e madhe tha ai, ėshtė se me kėtė memorandum nuk ėshtė i definuar pronari i kombinatit.

Duke folur pėr gjendjen nė miniera, Shala tha se ato janė tė dėmtuara shumė, me pajisje tė korozuara dhe jashtė sistemit tė prodhimit. Nė gjendje jo tė mirė tha ai, ėshtė edhe industria pėrpunuese e metaleve. Pėr kėto shkaqe kėmbėnguli Shala, Kuvendi i Kosovės duhet miratuar sa mė shpejtė Strategjinė minerare tė Republikės sė Kosovės, tė propozuar nga stafi menaxhues i kombinatit Trepēa dhe KPMM-ja, e cila parasheh ristrukturimin e Trepēės dhe pėrgatitjen e tij pėr tėrheqje tė investitorėve. Anėtarėt e Komisionit bėnė vizitė nė ndėrmarrjet e kombinatit.

Me kėtė rast ata vizituan Fabrikėn e Akumulatorėve, Repartin e Baterive Industriale, minierėn e Stari Tėrgut, Muzeun e Mineraleve, Sistemin e Hidrombushjes dhe Flotacionin e minierės. Pas kėsaj, anėtarėt e Komisionit siguruan stafin udhėheqės tė kombinatit Trepēa, se do tė mbėshtesin pėrpjekjet e tyre pėr zhvillimin e kombinatit, nė tė gjitha format nė kuadėr tė mundėsive qė posedon Komisioni.

http://www.botasot.info/def.php?category=43&id=122912
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2011, 09:00   47
Citim:
Alibali: Tė punėsuarit sot nė miniera, 7200 persona

Zv/ministri i Ekonomisė, Neritan Alibali, ėshtė shprehur qė sektori mineral nė Shqipėri ėshtė njė sektor i cili sot prodhon 20% mė shumė se vitet e kaluara.

Sipas Alibalit, nė kėtė sektor janė bėrė shumė investime, si dhe numri i tė punėsuarve nė kėtė sektor ka shkuar nė 7200 persona.

Alibali theksoi gjithashtu se ligji pėr sektorin mineral, ka nė thelb tė tij, disiplinimin e kėtij sektori.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=17105
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2011, 13:28   48
Citim:
Kombinati "Trepēa" me shumė probleme, arrin tė prodhojė

Kombinati metalurgjik “Trepēa” nė Mitrovicė, ende pėrballet me probleme tė mėdha tė trashėguara nga e kaluara. Pjesa jugore e minierave funksionon e ndarė nga ajo veriore. Dy minierat qė menaxhohen nga shqiptarėt, miniera e Stantėrgut dhe e Kishnicės janė pėrgatitur pėr prodhim dhe me angazhimin e menaxhmentit dhe punėtorėve, muajin e kaluar ėshtė arritur njė prodhim rekord, krahasuar me tėrė periudhėn e pasluftės, thotė Beqir Maliqi, drejtor i minierės sė Stan Tėrgut:

“Kemi prodhuar rreth 11 mijė e 400 tonė, qė ėshtė prodhimi mė i madh nė kohėn e pasluftės. Nėse e krahasojmė me vitin 2008, kemi pasur rritje prej 29 pėr qind rritje tė prodhimit. Po bėjmė pėrpjekje, dita ditės, tė pėrmirėsojmė gjendjen nė minierė edhe rritjen e prodhimit. Planifikojmė rritjen e prodhimit pėr 20 pėr qind krahasuar me vitin paraprak”, thotė Maliqi.

Por, Trepēa, dikur thesari i ish-Jugosllavisė, por, pjesėrisht edhe i shteteve perėndimore, tani qė menaxhohet nga strukturat vendore, nuk po ndikon nė zhvillimin ekonomik tė Kosovės. Ferat Shala, menaxher i minierave nė pjesėn jugore, thotė se meqė nuk funksionojnė metalurgjia e plumbit nė Zveēan dhe metalurgjia e zinkut nė Parkun Industrial nė Mitrovicė, janė tė detyruar qė kapacitetet prodhuese t’i realizojnė deri nė fazėn e koncentrateve, tė cilat i plasojnė nė tregun botėror.

“Vitin qė kemi lėnė, kemi pasur bashkėpunim me njė kompani nga Zvicra, “Glenkor”, e qė aktualisht jemi nė fazėn e pėrzgjedhjes sė re pėr kėtė vit kalendarik, qė do tė punojmė gjatė kėtij viti. Kėtė vit nuk kemi eksportuar pėr arsye tė caktuara strategjike tė menaxhmentit, qė nė kėta muajt e parė tė pranverės pėrcillen me ulje tė ēmimeve tė metaleve nė bursėn botėrore dhe po presim qė kah mesi i muajit tė ardhshėm tė fillojmė me eksportet tona nė tregun evropian dhe botėror”, shpjegon Shala.

Me qėllim tė adresimit tė problematikės sė sektorit minerar, veēmas tė Trepēės, Qeveria ka krijuar njė task-forcė ndėrinstitucionale. Kryesuesi i kėtij grupi, Zėvendės/ministri i Energjisė dhe Minierave, Blerim Rexha, thotė se qėllimi kryesor i kėsaj task-force ėshtė qė t’i propozojė Qeverisė disa solucione pėr ristrukturimin e sektorit minerar nė Kosovė:

Ndryshe, nga viti 1978 deri nė vitin 1985, Trepēa ka qenė nė kulm tė prodhimit. Janė prodhuar rreth 86 mijė tonė plumb tė cilėsisė sė lartė, janė prodhuar rreth 50 mijė tonė zink tė cilėsisė sė lartė, rreth 104 mijė kilogram argjend dhe prej 280 deri nė 480 kilogram ari, brenda vitit.

Sipas disa hulumtimeve, Trepēa, ka ndėrmjet 50 deri nė 58 milionė tonė rezerva tė njohura tė plumb-zinkut nė tėrė territorin e Kosovės”.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=37551
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2011, 23:11   49
Citim:
Pezullim i pjesshėm i lejes pėr shoqėrinė koncesionare ACR Albania

Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės sė Shqipėrisė, vendosi sot pezullimin e pjesshėm tė lejes minerare pėr shoqėrinė koncensionare ACR Albania, pas raportit tė hartuar nga Grupi i Punės sė ngritur nga METE, pėr kontrollin e aktivitetit minerar tė kėsaj shoqėrie koncensionare.

Pezullimi i pjesshėm i lejes minerare tė shoqėrisė ACR ėshtė vendosur vetėm pėr Zonėn D dhe do tė vazhdojė deri sa tė plotėsohen mangėsitė e konstatuara nga AKBN dhe RISHM-i.

Nė urdhrin e firmosur sot nga Ministri i METE thuhet se, kėto mangėsi lidhen me sigurinė nė punė dhe kushtet e shfrytėzimit, pėr punimet qė kryhen nė zonėn e rrezikshme, problemet lidhur me ujėrat qė lidhen me kėtė zonė, shėndetin e punonjėsve, problemet mjedisore etj, tė pėrcaktuara kėto nė Raportin shoqėrues tė strukturave pėrgjegjėse tė parashikuara nė Ligjin Nr.10 304, datė 15.7.2010 “Pėr Sektorin Minerar nė Republikėn e Shqipėrisė”.

Vendimi pėr pezullimin e pjesshėm tė lejes minerare tė shoqėrisė ACR ėshtė marrė pas raportit tė paraqitur nga Grupi i Punės, i cili u krijua me urdhėr tė Ministrit tė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, pėr kontrollin e realizimit tė marrėveshjeve koncesionare tė dhėna pėr shoqėrinė ACR.

Nė bazė tė urdhrit tė Ministrit, nr. 501 datė 04.07.2011, grupi i punės pėr kontrollin e realizimit tė marrėveshjes koncensionare tė shoqėrisė Darfo spa (ACR) ku u pėrfshi aktiviteti minerar i shoqėrisė koncensionare pėr periudhėn 2010-2011. Gjithashtu, Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės vendosi sot edhe shpalljen si tė pavlefshme tė marrėveshjeve nėnkontraktore qė shoqėria ACR Albania ka lidhur pėr Zonėn D.

Nė urdhėr thuhet se, fillimi i punės nė zonėn D do tė kryhet vetėm nga Koncesionari dhe jo me nėnkontraktorė, pasi tė jetė paraqitur njė projekt i qartė teknik i miratuar nga AKBN dhe RISHM, si dhe pasi tė jenė kryer detyrat e pėrcaktuara mė lart.

Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės garanton se do tė zbatojė me rigorozitet ligjin dhe tė gjithė dispozitat e tij pėr sa i pėrket zbatimit tė marrėveshjeve koncensionare.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=128808
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2011, 17:48   50
Citim:
Rritet prodhimi nė “Trepēė”

Postuar mė, 31 korrik 2011 - Gjashtėmujori i parė i kėtij viti, pėr minierat e "Trepēės" ka rezultuar me njė rritje prodhimi prej 30 pėr qind. Zyrtari pėr informim nė "Trepēė", Bislim Muqaj, tha se trendi pozitiv i kėtyre dy-tre viteve tė fundit qė ka mbretėruar nė ndėrmarrje po vazhdon me ritme edhe mė tė shpejta edhe kėtė vit.

"Nė gjashtė muajt e parė tė kėtij viti, minatorėt e minierės sė Stan Tėrgut kanė nxjerrė nga miniera 60.258 tonė xehe, apo 31.34 pėr qind mė shumė se sa nė tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar", ka thėnė Muqaj.

Sipas Muqajt, rritje prodhimi nė nxjerrjen e xehes ka pasur edhe nė minierėn e Artanės, ku janė nxjerrė 22.228 tonė xehe gjatė kėtij gjysmė viti qė shprehur nė pėrqindje, i bie 27 pėr qind mė shumė, krahasuar me gjashtėmujorin e vitit 2010.

Muqaj tha se ekspertėt e ndėrmarrjes "Trepēa" dhe stafi menaxhues i saj, parashikojnė qė pėr vitin e ardhėm do tė ketė dyfishim tė prodhimit tė xehes. Kėto parashikime ata i bazojnė nė angazhimin e rreth 200 punėtorėve tė rinj nė minierat e "Trepēės", tė cilėt aktualisht po aftėsohen pėr punė nė miniera, pėrmes njė kursi trajnimi tremujor.

Sipas Muqajt, edhe minatorėt qė aktualisht po punojnė nė minierat e kėsaj ndėrmarrjeje janė tė motivuar pėr punė si rezultat i pėrmirėsimit tė kushteve tė punės dhe rritjes sė pagave nė vazhdimėsi.(a.j)

http://www.gazetalajm.info/ekonomi/1...himi-Trep.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.8.2011, 14:11   51
Citim:
ACR: Po na bėjnė presion, nuk do tė largohemi

Kompania austriake qė ka me koncesion minierėn e kromit nė Bulqizė dhe njė pjesė tė konsiderueshme tė industrisė minerare nė Shqipėri u hodh dje nė kundėrsulm publik ndaj minatorėve tė ngujuar nė grevė, duke deklaruar se ndaj kėsaj kompanie po bėhet presion, por se gjithsesi, ajo nuk ka ndėrmend tė largohet nga vendi.

“Unė jam e vendosur tė qėndroj nė Shqipėri pėr tė vazhduar zhvillimin si nė minierėn ashtu dhe nė furrėn shkrirėse. Megjithatė, personave qė kanė sulmuar fizikisht drejtuesin dhe administratorin tim, unė nuk do t’i jap kurrė mundėsinė e negociatave. Tė jeni tė sigurt qė kurrė nuk do tė lejoj qė pėrfaqėsuesit e sindikatės tė kėrcėnojnė me pėrmbytjen e minierės apo tė kėrcėnojnė pėr tė ndryshuar drejtuesin dhe administratorin tim tė minierės. Ata kurrė nuk do tė lejohen tė ndėrhyjnė nė vendimet e mia”, deklaroi Rohtraut Skatsche-Depisch, bashkėpronare e kompanisė, nė njė komunikatė pėr mediat.

ACR, qė bleu kompaninė “Darfo”, e cila e mori fillimisht minierėn me koncesion nga qeveria shqiptare nė vitin 1999, u gjobit nga Ministria e Ekonomisė disa ditė mė parė me 56 milionė lekė, (560 mijė USD), pėr mosrealizim investimesh, ndėrsa njė pjesė e kontratės koncesionare u pezullua. Sipas ministrisė, kompania ka investuar 3 milionė dollarė nė vitet 2007-2008, nga 3.4 milionė qė duhej tė kishte investuar sipas kontratės koncesionare. Por ARC thotė se ka investuar dhjetė herė mė shumė.

“Ne kemi investuar tek ACR mbi 30 milionė euro. Elbasani ėshtė nė gjendjen mė tė mirė e Burreli ėshtė i gatshėm pėr fillimin e procesit prodhues. Ne jemi duke pritur vetėm lidhjen me energji elektrike nga CEZ dhe Klosi ėshtė po ashtu thuajse i gatshėm pėr tė filluar operacionet pėrpunuese. Nė minierėn e Bulqizės, jemi duke investuar nė aksin hyrės dhe kemi blerė dy makineri transportuese (ngritėse)”, deklaroi bashkėpronari Rudolf Skatsche.

Kompania ėshtė pėrballur me njė grevė qė po zgjat prej javėsh dhe qė u pėrshkallėzua nė ditėt e fundit me grevė urie nė thellėsi tė nėntokės. Bisedimet me minatorėt nuk e kanė zgjidhur problemin.

Nė pėrpjekje pėr tė fituar besimin e publikut, ACR publikoi dje tė dhėnat mbi fondin e vet tė pagave. Sipas saj, 580 tė punėsuarit nė kėtė kompani kanė paga qė variojnė nga 43 mijė nė 80 mijė lekė, ndėrsa paga mesatare ėshtė 50 mijė lekė.

“Pėr sa i pėrket rritjes sė pagave, do tė doja t’ju kujtoja se nė vitin 2007 punonjėsit e mi patėn rritje tė rrogės nė njė masė prej 50%. Ēdo vit inflacioni ėshtė mbuluar nė mėnyrė tė tillė qė nga viti 2007 e deri mė sot, ka rritje tė pagave 70% nė total. Do tė doja tė pėrmendja faktin qė punėtorėt nė Bulqizė po marrin rrogat mė tė larta krahasuar me tė gjithė punėtorėt e industrisė sė rėndė nė Shqipėri, e madje edhe nė tė gjithė rajonin”, - thotė ACR.

Minatorėt e ngujuar nė grevė kanė pėrpiluar njė listė kėrkesash, mes tė cilave edhe rritje pagash. ACR thotė se ka pranuar tė diskutojė pėr rritje pagash, por sipas saj, sindikata po pengon negociatat pasi nuk po i informon minatorėt pėr ēfarė diskutohet.

“Unė kam qenė e gatshme edhe tani pėr tė marrė parasysh njė rritje tė mėtejshme tė pagave pėr minatorėt e mi. Pyeta bordin tim dhe drejtuesin pėr tė pasur bisedime me pėrfaqėsuesit e sindikatave, por pėr fat tė keq, pa sukses. Ėshtė njė turp qė sindikata pėrfaqėsuese tė parandalojė punėtorėt dhe familjet e tyre nė Bulqizė tė pėrfitojnė nga kėto rritje page dhe tė pėrpiqet tė ndikojė tek ta nė vazhdimin e grevės dhe madje duke bllokuar minierėn. Mendoj se ėshtė krejtėsisht e gabuar qė qytetarėt e Bulqizės tė vuajnė nga njė sjellje e tillė e papėrgjegjshme dhe qė tė rrezikojnė minierėn e tyre”, deklaroi Skatsche-Depisch.

ACR i kėrkon qeverisė ndihmė pėr tė zgjidhur krizėn. “Unė jam nė pritje tė mbėshtetjes sė mėtejshme tė qeverisė shqiptare si njė investitor austriak nė kėtė situatė tė vėshtirė”, deklaron ACR.

Miniera e Bulqizės u zhvillua gjatė kohės sė komunizmit, kur u ndėrtua edhe qyteti i Bulqizės. Gjatė viteve ‘80 eksportimi i kromit u kthye nė njė burim mbijetese pėr qeverinė shqiptare, gjė qė solli edhe shfrytėzim pa kriter tė minierės, e cila falimentoi sė bashku me qeverinė shqiptare nė vitin 1990. Qeveria ia dha me koncesion njė kompanie tė panjohur italiane nė vitin 1999. Ndėrkohė, qyteti i Bulqizės pėrjetoi njė dekadė tė errėt papunėsie masive dhe vėshtirėsish ekonomike. Gjatė viteve tė fundit, ēmimi i kromit nė tregun ndėrkombėtar ėshtė rritur ndjeshėm dhe rrjedhimisht, edhe shfrytėzimi.

http://www.gazeta-shqip.com/aktualit...8a0f05f02.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.8.2011, 07:51   52
Citim:
ACR, apel minatorėve pėr bisedime, pėrjashton sindikatat

Kompania e kromit qė menaxhon minierat e Bulqizės, ACR u ka bėrė thirrje minatorėve tė futen nė bisedime pėr tė zgjidhur problemet e tyre. ACR kėrkon bisedime tė drejtpėrdrejta me punėtorėt dhe jo me drejtuesit e sindikatės Kol Nikolli dhe Taf Koleci.

“Nuk mund tė bisedojmė me elementė kriminalė dhe qė ushtrojnė dhunė, ndaj duam tė bisedojmė me punėtorėt drejtpėrdrejt", thekson kompania. Ndėrkohė, njė grup minatorėsh vazhdojnė tė jenė ende nė galeritė 1400 metra nėn tokė, duke vazhduar grevėn e urisė.

Kreu i Konfederatės sė Sindikatave Kol Nikolla shprehet se gjendja e minatorėve ėshtė tejet e rėndė, ndėrsa nė thellėsitė e galerive ka mungesė tė oksigjenit.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...rticle&id=2870

Citim:
Greva, reagon drejtuesi i ACR: Kol Nikolla po saboton negociatat

Bulqizė, 4 gusht 2011, NOA – Drejtori i pėrgjithsėm i ACR Giga Bedineishvili ka reaguar nė lidhje me grevėn e minatorėve tė Bulqizės.

Nė deklaratėn shpėrndarė mediave citohet se: “Unė udhėtova drejt Bulqizės me besimin dhe shpresėn se do tė bisedoja me minatorėt pėr problemet qė i shqetėsojnė, pa praninė e Kol Nikollės dhe pasuesve tė tij. Ndėrsa Kol Nikolla vendosi veton pėr tėe pėrfaqėsuar minatorėt, ėshtė mėse e qartė qė bisedimet tona po sabotohen nga keėta njerėz, interesi i tė cileėve ėshtė thjesht personal. Ata treguan sot se nuk dėshirojneė kurrsesi zgjidhjen e halleve dhe problemeve tė minatorėve.”

Nė ditėn e 11 tė grevės minatorėt sa vjen e rėndohen fizikisht, ndėrsa zgjidhja pėr ta ende nuk duket. Sakaq ndėr kėrkesat e minatorėve janė ulja e moshės sė pensionit, rritja e pagės nė masėn 40% si dhe pėrmirėsimi i kushteve tė punės.

http://www.noa.al/2011/08/greva-reag...on-negociatat/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2011, 15:38   53
Citim:
METE, ACR dhe minatorėve: Askush s’mund tė luajė me pasurinė

Tiranė, 6 gusht, NOA – Ministria e Ekonomisė Tregtisė dhe Energjetikės ka reaguar sot pėr situatėn e krijuar nė minierėn e Bulqizės, pas grevės sė minatorėve dhe qėndrimit tė kompanisė koncesionare ACR. “Miniera e Bulqizės ėshtė pasuri kombėtare dhe asnjė palė apo individ nuk duhet tė luaj pėr interesa personale me kėtė pasuri”, thuhet nė deklaratė e Ministrisė sė Ekonomisė.

Nė reagim theksohet se ky institucion po e ndjek me shqetėsim situatėn e krijuar dhe kushtet e rėnda nė tė cilat minatorėt po vijojnė grevėn.

Ministria thekson se marrėveshja mes palėve duhet tė arrihet nė bazė tė ligjeve nė fuqi.

“METE shpreh besimin e saj tė plotė se me pėrgjegjshmėri dhe seriozitet janė tė gjitha mundėsitė pėr tė arritur nėnshkrimin e njė marrėveshje, sipas legjislacionit nė fuqi dhe ligjit pėr koncesionet e huaja, qė t’i jap fund kėsaj greve urie dhe tė fillojė sa mė shpejtė aktiviteti normal nė minierėn e Bulqizės”, thuhet nė deklaratė.

Nga ana tjetėr, METE thekson se akuzat e ndėrsjellta mes palėve nė konflikt, nuk do tė sjellin zgjidhje e situatės.

“Ministria e Ekonomisė Tregtisė dhe Energjetikės, duke ndjekur me shqetėsim situatėn e rėnduar nė grevėn e urisė sė minatorėve tė Bulqizė, i’u bėnė thirrje negociatorėve , drejtuesve, minatorėve si dhe palėve qė akuzojnė njėra- tjetrėn, tė ndalojnė menjėherė lumin e akuzave tė ndėrsjellta qė po pėrpiqen ta ēojnė nė rrugė pa krye kėtė situatė”, thuhet nė reagimin e METE.

http://www.noa.al/2011/08/mete-acr-d...ine-kombetare/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.8.2011, 21:23   54
Citim:
KfI: Ndėrhyni pėr mbrojtjen e pronės

Tiranė, 10 gusht 2011, NOA – Alb Konfindustria i kėrkon nga institucioneve shtetėrore ndėrhyrjen e menjėhershme nė zbatim dhe me forcėn e ligjit pėr situatėn nė Bulqizė.

Nė deklaratėn zyrtare Alb Konfindustria e quan krejtėsisht tė paarsyeshme mosveprimin e deritashėm tė institucioneve shtetėrore pėr mbrojtjen e njė prej pasurive kombėtare mė tė mėdha tė Shqipėrisė sikurse ėshtė minerali i kromit si edhe njėkohėsisht mbrojtjen e tė drejtave ligjore tė koncesionarit privat.

“Mosveprimi i tejzgjatur i institucioneve pėrgjegjėse ėshtė goditje e drejtpėrdrejtė nė ndalimin sidomos tė investimeve tė huaja, aq shumė tė nevojshme pėr zhvillimin ekonomik tė vendit, duke u dhene shenjen e njė shteti, qė gjallon vetėm nė letėr dhe tė paaftė tė garantoj investimet e kryera nga biznesi”, thekson deklarata.

Sipas drejtuesve te Alb Konfindustria nėse nuk do tė veprohet me vendosmėri dhe qėndrueshmėri rasti i Bulqizes do tė ishte njė precedent shumė i rėndė pėr marrėdhėniet punedhėnės-punėmarrės nė gjithė Shqipėrinė me pasoja tė pallogaritshme ekonomike, sidomos nė kushtet e vazhdimit tė krizės sė tejzgjatur globale deri dhe nė kėrcėnimin e qėndrueshmėrisė shoqėrore tė vendit.

“Al Konfindustria duke respektuar plotėsisht si tė ligjshme kėrkesat e punėmarrėsve tė minierės sė Bulqizės pėr pagė dhe kushte mė tė mira pune, njėkohėsisht kundėrshton vendosmėrisht -vendin e zgjedhur, -mėnyrat dhe -mjetet me tė cilat kėrkojnė, qė tė arrijnė kėrkesat e tyre grevistėt. Eshtė e papranueshme, qė tė zgjidhen si vend i greves sė urisė galeritė e minierės, duke bllokuar krejtėsisht punėn me pasoja tė pallogaritshme financiare si edhe kėrcėnimet pėr shkatėrrimin e minierės sė Bulqizės, qė ėshtė njė prej pasurive kombėtare mė tė mėdha tė vendit pronė e tė gjithė shqiptarėve. Rivendosja e rendit tė shkelur publik duhet tė kryhet me vendosmėri dhe sa mė shpejt”, pėrfundon qėndrimi zyrtar i Konfindrustria-s.

http://www.noa.al/2011/08/bulqiza-bi...tjen-e-prones/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.9.2011, 21:06   55
Citim:
Qeveria mbyll tė gjitha minierat e Shqipėrisė

Tiranė, 6 Shtator 2011 NOA/ Rid Bulku – Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės vendosi sot revokimin e lejeve minerare pėr 55 shoqėri qė janė tė pajisura me leje minerare nė vendin tonė. Praktikisht kjo ėshtė mbyllje tė thuajse tė gjitha minierave nė vendin tonė pasi sipas burimeve nga METE, rreth 60 janė licencat e dhėna nga METE pėr shfrytėzim tė mirash minerare nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė.

Vendimi i ministrit tė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, z. Nasip Naēo, erdhi pas kontrolleve tė vazhdueshme qė janė zhvilluar mbi subjektet minerare nga ana e Agjencisė Kombėtare tė Burimeve Natyrore, nga tė cilat ka rezultuar se njė numėr i caktuar shoqėrish qė janė tė pajisura me leje minerare nuk pėrmbushin detyrimet ligjore pėr sektorin minerar.

Kontrollet e kryera kanė verifikuar se, shumė prej subjekteve minerare pėr tė cilat kanė nisur procedurat e revokimit tė lejeve minerare nuk kanė punuar dhe nuk punojnė, si dhe nuk kanė paraqitur programin vjetor tė aktivitetit pėr vitin 2011, si dhe pėr vitet paraardhėse.

Pėr kėtė arsye, sipas propozimeve tė AKBN-sė, ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės ka nisur procedurat pėr revokimin e lejeve minerare pėr 55 shoqėri, tė cilat janė njoftuar pėr njė vendim tė tillė. Brenda njė periudhė 30 ditore nga marrja e kėtij njoftimi, ministri vendos pėr revokimin e lejes minerare.

Nė njoftimet pėrkatėse qė iu janė dėrguar shoqėrive minerare, kėto tė fundit vihen nė dijeni pėr mosplotėsimin e detyrimeve ligjore, si mos realizimin e detyrimeve sipas neneve 56,57 dhe 59 tė Ligjit Minerar Shqiptar nr.7796, datė 17.02.1994, i shtuar dhe i amenduar, apo mos realizimin e detyrimeve sipas nenit 25 tė ligjit nr.10304, datė 15.07.2010 “Pėr Sektorin minerar nė Republikėn e Shqipėrisė“.

Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės duke u shprehur zyrtarisht pėr agjencinė NOA tha sot pasdite se ajo tė vijojė tė zbatojė me pėrpikmėri legjislacionin pėrkatės pėr sektorin minerar nė vend.

Shoqėritė minerare pėr tė cilat kanė nisur procedurat e revokimit tė lejes minerare:

Birti shpk
I.B.E SHPK
B.E.F SHPK
EDIL CONSTRUCTION SHPK
RRUGA URA ASFALTIM NR.2 ELBASAN
RAKIPI SHPK
L.FELEQI SHPK
INERTO & CO SHPK
MOLVA SHPK
LACE KOLI SHPK
TABAKU SHPK
MECJA SHPK
XBP SHPK
SHENGJERGJI SHPK
RENXA SHPK
KORCA SHPK
FABRIKA E TULLAVE PREZE
BLEDI-S SHPK
CEMETOS AGUILA SHPK
KEPI I DRAGOIT SHPK
LAMA SHPK
A & S ALBANIA SHPK
LESI SHPK
GRESI SHPK
ARJANI SHPK
KRASTA-C SHPK
STAVRO INERT SHPK
PALUSHI SHPK
KALTERSIA SHPK
A-91 SHPK
BABA-2007 SHPK
LUVAL SHPK
VJOSA SHPK
BOKA AXH SHPK
FEBA SHPK
HAMIT DYLI
BESA ALBANIA SHPK
ITALBA ASFALT SHPK
KIRCHBERGER SHPK
XHEKER SHPK
FUSHA SHPK
ALBAXENI SHPK
KATANA SHPK
MINERAL INVEST SHPK
PRESPA IMPORT EKSPORT SHPK
GLEJDIS SHPK
NDERTIMI KRISTIAN SHPK
PALMA SHPK
IN-EL-2001 SHPK
ECHOT SHPK
ALBANIA RESOURCES SHPK
ALB GRANITI SHPK
G.D.E. SHPK
RRUGA URA ASFALTIM NR.2

http://www.noa.al/2011/09/qeveria-mb...-e-shqiperise/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.9.2011, 21:53   56
Citim:
Arrestohen 13 shoferė serbė nė jug tė Mitrovicės

Mė shumė se dhjetė serbė janė arrestuar nė pjesėn jugore tė Mitrovicės nė terminalin e doganave dhe atyre u eshte caktuar masa e paraburgimit pėr 24 orė.

Kėshtu ka njoftuar ministri i Brendshėm Bajram Rexhepi. Mėsohet se fjala ėshtė pėr 13 shoferė tė sipėrmarrjes serbe Eurokop nga Rashka, tė cilėt eksportojnė koncentrat tė minierės Trepēa pėr nė Zvicėr.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=52014
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2011, 21:02   57
Citim:
Lirohen dhe dėbohen nga Kosova 13 shoferėt serbė

Gjykata e Vushtrrisė i ka liruar nga paraburgimi shoferėt e firmės “Eurokop” dhe iu ka caktuar masėn e dėbimit nga Kosova, njoftoi avokati i njėrit prej tė akuzuarve, transmeton Blic.

Gjykata pėrfundoi gjykimin e 13 shoferėve, tė cilėt ishin privuar nga liria nė terminalin doganor nė Mitrovicė para njė jave. Gjykata i shpalli ata fajtorė pėr veprėn penale Kalim i paautorizuar i kufirit shtetėror tė Kosovės. Gjykata iu shqiptoi dėnime individuale nė tė holla nė lartėsi prej 250 euro secilit.

Sa i pėrket kamionėve, ndėrkaq, avokati theksoi se kjo ēėshtje ėshtė e ndarė nga ndjekja penale e shoferėve, dhe se ajo do tė jetė objekt ose i procedurės doganore ose i ndonjė vepre tjetėr tė mundshme tė procedurės penale. /Koha/Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=17329
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.9.2011, 20:43   58
Citim:
Bulqizė, minatorėt arrijnė marrėveshjen me ACR

Lajmi ėshtė konfirmuar nga nėnkryetari i Konfederatės sė Minatorėve tė Shqipėrisė, Taf Koleci, i cili ėshtė edhe nėnshkruesi i marrėveshjes me ACR-nė.

Mėsohet se kompania ka pranuar tė rrisė pagat e minatorėve nė masėn 20%, tė pėrmirėsojė kushtet e punės, tė bėjė transparencėn e investimeve nė minerė, tė paguaje 22 ditėt e grevės si dhe do tu jepė pagėn e 13-tė.

Mėsohet se minatorėt kanė rėnė dakord qė tė mbetet nė detyre drejtori i minierės, njė nga kėrkesat qė prej disa ditėsh kishte penguar arritjen e marrėveshjes mes palėve.

Pas arritjes nė parim tė marrėveshjes, nesėr nė orėn 9 pritet nėnshkrimi i saj zyrtar si dhe ndėrprerja e grevės sė urisė. Minatorėt do t’i rikthehen punės ditėn e hėnė tė javės sė ardhshme nė orėn 7:00.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...hjen-me-acr-ne
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2011, 21:27   59
Citim:
Minierat, hiqet leja pėr 43 shoqėri

Mungesa e investimeve apo prodhimit nė plot 43 shoqėri minerare rrezikon lejen e tyre. Pas kontrolleve tė kryera nga ana e Agjencisė Kombėtare tė Burimeve Natyrore ka rezultuar se kėto shoqėri qė janė tė pajisura me leje minerare nuk pėrmbushin detyrimet ligjore pėr sektorin minerar.

“Kontrollet e kryera kanė verifikuar se, shumė prej subjekteve minerare pėr tė cilat kanė nisur procedurat e revokimit tė lejeve minerare nuk kanė punuar dhe nuk punojnė, si dhe nuk kanė paraqitur programin vjetor tė aktivitetit pėr vitin 2011, si dhe pėr vitet paraardhėse”, - njoftoi Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

Kjo ka qenė arsyeja pse vetė ministri Nasip Naēo ka vendosur nisjen e procedurave pėr revokimin e lejeve minerare pėr 43 shoqėri.

Sipas propozimeve tė AKBN-sė, ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės ka nisur procedurat pėr revokimin e lejeve minerare pėr 43 shoqėri, tė cilat janė njoftuar pėr njė vendim tė tillė. Brenda njė periudhė 30 ditore nga marrja e kėtij njoftimi, ministri vendos pėr revokimin e lejes minerare.

Nė njoftimet pėrkatėse qė iu janė dėrguar shoqėrive minerare, kėto tė fundit vihen nė dijeni pėr mosplotėsimin e detyrimeve ligjore, si mos realizimin e detyrimeve sipas neneve 56, 57 dhe 59 tė Ligjit Minerar Shqiptar nr. 7796, datė 17.02.1994, i shtuar dhe i amenduar, apo mosrealizimin e detyrimeve sipas nenit 25 tė ligjit nr.10304, datė 15.07.2010 “Pėr sektorin minerar nė Republikėn e Shqipėrisė”. METE do tė vijojė tė zbatojė legjislacionin pėr sektorin minerar nė vend.

Drejtoresha e Projekteve dhe Bashkėpunimit Ekonomik pranė kėsaj ministrie, Matilda Merxhani, ėshtė shprehur se kėto shoqėri nuk kanė respektuar kushtet kontraktuale dhe kanė mangėsi financimi pėr zhvillimin e projekteve.

Sipas saj, do tė penalizohen edhe 30 shoqėri tė tjera qė nuk kanė paraqitur nė kohė projekt-zbatimin e ndėrtimit tė HEC-eve. Nė Shqipėri numėrohen 101 kontrata koncesionare pėr ndėrtimin e 287 HEC-eve me njė kapacitet total gjenerimi prej 2 milionė e 500 mijė kilovat. Vlera totale e kėtyre investimeve arrin nė rreth 260 miliardė lekė. Kjo politikė vjen nė njė kohė kur edhe Kryeministri Sali Berisha pak ditė mė parė kėrkoi ndėshkim, deri nė heqje tė licencės, pėr shoqėritė qė nuk i janė pėrmbajtur kushteve kontraktuale.

Specialistė tė Repartit tė Inspektimit dhe Shpėtimit tė Minierave kanė inspektuar minierėn e kromit pėr tė inspektuar gjendjen funksionale tė minierės. Pas kontrollit specialistėt kanė arritur nė pėrfundimin se disa fronte pune nė minierė kanė nevojė pėr riparime, por ky subjekt mineral sipas tyre plotėson kushtet qė puna tė nisė normalisht. Sipas tyre, puna e tyre normalisht mund tė nisė nga dita e hėnė.


147 zona minerare pėr konkurrim

Ministri i Ekonomisė, Nasip Naēo, takoi njė delegacion tė rajonit Friuli Venezia Giulia. Sipas tij, brenda javės tjetėr do tė dalin pėr konkurrim rreth 147 zona minerare, nė krom, bakėr, hekur dhe nikel.

“Shumė shpejt do tė nxjerrim pėr privatizim kompaninė ‘Albpetrol’”, - tha ministri. METE ka nxjerrė pėr privatizim paketėn e aksioneve qė zotėron METE, me vlerė fillestare 34 milionė euro. Sė shpejti do tė privatizohen edhe hidrocentralet Bistrica 1, Bistrica 2, Ulėza e Shkopeti.

Shoqėritė minerare pėr tė cilat kanė nisur procedurat e revokimit tė lejes minerare:

1. LAMNICA shpk
2. MATRAKU shpk
3. ILIRI shpk
4. AFDA shpk
5. BABAJ shpk
6. EKOBETON shpk
7. XHULJO shpk
8. MEHILLAJ shpk
9. EL - TE - IN shpk
10. EL-DRAGAN shpk
11. ALIE - B shpk
12. ZOTAJ - Z shpk
13. F. BETON & CONSTRUKSION shpk
14. Ylberi shpk
15. S A T shpk
16. ALIE - B shpk
17. Rosho - Albania shpk
18. MILIS shpk
19. A & S - ALBANIA - 04 shpk
20. GJYLA shpk
21. RR. URA ASFALTIM NR.2 sha
22. HOAL shpk
23. XHULJO shpk
24. Elbasan Cement Factory shpk
25. GURI I BARDHE shpk
26. MEZURAJ shpk
27. MEZURAJ shpk
28. ILDI sha
29. Hasmuēa shpk
30. Arginert Sha
31. Taullau - X6 shpk
32. Mineral - Invest shpk
33. S.E.A shpk
34. Derrasa G shpk
35. Marei shpk
36. Biba-X shpk
37. Company Riviera 2008 shpk
38. ANK shpk
39. Arvo shpk
40. Salica shpk
41. Grifi-Xhiglent Albania shpk
42. Region shpk
43. Mrozi shpk

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72349

Citim:
U hiqet licenca, ndėshkohen 43 kompani minerare

Mos realizimi i detyrave tė opėrcaktuara nė ligj dhe nė kontratat pėrkatėse ka sjkellė penalizmin e 43 subjekteve private qė operojnė nė sektorin minerar. Ministri i Ekonomisė pas kontrolleve tė kryera nė terren ka firmosur revokimin e lejeve minerare qė janė dhėnė nė tė shkuarėn.

Ka qenė Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore qė ka informuar mbi situatėn, ku shumė prej subjekteve minerare nuk kanė pėrmbushur detyrimet ligjore. Menjėherė pas kėsaj tė gjitha subjekteve me probleme u ėshtė dėrguar njoftimi pėr revokimin e lejeve dhe u ėėshtė lėnė afat 30 ditor deri nė marrjen e vendimit pėrfundimtar. Subjektet minerare gjenden kryessht nė zonėn e Bulqizės, Tropojės, Hasit dhe Kukėsit, por revokim i lejes minerare ėshtė vendosur dhe pėr subjekte qė nxjerrin lėndė tė parė pėr prodhimin e ēimntos dhe operojnė nė karriera gurore.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...-minerare.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.10.2011, 21:46   60
Citim:
Reformimi i sektorit minerar, shpallen 36 zonat e para konkurruese

Sektori minerar nė vend do t’i nėnshtrohet njė reformimi pėrmes njė pakete tė re ligjore tė finalizuar nga Ministria e Ekonomisė.

Risitė e kėsaj pakete ligjore konsistojnė nė administrimin dhe shfrytėzimin mė racional tė tyre, por edhe nė transparencėn e lejedhėnieve dhe dixhitalizimin e tė dhėnave minerare.

METE parashikon pėr kėtė vit pėrfundimin e procedurave te konkurrimit pėr 151 zona minerare. Aktualisht janė shpallur 36 zonat e para konkurruese.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=19545
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.