Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.12.2009, 22:26   41
Citim:
Ēėshtja e emrit, Greqia bėn “kokė turku” shqiptarėt e Maqedonisė

Mediat greke flasin pėr marrėveshje sekrete mes Maqedonisė dhe Greqisė, me kusht spiunimin e shqiptarėve qė kanė kėrkuar ndihmė nga ambasada greke nė Shkup. Ambasada greke nė Shkup: Kishim presione pėr tė dhėnė lista. Reagon Bakojanis: Nuk ėshtė e vėrtetė

(...)

Sipas mediave greke nė fjalė, “ndihma” nėnkupton grupime shqiptarėsh qė kanė kėrkuar lehtėsim ekonomik, apo akoma edhe ushtarak, pėrkundėr Maqedonisė. Sipas tyre, bėhet fjalė pėr tė gjithė shqiptarėt qė kanė shkuar nė ambasadėn greke nė Shkup pas periudhės sė luftės nė Maqedoni, ēka sipas gazetarėve grekė, nėnkupton njė bashkėpunim tė ēuditshėm mes shqiptarėve dhe grekėve nė Maqedoni.

Kjo pjesė e pazarit nė marrėdhėniet mes dy vendeve ėshtė konfirmuar sipas gazetarėve tė vendit fqinj edhe nga ambasada greke nė Shkup, qė deklaroi se “kishin presione tė forta pėr tė dhėnė lista tė shqiptarėve qė vizitonin ambasadėn, tek njerėz afėr Milloshovskit”. Megjithatė, sipas kėtyre burimeve, mediat greke thonė se njė listė e tillė nuk ishte dhėnė ende.


Kjo marrėveshje sekrete, e cila nuk u finalizua, pas mospranimit nga ana e Maqedonisė, ėshtė kundėrshtuar nga ana e ish shefes sė diplomacisė greke. Me njė reagim tė menjėhershėm partia Demokracia e Re, qė sapo iku nga pushteti, deklaroi se njė propozim i tillė nuk ėshtė kryer kurrė.

“Pėr arsye parimore nuk komentojmė pėrmbajtjen e letėrkėmbimit tė klasifikuar tė Ministrisė greke tė Jashtme, – thuhet nė deklaratėn e partisė. – Asnjė qeveri greke nuk do tė mund dhe nuk mund tė pranojė ekzistencėn e njė gjuhe, identiteti apo kombi me gjasme maqedonase”.

http://www.standard-al.com/tekst.php?idt=24394
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.12.2009, 00:21   42
Citim:
Nė pritje tė vetos sė dytė greke

Maqedonia do tė pėrballet me bllokadėn e dytė greke pėr procesin e evrointegrimeve dhe kjo e dyta vjen nga Brukseli, pas asaj nė Bukuresht, kur u bllokuan aspiratat e anėtarėsimit nė NATO

Kėshilli i ministrave tė jashtėm tė vendeve anėtare tė BE-sė, sot nė Bruksel duhet ta definojnė konkluzionin lidhur me rekomandimin e KE-sė pėr caktimin e datės pėr fillimin e negociatave pėr anėtarėsimin e Maqedonisė nė Union.

Siē merr vesh agjencia e lajmeve INA, edhe pse njė pjesė e shteteve anėtare tė BE e mbėshtesin fillimin e negociatave, mungon konsensusi pėr kėtė ēėshtje, shkaku i kushtėzimeve greke dhe bullgare pėr zgjidhjen paraprake tė disa ēėshtjeve tė hapura.

Brukseli si opsioni mė real nė kėtė moment e shikon shtyrjen e pėrcaktimit tė datės, me ēka do tė evitoheshin pasojat e padėshirueshme tė vetos eventuale greke.

Kėshilli i ministrave tė jashtėm tė vendeve anėtare tė BE-sė gati se ka harmonizuar qėndrimet lidhur me miratimin e deklaratės pėrfundimtare qė do tė dal nga ky takim i nivelit tė lartė tė BE-sė, mirėpo nė kėtė dokument, sa i pėrket Maqedonisė ėshtė shkruar e keqja, se ky vend nuk mund tė marrė datėn pėr fillimin e negociatave pėr anėtarėsim, edhe pse pati shumė shpresė nė Shkup, se do tė ndodhė njė lajm i mirė, pas atij pėr heqjen e vizave. Nė dokumentin e miratuar pritet tė jepen konkluzione mbi procesin e zgjerimit tė BE-sė nė Ballkanin Perendimor.

Njė zyrtar i lartė i KE-sė ka deklaruar pėr agjencinė e lajmeve INA se gjėrat janė shumė tė qarta dhe se Shkupi s`ka ēka pret lajm tė mirė nga Brukseli.

“Gjėrat janė tė pastruara, nuk mund tė ketė dhėnie tė datės apo rekomandim pėr njė gjė tė tillė, sepse nuk ėshtė tejkaluar kontesti i emrit me Greqinė. Edhe pse u bėnė inkurajime dhe sinjale tė ndryshme pozitive, duke pasur parasysh angazhimin konkret tė kryeministrit tė ri grek, Papandreu, megjithatė Shkupi zyrtar nuk u tėrhoq nga vendimet kokėforta”, ka deklaruar zyrtari i lartė i Komisionit Evropian.

Krerėt e vendeve anėtare pas rezultatit negativ pėr Maqedoninė, pritet tė japin sinjale tė sėrishme qė problemi i emrit tė gjejė zgjidhje urgjente gjatė vitit tė ardhshėm midis dyja palėve, mirėpo duke mos pėrcaktuar afate konkrete. Maqedonia do tė pėrballet me bllokadėn e dytė greke pėr procesin e evrointegrimeve dhe kjo e dyta vjen nga Brukseli, pas asaj nė Bukuresht, kur u bllokuan aspiratat e anėtarėsimit nė NATO.


Edhe bullgarėt kundėr Shkupit

Pas Greqisė e cila hapur paralajmėroi se do ta bllokoj integrimin e Maqedonisė nė strukturat euroatlantike nėse nuk zgjidhjet ēėshtja e emrit, edhe Bullgaria ka dhėnė sinjale jo tė mira pėr Shkupin. Kryeministri i bullgar, Bojko Borisov deklaroi se Bullgaria do ti mbėshtes aspiratat e Maqedonisė pėr integrim nė NATO dhe BE nėse vendi i pėrmbushė kriteret e parapara pėr anėtarėsim. Borisov para deputetėve tė Parlamentit bullgar ka theksuar se Maqedonia nuk do ta ketė mbėshtetje bullgare pėr anėtarėsim nė strukturat euroatlantike nėse nuk i realizon kėrkesat Sofjes zyrtare.

Ai tha se Bullgaria ka pritur nga qeveria e Maqedonisė qė:

- tė vazhdojė thellimin e reformave nė tė gjitha sferat, pėrfshirė jurisprudencėn dhe ēėshtjet e brendshme;
- tė ndalojė urrejtjen ndaj Bullgarisė dhe bullgarėve, urrejtje qė vjen nga politikanėt dhe institucionet e shtetit, dhe ta heq atė nga kurikulat e librave e medieve,
- tė heq dorė nga tė gjitha kėrkesat e pakicave ndaj Bullgarisė nė pėrputhje me deklaratėn 1999;
- tė ndaloj fushatėn antibullgare nė organizatat ndėrkombėtare dhe forumeve tė ndryshme, zgjidhjen e kontesteve nė lidhje me historinė e pėrbashkėt dhe kulturėn e pėrbashkėt edhe festimet e datave historike dhe jubileve tė pėrbashkėta;
- tė firmoset sa mė shpejtė njė marrėveshje politike bazuar nė deklaratėn e vitit 1999.


http://www.ina-online.net/Default.as...b96409301&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.12.2009, 15:14   43
Citim:
Betejė e ashpėr pėr Maqedoninė nė Bruksel

Ministrat evropianė edhe pas debatit disaorėsh nuk arritėn qėndrim tė pėrbashkėt pėr ēėshtjen e Maqedonisė nė Bruksel.

Arsyeja pėr mospajtimet ėshtė kėrkesa e Greqisė. Maqedonisė t’i caktohet datė pėr negociata, vetėm pasi tė zgjidhet kontesti pėr emrin, ndėrsa projekt-versioni i Presidencės suedeze, parasheh qė debati pėr negociatat tė anulohet deri nė mars tė vitit 2010.

Pėr shkak tė mospajtimeve tė hapura, siē lajmėroi televizioni A1. vazhdimisht anulohet edhe konferenca pėr mediat qė fillimisht u caktua pėr nė ora 17:30.

Diplomatėt tė cilėt marrin pjesė nė debatin nė sallėn e madhe tė ministrave, informojnė se beteja ėshtė e ashpėr, ndėrsa ministrat refuzojnė tė paraqiten nė opinion, derisa zgjat debati pėr Maqedoninė.

Nė Bruksel do tė shkojė edhe kryeministri Nikolla Gruevski. Ai ėshtė ftuar nė konferencėn pėr Ballkanin Perėndimor, ku do tė mund drejtpėrdrejt partnerėve tė tij evropianė t’ua prezantojė ēėshtjen e Maqedonisė. /Makfaks/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4686
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2009, 09:42   44
Citim:
Episodi i dytė egocentrik me simbolet
Gėzim Podgorica

Shfaqja disi e “papritur” e kreut tė shtetit Ivanov nė sfond me njė stemė tė re, e cila as pėr delikatesė politike nuk ka kaluar kurrfarė diskutimi e promovimi, ėshtė njė tregues se karakteri multietnik i vendit vazhdon tė mos jetė i pranueshėm nė mendėsinė dhe formimin e drejtuesve tė shtetit maqedonas.

Kohė mė parė jo rastėsisht ngacmuam temėn e stemės sė shtetit, ndėrsa tani pas heqjes sė yllit shfaqet njė stemė tjetėr, ajo e presidencės , e cila pėr ironi jo vetėn qė befasoi publikun dhe politikėn, por anashkaloi karakterin themelor mbi tė cilin ėshtė ngritur dhe rri nė kėmbė Maqedonia.

Brishtėsinė e kėtij raporti e njohin dhe e pranojnė tė gjithė, brenda dhe jashtė vendit, megjithatė nuk po lėnė rast pa e sulmuar dhe atentuar atė segmente tė njohura tė politikės aktuale. Ky ėshtė atentati tjetėr i radhės, i cili me rezonacėn qė krijon, kėrkon tė ndezė njė konflikt tė panevojshėm.

Problemi nuk qėndron aspak pėr protagonizėm shqiptar, por pėr prezencė tė domosdoshme dhe raporte normale nė tė gjithė ato elementė qė simbolizojnė dhe pėrfaqėsojnė shtetin.

Ky karshillėk i hapur, nė radhė tė parė ndaj shqiptarėve tė cilėt janė pjesė themelore dhe e paneglizhueshme e formimit tė republikės sė Maqedonisė, pėr fat tė keq demonstron hapur atė se politika zyrtare e etnitetit nė shumicė vazhdon tė injorojė themelin e stabilitetit politik dhe social tė vendit, qė ėshtė raporti normal dhe i mirėkuptuar ndėretnik.

Jo thjesht se ajo stemė nuk ėshtė pėrfaqėsuese e kėtij karakteri, por simbolika qė paraqet e mohon keqas njė standart qė nuk mund tė mos merret si pikė e parė reference. Elementėt e stemės janė tėrėsisht tė prirura pėr tė pėrfaqėsuar njė pjesė dhe jo tėrė vendin. Shkrimi maqedonas dhe alfabeti cirilik mohojnė edhe atė qė tė paktėn ėshtė pranuar, shqipen si gjuhė e dytė zyrtare dhe e obligueshme nė institucionet shtetėrore.

Tendenca pėr ta sllavizuar deri nė fund kėtė simbol shtetėror ėshtė krejt e dukshme, por pėrtej kėsaj duket e identifikueshme edhe tendenca tjetėr pėrjashtuese e njė steme qė do tė ishte shumė mė komplementare pėr vetė karakterin e shtetit.

Fakti qė pėr stilizimin e kėsaj steme ėshtė punuar nė konspiracion tė plotė dhe pėr mė keq se kaq, pėrmbajtja e saj ka mangėsi tė theksuara gjithėpėrfshirėse, tregon se ėshtė synuar tė ndodhemi pėrballė faktit tė kryer cili tinėzisht ka kėrkuar tė pėrjashtojė shqiptarėt.

Avokatėt e kėtij akti mund tė kėrkojnė ta thjeshtėzojnė shumė kėtė problem, por njė simbol i tillė kėrkon diskutime e ballafaqime shumė tė rėndėsishme, kulturore, shkencore dhe historike dhe nuk mund tė trajtohet si diēka e rėndomtė dhe pa rėndėsi.

Kjo ėshtė njė ēėshtje shumė e ndjeshme dhe vetėm nė kushte klandestine nuk mundet dot tė realizohet. Identifikimi i njė shteti, po edhe i historisė sė tij, kalon pėrmes simboleve dhe mungesa e identifikimit tė shqiptarėve, nuk ka kurrfarė justifikimi.

Kohėt e fundit, jo krejt si rastėsisht shqiptarėt po ndjejnė njė diferencim tė hapur etnik, qė po shfaqet nė mėnyra e versione tė ndryshme, por qė tregon egocentrizmin e hapur tė segmenteve sllave nė politikė.

Bekimin pėr tė realizuar kėtė stemė, sigurisht e ka dhėnė Presidenti Ivanov, qė akoma nuk po e ndjen vete si pėrfaqėsues tė unitetit tė vendit dhe tė tė gjitha etniteteve. Nė atė kolltuk ai erdhi edhe me konsensusin e partisė politike shqiptare nė qeveri, megjithatė vazhdon tė sillet sikur tė jetė president dhe pėrfaqėsues i etnitetit nė shumicė.

Nuk mund tė jetė rastėsi qė nė stafin e tij prej 40 vetėsh, janė vetėm tre shqiptarė dhe ata nė vende shumė periferike dhe pa peshė specifike politike. Nė faqen e internetit tė presidencės akoma nuk gjen asnjė fjalė shqip !

Tė gjitha kėto “rastėsi” tė ēuditshme kompletojnė si padashur konstanten antishqiptare qė vazhdon tė jetė prezent nė korridoret e Shkupit zyrtar. Se kush do tė mundet ta transformojė njė politikė tė tillė, ta emancipojė dhe ta vendosė nė binarėt e raporteve normale, kjo nuk mund tė zgjidhet nga suaza e njė shkrimi, por keq menaxhimi politik dhe social i shqiptarėve fatkeqėsisht vazhdon.

Rasti i freskėt qė po diskutojmė ėshtė karshillėku nėpėrmjet stemės. Me sa duket kjo ishte nė radhė …

http://lajmpress.com/opinion/2444.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2009, 09:44   45
Citim:
PDSH: Protektorat, BDI: Mos u zhgėnjeni

Pėrderisa pėrfaqėsuesit e partisė nė qeveri, BDI thonė se Shkupi nuk duhet tė dekurajohet nga shtyrja e datės pėr bisedime, nga partia shqiptare nė opozitė PDSH, propozojnė njė plan trepikėsh pėr dalje nga kriza

Udhėheqėsit politik tė shqiptarėve nė Maqedoni kanė dhėnė komentet e tyre lidhur me vendimin e Ministrave tė Jashtėm tė BE-sė pėr tė mos i dhėnė Shkupit datė pėr fillimin e negociatave. Pėrderisa pėrfaqėsuesit e partisė nė qeveri –BDI, thonė se Shkupi nuk duhet tė dekurajohet nga shtyrja e datės pėr bisedime, nga partia shqiptare nė opozitė PDSH, propozojnė njė plan trepikėsh pėr dalje nga kriza.

“Mendoj qė vendimi qė tė prolongohet data pėr caktimin e bisedimeve me Maqedoninė nuk duhet tė kuptohet nga institucionet dhe nga qytetarėt si vendim i cili duhet tė na deinkurajoj nė proceset eurointegruese. Duhet tė vazhdojmė me reformat me qėllim qė njė ditė tė bėhemi anėtarė i BE-sė”, tha zėvendėskryeministri Abdilaqim Ademi, pas takimit me homologun e tij kosovarė, Ram Manaj.

Nga ana tjetėr, kreu i PDSH-sė, Menduh Thaēi, nė njė konferencė pėr media kėrkoi dorėheqjen e qeverisė dhe protektorat ndėrkombėtarė pėr Maqedoninė.

“Plani pėr dalje nga kjo krizė ka tre pika. E para, Qeveria tė japė dorėheqje pasi e ka humbur legjitimitetin, e dyta Ali Ahmeti dhe BDI tė tėrhiqen nga pushteti dhe e treta bashkėsia ndėrkombėtare tė mendojė tė vendos protektorat nė Maqedoni”, tha Thaēi.

Ndėrkaq, lideri i BDK-sė, Hysni Shaqiri theksoi se mbledhja e 7 dhe 8 dhjetorit e Kėshillit tė Ministrave tė BE-sė, solli edhe njė dėshtim tė radhės pėr proceset integruese tė vendit.

“Kjo nė fakt vetėm vėrtetoi atė qe e kishte premtuar para zgjedhjeve kreu i VMRO-DPMNE-sė Nikolla Gruevski, se nuk do tė pranoj ndryshimin e emrit pėr as njė ēmim. Por u realizua edhe kėrcėnimi i Greqisė, se pa ndryshimin e emrit nuk do tė ketė procese integruese. Kjo edhe njėherė vėrtetoi pozitėn e pa pėrfillshme qė e kanė partitė parlamentare shqiptare nė politikėbėrjen e shtetit”, tha Shaqiri.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/2501.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 12:29   46
Citim:
Fuere mblodhi liderėt

Periudha qė vjen tė shfrytėzohet pėr zgjidhjen e ēėshtjes qė e pengon eurointegrimin e Maqedonisė, tė arrihet konsensus i brendshėm dhe tė intensifikohen negociatat me Greqinė, u dakorduan liderėt e partive politike parlamentare nė takimin e sotėm tė pėrbashkėt me ambasadorin e BE-sė Ervan Fuere dhe atė tė Suedisė Lars Freden.

"Qėlimi i takimit ishte t'i theksojmė mesazhet tė cilat u dėrguan nga Kėshilli i BE-sė nė kontekst tė Maqedonisė. E kuptojmė dėshpėrimin nga fakti qė nuk u caktua datė, por nga ana tjetėr edhe i theksuam akspektet kyēe nga Kėshilli, tė cilat parashohin kornizė kohore nė gjashtė muajt e ardhshėm gjatė kryesimit tė ardhshėm me BEe-nė. Nė kėtė kontekst mesazhi ynė deri te kryeministri dhe liderėt e partive politike ishte tė punojnė nė frymėn e konsensusit pėr tejkalimin e problemeve ekzistuese, por edhe pėr intensifikim tė kontakteve me Greqinė qė tė mund tė vihet deri nė zgjidhje tė pranueshme nga tė dy palėt. Angazhimi ynė ndaj Maqedonisė mbetet nė tė njejtin nivel si edhe mė parė, dėshirojmė ta shohim Maqedoninė si pjesė tė BE-sė dhe kėtu jemi tė ndihmojmė nė kontekst tė tė gjitha reformave, tė cilat duhet tė zbatohen qė vendi tė bėhet anėtare", deklaroi euroambasadori Fuere.

Ambasadori suedez Lars Freden i vlerėsoi si tė mira pėrfundimet e Kėshillit tė BE-sė edhe si mundėsi pėr arritje tė progresit nė gjashtė muajt e ardhshėm.

"Unė jam i inkurajuar nga mesazhet qė i dėgjova gjatė takimit tė sotėm, mesazhet tė cilat i mora nga liderėt e partive politike tė cilat qartė theksojnė se angazhimi ende ekziston nė kontekst tė reformave, por edhe nė kontekst tė gjetjes sė zgjidhjes sė pėrbashkėt tė pranueshme me Greqinė. Mendoj se ky ėshtė me tė vėrtetė reagim i pjekur", tha Freden.

Kryeministri dhe lideri i VMRO-DPMNE-sė, Nikolla Gruevski deklaroi se Fuere dhe Freden i kanė inkurajuar liderėt partiakė qė t'i vazhdojnė pėrpjekjet pėr integrimin e Maqedonisė nė BE pas asaj qė ndodhi nė Bruksel para disa diėve, duke theksuar se ende ekzistojnė mundėsi dhe se pėrfundimi i Kėshillit tė BE-sė lė shpresė se mund tė ndodh diēka nė gjashtė muajt e ardhshėm. Kanė kėrkuar tė fokusohen nė kėtė pjesė, e jo nė pėrplasjet reciproke, qė, thotė Gruevski, ėshtė pėr pėrshėndetje.

Pėrfaqėsuesit e opozitės, siē theksoi, kanė thėnė se ata janė konstruktiv dhe se mė shpejtė do ta zgjidhnin problemin dhe se nuk na pengojnė me asgjė qė tė zgjidhet problemi.

"Unė nuk e ndaj kėtė mendim, konsideroj se ēdo herė e bėjnė atė minimin e pozitave nė deklaratat publike qė i japin. Sado qė tė dėshirojnė tė bėjnė lakja tek faktori i huaj se ata janė shumė konstruktiv megjithatė sėrish e bėjnė tė kundėrtėn. Definitivisht e di se nuk janė nė dobi tė shtetit. Ne jemi tė vetėdijshėm se problemi kryesor me tė cilin ballafaqohemi ėshtė Greqia dhe se duhet tė pėrqėndrohemi nė kėtė problem. Do tė kėrkojmė mėnyra qė tė vihet deri te ndonjė zgjidhje, e cila nė njėfarė mėnyre do tė zhbllokojė. Do tė vazhdojmė me kėto pėrpjekje pėr shkak se dėshirojmė qė vendi tė inkuadrohet nė BE dhe NATO. Ky mbetet qėllimi ynė strategjik. Ky vendim nuk do tė thyhet. Kemi vullnet tė fuqishėm tė vazhdojmė edhe me reformat dhe me pėrpjekjet tona pėr integrimin euroatlantik dhe tė vazhdojmė tė luftojmė pėr interesat shtetėrorė dhe kombėtarė tė qytetarėve tė Republikės sė Maqedonisė, pėrfshirė edhe maqedonasit, sepse nė kėtė rast bėhet fjalė pėr rrezikimin e tyre", deklaroi Gruevski.

Nė takim ėshtė hapur edhe debati nėse Brukseli ėshtė pėrsėritje e Bukureshtit. Esenca e vendimit tė Brukselit, sipas tij, ėshtė i njejtė, jo vetėm forma ėshtė e ndryshme sa i pėrket vendimit tė aprovuar nė Samitin e Bukireshtit. "Them se esenca ėshtė e njejtė pėr shkak se jam koshient se pavarėsisht qė ka njė fjali se do tė rikthehen nė gjashtė muajt e ardhshėm nė kėtė ēėshtje pa saktėsim tė datės, jam i vetėdijshėm se nė qoftė se gjindet ndonjė zgjidhje me Greqisė edhe pas atyre gjashtė muajve do tė jemi tė bllokuar, si edhe nė Bukuresht. Ka edhe dallim. Ka pėrpjekje mė tė madhe tė bėrė nga ana e kryesisė suedeze, KE-sė, por esenca ėshtė nė atė se Greqia e keqpėrdor pozitėn e saj", deklaroi Gruevski.

Sipas tij, nė Maqedoni nuk ekziston hapėsirė pėr euroskepticizėm, por pas 7 dhjetorit dhe vendimit tė Kėshillit ministror ka dėshpėrim dhe ndjenjė padrejtėsie.

Gruevski pohoi se Qeveria ka bėrė gjithēka pėr zgjidhjen e problemit me Greqinė dhe se do tė vazhdojė ashtu edhe nė tė ardhmen.

Lideri i LSDM-sė Branko Cėrvenkovski e pėrshėndeti takimin e liderėve, por shfaqi keqardhje qė ėshtė inicuar nga ambasadorėt e huaj, e jo nga presidenti ose nga kryeministri.

"Secila parti politike i prezantoi pozitat e saj. Linja e pėrbashkėt qė na lidh tė gjithėve ėshtė se duhet deri nė maksimum tė shfrytėzohet kjo periudhė shtesė gjashtėmujore, ndėrsa gjithēka me qėllim qė tė tejkalohet kontesti me Greqinė, qė Maqedonia tė bėhet anėtare e NATO-s dhe t'i fillojė negociatat inkuadruese me BE-nė. Bashkarisht ėshtė konstatuar se ajo pėr tė cilėn nuk mund tė negociohet gjegjėsisht linja e kuqe ėshtė se nuk goxon tė lejohet rrezikim i identotetit kombėtar tė Maqedonisė, ndryshim tė emrit dhe gjuhės tonė", deklaroi Cėrvenkovski.

Pohoi se LSDM-ja do tė jetė konstruktive lidhur me ēėshtjen pėr emrin. "Ne jemi tė gatshėm duke mbajtur llogari pikėrisht pėr interesat shtetėror dhe kombėtarė tė Republikės sė Maqedonisė pėr kėtė ēėshtje, jo pėr ēėshtjet tjera dhe pėr gjendjet tjera nė Republikėn e Maqedonisė tė luajmė njė rol pėrfundimisht konstruktiv dhe ta japim gjithė logjistikėn e Qeverisė, ndėrsa gjithēka me qėllim qė tė gjindet zgjidhje pėr kontestin.

Sipas tij, problem kyē ėshtė qė nuk dihet se cilat janė pozicionet e Republikės sė Maqedonisė. "E dimė se cilat janė pozicionet e Greqisė, e dimė se cila prej vendeve-anėtare tė BE-sė se si ka vepruar nė Bruksel, vetėm se nuk i ėshtė bėrė e njohur opinionit tė Maqedonisė se cila ėshtė politika zyrtare dhe cili ėshtė qėndrimi zyrtar i Republikės sė Maqedonisė. Pa kėtė nuk mundemi tė ndėrtojmė qėndrim tė pėrbashkėt, konsensus", deklaroi Cėrvenkovski.

Kryetari i BDI-sė Ali Ahmeti tha se takimi ka qenė konstruktiv. "Liderėt e tė gjitha partive u dakorduan se duhet tė punojmė sė bashku qė tė gjejmė zgjidhje pėr kontestin me emrin. Tė gjithė dakordohen se alternativa e vetme pėr Maqedoninė ėshtė BE-ja dhe NATO, se nuk duhet tė ketė deklarata defetistike, pėr shkak se ekziston vullnet qė tė vazhdohet drejt gjetjes konstruktive tė zgjidhjes nga tė gjitha palėt", deklaroi Ahmeti.

Ahmeti i vlerėsoi konkluzionet e Kėshillit tė BE-sė, vendimin pėr datėn e negociatave qė tė transferohet nė kryesimin e ardhshėm spanjoll me Unionin si "lajm i mirė dhe progresiv pėr ne".

Apelon qė partitė tė mos e shfrytėzojnė kėtė ēėshtje pėr pėlcitje politike tė politikės ditore, por tė ndihmojnė nė mėnyrė konstruktive.

"Mbetemi edhe mė tej tė vendosur qė tė vazhdojmė me reformat me qėllim qė tė bėhemi anėtarė tė BE-sė dhe NATO-s", tha Ahmeti.

Lideri i Demokracisė sė Re, Imer Selmani deklaroi se tė gjithė janė dakorduar se nuk ka hapėsirė pėr euroskepticizėm dhe se qytetarėt e Republikės sė Maqedonisė e duan Evropėn, e duan NATO-n.

"Nė interes tė qytetarėve tanė ėshtė qė tė bėhemi anėtarė tė NATO-s dhe tė BE-sė. Kuptohet se ēėshtja e identitetit tė popullit tė Maqedonisė, ēėshtja e negociatave ėshtė diēka pėr ēka duhet tė kemi konsensus dhe strategji. Ne jemi tė gatshėm qė ta ndajmė pėrgjegjėsinė nė kėtė periudhė kyēe, nė disa muajt e ardhshėm sa na janė dhėnė qė t'i bėjmė tė gjitha hapat e domosdoshėm pėr ta zgjidhur ēėshtjen me fqiun tonė jugor dhe tė marrim datė", tha Selmani.

Kryetari i PLD-sė Jovan Manasievski apelon qė tė mos humben gjashtė muajt e ardhshėlm nė zėnka dhe ndarje plotėsuese mes partive politike. "Ėshtė koha pėrfundimtare qė kryeministri tė konvokojė takim, nė tė cilin do tė definohet pozicioni i Maqedonisė"; deklaroi Manasievski.

Kryetari i PRSD-sė, Tito Petkovski, tha se ka propozuar qė partitė relevante politike tė nėnshkruajnė marrėveshje ose protokoll dhe nė tė cilin do t'i vėrtetojnė linjat e kuqe pėr tė cilat Maqedonia nuk do tė lėshojė pe.

Nė takimin nė rezidencėn e euroambasadorit Ervan Fuere, edhe pse i ftuar, nuk ishte i pranishėm lideri i PDSH-sė, Menduh Thaēi./mia/

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/2526.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 14:22   47
Citim:
Gruevski: Nuk heqim dorė nga identiteti

Kryeministri i Maqedonisė, Nikolla Gruevski, ka deklaruar se nuk do tė pajtohet qė Maqedonia tė heqė dorė nga identiteti si kusht pėr zgjidhjen e kontestit tė emrit me Greqinė.

“Ne jemi tė vetėdijshėm se problemi me tė cilin pėrballemi ėshtė Greqia, dhe se duhet tė pėrqendrohemi rreth kėtij problemi dhe ne kėtė do ta bėjmė nė tė ardhmen. Do tė kėrkojmė mėnyra qė tė arrihet deri te ndonjė zgjidhje, e cila nė njė formė do tė na zhbllokojė. Do tė vazhdojmė me ato pėrpjekje, meqė ne siē kamė theksuar ditėve tė fundit dėshirojmė vendin ta shpijmė drejtė Bashkimit evropian dhe NATO-s”, u shpreh Gruevski.

Kryeminsitri maqedonas i bėri kėto komente pas njė takimi me liderėt politikė dhe pėrfaqėsuesin e BE-sė nė Shkup. /rel/telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4726
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 14:33   48
reparti kimik
 
Citim:
Gruevski: Nuk heqim dorė nga identiteti
Ēa identiteti?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2009, 22:38   49
Citim:
SHBA, plan sekret pėr zgjidhjen e emrit tė Maqedonisė

Gazeta greke "Elefterotipija" shkruan nė artikullin me titull 'Amerikanėt pėrgatisin kurth pėr emrin e Ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė' se Uashingtoni zyrtar rekomandon emrin 'Republika Veriore e Maqedonisė', si zgjidhje pėr kontestin e emrit mes Shkupit dhe Athinės dhe pėrdorimin e termit "maqedonas" pėr pėrcaktimin e identitetit dhe gjuhės.

"Ėshtė koha t'i jepet fund kontestit tė emrit dhe tė kuptohet rėndėsia qė do tė kishte zgjidhja e tij dhe hyrja e Maqedonisė nė strukturat euroatlantike", thonė pėr gazetėn diplomatė tė lartė amerikanė.Amerikanėt janė duke bėrė presion pėr zgjidhjen e emrit pėrmes ndėrmjetėsit tė OKB-sė, Metju Nimiē.

"Plani amerikan, -shkruhet ne gazetė, parashikon qė emri i ri 'Republika Veriore e Maqedonisė' tė kalojė nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, qė do tė kishte dhėnė rekomandimin qė ky emėr tė pėrdoret nga tė gjitha shtetet anėtare tė Kombeve tė Bashkuara nė marrėdhėniet dypalėshe me Maqedoninė.

Pėr identitetin dhe gjuhėn ėshtė parashikuar e ashtuquajtur 'zgjidhje e qetė', respektivisht pėrcaktimi i tyre si 'maqedonas' tė shkruhet nė regjistrin e OKB-sė, duke mos pasur nevojė pėr aprovim tė Greqisė.

'Elefterotipija' shton se praktikisht, Athina kėtė nuk do tė mund ta ndėrpresė. Mė tej thuhet se administrata e re amerikane, duke mėsuar nga gabimet e administratės sė mėparshme, planifikon t'i pėrgėnjeshtrojė argumentet greke para samiteve tė NATO-s dhe BE-sė tė planifikuar nė vitin 2010.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=41195
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2009, 23:32   50
Citim:
Gruevski akuzon Cėrvenkovskin se po mban anėn e Greqisė

Maqedonia ėshtė e gatshme nė ēdo kohė tė vazhdojė bisedimet me Greqinė pėr gjetjen e zgjidhjes sė pėrbashkėt dhe tė pranueshme nga tė dyja palėt, ka deklaruar negociatori pėr ēėshtjen e emrit, Zoran Jolevski. Sipas tij, emri i ri duhet tė mbrojė identitetin, dinjitetin dhe integritetin e popullit maqedonas.

Negociatori maqedonas, Zoran Jolevski nė njė prononcim pėr agjencinė Makfaks tha se ka realizuar njė bisedė telefonike me ndėrmjetėsin e Kombeve tė Bashkuara, Metju Nimic nė tė cilin ėshtė biseduar pėr vazhdimin e bisedimet me Greqinė me ndėrmjetėsim tė Kombeve tė Bashkuara.

Ndėrkohė, kryetari i partisė mė tė madhe opozitare, LSDM Branko Cėrvenkovski, nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen ‘Utrinski Vesnik’ tha se edhe pse paralajmėrohen bisedime tė reja, opozita pėr kėtė ende nuk ėshtė njoftuar nga kryeministri Gruevski se cilat do tė ishin pozicionet e fundit tė Maqedonisė.

Cėrvenkovski gjithashtu ka thėnė se ėshtė e pakuptimtė tė kėrkohet unitet nga opozita e cila ashtu sikur edhe opinioni mė i gjerė aspak nuk ėshtė njoftuar me vijėn e kuqe tė Maqedonisė.

Kjo deklaratė e Cėrvenkovskit ka hasur nė reagimet e Kryeministrit Gruevski, i cili madje akuzoi liderin e LSDM-sė, se po mban anėn e Greqisė.

“Opozita jonė me qėndrimet e saj nė njėfarė mėnyre ndihmon palėn tjetėr, Greqinė duke na shpallur ne fajtor. Kjo ėshtė njė dimension i parė i kėsaj ēėshtje. Dimensioni i dytė, qėndron nė faktin se unė nė njėfarė mėnyre pajtohem se ndoshta bartim faj, por fajin se nuk lejuam tė zhvishemi si popull, nė tėrėsi tė fshihemi nga harta e shteteve dhe kombeve, tė pranojmė ndryshimin komplet tė emrit dhe identitetit pėr pėrdorim tė pėrgjithshėm dhe ndryshim tė gjuhės dhe kombit, nė njė kontest tė tillė unė pranoj faj”, deklaroi kryeministri Nikolla Gruevski.

Por nga LDSM mbeten nė qėndrimin e njėjtė qė Qeveria nėpėrmjet unitetit tė brendshėm tu qaset nė mėnyrė qenėsore bisedimeve.

“Vetėm nėpėrmjet bisedimeve tė kėtilla do tė vijmė nė dijeni se cilat janė pozicionet fillestare dhe pėrfundimtare pėr negocim tė tė dyja palėve dhe a ėshtė e mundur njė zgjidhje e pranueshme nga tė dyja palėt; ajo qė kėrkohet edhe me rezolutėn e kombeve tė bashkuara por edhe nė akte tė tjera tė BE-sė dhe NATO- s”, u shpreh Aleksandar Tavēiovski, pėrfaqėsues i kėshillit diplomatik tė LSDM- sė.

Komentet u bėnė pas mbledhjes sė kėshillit diplomatik tė partisė sė Cėrvenkoveskit, ku gjithashtu u kėrkua nga Qeveria qė tė gjejė mėnyrė se si edhe njėherė tė rrisė interesimin e SHBA-sė nė zgjidhjen e ēėshtjes sė emrit si dhe tė aktualizojė sėrish integrimit e Maqedonisė nė NATO.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/21416.html

Citim:
Tensione nė qeverinė e Maqedonisė

Partnerėt shqiptarė tė koalicionit qeverisės nė Maqedoni paralajmėrojnė partinė e kryeministrit Nikolla Gruevski, VMRO-DPMNE, tė ndryshojė qėndrimin pėr ēėshtjen e emrit dhe tė pėrparojė nė rrugėn drejt Evropės.

Deputetja e Bashkimit Demoratik pėr Integrim, Ermira Mehmeti, tha nė njė intervistė pėr BBC-sė se, nėse qeveria e Maqedonisė nuk tėrhiqet nga qėndrimet e saj "qė stimulojnė antieuropianizėm", atėhere, ata do tė rivlerėsojnė qėndrimin e tyre.

"Maqedonia nuk ka alternativa, nėse bllokohet procesi integrues," tha zonja Mehmeti.

"Nėse nuk tėrhiqet qeveria nga politika aktuale qė stimulon antieuropianizėm, qė stimulon njė formė animoziteti ndaj idesė sė Evropės sė bashkuar, atėherė nuk ka dilemė, nuk do mend, se partnerėt nė qeveri do tė duhet tė bėjnė njė rivlerėsim tė pozicioneve, por edhe tė qėndrimeve tė tyre pėr sa i pėrket integrimit evropian," tha ajo.

"Kjo gjithėsesi nuk do tė bėhet nėn presion tė emocioneve apo tė fjalorit urrejtes," tha deputetja e BDI-sė pėr BBC-nė.

Deklaratat e zonjės Mehmeti vijnė pas shfaqjes sė njė tensioni mes partisė kryesore qeverisėse VMRO-DPMNE-sė dhe BDI-sė.

Tė martėn deputetja e partisė maqedonase nė pushtet, Kosana Nikoliq-Mazneva, akuzoi dy koleget e saj tė BDI-sė, Teuta Arifi dhe Ermira Mehmeti, pėr atė qė ajo e quan nxitje tė urrejtjes ndėretnike.

"Maqedonia e ka toleruar valėn e urrejtjes qė ka dalė nga pena e tyre," tha zonja Mazneva.

"Ato letrėn e pėrjetojnė si kallashnikov, kurse bojėn si municion, me tė cilat duhet tė kositet gjithēka qė ėshtė kombėtare dhe pėrparimtare, gjithēka qė ėshtė maqedonase," tha deputetja Mazneva.

Reagimi i saj erdhi pasi dy deputetet shqiptare publikisht kanė kundėrshtuar politikat e kryeministrit Gruevski.

Deputetja dhe nėnkryetarja e BDI-sė Teuta Arifi, shkruan opinionet e saj njė herė nė javė nė njė nga tė pėrditshmet maqedonase.

Nė artikullin e saj tė fundit ajo shkruan se shqiptarėt nuk kanė alternativė tjetėr veē NATO-s dhe BE-sė.

"Nėse nuk pėrdoret mirė, periudha nė vijim, atėherė nė qeveri do tė jetė e panevojshme pjesėmarrja e partnerit shqiptar, i cili nuk do tė bėjė asnjė gjė nė njė qeveri euroskeptike dhe anti-NATO," shkruante zonja Arifi.

Deputetja Mehmeti ishte shprehur mė herėt kritike ndaj paralajmėrimeve se nė sheshin kryesor tė Shkupit do tė vendoset statuja e Aleksandrit tė Madh, projekt qė u la nė heshtje nė periudhėn para se tė merrej vendimi nga BE, nėse Maqedonia do tė fillonte negociatat me BE-nė pėr anėtarėsim tė plotė.

Tani zyrtarė tė VMRO-DPMNE-sė sygjerojnė se do tė vijohet me ngritjen e pėrmendores gjigande, veprim qė konsiderohet si provokim pėr Greqinė, e cila historinė e antikitetit e konsideron si pjesė tė kulturės sė saj.

Politika e jashtme e qeverisė sė kryesuar nga VMRO-DPMNE-ja po shkakton tensione tek partneri shqiptar BDI, thotė Jeton Shasivari, profesor nė Universitetin e Evropės Juglindore.

"Kėto sjellje mes VMRO-DPMNE-sė dhe BDI-sė ndėrlidhen nė dy aspekte. I pari ėshtė dėshtimi i politikės sė jashtme tė drejtuar nga VMRO-ja, sidomos pas samitit tė BE-sė ku Maqedonia ngeli pa datėn e fillimit tė negociatave gjė qė reflektohet me tone negative nė politikėn e brendshme, dhe ēėshtja e dytė, ka tė bėjė me raportet mes BDI-sė dhe VMRO DPMNE-sė," thotė zoti Shasivari.

"Kėto dy subjekte politike edhe pse qeverisin bashkė nuk arritėn tė vendosin njė raport mirėbesimi, njė raport tė ndarjes sė pushtetit mes vete," thotė ai.


Zgjedhje tė parakohshme?

Nė media ka sygjerime se e gjithė kjo situatė mund ta ēojė vendin nė zgjedhje tė parakohshme nėse BDI-ja del nga qeveria.

Partitė e tjera shqiptare, Partia Demokratike Shqiptare dhe Demokracia e Re nė opozitė, kanė paralajmėruar se nuk do tė pranojnė tė jenė pjesė e qeverisė Gruevski qė, sipas tyre, po ēon vendin drejt paqartėsive.

Deri mė tani asnjė pėrbėrje e ekzekutivit nė Maqedoni, qė nga pavarėsia e saj, nuk ka ndodhur qė mos tė ketė pėrfaqėsues shqiptarė.

Sllobodan Ēashule, kryeredaktor i tė pėrjavshmes Forum dhe ish-ministėr i jashtėm, thotė se "situata bie erė tregėtie politike, sidomos mes partnerėve qeveritarė."

"E vetmja mundėsi pėr tė pasur zgjedhje tė parakohshme ėshtė pasi tė shihet ēdo tė ndodhė me problemin me Greqinė. Deri nė zgjidhjen e tij nuk pres zgjedhje," thotė zoti Ēashule.

"Askush nuk do tė bėjė njė gjė tė tillė tani, sepse kur ėshtė fjala pėr qeverinė do tė vlerėsohet si largim nga njė pėrgjegjėsi, qė historikisht do t'u kushtojė shumė shtrenjtė," thotė zoti Ēashule.

Rreth njė javė mė parė Maqedonia nuk arriti tė marrė njė datė pėr fillimin e negociatave, pėr shkak tė kundėrshtimit grek.

Asaj, megjithatė iu dha njė shans qė gjatė njė periudhe gjashtė mujore tė zgjidhė kėtė ēėshtje.

Maqedonia ėshtė vėnė nė pozitė jo vetėm mes integrimeve dhe emrit, por edhe nga tensionet politike tė brendshme qė mund tė sjellė status kuoja, pasi subjektet shqiptare dhe opozita maqedonase nuk pranojnė qėndrimet e partisė qeverisėse VMRO-DPMNE, e cila nuk e konsideron si kusht tė domosdoshėm integrimin e vendit nė strukturat euroatlantike.

http://www.bbc.co.uk/albanian/news/2...hmetibdi.shtml
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.12.2009, 01:03   51
Citim:
Greece bribes Macedonian Journalists, Politicians to Support Athens

The 15 year old scandal resurfaced again in Athens, in which current and former Greek politicians admitted to paying large sums of money to journalists and News organizations to spread Anti Macedonian propaganda, though without ever releasing the names of the recepients of these money.

In Macedonia, different story. The Greek Government while paying their own journalists to spread propaganda and hatred against Macedonians living there at the same time (re)inventing history, Athens had also deposited large sums of money to Macedonian journalists and politicians to support Greece in the naming dispute.

Though this was evident since 1990, it went over the top after PM Gruevski took office. More than a dozen Macedonian journalists and several politicians support Athens' views and propagate immediate change of the country's name. In fact these people support whatever Athens' views are.

How good are these bribes?

Some of Macedonia's journalists (see list below) apart from supporting Athens, go in hysteria mode sending letters to EU organizations misinforming them of how terrible the Macedonian Government is to its people and neighbors?!

Few journalists and organizations have been fined over 40,000 Euros each for deliberately printing false information after being challenged in Court by Government officials. The journalists paid the court punishment (on what salary?) and continued to misinform.

Athens keeps tabs on who received the $130 million of bribes in Greece to spread propaganda on how 'greek' Macedonia was, and this information is of "high national interest", therefore not available to the public despite challenges from Greek paper (Eleftherotypia).

In Macedonia, journalists and Newspapers on Athens' payroll are not attempting to hide this fact. Some of them go as far to drive around in cars bearing Greek license plates!

The following list is of Macedonian journalists and newspapers whose direct deposit accounts are on a one way street to the Greek Government. The list is well known, and has been recently published by a Skopje based paper Vecer and TV Sitel.

Where does Greece have all this money available from? Paying 'Greeks' on average 1,500 drachmas ('award' went up each year) to report anyone who spoke Macedonian to a local police station since 1945. This kind of irresponsible spending eventually caught up to Athens...


Mak Newspapers bribed by Greece

Dnevnik
Utrinski Vesnik
Makfax
A1 Television
Vreme
Spic


Mak Journalists, Policians bribed by Greece

Branko Crvenkovski
Vladimir Buckovski
Ljubomir Frckovski
Radmila Sekerinska
Nikola Gelevski
Branko Geroski
Vladimir Milcin
Ivica Anteski
Maja Bojadzievska
Dzabir Derala
Lidija Dimova
Gordana Duvnjak
Gjuner Ismail
Ema Markoska
Erol Rizaov
Ida Protugjer
Biljana Sekulovska
Slobodanka Jovanovska
Mariela Trajkovska
Goce Mihajlovski


http://macedoniaonline.eu/content/view/11083/2/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2010, 16:16   52
Citim:
Tadiē i gatshėm tė ndėrmjetėsojė nė kontestin me emrin

Presidenti serb, Boris Tadiē ėshtė i gatshėm tė ndėrmjetėsojė ndėrmjet Shkupit dhe Athinės pėr zgjidhjen e mosmarrėveshjeve pėr emrin. Tadiēi, kėtė ide e shprehu gjatė takimit me ambasadorėt e huaj tė akredituar nė Beograd, ku foli pėr prioritetet e politikės sė jashtme serbe. Kėtė ide ia tha edhe kryeministrit grek Papandreu, me tė cilin u takua dje.

"Unė edhe gjatė bisedimeve tė djeshme me kryeministrin grek, Papandreu shpreha gatishmėrinė e Serbisė pėr tė ndėrmjetėsuar nė zgjidhjen e mosmarrėveshjeve mes Greqisė dhe Maqedonisė. Kam punuar nė mėnyrė aktive pėr kėtė ēėshtje gjatė vitit tė kaluar, si dhe pėr tė gjitha ēėshtjet kontestuese nė rajonin e Evropės Juglindore. Serbia ėshtė gjithmonė e gatshme pėr tė marrė pjesė nė mėnyrė aktive, e jo tė jetė sikurse ishte nė tė kaluarėn, pjesė e problemeve, por tė jetė pjesė e zgjidhjes", shtoi Boris Tadiē.

Tadiē nuk dha mė shumė hollėsi, e as se cfarė pėrgjigje mori nga Papandreu, as se ēfarė do tė thotė fakti qė pėr herė tė parė u angazhua aktivisht rreth kapėrcimit tė mosmarrėveshjeve midis Maqedonisė dhe mikut tradicional tė Serbisė - Greqisė.

Ndėrkaq, nuk flasin shumė as informacionet qė i transmetuan mediat greke nga vizita e Papandreut nė Beograd, ndonėse edhe kryeministri grek, nė njė informatė tė shkurtėr qė tė agjencisė shtetėrore greke tė lajmeve ANA, pėrmend mundėsinė e ēdo nisme.

Me rėndėsi tė veēantė ėshtė se Papandreu tha se sidomos pėr shtetet qė e pėrbėnin ish-Jugosllavinė, ėshtė mirė qė t’i dinė pozicionet greke, "pasi ata njihen shumė mirė ndėrmjet vetes dhe ata gjithashtu mund tė ndėrmarrin nisma".

Papandreu, sipas agjencisė ANA shtoi edhe se mesazhi dėrguar deri te IRJM "ėshtė se ne jemi kėtu pėr tė ndihmuar". Pėr deklaratėn e Tadiēit, e cila vjen njė ditė pas takimit tė tij me Papandreun nė Beograd nuk ka koment nga pala maqedonase.

Shkupi zyrtar po hesht edhe pėr mesazhet e Papandreut pėr mosmarrėveshjet me emrin, se Athina e pret hapin nga Shkupi, qė tė dy palėt tė gjenden nė gjysmėn e rrugės.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/21939.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2010, 12:11   53
Citim:
Gruevski: Ēdo ofertė pėr ndėrmjetėsim ėshtė e mirėseardhur

Kryeministri i Republikės sė Maqedonisė, Nikolla Gruevski, i cili qėndron pėr vizitė zyrtare treditore nė Izrael, sot nė Jerusalem si qėllimmirė e vlerėsoi ofertėn e presidentit serb, Boris Tadiē qė tė ndėmjetėsojnė pėr kontestin e emrit me Greqinė.

"Oferta e Tadiēit ėshtė e mirėseadhur. Ai nuk ėshtė as politikani i parė, e as i fundit tė cilėt dėshirojnė tė involvohen nė kontestin dhe tė ndihmojnė. Shumė deri tani kanė tentuar, e disa vetėm kanė dėshiruar tė ndihmojnė. Secili qė dėshiron tė ndihmojė ėshtė i mirėseardhur tė ndihmojė", deklaroi Gruevski pas vizitės nė pjesėn e vjetėr tė Jerusalemit.

Ai tha se porosinė e njejtė do t'ua dėrgojė edhe politikanėve tjerė, tė cilėt nė tė ardhmen do tė ofrojnė ndėrmjetėsim nė kontestin me emrin.

Kryeministri i Maqedonisė tha se nuk dėshiron thelbėsisht ta analizojė porosinė e dėrguar nga kolegu i tij grek, Jogros Papandreu se Greqia dhe Maqedonia duhet tė takohen nė gjysmė tė rrugės pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė emrit dhe se i mbetet Maqedonisė da ecė atė rrugė.

"E dėgjova atė deklaratė para disa ditėve dhe nuk do ta komentoja. Kam pėrshtypjen se ndonjėherė pala greke e flet atė qė dėshiron ta dėgjojė Brukseli, ndėrsa e bėn atė qė dėshirojnė ta shohin qytetarėt e saj", tha kryeministri Nikolla Gruevski, duke iu pėrgjigjur pyetjes sė gazetarėve./mia/

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/2853.html

Citim:
Gruevski kėrkoi investime izraelite

“I sqarova presidentit Peres se dje patėm prezantim tė mundėsive pėr investim nė Maqedoni, para afaristėve izraelit dhe se prezantimi ėshtė pritur mirė. Besoj se nė tė ardhmen ajo do tė jetė bazė e mirė pėr kėmbim mė tė mirė tė afaristėve dhe krijimin e bizneseve tė mira”, tha Gruevski duke shtuar se nė takim ėshtė biseduar edhe pėr zhvillimin e dy vendeve, si dhe pėr kushtet pėr respektimin e negociateve pėr anėtarėsimin e Maqedonisė nė BE

Izraeli dhe Maqedonia janė vende miqėsore tė cilat kanė bashkėpunim tė mirė, vlerėsuan presidenti izraelit Shimon Peres dhe kryeministri i Maqedonisė, Nikolla Gruevski nė takimin e sotėm nė Jerusalem, informoi raportuesi i MIA-s.

“Maqedonia qė ka tė bėjė me ne, ėshtė mik i mirė dhe ėshtė vend i vogėl qė mund tė jetė i madh. Ne ndėrtojmė marrėdhėnive me vende tė vogla tė cilat nuk dėshriojnė tė mbeten tė vogla, qė domethėnė qė e bazojnė ardhmėrinė e tyre nė shkencė dhe teknologji, dhe jo nė dimensione gjeografike dhe numėr tė banorėve”, tha presidenti izraelit Peres.

Ai theksoi se Izraeli dėshiron tė bashkėpunojė me Maqedoninė nė shkencė dhe bazė teknologjike dhe se ėshtė i impersionuar nga fakti qė i ka treguar kryeministri Gruevski se pothuajse 100 pėr qind nga nxėnėsit e shkollave tė mesme nė Maqedoni e vazhdojnė arsimin e tyre nė fakultet.

“Kjo domethėnė se investimin qė vendi mund ta bėjė pėr ardhmėrinė e vet dhe pėr ardhmėrinė e gjeneratave qė vijnė. Duam tė bashkėpuojmė nė bazė shkencore dhe teknologjike me vendim tuaj pėr tė cilin mendoj se ėshtė shumė i bukur dhe se mund tė bėhet atrakcion pėr turistėt izraelit dhe pėr investitorėt izraelit. Besoj se jemi nė fillim tė njė evolucioni tė madh shkencor dhe teknologjik dhe se qėllimi i kohės sė sotme nuk janė paratė por idetė, dituria dhe zbulimi”, tha Peres.

Sipas presidentit izraelit, Maqedonia ka vepruar me menēuri qė hoqi dorė nga e kaluara ballkanike dhe u kthye drejt ardhmėrisė evropiane, siē tha, Evropės i vjen mirė ta shohė si anėtare e plotė e BE-sė dhe NATO-s.

Kryeministri Gruevski vlerėsoi se Maqedonia dhe Izraeli kanė marrėdhėnie tė mira dhe komunikime, mirėkuptim tė ndėrsjellė dhe se nė periudhėn e fundit pas hapjes sė Ambasadės sė Maqedonisė nė Tel Aviv janė realizuar mė shumė vizita.

“Ka shumė punė qė mund t’i mėsojmė nga Izraeli, vend i cili ėshtė pėrparimtar me teknologji dhe nė shumė sfera ka sukses, qė ėshtė shembull i mirė. Besoj se marrėdhėniet mes Maqedonisė dhe Izraelit janė gjithnjė e mė tė mira dhe kemi komunikim tė mirė. Njėra nga urat e komunikit ėshtė edhe bashkėsia izraelite nė Maqedoni e cila ėshtė e vogėl, por shumė e respektuar dhe e rėndėsishme”, tha kryeministri Gruevski, duke theksuar se ndėrtimi i Muzeut rajonal i Holokaustit nė Shkup do tė jetė simbol i rėndėsishėm pėr bashkėpunim tė mirė dhe komunikim mes dy vendeve.

Kryeministri i Maqedonisė tha se ekzistojnė mundėsi tė mira pėr pėrmirėsimin e komunikimit tė biznesit mes afarisėtve izraelit dhe atyre nga Maqedonia dhe se Maqedonia ofron kushte tė mira pėr menaxhim tė biznesit, qė ėshtė mundėsi e mirė pėr investitorėt izraelit.

“I sqarova presidentit Peres se dje patėm prezantim tė mundėsive pėr investim nė Maqedoni, para afaristėve izraelit dhe se prezantimi ėshtė pritur mirė. Besoj se nė tė ardhmen ajo do tė jetė bazė e mirė pėr kėmbim mė tė mirė tė afaristėve dhe krijimin e bizneseve tė mira”, tha Gruevski duke shtuar se nė takim ėshtė biseduar edhe pėr zhvillimin e dy vendeve, si dhe pėr kushtet pėr respektimin e negociateve pėr anėtarėsimin e Maqedonisė nė BE.

Kryeministri i Maqedonisė sot pasdite nė drekė solemne qė pėr nder tė tij e ka organizuar zėvendėskryeministri dhe ministėr i Punėve tė Jashtme, Avigdor Liberman, pas tė cilės duhet tė takohet edhe me kryeministrin, Benjamin Netanjahu.

Sot paradite Gruevski i vizitoi Muzeun e Holokaustit “Jad Bashem” nė Jerusalem. Vizitėn nė Izrael do tė pėrfundojė me takimin e nesėrm me Cipi Livni, lidere e partisė mė tė madhe opozitare izraelite, Kadima.

http://fakti.mk/2010/01/gruevski-ker...ime-izraelite/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2010, 22:22   54
Citim:
Ahmeti pėr zgjidhje pėr emrin, kundėr zgjedhjeve tė parakohshme

Kreu i BDI-sė Ali Ahmeti, hodhi poshtė sot ēdo mundėsi rreth daljes sė Maqedonisė nė zgjedhje tė parakohshme, megjithė situatat kritike qė pėrballet vendi, mungesėn e zgjidhjes sė emrit, paqartėsinė e afatit rreth integrimit nė NATO dhe marrjes sė datės sė negociatave me BE-nė, si dhe situatėn sė krizės ekonomike.

Ahmeti, tha se megjithė kėto angazhime qė e presin koalicionin qeveritar, nuk ėshtė nė diskutim mundėsia e shpėrbėrjes sė tij, por po luftohet rreth gjetjes sė njė kompromisi pėr ēėshtjen e emrit.

"Nuk shtrohet ēėshtja tani, a do tė jemi ne pas 6 muajve nė qeveri. Ne pėrpiqemi qė tė gjejmė zgjidhje dhe do tė punojmė nė kėtė drejtim. Zgjedhje tė parakohshme, ka kur vendi ėshtė nė krizė, kur gjėrat nuk ecin, siē duhet. Sė paku, kėto simptoma as sė afėrmi nuk janė vėrejtur, nė Maqedoni, koalicioni funksionon dhe nuk ka ndonjė shqetėsim tė krizės politike nė vend. Tė gjitha institucionet e shtetit funksionojnė si mė mirė", pohon Ali Ahmeti, kryetar i BDI-sė.

Ali Ahmeti, tha se e ardhmja e Maqedonisė ėshtė e qartė tashmė - integrimi i saj nė Strukturat Euro Atlantike.

“Shpresojmė se gjėrat do tė shkojnė nė drejtim tė mirė. Ne kemi theksuar disa herė dhe theksojmė tani qė alternativė tjetėr, Maqedonia pėrveē NATO-s dhe Bashkimit Evropian nuk ka, dhe tė gjitha palėt pėrpiqemi tė kontribuojmė nė kėtė drejtim”, shtoi Ali Ahmeti.

Ahmeti vlerėsoi se koalicioni, qė nė fillimin e tij ndėrtoi strategji pėr gjetjen e kompromisit pėr ēėshtjen e emrit. Ahmeti vlerėsoi angazhimin e BE-sė dhe SHBA-sė pėr pėrafrimin e qėndrimin mes palėve. Megjithatė, Ahmeti e shikonte me optimizėm situatėn e zgjidhjes sė emrit, dhe vlerėsoi edhe punėn e bėrė deri tani nga koalicioni qeveritar, nė 15 muajt e fundit.

Duke komentuar anketat e fundit qė flasin pėr rėnien e rejtingut tė BDI-sė, Ahmeti i quajti normale, dhe nxitėse pėr tė punuar akoma me devotshmėri.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/22304.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.2.2010, 15:47   55
Citim:
Bashkohet opozita maqedonase pa partitė opozitare shqiptare

Opozita maqedonase e shoqėruar nga njė parti minore turke sot do tė promovojė platformėn e pėrbashkėt pėr aktivizimin e frontit opozitar, qė do tė kundėrshtojė ashpėr politikėn aktuale tė VMRO-DPMNE-sė me nė krye kryeministrin Nikolla Gruevski.

Nė kuadėr tė kėtij fronti opozitar janė tė kyēur: Lidhja Social- Demokrate (LSDM), Partia e Re Social-Demokrate (PRSD) e Tito Petkovskit, Partia Liberale (PL) e Stojan Andovit, Partia e tė Gjelbėrve (PGJ), Alternativa e Re (AR) e Gjorgji Orovēanecit, Partia Social-Demokrate (PSD) e Lupēo Jordanovskit si dhe Partia pėr Bashkimit Kombėtar tė Turqėve (PBKT) e Erdogan Saraēit.

Nė konferencėn e pėrbashkėt kėto parti do tė promovojnė strategjinė e pėrbashkėt e cila do tė drejtohet kundėr pushtetit aktual, por siē bėhet e ditur nga burime brenda LSDM-sė, platforma do tė ketė si pikėsynim gjendjen ekonomike, proceset evrointegruese dhe marrėdhėniet midis komuniteteve, etj.

Ky front i pėrbashkėt opozitar maqedonas vjen nė njė periudhė kur janė shtuar zėrat pėr organizimin e zgjedhjeve tė parakohshme parlamentare. Asnjė nga partitė shqiptare opozitare nuk i janė bashkuar kėtij fronti opozitar dhe se ato nuk kanė dashur tė komentojnė kėtė bashkim tė ri forcash.

Mirėpo nga LSDM, kanė theksuar se janė tė hapur edhe pėr partitė shqiptare si PDSH, DR dhe partitė e tjera, me qėllim tė zgjerimit tė presioneve dhe politikės kundėr politikave antiqeveritare. Frontit opozitar nuk i ėshtė bashkuar edhe Partia Liberal-Demokrate e Jovan Manasievskit por edhe partia Tė Bashkuar pėr Maqedoninė e Lube Boshkovskit. (A.Mehmeti/INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...5ed9e53a1&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.2.2010, 05:11   56
Citim:
Fuere parashikon tensione ndėretnike nė Maqedoni

Shkup - Ambasadori i Bashkimit Evropian nė Shkup, Ervan Fuere rithekson se shtyrja pėr caktimin e datės sė fillimit tė negociatave me Maqedoninė do tė rriste tensionet ndėretnike nė kėtė vend.

“Shtyerja e caktimit tė datės pėr fillimin e negociatave pėr anėtarėsimin e Maqedonisė nė BE mund tė jetė potencial pėr tensione ndėretnike nė kėtė vend. Nėse zgjidhja zvarritet mė tej, atėherė mund tė ketė patjetėr potencial qė do tė ēojė drejt tensioneve ndėretnike”, ka theksuar evroambasadori Fuere nė njė intervistė pėr gazetėn austriake “Standard”.

Ai ka tėrhequr vėrejtjen se nė Maqedoni mbizotėron dėshpėrimi qė BE e la kėtė vend pezull nė kontestin e emrit me Greqinė, ndėrkohė qė Zagrebi e mori mbėshtetjen nga Brukseli pėr mosmarrėveshjet me Slloveninė. Sa mė shumė kohė kalon, atėherė do tė jetė vėshtirė qė tė mbahet fryma e reformave nė Maqedoni”, ka deklaruar ambasadori evropian, duke shtuar se zgjidhja e emrit mund tė vijė vetėm nėse do tė ketė takime intensive midis udhėheqėsve politik tė Maqedonisė dhe Greqisė.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...ptare&nr=11013
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2010, 22:49   57
Citim:
Ylli komunist assesi tė shuhet!

Tetovė, 22 shkurt - Ylli pesėkėndėsh i trashėguar nga ish-Jugosllavia vazhdon tė figurojė edhe mė tej nė objektet e njėsive rajonale tė ministrive nė Tetovė, nė dokumentacione dhe vula.

Edhe nė ueb faqet e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, Listės zgjedhore, Kėshillit ekonomiko-social dhe linqet e tjera, ylli pesėkėndėsh vazhdon tė mbetet i pandryshuar edhe tre muaj pas sjelljes sė ligjit pėr ndryshimin e stemės sė re tė Maqedonisė, ku parashihet fshirja e yllit pesėkėndėsh.

Zėdhėnėsi i Qeverisė, Martin Martinovski, thotė se nuk ėshtė bėrė ndonjė analizė se sa do tė kushtojė ndryshimi i tė gjitha tablove, dokumentacioneve, vulave dhe stemės nė vende tė tjera dhe pėr kėtė, sipas tij, nuk ka ndonjė projekt tė pėrbashkėt, por ėshtė lėnė qė secila ministritė ti bėjė ndryshimet nė kuadėr tė kompetencave.

"U janė dhėnė rekomandimet secilės ministri dhe ata duhet ti bėjnė kėto ndryshime dhe vetė ti mbulojnė shpenzimet. Afat tė prerė nuk ka sepse bėhet fjalė pėr shumė ndryshime, nė tablot e ministrive dhe njėsive rajonale do tė ndryshohet sė shpejti, ndėrsa nė dokumentacione u ėshtė dhėnė njė afat mė i gjatė, deri sa tė harxhohen dokumentacionet aktuale", deklaroi pėr "Koha", Martin Martinovski, zėdhėnės i Qeverisė.

Deri mė tani janė ndryshuar stemat nė tablonė e Qeverisė dhe objekteve tė shumė ministrive, ndėrsa sė shpejti pritet edhe ndryshimi i institucioneve tė tjera tė eshalonit tė dytė dhe tė tretė.

"Nė Qeveri ėshtė ndryshuar tabela edhe nė disa ministri gjithashtu. Qeveria ka pėr obligim tė ndryshojė tabelat e Qeverisė dhe objekteve tė Ministrive, ndėrsa pėr njėsitė rajonale dhe institucionet e tjera duhet ti ndryshojė secila ministri pėrgjegjėse", sqaron zėdhėnėsi qeveritarė, Shefik Duraku.

Ai bėri tė ditur se ka filluar edhe ndryshimi i vulave tė disa ministrive dhe kjo procedurė ėshtė kah fundi. Ndryshimet nė ueb faqen e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe institucioneve tjera shtetėrore, Duraku tha se do tė bėhen bashkė me pėrkthimin e tė njėjtave nė gjuhėn shqipe.

"Nė ueb faqet e ministrive gjithashtu kanė marrė rekomandime dhe duhet tu japin urdhėr pėrgjegjėsve tė informatikės dhe t'i bėjnė ndryshimet. Pritet qė nga java tjetėr tė merret vendim pėr pėrkthimin e ueb faqeve edhe nė gjuhėn shqipe dhe kur do tė bėhet kjo nė tė njėjtėn kohė do tė bėhet edhe ndryshimi i stemės", deklaroi Shefik Duraku, zėdhėnės i Qeverisė.

http://www.koha.com.mk/a10.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2010, 05:31   58
Citim:
Republika e Vardarit zgjidhja e vetme pėr ēėshtjen e emrit

Nė Parlamentin e Greqisė janė shtuar debatet lidhur me kontestin e emrit tė Maqedonisė, me ē`rast njė nga propozimet e shpalosura ėshtė qė zgjidhja e vetme ėshtė emri Republika e Vardarit.

Partia opozitare LAOS ka kėrkuar qė asnjėherė tė mos pranohet qė emri Maqedoni tė shfrytėzohet nga ana e Shkupit zyrtar. “Pėrse t`i japim emrin Maqedoni, maqedonasve tė rrejshėm. Ky vend fqinj po sillet nė mėnyrė provokuese dhe andaj Qeveria e Greqisė duhet tė kthejė pozicionet e saja tė vitit 1992”, ka theksuar deputeti i LAOS, Konstantinos Aivaliotis, i cili ka kėrkuar sqarime lidhur me negociatat e fundit dhe vizitėn e ndėrmjetėsit tė OKB-sė, Metju Nimic.

Deputetėt e LAOS kanė theksuar se zgjidhja bazė duhet tė kėrkohet tek emri Republika e Vardarit, pasi qė sipas tyre, Maqedonia mbante njė emėr tė tillė deri nė vitin 1945. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...22dbe121d&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2010, 05:23   59
Citim:
"To Vima": Uashingtoni propozon "Republika Veriore e Maqedonisė"

Athina ta rihetojė qėndrimin e vet nė lidhje me kontestin pėr emrin me Shkupin dhe ta shqyrtojė propozimin "Republika Veriore e Maqedonisė" si zgjidhje pėr problemin, kanė kėrkuar presidenti amerikan Barak Obama dhe sekretarja amerikane e Shtetit, Hilari Klinton nė takimet nė Uashington me kryeministrin grek Jorgos Papandreu, shkruan sot gazeta "To Vima".

Obama dhe Klintoni, siē theksohet, i kanė thėnė Papandreut se nėse Greqia pėrgjigjet pozitivisht nė kėrkesėn e tyre, Uashingtoni ėshtė i gatshėm ta informojė Kėshillin e sigurisė sė KB-sė, se emri "IRJM" nė tė ardhmen mund tė zėvendėsohet me "Republika Veriore e Maqedonisė", ndėrsa gjuha qė flitet nė vend si "gjuha veriore maqedonase".

Papandreu, sipas "To Vimės", e cila i referohet burimeve tė lartė diplomatike amerikane e ka informuar Obamėn dhe Klintonin se do tė pėrgjigjet pasi qė nė detaje do ta shqyrtojė kėrkesėn e tyre.

Uashingtoni, siē theksojnė diplomatėt amerikanė pėr gazetėn, ėshtė fuqimisht i interesuar qė tė kompletohet pėrhapja e NATO-s nė Evropėn Juglindore, qė nuk ėshtė e mundur pa zgjidhjen e problemit pėr emrin e Maqedonisė. SHBA-ja shpejton t'i inkuadrojė vendet e Ballkanit Perėndimor nė NATO, pėr shkak tė strategjisė sė re mbrojtėse amerikane, e cila parashikon sistemim tė mburrojave antiraketore nė Evropėn Lindore dhe nė Mesdheun Lindor, nė vend qė nė Poloni, Ēeki dhe Baltik, siē ėshtė planifikuar mė parė. Vendet e rajonit tė Evropės Lindore dhe Juglindore nėn kushte tė caktuara tashmė janė pėrgjigjur pozitivisht nė kėrkesėn amerikane pėr sistemim tė mburrojės antiraketore, shkruan "To Vima".

Ndėrkohė, zėvendės-shefi i diplomacisė greke Dimitris Drucas, i cili e shoqėron Papandreun nė Uashington pėr televizionin "Skaj" pohoi se ēėshtja e emrit, krahas Qipros dhe marrėdhėnieve me Turqinė, ėshtė njė nga temat e takimeve me presidentin dhe me sekretaren shtetėrore tė SHBA-sė. Ai pohoi se nga Athina nuk ėshtė kėrkuar asgjė plotėsuese dhe se pozicionet e saj nė lidhje me ēėshtjen e emrit janė "tė qarta dhe mirė tė njohura".

http://www.ina-online.net/Default.as...ad06f8b1d&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 09:12   60
Citim:
Riker: Mos shpikni gjėra qė realisht nuk ekzistojnė

Historia duhet tė shfrytėzohet si kontekst, duke menduar njėkohėsisht nė tė ardhmen. Kėtė porosi ka bėrė Ambasadori i Amerikės nė Shkup, Filip Riker para studentėve tė universitetin FON, i cili ka mbajtur njė ligjėratė i pėr politikėn e jashtme amerikane.

Sipas ambasadorit, Maqedonia dhe maqedonasit kanė histori tė gjatė dhe si tha tė ekzistimit prej qindra vitesh tė gjuhės dhe kulturės.

Kėto punė mos i bėni mė tė vėshtira se sa duhen tė jenė dhe mos shpikni gjėra qė realisht nuk ekzistojnė. Ju jeni ata qė pėrherė do tė jeni. Qėndrimi ynė dhe i politikės sonė nė raport me Maqedoninė ėshtė konsistent. Dėshirojmė tė shohim se Maqedonia i ka plotėsuar tė gjitha objektivat, qėllimet afatgjata nė politikėn e jashtme, pasi besojmė se anėtarėsimi nė NATO dhe procesi i aderimit nė BE do tė jenė shumė tė mira pėr sigurinė dhe pėrparimin e Maqedonisė’, ka theksuar ambasadori Riker duke folur edhe pėr objektivat e Uashingtonit nė raport me problemet botėrore, si situata nė Afganistan, Irak, ngrohja globale dhe kriza financiare.

http://fakti.mk/2010/03/riker-mos-sh...uk-ekzistojne/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 22:18.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.