Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 31.1.2011, 21:32   81
Citim:
Opozita nė Maqedoni refuzon rikthimin nė Parlament

Partitė opozitare nė Maqedoni nuk do tė marrin pjesė sot nė takimin e thirrur nga kryeparlamentari Trajko Veljanovski pėr tė diskutuar pėr tejkalimin e krizės parlamentare.

Kryetari i Parlamentit, Trajko Veljanovski ftoi sot shefat e grupeve parlamentare tė opozitės qė tė marrin pjesė nė takimin e rregullt bashkėrendues pėr tė diskutuar pėr tė gjitha ēėshtjet e hapura dhe pėr arsyet e bojkotit tė punimeve tė Parlamentit.

“Bojkoti nuk ėshtė mėnyra e vėrtetė pėr tė vepruar dhe kjo ėshtė nė kundėrshtim me interesat nacionale tė shtetit. Jam i gatshėm pėr tė hapur dhe diskutuar tė gjitha ēėshtjet e hapura qė nga opozita janė detektuar si problematike pėr kapacitetet demokratike tė legjislativit”, deklaroi Veljanovski.

Partia mė e madhe opozitare LSDM dje pėrsėriti qėndrimin se nuk do tė marrė pjesė nė punimet e Parlamentit.

“Ne e kemi bėrė tė qartė se nuk do tė marrim pjesė nė mbledhjet koordinuese por as edhe nė tė gjitha organet dhe punimet e tjera tė Parlamentit. Nuk do ti japim legjitimitet kėtij pushteti jodemokratik dhe antipopullor, qė rrezikon demokracinė nė vend”, theksoi nėnkryetari i LSDM-sė, Gordan Georgiev.

Nėnkryetari i Parlamentit nga radhėt e BDI-sė, Rafis Haliti deklaroi se kėtyre ditėve partia e tyre do tė dal me qėndrim tė qartė pėr bojkotin e Parlamentit nga opozita.

“Sigurisht se kėto ditė kryesia do tė analizojė situatėn e krijuar politike. Interesi i Parlamentit nuk ėshtė qė tė punojė vetėm me partitė e maxhorancės”, deklaroi Haliti.

Nė tė njėjtėn vijė me partitė maqedonase tė opozitės lidhur me bojkotin dje vendosi edhe Demokracia e Re me katėr deputetėt e saj. Partia tjetėr opozitare shqiptare PDSH me pesė deputetėt e saj para gati dy viteve po bojkoton punimet e Parlamentit, nė shenjė pakėnaqėsie pėr mospėrfilljen e ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me shqiptarėt.

Nė Parlamentin e Maqedonisė mbetet edhe mė tutje maxhoranca absolute me 63 deputetė tė koalicionit “Pėr Maqedoninė sė bashku” tė udhėhequr nga VMRO-DPMNE, 18 deputetėt e BDI-sė, por edhe katėr deputetė tė Liberal-demokratėve maqedonas dhe dy deputetėt tė pavarur.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=12&id=101474
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.2.2011, 10:10   82
Citim:
DR: Me letėrnjoftime edhe me Kosovėn e Shqipėrinė

Deputeti i Demokracisė sė Re (DR) Abedin Zymberi, tė martėn nė njė konferencė pėr shtyp kėrkoi nga Qeveria e Maqedonisė qė tė mos favorizojė Serbinė duke kėrkuar kėshtu lėvizje vetėm me letėnjoftime edhe mė Shqipėrinė dhe Kosovės.

“Jemi dėshmitarė qė kohėve tė fundit kreu shtetėror dhe pėrfaqėsuesit qeveritar tė Maqedonisė kanė shpeshtuar takimet e niveleve tė ndryshme me Sėrbinė, nė tė cilat nėshkruhen memorandume e marrėveshje tė ndryshme pėr bashkėpunim mes dy shteteve, duke na dėrguar porosi se vėllazėrimi maqedono-sėrb ka rimarrė hov tė madh”, deklaroi Zymberi.

Ai tha se, kryeministri Gruevski tanimė edhe publikisht deklaron se, punon nė intensfikimin e komunikimit mes dy shteteve dhe rritjes sė miqėsisė me Sėrbinė.

“Mė e freskėt ėshtė ideja pėr nėnshkrimin e marrėveshjes me tė cilėn qytetarėt e Maqedonisė dhe Sėrbisė do tė mund tė lėvizin mes dy shteteve vetėm me letėrnjoftime, pa pasaporta.E kuptojmė se bashkėpunimi rajonal ėshtė i dobishėm, mirėpo pse prioritet Sėrbia? Pse jo Shqipėria e cila ėshtė anėtare e NATO-s dhe shteti fqinj i vetėm i cili nė vazhdimėsi ka qenė korrekt ndaj Maqedonisė? Pse jo edhe Kosova, kur dihet lidhjet familjare tė shumta tė shqiptarėve tė Maqedonisė dhe Kosovės?”, shtoi mė tej Zymberi.

Sipas tij, nėse vlen vėllazėrimi i maqedonasve me sėrbėt, pse atėherė mos tė vlejė edhe vėllazėrimi i shqiptarėve tė Maqedonisė me ata tė Shqipėrisė dhe Kosovės?

“Pyes publikisht BDI-nė, pse hesht kundėr kėsaj politike nė thelb antishqiptare tė Qeverisė dhe cila ėshtė arsyeja qė i mban peng ministrat dhe deputetėt e BDI-sė pėr tė heshtur dhe pėr tė legjitimuar politika tė cilat pėr burim kanė Beogradin?Kėkojmė nga Qeveria tė inicojė urgjentisht marrėveshje mes Maqedonisė dhe shteteve fqinje Shqipėrisė dhe Kosovės me ēka do t’iu mundėsohet qytetarėve tė lėvizin nė dy drejtime vetėm me letėrnjoftim”, - u shpreh nė fund deputeti i DR-sė, Abedin Zymberi. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...ca82644e7&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.2.2011, 14:25   83
Citim:
Thaēi refuzon Ivanovin, PDSH pėr kantonizim

‘Marrėveshja politike’ e ofruar nga PDSH-ja nėnkupton kantonizimin e Maqedonisė. Kryetari i PDSH-sė Menduh Thaēi pas takimit qė kishte me kryetarin e Lidhjes Shqiptare Valon Bela nė selinė e tij nė Shkup, tha se kantonizimi ėshtė pjesė e platformės sė PDSH-sė, por si term juridik ėshtė shmangur pėr tė tejkaluar keqkuptimet eventuale tė aleatėve ndėrkombėtar.

Takimi i Thaēit me Belėn, erdhi nė kuadėr tė aktiviteteve pėr formimin e frontit opozitar shqiptar.

“Gjithmonė duke pasur vetėm njė kujdes ndaj keqkuptimeve qė shkaktohen te aleatėt tonė perėndimor, jam pro kantonizimit, nuk e di sa isha i qartė, platforma tė cilėn e ka PDSH-ja i afrohet shumė aspektit tė kantonizimit, po qė nė fillim nuk e di a ju kujtohet, ta ripėrsėris, kam thėnė se pėrkujdesja pėr mos tė pėrmend nocione juridike territoriale ka qenė vetėm tė mos kemi keqkuptime me aleatėt” tha Menduh Thaēi, kryetar i PDSH-sė.

Thaēi ėshtė pėr zgjedhje tė parakohshme, por paraprakisht kėrkon korrektimin e ligjit zgjedhor. Nė anėn tjetėr, kryetari i PDSH-sė bėri tė ditur se edhe kėsaj radhe do tė bojkotojė takimin e liderėve te Ivanovi, meqė vlerėson se me kėto takime bėhen manipulime.

“Ivanovi nuk ka mandat prej shqiptarėve, mos tė merret kjo personale, e dyta, Ivanovi thjesht nuk ėshtė kėrkush nė aspektin e forcės politike. Nė aspektin e forcės politike, nė njė politikė korrekte, Nikolla Gruevski ėshtė forca e vėrtetė, mazhoranca e vėrtetė e kėtij vendi prej tė cilit varen vendimet dhe ekzekutimet e kėsaj Qeverie. Jam i gatshėm tė marrė pjesė nė njė takim tė katėr liderėve tė katėr forcave kryesore politike dhe nė atė takim dua paraprakisht ne ta paracaktojmė agjendėn pėr cilėn do tė bisedojmė” tha Menduh Thaēi, kryetar i PDSH-sė.

Pėrkundėr Thaēit qė refuzon takimet e liderėve, kryetari i DR-sė Imer Selmani sot konfirmoi pjesėmarrjen e tij nė takimin e thirrur pėr tė hėnėn nga presidenti Ivanov. Nga partia e Selmani shpresojnė se Presidenti i shtetit dhe shumica parlamentare kėsaj radhe do tė jenė mė tė interesuar pėr dialog thelbėsor i cili do tė kthente demokracinė nė vend.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/48516.html

Citim:
Partitė shqiptare nė Maqedoni vendosin sot pėr takimin e liderėve

Shkup, 5 shkurt - Partitė politike shqiptare BDI, PDSH dhe DR pritet tė marrin pjesė nė takimin e liderėve tė caktuar pėr tė hėnėn nga presidenti i vendit, Gjorgje Ivanov.

Ky takim ėshtė nxitur me kėrkesė tė administratės amerikane, e cila nėpėrmjet zėvendės-ndihmės sekretarit Tomas Kantrimen i ka sugjeruar presidentit Ivanov gjatė vizitės sė tij nė Uashington qė tė ftojė liderėt pėr tė tejkaluar situatėn e krizės parlamentare dhe shmangien e bojkotit nga tė gjitha partitė e opozitės.

BDI kumtoi dje se lideri i tyre Ali Ahmeti do tė jetė i pranishėm nė kėtė takim dhe se kjo parti ėshtė e gatshme qė nėpėrmjet dialogut tė shmanget kriza aktuale.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,48744
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2011, 09:49   84
Citim:
Skenarė ogurzezė pėr Maqedoninė

Njohėsit e zhvillimeve politike nė Maqedoni si dhe pėrfaqėsuesit e organizatave joqeveritare shprehin shqetėsimin pėr tensionimin e marrėdhėnieve ndėretnike dhe ndarjeve tė etnike nė vend tė cilat sipas tyre po arrijnė njė nivel tė paprecedent.

Organizata pėr Bashkėpunim Rajonal dhe Integrime Evropiane (OBRIE) vlerėson se, politikat qeveritare tė udhėhequra nga kryeministri maqedonas, Nikolla Gruevski mund tė thellojnė hendekun mes shqiptarėve dhe maqedonasve, dy komunitetet mė tė mėdha nė vend.

“Politikat provokuese tė kryeministrit aktual ndaj shqiptarėve etnik, por edhe provokimet tjera qė bėhet nė raport me fqinjėt, sidomos grekėt dhe bullgarėt mund tė ēojnė edhe deri nė ndarjen e Maqedonisė, e cila do tė ishte fatale pėr gjithė rajonin dhe mė gjerė. Padėgjueshmėria e kryeministrit Gruevski ndaj komunitetit ndėrkombėtarė si dhe mos interesimi i tij pėr integrimin e vendit nė strukturat euroatlantike janė argumente qė flasin hapur se ky lider ka qėllimet tė errėta pėr Maqedoninė”, vlerėson kryetari i OBRIE, Muhamer Pajaziti.

Nė anėn tjetėr, nuk janė tė rastėsishme as deklaratat e kreut tė partisė shqiptare, pjesė e qeverisė Gruevski, i cili brenda njė kohe tė shkurtėr, pa e pyetur askush shprehet kundėr ndarjes sė Maqedonisė. Kjo sikur dėshmon njė lloj presioni ndaj tij, pėr tė pėrsėritur deklaratat e tij tė mėparshme lidhur me kėtė ēėshtje.

Ndėrkohė, edhe publicisti i njohur Veton Surroi ditė mė parė deklaroi se Maqedonia dhe Bosnjė Hercegovina mund tė shkatėrrohen.

“Me qėllim tė tė kuptuarit tė shenjave tė kėtyre rrugėve, shpėrbėrja duhet tė pėrkufizohet si hapi tjetėr negativ pas status quos negative aktuale (konflikti i ngrirė nė Kosovė, Bosnjė-Hercegovina jofunksionale, mangėsia e legjitimitetit nė Maqedoni, politikat irredentiste nė Serbi) apo mė keq, sekuenca e ndarjes etnike (me siguri tė realizuara me dhunė) qė do tė shkatėrrojė Bosnjė-Hercegovinėn dhe Maqedoninė, si dhe do tė gėzojė apetitet pėr territor tė serbėve, kroatėve e shqiptarėve”, ėshtė shprehur Surroi

Shtetet fqinje, si Bullgaria dhe Greqia duke shfrytėzuar situatėn e brishtė nė Maqedoni, i kanė shtuar apetitet e tyre duke riaktualizuar ēėshtjet e hapura me Shkupin Zyrtarė.

Sė fundi, njė grup intelektualėsh bullgar i kanė dorėzuar njė peticion UNESCO-s me tė cilin kėrkojnė qė tė ndėrpritet pėrvetėsimi i gjuhės, historisė dhe kulturės bullgare nga Maqedonia.

Njė ton mjaftė i ashpėrsuar vėrehet edhe nga pala greke e cila ka vendosur vijat e kuqe pėr ndryshimin kushtetues tė Maqedonisė. Grekėt vazhdojnė tė pohojnė se Maqedonia me mos ndryshimin e emrit kushtetues, hapur shpreh pretendime territoriale ndaj Greqisė.

Ndarja e Maqedonisė, nuk ėshtė diēka risi, gjatė konfliktit tė 2001-shit, ish-kryeministri Lubēo Georgievski pati propozuar, jo vetėm ndarje etnike tė Maqedonisė, por edhe ndryshimin e kufijve nė rajon. Mirėpo kėto ide janė parandaluar nga bashkėsia ndėrkombėtare e cila ėshtė shprehur hapur se nė Ballkan nuk do tė ketė mė ndryshim tė kufijve. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...da774d77d&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2011, 09:53   85
Citim:
Kisha nė Kala, Gruevski kėrcėnon partitė politike shqiptare

Nikolla Greuvksi pėr rastin nė Kala tė Shkupit, kėrcėnon subjektet politike shqiptare, BDI-nė dhe DR-nė, gjegjėsisht kryetarin e saj Imer Selmani. Me kėtė rast ai ka theksuar se si kryeministėr i vendit nuk do tė lejoj qė dikush pėr qėllim tė pėrfitimeve tė pikėve politike tė krijoj tensione mes njerėzve dhe tė rrėnojė objekte tė cilat sipas tij janė trashėgimi kulturore. Gruevski madje u ka bėrė thirrje institucioneve pėrkatėse qė ta zbardhin rastin dhe fajtorėt t’i nxjerrin para drejtėsisė.

“Si politikan dhe si kryeministėr nuk do tė lejoj qė disa palė tė interesuara, ngjarjet e kėtilla ti shfrytėzojnė pėr qėllime tė tyre personale dhe politike apo nga ana tjetėr ti shndėrrojnė nė interesa personale dhe politike dhe tė krijojnė tensione mes njerėzve. As qė do tė lejoj qė dikush tė pengoj apo tė rrėnoj objekte tė cilat janė trashėgimi kulturore dhe trashėgimi e mbrojtur kulturore nė Republikėn e Maqedonisė. Nė kėtė aspekt mendoj se institucionet duhet ta kryejnė punėn e tyre, secila nė bazė tė kompetencave tė saja”, deklaroi Nikolla Gruevski, kryeministėr i Maqedonisė.

Gruevski, ka kritikuar ashpėr edhe kryetarin e DR-sė Imer Selami, duke e akuzuar pėr pėrhapje tė urrejtjes fetare dhe nacionale.

“Njėkohėsisht u bėj thirje disa politikanėve tė caktuar qė tė mos e shfrytėzojnė rastin qė tė mbledhin vota, duke pėrhapur urrejtje fetare dhe etnike tė tipit tė Imer Selmanit. U bėj thirrje qė me mirėkuptim dhe me dialog qė ta zgjidhen punėt. Ne veē kemi komunikim me partnerėt tanė tė koalicionit dhe jam i sigurt se edhe ky problem do tė tejkalohet me bisedime dhe dialog”, tha Gruevski.

Kundėrpėrgjigjen nga partia e Selmanit, duke theksuar se nė deklaratėn e Gruevskit, qartė kuptohet se ai dhe qeveria e tij qėndrojnė prapa projekteve tė cilat nxisin urrejtje fetare dhe etnike ne vend siē janė shumė projektet si: ‘Shkupit 2014’, Enciklopedia dhe sė fundmi kisha nė Kalanė e Shkupit.

“Porosisim qė mos mundohet tė kėrkoje fajtorė pėr situatėn e krijuar te askush tjetėr por te vetvetja dhe qeveria e tij. Historia mijėvjeēare e kėtij vendi tė pėrbashkėt nuk mund tė ndėrrohet ne shekullin e 21 me enciklopedia, pėrmendore dhe kisha te maskuara nė muze. Aq me pak kur nė tė kaluarėn e afėrt nė Ballkan projekte tė ngjashme kanė mbaruar shumė keq pėr vetė autorėt”, thuhet nė reagimin e DR-sė.

Ndėrkohė PDSH-ja, fajin pėr incidentin nė Kala e sheh tek subjekti politik shqiptarė pjesėmarrės nė Qeveri.
“Ky ėshtė njė manipulim skandaloz i Ali Ahmetit dhe tajfės sė tij, nėpėrmjet asaj se, kinse reagojnė pėr mbrojtjen e interesave tė myslimanėve. Ju lutem, ata kur shkurtohet nė mėnyrė tė pa mėshirshme pėrdorimi I gjuhės shqipe nuk bėjnė asnjėfarė reagimi. Krejt kjo ėshtė njė manipulim, dhe porosia ime pėr tė gjithė ėshtė, gabimisht ėshtė renditja nuk mbrohet nė Maqedoni myslimanizmi nė kėtė formė. Myslimanizmi nė Maqedoni mbrohet duke mbrojtur shqiptarizmin”, deklaroi Menduh Thaēi, kryetarė I PDSH-sė.

Ndėrkohė nga BDI-ja nuk iu kundėrpėrgjigjen Gruevskit, por Menduh Thaēit dhe atė duke e pyetur publikisht, ‘se a do tė ketė ndonjėherė qėndrim konzistent lidhur me ndonjė ēėshtje?’.

“Ditė mė parė anėtari i kryesisė sė kėsaj partie doli nė Kalanė e Shkupit tė kėrkon ndėrprerjen e ndėrtimit tė kishės, e tani zoti Thaēi flet pėr ndonjė ndėrrim tezash dhe se ndėrprerja e ndėrtimit tė objektit fetar nė Kalanė e Shkupit, nuk paska tė bėjė asgjė me historinė, traditėn dhe kulturėn e shqiptarėve nė kėto troje dhe me atė qė ne e quajmė reflektim i realitetit multietnik dhe multikonfesional tė kėtij vendi, por paska tė bėjė vetėm me tė drejtat fetare pėr tė cilat shqiptarėt asnjėherė nuk paskan pas problem”, thuhet nė reagimin e BDI-sė drejtuar kreut tė PDSH-sė, Menduh Thaēi.

Ka reaguar edhe BDK-ja e Shaqirit duke e vlerėsuar tė drejtė reagimin e qytetarėve nė mbrėmjen e dhjetė shkurtit, pėr pengimin e punimeve pėr ndėrtimin e kishės ortodokse maqedonase nė kala.

“Ne si BDK, kėrkojmė qė MPB tė mos provokoj edhe mė shumė duke u marr me kėrkimin e qytetarėve qė kanė shprehur pakėnaqėsinė me ndėrtimin e njė objekti tė tillė, punimet pėr ndėrtimin e tė cilit po zhvilloheshin nė mėnyrė tinėzare gjatė natės, por me ata qė nxisin provokime dhe tensione tė marrėdhėnieve ndėretnike dhe ndėrfetare”, thuhet nė reagimin e BDK-sė.

Ndryshe edhe sot mbeti enigmė, se kush i solli punėtorėt ndėrtimor nga Manastiri dhe kush u dha urdhėr pėr tė vazhduar punimet nė Kala, me ēka edhe u thye marrėveshja mes VMRO-DPMNE-sė dhe BDI-sė. Nė kėtė drejtim i pa kapshėm pėr mediat mbeti edhe Pasko Kuzman. Gjithashtu nuk dihet nėse Partia e Ahmetit do tė kėrkojė shkarkimin e Kuzmanit nga posti qė ka nė Drejtorinė pėr trashėgimi kulturore. Tė enjten zyrtarė tė lartė tė Bashkimit Demokratik pėr Integrim, nė mesin e tė cilėve edhe kryetari i Komunės sė Ēairit Izet Mexhiti, ministri i Shėndetėsisė Bujar Osmani, zv/ministri i Brendshėm Xhevat Buēi dhe deputeti Nazif Bushi, kishin marrė pjesė nė rrėnimin e Kishės nė Kala. Bedri Rexhallari

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/49849.html

Citim:
Shoqatat e veteranėve maqedonas rikthejnė tonet e konfliktit tė 2001

Shoqatat e veteranėve maqedonas tė konfliktit tė fundit nė Maqedoni vlerėsojnė se incidenti i rrėnimit tė kishės nė Kalanė e Shkupit ėshtė rikthim nė ngjarjet e parakonfliktit tė vitit 2001.

Stojanēe Angelov, kryetari i shoqatės “Dinjiteti” i shoqėruar nga anėtarė tė shoqatės, ish-pjesėtarė tė njėsiteve tė ēarmatosura tė policisė dhe ushtrisė maqedonase vizitoi sot objektin e kishės nė Kalanė e Shkupit.

“Ne pėrfaqėsuesit e forcave tė sigurisė, dėshirojmė ta pėrkujtojmė opinionin maqedonas, se nė mėnyrė tė ngjashme me dhunimin e objekteve kulturore, historike dhe fetare nė Kalanė e Tetovės, para plotė 10 viteve filloi konflikti i armatosur. U bėjmė thirrje institucioneve pėrkatėse qė menjėherė ti gjejnė kryerėsit e veprės, ata mund tė shihen nė video incizimet dhe kundėr tyre menjėherė tė ndėrmarrin masa”, deklaroi Angelkov.

Kjo shoqatė ka tėrhequr vėrejtjen se ky incident mund tė jetė pjesė e ndonjė skenari pėr destabilizimin e Maqedonisė.

Edhe njė shoqatė tjetėr e veteranėve maqedonas “Bedem” ka reaguar lidhur me incidentin nė Kala, duke kėrkuar qė tė dėnohen autorėt e incidentit dhe politikanėt qė nxisin urrejtje ndėrfetare.

“Maqedonia nuk guxon tė jetė vend ku pėrhapet fundamentalizėm fetar. Ky akt na rikthen kujtimet e vitit 2001. Po ndėrtohen me qindra xhami nėpėr Shkup dhe Maqedoni, dhe askujt kjo nuk po i pengon”, theksuan pėrfaqėsuesit e shoqatės “Bedem”.

Incidenti nė Kalanė e Shkupit ndodhi tė enjten nė mbrėmje kur qytetarė tė vetorganizuar ndėrprenė punimet e ndėrtimit tė kishės, pėr tė cilėn ishte arritur marrėveshje pėr ndėrprerje tė pėrkohshme tė ngritjes sė saj, pėr shkak tė tensionimit tė situatės etnike dhe fetare. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...f35f96810&ln=3

Citim:
BDK mbėshtet protestėn kundėr Kishės nė Kala

Bashkimi Demokratik Kombėtar ka reaguar ndaj provokimeve tė Qeverisė sė Maqedonisė me ndėrtimin nė mėnyrė tinėzare tė Kishės nė Kalanė e Shkupit.

“Ne si BDK disa herė nė reagimet tona kemi theksuar ndaj provokimeve tė njėpasnjėshme tė shqiptarėve, si me Enciklopedinė, Projektin Shkupi 2014, apo edhe sė fundmi me kishėn nė Kalanė e Shkupit, duke paralajmėruar se provokimet e tilla mund tė shkaktojnė revoltė tek qytetarėt, por aktivitetet e tilla provokative megjithatė nuk kishin tė ndalur”, thuhet nė reagimin e BDK-sė.,

Sipas kėtij subjekti politik, reagimi i qytetarėve mbrėmjen e dhjetė shkurtit, pėr pengimin e punimeve pėr ndėrtimin e kishės ortodokse maqedonase nė kala, duhet kuptuar si dėshmi se durimi i qytetarėve ka arritur kulmin dhe se nuk do tė tolerohen provokime tė tilla, me tendencė qė dikush tė ndėrtoj historinė e tyre mbi themelet e kalasė Iliro-Dardane nė Shkup.

“Ne si BDK, kėrkojmė qė MPB tė mos provokoj edhe mė shumė duke u marr me kėrkimin e qytetarėve qė kanė shprehur pakėnaqėsinė me ndėrtimin e njė objekti tė tillė, punimet pėr ndėrtimin e tė cilit po zhvilloheshin nė mėnyrė tinėzare gjatė natės, por me ata qė nxisin provokime dhe tensione tė marrėdhėnieve ndėretnike dhe ndėrfetare”, thuhet mė tej nė reagim.

BDK thotė se:, “provokimi pėr qytetarėt shqiptarė ishte edhe mė i madh pasi punimet gjatė natės po vazhdonin edhe pse drejtori i Drejtorisė pėr mbrojtje kulturore dhe trashėgimi historike, Pasko Kuzman, kishte deklaruar se ndėrpriten punimet pėr ndėrtimin e kėtij objekti”.

BDK thekson se mbėshtet pa rezerve tė gjitha pėrpjekjet e opinionit shqiptarė, pėrfshi edhe protestėn e nesėrme tė organizuar nga sektori joqeveritarė nė Kala tė Shkupit dhe kėrkesėn pėr largimin e plotė tė konstruksionit tė objektit nė fjalė nga Kalaja e Shkupit. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...263dbd2b4&ln=3

Citim:
DR i kundėrpėrgjigjet Gruevskit

Demokracia e Re pėrmes njė komunikate me shkrim deklaron ndaj deklaratave tė kryeministrit Nikolla Gruevski lidhur me ndėrtimin e Kishės nė Kalanė e Shkupit.

“Me deklaratėn e Kryeministrit, Nikolla Gruevski, qartė kuptohet se ai dhe Qeveria e tij qėndron prapa projekteve tė cilat nxisin urretje fetare dhe etnike nė vend, siē janė shumė projekte tė “Shkupit 2014” e veēanėrisht ai i kishės nė Kalanė e Shkupit. Vet Kryeministri ėshtė i vetėdijshėm pėr kėtė dhe jorastėsisht objektin e fundit ka vendosur ta ndėrtojė nė "ilegalitet" duke punuar natėn dhe me kėtė duke vėrtetuar edhe mė shumė dyshimet tona dhe tė popullatės mbarė vendit se bėhet fjalė pėr njė projekt me qėllim jo tė mirė”, thuhet nė reagimin e DR-sė.

Kjo parti e porosit kryeministrin qė tė mos mundohet tė kėrkojė fajtorė pėr situatėn e krijuar te askush tjetėr, por vetėm te vetvetja dhe Qeveria e tij.

“Historia mijėvjeēare e kėtij vendi tė pėrbashkėt nuk mund tė ndėrrohet nė shekullin XXI me enciklopedi, pėrmendore dhe kisha tė maskuara nė muze. Aq mė pak kur nė tė kaluarėn e afėrt nė Ballkan, projekte tė ngjajshme kanė mbaruar shumė keq pėr vet autorėt e tyre”, thuhet nė fund tė reagimit. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...415a4f90d&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.2.2011, 14:29   86
Citim:
Kriza e identitetit sllavizon Maqedoninė

Partia VMRO-DPMNE, qė nga themelimi i saj deri mė tani ka ndėrmarrė njė fushatė tė ashpėr pėr sllavizmin e Maqedonisė. Nė vitin 2001 tentoi tė vendoste kryqin nė Kalanė e Tetovės, veprim ky qė nxiti konfliktin mes maqedonasve dhe shqiptarėve. Dhe meqė kryqi nė Kalanė e Tetovės nuk u vendos dot, nė vitin 2002 u vendos kryqi gjigant (66 metra) nė Malin Vodno nė Shkup.

Por fushata nuk pėrfundon kėtu. Gjatė viteve 2004- 2008 u rrėnua dhe sllavizma Kalaja e Ohrit, pėr tu rikthyer sėrish nė Shkup, nė dy lokalitete nė tė njėjtėn kohė, nė qendėr tė qytetit, ku donin tė ndėrtonin njė kishė gjigante dhe nė Kalanė e Shkupit, shkatėrrimi dhe sllavizmi i sė cilės nisi nė vitin 2007 me gėrmimet arkeologjike. Ndėrkaq, pėrfundimet po duken tani me tenderėt pėr ndėrtimin e kishave nė kala.

Kėshilltari shkencor nė Institutin e folklorit nė Shkup, dr. Izaim Murtezani thotė se meqė Maqedonia po ballafaqohet me krizė tė identitetit, atėherė ajo tenton tė krijojė mite tė ndryshme.

"Maqedonia tanimė njė kohė tė gjatė i ėshtė nėnshtruar kombėtarizimit dhe krishterizimit tė kulturės nė tė gjitha rrafshet e veprimtarisė sė saj. Sidomos njė dukuri e tille vjen nė shprehje kur nė pushtet ėshtė partia e VMRO-DPMNE-sė", thotė Murtezani.

"Ky shtet ėshtė shumėetnik dhe shumėkonfesional dhe atakimi i kėtij realiteti domethėnė zhbėrje tė perspektivės sė ndėrtimit tė pėrbashkėt tė kėtij entiteti shtetėror", thotė Murtezani.

Analisti Kim Mehmeti thotė se deshqiptarizimi i Maqedonisė simbolikėn e ka nė Shkup, ngaqė deshqiptarizimi i Shkupit do tė thotė deshqiptarizim i komplet Maqedonisė, gjė qė sipas Mehmetit, nuk e kanė kuptuar vetėm politikanėt shqiptarė.

"Kėtė nuk e kuptuan vetėm partitė shqiptare tė cilat shumė lehtė pranuan qė tė jenė nė Tetovė, qė Tetova tė jetė qendra e shqiptarėve tė Maqedonisė, gjė qė ėshtė koncept sllav", tha Mehmeti.

Ai thotė se strategjia e VMRO –DPMNE-sė ėshtė qė tė sllavizojė tė gjitha qytetet, ndėrsa shqiptarėt vazhdojnė tė jenė nė gjumė.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/7814.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.4.2011, 19:05   87
Citim:
Numri i votuesve arrin numrin e popullsisė

Demografėt vlerėsojė se ėshtė e pamundur qė njė shtet me 2 milionė banorė tė ketė mbi 1, 8 milion votues. Sipas tė dhėnave tė Komisionit Shtetėror zgjedhor numri i votuesve pėr zgjedhjet e qershorit ėshtė 1 835 000, ose 66 884 mė shumė votues se nė zgjedhjet parlamentare tė vitit 2008, kur dhe kishte 1 779 116 votues.

Ndėrkaq diferenca mes numrit tė votuesve tė vitit 2006 dhe atyre tė vitit 2008 ka qenė 37 667, pasi nė zgjedhjet parlamentare tė vitit 2006 ka pas 1 741 449 votues. Demografi Asllan Selmani thotė pėr “Lajm” se ėshtė e pamundur qė pėr tre vjet tė shtohen 66 884 votues.

“Absolutisht ėshtė e pamundur kjo. Numri i votuesve ishte dash tė ulej e jo tė rritej, pasi 44 pėr qind e popullsisė sė Maqedonisė ėshtė e plakur dhe pėr ēdo vit vdesin nga 20 mijė banorė”, thotė Selmani. Ai ėshtė i sigurt se nė kėtė rast ka manipulim. “Ndoshta i kanė numėruar emigrantėt qė ka 20 vjet qė jetojnė jashtė Maqedonisė. Ka shumė manipulime pasi ėshtė e pamundur qė njė shtet me 2 milionė banorė tė ketė mbi 1,8 milion votues”, thekson Selmani.

Deklarata e demografit Selmani pėrputhet me njė analize tė thjeshtė qė bėri “Lajm”, ku del se nė Maqedoni jetojnė rreth 220 mijė persona mė shumė se shifra qė jep enti pėr statistikė.

Sipas tė dhėnave tė Entit Shtetėror pėr Statistikė, Maqedonia ka 2 052 722 banorė, ndėrsa 437 5102 kanė mė pak se 18 vjet. Sipas kėtyre tė dhėnave 210.281 persona janė filloristė, 95 343 janė nė shkollė tė mesme dhe 157 788 janė tė moshės 0-6 vjet. Nėse e heqim komplet numrin e nxėnėsve tė vitit tė katėrt, qė ėshtė rreth 26 mijė, pasi ato mund ti kenė mbushur 18 vjet dhe kanė tė drejtė vote del se 437 512 persona nuk kanė tė drejtė vote. Nėse kjo shifėr i shtohet numrit tė votuesve 1 835 000, atėherė Maqedonia ka 2 272 512 banorė, ose 219 790 mė tepėr sesa tė dhėnat e Entit.

Nėnkryetari i Komisionit Shtetėror Zgjedhor (KSHZ) thotė se nė regjistrin zgjedhor pėrfshihen tė gjithė shtetasit e Maqedonisė dhe jo vetėm ata qė jetojnė nė Maqedoni. Regjistri pėr shtetasit e Maqedonisė gjendet nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, e jo nė Entin Shtetėror pėr Statistikė. Ndėrsa sipas tė dhėnave tė Agjencisė pėr emigracion numri i qytetarėve tė Maqedonisė qė jetojnė nė tė gjashtė kontinentet ėshtė rreth 440 mijė.
Pak kohė mė parė ministria e Punėve tė Brendshme, Ministria e Drejtėsisė dhe KSHZ bėnė pastrimin e regjistrit zgjedhor, prej tė cilit u fshinė rreth 20 mijė persona.

Tė gjitha partitė kanė dalė me deklarata se nė Maqedoni ka rreth 200 mijė votues fiktiv. Kėtė e bėjnė kur janė nė opozitė, ndėrsa kur janė nė Qeveri heshtin.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/8548.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.4.2011, 11:43   88
Citim:
Kacin propozon emrin “Maqedonia Jonė”

Nė konferencėn pėr Ballkanin Perėndimor qė e organizoi Hungaria si kryesuese e radhės e BE-sė, europarlamemntari Jelko Kacin bėri thirrje pėr zgjidhje sa mė tė shpejtė tė ēėshtjes sė emrit tė Maqedonisė.

Kacin, i cili ėshtė nėnkryetar i delegacionit parlamentar pėr Evropėn juglindore, ka theksuar se kontesti rreth emrit e frenon integrimin evropian tė Maqedonisė, dhe se nevoitet zgjidhje kompromisi pėr tė ndėrprerė bllokadėn shumėvjeēare.

Kacin ka propozuar zgjidhje alternative me emrin “Maqedonia Jonė”.

Nė rrethinė janė tre rajone qė e mbajnė emrin e Maqedonisė. Emri “Maqedonia Jonė” i pėrjashton tė gjitha pretendimet territoriale tė IRJM-sė sė sotme ndaj kėtyre rajoneve. Me kėtė emėr do tė mund tė jetonin tė gjithė”, ka thėnė Jelko Kacin.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=12&id=114271
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2011, 07:49   89
Citim:
Greqia: Shkupi po provokon me Aleksandrin e Madh

E mėrkurė, 15 qershor 2011, NOA- Autoritetet greke kanė reaguar lidhur me vendosjen e pėrmendores sė Aleksandrit tė Madh nė sheshin e Shkupit.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme nė Athinė, Grigoris Delavekuras theksoi se ėshtė informuar bashkėsia ndėrkombėtare pėr politikėn e tillė tė kryeministrit tė Shkupit, Nikolla Gruevski, i cili me pėrmendore provokative po rrėnon marrėdhėniet e mira ndėrfqinjėsore.

“Kjo politikė paraqet shkelje tė frymės sė Marrėveshjes sė Pėrkohshme, ajo ėshtė politikė provokative dhe pėr tu dėnuar, qė rrėnon marrėdhėniet dypalėshe dhe dėmton procesin e negociatave pėr emrin nėn patronazhin e OKB-sė”, deklaroi Delavekuras.

Sipas tij, vendosja e pėrmendores gjigante tė ashtuquajtur “Luftėtari nė kal” do tė reflektohet edhe nė aspiratat euroatlantike tė Shkupit.

Mediat greke bėjnė tė ditur se kjo situatė e fundit nė Shkup do tė shtyjė procesin e zgjidhjes sė kontestit tė emrit nga pala greke dhe se kėtė do ta shfrytėzojė kryeministri dhe lideri i PASOK-ut, Jorgos Papandreu, pėr tė rritur ēėshtjet pėrballė oponentėve tė Demokracisė sė Re.

BBC raportoi se vendosja e Aleksandrit nė sheshin e Shkupit nė mėnyrė plotėsuese do tė rris tensionet midis dy vendeve. “Herald Sun” shkruan se vendosja e kėsaj pėrmendoreje shkakton nervozizėm tek grekėt, pasi qė Aleksandri i Madh vlerėsohet si hero grek. (INA)/NOA

http://www.noa.al/2011/06/greqia-shk...andrin-e-madh/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2011, 16:13   90
Citim:
Aleksandri i Madh nė Shkup, Filipi i II nė Manastir

Shkup - Pėrmendoret e dy figurave mė tė rėndėsishme tė Perandorisė sė Maqedonisė, ajo e mbretit Filipi i II dhe djalit tė tij, Aleksandėrit tė Madh, janė vendosur sot nė Manastir dhe nė Shkup.

Pas pritjeve disavjeēare, mėngjesin e sotėm nė sheshin “Magnolija” nė Manastir ėshtė vendosur pėrmendorja e Filipit II, shkruan agjencia INA.

Sė bashku me bazamentin, pėrmendorja e Filipit II ėshtė e lartė 8 metra, e punuar nga skulptori Angel Korunovski nga Velesi.

Po sot, nė sheshin “Maqedonia” tė Shkupit, nė bazamentin e saj 10 metra ėshtė vendosur edhe pėrmendorja gjigante prej 13 metrash e Aleksandėrit tė Madh, apo e ashtuquajtura pėrmendorja "Ushtari nė kalė".

Statuja ėshtė punuar nė Firence tė Italisė dhe ka kushtuar rreth 5 milionė e 300 mijė euro. Pėrreth skulpturės qė tregon Aleksandėrin mbi kalin e tij Bukefalin, do tė vendosen edhe katėr luanė antik prej bronzi dhe 8 luftėtarė mermeri.

Kostoja e projektit nė total ėshtė 9 milionė e 400 mijė euro. Ndėrkaq, reagimet e qytetarėve janė tė ndryshme. Maqedonasit nė pėrgjithėsi mbėshtesin ngritjen e kėsaj statuje.

Ndėrkaq, vendosja e pėrmendores sė Aleksandėrit tė Madh nė sheshin e kryeqendrės, nė kuadėr tė projektit “Shkupi 2014”, ka nxitur reagime tė ashpra nga Athina zyrtare.

“ Politika e antikizimit, pjesė e sė cilės ėshtė edhe kjo pėrmendore, ėshtė e bazuar nė uzurpimin e historisė antike greke, ku rrėnohen marrėdhėniet ndėrfqinjėsore. Me kėtė politikė qė ndjek Qeveria e Maqedonisė, thyhet dhe marrėveshja e pėrkohshme, si dhe ndikon nė procesin e negociatave mes dy vendeve, sa i pėrket zgjidhjes sė kontestit tė emrit, me kėtė dhe zhbllokimin e procesit integrues pėr fqinjin tonė verior”, thuhet nė reagimin e Athinės zyrtare. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/38601/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2011, 07:57   91
Citim:
'Shqiptarėt hyjnė nė qeveri pa kontrata tė shkruara'

Deputeti i Rilindjes Demokratike Kombėtare, Izet Zeqiri deklaroi se subjektet politike nė Maqedonisė hyjnė nė koalicione qeveritare pa marrėveshje pėr basgkėqeverisje.

”Edhe kjo qeveri u formua pa kontratė pėr bashkėqeverisje, por vetėm me marrėveshje gjithashtu tė panėnshkruar nga partnerėt e koalicionit. Programit tė qeverisė pėr formimin e shumicės parlamentare i mungon pika themelore fillestare, pjesa e protokollit, dokumenti i nėnshkruar nga VMRODPMNE dhe BDI, ku thuhet se qeveria do tė veprojė nė bazė marrėveshjes koalicionuese pėr formimin e shumicės parlamentare pėr qeverisje 2011-2014 (Marrėveshje koalicionuese)”, deklaroi Zeqiri.

Ai tha se, nė bazė tė kėsaj marrėveshje tė shkruar, do t’i realizonin qėllimet programore tė marrėveshjes sė koalicionit qė e ka ēdo koalicion qeveritar i ēdo vendi demokratik.

Sipas tij, kėto negociata pa marrėveshje tė shkruar edhe tė nėnshkruara nga partnerėt e koalicionit, tregojnė qartė se partitė shqiptare nuk kanė mundur asnjėherė me dokument tė shkruar tė hyjnė nė qeveri.

”Mosnėnshkrimi i dokumentit midis partnerėve tė koalicionit pėr formimin e shumicės parlamentare tregon pozicionin inferior tė partisė shqiptare BDI dhe shpirtngurtėsisė sė partisė maqedonase VMRO pėr bashkėqeverisje tė sinqertė dhe transparente.Kėtė e dėshmojnė edhe koalicionet paraprake pėr formimin e qeverive nė kontinuitet, siē ėshtė ajo e vitit 1994 pėr formimin e koalicionit qeveritar dhe qeverisjen e vendit, nė vitin 1998, nė vitin 2002, nė vitin 2006, nė vitin 2008 dhe kjo e vitit 2011, ku shqiptarėt hyjnė nė qeveri pa kontrata tė shkruara dhe pa afate pėr realizimin e programeve dhe projekteve partiake, qė bėhen pjesė e programit qeveritar”, ėshtė shprehur Zeqiri.

Ai theksoi se edhe nė ekonomi ndarja e resorėve ministror tregon se shqiptarėt, gjegjėsisht BDI, nė kėtė qeveri ka pozicion shumė tė dobėt dhe inferior.

”Ajo duke u pėrcaktuar pėr ministri tė dobėta duke analizuar buxhetet dhe nėnprograme zhvillimore tė ministrive, do tė menaxhojė me 5.53% tė parave publike, gjegjėsisht me 8.849.023.000 denarė, pėrkundėr VMRO-sė me 94.47%. Nė kuadėr tė ministrive qė BDI do t’i menaxhojė ka nėnprograme zhvillimore investive 0.89%, pėrkundėr VMRO-DPMNEsė qė kanė 99.11%”, ka shtuar ai. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/7253.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2011, 12:37   92
Citim:
Nė Shqipėri na qenkan 120 mijė maqedonas!

Shkup, 17 gusht - Njė shkrim nė gazetėn maqedonase “Dnevnik” ka acaruar ndjeshėm bullgarėt, por edhe vende tė tjera nė rajon, bėn tė ditur INA.

Nė shkrim publikohen statistika tė ish- ministrisė sė Jashtme tė Jugollavisė pėr praninė e maqedonasve nė vende tė tjera. Kėshtu, thuhet se nė Bullgari janė 750 mijė maqedonas, nė Greqi, 700 mijė, nė Shqipėri 120 mijė, nė Serbi 85 mijė, nė Kosovė 12 mijė e nė Rumani 15 mijė.

Bullgaria ka reaguar duke deklaruar se sipas regjistrimit tė fundit tė popullsisė, vetėm 1.654 njerėz janė deklaruar si maqedonas.

http://www.koha.net/?page=1,15,66363
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2011, 21:39   93
Citim:
20 vjetori i Maqedonisė, asnjė “shenjė” shqiptare

Shup, 8 shtator - Me njė seancė solemne nė Kuvend kanė nisur manifestimet dy ditore pėr shėnimin e 20 vjetorit tė pavarėsisė sė Maqedonisė. Kryetari i Parlamentit Trajko Veljanovski, para politikanėve vendor dhe diplomatėve tė huaj tha se Maqedonia ėshtė shtet multientik dhe u pėrket tė gjithė qytetarėve pa dallim etnie dhe feje.

“Ndėrtimi i raporteve tė mira ndėretnike ėshtė njė aspekt shume i rėndėsishėm qė shėnon kėtė jubile. Maqedonia ėshtė shtet i tė gjithėve, maqedonasve, shqiptarėve, turqve, serbėve e romėve. Ndjenja pėr tė qenė autokton nė kėtė vend, na bashkon tė gjithėve, pa dallim gjuhės qė flasim dhe Zotit tė cilit i lutemi. Edhe pse nė kėtė plan kishim probleme, me nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Ohrit, kėto probleme filluan tė tejkalohen. Me kėtė forcuam themelet e shtetit tonė tė pėrbashkėt”, tha Trajko Veljanovski, kryetar i parlamentit tė Maqedonisė, njofton INA.

Mirėpo, ndryshe nga fjalėt e kryeparlamentarit, flasin manifestimet e organizuara pėr ditėn e pavarėsisė qė nuk pėrmbajnė elemente tė karakterit multientik tė vendit pasi nė to theksohen vetėm elementet kombėtare maqedonase. Ky fakt ka shtyrė opozitėn shqiptare ta bojktojė seancėn dhe aktivitet tjera pėr kėtė datė.

“Partia Demokratike Shqiptare ėshtė kundėr manifestimeve qė simbolizojnė nėnshtrim, diskriminim dhe margjinalizim tė shqiptarėve nė Maqedoni. 20 vjet Maqedonia e pavarur pėrkundėr realitetit qė ekziston kėtu arriti tė ndėrtohet si shtet ku shqiptarėt si element kryesor shtet-formues ngelin tė pėrjashtuar nga shtetformėsia dhe nga hisja qė ju takon”, thotė Bekim Fazliu, deputet i PDSH-sė.

Manifestimi qendror pėr shėnimin e 8 shtatorit, ditės sė pavarėsisė do tė mbahet tė enjten nė mbrėmje. Krahas opozitės shqiptare edhe ajo maqedonase do tė bojkotojė ceremoninė qendrore, ku pėrveē aktiviteteve tė shumta do tė pėrurohet nė mėnyrė zyrtare pėrmendorja gjigante e Aleksandrit tė Madh dhe do ketė defile tė njėsiteve tė Armatės sė Maqedonisė dhe Ministrisė sė Brendshme.

http://www.koha.net/?page=1,15,68623

Citim:
Asnjė zyrtar shqiptar nė 20 vjetorin

Asnjė zyrtar i lartė shtetėror shqiptar nuk ka qenė mbrėmė i pranishėm nė ceremoninė e shėnimit tė 20 vjetorit tė pavarėsisė sė Maqedonisė.

Asnjė nga zyrtarėt e lartė qeveritar nuk ėshtė parė nė manifestimet qendrore, pranė Parlamentit, Hapjes sė Muzeut tė VMRO-s dhe viktimave tė komunizmit si dhe nė manifestimin qendror, ku ishte kryesisht kreu qeveritar i udhėhequr nga kryeministri Nikolla Gruevski dhe presidenti Gjorgje Ivanov.

Nė kėto ceremoni ka munguar numri dy i Qeverisė, Musa Xhaferi, ministri i mbrojtjes Fatmir Besimi dhe zyrtar tė tjer tė lartė, njofton INA.

Nga BDI theksojnė se funksionarėt e tyre shtetėror kanė marrė pjesė nė protokollet e para, mirėpo nė ceremonitė festive s`ka pasur ndonjė nga zyrtarėt shtetėror. Prania e zyrtarėve shqiptarė ėshtė parė vetėm nė manifestimin pranė Parlamentit ku ishte zhvilluar defilimi i ushtrisė dhe forcave politike me rastin e promovimit edhe tė Portės Triumfale.

Ditė mė parė zėvendėskryeministri Musa Xhaferi deklaroi se shqiptarėt e festojnė 20 vjetorin e pavarėsisė, aq sa maqedonasit e festojnė 10 vjetorin e Marrėveshjes sė Ohrit. Reagimi i Xhaferit pasoi pasi qė kryeministri Nikolla Gruevski deklaroi se maqedonasit nuk janė tė predispozuar tė festojnė Marrėveshjen e Ohrit dhe se ata nuk e ndjejnė kėtė marrėveshje. Ceremonia me rastin e 20 vjetorit u bojkotua edhe nga opozita maqedonase, pasi qė ajo u vlerėsua si marketing politik i VMRO-DPMNE dhe promovim i projekteve "Shkupi 2014".

http://www.botasot.info/def.php?category=12&id=135773
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2011, 16:29   94
Citim:
Maqedonia e ndarė nė linja etnike

Shoqėria nė Maqedoni mbetet thellėsisht e ndarė nė linja etnike, andaj kėrkohen masa urgjente pėr krijimin e bashkėjetesės ndėretnike.

Ky rekomandim vjen nga Kėshilli i Evropės (KE), pas vlerėsimit tė situatės sė pėrgjithshme nė Maqedoni, raporton agjencia e lajmeve INA.

“Shoqėria nė Maqedoni mbetet thellėsisht e ndarė nė linja etnike, ndėrsa dy grupet kryesore etnike, shqiptarėt dhe maqedonas jetojnė paralelisht pėrballė njėri tjetrit pa interaksione midis tyre. Kjo koekzistencė paralele vėrehet kryesisht nė arsim, media, partitė politike dhe nė sferat e tjera tė jetės”, theksohet nė raportin e tretė monitorues tė Kėshillit tė Evropės nė Strasburg.

Sipas raportit, mungesa e dialogut ndėretnik ka sjellė deri tek tensionet, paragjykimet dhe portretizimin e shqiptarėve. Kėshilli i Evropės ka publikuar kėtė vlerėsim edhe pse vlerėsimi i pėrgjithshėm ėshtė se Maqedonia po bėn shumė nė drejtim tė respektimit tė Konventės pėr mbrojtjen e tė drejtave tė komuniteteve dhe po implementon Marrėveshjen e Ohrit.

Sipas raportit, nė Maqedoni nga 341 shkolla, vetėm nė 59 prej tyre mėsimi zhvillohet me paralele tė pėrziera maqedonase dhe shqiptare, ndėrsa 15 shkolla janė tri-gjuhėsore, andaj nė kėtė drejtim kėrkohen masa dhe mundėsi pėr komunikim ndėretnik dhe aktivitete tė pėrbashkėta.

Kėshilli i Evropės vlerėson se pėrfaqėsimi i shqiptarėve nė administratėn publike akoma nuk ėshtė nė nivelin e pėrqindjeve tė duhura. Nė raport, theksohet mungesa e vendeve dhe hapėsirave tė punės pėr administratorėt shqiptarė tė cilėt marrin rroga nė shtėpitė e tyre dhe nuk janė tė kyēur nė institucione.

Raporti tėrheq vėmendjen edhe pėr tė drejtat e shqiptarėve qė nuk gėzojnė tė drejtėn e shtetėsisė sė Maqedonisė dhe qė pėrballen me kėtė problem tė shkaktuar nga institucionet pėrgjegjėse shtetėrore.

Pėr Strasburgun kontestuese ėshtė edhe sjellja e policisė ndaj romėve, ndėrsa nė raport thuhet se ky komunitet sė bashku me shqiptarėt janė caqe tė shpeshta tė ankesa drejtuar ndaj institucionit tė MPB-sė, pėr trajtim tė keq. Raporti i tretė monitorues i Kėshillit tė Evropės nuk ėshtė publikuar nga shumica e mediave maqedonase dhe ai nuk ėshtė komentuar dhe shtruar pėr debat nga qeveria dhe sektori joqeveritar. /INA/

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/4...-linja-etnike/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.12.2011, 19:21   95
Citim:
Maqedonasit po marrin shtetėsinė bullgare

Shtetėsia bullgare fitohet mė sė shumti pėr njė vit, pėr ēka janė tė nevojshme vetėm disa dokumente, nė tė cilat kandidati deklarohet se ėshtė me origjinė bullgare, shkruan sot e pėrditshmja maqedonase “Utrinski vesnik” duke hulumtuar sindromin e shtetėsisė bullgare nė Maqedoni nga ana e maqedonasve.

Maqedonasit janė rekorderė nė “gjahun” pas pasaportės bullgare. Shtetėsinė e fitojnė mė pak se njė vit. Kjo gjė i bėn qė ata tė dallojnė nga shtetasit e vendeve tjera, tė cilat, gjithashtu, aplikojnė pėr shtetėsi bullgare. Kushte rigoroze nuk ka.

Vetėm disa dokumente, nga tė cilat mė shumė janė deklarata pėr vetėdije nacionale bullgare – personale dhe e prindėrve nga nėna, dhe deri tek stėrgjyshi. Nuk kėrkohen as fakte konkrete pėr prejardhjen autentike bullgare, siē ėshtė rasti me shtetėsitė tjera.

“Unė, i poshtė-nėnshkruari M.K., deklaroj se kam vetėdije kombėtare dhe jam me prejardhje bullgare pėr shkak se prindėrit e mi…”. Kėshtu thotė njėra nga deklaratat e cila i hap dyert pėr marrjen e shtetėsisė bullgare tė cilėn aktualisht nė Maqedoni e posedojnė 42.372 qytetarė.

Disa e marrin pėr shkak tė studimeve, por shumica, siē thonė, pėr tė gjetur punė nė Evropė, pėr shkak se shanset tė cilat i kanė me pasaportėn bullgare janė tė shumta.

Pėr dallim nga mė herėt, kur ndėrmjetėsit aplikonin nė emėr tjetėr, tani kandidatėt barten nė mėnyrė tė organizuar, me autobusė dhe furgonė. Aplikuesit kryesorė janė banorėt e Maqedonisė lindore.

http://www.botasot.info/def.php?category=12&id=148941
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2011, 21:25   96
Citim:
7 mijė maqedonas marrin shtetėsinė bullgare, brenda njė muaji

SHKUP - Mbi 7 mijė shtetas maqedonas brenda mė pak se njė muaji janė pajisur me shtetėsi bullgare. Lajmi bėhet i ditur nga agjencitė e lajmeve nė Shkup, tė cilat i referohen tė dhėnave tė publikuara nė faqen zyrtare tė Presidencės bullgare.

Ministria e Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė ka bėrė tė ditur se nuk ka tė dhėna statistikore pėr numrin e shtetasve qė janė pajisur me pasaporta bullgare, ndėrkohė qė mediat nė Sofie kanė rikthyer ēėshtjen e interesit tė maqedonasve qė deklarohen bullgarė dhe qė duan tė pėrfitojnė njė pasaportė bullgare.

Pasaporta bullgare mundėson pėr shtetasit e Maqedonisė qėndrim dhe punėsim nė vendet e Bashkimit Evropian, duke ditur se Bullgaria ėshtė anėtare e unionit.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...aji-77792.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2012, 22:03   97
Citim:
Berisha homazhe nė Ambasadėn Maqedonase nė nderim tė ish-presidentit Kiro Gligorov

Kryeministri Berisha nė nderim tė ish-presidentit tė Maqedonisė, Kiro Gligorov ka zhvilluar sot homazhe nė Ambasadėn e Maqedonisė nė Tiranė. Gjatė fjalės sė tij, Kryeministri Berisha ka vlerėsuar figurėn e Gligorovit nė themelimin e shtetit tė pavarur tė Maqedonisė.

“Kiro Gligorov ishte shtetar qė me mencurinė, guximin, urtėsinė, vendosmėrinė e tij shkėputi nė rrethana tė vėshtira shtetin e Maqedonisė nga federata qė po shpėrbėhej jugosllave dhe e shkėputi atė nė mėnyrė paqėsore. Gligorov ishte themelues i shtetit tė pavarur tė Maqedonisė dhe presidenti i parė i zgjedhur nė mėnyrė demokratike. Ai dha njė kontribut tė ēmuar nė paqen dhe stabilitetin e Maqedonisė dhe tė rajonit tė jugut tė Ballkanit, si dhe nė bashkėpunimin rajonal” ka theksuar Berisha.

Nė fund tė fjalės sė tij, Kryeministri Berisha shtoi se se vdekja e ish Presidentit tė Republikės sė Maqedonisė Kiro Gligorov, ėshtė njė humbje e madhe pėr Maqedoninė dhe miqtė e saj nė rajon dhe nė botė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ike&Itemid=466

Citim:
Maqedonasit nė Australi festojnė vdekjen e Gligorovit

4 janar-Diaspora maqedonase nė Australi nuk pajtohet me komentin e Gligorovit kur ai kishte thėnė se maqedonasit nuk kanė asnjė lidhshmėri me civilizimin e Lekės sė Madh, shkruan portali informator.vs. Shumė maqedonas janė gėzuar nė stilin e demonstratave tė “pranverės arabe” kur u ndėrruan disa diktatorė nė mesin e tė cilėve edhe Mubarak, shkruan portali.

Lajmi pėr vdekjen e ish Presidentit tė parė tė Maqedonisė Kiro Gligorov tek maqedonasit nė Australi u pranua me gėzim tė madh pėr padrejtėsinė qė e bėri lidhur me anėtarėsimin nė OKB-sė, kur Maqedonia u pranua me referencėn Ish Republika Jugosllave e Maqedonisė (FYROM).

Diaspora maqedonase nė Australi nuk pajtohet me komentin e Gligorovit kur ai kishte thėnė se maqedonasit nuk kanė asnjė lidhshmėri me civilizimin e Lekės sė Madh, shkruan portali informator.vs.

Shumė maqedonas janė gėzuar nė stilin e demonstratave tė “pranverės arabe” kur u ndėrruan disa diktatorė nė mesin e tė cilėve edhe Mubarak, shkruan portali.Nė vazhdim transmetohen disa nga ofendimet e rėnda ndaj tanimė tė ndjerit Gligorov. “Tė varroset pas Karpateve. Nuk meriton nderime shtetėrore. Tė varroset nė Beograd. Tė mos vendoset figura e tij”, janė vetėm disa nga ofendimet ndaj Gligorovit.

Maqedonasit nė Australi janė tė revoltuar me aktin qė nė Maqedoni u shpall Ditė Zie, por nga ana tjetėr janė tė kėnaqur qė nuk pati varrim me nderime shtetėrore, shkruan portali. Zhurnal

http://www.tvkoha.tv/8135/maqedonasi...ligorovit.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2012, 19:08   98
Citim:
Topalli homazhe pėr vdekjen e Gligorov

Kryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli ishte nė Ambasadėn maqedonase nė Tiranė, ku la dhe njė shėnim nė librin e ngushėllimeve, tė hapur me kėtė rast nga kjo ambasadė, ku ka shprehur ngushėllimet pėr ndarjen nga jeta tė presidentit tė parė tė Maqedonisė sė pavarur, Kiro Gligorov. Zonja Topalli ka vlerėsuar figurėn e Glikorov, si njė person qė ka luajtur njė rol historik, jo vetėm pėr vendin e tij, por edhe pėr rajonin.

Nė librin e ngushėllimeve, kryeparlamentarja shkroi "Jam kėtu nė Ambasadėn e Maqedonisė pėr tė shprehur ngushėllimet pėr ndarjen nga jeta tė presidentit Gligorov, i cili vitet 1974-1978 ka qenė nė fakt kryetari Parlamentit tė Jugosllavisė. Mė pas, nė njė periudhė delikate dhe tė vėshtirė pėr rajonin, gjatė periudhės 90-91 , ai luajti njė rol absolutisht historik, jo vetėm pėr vendin e tij, por edhe pėr rajonin. Ishte njė atdhetar, ishte njė lider qė bėri tė mundur qė, vendi i tij tė fitonte pavarėsinė pėrmes rrugės paqėsore. Sigurisht qė do tė mbetet nė histori si Presidenti i parė i shtetit tė pavarur tė Maqedonisė. Nė emėr tė Kuvendit tė Shqipėrisė dhe timin personal, dua tė shpreh ngushėllimet mė tė sinqerta Maqedonisė, Kuvendit tė Maqedonisė, tė gjithė autoriteteve, ambasadės pėr humbjen e njė lideri tė kėtij vendi"-u shpreh Topalli.

Kiro Gligorov u nda nga jeta tre ditė mė parė nė moshėn 94-vjeēare.

http://www.standard.al/index.php/new...-gligorov.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.1.2012, 10:05   99
Citim:
Paralajmėrohen zgjedhje tė parakohshme nė Maqedoni

Shkup, 15 janar 2012, NOA - Koalicioni i partive opozitare nė Maqedoni ka paralajmėruar mbajtjen e zgjedhjeve tė parakohshme parlamentare. Lideri i LSDM-sė, Branko Cėrvenkovski ka deklaruar mbrėmė se nė rast se opozita do tė fitojė nė zgjedhjet lokale tė vitit tė ardhshėm, atėherė do tė kemi zgjedhje tė parakohshme parlamentare.

“Nė rast se nė zgjedhjet lokale tė vitit tė ardhshėm tregohet se opozita ka mbėshtetjen e shumicės sė qytetarėve, atėherė do tė jetė njė sinjal pėr zgjedhje tė parakohshme, njė praktikė qė ėshtė e zakonshme nė ēdo shtet evropian”, ka theksuar Cėrvenkovski nė njė takim me aktivistėt dhe simpatizantėt nė Kavadarci.

Ai paralajmėroi fitore tė sigurt nė zgjedhjet e ardhshme lokale, pėr tė cilėt siē tha ai kanė nisur pėrgatitjet. Kėto janė sinjalet e para qė opozita sėrish ka shfaqur kėrkesėn pėr zgjedhje tė parakohshme, pas atyre qė u mbajtėn nė qershor tė vitit tė kaluar, ku fitoi VMRO-DPMNE tek kampi politik maqedonas dhe BDI tek kampi politik shqiptar.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=137635
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.1.2012, 21:14   100
Citim:
Athinė, Teuta Arifi: Problemet nuk zgjidhen me djegie flamujsh

Nga ANILA JOLE

ATHINĖ- “E buzėqeshur, zėvendėskryeministrja e qeverisė sė Shkupit, zonja Teuta Arifi, nė njė takim qė pati me homologun e saj, z. Theodoros Pangalos, tė mėrkurėn nė Athinė, u pėrpoq tė thyejė akullin me palėn greke, pas vendimit tė fundit tė gjykatės sė Hagės dhe veprimeve provokative gjatė karnavaleve nė Vevtsani”.

Kėshtu shkruan e pėrditshmja greke '"Protothema", e cila boton sot njė intervistė tė zėvendėskryeministres shqiptare nė qeverinė e Gruevskit, menjėherė pas takimit tė saj me homologun grek Teodoros Pangalos.

- Diskutimet me z. Pangalos ishin pėr ēėshtjen e emrit?

Unė mendoj se ishte shumė e rėndėsishme qė ne u takuam pėr tė diskutuar ēėshtje tė pėrgjithshme, lidhur me perspektivėn evropiane tė vendit tim, i cili ėshtė subjekt i pėrgjegjėsive tė mia, dhe ndjej se Greqia do ta mbėshtesė kėtė pėrpjekje.

Megjithatė ekziston njė ndryshim nė cėshtjen e emrit, pėr zgjidhjen e tė cilit, tė dyja palėt duhet tė jenė konstruktive. Fakti qė unė jam nė Greqi, tregon se ne nga ana jonė kėrkojmė njė zgjidhje. Ajo qė nevojitet ėshtė njė intensifikim i kontakteve pėr tė kapėrcyer dallimet mes nesh.

- Pėr tė njėjtat arsye i dorėzuat homologut tuaj grek njė letėr pėr Kryeministrin Papadhimos nga kryeministri Gruevski?

Natyrisht unė besoj se letra do tė mbėrrijė nė duart e kryeministrit grek. Mendoj se ėshtė koha pėr tė ndėrtuar marrėdhėniet tona dypalėshe nė njė nivel pozitiv, qė do tė na ēojė nė tejkalimin e problemeve.

- A e ftuat zotin Pangalos pėr tė vizituar Shkupin?

Absolutisht. Qoftė pėr njė takim dypalėsh, apo pėr njė takim rajonal tė planifikuar nė Shkup. Unė mendoj se ėshtė koha, qė pas disa viteve, njė zyrtar i lartė i Greqisė tė vizitojė Shkupin.

- Lidhur me djegien e fundit e flamurit grek nė karnavalet e Vevtsanit.. A mendoni se duke djegur flamujt nė Ballkan mund tė zgjidhen problemet mes nesh?

Problemet nuk janė zgjidhur nga veprime tė tilla, por me respektimin e simboleve tė tė gjitha vendeve tė rajonit.

- Doni tė dėrgoni njė mesazh pėr grekėt?

Ne jemi fqinjė dhe popuj fqinjė. Ne duhet tė gjejmė forcėn pėr tė kapėrcyer atė qė na ndan dhe tė pėrqėndrohemi nė atė qė na bashkon, sic janė vlerat e pėrbashkėta nė kuadėr tė BE-sė dhe NATO-s. Thellimi i marrėdhėnieve tona do tė sjellė pėrfitime nė jetėn e pėrditshme tė qytetarėve tanė dhe pėr komunikimin me njėri-tjetrin.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...Categoria=2687
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 21:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.