Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.12.2007, 14:13   1

Shkrim i cituar BE si faktor antishqiptar


Citim:
Kamuflimi i pretendimeve kolonialiste tė BE, ndaj Kosovės dhe Ballkanit
Besnik Prishtina / 14 Dhjetor 2007

Sovraniteti ėshtė pushteti juridik tė cilin e ushtron njė shtet i caktuar nė njė territor tė caktuar i cili mundet tė identifikohet me njė hapėsirė etnike qė i takon njė Kombi apo qė ai ka grabitur nga Kombet e tjera ose nė hapėsirėn e me shumė Popujve tė bashkuar me vullnetin e tyre!

Kosova paraqet njėrėn nga territoret etnike kompakte gjeografike ku Kombi Shqiptar ėshtė autokton dhe i cili ka filluar pjesė -pjesė tė hyjė nė okupimin sllav nga viti 1878 e kėtej, me ndihmėn e Fuqive tė Evropės!

Kosova si nocion gjeogr afik ėshtė fare i vogėl sepse shtrihet vetėn ne rrafsh-lartėn e Kosovės. Por, si nocion politik, ai paraqet tėrėsinė e territoreve etnike shqiptare nėn sundimin e ish RSFJ-sė, sepse ēėshtja e pazgjidhur shqiptare nė ish RSFJ u afirmua ndėrkombėtarisht pėrmes tė nocionit tė Kosovės!

Marti Ahtisari nė dokumentin e vet nuk po merret me zgjedhjen e Ēėshtjes Shqiptare tė Kosovės sė tėrėsishme, por vetėm me pjesėn e territorit tė ish KSA tė Kosovės. Sepse siē dihet populli shqiptar i Kosovės ka qenė i ndarė dhe po vazhdon tė mbahet i ndarė akoma nėn sundimin e Serbisė, Malit Zi e Maqedonisė.

Nuk ka dilemė se potencimi i tepruar i territorit tė ish KSA tė Kosovės dhe "lufta pėr ruajtjen e kufijve tė saj" ėshtė produkt i djallėzisė sė atyre qė mendojnė se nė kėtė mėnyrė, shqiptarėt do tė "pranojnė" kufijtė "ndėrkombėtar" brenda territorit kombėtar qė i kanė vendosur aty armiqtė e tij.

Bile edhe krijimi i kufijve tjerė "ndėrkombėtarė" edhe brenda vet territorit tė ish KSA tė Kosovės, me krijimin e komunave serbe ku planifikohet edhe njė fushatė e rikolonizimit serb.

"Komuna Serbe" nė Kosovė nuk ka pasė as nė kohėn mė tė errėt tė sundimit tė Millosheviēit dhe tani ato vinė si dhuratė nga Ahtisari pėr kolonistėt serbė nė Kosovė dhe pėr regjimin e ēetnikėve tė Sheshelit, Koshtunicės e tė tjerėve nė Beograd!


Si pas kėsaj teorie pos kolonistėve serb edhe koloniostėt e mbetur nga sundimi i ish Perandorisė Osmane edhe minoritetet e ē'pikura myslimane, egjiptase e tj., ju jepet mundėsia qe ne trojet etnike shqiptare tė Kosovės tė krijojnė prona tė veta - gjegjėsisht Komuna tė veta. Si pas kėsaj teorie do tė duhej qė shqiptarėve tė ju mundėsohet krijimi i Komunave Shqiptare kudo nėpėr shtetet e Evropės e mė gjer, ku ata punojnė dhe jetojnė me shumicė brenda vendeve tė BE ! Por, a do tė lejohej kjo qė po i imponohet Kosovės nga ana e BE brenda vet BE ?! Kurrė!

Prandaj sė pari duhet definuar saktėsisht se minorite ose pakica kombėtare paraqesin vetėm ato komunitete qė shtetin Amė e kanė nė fqinjėsinė e parė rreth kufijve tė saj dhe kėto duhet tė gėzojnė tė gjitha tė drejtat e garantuara me Kartėn e OKB si dhe nė reciprocitet me tė drejtat qė i gėzon pakica shqiptare ne vendet e pėrkatėse nė shtetet fqinj.

Nė rastet e veēanta kur numri i kėtyre komuniteteve kalon 0.1% nga numri i pėrgjithshėm i popullsisė sė Kosovės ka mundėsi qė tė parashihen edhe tė drejtat pėr pakicat nacionale kur tė njėjtat tė drejta i njohin shtet e tyre Amė pėr komunitet Shqiptare qė jetojnė atje.

Pėr shembull marrim Turqinė ku jetojnė shumė Shqiptarė. Komuniteti Turk nė Kosovė duhet tė e sjell Kushtetutėn e Turqisė dhe po ato tė drejta qė i kanė shqiptarėt nė Turqi me Kushtetutėn Turke, duhet tė ju sigurohen me Kushtetutė edhe Turqve nė Kosovė. Po ashtu edhe nėse nė Kushtetutėn e Bosnjės apo tė Egjiptit etj. janė paraparė tė drejta pėr Shqiptarėt qė jetojnė atje, edhe Myslimanėve e Egjiptasėve qė jetojnė nė Kosovė duhet tė njihen tė njėjtat tė drejta! Pra, reciprociteti ėshtė i domosdoshėm.

Komunitetet nacionale nga shtetet e treta dhe grupet tjera tė formuara apo tė paformuara etnike qė gjenden nė vendin ton nuk janė as minoritet e as pakica kombėtare dhe atyre duhet garantuar tė drejtat e barabarta me qytetarėt tjerė shqiptar. Kjo vlen edhe pėr Kinezėt edhe pėr Grupet e ndryshme tė Magjupėve e tė tjerėve qė jetojnė nė Kosovė dhe tė cilėt kanė shtetėsinė ton! Ata do tė trajtohen me barabarėsi tė plot si shtetas tė Kosovės dhe nė pajtim me zhvillimin e tyre kulturorė si grupe tė paformuara etnike nė grupe te formuara etnikisht do tė avancohen edhe tė drejta tė veēanta nė lajmin e arsimit e tė zhvillimit tė tyre kulturor tė veēantė.

Nė emėr tė "rikthimit tė refugjatėve dhe personave tė shpėrngulur" po bėhet pėrpjekje qė tė fillojė edhe njė cikėl i ri i kolonizimit tė Kosovės me serbė. Dihet shumė mirė se nė vitin 1999 nga Kosova u shpėrngulėn me urgjencė ushtria, milicia dhe paramilitarėt ēetnikė serbė qė i kishin duart e pėrgjakura dhe ata i morėn edhe familjet e veta dhe u kthyen nga atje nga kishin ardhur nė periudha tė ndryshme historike si kolonizatorė!

E pamė se Surroi tregoi shumė nostalgji pėr ta duke shkuar aq larg sa ai flet edhe pėr "identitetin serb tė Kosovės" edhe pse fjala ėshtė pėr njė identitet kolonialist serb mbi Kosovėn! Sipas Surroit edhe mund tė flitet edhe pėr "identitetin turk" tė Kosovės" apo " identitetin bizantin e romak" tė Kosovės sepse edhe kėto ish Perandori kanė pasur sovranitet kolonial mbi vendin ton shumė herė mė tė gjatė se Serbia!

Dihet qartė se Serbia nuk po e humb tani nė 2007 sovranitetin mbi Kosovėn, por atė e ka humbur defintivisht pas kapitullimit tė ushtrisė serbe me 1999, para UĒK-ės dhe NATO. S'ka kurrfarė diskutimi rreth asaj se po tė ishin nė gjendje, Serbia dhe Rusia tė mbronin sovranitetin serb nė Kosovė, kėtė do ta bėnin nė vitin 1999! Kėshtu qė, tani kėrcėnimet e tyre janė tepėr qesharake. Po tė ishin nė gjendje tė mbanin "sovranitetin" e vet nė Kosovė, nuk do tė kishte nevojė pėr Rezolutėn e 1244 e cila e mori pėrsipėr kėtė sovranitet!

Megjithatė, dikush nė OKB "sovranitetin serb" mbi Kosovėn vazhdon ta mbajė djallėzisht nė letrat e pėrgjakura tė Millosheviēit! Dhe ja tani BE-ja pėrmes tė Marti Ahtisarit ringjalli sėrish shpresa te Serbia qė tė ripėrtėrijė apetitet pėr tė rikthyer sovranitetin e sundimit tė saj koloniale mbi Kosovėn me anėn e "Propozimit pėr Marrėveshje pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės"!

Kėrcėnimet e Serbisė munden tė bėhen serioze vetėm nėse pas saj, sėrish rreshtohen Fuqitė e vjetra tė Evropės. Por, kjo ka pak gjasa tė ndodhė sepse kėto fuqi e mbėshtetėn dhe i dhanė mundėsinė Serbisė qė tė mbajė Kosovėn nėn sundimin e vet mbi njė shekull! Bile nė periudhėn e fundit sidomos gjatė vitit 1998 nga Brukseli ju dha viza Millosheviēit " ...pėr njė aksion tė kufizuar pėr likuidimin e forcave terroriste. Dhe Millosheviēi me kėtė "vizė" organizoi masakrat e Prekazit dhe masakrat tjera nė Kosovė.

I pėrkujtuam kėto fakte duke parė se Fuqitė e Vjetra erdhėn nė pėrfundim se Serbia do ta humbė Kosovėn nga UĒK-ja dhe se ajo do tė mundė ė shkatėrrohej nė tėrėsi, qė pas Kosovės do tė ndahej Sanxhaku dhe Vojvodina, kur panė se nė Republikėn e Shqipėrisė UĒK-ja po i mbushte kazermat e zbrazura nga reformat e Berishės me instruksionet e BE-sė, u ngutėn qė tė organizojnė Konferencėn e Rambujesė ku pėrmes aktivistėve qė ishin shkėputur nga LDK-ja dhe ishin infiltruar nė kreun e UĒK e bindėn njė pjesė tė saj tė shkojė nė Rambuje dhe tė kapitullojė! Episodi i dytė vazhdoi nė Vjenė!

Nė momentin kur UNMK-u u komprometua shumė dhe kur edhe marionetat po vinin duke e humbur autoritetin e rrejshėm dhe kjo po e rrezikonte procesin e kolonizimit tė Kosovės nga ana e BE, OSBE-ja nuk i lejo mbajtjen e zgjedhjeve lokale nė Kosovė me pretekst se "kjo duhet te behet pas statusit! Por, qė nė te vėrtetė arsyeja ishte se nė zgjedhjet lokale mund te binte i tere sistemi i ndėrtuar nga OSBE-ja. Ndėrsa statusi u shty deri pas zgjedhjeve nė Serbi, me gjasa pėr tė njėjtat shkaqe! Dhe pėrfundimisht, vjen Ahtisari dhe del me njė akt qė nxitė dy palėt tė e kundėrshtojnė, pėr tė ardhur nė pėrfundim se né "Ballkan janė tė gjithė tė marr" dhe se mė se miri ėshtė qė Kėshilli i Sigurimit tė OKB tė jep licencėn BE qė nga kėto territore tė trazuara tė krijon koloni nėn Perandorin Globaliste tė BE!


Dėgjuam nga zėdhėnėsi i Sollanės se BE nuk ka strategji dalėse nga Kosova! Besojmė se shumė shpejt BE do tė ketė nevojė pėr strategji tė njė evakuimi urgjent tė BE nga Kosova!

http://www.ndryshe.com/mat.php?idm=9299
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.2.2008, 16:40   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėr tė kuptuar se ē'do tė thotė komunizėm i BE-sė:

Citim:
If Kosovo declares independence from Serbia, it will set a powerful precedent for movements from Spain to Scotland, all wanting to rewrite the map of Europe and form their own independent states, according to experts.

"There is a real risk that the quasi-dogma of the intangibility of borders which has existed since the end of the World War II will fall," French political scientist Jean-Yves Camus of the Paris-based IRIS institute told AFP. "This would benefit movements which seek to rewrite the map of Europe based on ethnic, linguistic or cultural criteria," added Camus, a specialist on separatist movements in Europe.

The emergence of similar lifestyles and English as a common language in Europe, combined with the disappearance of borders and the lack of democratic legitimacy of EU bodies, had fueled "the development of micro-distinctive identities," said Camus.

http://www.dw-world.de/dw/article/0,...998982,00.html
Pra akuzat qė kemi hedh kėtu e disa kohė pėr ideologjinė utopike tė uniformitetit, pėrzierjes dhe asimilimit tė tė gjithė Evropės nėn njė qeveri tė centralizuar pėr tė gatuar ēorbėn e re multiraciale, multietnike me njė gjuhė (anglishten) dhe njė model jetese (ylberizmin), kanė bazė shumė mė tė fortė se ē'mendohej.

Prej kėtu shikoj se nqs shqiptarėt nė Verior nuk forcohen ideologjikisht me njė synim tė caktuar do tė na e marrin stafetėn magjypėt shqipfolės qė tė gjithė i shihni nė media, qė quajnė veten "kosovarė" dhe kanė zėnė vende kyēe nė administratė gjatė kėtyre viteve. Po ata qė dje i lėpinin bythėn serbit.

Citim:
"What message are we sending to multi-ethnic societies or to other states that are facing ethnic issues or frozen conflicts?" Romanian President Traian Basescu told a conference in Brussels.

"We could be casting a shadow on the United Nations charter and the Helsinki Final Act," he said, adding that these are "laws which guaranteed 60 years of peace in Europe."

http://www.eubusiness.com/news-eu/1201915922.07


Po mirė po ne ē'na hyn nė punė komunizmiteti evropian, nqs nuk do tė na japė pavarėsi dhe qė sė shpejti gjithsesi ka ndėrmend tė na asimilojė? Ku ndryshojnė kėta nga serbėt?!

Pra qė tė mos kombėtarizohet Shqipėria Veriore, do shihni se si gjithė struktura e UNMIK-ut do tė zėvendėsohet me kuadrot e Partisė Komuniste (BE), tė cilėt do tė na nanurisin me progresin, mirėqenien, kolektivizimin, tė mirat e asimilimit qė quhet eufimisht "barazi" si dhe dashurinė brendagjinore...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2008, 01:15   3
Arbėr
 
Mendoj se qė tė ekzistojmė si komb nuk duhet tė bėjmė gjė tjetėr vec se tė heqim dorė nga 'ėndrra' europiane (qė tashmė po na kthehet nė makth) dhe tė shohim hallin tone. Gjithashtu duhet tė mbrojmė me cdo kusht tė drejtat e interesat tona.

Ndryshuar sė fundmi nga Arbėr : 8.2.2008 nė 01:19.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.2.2008, 15:36   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Bėrja e pavarėsisė
nga akademiku Esat Stavileci

Vetė statusi i ri i Kosovės, "pavarėsia e mbikėqyrur" e saj do tė pėrbėjė njėrėn prej sfidave mė tė mėdha pėr Kosovėn. Edhe pse thuhet se nuk ekziston mundėsia e pėrsėritjes sė UNMIK-ut nėpėrmjet BE-sė, ėshtė fakt i pamohueshėm se nė Kosovė do tė ketė njė prani tė fuqishme civile ndėrkombėtare, e cila pėr kohėn se sa do tė jetė "e instaluar" nė Kosovė, do tė mund tė krijonte "njė mentalitet tė ri varėsie tė saj". Nuk do tė dėshironim qė nė Kosovė "tė pėrsėritet shembulli i Bosnjės" dhe qė ajo prani civile ndėrkombėtare "tė krijojė" nga Kosova njė shtet jofunksional dhe, nė mungesė tė sovranitetit nė kuptimin e tij tė shprehur mė lart, nė Kosovė "tė krijohet ndjenja e tė qenit shtet", pa mundėsinė e funksionimit tė tij nė kuptimin e plotė; "tė krijohet ndjenja e tė qenit i pavarur", pa mundėsinė e shprehjes sė saj nė kuptimin e plotė; "tė krijohet ndjenja e "tė veshurit me pushtet", pa mundėsinė e ushtrimit tė tij nė kuptimin e plotė.

Emri:  Esat.jpg
Shikimet: 1289
Madhėsia:  7,2 KB
Kosova do tė ballafaqohet me problemin e shtrirjes sė juridiksionit tė institucioneve tė saj, qoftė nė Veriun e Kosovės, qoftė nė enklavat serbe, pėr shkak "tė presionit tė pushtetit tė Beogradit" pėr "padėgjueshmėri" ndaj tė parave qė do tė mund tė shpinin nė "izolim tė territoreve tė Kosovės" ku jetojnė dhe ku do tė jetojnė serbėt, nė bazė tė projektit territorial dhe etnik tė decentralizimit, duke "ruajtur varėsinė nga Beogradi" dhe duke "mos e pėrmbyllur kapitullin" e pozicionimit politik tė Serbisė ndaj Kosovės. Pra, sfidė mė vete do tė jetė si tė vendoset zbatimi i ligjeve unike tė Kosovės nė ato "pjesė tė territorit tė Kosovės", nėse popullata nė to do "tė vazhdojė tė jetė e kthyer me sy e veshė nga Beogradi", e jo nga "qendra" nė Prishtinė.


Vrojtimet e para

Nėse tė pėrkufizosh shtetin do tė thotė "tė shpjegosh ē‘do tė thotė fjala shtet", problemi ėshtė i zgjidhur. Megjithatė, pėrkufizimi i shtetit ėshtė njė problem shumė mė kompleks, se nė dukje tė parė, ndėrsa edhe mė komplekse ėshtė bėrja e shtetit, duke pasur parasysh faktin se "midis fjalės dhe asaj qė tregon ajo, midis emrit dhe objektit, largėsia ėshtė e madhe". Tė gjera dhe tė larmishme janė konceptet, si "mjete" ose "instrumente" pėr tė kuptuar fenomenet nė lidhje me shtetin dhe bėrjen e tij. Ky mėsim do tė duhej tė kihej parasysh edhe nė Kosovė, e cila gjendet para "shpalljes sė pavarėsisė".


Pėrkufizimi

Tė pėrkufizosh shtetin do tė thotė, sė pari, tė caktosh "kufijtė" e tij, sepse "njė koncept i papėrkufizuar, ėshtė nė radhė tė parė, njė koncept pa fund". Sipas Fjalorit Politik tė Oxfordit (1996), shteti (state) ėshtė "njė tėrėsi e dallueshme institucionesh politike, qėllimi i veēantė i tė cilave ėshtė organizimi i sundimit, nė emėr tė interesit tė pėrbashkėt, brenda njė territori tė caktuar". Brenda botės "njėjtėsohet njė numėr i madh shtetesh" sipas epokave tė ndryshme dhe sipas hapėsirave tė ndryshme historike qė shpie te njė pėrfundim i qartė se "shteti jashtė kohės dhe jashtė hapėsirės nuk mund tė kuptohet". Ē‘ėshtė e vėrteta, koha "shpreh vazhdimėsinė e ekzistencės sė shtetit qė nga lindja e tij", ndėrsa hapėsira "shpreh mėnyrėn e vendosjes sė shtetit nė njė territor tė caktuar".


Bėrja e shtetit si proces

Asnjė shtet nuk ka ekzistuar para se tė formohet si i tillė, ndėrsa bėrja e tij ėshtė njė proces dhe Kosova "po kalon nėpėr tė". Para Kosovės po shtrohet pyetja: Si tė bėhet shteti, qė tė funksionojė si i tillė? Pyetja shtrohet duke marrė parasysh, nga njėra anė, mundėsitė, ndėrsa, nga ana tjetėr, kufizimet qė po i bėhen Kosovės nė bėrjen e shtetit. Ē‘thotė teoria? Ajo thekson se shteti ėshtė, nė radhė tė parė, njė organizatė shoqėrore, qė ka pushtetin, qė shtrihet nė territor tė caktuar dhe qė popullsia nė atė territor sillet sipas rregullave qė i pėrcakton pushteti shtetėror.

Siē u theksua, sė pari, shteti ėshtė njė organizatė shoqėrore. Ky sqarim bėhet pėr tė kuptuar faktin se "shteti nuk ka ekzistuar nė tė gjitha fazat e zhvillimit tė shoqėrisė", pra se themelimi i shtetit, vetvetiu, ėshtė njė proces shoqėror. Nuk ka asnjė dyshim se "nėpėr atė proces" po kalon sot edhe Kosova dhe se ai proces shoqėror "arsyeton bėrjen e shtetit tė Kosovės". Me kėtė rast, duhet tė kihet parasysh, gjithanshmėria dhe gjithėpėrfshirja e njohurive tė proceseve shoqėrore nė Kosovė dhe nė lidhje me Kosovėn, si nė tė kaluarėn, ashtu edhe nė tė tashmen, veēanėrisht realitetet e reja tė krijuara nė tė.

Sė dyti, u tha se njė organizatė shoqėrore nuk mund tė veprojė pa pushtet. Nė fakt, ajo edhe themelohet pėr tė disponuar pushtetin. Pushteti pėrcakton formėn dhe strukturėn e saj. Pra, shteti, si organizatė shoqėrore, ėshtė "bashkėsi funksionesh". Pikėrisht nė kėtė element tė shtetit lindin problemet qė mund tė ngadalėsojnė dhe vėshtirėsojnė bėrjen e shtetit nė Kosovė.


Nuk ka shtet, nė kuptimin e tij tė plotė:

1. Pa marrjen e pėrgjegjėsive tė plota pėr tė qeverisur me tė


Misioni i OKB-sė nė Kosovė (UNMIK), qė prej vitit 1999 "synon tė krijojė institucionet shtetėrore nė Kosovė", edhe pse dhe vetė ėshtė ndodhur pėrballė kontradiktave lidhur me statusin e mandatit tė vet. Nė pyetjen se si "tė pajtohen" kėto dy skajshmėri, bashkėsia ndėrkombėtare mund dhe duhet tė pėrgjigjet me kalimin e pushtetit nė institucionet e Kosovės dhe, kėshtu, tė pėrmbushė njėrin ndėr kushtet themeltare pėr bėrjen e shtetit nė Kosovė. "Rezervimi i pushtetit" nė duar tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe ushtrimi i njė pjese shumė tė rėndėsishme tė tij nga njė mision i ri civil ndėrkombėtar qė do tė zėvendėsojė UNMIK-un, do tė ngadalėsojė dhe vėshtirėsojė bėrjen e shtetit nė Kosovė. Pra, vetėm marrja e pėrgjegjėsive tė plota nga ana e institucioneve tė Kosovės dhe ndėrtimi demokratik i tyre do tė mund "t‘i jepnin kuptimin e plotė" shtetit tė Kosovės.

2. Pa sigurimin dhe garantimin e tėrėsisė territoriale

Njė problem tjetėr qė mund tė ngadalėsojė dhe vėshtirėsojė bėrjen e shtetit tė Kosovės ėshtė ai i dėmtimit tė mundshėm tė tėrėsisė territoriale tė saj, nėse do tė mungojė shtrirja dhe kontrolli i institucioneve tė shtetit tė Kosovės, qoftė nė veriun e Kosovės, qoftė nė "enklavat serbe", tė etabluara si "komuna me shumicė serbe".

3. Pa supremacion tė Kushtetutės ndaj rregullave tė tjera

Nė bėrjen e shtetit, Kosova do tė pėrballet me "njė numėr rregullash" qė, gjithashtu, mund ta ngadalėsojnė dhe vėshtirėsojnė atė. Ato rregulla, nė formė parimesh, tė pėrmbledhura nė Pakon e Ahtisaarit, dhe tė zbėrthyera si "tė drejta dhe detyra" tė institucioneve vendore nė ligjet e Kuvendit tė Kosovės me tė cilat do "tė mbikėqyret" pavarėsia, nuk i sigurojnė Kushtetutės sė Kosovės primatin e "aktit tė parė dhe themeltar juridik", veēanėrisht jo tė aktit burimor tė shtetit me tė cilin shprehet vullneti i shtetasve tė tij, nė kuptimin e plotė.

4. Pa funksionalizimin e tij

Mungesa e funksionalizimit tė shtetit mund tė pėrbėjė sfidėn tjetėr qė mund tė ngadalėsojė dhe vėshtirėsojė bėrjen e shtetit tė Kosovės. Kosova ndien nevojėn pėr shtet funksional, e jo pėr njė shtet tė "tipit tė Bosnjės", qė funksionon me shumė ngadalėsi dhe vėshtirėsi. Nė Kosovė nuk do tė mund tė qėndronte njė shtet i cili do "tė prodhonte" kontradikta politike e shoqėrore, por vetėm njė shtet ligjor, thellėsisht demokratik, nė tė gjitha pėrmasat e tij. Prandaj, nė funksionimin e tij, shteti i Kosovės do tė duhej tė mbėshtetej nė "bėrthamėn e demokracisė", e cila "balancėn e koparticipimit tė pakicės demografike" nė pushtetin politik, do tė mund "ta vendoste me respektimin e realitetit demografik tė tė gjithė territorit".

5. Pa sovranitet

Njė shtet qė "nuk mvishet me sovranitet" kėrcėnon me rrezikun qė tė prodhojė e tė thellojė kundėrthėnie tė ndryshme politike e shoqėrore. Gjendja e sovranitetit, nė fakt, konsiderohet si "pavarėsi faktike e shtetit nė marrėdhėniet politike me shtete tjera". Edhe pse sovraniteti sot nuk ka njė "vlerė absolute", ēfarė e kishte mė parė, atė e karakterizojnė "pavarėsia ndaj pushtetit tė ēdo shteti tjetėr"; "mungesa e ēdo kufizimi formal pėr pushtetin shtetėror nė nxjerrjen e ligjeve"; "epėrsia e pushtetit shtetėror, nė territorin ku ai shtrihet, mbi ēdo pushtet tjetėr". Nė tė vėrtetė, sovraniteti nėnkupton kėrkesėn e shtetit pėr vetėqeverisje tė plotė. Kosova do tė pėrballet me "mungesėn e sovranitetit", tė shprehur nė tri karakteristikat e tij, sepse institucionet e saj nuk do tė jenė "autoritet i fundmė politik qė nuk i nėnshtrohen asnjė pushteti mė tė lartė pėr sa i pėrket marrjes dhe zbatimit tė vendimeve politike", duke pasur parasysh njė prani, relativisht tė fuqishme ndėrkombėtare, ushtarake e civile nė Kosovė, me fuqi ekzekutive dhe me fuqi tė interpretimit tė mandatit tė vet.


Shqetėsimet

Edhe mė parė, madje shumė herėt (Revista "E drejta", Prishtinė, nr.1-2/2003), jemi shprehur skeptik ndaj projektit tė decentralizimit dhe jemi deklaruar kundėr decentralizimit territorial dhe etnik. Decentralizimi nė Kosovė, "ėshtė menduar" tė bėhet "me qėllim tė integrimit tė pakicės serbe nė institucione", por "veshja e tij" me "petkun etnik" kėrcėnon me rrezikun qė "tė shpie nga ē‘integrimi". Modeli i decentralizimit do tė duhej tė ishte: shoqėrisht i pranueshėm; politikisht i pėrshtatshėm; profesionalisht racional; organizativisht funksional, dhe, para sė gjithash, dhe, mbi tė gjitha, etnikisht i hapur. Pikėrisht pėr shkak tė projektit tė decentralizimit, tė ndėrtuar mbi parimin territorial dhe etnik, Mitrovica dhe veriu i Kosovės do tė mund tė pėrbėnin njė problem mė vete, pavarėsisht nga statusi i ri i Kosovės. Gjendja nė terren do tė mund tė kėrcėnonte me rrezikun e "pėrligjjes sė saj". Nuk do tė dėshironim qė aty tė ndodhte ndonjė "Republika Srpska" tjetėr. Shembulli i Bosnjės ėshtė ende shumė i freskėt dhe sinjifikativ. Pra, nėse Kosova do "tė pavarėsohej" me njė etnitet serb nė veriun e saj, ajo zgjidhje do tė mund tė pėrligjte, herėt a vonė, ndarjen dhe do tė mund tė paraqiste njė hap drejt "legalizimit tė strukturave paralele shtetėrore serbe nė njė pjesė tė territorit tė Kosovės". Kjo zgjidhje, nė vend se tė mėnjanonte ose zvogėlonte tensionet ndėretnike, do "t‘i ēonte ato" nė "shkallėn mė tė lartė".

Krijimi i zonave tė mbrojtura pėr rreth "kishave dhe manastireve serbe" do tė mund tė pėrbėnte njė kapitull tjetėr problemesh nė "Kosovėn e pavarur". Vendosja e zonave tė mbrojtura pėr rreth "kishave dhe manastireve serbe" pėrkon me pikėpamjen e pseudoshkencės serbe pėr Kosovėn si "djep i Serbisė dhe shtetit serb", edhe pse, siē e kemi argumentuar dhe faktuar edhe nė shkrime tė mėhershme, posesivizmi serb ndaj Kosovės nuk qėndron shkencėrisht dhe ėshtė i pathemeltė, qoftė "nė aspektin metodologjik tė cilėsimit tė karakterit etnik kombėtar tė territorit", qoftė "nė aspektin e sė vėrtetės materiale historike".

Problem mė vete nė "Kosovėn e pavarur" do tė mund tė pėrbėnte dhe zbatimi i tė ashtuquajturit "diskriminim pozitiv i minoriteteve", veēanėrisht i pakicės serbe qė, nė tė vėrtetė, pėrmban njė "katalog privilegjesh" tė cilat, ndėr tė tjera, nė rastin e aplikimit tė procedurės sė votimit tė dyfishtė (sipas modelit tė "Marrėveshjes sė Ohrit") do tė mund tė prodhonin bllokadė tė punės sė Kuvendit tė Kosovės, me implikime tė rėnda politike.

Niveli shumė i ulėt i zhvillimit ekonomik ėshtė shqetėsues pėr tė ardhmen e Kosovės. Menjėherė pas vendosjes sė statusit tė ri, Kosova do tė trashėgojė shifrat e tashmė shumė tė larta tė papunėsisė (rreth 70%), me shkallė shumė tė lartė tė varfėrisė. Kosova do tė ballafaqohet me shpenzime shumė tė rritura buxhetore, ndėrkohė qė do tė ketė njė buxhet qė nuk ka ndryshuar shifrat disa vjet.


Vrojtimet mbyllėse

Kosova po jeton nė pritje tė statusit tė ri politik tė saj, pėrkatėsisht tė pranimit tė sinjaleve nga SHBA-ja dhe BE-ja pėr "shpalljen e pavarėsisė" nga ana e Kuvendit tė saj. Qytetarėt e Kosovės, veēanėrisht klasėn politike "e ka kapluar" euforia dhe ajo sikur mė shumė ėshtė "e preokupuar" me "shpalljen e pavarėsisė" se me "bėrjen e saj", pa vrarė mendjen se bėrja e shtetit tė Kosovės ėshtė mė shumė se deklarimi pėr tė.

Vetė statusi i ri i Kosovės, "pavarėsia e mbikėqyrur" e saj do tė pėrbėjė njėrėn prej sfidave mė tė mėdha pėr Kosovėn. Edhe pse thuhet se nuk ekziston mundėsia e "pėrsėritjes sė UNMIK-ut nėpėrmjet tė BE-sė", ėshtė fakt i pamohueshėm se nė Kosovė do tė ketė njė prani tė fuqishme civile ndėrkombėtare e cila, pėr kohėn se sa do tė jetė "e instaluar" nė Kosovė, do tė mund tė krijonte "njė mentalitet tė ri vartėsie tė saj". Nuk do tė dėshironim qė nė Kosovė "tė pėrsėritet shembulli i Bosnjės" dhe qė ajo prani civile ndėrkombėtare "tė krijojė" nga Kosova njė shtet jofunksional dhe, nė mungesė tė sovranitetit nė kuptimin e tij tė shprehur mė lart, nė Kosovė "tė krijohet ndjenja e tė qenit shtet", pa mundėsinė e funksionimit tė tij nė kuptimin e plotė; "tė krijohet ndjenja e tė qenit i pavarur", pa mundėsinė e shprehjes sė saj nė kuptimin e plotė; "tė krijohet ndjenja e "tė veshurit me pushtet", pa mundėsinė e ushtrimit tė tij nė kuptimin e plotė.

Kosova do tė ballafaqohet me problemin e shtrirjes sė juridiksionit tė institucioneve tė saj, qoftė nė veriun e Kosovės, qoftė nė enklavat serbe, pėr shkak "tė presionit tė pushtetit tė Beogradit" pėr "padėgjueshmėri" ndaj tė parave qė do tė mund tė shpinin nė "izolim tė territoreve tė Kosovės" ku jetojnė dhe ku do tė jetojnė serbėt nė bazė tė projektit territorial dhe etnik tė decentralizimit, duke "ruajtur vartėsinė nga Beogradi" dhe duke "mos e pėrmbyllur kapitullin" e pozicionimit politik tė Serbisė ndaj Kosovės. Pra, sfidė mė vete do tė jetė si tė vendoset zbatimi i ligjeve unike tė Kosovės nė ato "pjesė tė territorit tė Kosovės", nėse popullata nė to do "tė vazhdojė tė jetė e kthyer me sy e veshė nga Beogradi", e jo nga "qendra" nė Prishtinė.

Edhe njė problem tjetėr me tė cilin mund tė pėrballet "Kosova e pavarur" nuk bėn tė anashkalohet e tė mos merret parasysh. Bėhet fjalė pėr mundėsinė e ngadalėsimit dhe vėshtirėsimit tė punės sė Kuvendit tė Kosovės nė nxjerrjen e ligjeve, pėr shkak tė kushtėzimit tė miratimit tė disa prej tyre me procedurėn e "votimit tė dyfishtė".

Mė nė fund, mungesa e njė rezolute tė re tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, me tė cilėn do tė zėvendėsohej Rezoluta 1244 e tij do tė mund ta ngadalėsojė dhe vėshtirėsojė "veshjen e Kosovės" me subjektivitet tė plotė politik, juridik- kushtetues dhe ndėrkombėtar dhe, pėr pasojė do tė mund tė zvarritej gjatė anėtarėsimi i Kosovės nė OKB, Bashkimin Evropian dhe NATO, qė pėrbėjnė synimet e ēdo shteti tė ri. Mungesa e atij subjektiviteti, vetvetiu, do ta bėnin pavarėsinė, mė shumė "tė varur" se "tė mbikėqyrur", dhe sovranitetin, mė shumė "tė synuar" se "tė realizuar".

http://lajme.dervina.com/?sherbimi=l...=4507-1427:572
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.2.2008, 15:49   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Tradhėtinė nuk ua solla unė, atė e gjeta mes jush
Besnik Prishtina

A ėshtė mė e mirė njė gėnjeshtėr e ėmbėl apo njė e vėrtetė e hidhur? Kosova po mbetet e ndarė nga shteti Amė nėn sundimin e Malit tė Zi, Serbisė e Maqedonisė! Njė pjese tė Kosovės po i hiqen prangat e hekurta tė ngushta tė shekullit tė kaluar dhe po i vihen prangat mė tė gjėra e tė argjendta tė kėtij shekulli.

Dikush do tė shikojė nė pasqyrė ta vėrtetojė se sa mirė po i rrinė prangat e reja dhe do t’ia thotė kėngės nga gėzimi. Sepse ai qė kurrė nuk ka qenė i lirė kėnaqet me pak duke menduar se kėshtu duket liria! Pastaj kur tė zgjohet nga gjumi do ta sheh se asgjė nuk ka ndryshuar! Tė dielėn do tė e shohim se sa jemi duke fjetur e sa jemi tė zgjuar! E di se nuk do tė Ju gėzojė, por kėtu do tua pėrkujtoi tė vėrtetėn.

Nga institucionet e BE dhe nga institucionet e pakicės nė Kosovės u paralajmėrua shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, duke mos e thėnė saktėsisht, por duke aluduar se fjala ėshtė pėr „pavarėsi“ nga Serbia.

Por si ėshtė bėrė zakonisht deri me tani nga kėto qarqe, mendohet diēka tjetėr, verbalisht thuhet diēka tjetėr, nė teori shkruhet e kundėrta dhe praktikisht bėhet e katėrta qė nuk ka lidhej as me atė qė ėshtė thėnė dhe as me atė qė ėshtė shkruar.

Fjala ėshtė pėr njė demagogji tė rafinuar, e cila diplomacinė e sjellė deri te kufijtė e kriminalitetit politik mafioz, ku mashtrimi ėshtė vegla kryesore pėr tė zvarritė shpresat e njerėzve deri nė pafundėsi.

Shqiptarėt e kanė njė tė metė kolektive. Harresėn! Shpejt i harrojnė edhe veprat e mira edhe veprat e kėqija. Njė shembull: Pas lufte kur u krijua Parlamenti i Kosovės brenda tij u gjet pėrsėri Mamut Bakalli me kompaninė e vet qė i kishin shėrbyer Beogradit me zell. Jashtė kėtij parlamenti u gjetėn njerėzit, tė cilėt do tė viheshin nė krye dhe me tė cilėt do tė ishte krenar ēdo popull! Te ne, ata sa janė gjallė nuk nderohen e nuk shfrytėzohen, por pėrbuzen. Dhe, kur mė nuk janė mė, ne i nxjerrim nė kėngė nė bisht tė sharkisė dhe krenohemi me ta pėrsėri. Tė tillė janė Adem Demaēi dhe bashkėluftėtarėt e tij tė luftės ilegale dhe tė luftės sė armėve! A ishte kjo liri? Nuk ishte dhe nuk ėshtė! Kujtimet na kthjellin mendjen. Nuk po e shkojmė nė tė kaluarėn e largėt, sepse kemi kujtime tė freskėta tė mjaftueshme.

Vėzhguesit, e dinė mirė se si nė fillim tė janarit 1998 Brukseli i dha leje Millosheviēit pėr masakrėn e Prekazit. Brukseli ka gisht edhe ne vrasjet nė Prishtinė e Mitrovicė menjėherė pas lufte. Brukseli ka gisht edhe ne vrasjet e shqiptarėve mė 17 e 18 mars 2004. Brukseli ka gisht edhe ne vrasjet e 10 shkurtit 2007 dhe Brukseli ka gisht edhe ne masakrėn e Bodecit tė viti tė kaluar.

Ata e dinė mirė edhe marrėveshjen nga fund viti 1998 tė diplomatėve tė Fuqive tė Mėdha me Millosheviēin e Gligorovin pėr hapjen e kanalit tė shpėrnguljeve masive nga Kosova , tė cilin Gligorovi e zbuloi dhe kjo gati se i kushtoi me kokė!

Shpėrnguljet ndodhėn mė vonė ashtu si tha Gligorovi. Kėto shpėrngulje tė kurdisura Bruksel-Beograd do tė shėrbenin pėr tė bindur opinionin botėror pėr “intervenim humanitar pėr tė ndihmuar shqiptarėt”.

Por ushtritė e huaja nė vend se tė hynė ne Serbi e Mal tė Zi dhe i shfuqizojnė regjimet kriminale, ata hynė vetėm ne trojet shqiptare dhe i ēarmatosėn shqiptarėt e i shkatėrruan armėt, me tė cilin ishin mbrojtur ata nga horrat barbare sllave. Ndėrsa as kolonistėt serbė nė Kosovė nuk i ēarmatosėn.

Nė realitet ata erdhėn pėr tė mbrojtur sovranitetin e Beogradit nė Kosovė dhe pėr kėtė e nxorėn Rezolutėn 1244.

Vėzhguesit mirė e dinė edhe se Konferenca e Rambujesė e 1999 ėshtė organizuar ekskluzivisht pėr tė e realizuar likuidimin e UĒK, sepse krijimi i UĒK i prishi planet greke tė BE pėr shpartallimin e Ushtrisė dhe tė Armatimit tė Republikės se Shqipėrisė.

Vėzhguesit politik e dine se BE nė emėr tė ndihmės „humanitare pėrmes UNMIK-ut i shpartalloi institucionet vendore shqiptare dhe morri ato paralele serbe nėn mbrojtjen e vet, parmes tė KFOR-it ndau Mitrovicėn dhe krijoi enklavat serbe, ku po krijohen komunat serbe qė nuk ekzistonin asnjėherė nė kohėn e okupimit serb! Pėrmes tė AKM, me ndihmėn e hajnave vendore shkatėrroi bazėn ekonomike tė Kosovės.

BE e organizoi arrestimin dhe eliminimin nė forma tė ndryshme nga skena e tė gjithė shqiptarėve qė ishin, kenė dhe janė tė vendosur pėr tė arritur objektivat e kauzės sė lirisė dhe bashkimit kombėtar. Qė nga Adem Demaēi e deri te Albin Kurti i nxjerrin nga skena ndėrsa riaktivizohen nė politikė tė gjitha veglat titiste tė regjimit tė Beogradit!

Vėzhguesit politikė e dinė se Serbia u kursye dhe u privilegjua nga BE qė nga mosdhėnia e pėrgjegjėsisė pėr krimet e luftės e deri te ruajtja e nomenklaturės shtetėrore tė Beogradit qė qėndron e tėra pas krimeve tė luftės. Bile duke e kursyer edhe vet Milloshjeviēin qė tė mos shpallet fajtor.

Brenda nė Serbi nuk hyri asnjė ushtar dhe asnjė policė i huaj dhe ajo u njoh nga OKB pa kushte e standarde, pa administrim e pa mbikėqyrje. Nga tė gjitha kėto del pėrfundim se BE u sjellė e po sillet sikur Serbia tė ishte viktimė e Kosova agresor. Kjo ėshtė „ndihma humanitare“ e BE ndaj Kosovės!

Pėr 8 vite rresht BE provoi t’i bind shqiptarėt qė sėrish t’i nėnshtrohen sovraniteti tė Serbisė dhe kur kjo nuk funksionoi praktikisht, BE po e le nė fuqi Rezolutėn e OKB 1244, me tė cilėn njihet sovraniteti i Serbisė nė Kosovė dhe njėkohėsisht po bėhet shpallja e pavarėsisė e Kosovės! Prej kujt? Preje Serbėve apo prej Shqiptarėve?


Politikanėt e korruptuar po thonė se Kosova po pavarėsohet nga Serbia. Por, Pakoja e Ahtisarit ka pėr synim qė Kosovėn ta pavarėsojė nga Populli Shqiptar autokton dhe vet Popullin Shqiptar tė Kosovės ta pavarėsojė nga Kombi Shqiptar duke krijuar nga ai njė “komunitete multietnik kosovarė”, me flamur dhe himen tė BE!

Mė 17 Shkurt 2008 Kosova po ndahet nga Flamuri e Himni Kombėtar dhe nga kjo ditė mbi Kosovė do tė valojė flamuri i errėsirės sė natės me shumė yje qė i bėjnė dritė vetėm vetes. Flamuri i BE dhe Himni i BE janė qefini dhe tallkini qė shėnojnė fillimin e sundimit tė diktaturės sė Perandorisė Globaliste tė BE mbi vendin tonė. Kali Trojės po vjen i ftuar nga ata qė e “…sjellėn ujkun nė torishtė…”!

Kush janė ata shqiptar qė bėjnė festė, kur prangat e robėrisė i vihen lirisė? Kush janė ata qė do tė rrinė gatitu para himnit tė BE? Cili do tė jetė ai qė do ta ngritė flamurin e Ahtisarit nė vend tė Flamurit tė Skėnderbeut?

Janė politikanėt e korruptuar qė na thonė “o burra a i shihni se prangat janė prej ari”? Ai shqiptar qė e ngritė flamurin e Ahtisarit, i pari do tė jetė tradhtari dhe ai qė do t’ ia vej i pari flakėn kėtij flamuri do tė jetė heroi i parė i kombit nė kėtė shekull!

Marti Ahtisari do tė thotė para parlamentit tė Kosovės duke ju drejtuar fytyrave tė pafytyra:

”…tradhtinė nuk ua solla unė, atė e gjeta mes juvsh…”!

http://lajme.dervina.com/?sherbimi=l...=2626-2498:713
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.2.2008, 11:58   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Pėr informim ma tė mirė, pjesė e pavarėsisė ėshtė edhe kjo:

https://vargmal.org/showthread.php?t=1366

Mendoj se pėrderisa serbėve u jep kaq shumė hapėsirė, ata edhe do ta shfrytėzojnė. Mgjt nė atė temė kam shqyrtuar vetėm 3% tė Pakos sė Ahtisarit. Ka edhe tjera, zi e mė zi.

Kėtu ėshtė Marrėveshja e Ahtisarit nė tėrėsi:

Marrėveshja e Ahtisarit.doc
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2008, 18:36   7
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Nuk u flijuat pėr Pakon Ahtisaari, por pėr Ribashkim Kombėtar
Teuta Gjika

Me rastin e "shpalljes sė pavarėsisė", klika titiste shqipfolėse ka shkelur rėndė gjakun e dėshmorėve.Me tė gjitha kėmbėt e tyre tė lidhura me pranga nga "multietniciteti" serbo-ahtisaroviēian!

Propaganda intensive dezinformative ka synuar qė tė bėjė shqiptarin e thjeshtė tė besojė se Kosova qenka tash e lirė, se lufta pėr liri u pėrfunduaka. Ish Grupi i Hunjtetit i konvertuar nė "institucione" ka shkuar deri aty se pėrhapi parullėn "Bac' u kry!"

Kjo formulė e shkurtėr, qė mbahet shpejtė mend, gjoja i referohet Komandantit Legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) Adem Jashari. Ajo shpėrdor esencėn e thellė, themelin e respektit tė lartė kombėtar qė ēdo shqiptar me gjak shqiptari e ka pėr Adem Jasharin, rezistencės sė palėkundshme e Tij dhe tė familjes sė Tij para hordhive ēetnike serbe,duke lėvizur theksin e realitetit drejt "botės fantastike" qė shformon e vėrtetėn historike.

Adem Jashari, si komandant e UĒK-sė ka formuar dhe organizuar kėtė ushtri popullore pėr tė ēliruar tė gjithė trojet shqiptare nga sunduesit sllavė dhe pėr t'i ribashkuar nė njė shtet tė vetėm kombėtar, Shqipėria. Adem Jashari s'ėshtė flijuar pėr Ahtisarin e "pakon e tij" qė parashikoi "shtetin" e "pavarur" nė varėsinė e Serbisė e Brukselit, por pėr ribashkim tė trojeve shqiptare.

Jam e bindur se asnjė nga dėshmorėt qė ranė nė fushėbeteja nuk ka luftuar pėr njė Kosovė nė tė cilėn, sipas udhėzimeve ndėrkombėtare, ėshtė ndaluar tė pėrmendet ribashkimin me Shqipėrinė dhe tre shkronjat tė arta UĒK. Jam e bindur se ata nuk u sakrifikuan pėr "kombin kosovar", por pėr Atmėmėdheun e tyre, SHQIPĖRI. Jam mė se e bindur se nėse do tė dinin se kolaboracionistėt kanė ndryshuar flamurin kombėtar do tė digjnin shpikjen "multietnike" e quajtur "flamur" nė sheshin publik!

Tė gjithė shqiptarėt qė kanė ndėrgjigje kombėtare duhet nė mėnyrė tė vendosur tė tregojnė:

JO BAC', NUK U KRY! DERI NĖ RIBASHKIMIN E SHQIPĖRISĖ ETNIKE NĖ NJĖ SHTET TĖ VETĖM KOMBĖTAR, BETOJMĖ SE DO TĖ LUFTOJMĖ KUNDĖR SHTETEVE TERRORISTE SLLAVE PA ASNJĖ KOMPROMIS E MARRĖVESHJE TRADHTIE!


Mitrovicė, 22 shkurt 2008 / Shqipėria Sot
http://lajme.dervina.com/?sherbimi=l...=4709-3655:588
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2008, 11:46   8
kalimtar/e
 
Citim:
Nuk ishim jugosllavė e nuk jemi kosovarė, por jemi shqiptarė
Besnik Prishtina

E pa besueshme por e vėrtetė! Askush nuk e kishte besuar se edhe pas pavarėsisė sė Kosovės qendrore nga Serbia, shqiptarėve e do tė guxoi dikush tė provoi tė ua falsifikon identitetin kombėtar. Por, ja se edhe kjo po bejka vaki! Pėrmes tė institucioneve tė pakicės: Kushtetuta e Ligjet, stema e himni dhe flamuri, e me siguri edhe stafeta e Ahtisarit, si fantazmė po i mbėshtillen si laku nė fyt Popullit Shqiptar tė Kosovės pa u bėrė as njė javė nga shpallja e pavarėsisė!

Nė tė gjitha shtetet e Botės flamuri kombėtar ėshtė edhe flamur shtetėrorė, pėrveē te ne. Te ne veē flamuri shtetėror e veē flamuri kombėtar! Sepse i paska 5% minoritete ose mė mirė me than kjo bėhet vetėm pėr shkak tė kolonėve serb. A thua ēfarė tė mirash na paskan bėrė neve serbėt qė ne tė heqim dorė nga flamuri i ynė kombėtar pėr shkak tė tyre?! A janė edhe disa shtete nė Botė qė e kanė flamurin e njėjtė edhe pse janė kombe tė ndryshme. Ndėrsa ne shqiptarėt jemi njė komb dhe si pas Ahtisarit u dashka ti kemi dy flamurė?! Ēfarė pavarėsie qenka kjo kur tjetėr kush na e cakton Kushtetutėn, Ligjet, Himnin, Stemėn, Flamurin e po presim edhe tė na caktoi edhe Stafetėn e vet si dikur diktatori Marshall Tito?! Cili do tė e banė i pari atė? A do tė dal sėrish ndonjė Azem Vllas?

Populli Shqiptar i Kosovės me 17 Shkurtit 2008 e shpalli dhe festoi pavarėsinė e Kosovės nga Serbia, ndėrsa si po duket institucionet gjysmake shpallėn pavarėsinė e Kosovės nga Populli Shqiptar i Kosovės dhe e krijuan njė shtet feudal kosovarė nė pronėsi tė BE dhe nė pronėsi tė tyre private. Kjo qė po ndodh nė Parlamentin e Kosovės ėshtė njė vepėr makabėr nė emėr tė Kosovės kundėr Kosovės. Dikur e kishim njė Syrja Popovc e tani plot parlamenti syrjaja!

Shumė herė deri me tani pushtuesit e ndryshėm provuan tė na zhdukin fizikisht, na i copėtuan trojet etnike me kufijtė e vet tė dhunės, provuan tė na asimilojnė pėrmes tė religjioneve e ideologjive tė veta dhe gjithmonė dėshtuan! Kėsaj radhe demolimi i tėrėsisė territoriale, demolimi i tėrėsisė kombėtare dhe falsifikimi i identitetit tonė pėr herė tė par po provohet pėrmes tė “institucioneve vendore” tė pakicės tė dala nga zgjedhjet e 17 Shkurtit 2007. Pėrmes tė tyre po provohet tė legjitimohet si “vullnet” i yni edhe heqja dorė nga vetvetja, nga kombi, nga atdheu nga flamuri e himni i ynė kombėtar! E tėrė kjo bėhet nė emėr tė “demokracisė”, por pa e pyetur fare popullin!

Nė emėr tė “mbikėqyrjes” po instalohet Perandoria Globaliste e Bashkimit Evropian dhe sė shpejti UDB-ėn e Beogradit do tė e zėvendėson UDB-a e Brukselit ku pėrsėri shqiptarėt do ti spiunojnė vėllezėrit e vet te sunduesit e huaj pėr njė grusht parash tė ndyra. Pėrsėri gjykatės, milicė e gazetar tė regjimit do tė prodhon koha!

Nė vend se tė filloi tė funksionoi drejtėsia dhe tė thirren nė pėrgjegjėsi ish marionetat e regjimit titist jugosllav qė pėr mbi gjysmė shekulli e terrorizuan popullin tonė, ata vet po marrin pjesė nė kėto institucione. Si shumė gjykatės, prokuror, UDB-ash e milicie qė i kanė duart me gjak. Si Nekibe Kelemendi qė dėnoi njerėz pėr Kosovėn Republikė e tani u bė Ministre e Drejtėsisė se kėsaj republike. Ose si Sheremet Ahmeti i cili ėshtė pėrgjegjės pėr vrasjen e Regjep Malės e Nuhi Berishės e shumė tė tjerėve deri te dėshmorėt e 10 Shkurtit 2007 dhe tani ai dora vet merr pėrsėri guxim tė barazon edhe AKSH me Gardėn e Car Llazarit. Me njerėz qė kanė punuar kundėr Republikės sė Kosovės nuk bėhet Republika e Kosovės kurrė! Kėta qė dje na thonin se jemi “jugosllav” e tani na thonė se jemi “kosovar” nuk sjellin liri por robėri! Ketė do ta bėjnė pėr vete, por pa Popullin Shqiptar tė Republikės sė Kosovės.

http://www.mekulipress.com/rajoni/rajoni.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.12.2008, 13:21   9

Shkrim i cituar Demilitarizmi, decentralizimi, dekombėtarizmi dhe "demokratizimi" i kombit shqiptar


Citim:
Gėzim Mekuli

Gazetarisė shqipe nė Kosovė i ėshtė detyruar njė kufi ideologjik; respektivisht, ndalim publikimi dhe ndalim-transportimi i lajmit dhe proceseve politike e diplomatike qė si porosi kanė kritikėn ndaj politikės ngatėrruese tė UNMIK-ut, si dhe tė institucioneve e politikave qė kėta i favorizojnė.

Politikat e UNMIK-ut qė mbollėn kufirin ideologjik tė gazetarisė, duan qė ta kenė kėtė "gazetari" nėn kontroll sa mė tė gjatė. Dhe mundėsisht ta bėjė tė pacenueshėm, tė pakritikueshėm, tė pakalueshėm e, mbi te gjitha, tė frikshėm... Mirėpo a ėshtė kjo demokratike?

Demokraci ėshtė qė tė kesh mundėsi ekonomike, liri politike e siguri sociale, qė tė krijosh e transmetosh mendimin dhe porosinė politike e kulturore pa frikė dhe pa censurė. Opinionet, mendimet dhe porositė do tė duhej t'i pėrpunojmė, avancojmė, e konkretizojmė pa presionin juridik, politik dhe ekonomik. Opinioni publik shqiptar kėrkon lajme jo tė pėrpunuara, jo partiakisht tė pėrzgjedhura dhe ideologjikisht nga UNMIK-u tė ngjyrosura. Detyrimisht shoqėria jonė ka nevojė pėr informacion e komunikim, pra pėr gazetarė e gazetare objektive.

Konsumuesit e prodhimeve mediale lexojnė komente tė shkruar nga gazetarėt dhe kėshtu kėta "infektohen" me qėndrimet, bindjet dhe pozitat politike, sociale e kulturore tė vetė gazetarit. Kėshtu, pavetėdijshėm, lexuesi i lajmit lexon, vetėm, qėndrimet e gazetarit, dhe kjo shpie kah ajo qė opinioni publik, detyrimisht, ta pranojė nivelin dhe pozitėn formuluese tė gazetarit si mendim, lajm, ide ose informacion tė "pėrkryer objektiv". Ka dy mundėsi:
1. Gazetarja/gazetari ėshtė i vetėdijshėm pėr pėrgjegjėsinė e madhe qė ka ndaj shoqėrisė, pra respekton kėtė pėrgjegjėsi.

2. Gazetarja/gazetari i vetėdijshėm, shfrytėzon kėtė pėrgjegjėsi shumė tė madhe qė idetė, mendimet, opinionet e tij jo rrallė edhe partiake, t'ia imponojė opinionit publik.
E, kėta janė "mendje(zh)bėrės." Dhe kėsi lloj "mendje(zh)bėrės" ka shumė, tė mos themi tepėr shumė nė shtėpitė mediale. Kjo sot po mbulohet nėn tė ashtuquajturėn ligjin mbi "lirinė e shtypit". Liria e shtypit, kjo e drejtė universale, jo rrallė keqpėrdoret pėr qėllime propagandistike, "mendimpėrpunimi" si dhe pėr kėrcėnimin e personave dhe grupeve tė ndryshme tė shoqėrisė sonė. Pėr njė ballkanas "gjysmė tė edukuar", e posaēėrisht pėr njė shqiptar, me telashe e halle shumė, lind pyetja: Pėrse kėshtu?


Lakmia pėr pushtet e pėr "lekė!"

Dihet qė paraja qeveris botėn, e kėshtu edhe mediat. Ka media qė jetojnė e veprojnė vetėm pėr qėllime kulturore; kultivimin e kulturės, gjuhės dhe traditave kombėtare. Por mund tė themi se gjendja e tyre ekonomike ėshtė e mjerė.

Por ka dhe shtėpi mediale qė u ndihmuan dhe ndihmohen, financiarisht e profesionalisht nga donatorėt ndėrkombėtarė. Dhe kjo ėshtė pėr t'u pėrshėndetur. Por kėtu del pyetja: Sa mund tė kritikojė njė shtėpi mediale, apo njė gazetar, ata padronė e organizata qė e ndihmuan atė tė themelohet e tė ekzistojė si medium e si gazetarė? Dhe, nėse ky medium ka guximin tė kritikojė kėta, atėherė shtrohet pyetja: Deri nė ē' shkallė mund tė shkojė kritika e kėsaj gazetarie?


Retrospektivė
Situata mediale nė RF Gjermane pas Luftės II Botėrore - Tentim nivelizimi i politikės sė shqiptarėve tė Kosovės me politikėn naciste.

Plani i shtabit qendror ushtarak anglo-amerikan nė lidhje me rregullimin e mediave gjermane orientohej nė tri faza. Pas kapitullimit tė fashizmit gjerman dhe futjes sė armatės sė aleancės nė tokėn gjermane, aleanca urdhėroi qė tė gjitha mediat gjermane tė ndėrpresin punėn e tyre informative, e kjo edhe ishte veprim i drejtė moral e politik. Ky vendim u mor mė 24 nėntor tė vitit 1944.

Gjatė fazės kalimtare ishin aleatėt ata qė ishin tė detyruar qė nėpėrmes fletushkave informative tė sigurojnė informacione pėr opinionin e helmuar gjerman. Vite mė vonė do tė lejohen qė prodhues dhe zgjedhės tė lajmeve pėr opinionin publik tė vendit tė jenė vetė gjermanėt, gjithsesi duke qenė nėn monitorim tė rreptė tė fuqive evro-amerikane.

Qėllimi ishte qė tė ndalohet puna jo vetėm e organeve tė shtypit nacionalsocialist, shtyp qė ushqeu makinerinė ushtarake e shpirtin gjerman pėr tė bėrė gjenocid tė paparė mbi njeriun-, por edhe i tėrė shtypi qė ekzistonte qė para vitit 1945.

Nė dokumentin pėrfundimtar tė 2 gushtit 1945 (Potsdam), fuqitė ngadhėnjimtare formuluan dokumentin rreth qėllimeve dhe planeve tė tyre:
a) Tė politikės sė sigurisė: denacifikimi dhe marrja e masave serioze nė rast tė ndonjė revanshimi tė mundshėm tė politikės gjermane;
b) Tė politikės ekonomike: ēėshtja e riparimit dhe riaftėsimit tė ekonomisė gjermane;
c) Tė jetės politiko-shoqėrore: instalimi i njė shoqėrie demokratike, toleruese e jo ekspansioniste.
Mediat si transportuese dhe ndėrmjetėsuese tė lajmit ishin nė fokus tė interesave tė aleancės, dhe jo rastėsisht nė dokumentin e Postdamit, ato kishin njė rol tė rėndėsishėm. Njė ndėr kushtet pėr "rindėrtimin" e gazetave tė reja, sipas modelit anglo-amerikan, ishte "rimėsimi", respektivisht, "riedukimi i shpirtit" tė gazetarėve gjermanė.

Nė "Standig Directive NO.1" tė 20 korrik 1945 thuhet: "Gazeta duhet tė jetė njė "forum i pėrgjithshėm". Lajmi dhe komenti duhet tė dallohen, tė ndahen nga njėri-tjetri. Tė mėnjanohet dhe tė dėnohet ndėrtimi i reportazheve tendencioze, luftėnxitėse e naciste."

Aleanca perėndimore dėshironte para sė gjithash tė bėnte njė "reklamė pėr demokracinė", e qė nė mendjen e tyre kjo do tė thoshte qė Gjermania duhej tė rikyēej nė njė shoqėri evropiane tė shėndoshė e demokratike. Qėllimi fundamental i shtypit dhe politikės informative evroperėndimore ishte qė ”shpirtin e helmuar” gjerman, me kuptimin e plotė tė fjalės ta "rikrijojė dhe pastrojė" dhe jo ta argėtojė ("edutainment").

Riedukimi i gjermanėve tė pas Luftės II Botėrore, sipas aleancės perėndimore mund tė pėrfshihet nė katėr D-tė: Demilitarizim, Decentralizim, Denacifizim dhe Demokratizim.


Sot
Situata mediale e pasluftės nė Kosovė

Mediat, veēanėrisht nė Kosovė, kanė nevojė pėr ndihmė profesionale, morale dhe ekonomike. Por, vetvetiu lind njė pyetje:

- Pse gjithė ky presion politik/ideologjik e ekonomik mbi mediat shqipe nė Kosovė?!
- Pse turret UNMIK-u me aq fuqi mbi kėto?
- Pėrse tentohet qė tė bėhet njė "riedukim" dhe njė "rikrijim" i popullit shqiptar?!
- Pse UNMIK-u okupoj RTK-nė?
- Pėrse dėnohet media qė tenton tė zbulojė e tė ndihmojė nė zbardhjen e atyre policėve, ushtarakėve e civilėve serbė, qė vranė e bėnė gjenocid nė Kosovė?!
- Pėrse lejohet, pėrkrahet, dhe djallėzisht, ndihmohet tensionimi, artificial, i ambientit politik nė Kosovė?
- Pėrse nuk thuhet e vėrteta rreth zgjidhjes politike tė Kosovės, dhe roli i UNMIK-ut nė kėto raste...?
- Cili ėshtė roli i politikave mediale ndėrkombėtare, nė Kosovė?

Pra tė gjitha kėto janė pyetje qė kėrkojnė pėrgjigje tė shpejtė dhe tė pa emocione. Ishte propaganda Goebelsiane e qeverisė serbe, ajo qė nxiti qenien dhe energjinė ushtarake serbe pėr tė marshuar nė Kosovė. Ishte dhe akoma ėshtė media, inteligjenca dhe politika serbe, ajo qė nė shekullin XX pėrsėriti kampin fashist, nė territorin e ish-Jugosllavisė.

Ishin mediat, politikanėt, pozitė dhe "opozitė”, ata qė bėnė ndjekjen mitike tė shqiptarėve nė shekullin XX. Edhe kėtu del pyetja: Ēfarė ėshtė presioni i EU-sė mbi mediat nacionaliste serbe? Cilat media serbe veprojnė nė Mitrovicė? Kush i financon ato?

Mungesa e profesionalitetit, guximit intelektual, sinqeritetit dhe neutralitetit nė profesion, ėshtė pjesė e njė gabimi tė vulosur nga shumė individė, qofshin ata kombėtar e ndėrkombėtarė.

Tė katėr qėllimet apo "D-tė" -Demilitarizimi, Decentralizimi, Dekombėtarizimi dhe Demokratizimi- para se tė pėrfundojnė nė hapėsirat shqiptare, sė pakut, do tė duhej tė fillonte edhe nė Serbinė e Ivo Andriēit.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ione&Itemid=66
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.12.2008, 13:25   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ē'faj ka Serbia? Fajin e kanė shqiptarėt qė 1000 e ca vjet dhe ende guxojnė tė mos asimilohen nga sllavomongoloidėt.

Evromunizmi thotė "Ia lamė turqve, ia lamė serbėve, malazezėve, bullgarėve e grekėve, ia lamė jugosllavėve, e kėta racė e keqe akoma nuk po asimilohen. Tani t'i edukojmė tė bėhen "qytetarė tė botės""...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2008, 11:54   11
Citim:
A ka pėrgjigje pėr gjendjen e sotme?!
Smajl Latifi

Refuzimi i planit 6 pikėsh nga drejtuesit e institucioneve tė Kosovės, u shpėrfill nga faktorėt ndėrkombėtarė. Derisa ata janė duke e injoruar, Serbia thotė se ka filluar tė zbatohet ky plan. Injorimit qė po ia bėjnė institucionet e Kosovės kėsaj situate, Serbia po i pėrgjigjet me hapa konkretė. Vazhdon ndėrhyrjet e drejtpėrdrejta nė forcimin e strukturave paralele edhe nė brendi tė Kosovės.

Vendosja e EULEX-it nė Republikėn e Kosovės, nuk ka shėnuar ndonjė ndikim tė caktuar nė ndryshimin e gjendjes sė pėrgjithshme. Ky mosndryshim ėshtė i ndėrlidhur me konsekuencat dhe ēmimin e ri qė kėrkoi vendosja e tij. EULEX-i u shtri jo sipas Kushtetutės sė Kosovės, por sipas kushteve qė diktoi konsensusi i arritur nė KS tė OKB-sė, ku u pajtuan Kosova, Serbia dhe qendrat e vendosjes. Aktualizimi i Rezolutės 1244, rritja e rolit tė saj (nė vend se tė tejkalohej plotėsisht!), miratimi i raportit tė Ban Ki Moonit ku janė tė pėrfshira edhe 6-shtė pikat, neutraliteti i EULEX-it ndaj statusit, janė tagri qė e pagoi edhe njėherė Kosova.

Nė territorin e Kosovės vazhdojnė vizitat e zyrtarėve dhe promovimet e planeve tė Qeverisė sė Serbisė. Veprimet e tilla nuk i ndalon askush. Bile-bile u jepet leje ministrave tė qeverisė serbe qė tė vazhdojnė marrshin nacionalist nė Kosovė. Siē thuhet me lejen e Qeverisė tonė dhe nėn pėrkujdesjen e saj, ata shkelin hapur sovranitetin dhe integritetin e Kosovės. Legjitimojnė objekte qė i forcojnė strukturat paralele tė Serbisė, siē ndodhi kėto ditė me postėn nė Graēanicė, siē kanė ndodhur veprime tė ngjashme edhe para shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

E keqja ėshtė se, udhėheqja institucionale e Kosovės kėto veprime tė paramenduara tė Serbisė, i cilėson me terma tė ndryshėm, jo real, madje edhe kontradiktor. Kėto janė vizita private qė nuk ēojnė peshė edhe pse eskorta e qeveritarėve serbė ishte pajisur mirė, ruhej dhe pėrcillej nga UNMIK-u dhe SHPK-ja dhe villte urrejtje anti shqiptare. Pastaj, kur kėto vizita u bėnė tė shpeshta, dolėn deklarime tė forta, se kjo do tė jetė hera e fundit qė zyrtarėt e qeverisė serbe do ta shkelin Kosovėn. Kėto zotime tė udhėheqjes institucionale u dėshmuan se janė fjalė nė erė, sepse vizita tė tilla nė Kosovė pati vazhdimisht, nuk u ndalėn asnjėherė. Vizita tė tilla mund tė kemi edhe nė tė ardhmen.

Dokumenti i Ahtisaarit ėshtė kufizim pėr ne, por jo edhe pėr hyrje-daljet e zyrtarėve serb, tė cilėt vazhdojnė t’i mbajnė nėn ndikim tė fortė serbėt e grumbulluar nė enklava. Do tė na kujtohen mė vonė edhe deklaratat, se ‘miqtė’ e qeverisė serbe nė mėnyrė indirekte e njohin realitetin nė Kosovė, pavarėsinė e Kosovės. Ėshtė tepėr e vėshtirė t’u besojmė kėtyre deklarimeve tė kryeministrit tė Kosovės, po aq sa ėshtė e vėshtirė tė besojmė, se Serbia kėto veprime po i bėn nė tė mirė tė Kosovės, nė tė mirė tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Mbetet tė shihet, por nė gjendjen e tanishme, Kosova mė afėr e ka ndarjen-copėtimin se sa pavarėsimin real dhe funksionimin normal tė shtetit tė saj.

Edhe sa herė Serbia do tė ndėrhyjė nė Kosovė? Kur do tė ndalen inkursionet e Serbisė nėpėr Kosovė? Kur do tė shtrihet shteti i Kosovės nė territorin e njohur ndėrkombėtarisht? Edhe sa kohė do tė jenė enklavat serbe transmetues tė politikės sė Serbisė nė Republikėn e Kosovės? Kur do tė kthehen tė dėbuarit me dhunė nė shtėpitė dhe pronat e tyre? Kur do tė ndėrpriten blerjet e pronės dhe shtėpive tė shqiptarėve nga Serbia nė veriun e Kosovės? Kur do t’i dalin institucionet e Kosovės nė mbrojtje jetės, pronės dhe tokės sė Kosovės? Kur do tė kemi njė Kosovė pa enklava? Kur do tė kemi Kosovė tė pavarur dhe sovrane? Kur do tė kemi tė drejtė tė jemi zot nė truallin tonė, tė vendosim vetė pėr fatin dhe tė ardhmen tonė? Kur do tė merren masa pėr t’iu pėrgjigjur kėtyre shqetėsimeve qė janė bėrė gangrenė e rrezikshme nė trupin tonė?

Nė mes tė kėtyre shqetėsimeve tė shumta, dalin aktualisht pyetje tė natyrshme qė janė e bėrė e bėhen. Pėrgjigjen mund ta gjejmė dhe do ta gjejmė, vetėm atėherė kur do tė fillojmė ta bėjmė popullin zot tė fatit dhe tė ardhmes sė tij. Kjo mund tė arrihet vetėm duke e ndryshuar Kushtetutėn e Kosovės, duke e bėrė Kosovėn me Kushtetutė tė pakushtėzuar nga pakoja e Ahtisaarit, pa kufizimet e Grupit tė Kontaktit, pa Rezolutėn 1244, kushtetutė plotėsisht demokratike dhe moderne, qė e ka tė sanksionuar tė drejtėn e popullit tonė pėr vetėvendosje?

Gjendja aktuale imponon nevojėn pėr tė dalė me platformėn e vetme tė drejtė: trajtimin e ēėshtjes shqiptare nė tėrėsinė e saj. Kjo do tė thotė, se copėtimi eventual i Kosovės, tė pėrfshijė copėtimin e Maqedonisė, Serbisė dhe Malit tė Zi. Ēėshtja e pazgjidhur shqiptare nė kėtė proces, kėrkon zgjidhje. Kėtė duhet ta dijė Serbia, Maqedonia, Mali i Zi, por edhe bashkėsia ndėrkombėtare. Para sė gjithash kėtė duhet ta dimė ne shqiptarėt. Ndryshimi eventual i kufijve nuk mund tė pėrfshijė vetėm njė pjesė tė Kosovės, por edhe pjesėt e tjera qė pėrbėjnė tėrėsinė e ēėshtjes sonė tė pazgjidhur-pjesėt e tjera shqiptare.

Politika e institucioneve tė Kosovės asnjėherė nuk e ka shtruar nė kėtė mėnyrė problemin. Udhėheqja e institucioneve tė Kosovės (e ka fajin vetė) nuk ėshtė vendimmarrėse sepse ka ndjekur kursin e nėnshtrimit para tė huajve dhe tė mashtrimit tė popullit. Nuk e ka fuqinė, sepse nuk e ka mbrojtur dhe pėrdorur drejtė djersėn e popullit edhe pse ka proklamuar me bujė, se mbron interesat e tij. Nuk e ka guximin, sepse e ka fshehur tė vėrtetėn para qytetarėve tė vet dhe nė kėtė mėnyrė ka mbjellė farėn e zhgėnjimit tė natyrshėm tė qytetarėve tė Kosovės.

Pėrkundėr zotimeve tė shumta, udhėheqja institucionale ka vazhduar lojėn e lėshimeve, nė vend, qė tė kėmbėngulė pėr ta fituar pavarėsinė dhe sovranitetin e plotė. Pranoi kushtet dhe lejoi ta ndajė sovranitetin me aktorė tė tjerė tė cilėt janė udhėheqėsit e lojės. Pra, vetes ia kufizoi mundėsinė pėr tė vendosur pėr interesa madhore, dhe popullit tė Kosovės ia solli dhuratė shtetin e gjymtė.

Duke ndjekur kėtė linjė, ajo i bėri sfidė bashkimit kombėtar dhe si shpėrblim, fitoi mbėshtetjen momentale tė tė huajve. Pėr pasojė, pėrfitoi udhėheqja politike, por u kushtėzua Kosova. Pėrfitoi njė pjesė e njerėzve qė kanė bėrė famė nė politikė, por qė nuk mund tė krenohen, se ia dolėn tė pėrmbushin aspiratat, aq mė pak, tė bėjnė punėn qė i shpaguan sakrificat e bėra nga populli shqiptar.

Deklarimet ekskluzive tė pushtetarėve zakonisht mė shumė janė reklamė, shprehje e kujdesit pėr tė mbajtur sa mė gjatė pushtetin, pėr tė mbetur nė piramidėn e pushtetit. Veprimet serioze janė krejtėsisht tė zbehta, edhe pse nė kėto rrethana, janė tė mundshme tė ndėrmerren hapa konkret pėr tė pėrparuar Kosova, pėr t’i zgjidhur, ose edhe pėr tė zbutur problemet e mėdha e tė shumta, tepėr shqetėsuese qė kanė qytetarėt e saj. Nė Kosovė ndodhin gjėra tė ēuditshme: mund tė pasurohesh shumė lehtė, vetėm tė jesh nė pushtet ose tė jesh i lidhur me pushtetmbajtėsit.

Ka njė pėrshtypje se mund tė bėsh ēfarė tė duash, vetėm duhet tė jesh ministėr. Mė e keqja, ėshtė se bėhen tė gjitha kėto pa i dhėnė llogari tani pėr tani askujt. Pushteti ende shikohet si mundėsi e grabitjes sė xhepit tė varfėr tė tatimpaguesve tanė. Ky ėshtė haraēi qė po e paguajnė vetė qytetarėt e Kosovės duke ushqyer pushtetarėt e pangopur.

Deri kur do tė zgjasė (mos) ndryshimi varet nga ne. A jemi tė gatshėm t’i qasemi ndryshe pozitės sonė me qėllim tė avancimit tė saj? Deri kur me kėtė gjendje? Pėrgjigjen duhet ta japin dhe mund ta japin qytetarėt tanė. Bashkė me ta tė pėrgatitemi sepse ajo qė kanė parė e pėrjetuar, na obligon tė bėjnė atė qė mundemi: tė fillojmė ndryshimin e kėsaj gjendjeje.


http://www.sot.com.al/index.php?opti...ione&Itemid=66
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.3.2009, 14:46   12
Citim:
Bac, po rrejnė!
Teki Dėrvishi

Situata ėshtė e keqe, thonė tė gjithė, por “mjafton qė nuk shohim ushtarė dhe policė serbė nė Kosovė”. “Rikonfigurimi” i “6-pikėshit” (shkelja e Kushtetutės), ka bėrė qė qytetarėt e Kosovės tė kishin kuptuar sadopak situatėn, por ende thonė “mjafton qė nuk shohim ushtarė dhe policė serbė nė Kosovė”! Nuk kanė kuptuar se askush nuk ka guxuar tė tregojė sė ushtarėt dhe policėt nuk kanė qenė tė Serbisė, po tė Rezolutės 1244. Ushtarė dhe policė tė sovranitet zyrtar (1244) tė Serbisė.

Pastaj ngadalė dalė (deri te Hakerupi) megjithatė, “pleshtat krenarė” nisėn tė thonė “jemi zogj tė shqiponjės”. Qytetarėt pėrsėri besojnė nė qėllimin e mirė tė ndėrkombėtarėve tė OKB-sė (Ahtisari) se posa ta shpallim pavarėsinė, zgjidhet ēėshtja, dhe themi “Bac, u kry’”!

Administrimi i Rezolutės 1244 nė Kosovė ėshtė implementuar me sukses tė madh pikėrisht me ndihmėn (e shqip) propagandės vendėse, e cila, qė nga fillimi, qė nga “armėpushimi” i Kumanovės, ka arritur ta “paketojė” lirinė me kulisa maskash, “liri” qė e kanė fshehur rikolonizimin e Kosovės. Tė gjithė kryeadministratorėt (pėrveē Petersenit, jo cinikė, po kanė qenė arrogantė) nė pėrfaqėsimin e politikės sė UNMIK-ut, duke e fshehur sponsorin e Rezolutės 1244. Krah pushteteve tė quajtura “tė pėrkohshme” nė rolin konsolidues tė “institucioneve” tė Rezolutės 1244, dolėn (u regjistruan) nė Kosovė dy mijė (2000) organizata (OJQ) civile, kėshtu “ndodhi Revolucioni” leninist i shkombėtarizimit (akulturimit) tė Kosovės. Varianti pa precedencė i “paqes” (armėpushimit) tė arritur nė Kumanovė, u shit si “liri” e Kosovės. Kjo “liri”, lidershipin vendės (tė pėrēarė) e ka prezantuar nė skenėn botėrore si adoleshent politik, shkaku se, (merrni me mend) vetėm dy vjet pas instalimit tė administratės sė OKB-sė nė Kosovė, kanė filluar ta pėrmendin “zyrtarisht” nocionin juridik “statusi” i Kosovės, sepse mė parė kujtonin se “statusi” i Kosovės ėshtė Rezoluta 1244. A mund tė ketė ndodhur qė vėrtet akademizmi politik i Kosovės tė mos e kishte pasur tė qartė “rrethanėn politike” statusore tė Kosovės nėn administrimin e huaj?

A mund tė kishim qenė kaq tė marrė sa administratėn “e huaj” ta kuptojmė (tė huajin) si “ēlirimtar”? Nė historinė e luftėrave ka mijėra shembuj qė tė huajt e ēlirojnė njė shtet tjetėr, por nuk ka rast nė histori qė ēlirimtari merr nė dorė administrimin e shtetit “tė ēliruar”. Mbi “ēlirimin” nuk nevojitet edhe njė duplla “ēlirim”! Ē’ėshtė e vėrteta ka edhe kėso rastesh, por tė tjerėt, administrimin e huaj e quajnė ashtu si e pėrcaktojnė teoritė politike, si okupim, ose mė sė paku si armėpushim! Administrata e OKB-sė (UNMIK-u) asnjėherė nė ndonjė akt zyrtar nuk ėshtė definuar si administratė “protektorat”, por propagandimin e kėtij statusi UNMIK-u dhe OSBE-ja ia ka lėnė kompetencė medias shqipe, (aparatēikėve tė pushtetit civil tė OSBE-sė), qė kėshtu shqiptarėt t’i kultivojnė vetė “paqartėsitė” statusore qė shpėrthyen dhjetė vjet me vonė me “konfigurimin” e Ban Ki- Moon-it. (UNMIK-u nuk ka qenė protektorat, sepse protektorati vihet vetėm mbi vendet qė kanė status shteti para se tė ndėrhyjė nė tė administrata “protektore”). Por nėse ka qenė vėrtet protektorat, atėherė UNMIK-u ka qenė protektorat mbi Serbinė (lexo: Rezolutės 1244).

Po si qenka e mundur qė qytetarėt tė mos kishin sy t’i shihnin policėt dhe ushtarėt serbė nė Kosovė? Sepse ata vėrtet nuk shihen as kur dėshmohen nė realitet “tri sisteme” pushtetesh qė nuk e njohin njėri-tjetrin. Njė shtet me “tri sisteme” nėnkupton se dy prej tė triave janė ilegale. Kush ėshtė ilegal nė Kosovė, dhe deri kur qytetarėt nuk do tė shohin policė dhe ushtarė qė nuk janė vendės, dhe qė janė nė vendin tonė?

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=8565
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.3.2009, 08:49   13
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Intuita po mė thotė qė jemi duke udhtu drejt vdekjes totale, nėse jo fizikisht tė paktėn si komb. (Nėse nuk ndryshon diēka!)

Qėllimet e OKB/BE janė shumė herė mė tė kėqija se ato tė serbo-greko-turqve.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2009, 23:26   14
Citim:
Paralajmėrohet ndryshimi i ligjeve tė Planit Ahtisari

Kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi, ka ndryshuar qėndrimin e tij sa i pėrket amendamentimit tė ligjeve qė burojnė nga plani i Ahtisaarit.

Dy-tri javė mė parė Krasniqi kishte deklaruar se nuk mund tė ndėrhyhet nė ndryshimin e ligjeve tė Ahtisaarit, pėrderisa nuk verifikohen nė praktikė ato ligje.

Mirėpo, qėndrimi i Krasniqit tashmė ka ndryshuar. Sipas tij, Kuvendi ėshtė i gatshėm tė miratojė kėrkesat pėr amendamentim ligjesh, edhe nėse ato vijnė pėr ndryshimin e ligjeve tė planit tė Ahtisaarit.

Ndėrkohė, zyrtarė tė Qeverisė thonė se mund tė ndryshohen ligjet e Ahtisaarit nėse nuk janė tė zbatueshme, por deri tash nuk ėshtė marrė ndonjė nismė e tillė.

http://www.kohavision.net/index.php?...ac=0&Itemid=40
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2009, 22:01   15
Citim:
Dick Marty, kryehetues i KE-sė dhe maja e ajsbergut e njė politike tė hapur antishqiptare
Fatmir Graiēevci

- Serbia e ndihmuar edhe nga qarqe ndėrkombėtare po ja del qė tė kaluarėn e vet kriminale ta mbuloj me gėnjeshtra -

Hapat e fundit qė janė ndėrmarr nė kuadėr tė Bashkimit Evropian, kanė dėrguar mesazhe se vendet qė duan tė integrohen nė Bashkimin Evropian dhe tė mos ndėshkohen asnjėherė pėr krimet e bėra duhet tė ndjekin rrugėn qė ka bėrė Serbia.

Ndonėse asnjė mendje e shėndoshė nė asnjė vend dhe nė asnjė epokė tė historisė sė njerėzimit nuk do tė pranonte qė tė shpėrblehej agresori dhe tė ndėshkohej viktima, nė kontinentin e Evropės po ndodhė pikėrisht kjo, ajo po shpėrblehen agresoren, strehuesen dhe mbrojtėsen e kriminelėve tė kėrkuar nga Gjykata e Hagės ndėrsa po ndėshkon viktimat e saj, Bosnjė e Hercegovinėn dhe Kosovėn.

Procesi i liberalizimit tė vizave do tė ju mundėson qytetarėve tė Serbisė qė tė shkojnė lirshėm nėpėr vendet e Bashkimit Evropian edhe pse ata dikur pėrkrahėn fuqishėm kryekriminelin e Ballkanit, Millosheviē dhe bashkėveprimtarėt e tij nė luftėrat kundėr kroatėve, boshnjakėve myslimanė dhe shqiptarėve tė Kosovės.

Si rezultat i kėsaj pėrkrahje tė pa rezervė, forcat ushtarake e paraushtarake serbe tė bekuara edhe nga Kisha Ortodokse Serbe, vranė dhe masakruan nė mėnyrė tipike barbare qindra mijėra fėmijė, gra e pleq, dhunuan dhjetėra mijėra vajza tė reja, dėbuan nga trojet e tyre popujt jo serb.

Por pavarėsisht kėtyre fakteve rrėqethėse, procesi i liberalizimit tė vizave tė jep tė kuptosh se nėse donė tė hysh nė BE duhet ndjekur rrugėn qė ka ndjekur Serbia nė tė kundėrtėn do tė mbyllen dyert nga kjo Bashkėsi ashtu siē ju mbyllėn Bosnjė e Hercegovinės, Kosovės dhe Shqipėrisė.

Fatkeqėsisht kjo nuk ėshtė e gjitha. Tani po e shohim se Kėshilli i Evropės ka mbyll sytė para fakteve qė dėshmojnė pėr tė kaluarėn kriminale tė Serbisė dhe ėshtė bėrė sy e vesh ndaj akuzave tė sajuara nga njė regjim i cili mbi tė gjitha shquhet pėr pėrgatitjen dhe realizimin e planeve pėr shfarosjen e popujve joserbė, plane tė cilat nuk janė realizuar plotėsisht falė luftės sė forcave liridashėse dhe ēlirimtare tė cilat u pėrkrahėn nga NATO-ja e prirė nga SHBA-tė.

Njė kategori e analistėve tė cilėt imponohen si njohės tė demokracisė arsyetojnė me logjikėn serbe sipas sė cilės pėr krimet e bėra gjatė viteve tė 90-ta nuk duhet fajėsuar populli serb por regjimi jo demokratik i Sllobodan Millosheviēit.

Askush nuk e konteston faktin se ai ka qenė njė regjim jodemokratik ama nuk duhet injoruar edhe faktin tjetėr se ai regjim ėshtė zgjedhur dhe rizgjedhur disa herė nė mėnyrė demokratike si dhe ėshtė pėrkrahur pėr 15 vite radhazi nga pjesa dėrmuese e popullit serb.

Ėshtė e ēuditshme qė njė vend qė paraqitet si mbrojtėse e vlerave mė tė larta njerėzore, nė kėtė rast Bashkimi Evropian, asnjėherė nuk ka bėrė presion nė drejtim tė Beogradit nė atė masė e cila do ta detyronte Serbinė qė tė paktėn t'iu kėrkojė falje popujve fqinj pėr krimet qė ju ka bėrė.

Zhvillimet e tanishme nė Bashkimin Evropian lėnė pėr tė kuptuar se qarqe antishqiptare ndjehen aq tė fuqishme sa tė ndėrmarrin haptas hapa kundėr popullit shqiptar dhe pa u penguar nga askush. Kėshilli i Evropės tanimė ka shpėrfillur edhe konstatimet e Gjykatės sė Hagės dhe ka vendosur tė mos ju besojė hetuesve tė kėsaj Gjykate dhe prokurorėve tė Shqipėrisė por tė bėhet sy e vesh ndaj kėrkesave tė Serbisė.


Kjo po bėnė qė Serbia t’ia del qė pas 10 viteve, tė vėrtetat qė dėshmojnė pėr tragjeditė qė ju ka shkaktuar popujve fqinjė tė saj t’i mbuloj plotėsisht me gėnjeshtra.

Pėrderisa gjatė viteve 1998-1999, shumica e medieve pasqyronin dhunėn e shfrenuar dhe shtazarake tė forcave ushtarake e paraushtarake serbe kundėr popullit shqiptar, sot po ndodh e kundėrta. Lajmet qė pasqyrojnė aktivitetin e Kėshillit tė Evropės, krijojnė opinionin se viktima tė luftės nė Kosovės kanė qenė qytetarėt serb dhe jo qytetarėt shqiptar, se pjesėtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės ka qen tė pėrfshirė nė rrėmbimin e qytetarėve jo shqiptar dhe transplantimin e organeve tė tyre e jo nė mbrojtje tė popullit nga forcat vrastare serbe.

Por jo vetėm kaq. Aq shumė ka arritur propagande serbe sa ja ka dal qė tė plasojė informata sipas tė cilave nė kėtė aktivitet kriminal ka qenė e pėrfshirė edhe Shqipėria.

Pėr t’i vėrtetuar kėto, Kėshilli i Evropės ka angazhuar njė prokuror i cili shquhet si kundėrshtar i pavarėsisė sė Kosovės. Emri i tij ėshtė Dick Marty.

Vite mė parė, ai i ka deklaruaR gazetės zvicerane, Tages – Anzeiger se Kosova nuk duhet tė pavarėsohet dhe nėse Zvicra njeh pavarėsinė e saj, do tė gabon shumė. Zotėriu Dick Marty, kishte deklaruar gjithashtu se Kosova ėshtė njė vend i kriminalizuar dhe ka theksuar se ēdo prokuror nė Evropė qė ndjek ndonjė rast kriminal, rruga e ēon nė Kosovė.


Kur merret parasysh ky qėndrim i kėtij prokurori kundėr vendit tonė dhe deklaratat e tij se fajin pėr vuajtjet e popullit shqiptar gjatė luftės i kishte Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe besimi i tij nė akuzat e sajuara nga Serbia, nuk ėshtė vėshtirė tė dihet se ēfarė konstatime ėshtė i interesuar tė nxjerr ky prokuror.


Shto kėsaj edhe pėrfundimet shkencore tė cilat kanė dėshmuar se qėndrimet e njerėzve dhe bindjet e tyre ndikojnė edhe nė perceptimin e fakteve, njeriu sheh ēfarė ėshtė i interesuar tė sheh ndėrsa nuk i vėren faktet qė i kontestojnė bindjet e tij, konstatime tė cilat u dėshmuan edhe njėherė sė pari nga Bashkimi Evropian dhe sė dyti nga Kėshilli i Evropės.

Bashkimi Evropian nuk po dėshiron ta shohė tė kaluarėn kriminale tė popullit serb por tė arriturat e saj tė ashtuquajtura demokratike.

Sė dyti, Kėshilli i Evropės i ka mbyllė sytė dhe veshėt para fakteve qė dėshmojnė krimet monstruoze 10 vjeēare qė ka bėrė Serbia kundėr popullit kroat, boshnjak dhe shqiptar ndėrsa ka shfaqur gatishmėri tė lartė pėr t’i nisur hetimet duke u bazuar nė akuzat qė ka sajuar kundėr UĒK-sė regjimi antidemokratik i Beogradit, regjim i kryekriminelit tė Ballkanit, Sllobodan Millosheviēi dhe bashkėveprimtarėve tė tij tė cilėt ende e gėzojnė mbėshtetjen dhe pėrkrahjen e Serbisė pėr tė mos ju dorėzuar Gjykatės sė Hagės.

Nuk duhet harruar edhe njė fakt tjetėr tė dhembshėm. Gjatė kėtyre 10 viteve pjesa dėrmuese e medieve, ėshtė marrė kryesisht me pasqyrimin e ngjarjeve, ndodhive, fakteve jo tė kėndshme tė vendit tonė ndėrsa kanė injoruar krimet e tmerrshme qė ka bėrė Serbia nė Kosovė.

Madje me tė pėrfunduar lufta nė Kosovė, disa medie kanė filluar tė gjurmojnė pa pėrtesė pėr tė mbledhur tė dhėna pėr tė kriminalizuar luftėn e UĒK-sė dhe kur nuk kanė arritur tė gjejnė fakte tė tilla kanė filluar tė sajojnė fakte ashtu siē po bėnė tani e dhjetė vite Serbia.

Dhe tani ja ku jemi, ja ku kemi arritur, pala qė do tė duhej tė pėrgjigjet pėr krimet e bėra po akuzon palėn sė cilės do tė duhej dhėnė llogari.
Dhe padashtas na vjen nė mendje njė thėne e Albert Ainshtajnit, bota nuk ėshtė nė rrezik nga ata qė shkaktojnė tė keqen, por nga ata qė e shohin dhe nuk bėjnė asgjė.

http://www.telegrafi.com/?id=26&a=1482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.8.2009, 16:41   16
Citim:
A do ta fitojė Evropa edhe kėsaj here luftėn e humbur tė Serbisė?
Teki Dervishi

Polic-ballkanikun Serbi e ka konstituar Evropa (pas rėnies sė Perandorisė Osmane) duke e shndėrruar kėtė vend nga Pashallėku (i Beogradit) nė njė shtet patericė qė lufton “pėr interesa” tė Evropės dhe Rusisė.

Argumenti qė pėrmenda mė lart, mund tė dėshmohet konkretisht nga relacionet historike arkivore tė kongreseve dhe konferencave tė Fuqive tė Mėdha nė kohėn kur ShBA-tė nuk konsideroheshin si fuqi relevante botėrore.

Ky shtet policor i ka humbur tė gjitha luftėrat e tij tė nxitura nga Rusia. Por, pas luftėrave tė humbura nė terren, (dy luftėrat ballkanike) Serbia ka arritur nė “tavolinėn diplomatike” t’i kthejė territoret e humbur nė luftė, dhe ta rikthejė policinė dhe ushtrinė nė vendet ku mė parė i kishte humbur luftėrat.

Kjo “traditė” po vazhdon edhe sot kur BE (EULEX-i) duke mos e pranuar shtetformimin shqiptar, i kthen policėt dhe ushtarėt civil (paramilitarėt e strukturave tė ashtuquajtura paralele) si dhe administratėn e shtetit terrorist tė Pashiq-Millosheviē-Tadiēit nė Kosovė.

A do tė lejojnė shqiptarėt edhe nė shek. 21 t’u reprizohet historia? Po, nėse shoqėria civile, klasa intelektuale dhe ajo politike nuk ndėrgjegjėsohen deri nė nivel tė autokritikės ndaj qėndrimeve qė kanė mbajtur 10 vjet (1999-2009) kundruall okupatorit 1244.

Tė mos vazhdojmė ta gėnjejmė popullin se UNMIK-u nuk ėshtė mė nė Kosovė, tė dihet se Kėshilli i Sigurimit nuk e ka suprimuar Rezolutėn 1244, sovranitetin e Serbisė.

Shqiptarėt sot janė nė njė situatė tė ngjashme me fundin e Luftės sė Dytė Botėrore, kur me 1948 u shkel Konferenca e Bujanit, njė marrėveshje kjo midis serbėve dhe shqiptarėve qė, pas luftės, trojet shqiptare dhe shqiptarėt tė bashkoheshin nė njė shtet tė vetėm.

Edhe sot kemi tė bėjmė me njė “shtet-vegėl” ushtarake policore tė Fuqive tė Mėdha (pėrjashto ShBA-tė) qė quhet Serbi. Ky ėshtė shteti qė e ka trilluar historinė e tij qė nga Lufta e Kosovės (1389), shteti qė historinė e tij e vjelė nga mitet dhe legjendat folklorike, shteti qė tė gjitha luftėrat e tij tė humbura i kremton si fitore.


Kaq “mitologjike” dhe “legjendare” Serbia edhe sot vazhdon tė zbatojė politikėn e saj tradicionale ndaj Shqipėrisė (etnike). Politika e Serbisė ėshtė njė folklor me fabul tė pėrgjakshme. Vetė fakti se politika e shtetit tė Serbisė asnjėherė nuk ka arritur tė dal jashtė kriterit tė saj tradicional, kjo ėshtė dėshmi se ajo asnjėherė nuk ka arritur ta modernizojė politikėn e saj, tė bėjė politikė adekuate qė i pėrshtatet kohės dhe rrethanave qė vazhdimisht ndryshojnė gjatė proceseve tė zhvillimit tė civilizimeve planetare.

Prandaj, nuk ka shanse demokratizimi i Serbisė, as heqja dorė e saj nga tradita okupatore e trojeve shqiptare, sepse pa kėtė rol, Serbia as nuk do tė mund tė ekzistojė si shtet i kumbullave. Vetėm kur shqiptarėt tė vetėdijesohen dhe tė mobilizohen qė ta zhbėjnė shtetin e Serbisė, njėsoj si po e zhbėn sot Serbia shtetin shqiptar, vetėm atėherė Fuqitė e Mėdha mund ta revidojnė politikėn e tyre antishqiptare.

Politika serbe asnjėherė nė histori nuk ndryshoi, sa do qė koha dhe rrethanat ndryshojnė dhe pėrjashtojnė “modelet” e vjetra, tė cilat nuk mund tė inkorporohen nė situatat reale tė lėvizjeve iluministe botėrore.

Pas tė gjitha (pa pėrjashtim) luftėrave tė humbura tė Serbisė, ky shtet tradicionalisht policoro-ushtarak, fillon ofensivėn politike “diplomatike”. Popujve tė shtypur nė kėtė shtet (qė njė kohė u quajt Jugosllavi Monstrume), u ėshtė “kultivuar” bindja se serbėt, aq sa janė ushtarė tė mirė (tė luftėrave tė humbura), po aq tė fortė e kanė edhe diplomacinė (qė ua bėn Evropa dhe Rusia).

Ē’ėshtė e vėrteta, kjo “prepotencė” mitologjike mbi “fuqinė” diplomatike tė Serbisė, lindet nga arroganca tė cilėn e mbėlton inferioriteti i varėsisė sė Serbisė nga Evropa. Pa bajonetat e Evropės nė krahun serb, shqiptarėt do ta gėlltisnin Serbinė veē pėr dy ditė!

Shteti i trilluar i Serbisė (nė territoret shqiptare) vazhdon edhe sot tė veprojė si njė adoleshent (fėmijė i papjekur) qė lazdrohet duke vrungulluar me armė.

Gjithmonė pas luftėrave tė saj tė humbura, duke vringėlluar me armė, Serbia i ka vėnė kushte “paqes” dhe kusht ka qenė qė luftėn e humbur nė terren, Evropa t’ia fitojė nė “tavolinėn e diplomacisė”, dhe Serbia tė rikthejė ushtrinė dhe policinė nė vendin ku e ka humbur luftėn, siē bėn sot EULEX-i.

Diplomacia serbe e ka vetėm njė atue: destabilizimin e Ballkanit, patentimin e situatave dramatike, (organizon krime “teatrale terroriste” kundėr “varreve serbe”, pėr t’i pėrdorė si “argumente” se ajo ėshtė viktimė e komplotit ndėrkombėtar nė krye me “Vatikanin”.

Pastaj Vatikani (Evropa “komplotiste” katolike nė koalicion me ortodoksinė kundėr protestantėve) me mish e me shpirt pėrpiqet ta “bind” Serbinė (Rusinė) se ajo nuk ėshtė komplotiste kundėr Serbisė, dhe kėtė e dėshmon duke e shpėrblyer pėr krimet kundėr civilėve qė bėn Serbia nga kur ekziston si banana shtet i Rusisė, si “roje” e Evropės kundėr “myslimanėve” tė Ballkanit.

Edhe sot, Evropa nė mėnyrėn mė transparente politike, po e shpėrblen Serbinė pėr krimet qė i ka bėrė, askund tjetėr, pos nė Bosnjė dhe Kosovė. Papa Benedikti deklaron se “Kosova ėshtė djep i krishterimit”, duke harruar sa papate shqiptare ka pasur Vatikani.

Pra, me njė shtet qė ekziston vetėm si terrorist, neve na detyrojnė tė bėjmė politikė paqėsore. Sidoqoftė, disa herė gjatė historisė, kėtė politikė paqėsore e kemi provuar me Serbinė. Ėshtė koha qė ushtrisė dhe policisė serbe tė mos i kundėrvihemi mė me “akademinė pacifiste” shkollė kjo qė Evropa e hapi pėr shqiptarė. Ruaju, se ai qė tė ka vrarė dje, tė vret edhe sot, dhe do tė tė vrasė edhe nesėr, po e lejove. Shėn Pali kėshillonte: dy herė mos e ndjek rrugėn e gabuar!

A do ta vazhdojnė shqiptarėt politikėn pacifiste ndaj “marrėveshjeve” tė MUP-it tė Serbisė me BE-nė, BE-nė qė quhet 1244! Me “neutralitetet” duhet ta refuzojmė “neutralitetin” e tyre ndaj shtetit tė Kosovės. T’i injorojmė, jo mė shumė seē na injorojnė ata. Le tė qėndrojnė kėtu me forcat e tyre ushtarake policore, tė dihet se sot pėr sot ende nuk kemi fuqi t’i largojmė.

Por, vazhdimi i bashkėpunimit me 1244-shin, ėshtė bashkėpunim me armikun kundėr ēėshtjes sė drejtė shqiptare dhe kundėr lirisė dhe pavarėsisė sė Kosovės fituar me gjakun e martirėve shqiptarė tė rėnė gjatė 100 vjetėve tė okupimit.

A nuk i keni parė si na urrejnė dhe janė cinik ndaj nesh?! Duke i konsideruar si “miq” dhe “ēlirimtarė”, ata kanė kujtuar se ne jemi popull servil dhe poltron! Ėshtė koha tė kuptojmė se ata janė miq dhe ēlirimtarė tė Serbisė, e jo tė Kosovės.

http://www.botasot.info/home.php?gju...ory=0&id=28206
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2009, 15:03   17
Citim:
Shqipėria jashtė Shengenit, shkaku i paragjykimit fetar

Diplomatja suedeze nė Shqipėri, Elisabeth Stamm, pėrfaqėsuese e shtetit qė kryeson BE-nė, ka deklaruar se Shqipėria nuk pėrfitoi liberalizim vizash vetėm pse ka popullsi myslimane.

Ajo shpreson se BE-ja do ta bėjė kėtė gjė pėr Shqipėrinė nė vitin 2010. Ajo edhe njė herė jep qėndrimin e Suedisė, se Shqipėria nuk pėrfiton regjim vizash gjatė presidencės suedeze qė pėrfundon nė dhjetor 2009, ndėrsa dihet tashmė se vendet e tjera tė Ballkanit Perėndimor, me pėrjashtim Bosnjės, nė janar 2010, udhėtojnė Shengen nėpėr Europė.

"Heqja e vizave nuk ėshtė e mundur gjatė presidencės suedeze, por mendojmė se nė vitin 2010 kjo mund tė bėhet", ka thėnė Stamm, gjatė njė konference pėr integrimin e Ballkanin Perėndimor, organizuar nga Forumi pėr Demokraci.

“Nuk besoj se Bashkimi Evropian do ta refuzojė njė kėrkesė tė tillė pėr Shqipėrinė, edhe pse Shqipėria ėshtė paragjykuar deri tani pėr faktin se ėshtė popullsi myslimane”, ka thėnė ajo, e pyetur se a mund tė pėrfitojė Shqipėria nėse plotėson kushtet brenda vitit 2010.

Sikur shkruan Shekulli, Stamm u shpreh se tė gjithė myslimanėt qė jetojnė nė vendet e Ballkanit, duhet tė trajtohen njėsoj si tė tjerėt.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../17142/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2009, 15:46   18
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Lirimi i vizave s'ka tė bėjė me fenė, po aq ia pret kungulli asaj e aq thotė. Ēėshtja ėshtė parake, siē e ka thėnė Tekiu mė sipėr, pėr sa kohė qė shqiptarėt nuk faktorizohemi nė agresion tė gjithanshėm pėr shkatėrrimin e grupit Serbi-IRJM-Mal i Zi, pėr aq kohė do tė vazhdojmė tė trajtohemi nga BE-ja, KSOKB-ja etj. si skllevėr qurrashė e morracakė qė jemi.

Kėtu Hyseni mburret nė OKB se nuk do tė vendosė embargo ndaj Serbisė dhe Bosnjės, sepse... "nuk beson te reciprociteti"... Ndėrkohė rri Hysen e mbaj nė kurriz embargon nga Serbia dhe Bosnja dhe shko fshi qurret nė KSOKB, se mos preken nė ndonjė organ dhe tė ofrojnė pak mėshirė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2009, 16:50   19
Citim:
Votoni kėlyshėt e Evropės!
Teki Dervishi

Shroder po thotė se “Kosova ėshtė pavarėsuar para kohe”. Ai tipi gjerman e di kohėn. Si avokat qė ėshtė i “Gazpromit” tė Serbisė. Po lere kohėn, ai thotė se disa shtete tė Evropės e kanė pranuar pavarėsinė e Kosovės, por nėn diktatin e ShBA-sė.

Pra e kanė pranuar formalisht, unilateralisht, kurse multilateralisht (nė selinė e BE-sė) Solana e ka ngulur gozhdėn ku e mbėrthen si Krishtin nė kryq “neutralitetin” ushtarak policor dhe gjenocidal ekonomik kulturor kundėr Kosovės.

Pėr dhjetė vjet Evropa e dekulturoi Kosovėn, arriti atė qė Serbia nuk kishte arritur pėr 100 vjet okupim, dhe kėtė gjenocid e bėri me ndihmėn e ish-shqiptarėve qė luajnė rolin e pushtetarėve, parlamentarėve dhe administratorėve “konsolidues tė institucioneve” tė shtetit tė pavarur pa sovranitet. Kosova e futur nė geto sot po pėrjeton gjenocidin ekonomik dhe kulturor tė mercenarėve (tradicionalė) tė Rusisė nė Bruksel.

Qeveria e Hashim Thaēit po e pjellė edhe njė ministri tė re, ministrinė e Integrimeve Evropiane, qė do tė punojė nė zyrat e Ministrisė sė Bujqėsisė. Edhe sipas Shroderit, pasi na pavarėsuan Vilsoni, Regani dhe Bushi Senior, shqiptarėt e Kosovės po ia dorėzojnė sovranitetin e pavarėsisė (politike e jo faktike) armikut historik tė shqiptarėve - Evropės.

Evropa do tė na integrojė me njė kusht (kur ta plotėsojmė, zoti e di kur) kur t’i pranojmė kriteret e Evropės qė ka pėr integrimin e Serbisė nė Evropė. Kur nuk do tė ketė mė identitet kombėtar dhe kur do tė zhduket “trashėgimia negative” e shqiptarėve nė Kosovė dhe kur kosovarėt, si komb ri pa traditė dhe trashėgimi, do ta pranojnė shpirtėrisht se Kosova ėshtė trashėgimi serbe, siē po thotė Baba Papa Benedikti Gri dhe siē po thotė UNESKO e Valon instrumentistit ministėr Beqirit tė Hashim Thaēit.

Dhe a e dini kur ka vendosur Thaēi (lexo Fejti) qė tė pillet edhe njė ministri e integrimeve me Evropėn? Pikėrisht u vendos po atė ditė kur ambasadorja e SHBA-sė nė Kėshillin e Sigurimit, nė mėnyrė decide tha se “ėshtė pikėrisht tash koha kur Kosova nė politikėn ndėrkombėtare duhet tė veprojė e pavarur”.

S’di qysh mė qartė tė thuhet: “Ruajuni se ju lėpiu Evropa serbisht”.

Kush tė ruhet? Nuk mundemi me ADN kuslinge pa integrime, siē nuk kemi mundur njėherė pa Babėn Sulltan, pastaj pa Babėn Sovjet, mė vonė pa Babėn Mao Ce Dun, ku me mujtė tash pa Babėn Filip Sollana?! Diktatura e BE-sė nė Kosovė ėshtė krejt transparente: spiunazhi, pėrdorimi i njėditshėm i spiunėve tė dikurshėm tė Serbisė, armata e krejt Evropės, policia e Evropės, zhbiruesit dhe zhvatėsit qė pjellin ekonomi informale (Serbia prodhon, Kosova blen, nuk punon, nuk stimulohet puna, po papunėsia, kolonizimi tipik) qė Kosovėn e ka shndėrruar nė njė lavatriēe pėr shpėlarjen e parave tė pista tė Evropės.

Evropa qorton Kosovėn pėr korrupsion, kurse nė tė vėrtetė mafia e saj politike me argatėt nė FMN e konstrukton korrupsionin, kurse djemve varfanjakė ish-shqiptarė tė Solanės ua vė nga njė asht qeni nė gojė, duke i pėrbuzur me nofkėn “tė korruptuar”.

Votoni pėr kėta kėlyshė tė Solanės! Se kėta (tė gjithė pa pėrjashtim) nė fushatė paraelektorale po betohen se me ēdo kusht do tė integrohen me Evropėn, kėta janė ata (Kuēi) qė janė betuar se nuk do tė veprojnė asgjė pa bashkėpunim dhe marrėveshje me “ndėrkombėtarėt” (lexo Evropėn).

Aq u bėn kėtyre pse ambasadorja e SHBA-sė nė OKB (Rozmari di Karlo) nė KS thotė se “ėshtė pikėrisht tash koha kur Kosova nė politikėn ndėrkombėtare duhet tė veprojė e pavarur”. Ėshtė koha t’i jepet fund kuslingitetit, por ju votoni pėr kėlyshėt e Solanės, se para se t’i zgjidhni ju, mė parė i ka zgjedhur UNMIK-u pėr ta ruajtur sovranitetin 1244 tė Serbisė.

Asnjėherė, qė kur u shpall pavarėsia e Kosovės, nuk e kam mohuar pavarėsinė, por kam insistuar se Kosova nuk ėshtė e lirė. Kėshtu jam dukur kontradiktor, si mund tė jesh edhe i pavarur edhe jo i lirė? Njė elokuencė e thellė e Migjen Kelmendit, mė bėri tė kuptoj pse dukesha kontradiktor. Ai tha nė njė emision tė TV “Rrokumit”: “Kosova ėshtė e lirė, por nuk ėshtė vend i lirive”. Pse? Dikush na ēliroi, por ne ua dorėzuam lirinė dhe sovranitetin atyre qė historikisht ishin aleatė tė Serbisė pėr t’i okupuar territoret shqiptare.

Klasa politike e Kosovės ėshtė reprezente e Evropės protektoratore ushtarake-policore. Kjo klasė politike ndodh tė jetė edhe pėrfaqėsuese e “popullit” tė paadresuar nė Dekretin zyrtar evropian. Nė asnjė dokument tė Evropės nuk pėrmenden “shqiptarėt” e Kosovės, por vetėm serbėt dhe tė tjerėt.

Kėshtu si ėshtė projektuar nga BE-ja dhe diktatura e saj nė KS institucioni shtetėror i Kosovės, ēdo gjė do tė ishte normale dhe nė rregull, sikur legjislativi dhe ekzekutivi tė mos ishin tė varur nga diktati autokrat-policor evropian nė emėr tė “mbikėqyrjes” ndėrkombėtare.

Fakti se “mbikėqyrėsi” “ndėrkombėtar” nuk e pranon sovranitetin e shtetit tė Kosovės dhe po shpallet si ekzekutor i politikės nė Kosovė, e relativizon faktoritetin edhe tė legjislativit edhe tė ekzekutivit tė institucionit tė shtetit tė Kosovės. Nė teoritė politike ky tip i tillė shteti quhet shtet kusling.

Klasa politike nė Kosovė nuk ėshtė e zgjedhur nga populli, por ėshtė e emėruar sipas listave tė UNMIK-ut. Ėshtė e emėruar dhe e autorizuar tė zbatojė urdhra nga platforma zyrtare e strategjisė politike tė Kėshillit tė Sigurimit, pėrkatėsisht tė Bashkėsisė Evropiane.

Kjo klasė politike pėrfaqėson zyrtarisht platformėn strategjike tė tė huajve pėr “zgjidhjen e ēėshtjes” sė Kosovės sui generi-ke. Kjo shpurė parapolitike, pėrfaqėsuese e strategjisė Evropiane, e ka ndihmuar Evropėn qė Kosova sot tė jetė vendi mė i varfėr nė botė dhe me qytetarė tė prekur nga epidemia qė quhet “traumė e luftės” dhe e gjenocidit fizik, ekonomik, kulturor.


“Ėshtė pikėrisht tash koha kur Kosova nė politikėn ndėrkombėtare duhet tė veprojė e pavarur”. Kjo do tė thotė, koha tė dalė nė skenė njė lėvizje politike qė do tė angazhohet kundėr riokupimit tė shtetit tė pavarur tė Kosovės.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=34748
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2009, 15:39   20
Citim:
Nė BE, Shqipėria e Veriut figuron si UNMIKistan

Forumi i ministrave tė brendshėm dhe tė drejtėsisė sė Ballkanit me Bashkimin Evropian nuk ka nisur ende nė Bruksel pėr shkak tė bllokimit tė Serbisė.

Ministri i Brendshėm serb Ivica Daēiq nuk ka pranuar tė hyjė nė forum kur ka parė se aty ėshtė e pranishme Ministrja e Drejtėsisė e Kosovės, Nekibe Kelmendi.

Presidenca suedeze, organizatore e kėtij forumi, ka rėnė dakord nė fillim me tė dyja vendet qė tė mos pėrmenden emrat e shteteve nė mėnyrė qė tė mos ketė konflikte. Por Ministrja e Kosovės ka refuzuar fillimisht tė hyjė nė takim kur ka parė pranė emrit tė saj shėnimin UNMIK.

Nekibe Kelmendi ka protestuar dhe i ka kėrkuar suedezėve tė heqin pankartėn UNMIK, e ndėrsa kjo gjė ėshtė realizuar, pas saj, ėshtė ministri serb i brendshėm Ivica Daēiq i cili nuk ka pranuar tė futet nė takim nėse nė tė nuk figuronte shenja e UNMIK-ut.


Takimi dyditor ku merr pjesė edhe Ministrja e brendshme e Maqedonisė Gordana Jankullovska pritet tė trajtojė temat e krimit tė organizuar, luftės kundėr korrupsionit, trafiqeve dhe bashkėpunimin me Interpolin dhe EUROPOLIN.

Takimi drejtohet nga ministrja e brendshme dhe e drejtėsisė e Suedisė, Beatrice Ask, e cila vazhdon negociatat me palėn serbe e kosovare pėr tė gjetur njė zgjidhje nė mėnyrė qė nė takim tė mos mungojė asnjė palė. Takimi pritet tė zgjasė dy ditė, nėse ai fillon pas kėtij incidenti tė radhės mes dy shteteve fqinje.

http://alsat-m.tv/index.php/bota/20494.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:08.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.