Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.11.2009, 12:00   21
Citim:
Brukseli: Kosova mbetet njė sfidė e madhe pėr Evropėn

Bruksel, 18 nėntor - Kosova mbetet njė sfidė pėr Bashkimin Evropian dhe pėr misionin e tij, ndėrsa shefat e diplomacive tė 27-shes thonė se megjithatė progres ka.

Ministrat e punėve tė jashtme dhe tė mbrojtjes sė BE-sė nė takimin nė Bruksel, kanė theksuar se Kosova ėshtė edhe mė tutje njė sfidė, si pėr banorėt e Kosovės, ashtu edhe pėr vetė BE-nė.

Kryesuesi i Kėshillit tė Ministrave tė BE-sė, shefi i diplomacisė zuedeze Karl Bilt, ėshtė shprehur: "A ka sfida tė mėdha pėr EULEX-in nė Kosovė? Ka! BE andaj e dėrgon misionin e tij atje ku ekzistojnė sfida tė mėdha. Pėr fillim ekziston nevoja pėr ndėrtimin e sundimit tė sė drejtės si dhe pėr mbėshtetje nė ndėrtimin e funksionimin e strukturave tė shtetit. Progres tani pėr tani ka, por larg mendsh qė puna tė jetė kryer".

Nė Bruksel ėshtė theksuar se misioni evropian nė Kosovė po bashkėpunon me autoritetet lokale dhe se nė pėrmbushjen e mandatit tė tij ėshtė sistemuar nė tėrė territorin e Kosovės.

Si njė nga sfidat mė tė mėdha nė Kosovė nė Bruksel theksohet situata e vėshtirė ekonomike dhe nevoja qė politikanėt lokalė tė zbatojnė reofrmat e domosdoshme ekonomike.

Duke vlerėsuar zgjedhjet e sė dielės, shefat e diplomacive kanė porositur se ky ėshtė njė proces pozitiv nė zhvillimin e situatės nė Kosovė.

http://www.kosova.com/artikulli/57609
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2009, 12:29   22
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
EU.Bosnia.v2.0b.Kosovo.Edition.Incl.Keygen-CoE.zip
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.12.2009, 13:33   23
Citim:
BE zhbllokon marrėveshjen e Asocim Stabilizimit me Serbinė

Bashkimi Evropian ka vendosur qė tė zhbllokojė marrėveshjen e stabilizim asociimit me Serbinė, edhe nėse autoritete e Beogradit nuk e kanė arrestuar tė akuzuarin kryesor tė Hagės, gjeneralin Ratko Mladiq.

Po ashtu Kėshilli ka bėrė thirrje KE qė tė ndėrmerr masat e domosdoshme pėr pėrkrahjen e Kosovės nė pėrparimin drejt BE-sė, veēmas masave qė kanė tė bėjnė me ēėshtjen e tregtisė dhe vizave.

Vendimi pėr zhbllokimin e marrėveshjes sė Asocim Stabilizimit u mor nė dritė tė raportit tė fundit tė kryeprokurorit tė Hagės Serzh Bramerz, i cili ėn Kėshillin e Sigurimit tė OKB-s u shpreh se ėshtė i kėnaqur me pėrpjekjet e Serbisė nė bashkėpunimin me Tribunalin e Hagės.

Pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės BE-ja vendosi qė t’ia lejojė Serbisė Marrėveshjen e Stabilizim Asociimit, por e njėjta mbeti e “ngrirė” deri nė momentin kur Beogradi zyrtar e pėrmbushė kushtin e Hagės, qė atėbotė nėnkuptonte arrestimin e Mlladiqit dhe dėrgimin e tij nė Hagė.

Ky vendim u mor nė takimin ministror ku temė kyēe janė vendet e Ballkanit dhe proceset e integrimeve evropiane tė kėtyre shteteve.

Nė kėtė kuadėr Kėshilli ka bėrė thirrje Komisionit Evropian qė tė ndėrmerr masat e domosdoshme pėr pėrkrahjen e Kosovės nė pėrparimin drejt BE-sė, qė do ishte nė linjė me perspektivėn evropiane tė tėrė rajonit.

“Nė veēanti, Kėshilli i jep rėndėsi tė posaēme masave qė kanė tė bėjnė me ēėshtjen e tregtisė dhe vizave, pa paragjykuar pozitėn e vendeve anėtare lidhur me statusin”, thuhet ėn dokumentin pėrfundimtar.

Autoriteteve kosovare iu bėhet thirrje qė tė bashkėpunojė me EULEX-in dhe tė sigurojnė pėrkrahjen e duhur pėr punėn e kėtij misioni. Bashkėpunimi adekuat me EULEX-in kėrkohet edhe nga Serbia ku pėrshėndetet nėnshkrimi i protokollit, por nga Beogradi zyrtar kėrkohet angazhim shtesė sidomos lidhur me operacionet e misionit evropian nė veri tė vendit.

Sipas Brukselit, situate nė Kosovė mbetet e qetė, por edhe mė tutje fragjile, andaj edhe tėrhiqet vėrejtja se mbeten shumė sfida nė vend e sidomos ato qė kanė tė bėjnė me sundimin e ligjit, luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar, si dhe forcimi i kapaciteteve administrative dhe mbrojtja e pakicės serbe. /Gjeraqina Tuhina/

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=34340

Citim:
Nė Kosovė ėshtė ruajtur stabiliteti

Ministrat e Jashtėm tė Bashkimit Evropian kanė vlerėsuar sot nė Bruksel se "nė Kosovė ėshtė ruajtur stabiliteti, por situata e pėrgjithshme ėshtė e brishtė", dhe se "sfidat kyēe ende mbeten" sundimi i ligjit dhe lufta kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar.

Ministrat e Jashtėm e kanė “pėrshėndetur mbajtjen e qetė tė zgjedhjeve lokale” dhe kanė theksuar “rėndėsinė e madhe tė zbatimit korrekt e tė plotė tė procesit tė mbetur zgjedhor”.

Nė dokumentin pėrmbyllės tė takimit nė Bruksel, thuhet se “sfida kyēe” nė Kosovė gjithashtu janė “forcimi i kapaciteteve tė administratės, mbrojtja e serbėve dhe pakicave tjera, e trashėgimisė fetare dhe kulturore si dhe dialogu dhe mirėkuptimi ndėrmjet bashkėsive”.

Ministrat e Bashkimit Evropian kanė theksuar pritjen qė Prishtina tė bashkėpunojė me EULEX-in dhe tė sigurojė veprimin e kėtij misioni nė Kosovė.

Kėshilli i ministrave tė BE-sė gjithashtu e ka pėrshėndetur deklaratėn e Komisionit Evropian pėr zhvillimin politik dhe ekonomik tė Kosovės, duke shprehur kėnaqėsinė nga propozimi qė instrumentet e BE-sė tė pėrdoren pėr zhvillimin politik dhe ekonomik tė Kosovės.

Nga Komisioni Evropian ėshtė kėrkuar qė tė marrė masa pėr tė mbėshtetur pėrparimin e Kosovės drejt BE-sė, kurse i ėshtė “kushtuar kujdes tregtisė dhe vizave, pa i paragjykuar qėndrimet mbi statusin”.

Ministrat e Jashtėm tė BE-sė e kanė “inkurajuar Komisionin Evropian qė tė mundėsojė qasjen e Kosovės nė programet e unionit, ta pėrfshijė Kosovėn nė kuadrin e mbikėqyrjes ekonomike dhe tatimore, duke i zbatuar komponentėt tjerė tė programit IPA” pėr pėrkrahje tė procesit tė stabilizimit dhe asocimit tė Ballkanit Perėndimor. /REL/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=6558
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.12.2009, 22:57   24
Citim:
Nuk ėshtė befasi diskriminimi i shqiptarėve nga “asėt” e BE-sė!
Prof. Dr. Mehdi Hyseni

Sa pėr Evropėn e vonuar dhe tė rezervuar, po tė mos ishte SHBA, Kosova qe 20 vjet, do tė ishte vetėm njė varrezė e madhe viktimash shqiptare tė hollokaustit serbomadh. Qė tė mos ndėrtohet ndonjė mur i ri i Berlinit midis shqiptarėve nė Ballkan, shqiptarėt duhet tė gjejnė gjuhė tė pėrbashkėt me Amerikėn, qė t’i ndihmojė nė zgjidhjen pėrfundimtare dhe tė drejtė tė ēėshtjes kombėtare shqiptare. Ndryshe, i kėrcėnon rreziku, qė tė ngelin edhe mė tej “monedhė kusuri” e Evropės sė dikurshme, sikurse nė rastin e liberalizimit tė vizave Serbisė, Malit tė Zi dhe Maqedonisė.

Nuk ka asnjė dyshim se, mos heqja e regjimit tė vizave shqitarėve tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė nga ana e BE-sė, ėshtė akt diskriminues, sepse nuk ka tė bėjė me kurrfarė procedure teknike dhe ligjore, por ka vetėm karakter politik, qė ėshtė nė kundėrshtim flagrant me Kartėn e BE-sė mbi tė drejtat dhe liritė fundamentale tė njeriut.

Kjo formė e diferencimit dhe e diskriminimit tė shqiptarėve tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė nga ana e BE-sė, dėshmon se shqiptarėt janė njė eksperiment sui generis pėr “Ballkanin Perėndimor” dhe pėr Bashkimin Evropian.

Diferencimi dhe izolimi i Kosovės dhe i Shqipėrisė nga procedura e heqjes sė vizave pėr shtetet e Shengenit tė BE-sė, sheshit vė nė dukje faktin se, si nė Kosovė, ashtu edhe nė Shqipėri nuk sundon ligji dhe demokracia e mirėfilltė, si rrjedhim “i krimit tė organizuar, i tregut tė zi, i tregtimit tė drogės, tė njerėzėve etj.”(?!)

Nuk pėrjshtohet mundėsia qė Kosova dhe Shqipėria, tė jenė tė paprekura nga dukuritė e tilla shėmtuese tė shoqėrisė sė sotme,kur edhe qeveria e Tiranės dhe e Prishtinės kanė nxjerrė ligje tė posaēme pėr luftimin e kėtyre dukurive negative.

Mirėpo, nė kėtė kuptim shtrohet pyetja pėr eurokratėt “bizmarkė” dhe “meternihė” tė BE-sė:

- Mos Serbia, Mali i Zi dhe Maqedonia me “ligjet” dhe me “demokracinė” e tyre, e paskanė ēėrrėnjosur krimin e organizuar, tregtimin dhe kontrabandėn e zezė me njerėz, me mallra dhe me territore tė huaja etj.?

Pėrgjigjja ėshtė negative-JO! Pėrkundrazi, si Serbia, si Maqedonia, si Mali i Zi janė qendrat dhe aktorėt kryesorė tė shkeljes sė ligjit, tė abuzimit tė demokracisė, tė mohimit tė drejtave dhe lirive tė njeriut, sidomos tė shqiptarėve.

Pikėrisht statusi i mjerueshėm dhe tragjik i shqiptarėve tė diskriminuar nėn Serbi, nėn Mal tė Zi dhe nėn Maqedoni (si qytetarė tė rendit tė dytė dhe tė tretė), mbi bazėn nacionale, politike, juridike, kushtetuese, kulturore, arsimore, ekonomike, tregtare dhe humanitare, ėshtė argumenti krysor i “bankrotimit” tė ligjit dhe, i mosfunksionimit tė demokracisė nė Serbi, nė Mal tė Zi dhe nė Maqedoni.

Kjo do tė duhej tė ishte PENGESA KRYESORE pėr mos heqjen e vizave qytetarėve tė Serbisė, tė Malit tė Zi dhe tė Maqedonisė nga ana e Bashkimit Evropian (BE).

Ndėrkaq, element tjetėr negativ, qė BE-ja nuk e ka marrė parasysh me rastin e heqjes sė vizave serbėve, malazezėve dhe maqedonėve, ėshtė moszhdukja e krimit tė organizuar nė ato tri republika sllave, tė cilat qe njėzet vjet rresht e kanė institucionalizuar dhe eksportuar me sukses, edhe nė Shqipėri, edhe nė Kosovė dhe, nė gjithė Ballkanin, duke pėrfshirė edhe Evropėn.

Realisht, as nė kuptimin ligjor, as nė atė demokratik dhe humanist, as Serbia, as Mali i Zi e as Maqedonia nuk i plotėsojnė kushtet dhe standardet e BE-sė, qė tė jenė liruar nga regjimi i vizave.

Dhe, jo vetėm kaq, as Serbia, as Mali i Zi, as Maqedonia nuk e kanė vendin nė BE, as nė NATO, as nė OSBE, asnė OKB, derisa tė mos i zgjidhin problemet ekzistuese me shqiptarėt e diskriminuar sipas praktikės dhe interesit tė tyre kolonial imperialist.

Sikur BE-ja tė ishte e sinqertė, humane, e drejtė dhe vėrtetė demokratike, nė rastin e liberalizimit tė vizave Serbisė, Malit tė Zi dhe Maqedonisė, patjetėr, ėshtė dashur t’i pėrfshinte edhe Kosovėn, Shqipėrinė dhe Bosnjė Hercegovinėn.

Mirėpo, fatkeqėsisht, pėr shkak tė trajtimit dhe tė zbatimit tė standardeeve dhe kritereve tė dyfishta ndaj shqiptarėve dhe boshnjakėve, vėrtetoi tė kundėrtėn-realpolitikėn e dikurshme tė Evropės vjetėr tė shekullit XX.

Pavarėsisht nga kalkulimet politike dhe diplomatike tė eurokratėve tė BE-sė, me rastin e “getoizimit” dhe tė diskriminimit par exellence tė shqiptarėve, qė tė mos lėvizin jashtė kufijve ballkanikė (ndryshe nga serbėt, malazezėt dhe maqedonėt, tė cilėt, edhe pse kanė kryerė krime, vjedhje,plaēkitje, vrasje, terror, gjenocod ndaj shqiptarėve gjatė viteve 1989-2001,tani BE-ja i shpėrbleu, duke ua hequr vizat)?!

Paragjykimi i prapavijės politike i BE-sė, i qartė- nuk ka heqje vizash pėr shqiptarėt se “mund ta vėrshojnė Evropėn”?!

Ja, kjo ėshtė “strategjia” dhe “barazia” e integrimit dhe e pajtimit tė popujve tė gjakosur tė Ballkanit (1990-2001). Ata qė kanė kryerė agresione dhe krime tė luftės mbi shqiptarėt kanė tė drejtėn dhe lirinė e lėvizjes nė shtetet e “shengenit” tė BE-sė, kurse viktimat shqiptare dhe boshnjake myslimane nuk e gėzojnė njė tė drejt tė tillė?!

Ja, ky ėshtė triumfi i politikės mbi ligjin, mbi tė drejtėn dhe mbi drejtėsinė evropiane!

Me gjasė, njė diskriminim dhe padrejtėsi e kėtillė ndaj shqiptarėve dhe Shqipėrisė, do tė ndodhė, edhe nė rastin e aderimit tė shteteve tė “Ballkanit Perėndimor” nė BE, ku me siguri, Mali i Zi, Serbia dhe Maqedonia, do tė integrohen nė tė, para Shqipėrisė.

Kėshtu, do tė ndodhė, sikurse nė rastin konkret tė liberalizimit tė regjimit tė vizave tė Serbisė, tė Malit tė Zi dhe tė Maqedonisė.

Vetėm bashkimi i Shqipėrisė Natyrale, mund t’i shpėtojė shqiptarėt nga diskriminimi dhe nga izolimi i Evropės, si dhe nga kolonializmi i sllavėve tė Jugut tė Ballkanit!

Qė tė mos ndodhė njė padrejtėsi dhe diskriminim i kėtillė sui generis ndaj shqiptarėve, Tirana dhe Prishtina zyrtare, qė tash duhet ta kenė tė gatshme Plaformėn e tyre pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė Natyrale. Ashtu siē parashikon, edhe Platforma e Shqiprisė Natyrale, e sajuar nga Dr. Koēo Danaj (2009).

Vetėm ndėrtimi edhe artikulimi i njė Platforme tė kėtillė, tė sugjeruar nga K.Danaj, mund tė ketė evituar rrezikun nga diskriminimi dhe nga padrejtėsia e Evropės sė re ndaj shqiptarėve dhe Shqipėrisė Natyrale.

Ndėrkaq, tė gjitha variantet e tjera tė politikės dhe tė diplomacisė sė sotme shqiptare janė nė dėm tė inetresit tė pėrgjithshėm tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Natyrale.

Fundja, po qe se duam tė jemi tė barabartė me popujt e tjerė tė Ballkanit, Tirana zyrtare sa mė parė tė jetė e mundur, duhet ta ketė tė gatshme kėrkesėn e saj zyrtare pėr rindėrkombėtarizimin e ēėshtjes kombėtare shqiptare, ashtu siē parashikon Platforma e Shqipėrisė Natyrale e Dr. Koēo Danajt.

Tė ridefinohet strategjia pėr zgjidhjen e ngutshme, tė drejtė, reale, demokratike dhe paqėsore e ēėshtjes kombėtare shqiptare nė Ballkan.
Ndryshe, edhe nė kėtė shekull, kombi shqiptar, do tė jetė edhe mė tej, vetėm “njė lodėr” e padhimbshme pėr biznesin politik dhe diplomatik tė eurokratėve tė Evropės.

http://lajmpress.com/opinion/2682.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2010, 22:29   25
Citim:
Me sytė nga qielli e Beogradi
Enver Bytyēi

Shtėpia e verdhė e Dick Marty dhe kontraceptivėt e Karla del Pontes

Dick Marty ka vendosur tė shkojė nė Prishtinė. Nė gusht tė vitit tė kaluar kishte udhėtuar pėr nė Beograd dhe sė bashku me prokurorin serb tė “krimeve tė luftės”, Vladimir Vukēeviē, kishte “provuar” se “UĒK ka kryer krime kundėr serbėve nė kohėn e luftės” dhe se “kishte bėrė tregti me organet e brendshme tė tyre”.

Kėtė pėrrallė e besojnė tė gjithė ata qė kanė qenė dhe janė kundėr pavarėsisė dhe lirisė sė Kosovės. Ndaj e beson edhe Dicku edhe Vladimiri. Nuk bėjnė pėrjashtim as zėra tė tjerė nė Europė, pėrfshirė Karla del Ponto.

Nė Beograd Dick Marty “kishte zbuluar” se viktimat serbe nuk ishin sa thotė del Ponte, por nja 550 gjithsej, sa pėrmend dhe gazeta zvicerane NZZ. Ishte takuar me anėtarėt e familjeve tė “kėtyre viktimave” dhe kishte dėnuar ashpėr “terrorizmin e shqiptarėve”.

Vuēkeviē i kishte thėnė zotit Marty se “kishte nė dorė tė gjitha provat, tė cilat fajėsojnė shqiptarėt pėr krime kundėr serbėve”. Karla del Ponto ndėrsa nė fillim ishte dukur si “prokurorja e hekurt” kundėr kriminelėve serbė, mė pas ishte rikthyer te akuzat e llojit Marty kundėr shqiptarėve.

Ėshtė interesant tė vesh re transformimin e njė njeriu si tė ish-prokurores sė Tribunalit tė Hagės nga njė “luftėtare pėr drejtėsi”, nė njė shpifarake nė shėrbim tė krimit dhe terrorit.

Ndėrsa Rasti Marty sė paku nuk bėn pjesė nė listėn e ish- “luftėtarėve pėr drejtėsi e liri”. Dick Marty e soji i tij kanė mbrojtur dhe mbrojnė gjithnjė “lirinė” e modelit ruso-serb, pra dhunėn, terrorin, egėrsinė e shtetit e tė strukturave qė prodhon ai kundėr popujve jo serbė e jo sllavė.

Tė gjithė ata qė janė kundėr dhunės sllavo-serbe, pra amerikanėt, anglezėt, austriakėt e vetė zviceranėt, janė pėr zviceranin Dick Marty “armiqtė e lirisė”. Nė kėtė pjesė ai ka kategorizuar gjithashtu shqiptarėt pėr disa arsye:

Arsyeja e parė dhe kryesore qė ka formuluar juristi dhe kėshilltari I Kėshillit tė Europės ėshtė se shqiptarėt nuk i pėrkasin racės sllave. Si tė tillė ata automatikisht i klasifikon si “terroristė”, madje si pėrdhunues edhe tė kufomave serbe.

Duke qenė se shqiptarėt nuk janė serbo-sllavė, ata nuk flasin as gjuhėn e serbo-sllavėve. E pėr Dick Marty gjuhėt jo sllave janė “gjuhė urrejtjeje, antinjerėzore, tė pakuptueshme dhe tė urryeshme”. Sė dyti, I ngarkuari pėr tė hetuar tė ashtuquajturat “krime tė shqiptarėve kundėr serbėve” kėto ditė, kur do ta vizitojė Kosovėn, ka vendosur tė shoqėrohet me njė eskortė zvicerane policėsh.

Sipas tij, “njė vend “terroristėsh”, si Kosova, ėshtė i pasigurt e pėr pasojė rreziqet janė shumė tė mėdha”. Ai mund tė shkojė nė Beograd pa asnjė polic shoqėrues. Mund tė pritet madje edhe me lule. Mundet tė pranojė prej beogradasve dhurata e peshqeshe tė shumta tė tė gjitha kategorive, mund tė qeshė e tė gėzohet kur shkel nė aeroportin e kryeqytetit serb. Por nuk mund tė ndjehet mirė kur zbret nė Sllatinė. Ndaj nė Kosovė i duhet eskorta. Pėr ta “ruajtur” prej “terroristėve shqiptarė”.

Nė tė vėrtetė zoti Marty nuk kishte marrė eskortė policėsh e bodigardėsh as kur kishte shkuar para disa muajsh nė Shqipėri. Jo se ndjehej ngrohtė nė atė vend “tė mallkuar”, por edhe tė ēuditshėm.

Nė atė vend qė pėr herė tė parė nė historinė e kėsaj bote “kishte transplantuar organet e brendshme nga njė njeri i masakruar te njė njeri I sėmurė, duke pėrdorur gėrshėrėt e dhenve e duke e mbartur atė me barela plehrash.

Ai kishte shkuar nė Mat dhe ishte drejtuar pėr nė fshatin Gurbardhė, ku ai mendonte tė gjente shiringat, “dorezat e llastikut” e kondomet e del Pontes, por nuk e kishin lėnė fshatarėt tė futej aty. Jo pėr gjė, por nė atė shtėpi dhe nė atė fshat askujt nuk i pjell truri fantazi shtrigash e shiringash, lastiqesh e kondomesh.

Tani, duke qenė se nė Gurbardhė nuk e lanė tė hyjė, ka vendosur tė hyjė me forcė nė Kosovė, aty ku pretendon siē ia ka thėnė prokurori serb, se “ndodhet” shtėpia e verdhė. Nė Kosovė nuk do tė hyjė mė me fjalė e me besė, por me dhunė e polici.

Nėse zotit Marty do t’i kishin thėnė nė Beograd se shtėpia nuk ėshtė e verdhė, por ėshtė blu, me siguri do tė ishte sėmurė nga qafa, duke kėrkuar me sytė nga qielli. Tash i duhet tė gjejė dėshmitarė tė rremė, tė paguar nga Beogradi qė tė gjejė gjurmėt e “shtėpisė sė verdhė”. Ndaj i duhet policia zvicerane.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=43970
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2010, 10:27   26
Citim:
Ndėrkombėtarėt bojkotojnė Thaēin, PDSH mohon

Edhe pse PDSH-sė sot ka mohuar se pėrfaqėsuesit e BE-sė anashkalojnė kėtė parti dhe liderin e saj Menduh Thaci, nga zyra e BE-sė nė Shkup pėr Alsat sot edhe njėherė kanė konfirmuar atė qė ndodhi dje.

Komisioneri pėr zgjerim Shtefan Fyle dje nuk takoi liderin e PDSH-sė Menduh Thaēi, ndėrkohė qė zhvilloi takim me kryetarin e BDI-sė Ali Ahmeti, LSDM-sė Branko Cėrvenkovski dhe pėrfaqėsuesen e DR , Flora Kadriu.

'Sot, PDSH kontaktoi zyrėn e Bashkimit Evropian pėr sqarime plotėsuese, por nga kjo zyrė kategorikisht mohuan pohimet e tilla se gjoja funksionar tė BE do ta anashkalojnė PDSH’, u tha sot nė konferencėn pėr shtyp tė kėsaj partie duke mos qartėsuar se vallė pse komisioneri pėr zgjerim Fyle nuk takoi dje liderin e tyre Menduh Thaci.

Alsat-M duke u thirrur nė burime diplomatike informoi se diplomatėt perėndimorė kanė marrė qėndrim tė prerė se pa kthimin e partisė sė Thacit nė Kuvend, ai nuk do tė mund tė takohet me asnjė pėrfaqėsues tė bashkėsisė ndėrkombėtare, pėrfshi kėtu ambasadorėt e akredituar tė BE-sė dhe NATO-s nė Maqedoni.

Gjithashtu diplomatėt perėndimor kanė precizuar se Thaēi, nuk do tė mund tė takojė as ndonjė ministėr tė BE-sė dhe NATO-s qė do ta vizitojė Maqedoninė.

Diplomatėt thonė se PDSH ka fituar mandatin nga qytetarėt dhe se tė njėjtin duhet ta prezantojė nė Kuvend. Kėtė sot edhe njėherė zyrtarisht e ka konfirmuar edhe ambasadori i SHBA-sė nė Maqedoni Filip Riker.

"E keni dėgjuar mesazhim tim pėr kėtė. Shtetet e Bashkuara tė AMeriėks besojnė edhe kolegėt e mi nė Uashiongotn besojnė se njė parti politike qė dėshiron tė marrė pjesė nė sistem dhe tė ketė njė rol nė tė, duhet tė pėrdorė institucionet e demokracisė. Ne kemi bėrė shumė pėr mbi 20 vjet me progranmet tona tė assitencės tė mbėshteėsim institucionet kėtu pėrfshi edhe parlamentin dhe ne besojmė se z. Thaci dhe deputetėt qė janė zgjehdur nga qytetarėt duhet tė shkojnė nė Parlament dhe tė disuktojnė qėllimet dhe shqetėsimet e zgjedhhėsve tė tyre dhe ti rpezantojėn ato nė Parlmanet. Ky ėshtė edhe roli I Paralemtit dhe prandaj I bėjmė thirrje z. Thacit dhe kolegėve tė tij tė kthehen tė PArlament dhe ta pėrmbushin pėrgjegjėsinė e tyre pėr tė qenė atje", deklaroi Filip Riker, ambasador i SHBA-sė.

Lideri i vetėm i cili nuk u pėrfshi nė agjendėn e komisionerit evropian pėr zgjerim dhe eurodeputeteve si dhe kongresmenėve amerikan qė gjatė kėsaj jave qėndruan nė Shkup ishte lideri i PDSH-sė, Menduh Thaēi.

http://www.alsat-m.tv/lajme/vendi/26442.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2010, 10:39   27
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nė IRJM ndėrkombėtarėt ka kohė qė kanė rėnė dakord pėr asimilimin e shqiptarėve. OSBE, sė bashku me Fueren dhe Rikerin janė shprehur haptas madje se shqiptarėt duhet tė asimilohen nė sllavė. Sigurisht qė i lyejnė e ngjyejnė fjalėt qė pėrdorin me terma tė atillė si "respektim tė institucioneve", "integrim", "kulturė e dialogut", "dashuri multietnike", "pakica kombėtare" etj.

Dhe fakti mbetet qė Marrėveshja e Ohrit ėshtė shkelur katėrcipėrisht, shqiptarėt kanė humbur gjysmėn e territorit, tokat shqiptare po popullohen me romė dhe mongolė, popullsia po islamizohet dhe radikalizohet me telekomandė nga Gruevski (dhe ēerdhja antishqiptare BFI nėn udhėheqjen e Sulejman Rexhepit), shqipja ėshtė e ndaluar nė ēdo por tė administratės, librat shqip ndalohen dhe nė kufi tė hyjnė nga shteti Perėndimor, shqiptarėt janė tė nėnpėrfaqėsuar nė ēdo shkallė tė administratės ose haptas fare iu mohohen postet, buxheti i shtetit shkon vetėm pėr pjesėn sllave tė territorit dhe popullsisė, popullata shqiptare nė zonat urbane terrorizohet ēdo 3 muaj nga ushtria dhe forcat policore, shqiptarėt nuk figurojnė as nė statistika, as nė pasaporta, as nė letėrnjoftime, simbolet kombėtare nuk lejohen me ligj...

Mund tė rri tėrė ditėn duke radhitur nga kėto mrekullitė, por i dimė, s'ka pse pėrsėritemi, ajo qė vihet re kėtu ėshtė se nė fund sipas pederokratėve ndėrkombėtarė fajin na e paska partia shqiptare qė nuk merr pjesė nė njė parlament sllav qė po spastron shtetin nga shqiptarėt... Pra, kanė faj qė nuk duan tė legjitimojnė njė institucion terrorist antishqiptar (siē po bėn BDI). Sepse aty ėshtė tėrė problemi te "legjitimimi" prandaj dhe djeg... "puna 20-vjeēare".

Hapi i natyrshėm ėshtė tė dalė dhe BDI-ja nga parlamenti dhe jo tė hyjė PDSH-ja. Qėndrimi i BDI-sė nė kėtė parlament ėshtė i pajustifikuar. Pėr sa kohė shqiptarėt njohin institucionet terroriste sllave, ata i japin legjitimim nė organizmat ndėrkombėtare dhe sllavėt vazhdojnė uzurpimin e territorit pa vramendje.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2010, 03:28   28

Shkrim i cituar Lindor: Komisari i pakicave ka ngatėrruar shtet


Citim:
Debate dhe udhėzime nė funksion tė manipulimit publik
Valon Kurtishi

Debatet e hapura dhe deklaratat e figurave tė njohura publike nė lidhje me ēėshtje tė caktuara shoqėrore janė nė funksion tė sensibilizimit, mobilizimit apo edhe sqarimit tė opinionit nė lidhje me qėllimet e veprimeve tė ndėrmara apo mendimeve tė plasuara nė opinion.

Kohėve tė fundit ēėshtja nė lidhje me futjen e obligueshme tė maqedonishtes nga klasa e parė e fillores ėshtė duke marė pėrmasa tė reja tė aksionit shoqėror nė formė tė debateve dhe kėshillave tė ndryshme. Nė kėtė drejtim sė fundmi ėshtė aktivizuar edhe ministri i arsimit tė Fyrom-it Nikolla Todorov me bashkėmendimtarėt e tij si dhe Komisari i lartė pėr pakica kombėtare, z.Knut Volebek.

Duke parė dėshtimin e qartė tė nismės sė tij pėr mėsimin e detyruar tė gjuhės sė ashtuquajtur “shtetėrore” maqedonase nga nxėnėsit e tė gjitha komuniteteve kėtu, si dhe duke parė kritikat e vazhdueshme nga bashkėsia ndėrkombėtare pėr mėnyrėn se si i qaset kėtij problemi, ministri nė fjalė duket se ka ndryshuar qasjen e tij fillestare ndaj kėsaj ēėshtjeje.

Deklaratat e fundit nėpėr media se dėshiron ti bindė OJQ-tė e ndryshme dhe prindėrit pėr arsyeshmėrinė e nismės sė tij, apo edhe debatet e fundit tė organizuara nė universitetet shtetėrore tė Shkupit dhe Tetovės, japin nė shikim tė parė pėrshtypjen se ministri ėshtė i interesuar pėr gjetjen e njė zgjidhjeje koncensuale dhe nė pajtim me tė gjitha palėt e interesuara.

Megjithatė, edhe njė analizė sado sipėrfaqėsore e mėnyrės sė dhėnies sė mendimit, qėndrimeve tė vazhdueshme publike tė vetė ministrit, kahjes qė pėrpiqen tiu japin kėtyre debateve kėshilltarėt apo ekspertėt e ministrisė, tregon qartė se qėllimi parėsor i tij ėshtė ēarja e kohezionit tė OJQ, kėshillave tė prindėrve dhe nxėnėsve shqiptarė nė lidhje me bojkotin e organizuar tė maqedonishtes nga nxėnėsit e cikleve tė ulta.

Ministri Todorov ėshtė i vendosur nė implementimin e kėtij vendimi dhe ai nuk do tė heqė dorė nga ky imponim absurd pėrderisa homologėt e tij shqiptarė nė qeveri nuk bėjnė presion real dhe serioz pėr tėrheqjen e tij.

Por kjo ėshtė ēėshtje personale e ministrit dhe vendim i qarqeve vendimmarėse sllave. Komuniteti ynė duhet tė vazhdojė me praktikėn e filluar dhe tė bėhet gati pėr skenarė tė rinj tė mundshėm tė zgjerimit tė bojkotit tė orėve tė maqedonishtes edhe nė ciklet e larta tė arsimit. Mundėsisht tė shqyrtohet seriozisht opcioni pėr njė bojkot apo thėnė mė mirė injorim total tė maqedonishtes nga shoqėria shqiptare nė IRJM.

Nga ana tjetėr, nė fjalimin e tij nė konferncėn e OSBE pėr “Implementimin e dimensionit njerėzor”, tė mbajtur mė 30 Shtator 2009 nė Varshavė tė Polonisė, Komisari i lartė pėr pakica kombėtare pranė kėsaj organizate ndėrqeveritare, z.Knut Volebek, ka paraqitur disa mendime shumė interesante nė lidhje me idenė e integrimit social dhe respektit pėr diversitet tė cilėt siē ėshtė shprehur ai, “janė nė zemėr tė mandatit dhe aktivitetit tim”.

Nė fjalimin pesėfaqėsh komisari nė fjalė e ka shpjeguar shumė mirė ēėshtjen nė lidhje me rėndėsinė e ruajtjes sė kulturės sė minoriteteve nėpėrmjet garantimit tė tė drejtave tė tyre pėr arsimin nė gjuhėn amtare dhe nevojės pėr tė njohur gjuhėn shtetėrore ose zyrtare nga pakica nė mėnyrė qė tė ketė gjasa mė tė mėdha integrimi shoqėror nė tė ardhmen.

Integrimi nė kuptim tė njė akcesi tė garantuar nė tregun e punės, nė shkollat e larta, kyēja si i barabartė nė tė gjitha proceset nė njė shoqėri moderne. Qėndrimi nė fjalė ėshtė pėr tu pėrshendetur dhe ėshtė plotėsisht nė pajtim me avancimin e pėrgjithshėm tė tė drejtave e lirive tė njeriut nė shkallė globale.

Nė kėtė kuadėr bėn pjesė edhe mbrojtja dhe avancimi i tė drejtave tė minoriteteve siē qėndron edhe nė Rekomandimet e Hagės nė lidhje me “Tė drejtat pėr shkollim tė Pakicave Kombėtare”, tė lėshuara nga KLPK nė vitin 1996, ku nė rekomandimet 5 dhe 7 kėrkohet shumė qartė nga Shtetet anėtare qė tė “krijojnė kushte qė do tu mundėsojnė pjesėtarėve tė komuniteteve pakicė qė tė participojnė nė njė kuptim tė plotė, nė zhvillimin dhe implementimin e politikave dhe programeve qė kanė tė bėjnė me shkollimin e pakicės nė nivelin fillor, tė mesėm dhe tė lartė”.

Forma plotėsuese e kėtij qėndrimi ėshtė rekomandimi i 11 i konferencės ndėrkombėtare pėr arsimin tė mbajtur nė Gjenevė nė vitin e largėt 1937 i cili theksonte se “njohja e mė tepėr gjuhėve ēon drejt respektit mė tė madh pėr kulturat tjera”.

Duke u bazuar nė kėto qėndrime e ide demokratike, liberale dhe shumė humane, KLPK i OSBE, nė kuadėr tė politikave integruese dhe paqėsuese pėr zonat post-konfliktuoze dhe tė brishta, propozoi pak kohė mė parė njė plan pėr “Sistem tė integruar arsimor”, nė tė cilin nė terma tė pėrgjithshėm kėrkoi qė gjuha maqedonase tė mėsohet si e obligueshme nga klasa e parė e fillores nė drejtim tė siē u tha “integrimit mė tė madh mes komuniteteve”.

Por qėndrimi i kėtillė, edhepse nė pamje tė parė pėr atė qė nuk e njeh problematikėn e shoqėrisė tonė duket si i drejtė dhe shumė normal ka disa mangėsi thelbėsore:

Sė pari z.Volebek duke qenė Komisar i lartė i OSBE pėr pakicat kombėtare, nuk ėshtė as i autorizuar e as kompetent qė tė flasė pėr gjuhėn shqipe dhe tė meret me komunitetin shqiptar nė IRJM, pasi ky grup etnik nė kėtė shtet si nga ana numerike ashtu edhe nė aspekt politik e formalo-juridik nuk ėshtė minoritet.

Komisari i lartė pėr pakica kombėtare duhet tė mereme dhe tė interesohet pėr pakicat e vėrteta kombėtare dhe jo me komunitetin e dytė mė tė madh njė kėtė vend, i cili as ka qenė dhe as e ka ndėrmend tė jetė ndonjėherė pakicė kombėtare nė kėtė banana republikė ballkanike prej dy milionė banorėsh.

Sė dyti, qasja e shprehur nė dokument qė gjuha maqedonase tė mėsohet si gjuhė shtetėrore ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me marrėveshjen e Ohrit si dhe legjislacionin pozitiv nė fuqi, sipas tė cilit edhe gjuha qė e flasin sė paku 20% e qytetarėve ėshtė poashtu gjuhė zyrtare, apo si e quan z. Volebek, gjuhė shtetėrore (State language).


Sė treti, mendimi i shprehur nė planin e propozuar pėr “Sistem tė integruar arsimor” nė IRJM, bie nė kundėrshtim me idetė e shpalosura nė takimin e Varshavės ku zoti Volebek e ka pėrmendur nė njė fjali tė tij shprehjen, “gjuhėn apo gjuhėt shtetėrore”.

Pra komisari ėshtė i vetėdijshėm se nė shtete tė caktuara mund tė ketė jo vetėm njė, por dy e ndoshta edhe mė tepėr gjuhė zyrtare/shtetėrore. Pėr kėtė arsye, nė dokumentin nė fjalė, ai ėshtė dashur tė rekomandojė qė edhe gjuha shqipe njėjtė si dialekti maqedonas i bullgarishtes tė mėsohen njėkohėsisht nga gjithė nxėnėsit e kėtij vendi.

Nė tė kundėrtėn, kėrkesa drejtuar komunitetit shqiptar qė ta mėsojė maqedonishten nė mėnyrė tė obligueshme kurse shqipja nga ana tjetėr tė mėsohet nga maqedonasit vetėm nė mėnyrė tė peferueshme joobligative, jo vetėm qė ėshtė nė kundėrshtim me kushtetutėn e kėtij vendi, por ėshtė nė kontradiktė tė plotė edhe me fjalėn e tij tė mbajtur nė Varshavė nė lidhje me “gjuhėn apo gjuhėt shtetėrore”.

Komisari bėn mirė ta kuptojė se nė FYROM ka dy gjuhė zyrtare apo shtetėrore, sllavomaqedonisht dhe shqip.

Ne jemi tė sigurtė se qasja e kėtillė diferencuese nuk ēon drejt interaksionit nė ritje mes komuniteteve tė ndryshme, por drejt asimilimit tė fėmijėve shqiptarė tė cilėt qė nė moshė tė njomė rezikojnė tė shndėrrohen nė qenie bilinguale. Kjo nė perspektivė do tė ēojė drejt asimilimit tė paevitueshėm tė tyre.

Asimilimi dhe integrimi janė dy procese shoqėrore kontradiktore qė skanė lidhje me njėra tjetrėn. Pėr mė tepėr dhe fatkeqėsisht, qėllimi ndoshta dashamirės i OSBE dhe vetė zotit Volebek pėr ndėrveprim tė shtuar mes komuniteteve nėpėrmjet njohjes sė gjuhės sė njėri-tjetrit, u shndėrrua nė instrument nė duart e shovinistėve sllavo-maqedonas pėr asimilim afatgjatė tė shqiptarėve kėtu.

Edhe deklarata e pėrbashkėt e Misioneve tė BE, NATO, OSBE dhe SHBA,nė Shkup e 28 janarit 2010 nė lidhje me “shkollimin nė gjuhėn shtetėrore qė duhet tė fillojė herėt sipas rekomandimeve tė KLPK tė OSBE”, duhet parė si pėrpjekje transparente dhe shumė e drejtė pėr tė kontribuar nė integrimin e pakicave reale nė kulturėn mbizotėruese.

Por “target group’ i kėsaj deklarate nuk mund tė jetė komuniteti shqiptar nė IRJM pasi ai sipas kushtetutės nė fuqi tė kėtij vendi nuk ėshtė minoritet, dhe pėr atė nuk mund tė vlejė parimi i gjuhėve shtetėrore dhe joshtetėrore apo i zonave me komunitet shumicė apo pakicė siē qėndron nė kėtė deklaratė.

Deklaratat, takimet, “kėshillat miqėsore” dhe debatet e fundit tė ministrit tė arsimit nga ana tjetėr, mė shumė se pėrpjekje pėr tė bindur apo arsyetuar, janė nė funksion tė manipulimit tė opinionit publik me shpresė se me kalimin e kohės do tė zvetėnohet apo thyhet vendosmėria rezistuese e prindėrve, nxėnėsve dhe shoqėrisė shqiptare ndaj imponimit tė sllavishtes.

Qytetaria shqiptare nė IRJM duhet tė pėrpiqet gjithė kohės si nė drejtim tė sensibilizimit tė opinionit publik pėr kėtė padrejtėsi kardinale ashtu edhe nė drejtim tė gjetjes sė njė forme mė efikase pėr zgjidhjen e kėsaj mosmarėveshjeje qė duket e sferės teknike por ka rrezik tė degradojė nė konflikt ndėretnik.

Duam tė themi qė shansi i vetėm pėr triumf tė shqiptarėve nė kėtė betejė kulturore ėshtė tė jenė tė bashkuar nė mėnyrė qė tė mbrojnė sa mė mirė interesat nacionale nė kėtė moment vendimtar pėr kulturėn tonė. Tė kontribuojmė gjithė bashkė pėr gjetjen e njė zgjidhjeje sa mė tė mirė pėr gjithė ne.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.2.2010, 22:09   29
Citim:
Thaēi: Nuk shoh arsye tė kthehem nė Parlament

Lideri i Partisė Demokratike Shqiptare, Menduh Thaēi deklaroi sot se subjekti qė drejton ai nuk ka arsye tė kthehet nė Parlament.

Kreu i PDSH-sė, kėtė e deklaroi sot nė Tetovė, para fillimi tė Kuvendit Qendror tė partisė. Sipas tij, gjatė kėsaj periudhe, asnjė parti shqiptare nuk ka qenė e sukseshme nė kornizat e parlamentit. Ai akoma vlerėson se si parti mė mirė janė duke vepruar dhe funskionuar jashtė organit legjislativ tė Maqedonisė.

Megjithatė vendimi pėrfundimtar pritet tė mirret gjatė kuvedit tė sotėm tė partisė.

“Me respekt tė madh i kam marrė parasysh sugjerimet e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr mundėsitė e kthimit nė Parlament. Mendoj se sot do tė marrin vendimin pėrfundimtar”, theksoi Thaēi. (INA)

http://www.ina-online.net/default.as...eaefe9c4f&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2010, 07:03   30
Citim:
Thaēi: PDSH-ja nuk kthehet nė Parlament

Kryetari i Partisė Demokratike Shqiptare nė Maqedoni, Menduh Thaēi, tha pėr BBC-nė se pėr shkak tė mungesės sė dialogut politik, deputetėt e kėsaj partie opozitare do tė vazhdojnė tė mos marrin pjesė nė punėn e parlamentit, me gjithė kėmbėnguljen e faktorit ndėrkombėtar.

Duke ofruar njė marrėveshje tė re maqedono-shqiptare, kreu i kėsaj partie thotė se pa pėrcaktimin e statusit juridiko-kushtetues tė shqiptarėve, vėshtirė se mund tė ketė perspektivė nė Maqedoni.

“...Sinqerisht, kemi bindjen se kjo ėshtė e vetmja rrugėdalje pėr mbijetesė tė Maqedonisė, rrugėt e tjera janė shpartallimi i Maqedonisė. Realisht kemi sukses dhe mė lejoni tė konstatoj se tashmė, sipas analizave, sondazheve e matjeve tona, ky projekt, kjo platformė e marrėveshjes politike, ka arritur tė ketė mbėshtetjen e shumicės absolute tė shqiptarėve”, ka thėnė ndėr tė tjera Thaēi. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=5775
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2010, 15:53   31
Citim:
Ambasadorėt tė shqetėsuar nga deklaratat luftėnxitėse

Shefat e misioneve tė BE-sė, NATO-s, OSBE-sė dhe tė SHBA-sė nė Shkup sot me deklaratė tė pėrbashkėt me shkrim shprehėn shqetėsim pėr, siē qėndron, deklaratat e paradokohshme tė liderėve politikė dhe tė individėve tė tjerė tė cilėt flasin pėr ndarje, konflikt, braktisjen e marrėveshjes sė Ohrit.

I bėjnė thirrje tė gjithė liderėve politikė ta konfirmojnė kushtueshmėrinė e tyre tė tėrėsishme drejt marrėveshjes kornizė tė Ohrit dhe drejt pėrforcimit tė dialogut politik. Inkurajojnė edhe pėr progresin e vazhdueshėm nė tė gjitha reformat, tė nevojshme pėr realizimin e qėllimeve tė jashtme politike nė vend.

Shefat e misioneve i bėjnė thirrje tė gjithė aktorėve ta ndajnė kushtueshmėrinė e tyre drejt harmonisė ndėretnike dhe tė pėrmbahen nga ēfarėdo procedurė qė do tė mundej tė krijojnė tensione.
Sipas tyre, vėrehet edhe rėnie e pėrgjithshme e dialogut politik.

"Do tė dėshironim ta theksojmė besimin tonė se integrimi euro-atlantik, si dhe tėrėsisht zbatimi i marrėveshjes-kornizė tė Ohrit edhe mėtej qėndrojnė tė mbesin rruga mė e mirė drejt pėrparimit pėr tė gjithė qytetarėt e kėtij vendi dhe pėr rajonin mė tė gjėrė", thuhet nė deklaratėn e pėrbashkėt.

Shefat e misioneve tė BE-sė, NATO-s, OSBE-sė dhe SHBA-sė nė Shkup kundėrshtojnė nė ēfarėdo lloj dhune dhe kėrcėnime me dhunėn, pėr shkak se, potencojnė nė deklaratėn me shkrim, kjo vetėm do ta shkatėrrojė progresin politik dhe atė ekonomik, dhe ėshtė krejtėsisht e kundėrt me vlerat qė i pėrfaqėsojnė.

Kėto i inkurajojnė tė gjithė qytetarėt dhe pėrfaqėsuesit e tyre, t'i shfrytėzojnė mekanizmat ekzistues demokratike, pėrfshirė edhe Kuvendin, qė t'i pėrparojnė intereset e tyre.

"Pėrkrahja e kėtushme politike publike pėr integrimet euro-atlantike mbetet jashtėzakonisht e madhe. Ne besojmė ky vullnet i pėrgjithshėm duhet tė respektohet si mėnyrė pėrmes sė cilės do tė sigurohet e ardhmja mė e mirė e mundshme pėr vendin dhe pėr rajonin", qėndron nė deklaratėn e sotme tė pėrbashkėt me shkrim tė shefave tė misioneve tė BE-sė, NATO-s, OSBE-sė dhe SHBA-sė nė Shkup.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/4298.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2010, 20:52   32
Citim:
Nė Mitrovicė, Fyle i bien fyellit, shqiptarėt as kavallit!
Behxhet Shala

Nė Kosovė definitivisht nuk mund tė flitet se ka media tė lira nė kuptimin e konceptit idealist pėr media tė lira. Sikur qė nuk ka nė asnjė vend tė botės. Bėhen matje tė vazhdueshme nėpėr shumė vende tė botės e pastaj publikohen raporte tė veēanta pėr lirinė e mediave. Rangimi nė ato lista e njė shteti tė caktuar nėse respekton lirinė e mediave ėshtė nė tė shumtėn e rasteve i motivuar politikisht dhe pėrdoret pėr trysni ndaj shtetit tė caktuar apo qeverive qė nuk llogariten tė jenė fort demokratike!

Me njė fjalė vetėm preteksti ėshtė demokratik ndėrsa pėrmbajtja ėshtė politike dhe jo gjithnjė parimore! Pastaj fillojnė presionet mbi qeveritė, caktimi i detyrave tė shtėpisė, arsyetimi i qeverive nė mbrojtje tė interesave, sulmet e opozitės dhe krekosja e mediave, sidomos atyre qė nuk ēojnė ndonjė peshė nė tregun medial, kryesisht nga pozita e denoncimit permanent e qė nuk shohin asnjė pikė dritė nė terrin informativ, sipas tyre!

Nėse kanė nevojė pėr ta disiplinuar qeverinė, atėherė i ndėrsejnė mediat e “lira” duke i armatosur me informata tė besueshme nga njė burim i rėndėsishėm ndėrkombėtar e qė kėtyre mediave u siguron ekskluzivitetin pėr plasimin e asaj informate!

Nėse ndėrkombėtarėt janė nė valė tė njėjta me qeverinė atėherė disa medie qė llogariten si mė tė zhurmshme mbahen nėn kontroll duke u ndarė projekte tė ndryshme, trajnime, etj.etj.! Ėshtė krejt e natyrshme qė ēdo qeveri, qoftė demokratike apo jodemokratike pėr qėllim ka paqen me medie dhe armpushimin duan ta zgjasin sa mė shumė!

Nė Republikėn e Kosovės gjeografia mediale nuk dallon shumė prej vendeve tė rajonit. Nė to ka demokraci pėr aq sa qeveritė dhe qeverisjet janė demokratike! Qė do tė thotė se ka deficit demokratik!

Mediat e “pavarura” nga ndikimet politike, por tė varura nga donacionet ndėrkombėtare mbijetojnė duke e censuruar veten e tyre dhe duke qenė nė pozita krejtėsisht konformiste! Ato i vardisen pushtetit pėr t’u bėrė pjesė e tij! Shumė gazetarė me nam por pa nishan, janė alter ego e njė politikani injorant duke kryer punė tė pista pėr ta!

Nė jo pak raste ata janė vrasės me porosi duke orkestruar linēime publike tė personaliteteve tė caktuara, qoftė edhe duke u marr me familjet e tyre dhe duke pėrdorė shpifjet qė janė kundėr ēdo kodeksi moral! Ata pėrfundojnė si kėshilltarė, deputetė, ministra dhe bėhen bartės tė posteve tė tjera me rėndėsi!

Nga krijues tė opinionit shndėrrohen nė dhunues tė opinionit! Zakonisht punojnė te ndėrkombėtarėt ku, nė cilėsinė e denoncuesit janė nė marrėdhėnie pune ndėrsa te institucionet punojnė pėr shkaqe “patriotike”!

Po sa janė ndėrkombėtarėt vėrtet transparent dhe ithtarė tė fjalės sė lirė?! Vlerėsojeni vet tė nderuar lexues me rastin vizitės sė Shtefan Fyle, Universitetit tė Mitrovicės sė Veriut!

Zotni Fyle, Komisionar pėr Zgjerim i BE-sė na siguroi se nuk po mbahen bisedime tė fshehta midis Serbisė dhe Kosovės nė kohėn kur vet e mbajti njė takim tė fshehtė me studentėt serbė tė kėtij Universiteti qė financohet nga Serbia dhe ėshtė pjesė e strukturave paralele tė Serbisė nė Kosovė!

Ai iu drejtua studentėve serbė nė gjuhėn serbe nė ndėrkohė qė nuk e kam dėgjuar ta ketė pėrdorur njė fjalė tė vetme nė gjuhėn shqipe nė Prishtinė! Ai ishte krejtėsisht jotransparent dhe kundėr fjalės sė lirė, lirisė sė mediave, si vlera fundamentale tė demokracisė duke i pėrzėnė gazetarėt nga ky takim dhe duke u pamundėsuar atyre qė me pyetjet e tyre dhe raportet pas atij takimi ta informojnė opinionin.


Shtefan Fyle i pengoi gazetarėt ta kryejnė punėn e tyre duke ua shkelur tė drejtat e tyre! Madje gazetarėt duhet tė ndahen tė kėnaqur qė ndaj tyre nuk u pėrdor edhe forca fizike!

Ky ishte veprim skandaloz i z. Fyle dhe pikėrisht kėtu ranė nė provim disa media tė “pavarura” tė Kosovės qė e heshtėn kėtė skandal apo nuk i kushtuan rėndėsi!

Madje, atij iu nda njė mirėnjohje nga ky Universitet qė administrohet nga Serbia dhe ėshtė pjesė e sistemit arsimor tė Serbisė! Edhe ky shembull ma forcoi bindjen se ndėrkombėtarėt kritikat pėr ēdo dėshtim i adresojnė te institucionet vendore ndėrkaq nė mėnyrė joparimore i vardisen Serbisė nė Kosovė pėrmes strukturave paralele, tė cilat i konsiderojnė si struktura legale!

Prandaj, z. Fyle, duke luajtur nė frulle (dyfyellėshi) nė Mitrovicėn e Veriut, e bėnte muzikėn e strukturave paralele tė Serbisė ndėrsa neve na e la kavallin nė duar, pa tė drejt t’i ndėrrojmė gishtėrinjtė!

Me njė fjalė, me kėtė veprim dhe me bisedimet e imponuara “ teknike” dhe tė “barabarta” vetėm se po na bėjnė me dije se nuk jemi as bira e fundit e kavallit!

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=60684
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2010, 06:07   33
Citim:
Shqiptarėt nė varreza masive dhe propaganda serbe shqipshkruese
Teki Dervishi

Tash, qė BE-ja e ndau Kosovėn dhe krijoi shtete tė vogla tė Serbisė nė komunat anė e manė Kosovės, do bisedime me Serbinė. Dhe kur tė dojė ajo, ajo edhe i bėn kėto bisedime.

Ata shqiptarė qė nga pozita shtetėrore do tė mund tė “hynin nė bisedime” me Serbinė, ata shqiptarė BE-ja i vė nė kryqin e Jesusit dhe i gozhdon si kriminelė dhe hajna. Ata i vė nė Kamaren e Turpit nė sheshet nga kalon i tėrė populli dhjetė vjet i diskriminuar.

Populli e kėrkon fajtorin, madje jo pėr ndarjen e Kosovės dhe pėr krijimin e shteteve tė vogla tė Serbisė nėpėr komuna, po pėr paret “e tij” qė popullit po ia vjedh “shteti i bandave”.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=60932
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.6.2010, 20:26   34
Citim:
Tri palė me dy opsione
Enver Bytyēi

Lajme tė pėrditshme po i mėshojnė fort idesė serbe tė ndarjes sė Kosovės. Analistė tė shumtė bėjnė me faj Europėn, duke i kujtuar asaj se qė prej 11 vjetėsh e ka lėnė qėllimisht Kosovėn nė ankthin e sė ardhmes.

Para pak vjetėsh dikush pati shkruar se "nėse nė Veri tė Kosovės do tė kishin shkuar punėt fjollė, atėherė shqiptarėt do tė silleshin keq me serbėt qė jetojnė aty". Shkruesi nė fjalė, tė cilit nuk ia kujtoj emrin, arsyetonte se trysnia e ndarjes sė Kosovės mund ti pėrmbante shqiptarėt qė tė silleshin sipas recetės sė Marti Ahtisarit.

Nė tė vėrtetė, ata u gabuan, sepse mbajtja e idesė fikse tė Beogradit pėr ndarjen e Kosovės i ka mbajtur ndezur ambiciet serbe dhe ka ēuar nė dėshtimin e planit "Ahtisari".

Fantazia mund tė prodhojė shumė gjėra, por ėshtė realiteti qė seleksionon arsyetimet e bazuara nė fantazinė e analistėve. Shumė herė ėshtė thėnė se "Europa vetė ka skicuar dhe projektuar ndarjen e Kosovės si mundėsi pėr tu afruar me serbėt". Tash kėto vlerėsime po konfirmohen gjithnjė e mė tepėr.

Ndėrkaq merret vesh se diplomacia dhe politika e Beogradit ka trokitur nė dyert e Shtėpisė sė Bardhė qė ti bėjė presion Presidentit Barak Obama qė ky tė pranojė opsionin e ndarjes sė Kosovės. Kurse Europės po i thuhet troē se ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr situatėn e krijuar nė Veri tė Mitrovicės.

Madje, mendohet se njė ose dy qendra kryesore tė BE-sė kanė nxitur nė prapaskenė pesė vendet e BE-sė: Greqinė, Spanjėn, Rumaninė, Qipron dhe Sllovakinė, qė tė mos e njohin pavarėsinė e Kosovės. Ky hap do tė shėrbente pėr solucione tė paqarta nė qėndrimet e pėrbashkėta tė Brukselit rreth pavarėsisė sė vendit.

Mė pas solucionet europiane do ti jepnin sinjalin Beogradit qė ky i fundit tė vepronte lirshėm nė opsionin e ndarjes sė Kosovės. Thėnė shkurt, nė lojėn kundėr Kosovės, tė stisur para 11 vjetėsh me ndarjen e Mitrovicės, dalin tre lojtarė.

Lojtari kryesor duhej tė ishin shqiptarėt dhe institucionet e Kosovės, por ata kanė qėndruar indiferentė, pa optimizėm, inaktivė, madje pa njė strategji politike tė qartė, pėr shkak tė frikės se akuzohen si destabilizues dhe u shėrbejnė kėshtu politikave antishqiptare tė Serbisė. Pra, pala vendimmarrėse duhej tė ishin shqiptarėt e "disiplinuar" nė ekstrem, gjithashtu pėr shkak tė besimit absolut qė ata kanė te SHBA-tė.

Nga arsyet e mėsipėrme deri tani shqiptarėt nuk kanė qenė lojtarėt kryesorė, aq mė pak aktivė dhe nė sulm, qoftė dhe nė pikėpamje politike e diplomatike. Ata kanė qėndruar nė hije, duke besuar te miqtė e Kosovės, para sė gjithash te shteti amerikan.

Dje shqiptarėt, poshtė urės sė Ibrit, dhanė sinjalin se nuk do ta durojnė gjatė gjendjen e krijuar nė veri tė lumit. Ata ishin pak nė protestėn kundėr invazionit serb nė Veri tė vendit, disa mijėra, ndaj dhe policia nuk e kishte tė vėshtirė ta parandalonte njė konflikt etnik.

Shqiptarėt kėnduan kėngėn "Besa-Besė", ndėrkohė qė serbėt hodhėn gurė e parulla "Vdekje shqiptarėve!". Shqiptarėt dolėn nė protestė kundėr paligjshmėrisė serbe nė Kosovė nė emėr tė shtetit, tė legjitimitetit dhe tė ekstraterritorialitetit.

Serbėt bėnė zgjedhje tė paligjshme, u mobilizuan me gurė kundėr shqiptarėve dhe hodhėn parullat e Milosheviēit pėr zhdukjen e tyre. Serbėt i nxiti Jeremiēi, i cili para dy ditėsh thoshte nė "Spiegel" tė Gjermanisė se "Kosova ėshtė Jerusalemi i Serbisė". Ndėrkaq ata nuk luftojnė nė "Jerusalem", nė atė qė e quajnė "qendrėn e Kishės dhe Patriarkanės”: nė Pejė e nė Deēan. Ata luftojnė me gurė nė Mitrovicė, sepse aty janė pasuritė mė tė ēmueshme tė Kosovės.

Ndaj shqiptarėt dje dėshmuan gatishmėrinė e tyre pėr sakrificėn mė sublime nė mbrojtje tė territorit, kushtetutės dhe nderit tė Kosovės. Por deri mė tash duket se ata i mban nė rresht besimi tek Uashingtoni.

Nėse do tė vijojė pėr shumė kohė tmerri pa fund i ankthit tė ndarjes sė Mitrovicės dhe nėse SHBA-tė ndėrrojnė kursin e derisotėm, atėherė shqiptarėt do tė mund ta zgjidhnin vetė dilemėn "mė mirė njė fund i tmerrshėm sesa njė tmerr pa fund".

Nga sa thamė mė lart, pala mė aktive pėr ndarjen e vendit ka qenė dhe mbetet qeveria serbe dhe serbėt e Veriut tė Mitrovicės, tė cilėt kanė punuar prej 11 vjetėsh pėr kėtė qėllim, duke u shfaqur gjithnjė publikisht kundėr kėtij opsioni. Kjo mėnyrė e tė bėrit diplomaci e politikė e Serbisė i ka dhėnė asaj rezultate tė kėnaqshme nė tė gjitha kohėt.

Serbia e serbėt zhvilluan tri luftėra agresive, tė ashtuquajturat luftėra ballkanike mė 1912-1913, e megjithėse ishin agresorė, pėrfituan territore joserbe tė shumta, pėrfshirė dhe Kosovėn. Mė pas ata vranė princin Ferdinand, vrasje e cila e ēoi botėn nė luftė tė pėrgjithshme, duke shkaktuar 10 milionė viktima. Megjithatė, ata morėn shpėrblimin pėrkatės, jo se nuk ishin fajtorė, por thjesht se kishin mundur tė radhiteshin me palėn fituese.

Kėshtu ka ndodhur me serbėt vazhdimisht dhe kėshtu po ndodh kėto kohė, edhe pse u kanė shkaktuar dhimbje tė mėdha popujve joserbė nė Ballkan.

Ndėrsa serbėt ndėrtuan kėshtu politikėn e hapur antishqiptare dhe e elaboruan atė nė institucionet shtetėrore, akademike e fetare, pala e tretė, ajo qė mund tė konsiderohet sip ala mė hipokrite, e pabesė, ajo palė qė gjithė historinė e saj e ka ndėrtuar si histori tė ekuilibrave dhe jo si histori tė bėrjes sė paqes e tė sė drejtės, ėshtė Europa.

Megjithėse pjesa esenciale e saj e ka njohur shtetin e Kosovės, pavarėsinė dhe sovranitetin e saj, nė kėtė Europė tė reklamuar si kontinenti i vlerave shėnohen rekordet e kulisave tė antivlerave, veēmas kur ėshtė fjala pėr shqiptarėt. Jo se nuk kemi ne kusuret tona, por tė tilla kusure kanė dhe popujt e tjerė, tė cilėt nuk ndėshkohen nė atė formė e nė atė masė sa shqiptarėt. Aq mė pak qė shqiptarėt tė kenė kusuret e serbėve.

Ky lloj seleksionimi qė na bėn Europa, duke na pėrjashtuar nga e drejta jonė europiane, ėshtė jo thjesht efekt i diplomacisė dhe politikė antishqiptare tė Serbisė, ėshtė gjithashtu shkak i paranojės sė disa vendeve tė kontinentit tonė ndaj shqiptarėve.

Pėr tė gjitha kėto arsye mund tė thuhet se mbi Kosovėn qėndron shpata europiane e ndarjes sė saj. Nėse institucionet e Kosovės dhe shqiptarėt do tė dinė ta menaxhojnė kėtė situatė tejet kritike e kėrcėnuese, atėherė do tė arrihet zgjidhja e drejtė e pėrfundimtare e ēėshtjes sė Kosovės, si i fundit problem i pazgjidhur nė kontinentin europian.


http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=66001
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2010, 18:55   35
Citim:
Volebek vazhdon ti konsiderojė shqiptarėt pakicė

Shkup, 7 qershor - Komisari i lartė i OSBE-sė pėr ēėshtje tė pakicave, Knut Volebek, ka lėnė pezull ēėshtjen e mėsimit ose jo tė maqedonishtes nga klasa e parė pėr nxėnėsit shqiptarė.

"Komentin e vetėm qė do ta bėjė pėr momentin ėshtė se ne do tė diskutojmė ēėshtjen e arsimit me ministri tė ndryshme nė qeveri, dhe si i huaj - mendoj se arsimi ėshtė i rėndėsishėm pėr integrimet evropiane", ka pohuar tė hėnėn Volebek.

Ai ka bėrė kėto komente pas Konferencės pėr integrimin e pakicave, tė cilin e organizoi nė Shkup, Komiteti i ministrave tė Kėshillit tė Evropės, qė aktualisht ėshtė nė presidencėn e Maqedonisė.

Lidhur me mėsimin e maqedonishtes nga klasa e parė, qė nė Maqedoni u reflektua me implikimi politike dhe me pėrkeqėsimin e marrėdhėnieve ndėretnike, Volebek vazhdon tė hedhė paralelizma me shtete tė tjera dhe shqiptarėt t'i krahasojė me popuj tė tjerė minoritarė.

"Mund t'i shohim tė gjitha shtetet e OSBE-s tė cilat tė gjitha janė multietnike dhe kanė gjuhė tė ndryshme, dhe ato kanė gjetur nevojėn pėr tė mėsuar gjuhėn e njėri-tjetrit dhe integrimi i tyre nė sistemin arsimor ėshtė shumė me rėndėsi. Kėtė, po ashtu do ta diskutojmė nė takim duke u bazuar nė Dokumentin, qė ne e lancuam sė bashku me qeverinė takimin e fundit", u shpreh komisari i lartė i OSBE-sė pėr ēėshtje tė pakicave.

Dokumenti kontrovers "Mėsimi i integruar" i propozuar nė muajin tetor nga sektori pėr arsim i OSBE-sė dhe Ministria e Arsimit dhe Shkencės, vazhdon tė mbajė nė tension shqiptarėt tė cilėt nė idenė e mėsimit tė maqedonishtes nga klasa e parė shohin "djallėzinė" e minimizimit tė statusit tė tyre nė shoqėri.

Nė bazė tė Ligjit pėr arsim fillor, shqiptarėt duhet tė mėsojnė maqedonishten nga klasa e katėrt dhe jo nga klasa e parė, sikurse propozohet nga OSBE dhe MASH.

Pėr kėtė arsye, nė Gjykatėn Kushtetuese ėshtė hapur procedura pėr rrėzimin e vendimit tė maqedonishtes nga klasa e parė, ndėrkaq, pas reagimeve tė shumta tė shqiptarėve, ishte vetė Volebek qė nė shkurt tė 2010-ės, pėrmes njė letre i kėrkonte kryeministrit Nikolla Gruevski qė tė tėrhiqet ai vendim.

Vendimi mban firmėn e ministrit tė Arsimit dhe Shkencės, Nikolla Todorov, ndėrsa nė letrėn e tij Volebek i kujtonte Gruevskit dhe Todorovit se mėsimi i integruar parasheh edhe mėsimin e gjuhės shqipes nga ana e nxėnėsve maqedonas, mirėpo nė mėnyrė vullnetare.

Me ndryshimet e reja kushtetuese tė cilat ndodhėn nė Maqedoni, nė vitin 2002, shqiptarėt nuk janė popull pakicė, por kanė statusin e etnitetit tė dytė shumicė. Shqipja ėshtė gjuhė zyrtare nė tė gjitha komunat ku shqiptarėt pėrbėjnė mbi 20 pėr qind tė popullatės, ndėrsa avancimi i statutit politik ėshtė i mbrojtur me votimin e dyfishtė nė Parlament. Tė gjitha ligjet dhe vendimet qė kanė tė bėjnė me gjuhėn, kulturėn dhe arsimimin e shqiptarėve, duhet tė votohen nė bazė tė parimit tė dyfishtė tė njohur ndryshe si "votimi me Bandenter".

http://www.koha.com.mk/a05.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2010, 23:03   36
Citim:
AP i KE inkurajon forcimin e EULEX-it

Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės pėrmes rezolutės inkurajon Bashkimin Evropian, tė vazhdojė tė forcojė misionin e EULEX-it, tė pėrmirėsojė imazhin publik tė Kosovės si dhe tė forcojė praninė dhe rolin e vet nė veri tė Kosovės.

Asambleja po ashtu i bėn thirrje autoriteteve nė Kosovės tė sigurojnė bashkėpunim tė plotė me EULEX-in, nė kontekst tė hetimit tė krimeve tė rėnda dhe krimeve tė luftės.

Po ashtu bėhet thirrje qė tė sigurohet pavarėsia e mediave dhe promovimi i rolit tė medias si katalizator i dialogut ndėretnik dhe i pajtimit nė veēanti me njė buxhet tė pavarur pėr transmetuesin publik RTK si dhe me sigurimin e pavarėsisė sė bordit tė RTK-sė.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=39404
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 07:05   37
Citim:
AP miraton rezolutėn status-neutral pėr Kosovėn

Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės ka miratuar rezolutėn sipas sė cilės kėrkohet nga autoritetet e Kosovės, EULEX-it dhe UNMIK-ut qė tė angazhohen mė shumė nė pėrmirėsimin e situatės sė sundimit tė ligjit nė Kosovė.

Rezoluta, gjithashtu, potencon karakterin status-neutral ndaj Kosovės, pavarėsisht faktit se mėse dy tė tretat e vendeve anėtare tė kėsaj organizate kanė njohur pavarėsinė e vendit.

Autori i Rezolutės, Bjorn Von Sidov, gjatė prezantimit tė saj ėshtė shprehur se standardet nė Kosovė janė nė nivel shumė tė ulėt. Andaj, ai nė rezolutė i ka bėrė thirrje EULEX-it, UNMIK-ut si dhe autoriteteve tė Kosovės qė tė ndėrmarrin hapa konkret nė tejkalimin e problemeve mė tė cilat ballafaqohen qytetarėt e Kosovės.

Rezoluta dėrgon ftesė nė tė tri adresat e pėrmendura qė tė pėrforcojė angazhimet pėr pėrmirėsimin e situatės sė sundimit tė ligjit, ashtu qė publikisht do dėnohet korrupsioni, tė miratohen ligjet dhe tė ndėrmerren hapat konkret pėr pėrmirėsimin e situatės nė gjyqėsor.

Nė rezolutė, gjithashtu, kėrkohet qė pavarėsisht qasjes sė ndryshme ndaj statusit, qytetarėt e Kosovės tė kanė tė drejtė tė qasen nė Gjykatėn Evropiane pėr tė drejtat e njeriut. (RTK)

http://www.ina-online.net/Default.as...eb3719501&ln=3

Citim:
Rezoluta e Kėshillit tė Evropės, joreale

Qeveria e Kosovės, nė vlerėsimet e saj lidhur me rezolutėn e miratuar nga Asambleja parlamentare e KE-sė, tha se nė momentin kur njė rezolutė ka njė qasje neutrale ndaj statusit tė Kosovės, ėshtė njė ēėshtje e cila nuk pėrkon me realitetin nė Kosovė, nuk pėrkon me pozicionin e Kosovės dhe miqve tė saj qė e kanė pranuar.

Zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi, gjatė konferencės pėr shtyp tha se prioritetet e paraqitura nė rezolutė janė prioritete edhe tė Qeverisė.

“Kosova ende nuk ėshtė anėtare e Kėshillit tė Evropės dhe ne shpresojmė qė nė tė ardhme jo tė largėt do tė kemi mundėsi pėr tė aplikuar pėr anėtarėsim, nė mėnyrė qė edhe qasjen e tyre nė tė ardhmen karshi statusit tė Kosovės ta ndryshojmė. Megjithatė, ne i vlerėsojmė ato prioritete qė janė cekur edhe nė rezolutė, nė njė masė tė caktuar janė prioritete edhe tė Qeverisė sė Kosovės dhe padyshim se deri tash ėshtė duke u punuar nė drejtim tė implementimit tė tyre dhe tė arritjes sė rezultateve konkrete nė ato fusha”, ka thėnė Krasniqi.

http://www.kosova-sot.info/politike/...vropes-joreale
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 07:41   38
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	beee.jpg
Shikimet:	141
Madhėsia:	21,9 KB
NNJ:	2625
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2010, 20:18   39
Citim:
O’ Nil: Kosova nuk do tė bashkohet me Shqipėrinė

Ambasadori [ish-ambasadori britanik nė Austri - Vnf] dhe njohėsi i zhvillimeve nė Ballkan, Robin O’ Nil thotė se udhėheqėsia dhe populli i Kosovės nuk ėshtė i interesuar pėr t’iu bashkuar Shqipėrisė.

"Nė vitin 2001 unė ndihmova nė vėzhgimin e zgjedhjeve nė Kosovė. Nė atė kohė unė nuk njoftova askėnd nga shqiptarėt kosovarė qė dėshironin ta shohin Kosovėn si pjesė tė Shqipėrisė. Ata dėshironin shtet tė vetin, Kosovėn. Unė jam i sigurt se nuk ka shtet evropian i cili dėshiron ta shohė "Shqipėrinė e Madhe", deklaroi pėr NTV, Robin O’ Nill, i cili njihet edhe si ndėrmjetėsuesi i parė nė kontestin mes Maqedonisė dhe Greqisė rreth dallimeve pėr emrin, raporton agjencia e lajmeve INA.

Ndėrkaq, duke u pėrgjigjur nė pyetjen e gazetarėve pėr regjistrimet e paralajmėruara tė popullatės nė Maqedoni, nė Kosovė dhe nė Bullgari, O Nill thotė se pėrderisa regjistrimet zbatohen nė mėnyrė adekuate, do ta japin fotografinė e vėrtetė pėr popullatėn dhe se ēdo shtet duhet vet tė vendosė se cilat ēėshtje do tė pėrfshihen nė cenzusin e mbajtur nė territorin e vet. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...a48b91698&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2010, 23:59   40
Citim:
Miratohet raporti i Dik Martit

Komiteti Parlamentar i Asamblesė sė Kėshillit tė Evropės pėr tė Drejtat e njeriut dhe legjislaturė ka miratuar nė Paris projektin e raportuesit Dik Marti, me tė cilin akuzohet kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi se ėshtė shef i grupeve mafioze pėr kontrabandim armėsh, droge dhe organesh njerėzore nė gjithė Evropėn Lindore.

Debati i sesionit plenar ėshtė paraparė pėr nė 25 janar tė vitit 2011. Nė mbledhjen e kėtij komiteti, pati pėrpjekje qė shqyrtimi i raportit tė Martit tė shtyhet, por shumica e anėtarėve tė tij ishin kundėr dhe vendosėn qė kjo temė tė hyjė nė rendin e ditės sė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės. Mbledhja e komitetit u mbajt me dyer tė mbyllura.

http://www.tv-alb.com/?p=lajm&pid=3&id=1590
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:10.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.