Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 26.1.2011, 12:18   61
Citim:
Dick Marty, i papėrgjegjshėm mundohet tė shkruajė historinė e UĒK-sė

Po fillon edhe njė javė e vėshtirė dhe e tensionuar pėr shqiptarėt, kudo qė janė. Shqipėria hyn nė kėtė javė me shkėmbimin e fyerjeve dhe akuzave mes qeverisė dhe opozitės pėr pėrgjegjėsi pėr gjakderdhjet gjatė protestave tė sė premtes nė Tiranė. Situata ėshtė e paparashikueshme.

Nė Kosovė me gjasė do tė dalin rezultatet e rivotimit tė fundit, kėsaj radhe nė qytetin e ndarė tė Mitrovicės. Edhe pėr to tashmė ka akuza se janė manipuluar pėr tė satėn herė. Nė Starsbourg shqiptarėt do tė jenė nė shėnjestėr tė kritikave, fyerjeve dhe akuzave pėr trafikim tė organeve gjatė luftės sė Kosovės dhe pas saj.

Pėrderisa pėr situatėn e tashme nė Shqipėri e as pėr manipulimet e orkestruara tė zgjedhjeve nė Kosovė nuk ka faj Dick Marty, ky i fundit i ka vėnė nė siklet shqiptarėt kudo qė janė, sikur edhe miqtė e tyre, me akuzat qė ka bėrė nė njė raport tė tij i cili kėtė javė do tė diskutohet nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės.

Ėshtė paralajmėruar „mobilizim“ i faktorit shqiptar kundėr miratimit tė kėtij raporti por, nė situatėn nė tė cilėn janė shqiptarėt vėshtirė tė besohet se do tė mund t’ia dalin.

Ėshtė thėnė aq shumė pėr raportin nė fjalė. Ka folur pėr tė edhe vetė Dick Marty. Ai edhe kur ėshtė munduar t’i bindte shqiptarėt se raportin e ka shkruar nė interesin e tyre, sepse e vėrteta ėshtė nė interes edhe tė shqiptarėve, ka bėrė akuza tė reja. Ka akuzuar ata qė kritikojnė raportin e tij se nuk e kanė lexuar apo nuk e kuptojnė.

Nė mėnyrė naive njė intervistė dhėnė njė portali nė gjuhėn shqipe nė Zvicėr tė Dick Martyt (intervistė gjithsesi e qėlluar nga kjo agjenci) mediat e kanė ribotuar me titull „Marty shfajėson Thaēin dhe UĒK-nė“.

Dick Marty nuk i ka shfajėsuar as Hashim Thacin e as UĒK-nė. Nė intervistė dhėnė albinfo, tė pėrcjellė nga shumė media nė Kosovė, ai vetėm ėshtė munduar ta arsyetojė vetveten. „Un kam miq shqiptarė“, „un kam qenė kundėr ndalimit tė ndėrtimit tė minareve nė Zvicėr“, „un i dua myslimanėt pėrderisa Amerika i dėnon ata nė Guantanamo Bay“, „njė vėlla imi ėshtė shtetas amerikan“ janė vetėm disa nga arsyetimet qė ai ka pėrdorur nė mbrojtje tė tij pėr tė dėshmuar se kinse nuk e ka bėrė me qėllim tė keq raportin nė fjalė.

Flet pėr CIA-n, pėr paratė e nazistėve nė bankat e Zvicrės dhe pėr bombardimin e Dresdenit gjatė Luftės sė Dytė Bbotėrore. Por asnjė nga kėto pohime tė tij nuk kanė asnjė lidhje me luftėn e UĒK-sė dhe me akuzat qė ai bėn pėr trafikim organesh nė veri tė Shqipėrisė nga ana e pjesėtarėve tė UĒK-sė. Pak ka rėndėsi se a akuzon ai „liderin“ apo „tė afėrmit me liderin“.

Ai akuzat i bėn nė mėnyrė kolektive, qė ėshtė e papranueshme jo vetėm politikisht e moralisht por edhe juridikisht, po ashtu. Ka aty edhe shumė thėnie tė pasakta, tė cilat lehtė mund tė vėrtetohen dhe ai pa asnjė argument kritikon edhe mediat e Kosovės qė paskan qenė, sipas tij, „tė njėanshme“ nė raportime pėr raportin e tij.

Pjesa mė e dėmshme, mė e rrezikshme, dhe mė qėllimkeqe, e raportit tė tij ėshtė ajo ku thotė se „ka pasur tė tillė qė nė UĒK kanė hyrė me vullnetin pėr tė luftuar pėr liri dhe pavarėsi, por shumica nuk kanė qenė tė tillė“ ,me ēka ai shumicėn e pjesėtarėve tė UĒK-sė i sheh si kriminelė.

Njė rregull i ēdo mirėsjelljeje do tė kėrkonte qė tė mos gjeneralizohet asnjė popull e madje as njė ushtri e tij. As pėr ushtrinė serbe apo pėr askėnd tjetėr nė ish-Jugosllavi nuk ėshtė kolektivizuar pėrgjegjėsia, por ėshtė thėnė se ajo ėshtė individuale. Tash del se pėr gjenocid nė Srebrenicė faj kanė „disa individė serbė“ e jo tėrė ushtria, ndėrsa nė UĒK shumica na paskan qenė kriminelė.

Marty edhe kėto pak arsyetime qė ka dhėnė pėr raportin e tij i ka dhėnė nė media nė gjuhėn shqipe, ndėrsa nuk kemi parė nė asnjė medium evropian, nė ndonjė gjuhė tjetėr, tė ketė tėrhequr ndonjė nga akuzat e rėnda qė i bėn.
Dick Marty me mjeshtėri u ka ikur debateve deri kėtė javė.

Ai nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės e ka imponuar „trafikimin e organeve nė Kosovės“ si temė kryesore, mė tė tmerrshme dhe mė atraktive, nė seancėn dimėrore tė kėtij institucioni. Pak ka rėndėsi pėr jehonėn publike se a do tė dėshmohet apo jo saktėsia e pohimeve tė tilla.

Dėmi Kosovės dhe shqiptarėve u ėshtė bėrė tashmė me kėtė raport, edhe para se tė miratohet ai. A ka nevojė pėr dėshmi mė tė forta se ky raport shkon nė interesa tė Serbisė sesa deklarata e pėrfaqėsuesit tė Serbisė nė Kėshillin e Evropės, Aligrudiq, i cili ka thėnė: „Nėse miratohet ky raport ai do tė jetė dokumenti i parė ndėrkombėtar nė histori i cili zyrtarisht do tė konstatojė se UĒK-ja ka qenė njė organizatė terroriste, e cila ėshtė marrė me trafikim organesh“.

Pra, me apo pa qėllim, Marty mundohet tė shkruajė variantin serb tė historisė sė UĒK-sė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,12,47637
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2011, 12:21   62
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Tė paorganizuar, tė vonuar e kėsaje here, pa mbėshtetje reale tė shteteve tė fuqishme aleate, shqiptarėt dėshmuan pafuqinė e tyre edhe brenda njė institucioni ku pėrfaqėsuesit e pjesės dėrrmuese sė tyre janė anėtarė me tė drejta tė plota. Delegacioni kosovar, i vetėftuar dhe me cilėsinė e vizitorėve, priste nė kafe shqiptarėt e tjerė qė vetėlavdėronin fjalimet e tyre patriotike brenda sallės sė debateve.
Shkurt: negro.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2011, 12:32   63
Citim:
Edhe njė raport sot pėr Kosovėn nė KE

Strasburg, 26 janar 2011 - Njė ditė pas raportit tė Dik Martit, sot nė Kėshillin e Evropės do tė prezantohet edhe njė raport tjetėr qė ka tė bėjė me Kosovėn, por edhe me disa vende tė tjera tė dala nga ish-Jugosllavia, lidhur me mbrojtjen e dėshmitarėve.

Nė raportin e tij, deputeti nga Monako Zhan Sharl Gordeto, para kolegėve tė tij nė seancėn e sotme tė Asamblesė Parlamenatre tė Kėshillit tė Evropės, do tė kėrkojė nga bashkėsia ndėrkombėtare qė Serbia, Kroacia, BeH, Mali i Zi dhe Kosova qė plotėsisht tė mbrojnė dėshmitarėt nė proceset pėr krime tė luftės.

Nė raportin e tij, tė publikuar mė herėt, Gordeto thekson se situata nė Kosovė me dėshmitarėt e mbrojtur ėshtė dukshėm mė keqe se nė vendet e tjera.


http://www.kosova.com/artikulli/68635
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.4.2011, 11:52   64
Citim:
Dėshtimi i radhės

Shtetet e BE’sė sėrish nuk kanė arritur tė gjejnė gjuhė tė pėrbashkėt pėr Kosovėn. Tani s’po mund tė merren vesh pėr riorganizimin e pranisė europiane nė vendin tonė dhe nėse Pėrfaqėsuesi i tyre i ri do tė jetė edhe Shef i ICO’sė.

Pėr kėtė arsye, Brukseli do tė emėrojė njė Emisar tė Pėrkohshėm, sipas tė gjitha gjasave, italianin Fernando Gentilini. Nga 1 maji, Pieter Feith mbetet vetėm me njė kapelė.

(...)

Burime tė Gazetės Express kanė thėnė se njė grup shtetesh europiane vlerėson se EUSR i ri do tė ishte mė efikas nė zbatimin e politikave tė BE’sė nėse nuk emėrohet edhe Shef i ICO’sė. Anėtare tjera tė BE’sė mbėshtesin modelin qė Emisari i tyre tė vazhdojė t’i mbajė dy “kapela” ashtu si Pieter Feith.

Meqenėse nuk ka pajtim mes 27 shteteve anėtare, BE ka gjetur njė kompromis. Kėtė javė pritet tė marrė vendimin qė tė emėrojė njė EUSR tė pėrkohshėm, i cili do ta ushtrojė kėtė detyrė gjatė 2-3 muajve tė ardhshėm.

Kjo nėnkupton qė Pieter Feith nga 1 maji do tė mbetet pa “kapelėn” europiane. Ai do tė punojė edhe pėr disa muaj nė Kosovė, por vetėm si Shef i ICO’sė.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,13,51676

Citim:
Kosova ndien mbėshtetjen e SHBA, por jo edhe tė BE

Bruksel, 13 prill - Shumė deputetė tė BE-sė kanė kėrkuar qė tė sqarohet sa mė parė roli i BE-sė nė Kosovė. Deputetja Doris Pack nga Gjermania ka vėrejtur se "BE-ja e ka humbur tashmė rolin nė Kosovė, sepse gjithēka vendos ambasadori Dell me 3 persona".

Edhe Ulrike Lunacek, raportuese pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian, ka thėnė se "tash pėr tash nė Kosovė po vėrehet vetėm veprimi i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės".

Disa deputetė tė Parlamentit Evropian po ashtu kanė kėrkuar nga Lajcak qė BE-ja t’ia bėjė me dije Beogradit qė tė mos pengojė integrimin e serbėve tė Kosovės nė institucionet kosovare dhe pjesėmarrjen e tyre nė regjistrimin e popullsisė nė Kosovė.

"Nuk ka nevojė qė Beogradi t’i mbėshtetė ata, mjafton qė Beogradi tė mos i pengojė", ėshtė shprehur Jelko Kacin. "Prania e serbėve nė institucionet e Kosovės ėshtė pjesė e dialogut, por ėshtė edhe pjesė e raporteve tona me Beogradin", ka thėnė Lajcak, ndėrsa ėshtė shprehur edhe se ka bashkėpunim me Kosovėn sa i pėrket regjistrimit tė popullsisė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,55538
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2011, 09:57   65
Citim:
Nė Kosovė nuk po e vlerėsojnė sa duhet ndihmėn e SHBA e tė BE

Washington, 26 prill – Zėvendėsi i ndihmėsit tė Sekretarit amerikan tė Shtetit, Thomas Countryman, ka vlerėsuar se do tė ishte mirė sikur Kosova tė mund tė realizojė sovranitetin e vet dhe anėtarėsimin nė organizatat ndėrkombėtare pa ndihmėn e SHBA-sė, Bashkimit Evropian dhe nė pėrgjithėsi tė bashkėsisė ndėrkombėtare, por kjo nuk ėshtė reale.

Pasi theksoi se e ardhmja e Kosovės ėshtė BE-ja, Countryman nė njė intervistė pėr radion Evropa e Lirė ka deklaruar se SHBA “nuk do tė largohet”, por do tė mbajė mbėshtetjen e vet tė fuqishme pėr Kosovėn si njė shtet modern evropian i shekullit XXI.

“Ėshtė fakt se BE i ka ofruar Kosovės ndihmė shumė mė shumė se SHBA dhe kjo do tė ndodhė edhe nė tė ardhmen. Mė shqetėson se kėto fakte po i neglizhojnė si politikanėt kosovarė ashtu edhe opinioni i Kosovės”, ėshtė shprehur ai.

Countryman tha se Kosova ka shumė mė shumė miq nė Bruksel dhe nė vendet anėtare tė BE-sė se qė njerėzit me tė vėrtetė kujtojnė.

Duke folur pėr dialogun Beograd-Prishtinė, Countryman tha se ai ėshtė me interes tė jashtėzakonshėm pėr popullin e Kosovės, qe fjala pėr efekt afatshkurtėr, afatmesėm ose afatgjatė.

“Po pati marrėveshje praktike qė do tė mundėsojė qytetarėve tė udhėtojnė e tė bėjnė tregti lirshėm, tė vendoset sundimi i ligjit nė Kosovė, tė ofrojė shėrbimet mė tė mira tė mundshme pėr tė gjithė qytetarėt, tė gjitha kėto do tė kenė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė jetėn, dhe kėtė qytetarėt do ta vlerėsojnė e ndiejnė”, ka konstatuar ai, sipas FoNetit.

Sipas mendimit tė Countrymanit, e gjithė kjo nuk do tė vlejė vetėm pėr shqiptarėt, por edhe pėr tė gjithė serbėt e Kosovės.

“Pėr njė periudhė tė gjatė pjesėmarrja konstruktive dhe fleksibile e qeverisė sė Kosovės nė dialog hap atmosferė mė tė favorshme nga aspekti i njohjeve shtesė, pastaj do tė ndihmojė forcimit tė marrėdhėnieve me BE dhe e treta, do t’i ndihmojė Kosovės anėtare nė BE, dhe nė organizatat e tjera ndėrkombėtare”, konsideron ai.

Countryman ka theksuar se kėto janė qėllime qė SHBA i mbėshtesin, ndėrkaq njerėzit nė Prishtinė, tė cilėt kritikojnė pjesėmarrjen e qeverisė sė Kosovės nė dialog nuk kanė njė plan ideal alternativ si tė pėrmbushėn kėto qėllime.

Zyrtari amerikan ka pėrsėritur se ēėshtja e ndarjes sė Kosovės ose e shkėmbimit tė territoreve nuk ėshtė dhe nuk do tė jetė temė e dialogut ndėrmjet Beogradit e Prishtinės dhe kjo “ka qenė e qartė pėr tė dy palėt para fillimit tė dialogut”.

Countryman ėshtė shprehur se ėshtė i shqetėsuar qė banorėt e Kosovės veriore, sidomos serbėt, as Beogradi e as Prishtina nuk i kanė trajtuar si duhet, “por madje as Brukseli ose Washingtoni”.

“Ata kanė shqetėsime legjitime pėr tė ardhmen e tyre nė Republikėn e Kosovės dhe ka rėndėsi qė tani ekziston mundėsia qė tė bisedohet pėr kėto shqetėsime dhe tė qetėsohen banorėt e veriut, duke iu ofruar njė pasqyrė tė qartė se sa liri qytetare dhe mbrojtje tė drejtash mund tė kenė nė Republikėn e Kosovės”, ka konkluduar ai.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,22,56910
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2011, 10:40   66
Citim:
Ēitaku: BE-ja po pėrdorė standarde tė dyfishta

BE-ja shpesh po pėrdorė standarde tė dyfishta kur po mat progresin e Kosovės dhe vendeve tė rajonit, thotė pėr Radion Evropa e Lirė, ministrja e Integrimeve Evropiane, Vlora Ēitaku.

Pyetje:Kosova shėnon Ditėn e Evropės, ndėrsa mbetet vendi i vetėm nė rajon qė ėshtė mė larg integrimeve. Ju keni thėnė se keni vėnė nė prioritet dialogun pėr vizat si dhe marrėdhėniet tregtare me BE-nė. Ēka ka konkrete nė kėtė drejtim?

ĒITAKU:Ėshtė e vėrtetė, qė pėr fat tė keq, Kosova mbetet vendi i vetėm nė Ballkanin Perėndimor pa marrėdhėnie kontraktuale me BE-nė. E vėrteta ėshtė se nė BE nė samitet e vazhdueshme qė janė mbajtur nė dekadėn e fundit, nga Selaniku, Zagrebi dhe ai i fundit nė Sarajevė, nė vazhdimėsi ka pėrsėritur perspektivėn evropiane pėr tė gjitha vendet e Ballkanit Perėndimor. Nė kėtė kontekst ėshtė thėnė shumė herė qė edhe Kosova nuk do tė pėrjashtohet nga kjo perspektivė.

Megjithatė, nė sfondin konkret, Kosova mbetet vendi i vetėm pa njė marrėdhėnie kontraktuale me BE-nė. Pėr mė tepėr, qė nga njė janari i kėtij viti ne nuk pėrfitojmė nga masat autonome tregtare, nga tė cilat Kosova ka pėrfituar qė nga viti 2000, mirėpo kjo jo pėr shkak tė Kosovės, por pėr shkak tė ridefinimit tė marrėdhėnieve ndėrmjet Kėshillit dhe Komisionit Evropian tash pas hyrjes nė fuqi tė Traktatit tė Lisbonės. Ndėrkohė, fatkeqėsisht, qytetarėt tanė mbeten tė vetmit nė Evropė, tė cilėt kanė tė drejtė qė pa viza tė udhėtojnė nė vetėm 5 shtete nga 192.

Nė tetor tė vitit tė kaluar, kur ėshtė publikuar Raporti i Progresit, komisionari pėr zgjerim, zoti Shtefan Fyle, ka deklaruar shumė qartė qė shumė shpejt do tė hapet dialogu i vizave edhe me Kosovėn, por qė nga atėherė kanė kaluar gati 7 muaj dhe ne ende nuk e kemi marrė udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave.

Pyetje:Pse, cilat janė problemet?

ĒITAKU:Ne jemi duke i kryer punėt tona njėanshėm. Para dy vjetėsh, Qeveria e Republikės sė Kosovės ka adaptuar udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave, dhe nė kėtė fazė, Kosova njėanshėm ka pėrmbushur shumicėn e kritereve. Dhe, nėse i krahasojmė pėrmbushjen e standardeve qė i ka shėnuar Kosova nė raport me vendet e rajonit nė kėtė pikė tė procesit, mund tė them se jemi shumė hapa pėrpara.

Ne po punojmė nė fuqizimin e zyrave pėr riintegrim nė nivel komunal, ndėrsa kah fundi i vitit shpresojmė se do tė fillojmė edhe pajisjen e qytetarėve me pasaporta biometrike, kritere kėto tė cilat kėrkohen nga vendet kandidate dhe pretenduese nė njė fazė shumė finale tė procesit tė liberalizimit tė vizave. Ne nuk kemi opsion tjetėr, pėrveē tė atij tė integrimit evropian dhe njėanshėm do t’i pėrmbushim kriteret.

Duhet ta kemi tė qartė qė integrimi evropian nuk ėshtė sfidues vetėm pėr ne, por edhe pėr BE-nė, duke pasur parasysh kontekstin politik – pesė vende tė BE-sė nuk e kanė pranuar ende Republikėn e Kosovės dhe ēdo nėnshkrim i marrėveshjes duhet miratuar nga parlamentet respektive tė 27 vendeve dhe njė ēėshtje e tillė nė kėtė pikė ėshtė sfiduese pėr vetė strukturat e BE-sė.

Pyetje: E thatė se nė tė gjitha samitet e BE-sė Kosova ka marrė premtime pėr integrim. Ndėrkohė, shpeshherė nga zyrtarėt e BE-sė, integrimi pėrmendet mė tepėr si njė proces teknik. Por, marrė parasysh problemet politike qė i pėrmendėt, me mosnjohjen e Kosovės nga pesė vendet e BE-sė, a pėrkojnė me realitetin kėrkesat pėr pėrmbushjen e kritereve teknike?

ĒITAKU:Procesi i integrimit nė strukturat e BE-sė ėshtė edhe proces politik, edhe teknik. Pa vullnet politik tė vendeve anėtare tė BE-sė dhe tė strukturave tė BE-sė nuk mund tė fillohen proceset teknike.

Nė esencė, Kosova i ka pėrmbushur tė gjitha kėrkesat teknike pėr tė filluar dialogun pėr liberalizimin e vizave dhe pėr tė avancuar nė arritjen e marrėveshjeve tregtare. Megjithatė, pėr shkak tė kontekstit politik, mund tė them se Kosova ka pėsuar dhe nuk e ka pėrfituar ende udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave…

Pyetje:…ėshtė problem vetėm te mosnjohja nga pesė vendet anėtare?

ĒITAKU:Nė fakt, pėr kėtė ēėshtje, nė mėnyrė mė specifike pėr marrjen e udhėrrėfyesit pėr liberalizimin e vizave, problematike nuk janė vendet, tė cilat nuk e kanė njohur Kosovėn. Viti i fundit ka qenė vit shumė sfidues pėr vetė Bashkimin Evropian – ka pasur probleme me euron, me refugjatėt nga Afrika Veriore dhe nga Lindja e Mesme dhe tė gjitha kėto e kanė rritur dozėn e kujdesit, tė themi kushtimisht, tė BE-sė, tė Komisionit, pėr tė hapur negociatat e reja pėr liberalizimin e vizave.

Megjithatė, Kosova ėshtė pjesė e Evropės, jo vetėm gjeografikisht, por edhe nė sistemin e vlerave ne jemi evropianė dhe synojmė qė edhe nė kontekstin administrativ tė bėhemi pjesė e kėsaj familjeje tė madhe.

Pyetje: Nė Raportin e vjetshėm tė Progresit, Kosova mori kritika edhe pėr ca mangėsi nė fushėn e sundimit tė ligjit. Janė pėrmirėsuar gjėrat dhe sa mund tė synojė liberalizimin e vizave, kur ende ka probleme edhe me kufijtė?

ĒITAKU: Duhet qartėsuar qė nė rast se e krahasojmė Raportin e Progresit qė Komisioni Evropian ka prodhuar pėr Kosovėn, me Raportin e Progresit qė KE-ja prodhon edhe pėr vendet tjera aspiruese, do tė vini re qė sfidat janė po ato. Normalisht, Kosova sot nuk mund tė krahasohet me Suedinė, mirėpo mund tė krahasohet shumė mirė me vendet nė rajon dhe nė fakt, nė shumė pika ne jemi shumė hapa pėrpara edhe nga disa vende tė rajonit.

Nuk mund tė thuhet dhe nuk mund tė ndėshkohet Kosova pėr mungesė tė kontrollit tė kufijve dhe kėtu kemi parasysh nė mėnyrė specifike kufirin tonė verior, pėrderisa Serbia nė pyetėsorin e saj tė deponuar nė Komisionin Evropian as qė i ka tė definuar kufijtė. Kėtu kemi tė bėjmė me standarde tė dyfishta.

Megjithatė, ju siguroj qė edhe pėr vetė Komisionin Evropian, tė cilėt nė kėtė proces ne i kemi partnerė, Kosova i ka pėrmbushur kriteret edhe pėr marrjen e udhėrrėfyesit pėr liberalizimin e vizave, edhe pėr avancimin e marrėdhėnieve tregtare – kėtė nuk po e them unė, kėtė e kanė thėnė shumė publikisht tė gjithė zyrtarėt e Komisionit Evropian, edhe vetė komisionari Shtefan Fyle me publikimin e raportit nė tetor tė vitit tė kaluar.

Pyetje: A ua keni bėrė tė qartė zyrtarėve tė BE-sė kėtė qė po e thoni edhe nė media, se po luhet me standarde tė dyfishta?

ĒITAKU:Ne, Komisionin Evropian e kemi partner dhe dua tė pėrsėris se fakti pse ende nuk e kemi udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave, nuk ėshtė produkt i raportit, apo raporteve qė janė hartuar nga Komisioni, por ėshtė produkt i skepticizmit tė disa vendeve anėtare nė raport me politikat e migracionit nė pėrgjithėsi, jo tė ndėrlidhura nė mėnyrė specifike me Kosovėn.

Komisioni Evropian ka rekomanduar edhe dhėnien e udhėrrėfyesit pėr liberalizimin e vizave, po ashtu KE-ja ka rekomanduar edhe avancimin e marrėdhėnieve tregtare ndėrmjet Kosovės dhe BE-sė.

Nė fund, iu takon vendeve anėtare tė marrin vendimin e drejtė mbi bazėn e rekomandimeve tė dhėna nga ana e Komisionit dhe ne besojmė qė kėto rekomandime do tė trajtohen dhe vendimi do tė merret shpejt.

Pyetje: Aktualisht, po zhvillohet dialogu ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. Ėshtė thėnė, edhe pse jo zyrtarisht, qė Serbia tė paktėn do tė fitojė statusin e kandidatit, pėr shkak se pranoi tė hyjė nė kėtė proces bisedimesh. Po Kosova ēfarė pėrfiton nė kuadėr tė integrimeve evropiane – ėshtė folur pėr liberalizim vizash?

ĒITAKU: Dialogu me Serbinė nuk ndėrlidhet me marrjen e udhėrrėfyesit pėr liberalizimin e vizave. Nė fund tė fundit, ne kemi thėnė shumė qartė se me fillimin e dialogut me Serbinė ne pėrmbushim njė kriter evropian, e ai ėshtė bashkėpunimi rajonal.

Bashkėpunimi rajonal ėshtė parakusht pėr ēdo proces integrues dhe nė kėtė kontekst Kosova nuk po i bėn shėrbim askujt, pos vetes dhe perspektivės sė saj euroatlantike.

Pyetje: Konkretisht, keni marrė premtime se kur do tė merret udhėrrėfyesi apo jo?

ĒITAKU:Unė nuk do tė doja tė hyja nė premtime qė ndėrlidhen me data, sepse nuk varet nga ne. Ajo ēfarė varet nga ana jonė, tashmė ėshtė pėrmbushur. Ne na ėshtė kėrkuar miratimi i Ligjit pėr riatdhesim, kėtė e kemi bėrė nė shtator tė vitit tė kaluar.

Ėshtė kėrkuar miratimi i strategjisė pėr riintegrim, kėtė e kemi bėrė vitin e kaluar; ėshtė kėrkuar alokimi i njė fondi tė veēantė pėr riintegrimin e personave tė riatdhesuar, qė, po ashtu, ėshtė bėrė vitin e kaluar. Ėshtė kėrkuar funksionalizimi i zyrave pėr riintegrim nė nivel komunal, qė, gjithashtu, ėshtė bėrė vitin e kaluar dhe tashmė zyrtarėt pėr integrim nė nivel komunal kanė kaluar fazėn e tretė tė trajnimit.

Kėshtu qė ne i kemi pėrmbushur obligimet tona dhe pėr kėto jam unė pėrgjegjėse sė bashku me tė gjithė kolegėt e mi nė Qeverinė e Republikės sė Kosovės. E, marrja e udhėrrėfyesit dhe pėrcaktimi i datės i takon Komisionit.

Pyejte: Ju pyeta pėr kėtė, sepse edhe paraardhėsit tuaj, si ministra, zakonisht kanė dhėnė data se jo do tė merret kėtė vit, jo kėtė muaj dhe askund nuk ėshtė udhėrrėfyesi…

ĒITAKU:Unė mund t’ju them se sa i pėrket asaj qė na takon neve, pėrgjegjėsitė tona ne do t’i pėrmbushim, ndėrkohė qė pyetjen pėr dhėnien e udhėrrėfyesit duhet ta parashtrojmė nė Bruksel. Ju siguroj qė pas marrjes sė udhėrrėfyesit, ne do tė punojmė me dinamikė tė shtuar qė t’i pėrmbushim tė gjitha kriteret e parashtruara nė udhėrrėfyes. Pėr mė tepėr, siē e thashė edhe mė parė, ne tashmė shumė prej tyre i kemi pėrmbushur dhe unė jam e bindur qė nė njė afat rekord ne do tė mund t’i kalojmė sfidat, tė cilat do tė derivojnė nga fillimi i dialogut pėr liberalizimin e vizave.

Qytetarėt e Kosovės pėr njė kohė tė gjatė kanė qenė tė trajtuar si qytetarė tė rangut tė dytė edhe nė strukturėn e ish-Jugosllavisė dhe nuk duhet tė lejojmė qė tė trajtohen si evropianė tė rangut tė dytė.(rel)

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=30&id=117781
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 18:39   67
Citim:
BE ngre “Task Forcė” pėr trafikun e organeve nė Kosovė

Shtetet pjesmarrėse ne BE kanė rėn dakort sot pėr ngritjen e njė njesie tė specializuar hetimi pėr tė hetuar akuzat pėr trafik organesh qė ish-senatori zviceran, Dick Marty bėri nė raportin e tij pėr Kėshillin e Europės.

Nė raport Marty akuzon kryeministrin Hashim Thaēi dhe krerė tjerė tė UĒK-sė pėr trajtim ēnjerėzor, trafikim organesh dhe krim tė organizuar. Komiteti i Bashkimit Europian pėr Politikė dhe Siguri miratoi ngritjen e njėsinė speciale mė 25 maj dhe u mbėshtet unanimisht nga 27 vendet anėtare tė BE.

Njėsia e specializuar e hetimit ėshtė e njohur si “Task Forcė” dhe e drejtuar nga njė prokuror, njėsia speciale do tė jetė formalisht pjesė e EULEX. Njė pjesė e kėsaj njesie hetimi do tė jetė e vendosur nė Bruksel dhe pjesa tjetėr do tė jetė vendosur nė Prishtinė.

http://www.standard.al/index.php/nde...neve-ne-kosove
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2011, 10:42   68
Citim:
Shqipėria prezantohet nė PE me flamurin komunist

Strasburg – Ylli i flamurit shqiptar edhe pse dy dekadash qė kurse ka rėnė sistemi komunistit, nuk ėshtė hequr ende.

Tė paktėn, njė flamur i tillė me yllin e verdhė me 5 cepa ėshtė parė dje nė Parlamentin Evropian, ku u zhvillua takimi i Komitetit tė Stabilizim Asocimit BE-Shqipėri.

Nė kėtė takim merrnin pjesė 14 deputetė nga Shqipėria, qė megjithėse shumė nė numėr, duket se asnjė prej tyre nuk e ka vėnė re qė flamuri kombėtar ka edhe njė yll nė krye tė Shqiponjės, i njėjtė me atė tė kohės sė komunizmit. Sipas lajmshqip.com, flamuri duket qartė qė ka njė yll, duke siguruar edhe foto dhe video.

Takimi ka vazhduar normalisht, teksa ministrja e Integrimit Majlinda Bregu, e kishte pas shpine simbolin kombėtar me tė cilin prezantohet Shqipėria kudo nė botė. Gjatė ditės sė djeshme por edhe sot po zhvillohen takime nė kuadėr tė pėrmbushjes sė 12 kritereve nga Shqipėria nė kuadėr tė integrimit nė Bashkimin Evropian. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/38294/

Citim:

Citim:
Skandal nė Bruksel me flamurin shqiptar

Kanė kaluar mė shumė se 20 vjet qė kur ra regjimi komunist nė Shqipėri dhe simbolet e diktaturės u zhdukėn, por gafat skandaloze nuk po reshtin. Nė Bruksel ku zhvillohen mbledhjet e Parlamentit Evropian, flamuri shqiptar mban edhe yllin me pesė cepa.

Njė gafė e pafalshme e personelit nė Bruksel apo edhe njė mungesė e papranueshme e vėmendjes nga pėrfaqėsuesit e pėrhershėm shqiptarė atje, duke toleruar qėndrimin e flamurit komunist shqiptar.

Ky flamur u shfaq sot nė raundin e tretė tė bisedimeve ndėrparlamentare mes Shqipėrisė dhe Bashkimit Evropian. Mesa duket, bėhet fjalė pėr njė gabim nga sektori i protokollit tė BE.

Nė ambientin ku po zhvillohej takimi mes Eduard Kukan, Fatos Beja, kryetar i Delegacionit Kuvendor Shqiptar nė PE dhe Nicolaos Countis, ėshtė parė flamuri komunist me yllin me pesė cepa.

Ky flamur ndodhej pikėrisht nė sallėn ku po zhvilloheshin bisedimet dhe gjendej pėrkrah flamurit tė Bashkimit Evropian. Edhe pse aq haptazi, askush nuk e ka vėnė re kėtė flamur dhe as ministrja jonė e Integrimit Majlinda Bregu, apo ambasadorja e Shqipėrisė nė BE, Mimoza Halimi.

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/2...urin-shqiptar/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2011, 07:21   69
Citim:
Idetė pėr ndarjen e Kosovės dėgjohen edhe nė PE

Strasburg - Ideja pėr ndarjen e Kosovės tash dėgjohet edhe nė Parlamentin Evropian.

Vendet e rajonit tė Ballkanit Perėndimor janė duke lėvizur dukshėm dhe pėr shumė prej tyre ky vit pritet tė jetė shumė i suksesshėm.

Kėtė e ka thėnė ministri i Jashtėm i Hungarisė, Janosh Martonyi, duke folur para Komitetit pėr politikė tė jashtme tė Parlamentit Evropian lidhur me procesin e zgjerimit dhe situatėn nė Ballkanin Perėndimor. Si tregim tė suksesshėm ai ka pėrmendur rastin e Kroacisė pėr tė cilėn shpreson se para fundit tė kėtij muaji, pra para pėrfundimit tė kryesimit tė Hungarisė me BE-nė do tė pėrmbyllen negociatat.

Por ka thėnė se ka bazė pėr optimizėm qė edhe Serbia tė marrė jo vetėm statusin e kandidatit, por edhe datėn pėr nisjen e negociatave, dhe qė kėtė datė ta marrin edhe Mali i Zi dhe eventualisht Maqedonia. Por si raste mė tė vėshtira nė rajon ministri Martonyi ka pėrmendur Bosnjė- Hercegovinėn, Shqipėrinė dhe Kosovėn. "Kosova ėshtė njė rast i veēantė, ndėrsa dialogu mes Beogradit dhe Prishtinės ėshtė premtues“, tha ai, trasmenton Koha Ditore.

Nė pyetje tė deputetėve tė Parlamentit Evropian ka pasur edhe insistime pėr tė ditur se ēfarė ėshtė duke bėrė BE-ja rreth njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės. Deputetja e tė gjelbėrve gjermanė, Frantziska Katherina Brantner, ka pyetur se ēfarė po bėhet brenda BE-sė rreth njohjes, pasi qė kjo ėshtė bėrė problem i brendshėm i Bashkimit Evropian.

"Po bėhet presion ndaj Serbisė, qė ėshtė e drejtė, por ēfarė po bėhet me vendet tona nė BE, qė nuk e kanė njohur Kosovėn?“, ka pyetur ajo. Ministri i Jashtėm i Hungarisė, Janoz Martonyi, ėshtė pėrgjigjur se "BE-ja ėshtė e ndarė rreth statusit mes vendeve qė e njohin Kosovėn dhe atyre qė nuk e njohin dhe kjo vazhdon“.

"Ne natyrisht bisedojmė pėr kėtė dhe tė dyja palėt pėrmendin argumentet e tyre. Nga ana ime, pėr shembull, mbroj idenė se duhet njohur pavarėsinė. Ne nuk mund tė ndėrhymė nga jashtė, por u themi kėtyre vendeve se duhet lėvizur”, ka thėnė Martonyi.

Pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian ėshtė diskutuar edhe gjatė njė debati me zėvendėskryeministrin e Serbisė, Bozhidar Gjeliq. Ai ka thėnė se Serbia ėshtė e gatshme pėr zgjidhje konstruktive pėr Kosovėn, por ka kėrkuar qė nga Serbia tė mos pritet tė jetė kundėr kushtetutės sė saj dhe tė pajtohet me atė qė ai e ka quajtur si “shpallje e njėanshme tė pavarėsisė”.

Deputeti nga Britania, Tanock, ka thėnė se zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn ėshtė ndarja e saj. “Pa ndarje territoriale tė Kosovės nuk mund tė ketė zgjidhje tė statusit”, ka thėnė ai.

Duke folur lidhur me kėtė, Gjeliq, ndonėse nė mėnyrė direkte nuk e ka pėrmendur ndarjen, ka thėnė se "Serbia ėshtė e gatshme pėr lloj-lloj zgjidhjesh“. “Ėshtė e qartė se shqiptarėt e Kosovės nuk duan tė jetojnė nėn qeverisjen e Beogradit, por po ashtu vlen edhe pėr serbėt e Kosovės, tė cilėt nuk dėshirojnė tė jetojnė nėn qeverisjen e Prishtinės. Ky ėshtė realiteti i cili duhet tė pranohet” ka thėnė Gjeliq.

Gjeliq ėshtė pyetur se pse Serbia dėshiron ta kthejė ēėshtjen e hetimeve pėr akuzat rreth trafikimit tė organeve nė OKB, kur OKB-ja, mė saktėsisht Tribunali i Hagės i kishte bėrė hetimet. „Nuk ėshtė, nuk i besojmė EULEX-it, por EULEX-i nuk ka mandat jashtė Kosovės as nė Shqipėri, as nė Turqi apo Izrael. Prandaj mendojmė se duhet te kėtė njė autorizim tė OKB-sė“, ka thėnė Gjeliq. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/38389/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.10.2011, 21:35   70
Citim:
BE-ja kėrkon ofertė tė re pėr veriun

Bashkimi Evropian ka kėrkuar nga udhėheqėsit kosovarė qė tė pėrgatisin njė ofertė tė re pėr t’i fituar zemrat e serbėve tė veriut, ka thėnė njė zyrtarė i lartė i Brukselit.

Sipas kėtij zyrtari, Plani i Ahtisaarit nuk po pranohet pėr serbėt, dhe institucionet e Kosovės duhet tė bėjnė njė ofertė tjetėr pėr ta.

Duke komentuar kėrkesėn e Komisionit Evropian nė Raportin e Progresit pėr njė “agjendė gjithėpėrfshirėse”, ky zyrtar ka thėnė pėr “Koha Ditore” se zbatimi i Pakos sė Ahtisaarit nė veri ka dėshtuar dhe si rrjedhojė kėrkohet njė plan i ri.

Ambasadori i Gjermanisė nė Kosovė, Ernst Reichel, ka thėnė se ēėshtja e veriut duhet tė adresohet sipas kėrkesave tė shtruara nga kancelarja gjermane Angela Merkel.

Ambasadori francez, Jean Francois Fitou ka thėnė se procesi mund tė quhet dialog, plan, platformė, por ajo qė duhet ofruar ėshtė njė vizion.

“Nė kėtė vizion duhet qė tė jenė bashkė tė dyja palėt kryesore e qė janė institucionet e Kosovės nė njėrėn anė, dhe komuniteti serb”, ka thėnė Fitou.

Se komisioni nuk ka kėrkuar dialog pėr veriun, ėshtė i pajtimit ambasadori italian, Michael Gifooni.

“Drejtori Pierre Mirel nė disa raste ka shpjeguar se komisioni nuk ka nėnkuptuar kurrfarė plani, platformė ose dialog nėn nivelin politik”, ka thėnė ai. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=17708
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2011, 21:40   71
Citim:
Komisioni Evropian i referohet Kosovės sipas formulės sė Rezolutės 1244

Prishtinė, 18 tetor 2011 - Kur bėhet fjalė pėr vazhdimin e integrimeve evropiane, ndaj Serbisė nuk ka as kėrkesa tė reja dhe as kushte nga ana e Komisionit Evropian. Ka vetėm njė "prioritet kyē" tė pėrcaktuar, e ky ėshtė vazhdimi i dialogut me Prishtinėn.

Nė Komisionin Evropian theksojnė se i referohen Kosovės pa paragjykuar statusin, sipas formulės sė Rezolutės 1244. Kjo do tė thotė se Komisioni nuk ka ndonjė qėndrim tė veēantė ndaj veriut tė Kosovės, thotė Peter Stano zėdhėnės i Komisionerit tė BE sė pėr zgjerimin Shefan Fyle, dke shtuar se zgjidhja e pėrgjithshme duhet tė kėrkohet nė pėrfshirjen nė BE.

"Kjo ėshtė njė nga vlerat themelore tė Bashkimit Europian. Ēdo qytetar nė ēdo shtet kėrkon tė trajtohet nė mėnyrė tė barabartė. Ai nuk do tė ndihet si njė qytetar i klasės sė dytė, pra tė jetė i pėrjashtuar. Pėrfshirja dhe trajtimi i barabartė, kėto janė vlerat themelore pavarėsisht se ku jeton, nė Kosovė, nė Serbi, nė Mal tė Zi, nė Bosnjė, nė Sllovaki, nė Austri, apo nė Gjermani", tha Stano per "Dojce velen".

Komisioni Evropian tani pret qė tė dyja palėt t'i kthehen dialogut pėrse dhe me ēfarė rezultatesh do tė bisedohet ėshtė nė duart e Beogradit dhe Prishtinės. Pyetjes nė se njohja e Kosovės do tė jetė njė ditė kusht i domosdoshėm pėr Serbinė qė tė hyjė nė BE, nė zyrėn e komisionerit pėr zgjerimin i pėrgjigjen se duhet tė kapėrcejmė nė hapa tė mėtejshėm dhe tė fokusohemi tek ajo qė ėshtė pėr momentin nė rendin e ditės, dhe ky ėshtė kthimi te dialogu dhe pėrparimi nė kėto suaza.

"Bashkimi Europian nuk ėshtė i gatshėm tė marrė brenda njė tjetėr konflikt tė pazgjidhur. Eshtė njė detyrim pėr tė dyja palėt qė tė gjejnė njė zgjidhje. Ne e dimė qė kjo nuk do tė jetė e lehtė dhe as shumė e shpejtė. Por besojmė, se me kalimin e kohės se do tė gjendet njė zgjidhje dhe ne do tė jemi gati tė ndihmojmė pėr gjetjen e njė zgjidhjeje tė pranueshme pėr tė dyja palėt, ēka mė pas do t'i shtyjė ato drejt Bashkimit Europian", tha Stano.

http://www.kosova.com/artikulli/76088
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2011, 21:29   72
Citim:
BE po i “financon” strukturat paralele serbe

Ish-ministri britanik pėr Evropė, Denis MacShane e ka quajtur raportin e eurodeputetit Dick Marty turp pėr Kėshillin e Evropės. Ai ka thėnė se Kėshilli i Evropės nuk ėshtė dashur ta lejojė tė dalė njė raporti i tillė i mbushur me propagandė dhe pa kurrfarė dėshmish konkrete.

MacShane ka thėnė se raporti i Martyt, nė tė cilin pėrveē udhėheqėsve tė tjerė tė ish- UĒK-sė, ėshtė pėrfshirė nė akuza edhe kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi, kishte qėllime propagandistike pa kurrfarė konfirmimesh konkrete. Ai ka thėnė se gjatė vitit 1999 ka mundur tė ndodhė ēdo gjė, por jo trafikim organesh.

Duke folur para studentėve tė Universitetit Amerikan nė Kosovė, MacShane ka thėnė se ēėshtja e Kosovės duhet tė ndryshoj mė shpejt nė raport me Bashkimin e Evropian sidomos vendet qė nuk e kanė njohur atė. Pak ditė pas publikimit tė librit tė tij “ Pse Kosova ėshtė ende e rėndėsishme”, MacShane ka thėnė se ēėshtja e Kosovės ėshtė ende njė pikė e ndjeshme nė Evropė.

Diplomati britanik ka thėnė se Serbia dhe Kosova nuk mund tė kenė dialog konstruktiv, pėrderisa Serbia me fonde qė merr si ndihmė prej BE-sė po financon strukturat paralele.

“Bashkimi Evropian jep 200 milionė euro nė vit pėr mbėshtetjen e Serbisė. E mbi 200 milionė euro nė vit gjithashtu jep Serbia pėr mbajtjen e strukturave paralele nė Kosovė. Prandaj unė dėshiroj t’i them njerėzve nė Bashkimin Evropian qė kėto para duhet tė ndėrpriten”, ka thėnė MacShane, raporton RTK.

Ish-ministri Britanik, ka thėnė se Kosova ėshtė gjithashtu viktimė e fuqive politike nė OKB. “Kosova ėshtė gjithashtu ėshtė viktimė e fuqive politike jo vetėm sa i pėrket raportit me Serbinė. Kjo ka tė bėjė sidomos nė OKB e cila nuk po e njeh Kosovėn. Komuniteti ndėrkombėtar refuzon tė njoh Kosovė nė vend se tė rishkruaj Rezolutėn 12 44 qė ėshtė njėri nga tekstet mė tė kėqija tė shkruara nė historinė Kombeve tė Bashkuara”, ka theksuar MacShane. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=18086
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.11.2011, 19:16   73
Citim:
Ministri i Jashtėm Karl Bilt, letėr Eshtonit dhe Fyles pėr Kosovėn

Shefi i diplomacisė suedeze Carl Bildt i ka dėrguar pėrfaqėsues sė lartė tė BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Ketrin Eshton, dhe komisionerit pėr Zgjerim, Shtefan Fyle, njė letėr ku u kėrkon qė nė tavolinėn e dialogut mes Kosovės dhe Serbisė tė bisedohet edhe pėr veriun e Mitrovicės.

Bilt e sheh kėtė propozim tė shtrirė nė dy tryeza nė atė ekzistues me ndėrmjetėsimin e Robert Kuper dhe njė takimi tjetėr tė cilėsuar si tavolinė e strukturuar e BE-sė me Kosovėn.

Nė kėtė letėr thuhet gjithashtu se veriu i Kosovės ėshtė mė i ndarė se kurrė mė parė, dhe si rrjedhojė, BE-ja tani ndodhet pėrpara njė sfide tė dyfishtė: tė refuzojė ndarjen e Kosovės dhe tė jetė realiste rreth zgjidhjes pėr veriun.

Nė letėr, njė kopje tė sė cilės e ka siguruar gazeta prishtinase “Koha Ditore”, Bildt kėrkon qė dialogu nė Bruksel tė modifikohet pėr tė adresuar veriun e Kosovės “pėrtej ēėshtjeve tė ngushta teknike”.

Njėkohėsisht, Bildt kėrkon njė shtrirje mė tė mirė tė ndihmės drejt komunitetit serb nė Kosovė.


http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=20906
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.11.2011, 20:00   74
Citim:
Thaēi:Ideja e Bildit, e tejkaluar dhe e papranueshme

Kryeministri i Republikės sė Kosovės ėshtė pėrgjigjur sot nė pyetjen, lidhur me propozimin e ri tė ministrit tė Jashtėm suedez, Karl Bild, qė kėrkoi edhe dy tryeza bisedime lidhur me veriun e Kosovės.

Kryeministri Thaēi e quajti kėtė ide tė tejkaluar dhe tė papranueshme.

“Kosova ka dialogur me komunitetin ndėrkombėtar tri vite nė Vjenė pėr statusin politik. Pavarėsia e Kosovės ėshtė shpallur nė koordinim tė ngushtė me Bashkimin Evropian dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Tani Kosova ėshtė konsoliduar dhe po forcohet si shtet. Edhe Suedia ka qenė pjesė e atyre negociatave pėr statusin politik dhe e ka njohur Kosovėn si tė pavarur dhe sovrane. Prandaj ėshtė njė ide e tejkaluar, plotėsisht e papranueshme pėr Kosovėn, dhe e parealizueshme” ka theksuar kryeministri Thaēi.

http://rtv21.tv/home/?p=45547
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2011, 19:19   75
Citim:
Kosova, gati komision pėr rishikimin e historisė sė vendit

Ideja e rishikimit tė teksteve shkollore tė historisė sė Kosovės, sidomos nė raport me Perandorinė Osmane, tashmė po bėhet realitet. Ragim Gjoshi, kėshilltar politik i Ministrit tė Arsimit, Ramė Buja, ka “zbuluar”se tashmė ėshtė formuar Komisioni qė do tė merret me kėtė ēėshtje pėr rishikimin e historisė sė Kosovės nė raport me vendet e tjera. Ka qenė Ministri i Arsimit tė Turqisė qė kur nė verė vizitoi Kosovėn e bėri publike kėrkesėn e tij pėr tė rishikuar pjesėt ku flitet pėr Perandorinė Osmane. Por, Gjoshi thotė se ky nuk ėshtė njė vendim i nxitur nga deklarata e ministrit turk, por se ky ėshtė njė detyrim qė del nga Kėshilli i Evropės, qė tė rishikohen tekstet shkollore nėse nė to ka fjalė fyese pėr popujt tjerė.

"Kėrkesa pėr ndryshimin e tė shkruarit tė historisė buron qė nga viti 2005 me njė vendim tė Kėshillit tė Evropės, tė cilėt janė tė interesuar qė tė lirohemi nga tekstet qė kanė pėrmbajtje fyese, ofenduese pėr popujt e caktuar. Dhe ne kėtij parimi i pėrmbahemi. Ka pjesė tė caktuara tė etapave tė rėndėsishme tė historisė qė duhet rishikuar dhe rishkruar, por jo tė korrigjohet imazhi i pushtuesve", thotė Ragip Gjoshi, Kėshilltar politik. Nė Ministrinė e Arsimit ndonėse nuk bėjnė publik emrat e anėtarėve tė Komisionit deklarojnė se ai ėshtė i pėrbėrė nga njerėz profesionalė dhe tė fushės pėrkatėse. Por, drejtori i Institutit tė Historisė sė Kosovės, Jusuf Bajraktari, deklaron se askush nuk i ka kontaktuar, pėr ēfarė ndjehet i habitur. Ai ėshtė qė tė bėhen rishikime, mirėpo thotė qė nė tekstet shkollore nuk ka shprehje fyese. “Kjo mė habit mua, qė pas sa muajve tė dilet nė pėrfundim se gjoja ėshtė formuar komisioni pėr shqyrtimin e materieve tė teksteve shkollore. E them me ndėrgjegje tė plotė se nė tekstet tona ėshtė punuar me vetėdije, me njė dėshirė pėr tė vlerėsuar ngjarje dhe figura nė periudha tė caktuara tė historisė nė bazė tė atyre kurrikulave qė edhe ashtu kanė qenė tė rrudhura”, tha Jusuf Bajraktari, Drejtor i Institutit tė Historisė sė Kosovė

Me gjithė kėtė, sipas kėshilltarit Gjoshi, Komisioni i Ministrisė nuk ėshtė i varur nga asnjė shtet tjetėr nė punėn qė do tė kryejė, dhe se presin qė deri nė vitin 2015 tė pėrfundojnė tė gjitha punėt. "Tėrėsisht hartimi i teksteve ėshtė nė duart tona dhe ne nuk kemi nevojė t'i raportojmė askujt pėr punėt tona qė nga obligon Kushtetuta. Besojmė qė viti 2015 do tė jetė vit pėrfundimtar i aplikimit tė tėrėsishėm (sepse ajo fillon nga klasa e parė dhe e pestė) tė ndryshimeve sepse ajo shkon shkallė-shkallė, nė mėnyrė sukseseve, dhe ajo do tė ndėrtohet tėrėsisht deri nė vitin 2015", shtoi Ragip Gjoshi, Kėshilltar politik, MASHT, Kosovė. Sidoqoftė, gjatė verės sė kėtij viti deklarata e Ministrit tė Arsimit tė Turqisė, Omer Dinēer pėr ndryshimin e historisė ka nxitur debat jo vetėm tek bota akademike e Kosovės, por edhe mė gjerė ku jetojnė shqiptarėt.

http://sot.com.al/index.php?option=c...oni&Itemid=484
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.2.2012, 22:06   76
Citim:
Ministri i Bujqėsisė: Toka e Kosovės nuk ėshtė e helmuar

Prishtinė - Ministria e Bujqėsisė e ka quajtur tė paqėndrueshėm dhe pa fakte shkencore raportin e Komisionit Evropian, sipas tė cilit, toka e bukės nė Kosovė ėshtė e helmuar dhe konsumimi i produkteve bujqėsore tė vendit, paraqet rrezik real pėr jetėn e kosovarėve.

Nė njė intervistė pėr "Albanian Screen", ministri i Bujqėsisė, Blerand Stavileci tha se nuk ka asnjė arsye pėr shqetėsim, pasi sipas tij, toka bujqėsore nė Kosovė ėshtė njė prej tokave me pjellorinė mė tė lartė nė gadishullin Ballkanik dhe mė aftėsinė e moslejimit tė ndotėsve nė zinxhirin ushqimor.

?Kėto konstatime jo tė plota dhe tė pabazuara nė argumente shkencore dhe analizat qė dėshmojnė tė kundėrtėn, dhe demantojnė kėtė raport po lė njė prapavijė tė keq dhe sidomos ka njė lloj tendencioziteti pėr tė dėmtuar imazhin e prodhuesve dhe tė ekonomisė sonė. Unė si ministėr dhe ne si ministri dhe tė gjitha institucionet tjera mund t?ju sigurojmė se produktet tona janė plotėsisht tė sigurta, pėrveē kėtyre dėshmive qė janė, plotė prej tyre kanė edhe certifikata, tė cilat e dėshmojnė cilėsinė e tyre, qė dėshmojnė pėr sigurinė ushqimore qė ekziston te ne. Njė dėshmie edhe mė e madhe se tė gjitha kėto, ėshtė se plot prej kėtyre qė eksportohen nė vendet e BE-sė iu nėnshtrohen edhe analizave tjera dhe atje nuk ka pardon nė kėto gjėra?,- tha Blerand Stavileci, ministėr i Bujqėsisė.

Ministria e Bujqėsisė u njoftua pėr kėtė raport javėn e kaluar dhe menjėherė bashkėrisht me institucionet tjera ka vendosur qė tė krijohet njė komitet ndėrministror, i cili do t?i drejtojė hulumtimet e mėtejshme dhe do t?i ndėrmarrė tė gjitha veprimet e nevojshme.

Sipas Raportit tė Komisionit Europian, konsumi i frutave, perimeve, mishit apo produkteve tė qumėshtit mund tė rezultojė edhe vdekjeprurės, pėr shkak tė kontaminimit tė tokės bujqėsore, mbi normat e lejuara, me metale tė rėnda, nė veēanti krom, nikel, plumb, zink dhe arsenik.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/29918

Citim:
Toka e helmuar e Kosovės

Prishtinė, 6 shkurt 2012 - Sipas njė raporti tė Komisionit Evropian, toka e bukės nė Kosovė ėshtė e helmuar dhe konsumimi i produkteve bujqėsore tė vendit, paraqet rrezik real pėr jetėn e kosovarėve.

Dokumentet, sipas Gazetės Express, tregojnė se si qytetarėt qė ushqehen me frutat, perimet, mishin apo produktet e qumėshtit, rrezikohen nė shkallė tė lartė edhe nga vdekja.

Produktet bujqėsore qė kultivohen nė Kosovė po del se janė shumė tė rrezikshme.

Madje konsumi i frutave, perimeve, mishit apo produkteve tė qumėshtit, pėrfshirė qumėshtin, gjalpin e djathin me tė cilat ushqehen qytetarėt, mund tė rezultojnė edhe me vdekje.

Kėshtu ka konstatuar Raporti i Komisionit Europian (EULUP) "Pėrkrahja e mėtejme e shfrytėzimit tė tokės".

Ky raport hulumtues mbi ndotjen e tokės bujqėsore, ėshtė pėrfunduar nė janar tė kėtij viti nėn mbikėqyrjen e profesorit Wolfgang Spyra.

Tė gjeturat nga analizat e bėra janė alarmante sa qė rekomandohet sa mė parė kėto fakte tė verifikohen dhe tė pėrcillen me hulumtime shkencore pėr tė evituar trazirat e mundshme sociale.

EULUP ka dėshmuar kontaminimin e tokės bujqėsore, mbi normat e lejuara, me metale tė rėnda, nė veēanti krom, nikel, plumb, zink dhe arsenik. Koncentrimi i lartė i kėtyre ndotėsve thuhet se ėshtė nė tė gjithė Kosovėn.

http://www.kosova.com/artikulli/79318
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.2.2012, 22:45   77
Citim:
Raporti pėr tokėn e alarmon OEK-un

Oda Ekonomike e Kosovės nė emėr tė 15 000 ndėrmarrjeve anėtare shpreh shqetėsimin e thellė nė lidhje me raportet qė i cilėson joprofesionale mediale pėr gjendjen e tokės bujqėsore nė Kosovė, tė bazuara nė njė raport po ashtu joprofesional sipas OEK-ut tė projektit “EULUP”.

Ky raport e cilėson tokėn bujqėsore tė helmuar dhe me rrezik pėr kultivim tė kulturave tė ndryshme bujqėsore. Toka si njė input i rėndėsishėm nė zinxhirin prodhues dhe kultivues tė shumė produkteve reflektohet nė masė tė madhe nė cilėsinė e produkteve finale, prandaj raporti i fundit bie ndesh me realitetin e 3 vjetėve tė fundit, ku prodhuesit kosovar kanė arritur rezultate tė jashtėzakonshme nė eksportimin e produkteve bujqėsore cilėsore nė tė gjitha tregjet e rajonit dhe BE-sė, tė certifikuar me tė gjitha standardet ndėrkombėtare pėr sigurinė dhe cilėsinė e ushqimit pėrfshirė edhe “Global Gap” dhe “HACCP”.

Njė raport profesional kėrkon vlerėsimet e laboratorėve, argumentet shkencore, hipotezat e verifikuara dhe rekomandimet konkrete.

“Raporti i projektit “EULUP”, nuk e plotėson asnjėrin nga kėto kritere dhe si i tillė nuk i kontribuon pėrmirėsimit tė gjendjes aktuale, por vetėm dėmtimit tė imazhit tė Kosovės qė nė masė tė madhe ėshtė dėmtuar me vite nga raporte “ndėrkombėtare” tė bazuara nė percepcion e jo nė argumente. Kosova ka nevojė pėr njė analizė gjithėpėrfshirės tė ndotjes sė ambientit dhe nė konform tė saj tė marr masa radikale pėr reduktim tė ndotjes, mirėpo kjo tė mos shėrbejė tė lėshohen informata alarmuese dhe shkatėrruese pėr ekonominė e vendit”, thuhet nė reagimin e OEK-ut.

“Ėshtė shqetėsuese qė nė kėtė raport janė atakuar mu ato produkte nė tė cilat ėshtė investuar mė sė shumti nė transferin e teknologjisė, sistemit “know –how”, pėrvojat mė tė avancuara evropiane dhe kėto produkte kanė filluar tė promovojnė vlerat e Kosovės, pėrmirėsimin e imazhit, efekt pozitiv ekonomik dhe inkurajues pėr sektorin e bujqėsisė. OEK-u pėrkrah MBPZHR-nė, MAPH-nė dhe Komisionin Evropian nė adresimin e drejtė dhe gjithėpėrfshirės tė kėsaj ēėshtjeje, bazuar nė ekspertizė shkencore”, thuhet nė reagim.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/r...-alarmon-oekun
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2012, 21:53   78
Citim:
Homoseksualėt, nė Shqipėri 5-8 % e popullsisė, martesa e tyre e ndrydhur

TIRANĖ- Sipas njė raporti tė ko misionerit pėr tė Drejtat e Njeriut nė KiE, Dennis Van der Veur, numri i personave qė pėrfaqėsojnė komunitetin LGBT (lesbike, gay, biseksual, transgjinor) nė Shqipėri varion nga 5 deri nė 8 pėr qind.

Kjo shifėr llogaritet tė jetė e njėjtė edhe pėr vendet e tjera tė Ballkanit. Sipas Anachiara Cerri, shefe e sektorit tė LGBT pranė KiE, martesa e homoseksualėve nė Shqipėri ende ėshtė e ndrydhur.

Sipas saj, edhe nėse kjo duhet tė ndodhė nė njė celebrim zyrtar, duhet qė vendet nga vijnė partnerėt tė kenė baza tė forta ligjore.

http://www.balkanweb.com/analiza/268...hur-81065.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.2.2012, 21:42   79
Citim:
Reagim i Agjencisė sė Ushqimit dhe Veterinarisė

Prishtinė, 9 shkurt 2012 - "Agjencia e Ushqimit dhe Veterinarisė ka argumente jashtėzakonisht tė qėndrueshme pėr tė dėshmuar sigurinė e produkteve ushqimore dhe garantuar njė kontinuitet tė aktiviteteve pėr tė siguruar popullatėn e gjerė pėr monitorimin e ushqimit sa i pėrket metaleve tė rėnda, mbetjeve dhe kemikaljeve tė ndryshme me qėllim tė pengimit tė prezencės sė tyre nė zinxhirin ushqimorė. Prandaj, konstatojmė se raporti i lexuar nė shtyp nuk ėshtė i qėndrueshėm sa i pėrket mbetjeve tė rrezikshme nė ushqimin aq mė pak 'rrezikut pėr vdekje' tė konsumatorit kosovar". Kėshtu thuhet nė reagimin e Agjencisė sė Ushqimit dhe Veterinarisė ndaj pretendimeve se toka e Kosovės ėshtė e kontaminuar

Sipas njė komunikate Agjencia e Ushqimit dhe Veterinarisė thotė se qysh nga viti 2006 pėrpilon Planin Nacional tė Mbetjeve me tė cilin analizohen produkte me prejardhje shtazore nė prezencė tė mbetjeve nga kemikaljet e ndryshme tė cilat eventualisht mund tė gjenden nė ambientin ku qėndrojnė dhe ushqehen kafshėt shtėpiake tė cilat pėrdoren pėr ushqim si dhe mbetje tė barėrave tė cilat mund tė shfrytėzohen pėr mjekimin e kafshėve apo ndihmojnė nė preventivėn e sėmundjeve tė kafshėve dhe rritjen e prodhimtarisė bujqėsore.

AUV ka kontakte tė rregullta me zyrtarėt e KE dhe me projekte tė ndryshme tė Bashkimit Evropian dhe gjatė vitit 2010 pėr herė tė parė Agjencia e Ushqimit dhe Veterinarisė ka pasur edhe misionin pėr vlerėsimin e Planit tė Monitorimi tė Mbetjeve nga ana e Zyrės pėr Ushqim dhe Veterinari (FVO) nga Komisioni Evropian me qėllim tė vlerėsimit tė vetė planit,metodave tė hartimit dhe zbatimit tė tij si dhe kapacitetet dhe pėrgatitjet profesionale tė burimeve njerėzore lidhur me Monitorimin e Mbetjeve.

Komentet dhe sugjerimet e misionit janė nė pėrmbushje e sipėr me qėllim tė pėrsosjes sė planit si dhe pėrfitimit tė tė dhėnave sa mė tė sakta.

http://www.kosova.com/artikulli/79438
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2012, 18:30   80
Citim:
BE fonde Kosovės si “Republic of Serbia”

Kosovės asgjė nuk po i ndihmon nė krijimin e marrėdhėnieve bilaterale me Bashkimin Evropian, as marrėveshjet me Serbinė tė arritura nė Bruksel, as deklarimet e shpeshta tė zyrtarėve evropianė e vendorė se “Kosova ka perspektivė evropiane”.

Nė fakt, zyrtarėt serbė rregullisht deklarohen se rruga e vetme pėr Kosovėn drejt BE-sė kalon pėrmes Serbisė, dhe duket sikur ata kanė tė drejtė tė paktėn sa u pėrket fondeve evropiane.

Nė dokumentet zyrtare, pėrfshirė edhe ato qė janė publike dhe gjenden nė faqet e internetit tė Komisionit Evropian, pranė fjalės “Pristina” shkruhen inicialet “RS” (Republic of Serbia) dhe mė pas titulli i projektit pėr tė cilin Brukseli ofron pėrkrahje financiare.

Pėrfaqėsuesit e BE-sė nė Kosovė dhe Bruksel nuk kanė qenė nė gjendje qė gjatė sė hėnės tė qartėsojnė ēka nėnkuptojnė kėto iniciale. Sidoqoftė, ato ėshtė shumė lehtė tė deshifrohen marrė parasysh inicialet qė shkruhen nė dokumentet pėr projekte qė i financohen Serbisė, pasi siē mund tė shihni edhe nė foton e publikuar nė “Zėri” …inicialet “RS” pėrdoren krahas Beogradit dhe tė njėjtat edhe krahas Prishtinės.

RS janė inicialet ndėrkombėtare pėr “Republic of Serbia” apo Republika e Serbisė. Dhe pėr tė qartėsuar edhe mė shumė se kėto iniciale janė akronimi i shtetit pranues tė fondeve tė KE-sė, pranė dokumenteve tė projekteve pėr Shqipėrinė krahas emrit tė kryeqytetit, Tirana shkruhet edhe akronimi ndėrkombėtar pėr Shqipėrinė- AL (Albania), ndėrsa nė dokumentet e projekteve pėr Maqedoninė, krahas Skopje (Shkupi) shkruhet MK- pėr Maqedoninė, ndėrsa krahas Podgoricės shkruhet ME pėr Montenegro.

Kėto iniciale janė parė nga “Zėri” nė dokumentet pėr projektet qė financohen nga Komisioni Evropian pėr Kosovėn me numrin e referencės: “EuropeAid/132620/C/SER/XK.”

Ky dokument ofron pėrkrahje pėr sektorin e veterinarisė, mė saktė pėr kontrollimin dhe zhdukjen e sėmundjeve tė kafshėve.

Interesant ėshtė fakti se nė krye tė kėtij dokumenti shkruan qė fjala ėshtė pėr njė projekt pėr Prishtinėn nė Republikėn e Serbisė, ndėrsa pak mė poshtė, te pika qė flet pėr autoritetin kontraktues thuhet: “Bashkimi Evropian, pėrfaqėsuar nga Komisioni Evropian, nė emėr tė dhe pėr llogari tė vendit-shtetit pėrfitues, Prishtina, Kosovo”.

Brukseli deri mė tash ka treguar se shumė mė shumė e ka pasur problem pėr vete pėr mėnyrėn se si duhet ta trajtojė Kosovėn, sidomos pėr shkak tė mungesės sė unitetit mes 27 shteteve tė BE-sė, pesė prej tė cilave refuzojnė ta njohin Kosovėn si shtet. Pėr kėtė arsye, qė prej shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, nė dokumentet qė vinin nga Brukseli pėr Kosovėn p.sh. nė Raportet e Progresit specifikohej se dokumenti bėn fjalė pėr njė vend qė BE nuk ia paragjykon statusin dhe tė cilin e trajton nė kuadėr tė Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.

Kjo ėshtė padyshim hera e parė qė dokumentet qė flasin pėr Kosovėn, vendi trajtohet si pjesė e Republikės sė Serbisė, ndonėse nuk ėshtė hera e parė qė dokumentet evropiane shkaktojnė huti rreth qėndrimit tė BE pėr Kosovėn.

Mė 6 mars, “Zėri” ka raportuar pėr njė ofertė (tender) tė BE-sė, e cila ofrohet pėr Kosovėn derisa pėr implementimin e saj Brukseli e ka ndarė Kosovėn aty ku kosovarėve iu dhemb mė sė shumti, veri. Kjo ofertė e Komisionit Evropian fliste pėr rritjen e kualitetit tė prodhimeve bujqėsore dhe mbrojtjen e ambientit, ndėrsa realizimin e tij e kishte ndarė veēantė pėr Kosovėn dhe veēantė pėr “Kosovėn e pjesės veriore tė lumit Ibėr”.

Atėkohė ministrja e Integrimeve evropiane, Vlora Ēitaku i kishte thėnė “Zėrit” se projektet e BE-sė “assesi nuk duhet bėrė duke e trajtuar ndaras veriun, nga pjesa tjetėr e Kosovės”.

Pėrfaqėsuesit evropianė nė anėn tjetėr megjithėse kishin reaguar kundėr shkrimit tė gazetės, nuk e kishin hedhur poshtė fare shqetėsimin pėr ndasi territoriale tė Kosovės, diēka qė tė paktėn nė deklarime politike e hedhin poshtė edhe pėrfaqėsuesit politikė tė BE-sė.

http://www.zeri.info/artikulli/1/1/4...lic-of-serbia/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.