Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.1.2008, 13:46   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Z2: Pushtuesit sllavė shkatėrrojnė zbulimet ilire, Tirana hesht


Citim:
Bardhyl Berberi / 06-01-2008

Emri:  shkmq.jpg
Shikimet: 653
Madhėsia:  7,6 KB
Arkeologėt maqedonas po shkatėrrojnė dėshmitė historike tė vazhdimėsisė iliro-shqiptare. Nė Kalanė e Shkupit, ku sė fundmi janė zbuluar vendbanime ilire dhe shumė objekte qė dėshmojnė se ky territor ėshtė banuar nga fise ilire, arkeologėt po pėrdorin njė metodė tė pa pėrdorur ndonjėherė gjatė gėrmimeve arkeologjike tė kėtij lloji. Po gėrmohet me buldozerė, gjė qė rrezikon shkatėrrimin e objekteve, ndėrsa nė njė tjetėr zonė arkeologjike ilire, nė Pllaoshnik tė Ohrit, qeveria maqedone financon ndėrtimin e njė universiteti, duke shkatėrruar tė tjera dėshmi historike.

Prej gjashtė muajsh nė kalanė e Shkupit vazhdojnė gėrmimet arkeologjike sipas njė projekti dy vjeēar tė financuar nga qeveria e Maqedonisė. Njė projekt qė kushton2 milionėe 250 euro, ku vetėm nė pjesėn e parė tė punimeve janė vėnė nė dispozicion 950 mijė euro. Janė duke punuar mbi 300 specialistė dhe ēuditėrisht tė gjithė maqedonas.

Mungesa e specialistėve nga Shqipėria apo Kosova u shoqėrua me reagime nga ana e lėvizjes "Zgjohu" nė Maqedoni, e cila zhvilloi njė numėr tė madh protestash, drejtuar ministrit tė Kulturės dhe trupit Diplomatik nė Maqedoni. Ata kėrkuan qė nė gėrmimet arkeologjike nė kalanė e Shkupit tė ketė arkeologė nga Shqipėria dhe Kosova pasi nė kėtė territor, qė nė kohėt mė tė lashta janė gėrshetuar shumė kultura dhe kanė jetuar fiset ilire tė dardanėve. Ēka u vėrtetua qė nė ditėt e para tė gėrmimeve, ku u zbulua shtėpia ilire dhe objekte tė tjera ilire, tė cilat datonin me shek. III p.e.s.

Por kjo kėrkesė e Lėvizjes "Zgjohu", e cila pėrbėhet nga shoqėria civile shqiptare nė Maqedoni, nuk u mor parasysh dhe kėrkimet u zhvilluan vetėm maqedonasit. Shumė shpejt, fill pas zbulimit tė shumė objekteve ilire nė Kalanė e Shkupit, pikėrisht nė kėtė zonė me vlera tė veēanta, Drejtori i Trashėgimisė Kulturore tė Maqedonisė, Pasko Kuzmank, duke shfrytėzuar dhe paaftėsinė e drejtuesve tė Ministrisė sė Kulturės nė Maqedoni, filloi tė kryejė kėrkime nė kėtė zonė me buldozer.

Kur ka parė kėtė situatė dramatike, kundėr ēdo kriteri tė kėrkimit arkeologjik, historiani Ramiz Avdyli ka shprehur menjėherė shqetėsimin e tij. "Nuk mund ta fsheh tmerrin qė kam pėrjetuar, kur kam parė gėrmime vandaliste qė nuk zbulonin kulturėn e lashtė, por e shkatėrronin atė", - tha pėr "Shekullin" Avdyli. Tė njėjtat skena makabre tė shkatėrrimit tė gėrmimeve arkeologjike ka parė para pak ditėsh edhe Drejtori i Institutit tė Arkeologjisė sė Shqipėrisė z Myzafer Korkuti. "Kjo ėshtė e tmerrshme. Kėto kėrkime me buldozerė janė shumė larg standardeve arkeologjike. Kjo mėnyrė largon objektet nga orgjinaliteti", - tha ai.

Sipas prof. Korkutit, kjo punė qė kanė bėrė kolegėt e tij maqedonas pėr gjashtė muaj, normalisht bėhet pėr 10 vjet me studiues tė shkollave tė ndryshme dhe kjo ėshtė normale nėse kėrkon tė zbulosh artefakte. "Nė Maqedoni me kėtė metodė janė shkatėrruar krejt kėto vlera unikale tė lashtėsisė", - vazhdon Korkuti. Nė bazė tė konventave ndėrkombėtare qė i ka nėnshkruar edhe Maqedonia, nuk lejohen kėrkime arkeologjike, pa studiues tė fushave tė ndryshme dhe tė shkollave tė ndryshme.

Ndėrkaq, Ministri i Kulturės sė Maqedonisė, Arifikmet Xhemaili, mundohet tė qetėsojė situatėn. "Arkeologėve nuk iu pėlqeu metodologjia e punės dhe kjo nuk ėshtė njė vėrejtje kapitale, por vetėm metodologji qė mund tė pėrmirėsohet nė tė ardhmen",- theksoi ai .

Ndėrkohė nė lokalitetin Pllaoshnik tė Ohrit qeveria maqedonase ka dhėnė 6 milionė euro, pėr tė ndėrtuar njė universitet. Ajo njihet si njė zonė e njohur arkeologjike, ku kanė jetuar Desaretėt (fis ilir ) dhe ku janė zbuluar shumė objekte arkeologjike. Burime pranė ekzekutivit, thonė se "ndėrtimi i Universitetit do tė bėhet aty, pasi ėshtė pjesė e parėndėsishme arkeologjike".

"Ne historianėt shqiptarė nė Maqedoni dyshojme se qeveria e Maqedonisė nuk ka synim me anėn e gėrmimeve qė tė nxjerri tė vėrtetėn por tė shbėjė kulturėn iliro- arbėrore nė Kalanė e Shkupit. Jo pa qėllim ajo pengon tė marrin pjesė nė gėrmime arkeologėt nga Shqipėria dhe nga Kosova. Ata morėn njė mėsim tė mirė nga kalaja e Ohrit, ku u zbulua se Ilirėt dhe Dardanėt kanė qėnė kėtu", - thotė historiani Ramiz Avdyli.

Ndėrkohė qė edhe kryetari i shoqatės sė Historianėve nė Maqedoni, Nebi Dervishi, mbėshtet tė njėjtėn ide. "Qeveria e Maqedonisė ka dhėnė njė buxhet tė majmė pėr gėrmime arkeologjike, por me buldozerė dhe qėllimi ėshtė jo tė zbulohet kultura e lashtė ilire, por tė shkatėrrohet ajo kulturė qė toka e ka ruajtur pėr mijėra vjet. Vetėm shkenca arkeologjike e Maqedonisė pėrdor buldozerė pėr zbulime arkeologjike. Ėshtė e qartė, kėto kėrkime kanė si qėllim qė tė zhbėjnė historinė", - ka theksuar ai pėr gazetėn "Shekulli".

http://shekulli.com.al/news/53/ARTIC...008-01-06.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2010, 19:40   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Kalaja e Shkupit gėrmohet me ekskavator

Shfarosja e elementit shqiptar nga kryeqendra e Maqedonisė vazhdon nė mėnyrė tė pamėshirshme. Brenda 3-4 ditėve tė fundit, pa shumė zhurmė, larg mediave, me ekskavatorė ėshtė gėrmuar pjesa veri-lindore e Kalasė sė Shkupit, e cila nuk ishte prekur deri mė tani.

“Askund nė botė nuk ndodh qė gjurmime arkeologjike tė bėhen me ekskavatorė. Nė mėnyrė vandale po shkatėrrohen shtresa tė tėra tė kulturės materiale sė periudhės sė antikitetit (ilire)”, alarmon historiani Skender Asani.

Gjatė gjurmimeve tė cilat janė bėrė javėn e kaluar ende duken gjurmėt e ekskavatorit. Nė kėtė pjesė sipas interpretimeve tė shkencėtarėve nė vitin 1953 dhe 1967 ekzistojnė shtėpi tė bronzit qė i pėrkasin etnokulturės ilire (dardane).

Arkeologu dhe historiani kroat Zhivoin Vinēiē nė vitin 1953 kishte vėrtetuar se shtėpitė nė kalanė e Shkupit janė ilire-dardane.

Po ashtu edhe gjatė gėrmimeve nė periudhėn 2006-2008 u gjet shtėpia dardane dhe mė pas kjo pjesė e kalasė nuk u hulumtua mė tepėr. Veprimi i tanishėm i shėmtuar i arkeologėve maqedonas ėshtė konsideruar edhe mė i dėmshėm se projekti “Shkupi 2014”.

“Projekti ‘Shkupi 2014’ nuk ėshtė asgjė nė krahasim me atė qė ka ndodhur nė 3-4 ditėt e fundit nė Kalanė e Shkupit. Pėr 3 mijė vjet i qėndruan pėrballė pushtuesve tė ndryshėm, kurse tani pėr fat tė keq po asgjėsohet pa asnjė pikė pėrgjegjėsie njė pjesė e etnokulturės ilire-shqiptare”, tha Asani.

Historianėt kanė kėrkuar qė menjėherė tė ndėrpritet kjo ofensivė e arkeologėve maqedonas dhe tė jepet llogari.

Kjo nuk ėshtė hera e parė qė buldozerėt gėrmojnė nė Kalanė e Shkupit. Edhe dy vjet mė parė, buldozerėt ishin nė kala pėr tė “ndihmuar” arkeologėt.

Arkeologu nga Shqipėria, Myzafer Korkuti, kur e pa buldozerin nė kala, vuri duart nė kokė dhe tha: O Zot, si ėshtė e mundur. Megjithatė arkeologėve maqedonas tė cilėt vijnė qė tė gjithė nga shkolla ruse kjo gjė nuk i pengon dhe sėrish kanė marrė buldozerin pėr tė gėrmuar (shkatėrruar) sa mė shpejt dhe sa mė shumė kulturėn ilire, gjė qė sigurisht ėshtė edhe synimi i tyre.

Historianėt pohojnė se Kalaja nė Shkup ėshtė 4 mijė vjet e vjetėr duke filluar nė kohėn e Neolitit para erės sonė, nė periudhėn e bronzit dhe mesjetės.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/3964.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2010, 19:42   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Atje s'ka arkeologė shqiptarė pikė sė pari! Veē kėsaj duhet tė ngrihet rinia sa s'ėshtė vonė, se ndryshe nuk dėgjojnė plehrat shqipfolėse nė qeveri.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.5.2010, 16:25   4
Citim:
Gėrmime tinėzare nė Kalanė e Shkupit

Shkup, 6 maj – Pala shqiptare ka alarmuar se faktet pėr gjetjet arkeologjike nė Kalanė e Shkupit po shtrembėrohen. Kjo, sipas tyre, me qėllimin pėr tė zhbėrė kulturėn ilire.

Arkeologėt shqiptarė theksojnė se gėrmimet e bėra para dy vjetėsh janė lėnė anash. Pėrderisa njėjtė po veprohet edhe nė gėrmimet qė kanė rinisur. Madje kėsaj radhe, sipas tyre, ato po bėhen nė fshehtėsi.

Skėnder Asani nga Shoqata e Historianėve Shqiptarė, thotė se autoritetet maqedonase kėtyre gėrmimeve i kanė dhėnė konotacion politik. Nė anėn tjetėr drejtori i Drejtorisė pėr Mbrojtjen e Trashėgimisė Kulturore, Pasko Kuzman, nuk ka dashur qė tė prononcohet lidhur me kėtė ēėshtje.

“Kėto gėrmime qė u bėnė nė Kalanė e Shkupit nuk kanė pėrcjellje normale pasi qė ky gėrmim ka marrė konotacion politik dhe ka pėr qėllim zhbėrjen e kulturės sė lashtė ilire, duke i dhėnė mesjetės kahe sllave”, ka thėnė Asani.

Sipas tij, ka dėshmi se gėrmimet arkeologjike janė bėrė nė mėnyrė tė padrejtė. Pėrdorimi i buldozerėve nė gėrmime, sipas tij, ėshtė vetėm njė fakt qė e dėshmon kėtė. Gjithashtu sipas Asanit, ato nuk janė bėrė nga shkencėtarėt, por nga njė ekonomist, siē ėshtė kryeministri Nikola Gruevski.

Gėrmimet e radhės vazhduan edhe kėtė vit, por pėr dallim nga ato tė para dy vjetėve, kėto tė fundit janė zhvilluar nė heshtje dhe pėr disa ditė me buldozer ėshtė gėrmuar pjesa verilindore - ku mė parė janė gjetur shtresa tė neolitit, bronzit tė vonshėm, kur ishte edhe formimi kulturės ilire.

“Pėr fat tė keq, edhe kėsaj radhe nuk kemi pjesėmarrės shqiptarė dhe gėrmimet zhvillohen nė mėnyre etnocentrike dhe dihet se ēka do tė arrihet nė fund”, ėshtė ankuar Asani.

Sipas Ismail Krifcės nga lėvizja “Zgjohu”, kėto janė gėrmimet e treta me radhė qė bėhen dhe pėrveēse nga mediumet “ne nuk jemi tė informuar pėr asgjė se ēka ėshtė gjetur dhe ēka do tė gjendet”.

“Kam informata se nė kėto gėrmime tani nuk ka asnjė arkeolog shqiptar. Pra, mė shqetėsuese ėshtė fakti se kėto gėrmime po bėhen me buldozer dhe duke marrė parasysh se gėrmimet duhet tė bėhen nė mėnyrė shumė precize, ku kėrkohet vėmendje. Nė kėtė mėnyrė me buldozer ata mbledhin gjithēka dhe shumė gjėra fshehin. Pasko Kuzman e ka treguar veten se ēdo gjė qė nuk i takon Maqedonisė do t’i fshehė nė favor tė tij”, ka thėnė Krifca.

Madje Asani, nga Shoqata e Historianėve, iu drejtua me apel subjekteve politike shqiptare qė tė bėjnė presione me qėllim qė tė ruhet kultura ilire.

”Apeloj te tė gjithė shqiptarėt dhe subjektin politik shqiptar qė tė bėjnė presion qė nė kėto ekspedita tė hyjnė edhe shkolla tė tjera qė janė njohės tė kulturės sė lashtė ilire, sepse ne do tė jemi bashkėfajtorė pėr zhbėrjen e etnokulturės ilire“, ka thėnė Asani.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,20563
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.11.2010, 09:53   5
Citim:
Edhe shqiptarėt pjesė e gėrmimeve arkeologjike

Partitė shqiptarė nė Maqedoni disa herė kanė shprehur revoltėn pėr mospjesėmarrjen e duhur tė shqiptarėve nė gėrmimet arkeologjike nė Maqedoni.

Kjo pėr faktin se, nė mungesė tė tyre mund tė ndodhė manipulimi ose shtrembėrim i kulturės sė lashtė ilire nė kėto anė.

Lidhur me kėtė, zėvendėskryeministri i Maqedonisė, Abdilaqim Ademi tha se, qeveria tė cilės i takon ai do tė bėjė ēmos tė punėsojė arkeologėt e rinj shqiptar, pėr ta pėrmirėsuar gjendjen nė kėtė drejtim.

"Nė Maqedoni ka pak shqiptarė arkeologė, por kėtė vit kanė diplomuar pesė arkeologė. Vlerėsoj se nė tė ardhmen ata duhet t'i punėsojmė nė Muzeun e Maqedonisė, me qėllim qė edhe ata tė pėrfshihen nė gėrmimet arkeologjike, tė cilat po realizohen nė shtet", tha Ademi.

Kėto komente ai i bėri pas njė takimi me udhėheqėsit e Shoqatės sė Historianėve Shqiptar nė Maqedoni.

Zėvendėskryetari Ademi informoi se kanė biseduar pėr projektet e pėrbashkėta, tė cilat nė tė ardhmen do tė mund t'i kenė Sekretariati pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit dhe Shoqata e historianėve shqiptarė nė Maqedoni.

Sipas tij, kjo Shoqatė ka dhėnė kontribut tė madh pėr aktivitetet nė Maqedoni, posaēėrisht pėr ngjarjet tė cilat janė tė lidhura me historinė shqiptare. Ademi theksoi se ka garantuar pėrkrahje tė projekteve tė Shoqatės tė historianėve shqiptarė nė Maqedoni. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...7b9f6963a&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2011, 18:07   6
Citim:
Sllavėt po pėrvetėsojnė trashėgiminė iliro-shqiptare

Lėvizja Zgjohur thotė se, Ekspedita ndėshkuese kundėr trashėgimisė iliro shqiptare tė Shkupit dardan dhe pėrpjekjet pėr tė pėrvetėsuar kulturėn shqiptare tė turboarkeologut Pasko Kuzman nuk kanė tė ndalur.

“Pasiguria profesionale e Kuzmanit e bėn atė paranoik, tė rrezkishėm dhe ne kemi paralajmėruar pėr kėtė qysh nė vitin 2007 kur filluan gėrmimet pėrjashtuese dhe politike nė Kala tė cilat me plan djallėzor i paraprinė proektit Shkupi 2014.Asnjė ekspedite mbi toke ilire nuk duhet tė ndėrmirret pa pėlqimin e shqiptarėve sepse ne jemi trashėguesit e atij civilizimi”, deklaroi kreu i Lėvizjes Zgjohu, Artan Grubi.

Ai tha se, shqiptarėt nuk mohojnė civilizimet tjera dhe kulturat e ndryshmet.

“Nuk mohojmė nė asnjė ēast qė civilizime tjera dhe kultura tė ndryshme kanė kaluar nė keto troje dhe duhet qė rrjedhimisht tė njihen edhe ato, por gjithnjė pranė asaj mė tė lashtės nė kėto troje, civilizimit ilir”, shtoi Grubi. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...e0e123401&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.2.2011, 14:26   7
Citim:
Stipēeviē: Tė mos zhduken gjurmėt ilire nė Kalanė e Shkupit

Akademik Aleksandėr Stipēeviē, arkeolog, ilirolog e ballkanolog i mirėnjohur, nė njė intervistė pėr agjencinė e lajmeve INA ndėr tė tjera flet edhe pėr incidentin e sė dielės nė Kalanė e Shkupit.

I pyetur konkretisht pėr ndėrtimin e objektit kishtar nė Kala, pėr atė se si duhet mbrojtur ky lokalitet, ku janė lokalizuar vendndodhje dhe prova tė kulturės sė hershme materiale ilire, ai ėshtė shprehur se lokaliteti arkeologjik nė fjalė medoemos duhet mbrojtur.

“Kjo ėshtė njė storje e ngatėrruar dhe secili rast ėshtė i veēantė. Nėse gjatė ndėrtimit tė diēkaje, haset nė lokalitet arkeologjik, sė paku tek ne, e ashtu ėshtė nė tėrė Evropėn dhe mbarė botėn, ai qė drejton punimet, menjėherė ndėrpret punimet dhe fton arkeologėt dhe nė llogari tė vet, me mjetet e veta duhet ti paguajė arkeologėt qė tė hulumtojnė atė lokalitet. Mirėpo, sipas tij kjo ka tė bėjė se pėr ēfarė lokaliteti bėhet fjalė dhe pėr ēfarė gjetje.

“Unė kam parė nė Bolonja, njė rast shumė interesant. Nė sheshin kryesor nė Bolonja, kanė rrėmuar pėr tė ndėrtuar njė pasazhė (kalim) nėntokėsor dhe kanė hasur nė njė mur tė vjetėr. Atėherė janė gjetur nė gjendje tė palakmueshme, se a duhet ta shkatėrrojnė atė apo jo. Mirėpo, ekzistojnė ligje qė ndalojnė shkatėrrimin e murit mjaft mirė tė ruajtur dhe ata kanė gjetur zgjidhjen. Ėshtė arritur nė pėrfundim qė ai lokalitet, ai mur, tė mbulohet me njė xham tė trashė, nėpėr tė cilin edhe mund tė ecet. Ata aq mirė e kanė ruajtur, sa qė tė gjithė ata qė kalojnė atypari, nėpėr kėtė monument- e shohin murin e lashtė, por nuk mund ta dėmtojnė”, thotė Stipceviē.

Ai ka folur edhe pėr rastin nė kishėn e Shėn Pjetrit nė Romė. Kur e kanė ndėrtuar kėtė kishė tė madhe, katedralen e Shėn Pjetrit, ata kanė hasė nė monumente mė tė vjetra, sepse nė Romė, kudo qė tė rrėmoni, do tė hasni nė monumente tė vjetra romake bile edhe etologjike, qė janė edhe mė tė vjetra. Ata, pėr ta ruajtur kėtė, e kanė bėrė njė ambient pėrpara kishės dhe nėse dėshironi me e pa atė, duhet tė hyni nė nėntokė, qė tė shihni gjetjet e tilla arkeologjike.

Me fjalė tė tjera, thotė Stipēeviē, nėse ajo ėshtė me vlerė, qė duhet ruajtur, atėherė duhet vepruar nė atė mėnyrė qė ato fonde arkeologjike tė mbulohet me xham, qė tė ruhen ato elemente arkeologjike dhe tė mbulohen me njė xham tė trashė e mbi tė, mund tė ndėrtohet nėse duan edhe pallate prej 100 kateve.

“Kjo duhet ruajtur, sepse ajo qė shkatėrrohet njėherė, kurrė mė nuk mund tė riparohet dhe asnjė fotografi nuk mund tė paraqesė atė qė ėshtė me vlerė. Nė rend tė parė ne nuk dimė se ēfarė do tė mundėsojė teknologjia e re, nė hulumtimet qė do tė bėhen nė objekte tė tilla, prandaj duhet ruajtur dhe duhet lėnė ardhmėrisė qė tė hulumtohen ashtu si mund tė hulumtohen. Ne sot dimė se njė sėrė tė dhėnash merren nga shtresat dhe shtresimet nėse janė tė ruajtura, si ato parahistorike, historike etj”, shprehet Stipēeviē.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=12&id=104855
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2011, 22:00   8
Citim:
Kundėrshtohet regjimi i vizitave nė Kala

‘Nuk ka logjikė qė Kalaja e Shkupit tė vendoset nėn siguri tė shtuar. Kėshtu deklaroi kryetari i komunės sė Ēairit Izet Mexhiti. Pėr vendimin e Drejtorit tė Drejtorisė pėr Mbrojtjen e Trashėgimisė Kulturore, qė nė Kala tė hyhet me leje speciale si dhe tė paguhet njė takstė hyrjeje, Mexhiti tha se nesėr do tė bisedojė drejtpėrdrejtė me Pasko Kuzman.

Sipas Mexhitit gjithė mosmarrėveshjet rreth Kalasė sė Shkupit tani janė mbyllur. Nuk ka incidente dhe nuk ka nevojė pėr rritje tė sigurisė nė kėtė objekt.

“Nuk shoh asnjė logjikė qė kalaja, si objekt tė trajtohet me mėnyrė tė veēantė. Andaj nesėr kemi njė takim me Pasko Kuzmanin dhe do tė shqyrtojmė kėtė situatė, mirėpo unė personalisht nuk shoh arsye aty, qė tė ketė njė siguri tė veēantė pėrveēse gjatė ndėrtimit tė kėtyre tre objekteve normal kėrkohet trajtim i veēantė sepse lėvizja e qytetarėve mundė tė krijojė probleme pėr ata qė punojnė”, tha Izet Mexhiti kryetar i komunėn e Ēairit.

Mbyllja e Kalasė sė Shkupit ėshtė veprim qė nuk korrespondon as me interesat e qytetarėve dhe as me interesat e turizmit nė vend, vlerėson RDK-ja opozitare duke komentuar vendosjen e taksave hyrėse pėr vizitė nė Kala. Deputeti Izet Zeqiri, thotė se nuk shikon qėllim tė mirė nė vendimin e Pasko Kuzmanit. Sipas tij, kėto vendime shkojnė nė dėm tė tė gjitha kulturave tė tjera nė vend.

“Ne mendojmė se kjo mund tė jetė njė skenar apo njė mbyllje e Kalasė pėr ndėrmarrjen e ndonjė ekspedite tė re nga ana e drejtorit pėr mbrojte tė trashėgimisė kulturore i cili me veprimet e tij janė kėto vitet e fundit po forcon trungun historik maqedonas nė dėm tė kulturave tė tjera “, tha Izet Zeqiri deputet i RDK-sė.

Vėnia e taksave pėr hyrje nė Kala ėshtė e pa pranueshme dhe e pakuptueshme edhe pėr organizatėn joqeveritare “Zgjohu”. Ismail Krifca ėshtė kategorik , dhe deklaron se Kalaja e Shkupit ėshtė e tė gjithė qytetarėve dhe se nuk ka nevojė pėr shpenzime apo taksa pėr ta vizituar atė.

“Tani dėgjojmė se eksiton njė mundėsi se hyrja nė kala, tė paguhet me biletė. Ajo ėshtė trashėgimia e paraardhėsve tanė ilirė qė nė kanė lėnė. Ajo i vjen sikur banesėn qė mė dhuron baba im, unė tė paguaj qira. Kjo ėshtė e papranueshme dhe e pakuptueshme. Edhe pse ndoshta nė botė ekzistojnė vende ku paguhet, por jo nė hyrje tė kalasė”, tha Ismail Krifca drejtor i bordi drejtues ‘Zgjohu’.

Drejtori i Drejtorisė pėr Mbrojtjen e Trashėgimisė Kulturore tha dje pėr ALSAT-M se, edhe pse forcat e sigurisė janė tėrhequr pra tre javėsh nga Kalaja e Shkupit, vizitat do tė janė tė kufizuara. Tani sipas rregullave tė drejtorisė qė ai drejton, pėr tė hyrė brenda nė Kala nevojitet njė leje speciale si dhe vizitorėt, nė tė ardhmen, tė mund tė paguajnė njė taksė hyrėse.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/96307.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.7.2012, 23:59   9
Citim:
Kalaja ilire e Preshevės, si po serbizohet

PRESHEVE- Lart mbi Preshevė, nė njė kodėr ndanė saj, gjendet Kalaja e Preshevės. Nga qendra e qytetit nuk e shquan dot me sy, e pėr tė vajtur deri lart, nuk ka rrugė tė asfaltuar. Nė fakt, nuk ka as njė rrugė tė mirėfilltė kėmbėsorėsh. Duhen 25 - 30 minuta ecje normale qė tė ngjitesh, nėpėr do shtigje tė rrethuara nga shkurret, bari i thatė, e hera - herės edhe ferrat. Mėsuesi i historisė nė gjimnazin e qytetit, Qenan Ferati, ėshtė i pari qė na flet pėr tė. Mė shumė se dy a tri herė nė vit, ai i ngjitet tatėpjetės sė kodrės dhe del deri nė kala.

I nxehti pėrvėlues i korrikut e bėn mė tė gjatė rrugėn, megjithatė, ia vlen tė kėrkosh gjurmėt shqiptare tė njė toke qė prej shekujsh, ėshtė vėnė nė shėnjestrėn e serbizimit tė trashėgimisė. Kėtij synimi nuk i ka shpėtuar domosdo, as ky objekt tejet i rėndėsishėm iliro-dardan. Banorėt e zonės e quajnė thjeshtė kalaja e qytetit tonė, ndėrsa serbėt prej kohėsh e kanė bėrė si zakon t'i thonė Kalaja e Markut. E jo mė kot! Meqenėse shumica e shqiptarėve tė zonės ėshtė e besimit mysliman, emri Mark qė i takon besimit tė krishterė, i jep kalasė orientimin e ortodoksėve serbė. Asnjė shqiptar nė zonė nuk e pėrdor etiketimin Kalaja e Markut, por kur i pyesim pėr emrin e kalasė, ata na thonė se serbėt e pėrdorin nė kėtė formė.

KALAJA

Ajo zė sigurisht sė paku 1000 metra katrorė hapėsirė, mbase edhe mė shumė. Meqenėse nuk i ėshtė nėnshtruar ndonjė studimi tė plotė dhe nuk ėshtė gėrmuar pėrreth saj apo nė "oborret" e brendshme, ėshtė e pamundur tė pėrcaktosh qartė se deri ku kanė shkuar muret rrethuese. Rreth kalasė ka njė bimėsi deri diku tė dendur me shkurre. Dy vite mė parė ėshtė ēelur njė lloj shtegu qė tė ēon tek kalaja, por nė ditėt e vizitės sonė, kjo mezi dukej. Kalaja aktualisht ka njė mur rrethues qė nuk dihet se deri ku shtrihet me lartėsi rreth 30 m nga toka. Brenda saj ka njė strukturė muri qė shkon nė mbi 3 metra, por ėshtė e paqartė se pėr ēfarė ka shėrbyer. Mund tė vėsh re edhe dy puse uji. Vende-vende muret janė tė rėna dhe gurėt tė hedhur shkujdesur.

Sipas banorėve tė zonės dhe mėsuesve tė historisė, treva e Preshevės nė kohėrat antike ka qenė nėn sundimin romak. Gjatė dyndjeve sllave, nė shekujt VI dhe VII, nė rajonin e Preshevės janė ndėrtuar disa kėshtjella pėr t'u mbrojtur nga barbarėt sllavė. Nuk ka njė datim tė saktė pėr ndėrtimin e kalasė sė Preshevės, por nga studimet e pakta pėr tė cilat flasin banorėt, kalaja e Preshevės ėshtė mė e hershme se shek. VI-VII, kohė nė tė cilėn nė Ballkan erdhėn sllavėt, pra serbėt. Mė herėt qyteti i Preshevės shtrihej rreth e rrotull kalasė, ndėrsa sot ėshtė shtyrė nė njė pjesė tjetėr tė Luginės. Vendbanimi modern ka zbritur nė fushė dhe ėshtė zgjeruar. Gjatė rrugės pėr tu ngjitur nė kodėr-kala, syri tė has nė copėza qeramike, qė shtrihen kodrės tė pashpresa qė arkeologė tė mirėfilltė t'i studiojnė. Mbetjet e muranave dhe mureve mbrojtėse tė kėshtjellės qėndrojnė aty edhe si pėr tė treguar madhėshtinė e dikurshme, ashtu si edhe mjerimin e sotėm kur, tė pastudiuara dhe pa mundėsi studimi fshehin mbase thesare.

Institucionet serbe nuk janė marrė asnjėherė me kėtė kala: As pėr ta studiuar e as pėr ta restauruar. Kjo gjė na konfirmohet nga mėsuesi i historisė, Qenan Ferati. Shtetit serb nuk i ka interesuar ndonjėherė ndriēimi i historisė ilire, as i trashėgimisė prej atij populli nga e kemi ne gjenezėn. Nė fund tė fundit, kjo gjė rivėrteton para tyre, hershmėrinė tonė nė kėto troje, ku ata janė ardhacakė nė shekujt VI-VII. Unaza dhe stoli tjera nga filigranologjia janė gjetur nė katundin e Zhunicės e qė i takojnė kohės sė perandorit August. Nė Zhunicė dhe Preshevė janė gjetur edhe monedha tė po kėsaj kohe (vitet e 35 p.e.s.). Nga qeramika janė zbuluar objekte apo pajisje tė ndryshme qė i takojnė periudhave tė lashta parahistorike rreth 3500 vjet p.e.s.

Dy vite mė parė, Bashkia e Preshevės thoshte se Kalaja e Preshevės ėshtė njė lokalitet jashtėzakonisht i ēmueshėm nė aspektin arkeologjiko-historik, hulumtimi i sė cilės do tė jetė detyrė parėsore e institucioneve arsimore dhe tė kulturės, kurse dimensioni ekonomik i projektit do tė ishte nė varėsi tė vizitorėve tė mundshėm. Nga ana tjetėr nė kėto vite asgjė s'ėshtė bėrė pėr kėtė kala.

http://www.balkanweb.com/kultur%EB/2...het-97686.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.