Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 22.10.2010, 06:51   21
Citim:
Serbia sė shpejti heq vizat pėr Shqipėrinė

Lėvizja e lirė nė rajon, e pagėzuar me emrin “Shengeni Ballkanik”, do t'u mundėsojė qytetarėve tė lėvizin nė tė gjithė vendet e rajonit vetėm me karta identiteti.

Marrėveshja pėr heqjen e detyrimit tė pajisjes me pasaportė tė qytetarėve gjatė udhėtimit nė vendet e Evropės Juglindore pėr herė tė parė ka marrė njė impuls zyrtar gjatė marrjes sė presidencės nga Shqipėria tė iniciativės rajonale pėr emigracionin, azilin dhe refugjatėt, ku presidenca shqiptare e ka pėrcaktuar kėtė si prioritetin numėr njė tė saj.

Nė kuadėr tė kėtij angazhimi, ministri i Brendshėm i Serbisė, Ivica Daēiq informoi ministrin Basha se Serbia do tė kryejė brenda njė kohe tė shkurtėr procedurat pėr heqjen e vizave pėr qytetarėt shqiptarė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=83312
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2010, 20:04   22
Citim:
Podgorica pret Tiranėn qė kufiri tė kalohet vetėm me letėrnjoftime

Ēėshtjen e kalimit tė kufirit vetėm me letėrnjoftim, shqiptarėt nė Mal tė Zi e kanė shprehur tash disa vite, por nė fillim tė kėtij viti kjo kėrkesė iu shtrua ish-ministrit tė Jashtėm shqiptar, Ilir Meta me rastin e vizitės Malit tė Zi.

Siē raporton KosovaLive, edhe Partia Socialdemokratike e Malit tė Zi, partnere e koalicionit qeveritar, qė nė fushatėn elektorale tė zgjedhjeve tė 23 majit nė Ulqin, me njė pompozitet tė theksuar, premtoi angazhimin pėr realizimin e iniciativės pėr kalimin e kufirit nė vendkalimin Sukubinė-Muriqan, midis Ulqinit e Shkodrės, pėrkatėsisht Malit tė Zi e Shqipėrisė.

Mirėpo, kėrkesa nuk ėshtė realizuar as sot e kėsaj dite. Nė kėtė ndėrlidhje, deputeti i Forcės sė Re Demokratike, Genci Nimanbegu pyeti shefin e diplomacisė malazeze, Milan Rocen a janė inicuar aktivitete pėrkatėse tė cilat qytetarėve tė Ulqinit dhe tė Tivarit do t' mundėsonin qė tė kalojnė kufirin nė Sukubinė/Muriqan me letėrnjoftim si dhe a ėshtė aftėsuar ky vendkalim qė tė mundėsojė punėt doganore dhe tė tjera kufitare.

Roqen pėrgjigjet se Ministria e Punėve tė Jashtme tė Malit tė Zi i ka bėrė ftesė qeverisė shqiptare qė tė nisen negociatat mbi qarkullimin kufitar nėpėrmjet kėtij vendkalimi. Shefi i diplomacisė malazeze shton se nė kėtė resor ministror janė nė pritje tė pėrgjigjes sė palės shqiptare.

Ai ka theksuar se vendkalimi kufitar Muriqan/Sukubinė plotėsisht ėshtė i pajisur edhe aftėsuar pėr qarkullim dhe doganim. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...5807b1cde&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2010, 22:27   23
Citim:
Serbia heq vizat per shtetasit e Shqipėrisė

Qeveria e Serbisė ka vendosur qė t’i heqė vizat pėr hyrjen e shtetasve tė Shqipėrisė nė Serbi, ėshtė njoftuar nė gazetėn zyrtare tė Serbisė.

Nė Republikėn e Serbisė mund tė hyjnė pa viza shtetasit e Republikės sė Shqipėrisė, bartėsit e tė gjitha dokumenteve valide tė udhėtimit tė Republikės sė Shqipėrisė, thuhet nė vendimin, tė cilin mė 26 nėntor e ka nėnshkruar zėvendėshefi i qėverisė Ivica Daēiq, ndėrsa hyn nė fuqi njė ditė pas publikimit nė gazetė.

Shqipėria ka hequr vizat pėr shtetasit e Serbisė nė prillin e vitit 2010.

http://www.ina-online.net/Default.as...e0040e03a&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.12.2010, 19:21   24
Citim:
Tirana pėrshėndet Kroacinė pėr tė liberalizuar vizat pėr qytetarėt shqiptarė

Tiranė, 31 dhjetor 2010 - Ministria e Punėve tė Jashtme nė Tiranė pėrshėndeti vendimin e Kroacisė nė mbrėmjen e sė enjtes pėr tė liberalizuar vizat pėr qytetarėt shqiptarė qė hyjnė ose kalojnė tranzit nė kėtė vend.

Diplomacia e Shqipėrisė e pėrshkroi vendimin e Zagrebit zyrtar si nė shėrbim tė "intensifikimit tė shkėmbimeve njerėzore, kulturore, ekonomiko tregtare, etj. dhe do tė sjellė dy popujt tanė mė pranė njėri tjetrit".

Nė bazė tė asaj qė ka vendosur sė fundi qeveria kroate qė nga 1 janari 2011 pėr cilindo qytetar shqiptar qė hyn dhe qėndron deri nė 90 ditė nė Kroaci, ose kur ka synim tė kalimit tranzit nė territorin e saj nuk ka nevojė pėr vizė. E mjaftueshme ėshtė vetėm pajisja me pasaportė biometrike.

Kroacia erdhi tek ky vendim pas njė procesi testues gjatė periudhės verore 2010 kur u aplikua standarti i liberalizimit sezonal tė vizave pėr turistėt nga Shqipėria. Nė fund tė muajit nėntor liberalizimin e vizave pėr Shqipėrinė e shpalli zyrtarisht dhe Serbia.

Ndėrkohė qė nga mesi i kėtij muaji qytetarėt shqiptarė u pėrfshinė sė bashku me ata boshnjakė nė procesin e liberalizmit tė vizave pėr nė zonėn Schengen tė BE sė.

http://www.kosova.com/artikulli/67992
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.3.2011, 21:15   25
Citim:
Maqedoni, Serbi dhe Kroaci vetėm me letėrnjoftime

Lėvizja e lirė e qytetarėve vetėm me letėrnjoftime midis Maqedonisė, Serbisė dhe Kroacisė ėshtė njė nismė e re e ministrave tė Brendshėm tė kėtyre tri vendeve.

Ministrat e Brendshėm tė kėtyre tri vendeve kanė shtruar kėtė ēėshtje nė njė takim tė pėrbashkėt tė zhvilluar nė kuadėr tė konferencės ministrore tė Ministrive tė Punėve tė Brendshme tė vendeve tė Evropės Juglindore.

Ministrat e Brendshėm tė Maqedonisė dhe Serbisė, Gordana Jankullovska dhe Ivica Daēiq kanė ftuar homologun e tyre kroat, Tomislav Karamarko, qė bashkėrisht ti mundėsojnė qytetarėve tė tyre tė kalojnė kufijtė midis tre vendeve vetėm me letėrnjoftime.

Qytetarėt e vendeve tė BE-sė tanimė mund qė tė kalojnė kufijtė e vendeve ballkanike vetėm me njė dokument pėr identifikim personal, andaj tre ministrat e brendshėm propozuan qė kjo mundėsi tė shfrytėzohet edhe nga qytetarėt e tyre.

Lėvizja e lirė vetėm me letėrnjoftime midis Maqedonisė dhe Serbisė do tė realizohet gjatė muajve tė ardhshėm, vetėm me formalizmin e njė marrėveshje ndėrshtetėrore qė pritet tė nėnshkruhet nė Shkup ose nė Beograd.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,18,48686
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2011, 19:35   26
Citim:
Mal i Zi, shqiptarėt: Tirana zyrtare tė mbajė premtimin pėr kalimin me letėrnjoftim

Ulqin, 6 mars 2011, NOA – Shqiptarėt nga trevat e Malit tė Zi i bėjne thirrje qeverisė shqiptare qė t’u lejojė kalimin e kufirit pėrdrejt Shqipėrisė me letėrnjoftim. Duke iu referuar autoriteteve tė Podgoricės tė angazhuara pėr kėtė regjim qarkullimi mes dy vendeve fqinje nėnkryetari dhe deputeti i Forcės sė Re Demokratike, Genci Nimanbegu deklaroi se kjo parti parlamentare kėrkon finalizimin e kėtij premtimi nga qeveritė pėrkatėse.

Sipas tij kjo kėrkesė ėshtė bėrė dy vjet mė parė gjatė vizitės sė ish-ministrit tė Punėve tė Jshtme Ilir Meta nė Malin e Zi.

Nimanbegu rikujtoi se meta kishte premtuar se kjo kėrkesė do tė vihej nė jetė shumė shpejt, ndėrkohė qė sipas tij ende ėshtė njė premtim i pambajtur.

Deputeti Nimanbegu thekson se ende nuk ėshtė marrė asnjė hap qoftė edhe pėr kalimin e studentėve nė pikėn kufitare Sukubinė/Muriqan.

Deputeti Genci Nimanbegu thotė se “Ministria e Jashtme e Malit tė Zi e ka pohuar vėnien nė dijeni tė palės shqiptare, porse bėn me dije se ende nuk ka njė pėrgjigje nga Qeveria e Shqipėrisė”.

Sipas deputetit tė Forcės sė Re Demokratike kalimi i kufirit me letėrnjoftim pėr shqiptarėt e zonave qė shtrihen pranė kufirit me Shqipėrinė, si ata nga Ulqini, Ana e Malit, Kraja, Malėsia, Plava dhe Gucia ėshtė njė nevojė shumė e ngushtme.

Sipas tij kjo do tė ndihmonte studentėt nė veēanti, tė cilėt pėr ēdo ditė udhėtojnė nė Shkodėr pėr tė ndjekur mėsimet nė Universitetin “Luigj Gurakuqi”, dhe qė deri mė tani janė tė detyruar tė nxjerrin nga dy pasaporta nė vit.

“Kėto shpenzime e rėndojnė jashtė mase buxhetin familjar tė studentėve edhe ashtu shumė tė varfėr, duke e ditur se zonat shqiptare nė Malin e Zi janė mė tė varfėrat nė kėtė shtet”, shton mė tej Nimanbegu.

Nė kėtė kontekst ai rikujton se Kroacia e ka vendosur regjimin e kalimit me letėrnjoftim pre dy vjetėsh, andaj ai e cilėsoi tejet absurd qėndrimin e Tiranės zyrtare.

“Zagrebi, pakicės sė vet kroate nė Malin e Zi, e cila ėshtė e koncentruar nė gjirin e Bokės sė Kotorrit, ua ka bėrė tė mundur kalimin e kufirit nga Mali i Zi nė Kroaci vetėm me letėrnjoftim”, cilėsoi deputeti Nimanbegu.

Ai i bėri thirrje Tiranės zyrtare tė ndjekė shembullin e Kroacisė, e cila pėr bashkėkombasit e vet qė jetojnė nė Mal tė Zi jep edhe ndihmė financiare nė realizimin e projekteve tė rėndėsishme nė ruajtjen e qenies kombėtare, arsimore, kulturore, shkencore, artistike dhe letrare.

http://www.noa.al/2011/03/mal-i-zi-s...-leternjoftim/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2011, 17:52   27
Citim:
Shqipėri Serbi, sė shpejti vetėm me karta identiteti

Tiranė, 29 prill 2011 - Sė shpejti, lėvizja e shqiptarėve drejt Serbisė do tė bėhet pa viza. Ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, dhe homologu i tij serb, Ivica Daēiq, nė takimin e zhvilluar gjatė forumit MARRI (Nisma Rajonale pėr Migrimin, Azilin dhe Refugjatėt), deklaruan se sė shpejti do tė bėhet nėnshkrimi i marrėveshjes sė ndėrsjelltė shtetėrore pėr heqjen e vizave, ku shtetasit mund tė lėvizin vetėm me karta indentiteti nė dy vendet respeketive.

"Ne kemi hequr vizat pėr dy shtetet e vendeve tona dhe sė shpejti do tė nėnshkruajmė marrėveshjen e ndėrsjelltė pėr heqjen e vizave, ku shtetasit mund tė lėvizin vetėm me kartė identiteti", u shpreh ministri i Brendshėm serb.

Gjithashtu, nė takim u bė edhe firmosja e marrėveshjes sė riatdhesimit tė personave tė paautorizuar nė vendet respektive.

"Shpreh kėnaqėsinė time lidhur me nėnshkrimin e marrėveshjes pėr riatdhesimin e personave ilegalė nė Serbi, njė hap ky mjaft i rėndėsishėm drejt forcimit tė marrėdhėnieve Shqipėri Serbi", tha Daēiq.

Ndėrsa ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, theksoi angazhimin pėr tė respektuar rregullat e vendosura nė kuadrin e lėvizjes sė lirė.

"Kufij tė hapur, por tė sigurtė dhe pėr kėtė Ministria e Brendshme ofron kontributin e saj pėr tė bashkėpunuar me vendet partnere, por nga ana tjetėr ata qė shkelin rregullat do tė pėrballen me ligjin", tha Nishani.

Gjatė forumit u bė edhe kalimi i presidencės sė radhės nga Shqipėria tek Serbia.

http://www.kosova.com/artikulli/71355
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2011, 09:40   28
Citim:
Shkupi i painteresuar pėr lehtėsime kufitare

Maqedonia ende nuk tregon kurrfarė disponimi pėr lehtėsim tė udhėtimit tė qytetarėve tė Shqipėrisė dhe Kosovės, edhe pse presidenti shqiptar Bamir Topi dhe ish presidenti kosovar Fatmir Sejdiu para dy viteve dolėn me ide pėr formimin e njė “mini-shengeni” ballkanik.

Pėrderisa Shqipėria dhe Kosova janė marrė vesh qė qytetarėt e dy vendeve t'i nėnshtrohen vetėm njė kontrolli nė hyrje ose dalje nė tri pikat e kalimit kufitar, Morinė, Qafė Prush dhe Qafė Morinė, prej Ministrisė maqedonase tė Punėve tė Brendshme nuk ka asnjė shenjė se sė shpejti lehtėsimi i udhėtimit mund tė ndodhė edhe drejt Maqedonisė.

“Maqedonia pėr momentin ėshtė e interesuar pėr lehtėsime kufitare me Serbinė edhe pse realisht prioritet duhet tė ketė lehtėsimi i regjimit kufitar me Shqipėrinė dhe Kosovėn. Si duket MPB maqedonase mė tepėr i kushton rėndėsi miqėsisė tradicionale me Serbinė, sesa interesit tė qytetarėve tė vet”, citon Zhurnal vlerėsimet analistėve, tė cilėt thirren nė lidhjet e shumta farefisnore mes shqiptarėve tė Maqedonisė dhe Kosovės, por edhe me ata tė Shqipėrisė.

Ndėrkohė, gjatė vizitės sė fundit nė Shkup, ministri i Brendshėm i Kosovės, Bajram Rexhepi, u shpreh optimist se qytetarėt e dy vendeve sė shpejti do tė udhėtojnė me letėrnjoftime, mirėpo ministrja maqedonase Gordana Jankulovska u shpreh mė e rezervuar duke thėnė se paraprakisht duhet tė plotėsohen disa kushte qė i kėrkon BE. Mirėpo, analistėt shqiptarė nė Shkup thonė se nė kėtė rast nuk janė pengesė standardet e BE-sė, por mungesa e disponimit tė vėrtetė tė Shkupit zyrtar pėr tė jetėsuar nismat nga Tirana dhe Prishtina. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=14343
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.7.2011, 07:52   29
Citim:
Hiqen vizat Shqipėri-Serbi

Tiranė, 5 korrik– Ėshtė nėnshkruar sot Marrėveshja ndėrmjet Kėshillit tė Ministrave tė Shqipėrisė dhe Qeverisė sė Serbisė “Mbi lėvizjen e ndėrsjellė tė shtetasve”.

Marrėveshja parashikon pėrjashtimin nga viza pėr hyrjen nė territorin e secilės palė pėr njė vizitė ose qėndrim qė nuk i kalon 90 ditė brenda 180 ditėve. Marrėveshja pėr lėvizjen e lirė, transmeton NOA, ėshtė e bazuar mbi parimet e reciprocitetit tė plotė midis dy shteteve, vullnetit tė mirė dhe bashkėpunimit tė ndėrsjellė dhe synon mundėsimin e qarkullimit tė lirė tė qytetarėve nga njėri shtet nė tjetrin.

Ndėrkohė procedura pėr shtetasit tė cilėt dėshirojnė tė qėndrojnė pėr njė periudhė mė tė gjatė kohe nė territorin e njėrės palė kontraktuese, pėr qėllime studimi, punėsimi, ribashkimi familjar, etj, do t’i nėnshtrohet kėrkesave tė legjislacionit tė brendshėm tė secilit vend.

Autoriteti nėnshkrues pėr palėn shqiptare ishte Selim Belortaja, zėvendėsministėr i Jashtėm, ndėrsa pėr palėn serbe, Ambasadori i Republikės sė Serbisė nė Tiranė, Miroljub Zaric.

http://www.koha.mk/globi/6153.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.10.2011, 19:33   30
Citim:
Maqedoni-Kosovė, vitin e ardhshėm vetėm me letėrnjoftime

Nė margjina tė konferencės pėr drejtėsi dhe Punė tė Brendshme, Ministrja e Punėve tė Brendshme Gordana Jankullovska, ka realizuar takim me homologun e saj kosovarė, Bajram Rexhepi.

Gjatė kėtij takimi tė dy ministrat kanė biseduar pėr bashkėpunimin mes dy vendeve nė sferėn e sigurisė si dher luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit. Nė kėtė takim njė ndėr temat kryesore ka qenė liberalizimi I lėvizjes sė qytetarėve tė Kosovės dhe Maqedonisė vetėm me letėrnjoftime.

Ministrja Jankullovska, pas kėtij takimi ėshtė shprehur e gatshme qė qytetarėt e tė dyja vendeve tė lėvizin vetėm me letėrnjoftime pasiqė qytetarėt e Kosovės tė pajisen me dokumente biometrike.

“Kėtė ēėshtje e kemi hapur edhe mė parė jemi tė interesuar qė qarkullimi I lirė I qytetarėve tė ndodhė janė ēėshtje tė plotėsimit tė standardeve pėr dokumentet personale. Qytetarėt e Maqedonisė janė pajisur me dokumente biometrike me ato sė shpejti duhen tė pajisen edhe qytetarėt e Kosovės.”, ka deklaruar ministrja Jankullovska.

Ministri Bajram Rexhepi, pas takimit me Jankullovskėn ka deklaruar pala kosovare po bėn ēmos nė plotėsimin e kritereve me qėllim tė lehtėsimit tė lėvizjes sė lirė tė qytetarėve. Ai ka informuar se vitin e ardhshėm qytetarėt e vendit tė tij do tė pajisen me dokumente biometrike.

“Nė takimin e fundit nė Shkup u hap kjo ide, u pajtuam se niveli i sigurisė sė dokumenteve duhet ti plotėsojė standardet , Kosova vitin e ardhshėm do tė fillojė lėshimin e dokumenteve biometrike dhe pas kėsaj shpresoj qė qytetarėt e tė dyja vendeve do tė qarkullojnė lirshėm”, ka deklaruar Rexhepi.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,16,64142

Citim:
Maqedonia dhe Serbia, vetėm me letėrnjoftime

Ohėr, 4 tetor 2011 Ministrat e Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė dhe tė Serbisė, Gordana Jankulloska dhe Ivica Daēiq dje nė Ohėr nėnshkruan dy dokumente Marrėveshje midis Qeverive tė dy shteteve pėr kushtet e udhėtimit tė shtetasve tė dy vendeve, gjegjėsisht marrėveshjes pėr kalimin e kufirit shtetėror vetėm me letėrnjoftim dhe Protokoll pėr pėrcaktimin e rajonit tė vendkalimit tė ri kufitar "Cėrcoria e Madhe Golesh" qė u hap para disa muajve.

"Marrėveshjet e nėnshkruara janė vetėm konfirmim se kur ekziston vullneti i mirė te tė dyja palėt, gjithmonė mund tė gjendet zgjidhje e cila do tė jetė nė dobi tė qytetarėve tė shteteve tona. Kjo marrėveshje ėshtė vetėm vėrtetim pėr atė se shtetet tė cilat kanė marrėdhėnie tė mira fqinje, gjithmonė mund ta zhvillojnė bashkėpunimin dhe t'i lehtėsojnė procedurat pėr kalimin e kufijve shtetėrorė midis vendeve, siē e bėmė kėtė me Republikėn e Serbisė, ndėrsa njėherėsh tė ruhen standardet e domosdoshme tė sigurisė", tha ministrja Jankulloska pas ceremonisė sė nėnshkrimit tė marrėveshjeve.


http://www.kosova.com/artikulli/75675
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2011, 21:49   31
Citim:
Marrėveshja pėr vizat me Serbinė, ē’pėrmban?

Tiranė – Parlamenti ka miratuar sot marrėveshjen pėr heqjen e vizave me Serbinė. Po ēfarė parashikon kjo marrėveshje e nėnshkruar nė Ministrinė tonė tė Jashtme mė 5 korrik tė kėtij viti?

“Marrėveshja pėr lėvizjen e lirė ėshtė e bazuar mbi parimet e reciprocitetit tė plotė midis dy shteteve, vullnetit tė mirė e bashkėpunimit tė ndėrsjellė dhe synon mundėsimin e qarkullimit tė lirė tė qytetarėve nga njėri shtet nė tjetrin. Marrėveshja parashikon pėrjashtimin nga viza pėr hyrjen nė territorin e secilės palė pėr njė vizitė ose qėndrim qė nuk i kalon 90 ditė brenda 180 ditėve”, thuhet nė atė kohė nė deklaratėn e MPJ-sė.

“Ndėrkohė procedura pėr shtetasit, tė cilėt dėshirojnė tė qėndrojnė pėr njė periudhė mė tė gjatė kohe nė territorin e njėrės Palė kontraktuese, pėr qėllime studimi, punėsimi, ribashkimi familjar, etj, do t’i nėnshtrohet kėrkesave tė legjislacionit tė brendshėm tė secilit vend”, thuhej mė tej.

Marrėveshja nė atė kohė, u nėnshkrua nga zėvendėsministri i Jashtėm, Selim Belortaja dhe Ambasadori i Republikės sė Serbisė nė Tiranė, Z.Miroljub Zaric.


Marrėveshja me Maqedoninė

Marrėveshja me njė tjetėr shtet fqinj, pėr heqjen e vizave ėshtė nėnshkruar nė vitin 2008. Mė poshtė po paraqesim marrėveshjen e publikuar nga Ministria jonė e Jashtme mė 19 shkurt tė vitit 2008.
1-Shtetasit e tė dy vendeve do tė hyjnė dhe do tė qėndrojnė pa vizė pėr njė periudhė prej 90 ditėsh nė ēdo 180 ditė, sipas standardeve tė BE-sė.

2. Gjatė hyrjes apo qėndrimit shtetasit nuk duhet tė paguajnė asnjė taksė apo detyrim. Ky pėrcaktim eliminon ēdo barrė apo barrierė mbi lėvizjen e lirė tė shtetasve, duke e bėrė hapėsirėn ndėrmjet dy vendeve tona tė ngjashme nė hapėsirėn ‘Shcengen’.

3. Pėr mbajtėsit e pasaportave diplomatike dhe shėrbimit, parashikohet hyrja nė territorin e secilit vend pa vizė dhe mė tej; pėr diplomatėt e emėruar nė pėrfaqėsitė diplomatike dhe konsullore pajisja me lejet e posaēme tė qėndrimit sipas procedurave tė shtetit pritės.

4. Shtetasit qė dėshirojnė tė qėndrojnė pėrtej periudhės 90-ditore pėr arsye familjare, punėsimi, studimi, etj., do tė zbatojnė legjislacionin e secilit vend. Nė kėtė rast, pala maqedonase sqaroi se pėr qėndrime afatgjata nė Republikėn e Maqedoninė, nuk ėshtė e nevojshme marrja e njė vize afatgjatė, por shtetasi mund tė hyjė pa vizė dhe mė tej tė pajiset me leje qėndrimi pranė autoriteteve kompetente.

5. Shtetasit qė qėndrojnė pėr njė periudhė afatshkurtėr (90-ditore) nuk kanė tė drejtė tė punėsohen dhe pėrgjatė kohės sė qėndrimit tė tyre janė tė detyruar tė respektojnė legjislacionin e vendit pritės. Secila palė mund tė refuzojė hyrjen apo qėndrimin e shtetasve qė i konsideron tė papranueshėm apo tė padėshirueshėm, sipas kritereve tė vendosura paraprakisht nė legjislacionin e brendshėm.
http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/44097/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2011, 19:46   32
Citim:
Maqedoni – Shqipėri me letėrnjoftime, firmoset marrėveshja

Ministrat e jashtėm tė Maqedonisė dhe Shqipėrisė, Nikolla Popovski dhe Edmond Haxhinasto nėnshkruan sot marrėveshjen pėr lėvizjen e lirė tė qytetarėve tė tė dyjave vendeve vetėm letėrnjoftime.

Marrėveshja e nėnshkruar qė mban siglėn e Qeverive tė dyja vendeve njihet si Marrėveshja pėr udhėtime tė ndėrsjellta tė qytetarėve.

Me kėtė marrėveshje, do tė mundėsohet qė shtetasit e Shqipėrisė dhe ata tė Maqedonisė tė hyjnė dhe tė kalojnė transit nė tė dyja vendet vetėm me letėrnjoftime biometrike, ndėrsa qėndrimi i tyre me kėto dokumente vlen tre muaj pėr ēdo gjashtėmujor gjatė vitit.

Marrėveshja do tė hyjė nė fuqi vetėm pasi qė tė marrė dritėn jeshile e dy Parlamenteve.

Marrėveshja u nėnshkrua nė kuadėr tė Takimit tė ministrave tė jashtėm tė Kartės sė Adriatikut tė NATO-s, ku ishte i pranishėm sot edhe ndihmės sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Xhejms Apaturaj. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/12269.html

Citim:
Vetėm me karta identiteti nė Mal tė Zi dhe Maqedoni

Tiranė – Qytetarėt e Shqipėrisė do tė mund tė udhėtojnė drejt Maqedonisė dhe Malit tė Zi vetėm me karta identiteti.

Marrėveshja pėr kėtė qėllim u nėnshtruar sot nė Tiranė nga tre ministrat e Jashtėm tė shteteve pėrkatėse.

"Pas takimit tė Komisionit tė partneritetit tė vendeve tė A5 dhe SHBA nėnshkruajmė njė marrėveshje mjaft tė rėndėsishme me Maqedoninė pėr lėvizjen mes dy vendeve me kartė identiteti", tha ministri shqiptar i Punėve tė Jashtme, Edmond Haxhinasto.

Ai ka pritur nė takime shefin e diplomacisė maqedonase, Nikola Poposki dhe atė malazez, Milan Rocen. Ministrat Poposki dhe Haxhinasto, e kanė cilėsuar nėnshkrimin e kėsaj marrėveshjeje si njė hap shumė konkret qė do tė rrisė mundėsitė pėr bashkėpunim mes dy vendeve dhe do tė lehtėsojė kalimin e kufirit pėr tė realizuar qėllimet e dy vendeve siē janė lehtėsimi i lėvizjes sė qytetarėve dhe angazhimet e tyre pėr integrimin nė BE.

Ndėrkohė, sot Pėrfaqėsuesit nė Takimin e Komisionit tė Partneritetit tė vendeve tė A5 + SHBA miratuan njė komunikatė tė pėrbashkėt, e cila mbėshtet pėrpjekjet e vendeve tė rajonit pėr bashkėpunim pėr tė realizuar anėtarėsimin nė BE dhe NATO.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/46539/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2011, 17:18   33
Citim:
Kosovarėve u lehtėsohet hyrja nė Kroaci

Ministria e Punėve tė Jashtme e Republikės sė Kosovės ėshtė njoftuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme dhe Integrimeve Evropiane e Republikės sė Kroacisė pėr lehtėsimin e pėrkohshėm tė procedurave pėr hyrjen, qėndrimin dhe kalimin transit tė tė huajve nė Republikėn e Kroacisė.

“Sipas kėtij njoftimi, Qeveria e Kroacisė, nė takimin e datės 07 Dhjetor 2011 ka miratuar vendimin pėr lehtėsimin e pėrkohshėm (prej 01 Janar 2012 deri nė 31 dhjetor 2012) tė procedurave pėr hyrjen, qėndrimin dhe kalimin transit nėpėrmjet Republikės sė Kroacisė, pėr tė huajt e pajisur me Leje Qėndrimi tė vlefshme tė vendeve tė zonės Schengen, si dhe me viza”, njofton nėpėrmjet njė komunikate Ministria e Punėve tė Jashtme tė Kosovės.

Pra, nė periudhėn nga 1 janar deri nė 31 dhjetor 2012, tė gjithė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės, tė cilėt janė mbajtės tė: Leje Qėndrimit Schengen; Vizave Uniforme Schengen (C - dy ose shumė hyrje); Vizave afatgjata (D) nuk do t’iu kėrkohet viza pėr hyrje, qėndrim apo kalimin transit nėpėr territorin e Republikės sė Kroacisė.

Dokumentet Schengen tė lartpėrmendura duhet tė jenė tė vlefshme nė momentin e daljes nga Republika e Kroacisė, thuhet nė fund tė komunikatės. /Zėri/

http://www.zeri.info/artikulli/1/1/4...rja-ne-kroaci/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2012, 22:06   34
Citim:
Berisha: Nė mars, shqiptarėt e Malit tė Zi me letėrnjoftim

Brenda marsit shqiptarėt e Malit tė Zi do tė hyjnė me letėrnjoftime nė territorin shqiptar. Kėtė ka deklaruar kryeministri Berisha. Pasditen e djeshme ai ėshtė ndalur pėr njė vizitė nė komunėn e Tuzit dhe Ulqinit nė Malin e Zi.

"Ėshtė ēėshtje e burokratėve, por shpresoj qė tė mos zgjasė me shume se 5-6 javė sa tė kalojė nė parlament, ėshtė ēėshtje rendi dite parlamenti, s?ka asnjė pengese tjetėr", ėshtė shprehur Berisha.

Ai ėshtė takuar me kreun e komunės sė Tuzit, Nikola Gegaj dhe mė pas njė takim me pėrfaqėsues tė kuvendit tė komunės. Gjatė fjalės sė tij, Berisha shprehu mbėshtetje nga ana e Shqipėrisė, nė ēdo pėrpjekje pėr tė ruajtur dhe zhvilluar identitetin e tyre kombėtar, kulturor, si dhe nė ēdo pėrpjekje pėr njė shkollim mė tė mirė pėr ta.

Ndėrsa nė Ulqin, kryeministri u prit nga kreu i komunės Nazif Cungu dhe u takua edhe me qytetarė tė Ulqinit.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/28949
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.3.2012, 21:35   35
Citim:
Hyn nė fuqi marrėveshja, drejt Malit tė Zi me kartė identiteti

Nė datėn 21.03. 2012, ka hyrė nė fuqi dhe ka filluar nga zbatimi marrėveshja pėr kalimin e pikave kufitare me karta identiteti me Malin e Zi. Sipas Ministrisė sė Punėve tė Jashtme kjo marrėveshje, ėshtė nėnshkruar nė datėn 14 dhjetor nga zv/kryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme Edmond Haxhinasto me homologun tij malazez tė, Milan Roćen.

“Marrėveshjet parashikonin lehtėsimin e mėtejshėm tė lėvizjes sė shtetasve ndėrmjet dy vendeve, duke pėrdorur pėr kėtė qėllim jo vetėm pasaportat, por edhe kartat e identitetit biometrike.

Marrėveshja ėshtė propozim i palės shqiptare, e cila gjatė presidencės sė iniciativės rajonale MARRI, nė vitin 2010, lancoi idenė e krijimit tė njė zone tė lėvizjes sė lirė ndėrmjet vendeve anėtare, i quajtur ndryshe krijimi i njė “Shengeni Ballkanik”, nxitur edhe nga pėrvoja pozitive e pėrdorimit tė kartave tė identitetit si mjet udhėtimi me Republikėn e Kosovės.

Kėto marrėveshje do tė lehtėsojnė dhe nxisin lėvizjen e njerėzve, duke forcuar lidhjet ndėrmjet popujve dhe bashkėpunimin ndėrmjet tyre, duke krijuar njė klimė tė re rajonale, nė funksion tė integrimit tė plotė nė familjen evropiane.”- thuhet nė njoftimin e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ore&Itemid=482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.3.2012, 21:58   36
Citim:
Mali i Zi shkel marrėveshjen, kthen shqiptarėt pa pasaporta

Pavarėsisht se ka njė javė qė ka hyrė nė fuqi marrėveshja mes Shqipėrisė dhe Mali tė Zi pėr tė kaluar kufirin vetėm me karta identiteti, Mali i Zi ende kėrkon pasaporta. Pėr tė kaluar kufirin e fqinjit tė vogėl verior duhet patjetėr njė pasaportė biometrike, pasi me kartė identiteti tė kthejnė mbrapsht. Dhjetėra qytetarė shqiptarė nuk janė lejuar tė kalojnė ditėt e fundit me kartė identiteti atyre u ėshtė kėrkuar pasaporta biometrike. Tė indinjuar dhe tė revoltuar pėr kėtė situatė tė krijuar qytetarėt kanė kėrkuar nė forma tė ndryshme ndihmėn e medias si e vetmja mundėsi qė institucionet pėrgjegjėse tė ndėrhyjnė qė marrėveshja tė respektohet.

Gruaja e moshuar qė shihet nė foto ėshtė njė banore e Muriqanit e cila ka tentuar tė kalojė kufirin me kartė identiteti, por nuk ėshtė lejuar nga policia malazeze. “Ėshtė shumė e habitshme, se malazezet lejohen tė kalojnė me kartė identiteti pėr nė Shqipėri, ndėrsa ne shqiptarėt nuk lejohemi tė kalojmė me kartė identiteti nė Mal tė Zi”, thotė gruaja, e cila donte tė vizitonte tė afėrmit pėrtej kufirit.

Mė 14 dhjetor 2011, ministrat e Jashtėm tė Shqipėrisė dhe Malit tė Zi nėnshkruan marrėveshjen pėr lejimin e kalimit tė kufirit tė shtetasve tė dy vendeve me kartė identiteti. Kjo marrėveshje ka hyrė nė fuqi mė 21 mars 2012.

http://www.gazeta-shqip.com//aktuali...53712249b.html

Citim:
Mal i Zi korrigjon gabimin, lejon kalimin e kufirit me kartė identiteti

Shkodėr , 28 mars 2012 - Policia e Shqipėrisė ka reaguar menjėherė pas publikimit tė lajmit se qytetarėt shqiptarė nuk lejohen tė hyjnė nė Malin e Zi me kartė identiteti siē parashikon marrėveshje mes dy shteteve.

"Autoritetet policore malazeze e konfirmuan vėnien nė zbatim tė kėsaj marrėveshje nga ana e tyre dhe gjatė pasdites sė sotme qytetarėt shqiptarė kanė kaluar drejt Malit tė Zi me kartė identiteti", thuhet nė njoftimin e Policisė sė Shqipėrisė.

Dje paradite nė pikėn e kalimit kufitar qė lidh Shqipėrinė me Malin e Zi, nuk mund tė kalohej me kartė identiteti. Ministria e Punėve tė Jashtme kishte njoftuar se qė prej datės 21 mars marrėveshja pėr kalimin me karta identiteti nga Shqipėria nė Mal tė Zi ka hyrė nė fuqi dhe ka filluar nga zbatimi nė tė gjitha pikat kufitare me kėtė vend. Por policia kufitare malazeze nuk lejonte kalimin me karta identiteti ndėrsa nė jo pak raste personat qė nuk kanė qenė tė pajisur me pasaporta biometrike janė kthyer pas.

http://www.kosova.com/artikulli/80935
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.4.2012, 21:39   37
Citim:
Maqedoni - Shqipėri, prej sot me letėrnjoftime

Sot ka hyrė nė fuqi marrėveshja ndėrmjet Shqipėrisė dhe Maqedonisė pėr lėvizjen e ndėrsjelltė tė qytetarėve me letėrnjoftime, informon agjencia e lajmeve INA.

Zyra e shtypit e MPJ-sė nė Tiranė bėri tė ditur se “marrėveshja u nėnshkrua nga zėvendėskryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme, Edmond Haxhinasto, dhe ministri i Punėve tė Jashtme tė Maqedonisė, Nikola Poposki mė 1 dhjetor 2011 nė Tiranė”.

Marrėveshja parashikon lehtėsimin e mėtejshėm tė lėvizjes sė shtetasve ndėrmjet dy vendeve duke pėrdorur pėr kėtė qėllim edhe letėrnjoftimet (kartat e identitetit).

Marrėveshja ėshtė propozim i palės shqiptare, i nxitur nga pėrvoja pozitive e pėrdorimit tė kartave tė identitetit si mjet udhėtimi me Republikėn e Kosovės. E njėjta marrėveshje zbatohet edhe me Malin e Zi. Marrėveshje tė tillė Maqedonia deri tani ka arritur edhe me Serbinė dhe Malin e Zi, ndėrsa pritet nėnshkrimi i saj edhe me Republikėn e Kosovės.

http://ina-online.net/maqedoni/15974.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2012, 21:31   38
Citim:
Jo viza pėr kosovarėt, por leje qėndrimi

Tetovė, 20 prill - Maqedonia vendos viza pėr qytetarėt e Kosovės apo vetėm kėrkohen dokumente shtesė pėr qėndrim tė shtetasve tė huaj nė bazė tė ligjeve aktuale nė vend. Gati se njė javė qytetarėve, studentėve dhe punėtorėve tė ndryshėm nga shteti fqinj, tė cilėt udhėtojnė nė vendin Maqedoni, u kėrkohet qė tė rregullojnė lejen e qėndrimit.

Gazeta “KOHA” tė mėrkurėn informoi nė lidhje me ultimatumin qė u ėshtė dhėnė studentėve tė cilėt studiojnė nė universitetet e Tetovės se nėse nuk e rregullojnė qėndrimin do tė kthehen sėrish nė vendin e tyre. Dhe nė fakt kėshtu ka ndodhur.

Tė enjten nė mėngjes disa studentėve, nxėnėsve dhe punėtorėve nga Kosova nė vendkalimin kufitar Jazhincė nuk u ėshtė lejuar hyrja nė Maqedoni. Autoritetet vendore tė Maqedonisė kanė mohuar se bėhet fjalė pėr vendosje tė regjimit tė vizave, por vetėm se kėrkohet dokument nga udhėtarėt se ku do tė qėndrojnė dhe tė tregojnė qėllimin e qėndrimit. Gazeta “KOHA” arriti qė tė kontaktojė njė nxėnės tė Shkollės sė Mesme tė Mjekėsisė, i cili nė kushte anonimiteti pėrmes telefonit ka konfirmuar se nxėnėsit qė kanė udhėtuar tė enjten nė mėngjes pėr nė Tetovė, kanė pasur probleme nė kufi, ku edhe disa janė kthyer, ndėrsa ata qė kanė udhėtuar nė mesditė nuk kanė pasur problem por u ėshtė rekomanduar qė tė rregullojnė qėndrimin nė Ambasadėn e Maqedonisė nė Prishtinė.

“Sot nė mėngjes nuk i kanė lejuar tė hyjnė disa nxėnės tė Kosovės nė Maqedoni. Edhe mė herėt na kanė thėnė qė tė konsultohemi me Ambasadėn e Maqedonisė nė Kosovė. Neve sot qė vijmė nė mesditė na kanė lejuar, kurse nesėr nuk dimė se a do tė na lejojnė. Nga Kosova jemi diku rreth 30 nxėnės qė ēdo ditė udhėtojmė, kurse afėr 10 janė qė rijnė tek tė afėrmit e tyre nė Tetovė”, thotė nxėnėsi nga Kosova qė mėson nė Shkollėn e Mjekėsisė nė Tetovė.

Ndėrsa, nga Shkolla e Mjekėsisė kanė thėnė se nė fillim tė ēdo viti kėrkohet nga MPB qė tė paraqiten nxėnėsit tė cilėt mėsojnė nga jashtė dhe tė njejtit tė marrin leje qėndrimi. “Edhe kėtė vit kemi shkresė tė kėtillė dhe disa nga nxėnėsit qė nuk e kanė rregulluar kėtė, kanė marrė urdhėr qė sa mė shpejtė ta rregullojnė qėndrimin nė Maqedoni”, tha sekretaresha e shkollės sė Mjekėsisė Gėzime Shabani.

Kthimin e shtetasve tė Kosovės nė vendkalimin kufitar Jazhincė e ka konfirmuar edhe zėdhėnėsi i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, Ivo Kotevski. Ai tha se nuk bėhet fjalė pėr vendosje tė regjimit tė vizave ndaj Kosovės, por ka theksuar se nga kalimtarėt kėrkohet qė tė rregullojnė qėndrimin nė Maqedoni.

“Po ėshtė e vėrtetė se janė kthyer studentė. Bėhet fjalė pėr student tė cilėt mėsojnė nė Universitetet e Shtetėror Tetovės, tė cilėve qė moti u ėshtė kėrkuar qė tė rregullojnė dokumente me tė cilėt do tė tregojnė arsyen e hyrjes dhe qėndrimit nė Maqedoni. Ka pasur problem edhe javėn e kaluar, me studentė qė mėsojnė nė universitetet e Tetovės, tė cilėt nė kundėrshtim me Ligjin pėr tė huaj, nė Maqedoni nuk e kanė pasur tė rregulluar lejen e qėndrimit dhe tė njejtit kthehen sėrish nė vendin e tyre. Atyre qė moti u ėshtė thėnė se do tė duhet qė shkojnė nė Ambasadėn e Maqedonisė nė Kosovė, ta paraqesin qėndrimin nė Maqedoni. Nuk bėhet fjalė pėr viza ndaj shtetasve tė Kosovės”, deklaroi Ivo Kotevski.

Ambasadori i Kosovės nė Maqedoni Skender Durmishi, thotė se ėshtė nė koordinim dhe kontakt tė vazhdueshėm me autoritetet nė lidhje me rregullat e reja tė kalimit tė kufirit dhe lejeqėndrimit nė Maqedoni.

http://www.koha.mk/aktuale/13597.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2012, 21:22   39
Citim:
“Beneluksi” u duket maqedonasve si “Shqipėri e Madhe

Emri:  111_beneluksi_735776253.jpg
Shikimet: 645
Madhėsia:  12,8 KBAutoritetet qeveritare tė Maqedonisė janė deklaruar kundėr idesė sė propozuar pėrmes njė shkrimi nė “Euobserver” lidhur me krijimin e njė Beneluksi nė Ballkan, ku do tė merrnin pjesė shtetet si Shqipėria, Kosova, Maqedonia dhe Mali i Zi.

Ministri i jashtėm i Maqedonisė, Nikolla Popovski ka deklaruar pėr gazetėn “Dnevnik” se nuk ėshtė njohur me njė propozim tė tillė, por sipas tij, ka shumė ide tė hedhura, por ato duhet tė operacionalizohen.

“Ajo qė na duhet ėshtė qė tė rritet numri i projekteve qė kanė tė bėjnė me lėvizjen e lirė apo krijimi i njė tregu tė pėrbashkėt i energjisė qė do tė ndodhė ndoshta nė vitin 2013”, ka deklaruar Popovski.

Ai ka nėnvizuar se nė takimin e kėsaj jave me ministrin e jashtėm tė Kosovės, Enver Hoxhaj as qė ka diskutuar rreth ndonjė ideje tė tillė, por kryesisht pėr projekte rajonale dhe ndėrshtetėrore.

Por, ish-ministri i jashtėm i Maqedonisė, Denko Maleski ka theksuar se nismat e tilla nuk duhet pėrjashtuar, por ato duhet shqyrtuar pėr shkak se bėhet fjalė pėr nisma qė ofrojnė vendet e rajonit. “Duhet tė shikohet fryma e kėtij propozimi, nė rast se ka tentim pėr tė zgjidhur ēėshtjen shqiptare, atėherė ky propozim apo projekt pėson dėshtim”, deklaroi analisti dhe profesori universitar i sė drejtės ndėrkombėtare, Denko Maleski.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/14735.html

Citim:
A mund tė formohet Beneluksi ballkanik?

Ideja e njė Beneluksi Ballkanik nga analistėt vlerėsohet si njė projekt tejet interesant dhe i dobishėm. Shtetet do tė mbeteshin sovrane, por do tė mund tė kishin treg tė pėrbashkėt pėr popullsinė dhe pėr mė tepėr do tė ishte edhe njė paradhomė pėr anėtarėsim nė BE. Por dyshimet janė nėse maqedonasit dhe malazezėt do tė merrnin pjesė nė njė organizim ku shqiptarėt do tė ishin dominues

Shkup, 28 qershor - Gjashtė dekada mė parė Belgjika, Holanda dhe Luksemburgu u bashkuan nė njė union ekonomik qė do tė merrte emrin Beneluks. Njė model i tillė qė u tregua i suksesshėm jo pėr njė Belgjikė tė Madhe, apo Luksemburg tė Madh, por pėr njė familje tė madhe evropiane me emrin Bashkimi Evropian, sot mėtohet tė jetė njė model pėr krijimin e njė tregu tė pėrbashkėt prej tetė milion banorėve nė tė cilin do tė mundėsohej lėvizja e lirė e mallrave, qytetarėve si dhe kapitalit midis Shqipėrisė, Maqedonisė, Kosovės dhe Malit tė Zi. Ideja e krijimit tė njė hapėsire apo fryme tė tillė sikur Beneluksi pėr Ballkanin nuk ėshtė aspak e re, por sė fundi po lakohet gjithnjė e mė tepėr. Beneluksi Ballkanik u promovua edhe pėrmes buletinit prestigjioz Euobserver. Shqipėria, Kosova, Maqedonia dhe Mali i Zi duhet t’i bashkojnė forcat dhe tė ndėrtojnė njė strukturė tė pėrhershme pėr bashkėpunim e cila do tė pėrshpejtonte integrimin e tyre nė Bashkimin Evropian, shkruan Euobserver. Ky do tė ishte njė reagim logjik i thirrjeve tė pėrditshme tė BE-sė pėr thellimin e bashkėpunimit rajonal mes vendeve tė rajonit tė Ballkanit. Kurse, katėrmbėdhjetė vite mė parė nė njė konferencė nė Paris, profesori universitar Blerim Reka pėrkujton se e kishte shpalosur idenė e BAFTA (Balkan's Area of Free Trade Agreements), apo Hapėsira ballkanike e marrėveshjeve tė tregtisė sė lirė midis Shqipėrisė, Maqedonisė, Kosovės dhe Malit tė Zi, ndėrsa si projekt shkencor e kishte shpalosur edhe mė vonė nė shumė konferenca tė tjera. Por nė mėnyrė qė projekti i tillė tė mos mbetet vetėm nė letėr e as vetėm nė domenin akademik dhe me qėllim tė mbajtjes gjallė tė kėsaj fryme tė Beneluksit ballkanik, ai sė bashku me entuziastė tė kėsaj ideje - Gunther Fehlinger dhe Adrian Shehu, themeluan nė fillim tė kėtij viti nė Tiranė AGREEI (Action Group for Economic and European Integration), apo Grupin Aksional pėr Integrim Ekonomik dhe Evropian midis katėr shteteve: Shqipėri, Maqedoni, Kosovė dhe Mali i Zi, pėr tė institucionalizuar idenė e funksionimit tė njė Beneluksi ballkanik, si model pėr njė Ballkan tė pajtuar, tė integruar, paqėsor, politikisht demokratik, tė prosperuar ekonomikisht, dhe tė gatshėm pėr anėtarėsim tė plotė nė strukturat euro-atlantike. Pėr njė Ballkan qė do t'ia linte historisė luftėrat pėr territore, gjenocidet pėr kufij, kolonizimet pėr resurse natyrore, dominimin hegjemonist politik dhe diktaturat e majta apo tė djathta.

Rezistenca e maqedonasve dhe malazezėve?

Analisti kosovar Shkėlzen Maliqi mendon se ideja e njė Beneluksi Ballkanik do tė mund tė ishte njė projekt tejet interesant dhe i dobishėm. Shtetet do tė mbeteshin sovrane por do tė mund tė kishin treg tė pėrbashkėt pėr popullsinė qė do tė ishte afėr 8 milionėshe, me koordinim tė zhvillimit dhe planifikime, investimet nė infrastrukturė qė do t’i forconte lidhjet e pėrbashkėta por edhe me botėn, krijimin e njė strukture ekonomike dhe politike qė do tė ishte mė joshėse dhe me perspektiva dhe garanci mė tė mėdha pėr investime tė huaja, pastaj vjen edhe mundėsia e pėrfaqėsimit tė pėrbashkėt tė kėtij entiteti nė tregjet dhe bursat e huaja, ose edhe nė diplomaci duke hapur ambasada tė pėrbashkėta, nė kuptimin e ndarjes se shpenzimeve, por edhe ofrimin e shėrbimeve tė pėrbashkėta konsullore... “Sigurisht se duhet tė studiohen mirė pėrvojat e Beneluksit i cili entitet i bashkėpunimit ekziston pėr shumė kohė, pėr tė mėsuar se ēka ka qenė pozitive dhe ēka mund te shfrytėzohet edhe nė aleancėn e kėtyre katėr shteteve ballkanike. Me qė anėtarėsimi nė BE mund tė vonojė edhe shumė vite, ndoshta pas 2025 e edhe mė vonė, Almamoko do tė ishte njė projekt avancues qė kėto katėr vende tė vogla tė bėhen me muskuj, po aq konkurrent dhe me potenciale ekonomike sa i kanė p.sh. Bullgaria dhe Serbia. Pėr shqiptarėt do tė ishte sidomos me interes sepse rreth 75 % tė popullsisė tė Almamoko do tė ishin tė kėsaj kombėsie dhe me mundėsi tė komunikimit dhe bashkėpunimit edhe mė tė ngushtė seē ėshtė rasti sot”, thotė ai.

Por, Maliqi kėtė fakt tė dominimit numerik tė shqiptareve e sheh edhe si njė pengesė tė mundshme qė projekti tė realizohet. “Kjo mund te paragjykohet edhe nė Shkup, edhe nė Podgoricė, si diēka qė favorizon nėse jo ‘Shqipėrinė e Madhe’, atėherė njė hije tė saj. Nacionalizmi maqedonas qė edhe sot frikėsohet shumė nga nataliteti dhe rritja e ndikimit shqiptar nė Maqedoni, besoj se do ta tmerron edhe ideja e njė strukture tė tillė Almamoko! Edhe malazezėt me korpusin proserb nė popullsinė e kėsaj republike, do tė mund tė ndiheshin tė frustruar pėr faktin se do tė pėrbėnin vetėm 5 a 6 % tė popullsisė. Andaj kjo ēėshtje ėshtė shume delikate, qė tė mos shikohet si projekt qė favorizon etnitete dhe hegjemoninė e njėrės prej tyre”, thotė Maliqi. Ai ėshtė i mendimit se pėr tė qenė i suksesshėm projekti duhet bindur maqedonasit dhe malaziasit, se ata nuk do tė humbnin asgjė dhe se ky nuk ėshtė assesi projekt pėr krijimin e hegjemonisė shqiptare, por nė dobi tė tė gjithėve, e edhe tė rajonit tė gjerė... Ideja, vlerėson ai, mund tė komprometohet shpejtė nėse mbetet nė suazat e spekulimeve dhe bastardimeve politike dhe nacionaliste. “Nėse kjo ide mėton tė jetė serioze, do tė duhej qė sa mė parė tė dilet me njė studim tė fizibilitetit-krahasues me pėrvojat e Beneluksit, e pastaj tė nisin bisedimet qė hap pas hapi tė fillojė edhe realizimi. As Beneluksi e as BE-ja nuk janė krijuar menjėherė por janė rritur me kohė, me hapa tė kujdesshėm dhe racional, duke zgjeruar dhe thelluar bashkėpunimin. Kėshtu do tė mund tė niset edhe me Almamoko-n. Unė jam absolutisht pro”, shprehet analisti kosovar.

Integrim i pėrbashkėt

Profesori universitar Blerim Reka, nė vitin 1998 e shpalosi idenė e BAFTA-s, apo Hapėsira ballkanike e marrėveshjeve tė tregtisė sė lirė nė njė Konferencė nė Paris, midis Shqipėrisė, Maqedonisė, Kosovės dhe Malit tė Zi. Ai vlerėson se ky ėshtė njė projekt i integrimit sub-rajonal tė kėtyre katėr shteteve dhe pėrgatitje e tyre qė me njė mini-shengen ballkanik pa kufi dhe njė Beneluks ballkanik me kufij tė hapur tė qarkullimit tė mallrave, shėrbimeve kapitaleve, njerėzve, tė pėrfaqėsohen sė bashku nė pėrmbushjen e standardeve pėr integrim nė Bashkimit Evropian, apo nė pako tė integrohen nė BE. Ai thotė se arsyeja ka qenė edhe atėherė, sidomos edhe tani, qė tė evitohen format e ndryshme tė pėrdorimit tė vetove kundėr anėtarėsimit tė njė shteti. “Ju e dini rastin e Maqedonisė qė ka njė veto nga Greqia. Ju e dini rastin tanimė katėr vite tė pesė shteteve anėtare tė tjera, qė nuk e njohin Kosovėn dhe atė e bėjnė tė pamundur qė Kėshilli Evropian tė njoh kolektivisht Kosovėn, si shtet nga BE. Ju e dini qė mund tė ketė veto tė tilla apo kėrcėnime me veto nga disa shtete tjera anėtare ndaj Shqipėrisė dhe siē e dini kohėve tė fundit sidomos nga Gjermania, ka disa paralajmėrime se nuk do tė shkojė aq lehtė edhe anėtarėsimi i Malit tė Zi. Me fjalė tė tjera ideja ėshtė qė pėrmes BAFTA-s apo pėrmes Beneluksit Ballkanik, apo mini-shengenit ballkanik, tė krijohet njė hapėsirė e lirė, stabile, demokratike me njė funksionim tė tregtisė sė hapur dhe me njė koncept tė tillė tė njė diplomacie parandaluese tė evitohen tė gjitha konfliktet e ardhshme, tė gjitha luftėrat e ardhshme, tė gjitha mosmarrėveshjet territorial, siē e e kanė ngarkuar Ballkanin plotė njė shekull. Me fjalė tė tjera, Shqipėria, Kosova, Maqedonia dhe Mali i Zi, njė hapėsirė e cila do tė shfrytėzonte dy dete, Detin e Adriatik dhe Detin Jon, do t’ju ofronte shteteve kontinentale siē janė Maqedonia dhe Kosova dalje nė det dhe me te tė zhvillojnė edhe ekonominė. Mendoj qė do tė qėndronte edhe arsyeja e intensifikimit tė kėtij projekti”, thotė Reka. Ai sqaron se nė vijėn e kėtij projekti diēka ka filluar pėr shembull me CEFTA nė vitin 2006, pastaj nė vitin 2009 filloi raundi i samiteve presidenciale midis katėr shteteve, ndėrsa vitin e kaluar dhe kėtė vit po fillojnė marrėveshjet bilaterale midis kėtyre shteteve pėr kalimin e kufirit vetėm me letėrnjoftime. Reka mendon se kjo do tė ishte njė ndihmesė pėr kėto katėr shtete qė nė tė ardhshmen se bashku tė pėrgatiteshin pėr integrimet euroatlantike. Profesori universitar nuk beson qė tė ketė pėrēarje mes shteteve nė kėtė drejtim. “Interesi i kėtyre dy shteteve edhe Maqedonisė edhe Malit tė Zi ėshtė qė tė krijojnė njė hapėsirė tė lirė dhe pa kufij. Ekonomikisht tė dy shtetet do tė kenė njė treg mė tė madh pa tarifa doganore, politikisht do t’i tejkalojnė problemet e pazgjidhura nė njė formė mė elegante, me njė integrim nė njė hapėsirė e cila do tė inkuadrojė nesėr nė BE, ndėrkaq qė gjeopolitikisht edhe Maqedonia edhe Mali i Zi do tė ishin nė kuadėr tė agjendės euroatlantike, pra nė kuadėr tė politikė sė jashtme tė BE-sė dhe SHBA-ve pėr njė Ballkan tė integruar”, thotė ai. Reka shprehet se pikėrisht ideja kur e kishte iniciuar nė vitin 1998 projektin BAFTA ishte qė brenda 15 vitesh (1998-2013), e njėjta tė realizohet. Tash thotė se po afrohet koha e realizimit tė kėsaj ideje, qė kėto katėr shtete nė njė proces tė pėrbashkėt tė pėrgatitjeve tė integrimeve euroatlantike tė ishin nė njė paradhomė, duke ofruar prova se mund tė funksionojnė si Beneluks Ballkanik.

Ballkani nuk ėshtė i gatshėm pėr Beneluks!

Shefi i diplomacisė sllovake, Mirosllav Lajēak ka deklaruar tė martėn nė Luksemburg me rastin e idesė qė Shqipėria, Kosova, Maqedonia dhe Mali i Zi tė krijojnė njė Beneluks ballkanik, se Ballkani pėr kėtė ende nuk ėshtė i gatshėm, pasi qė, sipas tij sė pari Kosova nuk do tė ishte partner i barabartė pasi qė nuk e njohin tė gjitha vendet e Bashkimit Evropian dhe botės. “Tendenca tė tilla duhet tė vijnė nga brenda kėtyre vendeve, ndėrsa mendoj se Ballkani ende nuk ka ardhur deri aty. Sė pari pasi qė Kosovėn si shtet nuk e kanė njohur tė gjitha vendet e BE-sė dhe botės dhe pėr kėtė nuk ėshtė partner i barabartė”, ka thėnė Lajēak pėr agjencisė sllovake tė lajmeve TASR gjatė takimit tė shefat tė diplomacive tė vendeve anėtare tė BE-sė. Lajēak po ashtu ka thėnė se Sllovakia mbėshtetė qė kėto vende tė Ballkanit tė bashkėpunojnė, tė shkėmbejnė pėrvoja dhe tė koordinohet nė rrugėn e tyre drejt BE-sė.

“Dnevnik”: Beneluksi Ballkanik, era Shqipėri e Madhe

Ide e mirė, por edhe bajate, apo “tanimė e parė”, janė komentet pėr propozimin pėr formimin e Beneluksit ballkanik, ide qė ishte propozuar nė faqen me ndikim “Euobserver”. Komentuesit serb shkuan edhe mė larg dhe idenė e quajtėn “balona testues tė lobistėve shqiptarė”, qė do tė thotė se bėhet djalė pėr ide pėr Shqipėri tė Madhe”. Kėshtu shkruan nė numrin e sė mėrkurės e pėrditshmja maqedonase “Dnevnik” nė shkrimin me titull “Beneluksi Ballkanik rrezikshėm mban erė tė Shqipėrisė sė Madhe”. Ide ka shumė, por gjithmonė problemi ka qenė se si ato tė operacionalizohen, komenton pėr “Dnevnik” ministri i Jashtėm i Maqedonisė, Nikolla Popovski. “Ajo qė na nevojitet ėshtė rritja e numrit tė projekteve siē janė pėr shembull lėvizja e lirė e njerėzve me ndihmėn e letėrnjoftimeve biometrike, sikurse edhe krijimi i tregut tė pėrbashkėt tė energjisė qė do tė lidhet nė vitin 2013”, thotė Poposki.

http://www.koha.mk/aktuale/15495.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.7.2012, 19:05   40
Citim:
Berisha e Saraēini fillojnė BENELUX-in ballkanik

Formimi i BENELUX-it ballkanik mes Maqedonisė, Shqipėrisė, Kosovės dhe Malit tė Zi me qėllim tė bashkimit tė tregut dhe zgjerimit tė tij me tetė milion banorė, shpenzime tė zvogėluara pėr transport dhe shfrytėzim i Durrėsit dhe Barit si alternative pėr portin e Selanikut, ka qenė njė nga temat e takimit mes kryeministrit shqiptar Sali Berisha dhe ministrit tė ekonomisė Valon Saraēini nė takimin e sotėm nė Tiranė.

Kėshtu ka njoftuar ministria e ekonomisė nė Maqedoni, pas takimit tė sotėm tė ministrit Saraēini me kryeministrin Berisha.

“Shqipėria dhe Maqedonia kanė raporte tė shkėlqyera politike, por patjetėr duhet ta intensifikojnė bashkėpunimin ekonomik. Ėshtė I madh potenciali pėr rritje tė kėmbimit tregtar mes dy vendeve, e cila nė katėr muajt e parė tė kėtij viti ka arritur vetėm 25 milionė dollarė”, ka deklaruar Saraēini pas takimit me kryeministrin Berisha, nė kuadėr tė vizitės sė tij zyrtare nė Tiranė.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/14796.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.