Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 9.7.2012, 21:00   41
Citim:
Mėrgimtarėt shqiptarė keqtrajtohen gjatė kalimit nėpėr Serbi

Prishtinė, 9 korrik - Autoritet serbe vazhdojnė tė mos e respektojnė marrėveshjet pėr lirinė e lėvizjes qė ėshtė arritur nė Bruksel me lehtėsimin e pėrfaqėsuesve tė Bashkimit Evropian dhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Kėshtu duke ndjekur praktikat e kaluara, autoritete kufitare po vazhdojnė t’i maltretojnė mėrgimtarėt kosovarė qė po kthehen pėr pushime nė Kosovė dhe po e ndjekin Serbinė pėr kalim transit.

E. Mustafa nga rajoni i Gjilanit, i cili ka mė shumė se dy dekada qė jeton nė St’gallen, ka rėnė preh e keqtrajtimeve tė autoriteteve serbe nė pikėkalimin kufitare Lipovec- Shid. Pas pritjes mė shumė se dy orė nė kufij, ai ishte kthyer mbrapa nga autoritete serbe me justifikimin se certifikata e lindjes tė fėmijėve tė tij qė i ka nxjerrė nė Kosovė, nuk janė origjinal.

Ai i ka thėnė portalit “Albinfo”, se pa asnjė justifikim dhe pa asnjė arsye serbėt e kanė kthyer mbrapa vetėm pse kishte me vetė pasaporta tė Kosovės. Ai tha se kėsi lloj maltretimesh kishte pėrjetuar edhe nė vitet ’90, kur plaēka ishte parimi i autoriteteve tė atėhershme serbe tė kohės sė ish-diktatorit Millosheviē.

Prandaj kėtij shtetase kosovar i ėshtė dashur tė bėjė njė odisejadė dhe tė kthehet mbrapa nėpėr Kroaci pėr tė ndjekur rrugėn e Adriatikut. Mustafa thotė se nuk ėshtė i vetmi qė ka pėrjetuar kėtė praktikė serbe. Ai thotė se nė Ulqin ka takuar edhe dy familje tė tjera tė cilat po ashtu kanė rrėfyer tė njėjtėn ngjarje.

Musftafa thotė se fillimisht kishte kundėrshtuar deklarimin e autoriteteve serbe duke thėnė se dokumentet janė legjitime dhe janė me numėr serik tė regjistruara nė bazėn e tė dhėnave nė Kosovė, por thotė se ky debat ka ngjallė reagime tek policia serbe e kishte kėrcėnime me arrestim.

Ndryshe tri ditė mė parė edhe ministri i Diasporės, Ibrahim Makolli ka kėrkuar nga mėrgimtarėt qė tė kenė mė shumė kujdes gjatė kalimit nėpėr Serbi. Ai ka thėnė se nėpėr kėtė shtet, i cili po administrohet nga e njėjta politikė e Millosheviēit, gjithēka ėshtė mundur. Madje nga ata kosovarė qė kanė ndonjė dosje nė kėtė shtet, ai ka kėrkuar qė ta evitojnė krejtėsisht Serbinė gjatė ardhjes nė vendlindje.

Pėrveē pritjeve tė gjata nė kufij tė shteteve tė tjera, mėrgimtarėt kosovarė edhe gjatė hyrjes nė Kosovė po pėrjetojnė pritje disa orėshe gjatė hyrjes nė Kosovė. Pėrkundėr temperaturave tė larta qė gjatė ditės sė diel kanė arrit deri nė 35-36 gradė, ata kanė qėndruar nė kufij duke pritur pėr tė paguar taksat kufitare tė sigurimeve.

http://koha.net/?page=1,13,106538

Citim:
Shkup, Poposki: Ideja pėr njė Benelux Ballkanik s’ka baza

SHKUP- Ideja pėr njė Benelux nė Ballkan nuk ka baza duke pasur parasysh se eurointegrimi nė rajon ėshtė nė njė fazė tė tejkaluar, deklaroi sot ministri maqedonas i Punėve tė Jashtme, Nikola Poposki gjatė njė takimi me gazetarėt.

Sipas tij Maqedonia nuk do tė duhej tė kufizohej nė bashkėpunim ekonomik vetėm me Shqipėrinė, Kosovėn dhe Malin e Zi, por mė gjerė.

"Nga aspekti dhe konteksti i sotėm, ideja pėr Benelux nė Ballkan nuk ka baza. Sė pari, integrimi evropian ėshtė nė fazė tejet tė kaluar. Kur flasim pėr lėvizjen e personave, konkretisht me dy nga tre shtetet tashmė kemi lėvizje tė qytetarėve vetėm me letėrnjoftime, me tė tretin punojmė nė atė drejtim dhe mendoj se shumė shpejt mund tė pritet tė konkretizohet. Lidhur me qarkullimin e mallrave kemi kornizė tė shkėlqyeshme, ajo ėshtė CEFTA, pėrmes sė cilės kemi integrim nė njė njė treg tė pėrbashkėt. Ajo ėshtė 99 pėr qind e realizuar", tha Poposki.

Ai theksoi se nivel tė njejtė tė integrimit qė ka me ato tre tregje, ka edhe me Serbinė, ndėrsa nė mėnyrė indirekte si vend kandidat edhe me Bullgarinė dhe Greqinė.

"Ne parimisht jemi pėr ēdo lloj integrimi, sepse, definitivisht i shohim tė gjitha vendet e rajonit si pjesė tė familjes evropiane. Ajo qė ėshtė me rėndėsi ėshtė se e bėjmė atė nė nivel tė njejtė dhe me qasje tė njejtė ndaj tė gjitha vendeve tė rajonit pa kufizim nė dy, tre, katėr vende, por nė mėnyrė tė mundshme mė gjithpėrfshirėse", tha shefi i diplomacisė.

Ai shtoi se konteksti i vetėm politik i cili ėshtė relevant pėr vendet e rajonit ėshtė perspektiva pėr integrim nė BE dhe tė gjitha nismat rajonale duhet tė shihen nėpėrmjet kėtij prizmi.

"Maqedonia ka interes strategjik qoftė nė planin ekonomik e qoftė nė atė politik pėr t'i intensifikuar kėto integrime. Nuk shoh pėrse politikisht do tė limitoheshim nė disa nėse mundemi politikisht tė pėrputhemi nė njė familje mė tė madhe qė ofron mundėsi mė tė mėdha", tha Poposki

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...aza-95510.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.9.2013, 21:20   42
Citim:
Formohet Kuvendi i Ballkanit Perėndimor?

Krerėt e shteteve tė Bosnjė e Hercegovinės, Serbisė, Shqipėrisė, Malit tė Zi, Kosovės dhe Maqedonisė do tė duhej qė nė fund tė kėtij muaji tė takohen nė margjinat e seancės sė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB’sė, pėr tė biseduar pėr mundėsinė e formimit tė njė Kuvendi Parlamentar tė Ballkanit Perėndimor, dhe, nė pėrputhje me kėtė ide, edhe pėr tė gjitha aktivitetet e tjera tė mundshme tė pėrbashkėta, njofton ReL. Nisma e ministrit tė Jashtėm malazez, Igor Luksic, ka hasur nė reagime pozitive nė BE, por edhe nė vendin e tij. Mirėpo, ajo ka hapur edhe dilemėn nėse shtetet qė nuk janė nė nivel tė njėjtė me Malin e Zi do tė ngadalėsonin rrugėtimin e kėtij vendi drejt BE’sė. Ministria e Jashtme dhe e Integrimeve Europiane e Malit tė Zi tashmė u ka dėrguar tė ashtuquajturin ‘non-paper’ vendeve tė rajonit, si njėlloj dokumenti tranzicional pėr konstituimin e “Gjashtėshes Ballanike”, ose shkurt grupit G6. Sekretari shtetėror pėr ēėshtje politike nė Ministrinė e Jashtme tė Malit tė Zi, Vladimir Radunovic, ka deklaruar pėr televizionin malazez Vijesti se, nė kėtė mėnyrė do tė mund ta avancohej bashkėpunimi parlamentar i kėtyre vendeve, si dhe luftimi rajonal i krimit tė organizuar dhe korrupsionit. I pyetur sesi e sqaron ai burimin e njė ideje tė tillė nga Mali i Zi, Radunovic u shpreh: "Qartazi qė Mali i Zi ka nevojė qė tė jetė njė vend mė i rėndėsishėm dhe mė agresiv, seē pritet nga ai, veēanėrisht pėr shkak se, si rajon, ende kemi probleme tė mėdha nė planin e brendshėm, dhe nė fushėn e ekonomisė. Mendoj se kėto janė disa prej lėvizjeve qė do tė mund tė kthenin vėmendjen nga ky rajon”. Madje, sipas Radunovic, gjithė kėsaj pune disi “po i vie ngapak era Jugosllavi”.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,18,121485
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.9.2013, 21:51   43
Citim:
Njė Jugosllavi e re me dy shtete shqiptare

Gazeta malazeze “DAN” njoftoi nė 17 shtator se, sipas njė informacioni tė Ministrisė sė Jashtme dhe tė Integrimit Europian tė Malit tė Zi, nė fund tė shtatorit, nė Nju Jork, udhėheqėsit e Malit tė Zi, tė Serbisė, tė Maqedonisė, tė Bosnjė-Hercegovinės, tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės, do tė zhvillojnė njė takim pėr tė diskutuar pėr nismėn diplomatike malazeze tė krijimit tė njė "Unioni Ballkanikoperėndimor". Njoftimin e kėtij takimi e kanė dhėnė edhe mediat serbe, maqedonase, boshnjake, duke i mėshuar konceptit tė ri tė kėtij "Unioni Ballkanikoperėndimor". Nė fakt kjo ėshtė njė nismė, qė ministri i Jashtėm i Malit tė Zi, Igor Luksiē, e ka parashtruar qė nė muajin maj tė kėtij viti, dhe njė "non paper", me parimet dhe detajet e kėsaj nisme diplomatike malazeze, u ėshtė dėrguar tė gjitha Ministrive tė Jashtme tė gjashtė shteteve tė projektuara pėr tė qenė anėtare tė kėtij "Bashkimi Ballkanikoperėndimor".

Tėrheq vėmendjen fakti se, akoma pa u pėrtypur mirė nga diplomacitė e vendeve pėrkatėse se ēfarė pėrmban, ēfarė synon dhe sa mundėsi konkrete ka qė tė realizohet nisma pėr krijimin e njė "Unioni Ballkanikoperėndimor", Podgorica ka arritur tė bindė kryeqytetet kandidate pėr njė takim tė posaēėm tė udhėheqėsve tė gjashtė vendeve nė Nju Jork, ku ata ndodhen nė kuadrin e pjesėmarrjes nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Duket se tė gjitha Ministritė e Jashtme tė shteteve kandidate pėr "Unionin Ballkanikoperėndimor", pėrfshirė edhe Shqipėrinė, kanė rėnė dakord qė tė kalohet kaq me nxitim nė njė nivel kaq tė lartė diskutimi i kėtij projekti. Pėr hir tė sė vėrtetės, duhet theksuar se pėlqimi i diplomacisė shqiptare ėshtė dhėnė nga qeveria e vjetėr, e cila ishte nė detyrė deri nė datėn 14 shtator 1013, ndėrsa qeveria e re, qė u betua nė 15 shtator 2013, ėshtė ndodhur pėrpara faktit tė kryer dhe natyrisht do tė kėrkojė kohė tė formulojė qėndrimin e saj pėr kėtė projekt.

Edhe formalisht, pėrpara se tė mbahet njė samit i udhėheqėsve tė gjashtėshes ballkanikoperėndimore pėr njė "Union" tė ri, duhej tė ishte zhvilluar njė mbledhje e posaēme me kėtė temė e ministrave tė Jashtėm tė gjashtė shteteve pėr tė diskutuar. Pastaj, nėse do tė kishte rakordim dhe pėrputhje pikėpamjesh dhe interesash, mund tė kalohej nė fazėn mė tė lartė tė takimit tė udhėheqėsve tė kėtyre vendeve. Njė diskutim nė kėmbė, qė i ėshtė bėrė kėsaj nisme nė kuadėr tė samitit tė dėshtuar tė SEECP nė Ohėr nė 1 qershor 2013, nuk mund tė konsiderohet hap dhe pėrgatitje serioze pėr njė samit tė posaēėm. Zyrtarisht dihet vetėm qė njė mbledhje e posaēme pėr kėtė nismė ėshtė organizuar nga Ministria e Jashtme e Malit tė Zi nė 16 korrik nė Pėrzhno, ku kanė marrė pjesė pėrfaqėsuesit e Ministrive tė Jashtme tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė Maqedonisė, tė Bosnjė-Hercegovinės, tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės, nė nivel drejtorėsh politikė. Sipas komunikatės zyrtare, tė botuar pėr kėtė takim nga MPJ e Malit tė Zi nė faqen e saj zyrtare, pėrfaqėsuesit e gjashtė shteteve pjesėmarrėse kanė shprehur pėlqimin e shteteve pėrkatėse pėr krijimin e kėtij "Unioni Ballkanikoperėndimor".

Diplomacia e qeverisė qė humbi zgjedhjet, nuk i ka bėrė tė ditur opinionit publik se cilat janė motivet dhe arsyet, qė e kanė shtyrė tė pranojė hyrjen e vendit nė njė "Union Ballkanikoperėndimor", tė propozuar nga diplomacia e shtetit mė tė vogėl nė Ballkan. Sepse njė diplomaci serioze duhet tė mendohet dy herė, kur i ofrohen "Unione ballkanike apo ballkanikoperėndimore", pėr tė cilat nuk tė inkurajon as historia ballkanike para dhe pas mbarimit tė luftės sė ftohtė, as historia para dhe pas shembjes sė ish-Federatės Jugosllave, dhe natyrisht as historia e marrėdhėnieve tė kombit shqiptar me ish-Jugosllavinė. Shqipėria ėshtė i vetmi shtet anėtar i NATO-s i kėsaj gjashtėsheje ballkanikoperėndimore dhe nuk mund tė sillet si shtet pa vlerė, qė rri nė dritare pėr tė parė se cili kalimtar do ta ftojė nė fundjavėn e tij diplomatike.

Ambicia e diplomacisė sė shtetit mė tė vogėl nė Ballkan pėr krijimin e "Unionit ballkanikoperėndimor", ėshtė tepėr e madhe, sepse projektohet njė bashkim i ngushtė institucional, ku mjafton tė ndalemi nė dy objektiva tė tij, pėr tė kuptuar se sa shumė duhet tė mendohen Shqipėria dhe Kosova pėrpara se tė japin pėlqime aprioristike. Nisma malazeze parashikon krijimin e njė parlamenti tė pėrbashkėt ballkanikoperėndimor, me pjesėmarrjen e 10 pėrfaqėsuesve tė ēdo shteti anėtar dhe krijimin e njė policie tė pėrbashkėt ballkanike. Me njė fjalė, synohet njė formė dhe njė nivel aq i lartė integrimi dhe bashkimi brenda "Unionit Ballkanikoperėndimor", tė cilat nuk i kanė as bashkimet apo organizatat rajonale tė Europės. Sepse as Bashkimi Europian nuk ka njė polici tė pėrbashkėt europiane, siē kėrkon nisma e Malit tė Zi ta realizojė. As vendet nordike, me gjithė atė nivel tė pakrahasueshėm demokracie dhe marrėdhėniesh tė jashtėzakonshme me njėri- tjetrin, nuk kanė krijuar njė polici tė pėrbashkėt nordike, siē kėrkon tė realizojė nisma malazeze. Nisma konturon parametrat e njė federate jugosllave, nga pėrvoja e sė cilės vijnė pesė shtete tė kėsaj gjashtėsheje.

Kjo nuk ėshtė befasuese, sepse qė nga shkatėrrimi i Federatės Jugosllave nė vitin 1991, kanė qenė tė panumėrta projektet dhe pėrpjekjet pėr ringjalljen e Jugosllavisė nė forma tė ndryshme. E habitshmja e kėsaj linje ėshtė se vazhdohet tė planifikohet gjithmonė pėrfshirja e Shqipėrisė nė unionet apo federatat e reja ish-jugosllave. Entiteti i ri "Ballkan Perėndimor" u krijua nė vitin 2000, me samitin BE-Ballkani Perėndimor tė Zagrebit, kur BE, pėr lehtėsi organizimi tė procesit tė integrimit europian tė vendeve ballkanike, i pėrkufizoi shtetet e ish-Jugosllavisė, ku futi edhe Shqipėrinė, si shtete tė Procesit tė Stabilizim-Asocimit apo tė Ballkanit Perėndimor. Ishin tė gjitha shtetet e ish- Jugosllavisė, pa Slloveninė, vendin e sė cilės ia atashuan Shqipėrisė. Tani qė edhe Kroacia u bė anėtare e BE, mbeten dy vende bosh nga Federata e dikurshme, dhe projektuesit e nismės nxituan pėr tė zėvendėsuar Slloveninė dhe Kroacinė me dy shtete shqiptare. Kroacia ka qenė kundėrshtarja mė e vendosur e tė gjitha projekteve dhe pėrpjekjeve pėr ringjalljen e Jugosllavisė sė vjetėr. Pas ikjes sė saj nė BE, ridel oferta e njė mini Jugosllavie me dy shtete shqiptare. Kryetari i komisionit parlamentar malazez pėr integrimin europian, Slaven Radunoviē, pranon se "Duket ngjashmėria me Jugosllavinė tonė, nė tė cilėn me kėtė rast do tė mbetemi pa Slloveninė dhe Kroacinė dhe do t'i zėvendėsojmė ato me Shqipėrinė dhe Kosovėn".

Ka njė interes diplomatik, konstant dhe tė pashpjegueshėm, pėr tė krijuar njė federatė ballkanikoperėndimore. Sepse nuk duket e rastit, qė nisma malazeze doli nė skenė menjėherė sapo Brukseli i dha dritėn jeshile pranimit tė Kroacisė si anėtare nė BE. Mandantėt e kėsaj nisme nxituan tė vazhdohet projekti ballkanikoperėndimor, duke zėvendėsuar dy ish-shtetet veriore tė Federatės Jugosllave me dy shtete shqiptare. Historia e marrėdhėnieve ndėrkombėtare nė rajon, pas luftės sė ftohtė dhe pas shembjes sė Jugosllavisė, evidenton se shteti mė i interesuar pėr projekte federatash, minifederatash, unionesh e kartelesh ballkanike etj. ėshtė Serbia, si shteti i vetėm qė shpall zyrtarisht pretendimin pėr tė qenė lider i Ballkanit, siē konfirmoi presidenti i saj T. Nikoliē nė Pekin nė fund tė muajit tė kaluar. Dijana Vukmanoviē, nėnkryetare e Partisė Socialiste tė Serbisė, (partia e kryeministrit serb), duke folur pėr nismėn malazeze, shprehu shqetėsimin nė 19 shtator, se kjo nismė do tė interpretohej si njė formim i njė Jugosllavie tė re dhe bashkė me kėtė, nė kėtė rast vjen edhe dėshtimi i saj. Portali serb "inserbia.info" shkruan nė 18 shtator, se kjo nismė ėshtė rezultat i njė marrėveshjeje tė ministrave tė Jashtėm tė rajonit me Komisionerin e Zgjerimit dhe me sekretarin e pėrgjithshėm tė Kėshillit Rajonal tė Bashkėpunimit, RCC, Goran Svilanoviē. Svilanoviē, ish-ministėr i Jashtėm i Serbisė, paraqiti nė takimin e 16 korrikut nė Mal tė Zi propozimin qė zyra e tij e sekretariatit tė pėrgjithshėm tė RCC tė bėhet "dora ekzekutive e "Unionit ballkanikoperėndimor". Ka njė modė diplomatike nė Ballkan pėr tė propozuar bashkime dhe organizime tė pėrbashkėta ballkanike, si mini Jugosllavia, Kėshilli Nordik Ballkanik, Beneluksi Ballkanik, e deri tek kjo e fundit pėr "Unionin Ballkanikoperėndimor". Ėshtė njė sėmundje e vjetėr, qė nga koha e Kominternit komunist, pėr krijimin e federatės ballkanike, si mjet pėr hegjemoninė nė Ballkan.

Se si do tė veprojnė shtetet e ish-Jugosllavisė dhe popujt e tyre sllavė pėr format e asocimit me njėri-tjetrin, ėshtė punė e tyre, por Shqipėria dhe Kosova duhet tė mendohen mirė pėr ta lejuar veten tė lidhen me federata politike dhe institucionale ish-jugosllave. Ish-presidenti kroat Stipe Mesiē, nė njė intervistė me agjencinė "Anadolli Azhans" nė 21 shtator, pėr kėtė nismė deklaron: "Njė Jugosllavi e re ėshtė njė iluzion. Ne kemi pasur dy eksperimente me Jugosllavinė, Jugosllavinė e parė dhe tė dytėn, dhe tė dyja pėrfunduan nė gjak. Nė termat e njė asociacioni politik, nisma e Luksiēit nuk ka asnjė kuptim". Nėse Ballkani Perėndimor ėshtė i interesuar tė vendosė bashkėpunim konkret dhe dobiprurės, le ta bėjė atė me projekte tė pėrbashkėta ekonomike dhe infrastrukturore, me gazsjellės dhe naftėsjellės tė pėrbashkėt, me autorruga dhe linja Interkonjeksioni tė pėrbashkėta, me rrjete hekurudhore dhe prodhim tė pėrbashkėt energjie etj. Sa pėr bashkime tė reja politike, institucionale dhe organizative, shtetet e Ballkanit e kanė pikėmbėrritjen e tyre, qė ėshtė BE-ja.

Do tė mjaftonte edhe vetėm njė argument, nė bazė tė tė cilit nuk mund tė cilėsohet e pranueshme kjo nismė, dhe konkretisht paragjykimi qė ajo i bėn statusit tė Kosovės. Nė "non paper" dhe nė gjithė deklarimet e diplomacisė malazeze, serbe dhe serboboshnjake, theksohet se Kosova mund tė marrė pjesė nė "Union" nė bazė tė rezolutės 1244 tė KS tė OKB dhe sipas parimit tė neutralitetit ndaj statusit tė Kosovės. Nisma diplomatike malazeze e nėnvleftėson dhe anashkalon shtetin e pavarur tė Kosovės si subjekt tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe e trajton jo tė barabartė me tė tjerėt, por si shtet tė kategorisė sė dytė. Ėshtė e njohur se BE, pėr shkak tė mosnjohjes sė Kosovės nga pesė shtete anėtare, ėshtė detyruar tė ndjekė parimin e neutralitetit ndaj statusit tė Kosovės. Kjo ėshtė e kuptueshme pėr BE-nė, por ėshtė e papranueshme nė formatin ballkanik, qė nė fund tė vitit 2013, kur ėshtė nėnshkruar marrėveshja historike mes Serbisė dhe Kosovės pėr normalizimin e marrėdhėnieve mes tyre, tė vazhdohet kufizimi politik, diplomatik dhe shtetėror i Kosovės. Ėshtė e qartė parealizueshmėria e njė parlamenti ballkanikoperėndimor apo e njė policie ballkanikoperėndimore, kur dy shtete tė "Unionit" tė projektuar, nuk e njohin ende Kosovėn. Shqipėria nuk ka mundėsinė t'i imponojė BE-sė qėndrime, por nė formatet ballkanike duhet thėnė se ka kaluar kufiri i tejdurimit, kur Tirana po toleron neglizhimin e Kosovės nė takimet dhe nė organizimet ballkanike.

MPJ e Malit tė Zi ėshtė pėrpjekur ta kalojė nismėn e saj me shpjegimin se ajo ka mbėshtetjen e ekspertėve tė Komisionerit tė BE pėr Zgjerimin. Edhe nėse ky pretendim ėshtė i vėrtetė, kjo nuk e bėn mė tė bukur nismėn e "Unionit Ballkanikoperėndimor". Nėse BE do tė donte tė ndėrmerrte nisma pėr Ballkanin, do t'i shpallte vetė dhe nuk do ia linte njėrit apo tjetrit shtet ballkanik. Nuk pėrjashtohet qė nė Bruksel tė ketė ende diplomatė, tė cilėt janė tė apasionuar pas shkollės dhe teknologjisė diplomatike ruse tė krijimit tė boshteve apo unioneve me dy apo me tri shtete. Kėta diplomatė, tė bezdisur nga sherret dhe trazirat e shpeshta nė Ballkan, janė tė prirur drejt konceptit tė futjes sė ballkanasve nė njė vathė ballkanike "pėr tė shpejtuar integrimin". Nuk ka asnjė shenjė se nisma malazeze mund t'i japė shtytje integrimit tė Ballkanit Perėndimor, sepse procesi i integrimit nė BE ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet njė garė dhe rrugė individuale pėr secilin shtet, dhe jo vajtje kolektive nė Bruksel.

Procesi i integrimit europian tė shteteve ballkanike ka hyrė nė njė fazė tė lartė, e cila nuk ka nevojė tani tė krijojė unione apo grupime tė reja me shtetet qė kanė mbetur ende jashtė. Sapo ka hyrė Kroacia nė BE, dhe katėr shtete, bashkė me Shqipėrinė qė shpresohet nė dhjetor, janė nė stadin e statusit tė kandidatit, dhe njė union i tyre nuk ndihmon dhe nuk duket tė ketė lidhje me integrimin europian. Ballkani ka njė pėrmbytje organizatash e grupimesh, qė mbikalojnė e kopjojnė njėra-tjetrėn nė emėr tė integrimit, qė nga Procesi i Bashkėpunimit tė vendeve tė Europės Juglindore, SEECP, Kėshilli Rajonal i Bashkėpunimit, RCC, Nisma Adriatiko-Joniane, Nisma e Europės Qendrore, Nisma e Detit tė Zi, Adriatik 5 etj., etj., dhe nuk nevojė pėr ujė tė ri diplomatik njė rajon i tejngopur me nisma.

"Unioni ballkanikoperėndimor" shfaqet si njė reminishencė e ideve dhe pėrpjekjeve jugonostalgjike tė rikrijimit tė Jugosllavisė. Natyrisht, disa nga ata, qė drejtojnė ish- shtetet jugosllave dhe popujt sllavė tė ish-Federatės, kanė tė drejtėn tė aspirojnė pėr ringjalljen nė forma tė ndryshme tė bashkimit tė dikurshėm. Por Shqipėria dhe Kosova nuk mund tė kenė asnjė interes diplomatik, politik, kombėtar dhe strategjik, tė futen nėn ombrellėn e ndonjė Jugosllavie tė re.

http://www.balkanweb.com/analiza/268...re-150070.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2013, 13:36   44
Citim:
‘Gjashtėshja’ e Ballkanit apo Jugosllavia e Re

Ministri i jashtėm malazez, Igor Lukshiē ka theksuar se plani i tij ėshtė keqinterpretuar se gjoja po synon ringritjen e Jugosllavisė sė re.

Shefi i diplomacisė malazeze ka theksuar se plani i tij parasheh formimin e njė bashkimi ‘formal’ bashkėpunues midis gjashtė shteteve tė Ballkanit Perėndimor qė do tė njihej si ‘gjashtėshja’ e Ballkanit Perėndimor. Projekti ka pėr qėllim anėtarėsimin sa mė tė shpejt tė kėtyre vendeve nė Bashkimin Evropian.

“Unė jam keqkuptuar dhe interpretimi i disa medieve ka qenė i gabuar, gjoja pėr rikthimin e Jugosllavisė apo diēka tė ngjashme, qė ėshtė njė tezė krejtėsisht e gabuar”, deklaroi shefi i diplomacisė sė Malit tė Zi, Luksiē pėr “Dnevne Novine”.

Ai nėnvizoi se nuk i takon kategorisė sė nostalgjikėve jugosllav, pėr shkak se sipas tij, ky shtet i dikurshėm federal gabimisht ishte konstruktuar. “Neve na duhet njė lidhje pėrmes BE-sė, dhe kėtė mund ta arrijmė”, nėnvizoi Lukshiē, duke shtuar se ‘gjashtėshja’ do tė bashkohej drejt BE-sė pėrmes bashkėpunimit dhe projekteve tė pėrbashkėta nė tri fusha: investime tė pėrbashkėta nė infrastrukturė, zvogėlimi i harxhimeve transaksionale nė ekonomi dhe luftėn e pėrbashkėt kundėr krimit tė organizuar.

Nisma e Lukshiē pėrfshin Maqedoninė, Malin e Zi, Shqipėrinė, Bosnjė – Hercegovinėn, Kosovėn dhe Serbinė.

Nisma e shefit tė diplomacisė malazeze ka gjetur mbėshtetjen tek Bashkimi Evropian, por edhe brenda Malit tė Zi, por me komente tė ndryshme.

“Po vėrehet diēka e ngjashme me ish-Jugosllavinė, ashtu qė nė kėtė rast jemi pa Slloveninė dhe Kroacinė, ndėrsa ato i kemi zėvendėsuar me Shqipėrinė dhe Kosovėn. Kjo kėshtu i ngjan si kopje e Jugosllavisė”, theksoi Slaven Radunoviē, kryetari i komisionit parlamentar pėr integrime evropiane nė Parlamentin e Malit tė Zi.

Liderėt e gjashtė vendeve gjatė ditėve tė ardhshme nė kuadėr tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė do tė bisedojnė pėr formimin e asamblesė parlamentare tė Ballkanit Perėndimor, qė ėshtė pjese e njė projeksioni tė tillė.(INA)

http://www.ina-online.net/rajon/35203.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2013, 13:40   45
Citim:
Tirana kundėr projektit “6-shja e Ballkanit, ja rezervat

Nė Nju Jork zhvillohet njė takim mes Ministrave tė Jashtėm tė disa vendeve tė Ballkanit Perėndimor pėr njė nismė tė Malit tė Zi pėr krijimin e njė Unioni Ballkanik e qė ka hasur edhe kundėrshti.

Qeveria e mėparshme e pati miratuar projektin nė njė takim zyrtarėsh tė Ministrive tė Jashtme, por qeveria e re Rama ėshtė kundėr ēdo ideje tė tillė dhe qė disa analistė e quajnė ndoshta me tė drejtė edhe si “Jugosllavia e Re”, e qė pėrmban po aq republika sa ajo e vjetra, por qė kėrkon pėrfshirjen nė kėtė bashkim tė dy shteteve shqiptare, ēka dėshtoi dekada mė parė.

Diplomati dhe analisti i njohur i ēėshtjeve tė rajonit, Shaban Murati ka dhėnė shpjegime lidhur me projektin “Jugosllavia e Re”.

“Pėr tė kuptuar nismėn, ajo duhet parė nė 3 plane. E para ėshtė nė raportet mes Ballkanit Perėndimor dhe BE-sė ku e kemi njė kuadėr qė ėshtė procesi i stabilizim-asociimit dhe ky ka qenė kuadri qė kanė ecur tė gjitha vendet e Ballkanit Perėndimor, ndaj ky kuadėr i BE-sė e bėn tė panevojshme. E dyta nisma imiton temėn dhe nismat tė tjera nė rajon, si procesi i bashkėpunimit i Europės Juglindore, ajo e Detit tė Zi, ajo e Adriatikut etj etj. Kėto janė disa nisma qė kanė si objektiv bashkėpunimin rajonal. Ka njė mbingopje nismash, qė ėshtė mė shumė si nevojė e qarqeve diplomatike qė kėrkojnė t’i gjejnė punė vetes. E treta sa pėr Kosovėn, nisma e Malit tė Zi ka njė defekt tė madh qė nuk i jep tė njėjtin status Kosovės, e kushtėzon me rezolutėn e vdekur tashmė, 1244 dhe ėshtė e pamundur qė njė shtet i kategorisė sė dytė tė bėhet pjesė e njė parlamenti ballkanik. Kėto janė mė shumė iluzione”, theksoi diplomati Shaban Murati.

Sipas tij, nė parim Brukseli ka pėrkrahur tė gjithė nismat, qoftė ato qė kanė dėshtuar, sepse Brukseli ka qenė i interesuar gjithmonė tė inkurajojė bashkėpunimin nė rajon.

I pyetur se a ka tentime pėr pėrfshirjen e rusėve nė kėtė projekt, diplomati shqiptar ėshtė pėrgjigjur se pėr arkitektė rus nuk ka indikacione deri mė tani, por duket qartė njė interes konstant i Serbisė pėr tė organizuar kėtė duke pėrjashtuar 2 shtetet e ish-Jugosllavisė, Kroaci dhe Slloveni qė janė nė BE dhe duke i zėvendėsuar me Shqipėrinė dhe Kosovėn.

“Kjo tė krijon njė shije jo tė mirė sepse gjithmonė ka njė tėrheqje tė disa qarqeve nė Beograd pėr tė futur Shqipėrinė nė qarqet sllave.Unė mendoj qė nė gjashtėshen ballkanike, ne nė potencial diplomatik, jemi shteti mė i rėndėsishėm duke qenė qė jemi shteti anėtar i NATO-s, por pėr fat tė keq diplomacia jonė ka qenė vagoni i fundit i trenit ballkanit dhe ka lejuar veten tė bėhet vagoni i fundit. Shqipėria duhet tė mendohet dy herė para se t’i japė ‘ok’, po ashtu edhe Kosova nuk duhet t’i lejojė vetes pas njohjes nga 103 shtete tė trajtohet akoma nė Ballkan si njė shtet i kushtėzuar nga rezoluta e vdekur 1244”, deklaroi analisti dhe ish-ambasadori shqiptar nė rajonin e Ballkanit, gjegjėsisht nė Maqedoni, Shaban Murati. (INA)

http://ina-online.net/shqiperia/35295.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:38.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.