Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 23.7.2009, 21:04   21

Shkrim i cituar ShP: Investime 1 mld € pėr fabrikat e ēimentos


Njė investim prej 1 miliard eurosh do tė kryhet sė shpejti nė industrinė e ēimentos nė Lezhė, Shkodėr, Fushė-Krujė dhe Nikėl. Lejet pėr ndėrtimin e katėr fabrika tė ēimentos janė miratuar nga KRRTRSH-ja, nėn drejtimin e kryeministrit.

Nė mbledhjen e radhės tė KRRTRSH-sė janė miratuar 21 vendime, mes tyre ndėrtimi i “Hidrocentral Rrapun 1 dhe Rrapun 2”, komuna Librazhd–Qendėr, qarku Shkumbin, planet urbanistike tė shumė bashkive, pėr zona shėrbimesh, zona industriale etj.

“Shqipėria ėshtė njė vend me nevoja nė rritje shumė tė shpejtė pėr ēimento dhe materiale ndėrtimi. Njė infrastrukturė e tėrė ėshtė pėr t’u ndėrtuar, janė pėr t’u ndėrtuar edhe qindra hidrocentrale, vepra tė shumta vaditje, mijėra kilometra rrugė dhe vepra arti nė ēdo kilometėr. Nė kėtė kontekst, nevojat e vendit pėr ēimento janė shumė tė mėdha. Ndaj, janė shumė tė mirėpritura investimet nė industrinė e ēimentos dhe industrinė e materialeve tė ndėrtimit nė tėrėsi”, - u shpreh kryeministri.

“Ka njė kriter themelor, qė ėshtė mbrojtja dhe zhvillimi i mjedisit. Meqenėse grupe dhe organizata tė shoqėrisė civile qė merren me problemet e mjedisit kanė shprehur shqetėsime pėr potencialin e mundshėm ndotės tė kėsaj industrie, ne do t’i miratojmė kėto sheshe, por kushti pėr ndėrtimin e tyre dhe pėr kapacitetet e tyre do tė pėrcaktohet nga rezultati i studimit tė efektit kumulativ tė saj, e cila shtrihet nga Fushė-Kruja nė Bushat”, - tha kreu i qeverisė duke shtuar se studimi do tė jetė transparent dhe objekt i njė diskutimi tė hapur me grupet e interesit, duke pėrmendur si njė shembull pozitiv nė kėtė drejtim rastin e TEC-it nė Vlorė.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=19763
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2009, 03:00   22
Citim:
Fushė-Krujė, sulmohet me armė fabrika e ēimentos

Dėmtohet me breshėri automatiku njė nga mjetet teknologjike tė gurores nė fabrikėn e ēimentos nė Fushė-Krujė. Dje, rreth orės 15:30, policia u njoftua se nė guroren e fabrikės sė ēimentos nė Fushė-Krujė nga persona ende tė paidentifikuar ėshtė dėmtuar me armė zjarri automjeti tip kamion, EUKLID 260, pa targa, makinė teknologjike pėr punime nė karriera. Mjeti ėshtė nė pronėsi tė firmės XHULIO sh.p.k, me pronar shtetasin Ardian Gjura, 44 vjeē nga Fushė-Kruja. Nė cilėsinė e provės materiale ėshtė sekuestruar njė copė gėzhoje model 56 e kalibrit 7.62 mm. Pėrveē dėmtimit tė kamionit nuk ka pasur dėme tė tjera, ndėrsa nisėn hetimet pėr veprat penale tė "shkatėrrimit tė pronės" dhe "mbajtjes pa leje tė armėve luftarake". Dyshohet se dėmi ėshtė bėrė nga konkurrenca ose nga banorėt e zonės pėrreth, tė cilėt prej vitesh protestojnė ndaj veprimtarisė ndotėse tė fabrikės nė jetėn e tyre.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=69419
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.8.2009, 23:54   23
Citim:
Fushė-Krujė, shpėrthen eksploziv nė territorin e fabrikės sė ēimentos

Njė shpėrthim i fuqishėm mėngjesin e djeshėm tronditi periferinė e qytetit tė Fushė-Krujės. Burime tė policisė bėnė tė ditur se rreth orės 09:30, njė sasi prej rreth 200 gramė tritol ishte vendosur nė njė kamion tė firmės sė fabrikės sė ēimentos nė Fushė Krujė.

Mjeti ishte i parkuar nė territorin e saj kur persona tė paidentifikuar kanė mundur tė hyjnė nė brendėsi tė fabrikės dhe tė vendosin eksplozivin nėn shasinė e kamionit, i cili ishte i ngarkuar me ēimento.

Pas krimit, autorėt kanė mundur tė largohen pa u vėnė re nga ana e rojeve. Rojet e fabrikės mbėrritėn menjėherė tek vendi i shpėrthimit vetėm pasi dėgjuan zhurmėn. Ata konstatuan se kamioni ishte pothuajse i shkatėrruar.

Fatmirėsisht, nė momentin e shpėrthimit tė eksplozivit nuk ka pasur njerėz nė afėrsi tė automjetit me tonazh tė rėndė. Policia mbėrriti nė vendin e ngjarjes pas sinjalizimit tė dhėnė, duke kryer ekspertizėn pėrkatėse. Gjithashtu, grupi i hetimit mori nė pyetje rojet e fabrikės, por dėshmia e tyre nuk ka ndihmuar nė identifikimin e autorėve, pasi ata nuk kishin parė asnjė person tė dyshimtė para momentit tė shpėrthimit.

Fabrika e ēimentos nė Fushė-Krujė ka qenė disa herė objekt sulmi apo i protestave nga ana e banorėve. Policia bėri tė ditur se ka nisur hetimet pėr ngjarjen e djeshme, por motivi dhe autorėt pėr momentin mbeten mister.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=31482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.10.2009, 00:20   24

Shkrim i cituar Shkumbin: Sekuestrohen 56 fuēi me lėndė toksike


Citim:
56 fuēi qė dyshohet se pėrmbajnė lėndė toksike janė kapur dhe sekuestruar nga Drejtoria e Policisė sė Qarkut tė Elbasanit nė fshatin Labinot-Fushė. Sasia e kimikateve u gjet e depozituar nė njė ish-magazinė dhe sipas policisė ndodhej aty prej 6 muajsh.

Transportimi dhe magazinimi i lėndės toksike dyshohet tė jetė kryer nga dy shtetas, njeri prej tė cilėve ėshtė vėnė nė pranga.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=7415
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2009, 15:54   25

Shkrim i cituar Jon: Lėndė toksike tė fundosura nga mafia italiane


Citim:
Mafia hodhi lėndė radioaktive nė Jon, Greqia nis hetimet

Autoritetet greke kanė nisur tė hetojnė mbi alarmin e dhėnė dy javė mė parė nga Italia se nė thellėsitė e detit Jon janė hedhur mbeturina radioaktive. Alarmi u dha nga vetė mafia italiane kalabreze qė njoftoi autoritetet nė Greqi se materiale toksike janė hedhur nė detin Jon qė lag edhe brigjet e Shqipėrisė.

Njė prej anėtarėve tė mafias kalabreze i quajtur Francesko Fonti u ka thėnė autoriteteve italiane se ėshtė pėrfshirė vetė nė mbytjen e anijeve me materiale radioaktive nė Jon, si pasojė e njė operacioni pėr t’iu shmangur ligjit vendas.

Sipas mediave greke Kathimerini, Earth Times, citohet dhe njė organizatė ambientaliste italiane ‘Legambiente’, se 30 mjete lundruese mund tė jenė zhytur nė kėtė mėnyre nė 20 vitet e fundit, 7 nga tė cilat janė fundosur afėr ishujve joniane Paksoi, Cefalonia dhe Zakinthos.

Sipas mafiozit kalabrez Fonti, anijet mbartnin mbeturina toksike nga kompanitė farmaceutike, tė cilat e kishin paguar mafien me njė shifėr prej 1.5- 15 milionė dollarė pėr cdo anije qė fundosej larg tyre.

Ndėrkohė kreu i komitetit tė energjisė atomike nė Greqi, Kristos Kousidias ka thėnė pėr gazetėn “Kathimerini” se nevojitet njė kėrkim i organizuar pėr materialin radioaktiv nė det, ndėrkohė qė thotė se pala greke duhej tė informohet pėr vendet e sakta se ku janė fundosur anijet, qė tė dihet se ēfarė veprimi tė merret.

Ndėrkohė autoritetet italiane po hetojnė nėse 120 kontenierė tė gjetur nė njė anije 22 km larg brigjeve tė Kalabrisė pėrmbajnė gjithashtu mbetje toksike tė hedhura nga mafia.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4199
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2009, 15:47   26
Citim:
Ndotja, banorėt e Urės Vajgurore denoncojnė njė firmė asfalto-betoni

Aktiviteti i njė firme asfalto-betoni ėshtė kthyer nė njė problem shqetėsues pėr banorėt e njė lagjeje nė qytetin e Urės Vajgurore, pasi gjatė procesit tė punės ēlirohen nė natyrė gazra tė dėmshėm pėr shėndetin e banorėve qė jetojnė vetėm disa metra larg saj.

Prej tre vitesh, nė afėrsi tė qytezės nė lagjen "18 Tetori", ėshtė ngritur dhe ka filluar punėn njė fabrikė e asfalto-betonit, e cila ndodhet 200 metra larg lagjes ku jetojnė 380 familje tė Urės Vajgurore. Gjatė aktivitetit tė saj pėr prodhimin e asfaltit, fabrika qė funksionin me pajisje tė njė teknologjie tė vjetruar ēliron nė natyrė gaz me erė tė keqe.

Gjatė kohės qė fabrika punon, ēlirohet dhe shpėrndahet tym dhe blozė, ēka ka vėnė nė rrezik shėndetin e banorėve. Janė 380 familje qė jetojnė vetėm 200 metra larg kėsaj fabrike dhe bashkėjetojnė mes gazit me erė tė keqe, tymit dhe blozės. Banorėt e kanė shprehur shumė herė shqetėsimin pranė Bashkisė sė Urės Vajgurore, duke kėrkuar marrjen e masave pėr largimin e fabrikės.

Nė lidhje me kėtė problem, kryetari i bashkisė, Syrja Ormėni ėshtė shprehur se fabrika ndodhet nė territorin e Komunės Otllak, por prej aktivitetit tė saj preket drejtpėrdrejtė shėndeti i njė pjese tė banorėve tė Urės Vajgurore. "Drejtoria e Bujqėsisė, Mbrojtjes sė Tokės dhe Mjedisit nė Bashkinė e Urės Vajgurore, pas ankesave tė shumta tė bėra nga banorėt e lagjes

‘18 Tetori‘ nė lidhje me aktivitetin e fabrikės sė asfalto- betonit ka inspektuar nė vend disa herė situatėn", thotė kreu i bashkisė. Me tej ai shton se i janė drejtuar Agjencisė Rajonale tė Mjedisit nė Berat, pėr marrjen e masave.

"Ne jemi tė detyruar qė tė kėrkojmė ndėrhyrjen e kėsaj agjencie, pėr faktin se kjo fabrikė ushtron aktivitetin nė njė territor qė nuk administrohet nga kjo bashki, por duke qenė nė afėrsi tė lagjes ajo krijon shqetėsim pėr shėndetin e banorėve", thotė kreu i bashkisė.

Fabrika e betonit, ndonėse disponon leje mjedisore nga Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave sipas specialistėve tė mjedisit nė Bashkinė e Urės Vajgurore nuk e respekton kėtė leje mjedisore, pasi gjatė aktivitetit nuk respektohen normat e shkarkimeve nė ajėr, nuk merren masa pėr shmangien e pluhurave dhe zhurmave gjatė punės, nuk kryhet monitorimi periodik i mjedisit pėr shkarkimet nė ajėr.

Nė kėto kushte, Bashkia e Urės Vajgurore kėrkon nga Agjencia Rajonale e Mjedisit marrjen e masave pėr aktivitetin e fabrikės.

Burime pranė agjencisė pohojnė se disa herė ėshtė gjobitur, por me gjithė masat e marra subjekti vazhdon tė kryejė aktivitetin pa marrė asnjė masė pėr mbrojtjen e mjedisit.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=75687
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.5.2010, 16:02   27
Citim:
Metalurgėt e Elbasanit nė protestė

Elbasan – Rreth 500 metalurgė nga Elbasani, kanė protestuar sot kundėr firmės sė tyre.

Metalurgėt pretendojnė se firma nuk ka zbatuar kontratėn pėr pagat. Sipas punėtorėve, pagat e tyre janė tė ulėta, duke pretenduar se firma pėrkatėse nuk zbaton vendimin e Kėshillit tė Ministrave.

Gjithashtu, metalurgėt protestojnė edhe pėr kushtet e kėqija nė punė. Nga ana tjetėr, firma u ka bėrė apel punėtorėve qė tė mos protestojnė, duke paralajmėruar se do tė gjithė ata qė hidhen nė protestė do tė pushohen nga puna.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/16177/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2010, 15:51   28
Citim:
Lista e “zezė” e 10 qyteteve me ndotje toksike, ambientalistėt japin alarmin

Ndotja toksike ėshtė kthyer kohėt e fundit nė njė rrezik tė madh pėr njė pjesė tė madhe tė qyteteve nė vend, duke pėrfshirė nė listėn e zezė edhe metropolin shqiptar Tiranėn.

Por nuk mund tė mbeten mbrapa edhe Shkodra me zonėn e Bajzės, Elbasani me Metalurgjikun, Fieri me disa zona ku pėrpunimi i naftės kryhet nė kushte skandaloze e njė sėrė qytetesh tė tjera ku ndotja toksike ėshtė kthyer tashmė nė rrezik tė hapur pėr banorėt tė cilėt janė tė detyruar tė jetojnė mes rrezikut duke u ekspozuar kėshtu ndaj sėmundjeve kanceroze, atyre tė frymėmarrjes tė zemrės e njė sėrė sėmundjesh tė tjera tė rrezikshme.

Por nė kėtė listė nuk mbeten mbrapa Burreli, Laēi, Pogradeci, e shumė qyteteve tė tjera tė listuara nė hartėn e zezė tė rrezikshmėrisė. I gjithė Jugu i Shqipėrisė kėrcėnohet seriozisht nga niveli i lartė i ndotjes toksike. Kohėt e fundit nė lidhje me kėtė janė evidentuar sėmundje tė rrezikshme, tė cilat kanė prekur njė pjesė tė madhe tė popullsisė sė kėsaj zone.

Nė lidhje me kėtė Xhemal Mato njė prej specialistėve tė mjedisit tha dje se nga organizatat e mjedisit nė lidhje me reduktimin e ndotjes qė sjellin elementėt e dėmshėm tė ndotjes nga nafta apo lėndė tė tjera toksike nė kėto zona nuk ėshtė kryer asnjė projekt, dhe pėr mė tepėr edhe nga Ministria e Mjedisit nuk ka asnjė studim qė mund tė ndikojė nė uljen e pėrmasave tė ndotjes toksike e cila sa vjen edhe shtohet.

Sipas Matos specialistėt e mjedisit, si dhe ata tė shėndetėsisė, bėjnė thirrje pėr marrjen e masave tė menjėhershme dhe japin gjithashtu alarmin pėr gjendjen e ndotjes toksike e cila ėshtė nė pėrmasa shqetėsuese pėr tė gjithė qytetarėt e qyteteve ku bėhet pėrpunimi i naftės e niveli i ndotjes ėshtė nė rritje.

Edhe pse shpesh ambientalistėt kanė kėrkuar qė tė zbatohen masa pėr uljen e ndotjes sė ajrit, ujit dhe tokės nė kėto zona sėrish asnjė masė nuk ėshtė marrė nga Ministria e Mjedisit. Kjo, pasi shėndeti i kėtyre banorėve ėshtė para njė rreziku shumė tė madh.

Deri mė tani janė tė shumtė nė numėr ata persona, tė cilėt janė prekur nga sėmundje tė rėnda, siē janė kanceri dhe dizenteria, vetėm pėr shkak tė ndotjes sė lartė, qė ėshtė e pranishme nė kėto vende. Specialistėt kanė vėnė alarmin, duke theksuar se shifrat e tė prekurve nga sėmundjet vdekjeprurėse janė jashtėzakonisht tė larta.

Gjithashtu, ata pohojnė se, nėse nuk veprohet me emergjencė pėr uljen e nivelit tė ndotjes, Jugu i vendit tonė do tė jetė pėrballė njė katastrofe dhe atėherė do tė jetė shumė vonė pėr ta zgjidhur problemin e ndotjes.


Harta e Zezė

Pėrveē zonave tė njohura si vdekjeprurėse, si Patos-Marinzė, nė hartėn e zezė tė ndotjes toksike pėrfshihen edhe shumė qytete tė tjera jugore.

Kėshtu, jo shumė larg qytetit tė Burrelit, njė gjigant tjetėr ka sjellė probleme me popullsinė. Specialistė tė mjedisit kanė kėrkuar qė nė fabrikėn e pėrpunimit tė ferro-kromit nė kėtė qytet tė kryhet pastrimi i menjėhershėm i zonės, nė tė kundėrt, pasojat do tė jenė tė parikuperueshme.

Po ashtu, nė Berat ekzistenca e fabrikės sė prodhimit tė baterive nė kėtė qytet ka bėrė qė ajri tė jetė tri herė mė i ndotur se parametrat e lejuara nga Komuniteti Evropian.

Laēi, njė nga qytetet industriale mė tė njohura nė vend, ka kohė qė, megjithėse ėshtė nė gjumė, e ka realizuar qėllimin e tij, duke ndotur ujėrat sipėrfaqėsore, si dhe nėntokėn.

Pėr sa u pėrket minierės sė Bulqizės, shkrirėsit tė ferro-kromit nė Elbasan, Kombinatit tė Tekstileve nė Berat, si dhe ish-fabrika e plastikės nė Lushnjė, nuk do shumė tė gjykosh. Mjafton tė shkosh dhe do tė bindesh vetė pėr rrezikshmėrinė e tyre.

Ish-Kombinati i Autotraktorėve nė Tiranė ka problemin e madh, sepse njė pjesė e banorėve jetojnė nė ambientet e tij, ndėrsa njė pjesė e romėve “kanė pushtuar” brigjet e lumit, ku derdhen shumė nga mbeturinat.

Pėr specialistėt e mjedisit, njė shqetėsim tejet i madh ėshtė edhe Guri i Kuq nė qytetin e Pogradecit, mbetjet e pėrpunimit tė hekur-nikelit, tė cilat rrezikojnė liqenin e Ohrit. Hedhja e mbetjeve nė liqen ka bėrė qė uji tė marrė ngjyrė tė kuqe, duke shkaktuar ndotje tej normave tė lejuara. Ndotja, thuhet nė studim, ka dėmtuar rėndė shumė nga speciet qė gjallojnė ujėrat e liqenit.


1- Puset e naftės, nė Kuēovė rrezik pėr banorėt, rritet sėmundshmėria
2- Porto Romano nė Durrės mbetjet inerte e ndotja tejet problematike
3- Metalurgjiku i Elbasanit shkarkon elementė tė rrezikshėm nė ajėr
4 - Puset e naftės ēlirojnė lėndė tė rrezikshme pėr qytetarėt e Beratit
5- Rrezikshmėri prej shkarkimit tė naftės, kanali i motorit, nė Pyllin e Sodės
6- Zona e Bajzės nė Shkodėr, ndotja shumė herė mė e lartė se masat normale
7- Zonat me naftė nė Fieri, ndotja ėshtė pėrhapur deri nė bregdetin e Vlorės
8- Patos-Marinzė zonė e evidentuar nga ambientalistėt si vdekjeprurėse

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=29339
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2010, 15:53   29
Citim:
Fabrika ndot mjedisin nė Korēė

Mbetjet e njė fabrike tė regjjes sė lėkurėve nė periferi tė qytetit juglindor tė Korēės po shkatėrrojnė tokat bujqėsore nė Drenovė e Mborje si dhe po ndotin kanalet dhe lumenjtė qė kalojnė nė kėto zona.

Fabrika “Anxhelo shoes” shkarkon ēdo ditė dhjetėra ton mbetje tė lėngshme tė rrezikshme. Ato derdhen nė lumin e Drenicės, qė kalon ngjitur me tre lagje tė qytetit pėr tė pėrfunduar nė lumin Dunavec e mė pas nė Devoll.

Drejtori i Agjencisė sė Mjedisit ne Korēė, Artan Dvorani tha se “fabrika e regjjes sė lėkurėve nuk ka lejė mjedisore”. Ekspertė tė shoqėrisė se Ujėsjellės-Kanalizimeve Korēė shprehin dyshimin se nga infiltrimi i mbetjeve toksike mund tė ndotet dhe pellgu ujėmbajtės qė furnizon me ujė tė pijshėm banorėt e zonės.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=86389
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2010, 21:32   30
Citim:
Ndotja e detit, Kroacia i kėrkon shpjegime Shqipėrisė

Ministria e Jashtme kroate ka thirrur tė mėrkurėn ambasadorin e Shqipėrisė pėr tė shpjeguar pėr njė sasi tė madhe tė mbeturinave, qė besohet se janė nga Shqipėria, e tė cilat kanė ndotur bregdetin jugor kroat.

Ambasadori Pėllumb Qazimi ėshtė thirrur nė ministri dhe i ėshtė prezantuar njė raport mbi “ndotjen e detit nė qarkun Dobrovacka-Neretvanska, nė pjesėn qė konstaton se mbeturinat kanė origjiniėn nga Shqipėria”, thuhet nė njė deklaratė tė Ministrisė.

“Nga ambasadori ėshtė kėrkuar qė tė ofrojė shpjegim urgjent se si mbeturinat nga Shqipėria kanė arritur nė ujėrat territoriale tė Kroacisė dhe tė ndėrmarrė masa adekuate nė kėtė rast dhe tė pengojė rastet e ngjashme nė tė ardhmen”, thuhet nė deklaratė.

Nė ditėt e fundit, drunjė dhe mbeturina plastike, qė vlerėsohet se janė disa dhjetėra tonė dhe shumė skelete kafshėsh kanė ndodtur detin dhe bregdetin nė pjesėn jugore tė Kroacisė.

Shėrbimet kombėtare tė emergjencave kanė thėnė se mbeturinat duket tė kenė ardhur nga Shqipėria, si pasojė e kohės sė keqė tė pėrcjellė me stuhi dhe erėra tė forta.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=89810
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2011, 17:57   31
Citim:
Sėrish shpėrthim nė fabrikėn e ēimentos, shoqėrohen 15 persona

Njė shpėrthim eksplozivi nė ambientet e fabrikės sė ēimentos nė Fushė-Krujė ka mbetur ende me autorė anonimė, ashtu si dhe shpėrthimi i linjės hekurudhore tė fabrikės disa ditė mė parė.

Ekspertė tė njėsisė antieksploziv, si dhe shėrbime tė shumta policore kanė shkuar nė vendin e ngjarjes, bashkė me grupin hetimor. Mėsohet se dėmtimet janė vetėm materiale dhe nuk ka dėme nė njerėz, por pasiguria pėr ushtrimin e veprimtarisė nė kėtė fabrikė ėshtė rritur ndjeshėm. Zyrtarisht Drejtoria e Policisė sė Qarkut Durrės bėri tė ditur se nga persona ende tė paidentifikuar ėshtė shkatėrruar me eksploziv elektromotori i ashensorit qė ndodhet nė repartin e paketimit tė kėsaj fabrike.

Nga shpėrthimi ashensori ka dalė krejtėsisht jashtė pėrdorimit, ndėrsa janė shkaktuar edhe dėme tė tjera materiale. Ngjarja ndodhi nė fabrikėn e ēimentos qė ndodhet nė fshatin Zallė tė Fushė-Krujės, qė prej vitesh ėshtė kthyer nė njė konflikt tė rėnduar mes pronarėve tė fabrikės dhe banorėve tė fshatit ku ngrihet ajo.

Menjėherė pas shpėrthimit, nė vendin e ngjarjes forcat e shumta tė policisė kanė rrethuar objektin, si dhe lėvizur nėpėr fshat duke bėrė edhe shoqėrimet pėrkatėse, pėrfshirė dhe punonjės tė fabrikės qė janė njėkohėsisht banorė tė fshatit.

Nga veprimet e para procedurale mėsohet se nuk ka rezultuar ndonjė e dhėnė qė ēon nė identifikimin e shpejtė dhe kapjen e autorit apo autorėve. Burimet policore bėnė tė ditur se vazhdon puna pėr identifikimin dhe kapjen e autorėve, ndaj tė cilėve ka nisur paraprakisht procedimi penal pėr “shkatėrrim tė pronės me eksploziv”, ndėrkohė qė materialet pėr kėtė vepėr penale i kanė kaluar pėr hetime tė mėtejshme Prokurorisė sė Rrethit Krujė.

Mėsohet se janė shoqėruar pėr tė dhėnė dėshminė e tyre, si dhe tė dhėna qė mund tė hedhin dritė mbi autorėsinė mbi 15 persona. Situata nė fshatin Zallė tė Fushė-Krujės ndėrkohė vazhdon tė jetė e nderė, pėr shkak tė marrėdhėnies qė fshati ka krijuar me administratorėt e fabrikės dhe pretendimet e ngritura ndaj veprimtarisė sė saj dhe pėrfitimeve tė pritshme.

Dhjetė ditė mė parė, njė sasi lėnde eksplozivi qė shpėrtheu nė orėt e para tė 8 prillit dėmtoi rėndė afro 15 metra linjė hekurudhore qė pėrdorej pėr qėllime industriale, duke e nxjerrė atė jashtė funksionimit. Shpėrthimi ndodhi nė vendin e njohur nga vendasit me emrin Ura e Gjoles nė Fushė-Krujė. Lėnda plasėse ishte vendosur nė mes tė urės

http://www.gazeta-shqip.com/aktualit...53c346402.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2011, 23:29   32
Citim:
Hidhet nė erė shtylla e tensionit tė lartė

Fushė Krujė - Njė shtyllė e tensionit tė lartė ėshtė hedhur nė erė gjatė natės nė zonėn e Fushė Krujės.

Ngjarja ndodhi nė fshatin Borizanė, ku ėshtė dėmtuar njė shtyllė e tensionit tė lartė 220 kv.

Shtylla furnizonte me energji elektrike fabrikėn e ēimentos nė Fushė Krujės, e cila kohėt e fundit ėshtė bėrė shpesh objekt i sulmeve me lėndė plasėse.

Policia sqaroi se janė dėgjuar 5 shpėrthim tė forta duke nisur nga ora 01:00 pas mesnate. Pas kėsaj, ėshtė ndėrprerė energjia elektrike nė fabrikė. Sipas policisė, nė vendin e ngjarjes ėshtė gjetur njė fitil zjarr pėrcjellės, e cila do tė dėrgohet nė Institutin e Kriminalistikės pėr tė parė gjurmėt e gishtėrinjve nėse do tė ketė.

Eksploziv nė kėto shtylla ėshtė vendosur edhe mė parė, kur rasti mė i rėndė ishte ai i 24 marsit tė kėtij viti, kur njė sasi eksplozivi e vendosur nė dy kėmbėn e njė prej shtyllave, e dėmtoi rėndė atė duke lėnė pa /S.Ll/Start

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/37938/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 13:01   33
Citim:
Fushė Krujė, hidhet nė erė ura, pranė fabrikės sė ēimentos

Hidhet nė erė ura qė lidhte fabrikėn e cimentos me qytetin e Fushekrujės dhe fshatin Zallė. Sipas tė dhėnave policore shpėrthimi ndodhi nga njė sasi tritoli, duke e shkatėrruar plotėsisht urėn. Ndėrkohė policia po heton pėr zbulimin e autorėve.

Ky ėshtė rasti i 9-tė qė fabrikės sė cimentos ne Fushė-Krujė i vihet tritoli dhe policia nuk ka mundur tė zbardhi ngjarjen dhe tė bėjė tė ditur gjetjen e autorėve.

Pista kryesore qė kanė mundur tė zbardhin policėt ėshtė vetėm fakti se banorėt e zonės kanė konflikte me pronarėt e fabrikės. Sepse banorėve u ėshtė ndėrprerė shpėrblimi pėr ndotjen, ndėrsa pronarėt e tokės ku ėshtė ngritur fabrika, nuk janė kompensuar

Madje disa herė banorėt e fshatit Zall kanė protestuar para fabrikės, duke kundėrshtuar ndotjen e lartė. Sipas tyre, fabrika nuk zbaton kriteret ndėrkombėtare.

http://www.standard.al/index.php/akt...es-se-cimentos
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2011, 15:32   34
Citim:
Shpėrthimet me tritol nė Fushė-Krujė, ndalohen 5 persona

Shpėrthimet me tritol nė Fushė-Krujė, ndalohen 5 personaTIRANE-Pesė persona jane ndaluar nga Policia e Durrėsit, nėn akuzėn e vendosjen se tritolit pranė fabrikes se cimentos nė Fushe Krujė.

Policia ndaloi gjatė natės dhe mėngjesin e sotėm Bashkim dhe Edvin Zalla, 54 dhe 31 vjeē, babė e bir, Fredon Zalla, 26 vjeē, Afrim Xhixha, 35 vjeē dhe Xhabir Vellku, 37 vjeē.

Tė ndaluarit, janė banorė tė fshatrave Zallė, Budull dhe Nikėl. Kėta shtetas, 2 prej tė cilėve me precedentė penal, dyshohet tė jenė bashkėpunėtorė nė shtatė shpėrthimet qė kanė ndodhur nga 24 marsi i kėtij viti, ngjarje tė cilat mendohet se janė tė lidhura me aktivitetin e fabrikės sė ndėrtuar vite mė parė nė fshatin Zallė.

Nė dy rastet e shpėrthimit janė dėmtuar rėndė muret rrethuese tė fabrikės, ndėrsa nė tre tė tjera janė dėmtuar ura hekurudhore dhe ajo rrugore, pjesė e infrastrukturės pranė fabrikės. Vetėm nė tre ditėt e fundit, nga shpėrthimi i eksplozivit u dėmtuan dy shtylla tė tensionit tė lartė si dhe ura e fshatit Zallė.

Shperthimet e tritolit kane qene seri ne zone. Nė harkun kohor tė pak diteve 7 shpėrthime kane ndodhur prane kesaj fabrike, ku mė i fundit u shėnua dje qė shkatėrroi urėn qė tė lidhte me fabrikėn e cimentos.

Ura qė bėnte tė mundur lidhjen e fabrikės sė ēimentos me qytetin e Fushekrujės dhe fshatin Zallė ėshtė hedhur nė erė pas mesnatės sė tė enjtes. Sipas policisė shpėrthimi ndodhi nga njė sasi tritoli qė shkatėrroi totalisht urėn.

Ky shpėrthim shėnon rastin e 7-tė tė tritolvėnies nė fabrikėn e ēimentos e nė objektet rreth saj, ndėrkohė qė policia nuk ka mundur qė tė zbardhė autorėt.
Dy ditė mė parė, mė 8 qershor, pesė shpėrthime tė fuqishme nė harkun e 30 minutave shkatėrruan dy shtylla tė tensionit tė lartė 220 kilovolt qė furnizonin me energji elektrike fabrikėn e ēimentos, ndėrkohė qė fatmirėsisht, nuk shpėrtheu njė sasi tjetėr eksplozivi e vėnė pranė njė shtylle tjetėr.

Njė nga pistat kryesore tė hetimit janė konfliktet qė kanė banorėt me pronarėt e fabrikės.

Banorėve u ėshtė ndėrprerė shpėrblimi pėr ndotjen, ndėrsa pronarėt e tokės ku ėshtė ngritur fabrika, nuk janė kompensuar. Disa herė banorėt e fshatit Zall kanė protestuar para fabrikės (sapo ajo nisi prodhimin), duke kundėrshtuar ndotjen e lartė. Sipas tyre, fabrika nuk zbaton kriteret ndėrkombėtare.

http://www.balkanweb.com/shqiperi/26...web-63835.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2011, 19:42   35
Citim:
Kuēovė, nga njė pus nafte nė ēdo shtėpi

KUĒOVĖ – Njė grup banorėsh tė mbi 630 ndėrtimeve pa leje, nė zonėn naftėmbajtėse tė qytetit tė Kuēovės dhe tė periferisė tė saj i janė drejtuar bashkisė sė qytetit dhe krerėve tė ndėrmarrjes sė prodhimit, tė naftės me qėllim qė kėta tė fundit tė marrin masa pėr mbrojtjen nga ndotja, si dhe tė mbrojtjes tė jetės sė familjeve tė tyre, nga puset naftėnxjerrėse nė shfrytėzim dhe nga puset nė degradim, qė ata kanė fare pranė shtėpive.

Banorėt kanė kėrkuar rrethimin e puseve problematikė, deri dhe bllokimin e tyre, pasi kėta tė fundit kėrcėnojnė seriozisht jetėn e fėmijėve qė lozin pėrreth tyre, tė bagėtive qė shkojnė tė kullosin nė ēdo kohė, deri nė afėrsi tė tyre, tė mjedisit, por edhe ndotjen e tokave.

Duket se shfryrjet e pavullnetshme tė naftės bruto dhe gazrave helmues, qė dalin nga kėto puse kanė sjellė shqetėsim serioz tek tė gjithė banorėt e periferisė sė qytetit dhe tė fshatrave pėr rreth tij. Shumė prej banorėve tė kėsaj zone pohojnė, se janė mbi 630 ndėrtime tė pas vitit 1990, shumica e tė cilave shtėpi banimi, kasolle bagėtish qė presin tė legalizohen nga ALUIZNI, por qė problemet e dala muajt e fundit i kanė vėnė nė dilemėn e largimit jo vetėm pėr mbrojtjen e jetės nga puset e naftės nė prodhim, por edhe nga mos legalizimi i banesave tė tyre.

Thuajse ēdo familje ka brenda truallit tė vet, njė pus nafte ende nė shfrytėzim madje nė tė shumicėn e rasteve edhe dy puse qė pėrbėjnė njė rrezik permanent pėr jetėn e tyre. Banorėt e kėtyre ndėrtimeve informale, ankohen, se kėto puse rrjedhin pa pushim dhe ē’ka ėshtė mė kryesorja ata janė me avari dhe nėse nuk mbyllen njėherė e mirė pėr tė shpėtuar familjet e tyre do tė jetojnė nėn kėrcėnim pėr jetėn dhe pronat e tyre.

Banorėt sqarojnė gjithashtu, se kanė pranuar t’i ngrenė shtėpitė e tyre aty, pasi vetėm kjo zonė ka qenė e lirė dhe qė nuk shitej pas viteve 1990. Gjithsesi pėr banorėt nuk ėshtė e rėndėsishme ALUIZNI qė ata kanė aplikuar me dosjet pėrkatėse dhe se presin edhe legalizimin e banesave, por pėr ta sot shtrohet problemi i mbrojtjes tė jetės tė tyre, fėmijėve, bagėtive dhe pronės dhe asaj tė mbrojtjes nga ndotja.

Gjatė verės edhe gropat e mbushura me naftė bruto e kthyer tashėm nė vatra tė rrezikshme zjarri duke u rrezikuar seriozisht tė mbjellat dhe pemėt frutore, kullotat etj. Ndėrsa derdhja e tepricave tė naftės tė pa kontrolluar nga puset ka rrezikuar seriozisht edhe disa ujėmbledhės si ai i Gegės, pasi mbetjet e naftės derdhen nė rezervuar dhe ndotin ujin e vaditjes duke e nxjerrė jashtė pėrdorimit, ujė qė banorėt e kėtij fshati dhe tė fshatrave fqinjė e pėrdorin pėr vaditjen e bimėve bujqėsore gjatė verės.

Nisur nga problemet nė fjalė qė rrezikojnė seriozisht jetėn e banorėve kėta tė fundit kanė kėrkuar, njė ndėrhyrje urgjente tė njerėzve kompetent, pėr zbatimin e kushteve teknike, nė shfrytėzimin e puseve tė naftės, qė ndodhen pranė shtėpive, dhe nė rast se vet Ndėrmarrja e Prodhimit tė Naftės nė Kuēovė, nuk do tė marrė masat e nevojshme, pėr kėtė shqetėsim, ata do tė nisin protestat e tyre tė ligjshme.

Por, ndryshe nga ankesat e tyre, pohimeve pranė Drejtorisė tė Naftėnxjerrjes nė rrethin e Kuēovės kjo e fundit i ka kėrkuar bashkisė sė qytetit dhe Drejtorisė sė Policisė Ndėrtimore, dhe asaj tė AUIZNI-t qė tė mos bėjė legalizimin e kėtyre 630 ndėrtimeve, brenda zonės naftėmbajtėse nė periferi dhe nė fshatrat naftėmbajtėse.

Madje sipas burimeve zyrtare krerėve tė Albpetrolit janė ankuar deri nė qeveri, se kėto ndėrtime tė paligjshme kanė penguar shfrytėzimin e rreth 214 puseve nė prodhim, pasi nė ta nuk mund tė futen agregatet e pastrimit deri dhe punėtorėt qė i vėnė nė punė, pasi rrugėt pėr tė shkuar deri tek pusi janė bllokuar nga ndėrtimet e paligjshme.

I pyetur pėr legalizimet e zonės naftėmbajtėse kreu i ALUIZNI-t tė qarkut tė Beratit, Kujtim Pelivani, tha se: “Nė tė gjithė zonėn naftėmbajtėse nė qytetin e Kuēovės e nė periferi tė fshatrat e kėtij rrethi, por dhe nė zonėn naftėmbajtėse tė zonės sė komunės Poshnje nuk do tė ketė legalizime.

Sipas tyre, qė nga viti ‘90 e gjer tani, numėrohen 14 viktima, tė shkaktuara nga vulfet e volantet e puseve dhe mbi 21 tė plagosur e tė mbetur invalidė pėr gjithė jetėn pa u paguar nga Ndėrmarrja Naftėnxjerrėse, si dhe qindra shpendė dhe dhjetėra bagėti qė thuajse ēdo vit mbeten peng tė gropave tė mbushura me mbetjet e naftės bruto ose serėn, si dhe i thonė vetė banorėt.

Vite mė parė nė fshatin Kozare njė fėmijė 13 vjeē ka vdekur, duke luajtur nė afėrsi tė pusit, sipas pohimeve tė banorėve fėmija ka qenė duke luajtur sė bashku me fėmijėt e tjerė pranė pusit tė parrethuar duke rrėshqitur mbi volantin e hidraulikut, ēka i shkaktoi dhe vdekjen.

Ndėrsa njė vajzė 15 vjeēe shpėtoi vetėm me prerjen e gishtėrinjve tė kėmbės. Si ky rast ka edhe shumė tė tjerė njė tjetėr vajze nga fshati Gegė vite mė parė, e cila ka qenė duke luajtur rripi i transportierit i ka prerė gishtėrinjtė e kėmbės, ndėrsa ndėrprerja rastėsore e tensionit ka bėrė tė mundur shpėtimin e jetės sė saj, pasi fustanin ja kishte mbledhur transportieri.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=73115
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2012, 15:33   36
Citim:
“Sharrcem” premton 5 milionė euro investime nė mbrojte tė mjedisit

Prishtinė, 13 janar – Premtimet e kompanisė “Sharrcem” se deri nė fund tė muajit mars do tė investohen 5 milionė euro pėr uljen e emetimin tė pluhurit, kanė bėrė qė udhėheqėsit e Komunės sė Hanit tė Elezit dhe ata tė Qeverisė tė zbusin qėndrimet ndaj kėsaj kompanie. Tė enjten, nė konferencėn e organizuar nga kjo kompani, ku janė prezantuar punėt e bėra nė investimet nė ēėshtjet mjedisore, siguri tė punėtorėve dhe cilėsi nė prodhim, udhėheqėsit e institucioneve kosovare thanė se do presin edhe pak.

“Ne kemi dy padi kundėr ‘Sharrcemit’. Ne jemi nė pritje tė ‘Sharrcemit’ pėr aplikim pėr marrjen e lejes sė integruar mjedisore. Nėse nuk i plotėson kriteret, atėherė do tė mbyllet, qė ne nuk besojmė se do tė ndodhė kjo, ngase ‘Sharrcem’ ka dhėnė premtime se do tė investojė nė uljen e emetimit tė pluhurit”, tha zėvendėsministri i Ambientit, Ilir Mirena.

Edhe kreu i Hanit tė Elezit, Rufki Suma, kishte zbutur qėndrimet e tija ndaj ndotėsit mė tė madh tė ambientit nė komunėn e tij. Numri i madh i tė punėsuarve nė kėtė kompani nuk po e lė atė tė jetė i prerė kur flet pėr kėtė kompani.

http://koha.net/?page=1,3,83813
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.6.2012, 21:07   37
Citim:
Mbyllen 10 furra gėlqere, ARM Durrės: Ndotin rėndė ambientin

Emri:  4fcca1b541a0e.jpg
Shikimet: 1082
Madhėsia:  11,8 KBDurrės - Agjencia Rajonale e Mjedisit ne qarkun e Durresit ka vendosur mbylljen e 10 furrave te gelqeres ne zonen e Fushe Krujes,nderkohe qe ka hequr edhe lejet mjedisore per 29 subjekte te tjera, gurore dhe furra per prodhimin e gelqeres. Drejtori i agjencise rajonale te mjedisit Ramazan Kalia tha se mbyllja e 10 furrave po bėhet pėr shkak tė nivelit tė lartė tė ndotjes qė shkaktojnė.

"Ndėrhyrjen e nevojshme pėr prishjen e dhjetė furrave tė gėlqeres nė bashkinė e Krujės. Ne presim qė kėto ditė bashkia me inspektoriatin e saj tė marr masa pėr prishjen e tyre. Njėkohėsisht kemi hequr gjatė vitit tė kaluar 29 leje mjedisore pėr subjekte nė guroret e zonės sė Krujės. Kėtė muaj kemi organizuar kontroll pėr tė marr masat e duhura pėr tė gjitha guroret qė nuk kanė bėrė rehabilitimin e mjedisit", tha Ramazan Kalia, drejtor i ARM qarku Durres

Heqja e lejeve mjedisore per guroret e Krujes eshte bere per shkak se ato nuk kane marre masa per rehabilitimin e zones , pasi kane shfrytezuar vendin per nxjerrjen e gureve. Ne kuader te permiresimit te situates mjerdisore eshte kerkuar gjithashtu qe gjate muajve korrik dhe gusht te pezullohen te gjitha ndertimet ne zonen e plazhit, madje edhe investimet publike.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/39471
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2012, 09:36   38
Citim:
Fushė Krujė, shpėrthim tritoli pranė Fab. sė Ēimentos, 10 tė shoqėruar

FUSHĖ KRUJĖ- Njė shpėrthim i fuqishėm ka tronditur qytetin e Fushė Krujės, pak para mesnate. Mėsohet se shpėrthimi ka ndodhur pranė Fabrikės sė Ēimentos, mė konkretiksht nė linjėn hekurudhore nė hyrje tė fabrikės.

Burime nga policia e kėtij qyteti, bėjnė me dije se shpėrthimi ėshtė regjistruar rreth orės 23:30 minuta tė mbrėmjes, ndėrsa sasia e lendės eksplozive ėshtė vendosur nė linjėn qė lidh Fabrikėn e Ēimentos me linjėn hekurudhore kombėtare. Fatmirėsisht nuk ka patur tė lėnduar nė njerėz nga shpėrthimi, ndėrsa raportohen pėr dėme tė mėdha materiale.

Policia ka nisur hetimet pėr tė zbuluar shkaqet e vendosjes sė eksplozivit, si edhe autorėt e tij. Kjo ngjarje vjen dy ditė pasi aksioneri kryesor i fabrikės sė ēimentos nė Fushė-Krujė ėshtė marrė sėrisht nė pyetje nga anėtarėt e grupit hetimor qė po kryen verifikime lidhur me vrasjen e shtetasit Palestinez Anėar Rizik. Ai akuzoi anėtarėt e fisit Zalla tė cilėt sipas tij i kanė kėrcėnuar herė pas herė me jetė.

Burime nga policia e qytetit tė Durrėsit bėn me dije se ngjarja shpėrthimi ka ndodhur rreth orės 23:30 minuta tė mbremjes, ndėrsa sasia e lendės eksplozive ėshtė vendosur nė linjėn qė lidh fabrikėn e ēimentos me linjėn hekurudhore kombėtare. Fatmiresisht nuk ka patur te lėnduar nė njerėz nga shperthimi, ndėrsa raportohet pėr dėme tė mėdha materiale.

Policia ka nisur hetimet pėr tė zbuluar shkaqet e vendosjes sė eksplozivit, si edhe autorėt e tij, ndėrsa mėsohet se deri me tani janė shoqėruar rreth 20 persona dhe pritet edhe shoqėrimi i personave tė tjerė. Prokuroria e Durrėsit dhe Krujės nisin hetimet.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2012, 21:20   39
Citim:
Fabrika e libanezėve, sulm nga konkurrentėt

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	jeppwf7h.jpg
Shikimet:	568
Madhėsia:	61,5 KB
NNJ:	3864Njė muaj pas vrasjes nė Tiranė tė njė prej drejtuesve tė fabrikės sė ēimentos, nė Zallė tė Fushė-Krujės, ndodh shpėrthimi i radhės me tritol. Rreth 20 persona, kryesisht banorė tė fshatit Zallė janė shoqėruar nė ambientet e policisė pėr shpėrthimin qė ka tronditur rishtas fabrikėn e ēimentos nė Fushė-Krujė, vetėm njė muaj pas vdekjes sė Anuar Rizik.

Konflikti i fabrikės me banorėt e fshatit, si dhe konkurrenca mes prodhuesve tė ēimentos nė zonėn e Fushė-Krujės janė pistat kryesore ku janė fokusuar hetimet mbi shpėrthimin e fundjavės.

Lėnda plasėse ėshtė vendosur nė njė nga portat hyrėse tė murit rrethues. Si rezultat i shpėrthimit ėshtė dėmtuar porta e jashtme e fabrikės, ndėrsa ekspertėt antieksploziv dhe grupi hetimor qė kanė shkuar nė vendin e ngjarjes kanė pėrcaktuar se autorėt kanė pėrdorur rreth 200 gramė ose njė kallėp tritoli pėr tė realizuar kėtė shpėrthim nė fabrikėn qė jeton prej mė shumė se njė dekade nė konflikt me banorėt e fshatit Zallė ku ndodhet.

Drejtoria e Policisė sė Qarkut tė Durrėsit bėn tė ditur se shpėrthimi ėshtė regjistruar rreth orės 23:05 tė natės sė tė shtunės dhe pėrveē dėmit material, nuk ka dėmtime nė njerėz.

Gjatė orėve tė natės dhe mėngjesit tė sė dielės shėrbimet e policisė kanė shoqėruar rreth njėzetė persona pėr tė hedhur dritė mbi ngjarjen dhe pėr tė marrė dėshmi mbi vendndodhjen e tyre nė ēastin e shpėrthimit qė shėnohet njė muaj pas vrasjes me eksploziv tė njėrit prej drejtuesve tė lartė tė fabrikės, nė shtėpinė e vet nė Tiranė.

Grupi hetimor qė ėshtė ngritur pėr zbardhjen e ngjarjes ėshtė pėrqendruar nė dy pista kryesore hetimi, atė tė konfliktit mes pronarėve tė fabrikės me pronarėt e truallit ku ngrihet objekti, si dhe nė pistėn e konkurrencės mes fabrikave qė prodhojnė ēimento nė zonėn e Fushė-Krujės me synim zgjerimin e tregut. Burime policore bėjnė tė ditur se ka gjasa qė pista e dytė tė jetė dhe kryesore, pasi konkurrentėt nė biznes mund tė shfrytėzojnė konfliktin e hershėm tė fabrikės me banorėt e Zallės, pėr tė humbur gjurmėt dhe pėr tė krijuar njė klimė aspak tė favorshme pėr drejtuesit e saj.

Njė investim i konsiderueshėm prej 250 milionė eurosh nė kėtė fabrikė, si dhe historia e vjetėr e konflikteve mes fshatarėve dhe pronarėve tė fabrikės sė ēimentos ka bėrė qė pronarėt tė investojnė nė drejtim tė forcave tė sigurisė. Rreth njėmbėdhjetė vjet mė parė, fabrika u mor nė administrim nga libanezėt gjė qė shėnoi dhe nisjen e konfliktit me banorėt e fshatit Zallė, nė tokėn e tė cilėve ėshtė e ndėrtuar fabrika 50-vjeēare.

Kompania ndėr vite pati ofruar punėsim, bursa studimi dhe mbėshtetje financiare pėr njė pjesė tė banorėve tė fshatit, pėr tė siguruar vijimėsinė nė paqe tė aktivitetit tė saj prodhues e tregtar, ndėrkohė banorėt ushtrojnė presion nė mėnyrė tė vazhdueshme pėrmes eksplozivit qė nuk lė gjurmė dhe protestave, duke zgjatur nė kohė konfliktin qė u duk se u thellua me vrasjen e Rizik, ndėrsa fshatarėt besojnė se krimi nuk ka lidhje me ta, po me motive shumė mė tė thella, qė e kanė bazėn te konkurrenca mes vetė drejtuesve tė fabrikės.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/0...-konkurrentet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.6.2012, 21:55   40
Citim:
Klina nuk i jep pėlqimin fabrikės sė ēimentos pėr operim

Klinė, 12 qershor – Problemet me ndotjen e ambientit nė Hanin e Elezit, nga fabrika e ēimentos “Sharcem”, ka shtyrė deputetėt e kuvendit komunal tė Klinės qė tė refuzojnė kėrkesėn pėr operimin e fabrikės sė ēimentos nė komunėn e tyre.

Tė hėnėn ata kanė kthyer mbrapsht njė kėrkesė tė kėsaj kompanie qė kėrkonte nga Komuna e Klinės pėlqim komunal pėr shfrytėzimin e gurit tė mergelės, nė rajonin e fshatrave Gremnikė, Perēevė dhe Sferkė nė njė sipėrfaqe afėr 40 hektarė.

Kjo kėrkesė ėshtė refuzuar nė takimin e Komitetit pėr Politikė dhe Financa tė Komunės sė Klinės, anėtarėt e sė cilės i kanė rekomanduar firmės qė fillimisht tė pajiset me dokumentacionin e nevojshėm nga organet qendrore e tek pastaj tė kėrkojė nga Klina pėlqimin pėr shfrytėzim. Fadil Gashi, kryesues i Komitetit, ka thėnė se kjo fabrikė e ka pėlqimin vetėm pėr hulumtim, por jo edhe pėr shfrytėzim.

“Sė pari duhet licenca nga Komisioni i Pavarur pėr Miniera dhe Minerale, Agjencia Pyjore e Kosovės, nėse i merr ato pėlqime atėherė do ta shqyrtojmė edhe ne. Duhet tė respektohen procedurat e jo tė kėrkohet pėlqim komunal nga ne, e pastaj atė pėlqim ta shfrytėzojė si bazė edhe pėr marrjen e pėlqimit nga niveli qendror. Ligji e thotė se fillimisht duhet pėlqimi nga lart e nėse sigurohen ato, mund ta shqyrtojė edhe komuna”, ka sqaruar Gashi.

Nė kėrkesėn e “Sharcemit”, ndėr tė tjera shpjegohet se nėpėrmjet kėsaj shkrese “adresohemi tek ju me qėllim tė pėlqimit komunal pėr shfrytėzim tė mergelės, pėlqim ky qė na nevojitet pėr procedimin e mėtutjeshėm pėr kompletimin e dokumentacionit tė nevojshėm pėr marrjen e lejes eksploatuese tė mergelės nga Komisioni i Pavarur pėr Miniera dhe Minerale.

Fillimisht kjo fabrikė ka kėrkuar qė nė periudhėn 3-vjeēare tė lejohet vetėm shfrytėzimi dhe bartja e mergelės, deri nė Han tė Elezit ku e ka bazėn kryesore me mundėsi qė pas tre vjetėve tė hapet fabrika pėr prodhimin e ēimentos nė kėtė pjesė.

Hapja e kėsaj miniere sipas zyrtarėve tė “Sharcem” qė janė artikular nė kėtė kėrkesė, ėshtė me perspektivė tė re pėr punėsimin e dhjetėra punėtorėve nga lokaliteti i Klinės. Kjo firmė ndėr tė tjera ėshtė zotuar se posedon edhe teknikė moderne dhe se nuk do tė ketė ndotje tė mjedisit.

Anėtari i KPF-sė, Nazmi Shala, tha se tė gjithė e dimė se kjo fabrikė e ka vendin e tretė nė Kosovė pėr ndotje tė ambientit. Sipas tij duhen sqarime profesionale nga organet qendrore.

“Nėse ndotet ambienti, me asnjė ēmim nuk duhet lejuar hapja e fabrikės nė kėtė pjesė tė territorit tonė, por mbi tė gjitha nėse i plotėson standardet e kėrkuara dhe pajiset me licencė nga organet qendrore ne jemi tė fundit qė duhet tė merremi me pėlqimin”, ka thėnė Shala. Edhe Kolė Prėnaj ėshtė pajtuar me kėtė dhe ka kėrkuar qė tė mos i thuhet jo kėrkesės pėr investime ku do tė mund tė pėrfitojnė nė punėsim edhe qytetarėt, por gjithsesi duhet tė kemi parasysh ndotjen e ambientit.

Ndue Shabanaj ka sugjeruar se tė gjithė duhet t’i plotėsojnė standardet pėr ruajtje tė mjedisit. Sipas tij duhet pasur kujdes sepse bėhet fjalė pėr shfrytėzim tė resurseve natyrore. Anėtarėt e KPF-sė kanė rekomanduar pajisjen me leje tė kėsaj firme nga organet qendrore pastaj tė kėrkojė njė gjė tė tillė edhe nga Klina. Musa Gashi, drejtor i Bujqėsisė, ka sqaruar se bėhet fjalė pėr kategorinė 3 tė tokės nė disa pjesė tė kėsaj zone dhe se duhen procedura qė pėrfshihet edhe Ministria e Bujqėsisė pėr ndėrrimin e destinimit tė tokės.

http://koha.net/?page=1,3,102996
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.