Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.6.2012, 19:49   41
Citim:
Bie tėrmet, fshatarėt sulmojnė “Bankers”

Emri:  0144274c.jpg
Shikimet: 566
Madhėsia:  26,0 KBQyteti i Fierit, Patosit, Roskovecit dhe zonat pėrreth janė pėrballur gjatė orėve tė para tė mėngjesit tė djeshėm me tri lėkundje tė forta sizmike. Kėto lėkundje kanė tmerruar banorėt e kėtyre zonave, sidomos ata tė fshatit tė Zharrėzės, tė cilėt kanė dalė nga banesat e tyre rreth orės 04:00, kohė nė tė cilėn kanė ndodhur lėkundjet.

Tė trembur dhe tė irrituar ata e kanė lidhur fenomenin e lėkundjeve tė tokės me shpėrthimet e shkaktuara nė thellėsi tė tokės nė puse tė ndryshme nafte, tė kryera gjatė procesit tė punės nga ana e kompanisė naftėnxjerrėse “Bankers Petroleum”. Dhjetėra banorė tė kėtij fshati, pasi kanė dalė nga shtėpitė e tyre, janė grumbulluar nė rrugėn nacionale Fier-Berat, duke protestuar.

Pasi ata kanė pritur pėr disa orė qė aty tė mbėrrijnė drejtues tė kompanisė naftėnxjerrėse tė sipėrcituar pėr tė dhėnė shpjegime lidhur me lėkundjet, kanė sulmuar depozitat e dekantimit tė naftės, tė cilat ndodhen nė anė tė kėsaj rruge. Ata kanė hapur rubinetet e 12 depozitave me kapacitet 30 metėr kub secila. Si pasojė ėshtė derdhur njė sasi nafte qė pėrllogaritet tė jetė nė rreth njė mijė tonė.

Veē dėmit ekonomik qė i ėshtė shkaktuar kompanisė, kjo naftė ka krijuar edhe njė ndotje tė madhe nė tokat bujqėsore pėrreth. Madje, edhe vetė protestuesit kanė shfaqur dobėsi fizike pėr shkak tė gazrave toksikė tė ēliruar nė ajėr pas derdhjes sė naftės bruto. Banorėt e irrituar kanė tentuar edhe t’i vėnė zjarrin kėsaj sasie nafte, por ky akt ėshtė parandaluar pas ndėrhyrjes nė kohė tė rreth 100 forcave policore, duke pėrfshirė edhe efektivė tė ndėrhyrjes sė shpejtė.

Kėta tė fundit rrethuan zonėn ku ndodhi ngjarja duke moslejuar qė protestuesit tė shkaktonin dėme tė tjera. Nė gatishmėri kanė qenė edhe mjetet zjarrfikėse. Po kėshtu, tė pranishėm nė vendngjarje kanė qenė dhe pėrfaqėsues tė Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Fier, tė cilėt kanė nisur hetimet pėr ngjarjen e ndodhur.

Pas negociatave me banorėt ėshtė arritur tė lirohet rruga nacionale Fier-Berat qė mbeti e bllokuar pėr rreth njė orė e gjysmė, duke bllokuar qarkullimin e mjeteve nė kėtė aks. Mė pas banorėt janė larguar nga depozitat e naftės drejt banesave tė tyre.

Ata deklaruan se kjo gjendje ka shumė muaj qė pėrsėritet dhe gjithēka sipas tyre lidhet me shpėrthimet nė nėntokė qė kryen kompania e naftės “Bankers Petroleum”.

“Menduam se vdiqėm. Lėkundjet ishin shumė tė forta. Mund tė themi pesė ballė. Dolėm nga shtėpia tė trembur dhe pas lėkundjes sė parė ndodhėn edhe dy lėkundje tė tjera. Jemi tė bindur se ato ndodhin nga shpėrthimet nė thellėsi qė kryen kompania e naftės. Ne jemi ankuar edhe mė parė pėr shpėrthimet dhe tani vetėm sa ka ndryshuar orari. Ka ndodhur disa herė kohėt e fundit qė lėkundjet ndodhin vetėm rreth orės 04:00 tė mėngjesit”, tha njėri nga banorėt. Ndėrsa lidhur me derdhjen e sasisė sė naftės nga depozitat, disa prej protestuesve thanė se policia duhet t’i gjejė autorėt. Ata shtuan se kėrkojnė ndalimin e shpėrthimeve nė kėtė zonė, pasi po u rrezikohet jeta dhe u janė dėmtuar shtėpitė.

Ndėrkaq, kryetari i Komunės Zharrėz, Taulant Grėmi, u shpreh pėr mediat se nė orėt e para tė mėngjesit janė ndierė tri lėkundje tė fuqishme. Por, ai ka shtuar se nuk mund tė pėrcaktojė nėse kėto janė shpėrthime qė kryhen nga kompanitė e naftės, apo lėkundje tėrmeti. “Janė ndier tri lėkundje toke tė fuqishme. Unė nuk jam ekspert i fushės sė sizmologjisė. Ajo qė duhet tė them ėshtė se banorėt janė tė irrituar dhe se kėrkojnė zbulimin e shkaqeve dhe fenomeneve tė tilla”, pohoi Grėmi.

Ndėrkaq, drejtori i Pėrgjithshėm i Kompanisė “Bankers Petroleum”, Leonidha Ēobo, i kontaktuar me telefon ka deklaruar se, sipas tij, lėkundjet kanė qenė tre tėrmete dhe nuk janė shkaktuar nga shpėrthime tė kryera prej kompanisė. Ai shtoi se njė fakt i tillė mund tė konfirmohet lehtė nė faqen zyrtare tė Institutit tė Sizmologjisė.

Mė tej Ēobo pohoi se kompania po punon pėr sistemimin e masakrės mjedisore qė u shkaktua nga derdhja e naftės bruto. Nė vendngjarje ka qenė tė pranishėm edhe deputeti i PS-sė, Armando Subashi, i cili ka mbėshtetur kėrkesat e banorėve. Ai pohoi para mediave se “ēizmja e pushtetit nuk mund tė vazhdojė tė shtyp dhe tė qėndrojė mbi kokat e banorėve tė zonės tė cilėt po vuajnė pasojat e korrupsionit qeveritar”.

“Jam nė mbėshtetje tė banorėve tė cilėt prej muajsh qėndrojnė nėn tmerrin e lėkundjeve tė tokės. Ata thonė se janė shpėrthimet ato qė shkaktojnė ēarjen e banesave dhe rrezikojnė jetėn e tyre”, tha Subashi.

Ndėrkaq, rreth mesditės sė djeshme, policia shoqėroi disa persona nė mjediset e Drejtorisė sė Policisė sė Qarkut Fier, me qėllim gjetjen e autorit tė derdhjes sė cisternave.

Drejtori i Pėrgjithshėm i “Bankers Petroleum” deklaroi pėr gazetėn “Shqip” se dėmi qė i ėshtė shkaktuar kompanisė nga derdhja e depozitave tė naftės llogaritet nė rreth 1 milion dollarė. Ai sqaroi se vetėm vlera e naftės sė derdhur nga fshatarėt e Komunės Zharrėz llogaritet nė mbi 300 mijė dollarė, ndėrkohė qė rreth 100 mijė dollarė kushton operacioni i pastrimit dhe tė paktėn 100 mijė dollarė tė tjerė mendohet tė kushtojė riparimi i njė pompe, e cila ka dalė jashtė funksionit.

Ky ėshtė vetėm dėmi direkt, ndėrkohė qė drejtori Ēobo sqaron se do tė duhet rreth njė javė pėr tė rivėnė nė punė pesė puset e naftės, qė prodhojnė sė bashku rreth 100 tonė naftė nė ditė.

Duke llogaritur kėtė mungesė prodhimi, si dhe koston e rivėnies nė punė tė puseve, Ēobo thotė se dėmi mund tė shkojė nė rreth gjysmė milioni dollarė, duke e ēuar nė total rreth 1 milionė dollarė faturėn e dėmit tė shkaktuar nga fshatarėt e Komunės Zharrėz.

“Nga kėto para, rreth 200 mijė dollarė do t’i kalonin buxhetit tė shtetit dhe kompanisė shtetėrore ‘Albpetrol’”, thotė drejtori i kompanisė kanadeze “Banker Petroleum”, i cili nuk ngurron ta quajė akt terrorist sabotimin qė ndodhi mėngjesin e sė dielės.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/0...mojne-bankers/

Citim:
Kryekomunari: Tė zbulohen shkaqet

Kryetari i komunės Zharrėz, Tauland Grėmi, ka pohuar se nė orėt e para tė mėngjesit janė ndier tri lėkundje tė forta, por ai nuk mund tė pėrcaktojė nėse kėto janė shpėrthime apo lėkundje nga tėrmetet. “Janė ndier tri lėkundje toke tė fuqishme. Unė nuk jam ekspert i fushės sė sizmologjisė. Ajo qė duhet tė them ėshtė se banorėt janė tė irrituar dhe kėrkojnė zbulimin e shkaqeve dhe fenomeneve tė tilla”, u shpreh ai.

Bankers: Tėrmet

Drejtori i pėrgjithshėm i kompanisė “Bankers Petrolium”, Leonidha Ēobo, i kontaktuar me telefon, ka deklaruar se kėto lėkundje kanė qenė tėrmete dhe jo tė shkaktuara nga shpėrthimet e kryera nga kompania. “Gjithkush mund tė verifikojė kėtė deklarim tė tillė pėr tėrmetet nė faqen zyrtare tė Institutit Sizmologjik. Tashmė kompania po punon pėr sistemimin e kėsaj masakre mjedisore”, pėrfundoi ai.

http://www.panorama.com.al/kronike/%...oteste-masive/

Citim:
Fier, Zharreza proteston: Shpėrthimet pėr naftė na prishėn shtėpitė

FIER-As arrestimet dhe ndjekje penale pėr mė shumė se dhjetė prej banorėve tė fshatit Zharrės nė Fier nuk kanė ndalur protestėn kundėr shpėrthimeve nėntokėsore qė njė kompaniė nafte kryen nė kėtė zonė.

Dhjetra banorė janė mbledhur sėrish sot dhe kanė protestuar kundėr kompanisė kanadeze ‘Bankers’. Sipas banorėve, shpėrthimet nėntokėsore pėr naftė nga kjo kompani po dėmtojnė banesat e fshatit. Per protesten e djeshme 2 banore perfunduan ne pranga ndersa po ndiqen ne gjednje te lrie 12 persona.

AKBN, GRUP PUNE PĖR ZBARDHJEN E NGJARJES

Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore (AKBN) informoi sot se, do tė ngrejė njė grup pune pėr zbardhjen e ngjarjes nė Komunėn Zharrėz, nė qarkun e Fierit, ku banorėt pretendojnė se po u dėmtohen banesat nga lėkundjet e tokės qė shkaktohen nga shpimet pėr nxjerren e naftės qė po kryen kompania Bankers Petrolium.

Drejtori Ekzekutiv i AKBN-sė, Besjan Pesha, gjatė njė takimi tė zhvilluar tė hėnėn me banorė tė kėsaj zone, si dhe pėrfaqėsues tė kompanisė Bankers Petrolium tha se, "nėse nga studimi i fenomenit, shkaktar do tė dalin operacionet hidrokarbure qė kryen kompania, atėherė marrėveshja hidrokarbure dhe ligji janė shumė tė qarta pėr pėrgjegjėsitė qė merr kompania".

Sipas tij, AKBN do tė ngrejė njė grup pune me specialistė tė fushės dhe pėrfaqėsues tė banorėve pėr tė zbardhur fenomenin. "Ky ėshtė njė fenomen i cili kėrkon njė shpjegim shkencor. Ky fenomen duhet studiuar me kujdes nga specialistė tė pavarur, tė cilėt do tė jenė pjesė e grupit tė punės sė bashku me pėrfaqėsuesit tuaj. Kompania pretendon se nuk ėshtė ajo shkaktare e kėtyre lėkundjeve", theksoi Pesha.

Kreu i AKBN-sė Besjan Pesha takoi edhe nėndrejtorin e Policisė dhe kryetarin e komunės Zharrėz pėr t’u informuar rreth situatės sė krijuar pranė ambienteve tė punės, ku disa banorė derdhėn njė sasi nafte. Banorėt e komunitetit akuzojnė kompaninė e naftės Bankers Petrolium, si pėrgjegjėse pėr dėmtimin e shtėpive tė tyre pas disa lėkundjeve tė ndodhura mėngjesin e ditės sė sotme.

Arrestime

Dy persona tė arrestuar dhe 12 tė tjerė do tė procedohen penalisht nė gjendje tė lirė nga policia, ky ėshtė rezultati i posprotestės sė djeshme nė fshatin Zharrės sė Fierit. Dhjetėra banorė tė komunės Zharrėz nė Fier protestuan dje kundėr firmės kanadeze tė naftės, pasi pretendojnė se shpėrthimet nėntokėsore u kanė shkaktuar shqetėsim dhe dėme materiale nė banesat e tyre.

Policia dje arrestoi nė flagrancė shtetasit, Kastriot Beluli, 45 vjec dhe Gentjan Asllani, 38 vjec, tė dy banues nė Zharrez Fier pėr veprat penale tė “Shkatėrrimit te prones me mjete te tjera” dhe “Organizimit dhe pjesmarrjeas ne grumbullime tė pa ligjshme”.

Sipas policia ata janė futur nė mėnyrė tė paligjshme dje rreth ores 04.00, nė vendin e quajtur Depot e Firmes “Bankers” ne fshatin Zharrez, ne vatren e pusit nr.5007 dhe nė bashkėpunim me njėri-tjetrin, kanė hapur depot e naftės tė kėsaj firme ku kanė derdhur njė sasi tė konsiderueshme nafte bruto, si dhe kanė bllokuar rrugėn nacinale Fier-Rroskovec sė bashku me persona tė tjerė.

Policia gjithashtu filloi procedimi penal nė gjendje tė lire per vepren penale te “Organizimit dhe pjesmarrjes nė grumbullime tė pa ligjshme” parashikuar nga neni 278/2 i Kodit Penal per shtetasit :

-Shkelqim Gremi, 47 vjec.
-Neki Karafili, 49 vjec
-Bajram Karafili, 70 vjec
-Namik Deliaj, 57 vjec.
-Abedin Hoxha, 48 vjec.
-Elton Ruko, 30 vjec.
-Haxhi Shushka, 75 vjec.
-Tajar Hajdini, 61 vjec.
-Aldi Baha, 28 vjec.
-Fuat Kaliēi, 50 vjec.
-Bledar Rama, 26 vjec.
-Fadil Bani, 53 vjec, tė gjithė banues nė Zharrės.

Materialet do ti kalojnė Prokurorisė sė Rrethit Gjyqesor Fier pėr veprime te metejshme.

Fshatrat kundėr Bankers

Por, dita e djeshme nuk ka qenė e vetmja qė banorėt ankohen dhe protestojnė pėr shpėrthimet nėntokėsore. Gjatė vitit tė kaluar kanė qenė fshatrat Kallm 1 dhe Kallm 2, komuna Mbrostar tė Fierit. Sipas banorėve, banesat po plasariten dhe ndjehen nė rrezik jete nga kėto veprime tė firmės.

Edhe pse pėrfaqesues tė kompanise kanadeze kanė premtuar minimizimin e shpėrthimeve nėntoksore, ende nuk ėshtė marrė asnjė masė. Sipas vetė banorėve, Bankers Petroleum nuk ka respektuar premtimet e bera nė nisje e aktivitetit te saj. Ata ankohen se kjo kompani ėshtė pėrqėndruar nė shfrytėzimin nė maksimum tė puseve tė naftės dhe nuk shqetėsohet pėr pasojat qe po shkakton nė jetesėn e kėtij komuniteti. Kompania kanadeze Bankers Petroleum administron tė gjithė zonėn naftėmbajtėse tė Patos Marinzės nė Fier.

Dje, protesta e radhės u krye nga banorėt e fshatit Zharrės.

http://www.balkanweb.com/shqiperi/26...nga-92944.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2012, 21:52   42
Citim:
Ēimento, kėrcėnohet drejtori i fabrikės

Konfliktet dhe kėrcė- nimet nuk kanė tė so sur pėr aksionerėt e fabrikės sė ēimentos tė Fushė - Krujės. Ende pa u zbardhur vrasja e Zv. Drejtorit tė Fabrikės, Anwar Rizik, nė telefonat e Charles Bouri dhe Jorge Jeha, dy prej aksionerėve, kanė mbėrritur njė sėrė telefonatash dhe mesazhesh kėrcėnuese. Tė ndodhur pėrpara kėtij fakti, Bouri dhe Jeha janė drejtuar pasditen e sė dielės nė ambientet e Drejtorisė sė Policisė Tiranė, ku kanė depozituar kallėzimin e tyre nė lidhje me kėrcėnimet e mbėrritura.

Nga ana e tyre, oficerėt e Policisė sė Tiranės kanė marrė nė kėqyrje telefonat e dy drejtuesve dhe kanė nisur menjėherė punėn pėr zbardhjen e autorit tė kėtyre kėrcėnimeve. Ndė-rkaq, tė pyetur nga oficerėt, Charles Bouri dhe Jorge Jeha kanė deklaruar se nuk i njohin numrat qė i kėrcėnojnė dhe se nuk kanė asnjė ide se kush mund tė jenė autorėt e kėrcėnimeve.

Kjo nuk ėshtė hera e parė qė Jorge Jeha ėshtė vėnė nė qendėr tė kėrcėnimeve me anė tė telefonit, pasi rreth njė vit e gjysmė mė parė ai ka marrė thirrje telefonike shqetėsuese dhe mesazhe kėrcėnuese nga Bashkim Zalla. Thirrjet telefonike janė adresuar nga numri 06842..... nė pėrdorim tė Bashkim Zallės nė numrin nė disponim tė George Jehas. Ndėrmjet tė tjerave, nė numrin e Jorge Jehas ėshtė dėrguar edhe njė mesazh kėrcėnues nga Bashkim Zalla mė datė 24.01.2011 me pėrmbajtje:

"Ti Xhorxh dhe Besimi i paguani me vra Ēarlin nga 15 milion euro, kėshtu mė tha L.M. po pėr ju kush do paguaj se nuk i shpėtoni dot krimeve tuaja fill pas Ēarlit mendoni se do jetoni, kam pėr tju q.. robt tė gjithėve. Ju vras, do njoftoj Aleksin pėr planet tuaja B.Zalla".

Nė lidhje me kėto kėrcėnime, Bashkim Zalla, banor i fshatit Zallė, nė tė cilėn ndodhet dhe fabrika, ėshtė dėnuar me 6 muaj burg nga tė dy shkallėt e gjyqėsorit.

Prej kohėsh, drejtuesit e shoqėrisė "Ceament Factory" Fushė - Krujė janė nė konflikt tė vazhdueshėm me banorėt e zonės, tė cilėt nė shumė raste kanė pasur konflikte tė ashpra mes tyre. Shpeshherė kjo fabrikė ėshtė bėrė objekt i sulmeve me eksploziv, tė cilat dėmtojnė shtyllat e tensionit dhe urat qė lidhin kėtė fabrikė me rrugėt kryesore.

Nga hetimet e kryera ka rezultuar se kėto pėrplasje kanė ardhur pasi shoqėria "Ceament Factory" Fushė - Krujė ka prerė pagesat mujore ndaj banorėve tė fshatit Zallė pėr shkak tė vėshtirėsive financiare qė po kalon.

Kėto pagesa janė dhėnė pėr shkak tė ndotjes qė shkakton fabrika e ēimentos. Pas njė seri sulmesh me eksploziv, ngjarja mė e rėndė u shėnua mė datė 9 maj, ku si pasojė e njė shpėrthimi eksplozivi, mbeti i vrarė Zv. Drejtori i kėsaj fabrike, Anwar Rizik ngjarje pėr tė cilėn Policia ende nuk ka asnjė tė dyshuar.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=117958
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2012, 21:17   43
Citim:
Banorėt kundėr Bankers Petroleum, bllokojnė aksin Fier-Berat

FIER- Dhjetėra banorė tė komunės Zharrėz nė Fier protestuan sot kundėr firmės kanadeze tė naftės, pasi pretendojnė se shpėrthimet nėntokėsore u kanė shkaktuar shqetėsim dhe dėme materiale nė banesat e tyre.

Kėta banorė kanė bllokuar sot aksin rrugor Fier-Berat, pasi pretendojnė se lėkundjet e forta nė zonė dhe shpėrthimet janė bėrė tė padurueshme.

Edhe pse pėrfaqėsues tė kompanisė kanadeze kanė premtuar minimizimin e shpėrthimeve nėntoksore, ende nuk ėshtė marrė asnjė masė.

Sipas vetė banorėve, Bankers Petroleum nuk ka respektuar premtimet e bėra nė nisje tė aktivitetit tė saj.

Ata ankohen se kjo kompani ėshtė pėrqendruar nė shfrytėzimin nė maksimum tė puseve tė naftės dhe nuk shqetėsohet pėr pasojat qe po shkakton nė jetesėn e kėtij komuniteti. Kompania kanadeze Bankers Petroleum administron tė gjithė zonėn naftėmbajtėse tė Patos Marinzės nė Fier.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.9.2012, 21:21   44
Citim:
Banorėt, tė tmerruar nga shpėrthimet e Bankers

Emri:  Bankers.jpg
Shikimet: 394
Madhėsia:  10,2 KBLėkundjet e tokės nė disa komuna tė Fierit janė bėrė prej rreth 4 vitesh diēka e zakonshme. Janė tėrmete apo shpėrthime nėntokėsore? Edhe njė qytetar i thjeshtė e kupton se tėrmetet nuk mund tė jenė kaq periodike, aq mė shumė nė njė zonė qė nuk ka rrezikshmėri sizmike. Atėherė, ēfarė po ndodh? Komuna Zharrėz ėshtė njė nga zonat naftėmbajtėse tė Shqipėrisė qė ėshtė marrė pėr shfrytėzim 25-vjeēar nga kompania kanadeze “Bankers Petroleum”.

Gjithashtu, kompania ka edhe njė kontratė 7-vjeēare pėr kėrkim nafte dhe gazi natyror. Siē dihet kėrkimet duhet tė kryhen nė thellėsi tė nėntokės dhe pėr kėtė qėllim janė tė nevojshme shpėrthimet. Pikėrisht janė kėto shpėrthime qė po trondisin shpeshherė banorėt e Zharrėzės, duke shkaktuar edhe dėme materiale, pasi shtėpitė e tyre po dėmtohen gjithnjė e mė shumė. Vetėm dy ditė mė parė shpėrthimet pėr kėrkimin e naftės shkaktuan sėrish lėkundje tė tokės nė kėtė komunė, ndėrsa banorėt pėr tė disatėn herė rresht protestuan duke bllokuar rrugėn dhe kėrkuan marrjen e masave.

Banorėt dolėn nė sheshin e fshatit dhe akuzuan kompaninė e naftės “Bankers Petroleum”, qė sipas tyre bėn shpėrthime tė nėntokės pėr tė nxjerrė sasi tė mėdha nafte. Sipas kreut tė komunės Taulant Grėmi, janė rreth 100 familje qė kanė probleme pasi muret e shtėpive tė tyre janė plasaritur, por deri mė sot nuk ėshtė gjetur njė zgjidhje dhe drejtuesit e Bankers i kanė mohuar pretendimet e banorėve. E ndėrsa banorėt akuzojnė dhe presin tė pafuqishėm shpėrthimin e rradhės, duhet tė shpresojnė pėr shmangien e ndonjė tragjedie. RTV SCAN do tė ndjekė kėtė problem gjatė ditėve nė vijim.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...e-bankers.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.10.2012, 21:01   45
Citim:
Rinisin lėkundjet e tokės nė Zharrėz, alarmohen banorėt

Fier - Sapo ka pėrfunduar afati i premtuar nga qeveria pėr zbardhjen e shkaqeve tė “tėrmeteve” tė Zharrėzės, toka e kėsaj zone ka nisur tė lėkundet sėrish. Tri ditėt e fundit janė konstatuar lėkundje tė reja, ku mė e forta ka qenė ajo e orėve tė para tė mėngjesit tė djeshėm.

Kanė qenė banorėt e zonės, ata tė cilėt kanė ringritur nė media shqetėsimin e pėrsėritjes sė lėkundjes sė tokės, duke akuzuar kompaninė naftėnxjerrėse kanadeze “Banker’s” si shkaktare.

Sipas tyre, gjatė tri ditėve tė fundit ka pasur lėkundje nė orėt e paradites, por qė nuk kanė qenė aq tė fuqishme sa ato qė shkaktuan reagimin e popullatės sė kėsaj zone deri nė zhvillimin e protestave.

Aktin e lėkundjeve tė ditės sė djeshme e ka pranuar edhe kryetari i Komunės sė Zharrėzės, Taulant Grėmbi. Ai foli edhe pėr rezultatin e hetimit pėr gjetjen e shkaqeve tė lėkundjeve sizmike nė zonėn e Zharrėzės, ndėrkohė qė theksoi se grupi i punės, i udhėhequr nga AKBN-ja, ka pėrfunduar verifikimet nė terren.

Ai shtoi se ende nuk ka njė konkluzion pėrfundimtar pėr shkaqet e lėkundjeve, ndėrsa sqaroi se nga verifikimet ėshtė konstatuar se gati tė gjitha banesat kanė pėsuar dėmtime, ku rreth 50 prej tyre janė kthyer nė gjendje tė pasigurt.

Drejtuesit e grupit tė punės, tė ngritur nga qeveria pėr gjetjen e shkaqeve qė shkaktojnė lėkundjet e tokės nė Zharrėz, pohuan njė muaj mė parė se nė fund tė shtatorit do tė kishte njė konkluzion pėrfundimtar.

Ėshtė hera e dytė qė AKBN-ja ka ngritur grupe pune pėr gjetjen e kėtyre shkaqeve, por nė tė dyja rastet nuk ka pasur asnjė pėrfundim. Ndėrkaq, disa banorė tė zonės, tė cilėt kanė protestuar kundėr kompanisė “Banker’s” qė e akuzojnė si shkaktare tė “tėrmeteve”, janė arrestuar nga policia dhe ndodhen nė qeli.

Nga burime tė gazetės ėshtė mėsuar se lėkundjet e tokės shkaktohen pėr shkak tė shfrytėzimit pa kriter dhe jashtė normave ligjore tė naftės nga kompanitė naftėnxjerrėse qė operojnė nė zonėn e Zharrėzės. Dyshohet se nė ujin qė injektohet nė puse shtohet njė solucion qė shkakton shkriftimin e shtresės ranore ku ndodhet nafta. Me nxjerrjen e naftės, nė sipėrfaqe del edhe rėra e pėrftuar nga shkriftimi i shtresės ranore dhe uji shkakton ngjeshjen e shtresės tjetėr e pėr pasojė lėkundjet sizmike.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/1...mohen-banoret/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.3.2013, 21:20   46
Citim:
Fushė Arrėz, banorė bllokojnė punėn nė fabrikėn e bakrit: Na ndot ujin dhe ajrin

FUSHE KRUJE-Banorėt e Fushė Arrėzit kanė bllokuar fabrikėn e pasurimit tė bakrit me pretendimin se fabrika ka sjellė ndotje tė ambientit, por edhe ujit tė pijshėm.

Tė mbledhur pėrpara fabrikės, banorėt e zonės nuk kanė lejuar hyrjet dhe daljet nga fabrika.

Nė tė njėjtėn kohė banorėt kanė ngritur edhe shqetėsimin se kjo fabrikė ka prekur dhe tokat e tyre, ndėrsa nuk ėshtė zbatuar marrėveshja paraprake me firmėn duke mos punėsuar asnjė prej banorėve.

Ata kanė kėrkuar vendosjen e drejtėsisė pėr sa i pėrket kėsaj ēėshtjeje. Ndėrkohė pas kėsaj situate tė krijuar, forcat policore kanė marrė nė mbrojte fabrikėn.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.9.2013, 21:22   47
Citim:
“Bankers Petroleum” paditet nė Gjykatė

Kompania kanadeze “Bankers Petroleum Ltd”, qė operon nė tregun e naftės nė Shqipėri paditet nė gjykatė pėr shkelje tė kontratės. Ėshtė kompania “British Petrolium”, qė ka depozituar njė ēėshtje nė Gjykatėn Ekonomike tė Anglisė dhe Uellsit. Lajmi konfirmohet edhe nė faqen zyrtare tė “Bankers”, pėrmes njė deklarate pėr mediat. Referuar padisė qė ka bėrė kompania angleze e naftės, mes 2 kompanive ka mosmarrėveshje mbi ndėrprerjen e njė kontrate tė shitjes tė naftės sė papėrpunuar nga “Bankers”. Shoqėria “British Petrolium” pretendon se filiali i “Bankers” qė operon nė Shqipėri, theu padrejtėsisht kontratėn. Ajo kėrkon njė dėmshpėrblim tė konsiderueshem prej 54 milion dollarėsh. Dhe nėse firma angleze e fiton procesin, mbi bazėn e marrėveshjes hidrokarbure qė firma “Bankers” ka me palėn shqiptare, 50 % e kėsaj shume, pran plot 27 milion euro, do tė paguhen nga buxheti i shtetit. Por kampania kanadeze, pretendon se ėshtė brenda tė drejtave te saj ligjore pėr tė ndėrprerė kontratėn. Pėr mė tepėr, thuhet nė reagimin e “Bankers”, nė ēdo rast vlerėsimi i dėmeve nga kompania angleze ėshtė i ekzagjeruar. Nė pėrballjen nė gjykatė do tė mbrojmė fuqimisht pretendimet tona, thekson kompania. Por kompania nuk ka vetėm pėrplasje me kompani tė huaja. Banorėt e zonės sė Patoz–Marinzės nė Fier, ku ushtron veprimtari shoqėria, prej disa vitesh protestojnė pėr dėmtimet e banesave si pasojė e tėrmeteve qė besohet se provokohen nga punimet e firmės nėntokė. “Bankers Petroleum Ltd”, ėshtė kompani kanadeze, e fokusuar nė prodhimin e naftės dhe rezervave tė gazit. Nė Shqipėri, ajo operon dhe ka tė drejta tė plota pėr tė zhvilluar fushėn naftėmbajtėse tė Patos-Marinzės dhe Kuēovė.

http://vizionplus.al/bankers-petrole...et-ne-gjykate/

Citim:
“Termet” edhe ne shkolle

Por nuk janė vetėm banesat e zonės ato qe janė dėmtuar sistematikisht nga aktiviteti i kompanisė “Bankers Petroleum”. Lėkundjet e vazhdueshme te tokės ne zonėn naftėmbajtėse Marinez kane sjelle dėmtime serioze edhe ne ndėrtesėn e shkollės 9-vjeēare Kallm i Madh, komuna Mbrostar Fier. Nėndrejtori i shkollės Nasi Bualli pohon se ndėrtesa ėshtė e shkatėrruar dhe se ka lėkundje te vazhdueshme te tokės te cilat e detyrojnė te nxjerrin nxėnėsit nga klasat ne orėt e mėsimit pėr t’i mbrojtur nga ndonjė rrezik i mundshėm. Ndėrsa fėmijėt janė te frikėsuar nga kjo situate e cila po i terrorizon ata jo vetėm ne shtėpi, por edhe gjate orėve te mėsimit ne shkolle. Kryetari i komunės Mbrostar, Gezim Dhima thotė se prej dy vjetėsh ka paraqitur nje projekt ne ministrinė e arsimit pėr kėtė shkolle, por deri tani nuk ka asnjė pėrgjigje.

http://vizionplus.al/termet-edhe-ne-shkolle/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:39.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.