Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 28.12.2007, 12:44   1

Shkrim i cituar Tiranė: TVSH-ja mbi prodhimet


Citim:
Libra 20% mė shtrenjtė

Sipas ligjit "Pėr Tatim mbi Vlerėn e Shtuar qė parlamenti shqiptar miratoi tė mėrkurėn nė mbrėmje, TVSH do tė paguhet edhe pėr librin e importit i cili qė nga hyrja nė fuqi e ligjit do tė tatohet nė masėn 20 pėr qind.

Sipas subjekteve dhe autorėve qė e kundėrshtojnė kėtė ligj "qeveria, konkretisht Ministria e Financave, duhet tė marrė parasysh rritjen e kostos sė shėrbimeve me 20% nė momentin qė do tė miratojė kėtė ligj". Anėtarja e Komisionit Parlamentar pėr Median dhe Mjetet e Informimit Publik, shkrimtarja Diana Ēuli, tha pėr gazetėn se ēėshtja e TVSH-sė mbi librin nė tėrėsi ėshtė njė histori e gjatė pėr tė cilėn e vėrteta nuk ėshtėthėnė asnjėherė. Ēuli ka parasysh premtimin e para njė viti tė qeverisė pėr heqjen e tatimit mbi kėtė mall, por "faktikisht kjo TVSHnuk ėshtė hequr asnjėherė. Ministria e Financave vendosi kėtė TVSh e cila ka pėr tė rėnduar nė kurriz tė lexuesit qė kėtej e tutje ka pėr t'i blerė librat qė importohen, apo periodikun e huaj 20% mė shtrenjtė. Ēuli pohon se ajo qė paskan ditur tė gjithė mbi TVSH gjoja tė hequr, paska qenė njė mashtrim.

Botuesi Petrit Ymeri e sheh problemin nė njė kėnd tjetėr. "Vendosja e TVSH-sė pėr librin nė import ėshtė nė kundėrshtim me Marrėveshjen e Stabilizim Asociimit dhe diskriminon prodhuesit e vendeve tė BE. Puna jonė duhet mbėshtetur dhe jo goditur",- tha Ymeri. Kėto ndryshime nė ligj janė sipas botuesit kundėr programit tė qeverisė pėr integrimin e vendit.

Pėr kryetarin e Shoqatės sė Botuesve Shqiptarė, Fatmir Toēi, nė kėtė mėnyrė po i bėhet pengesė edhe atij libri qė hyn nga Kosova, Maqedonia apo Mali i Zi. Deri dje botuesit e kėtej dhe andej kufirit kanė thirrur qė situata mund tė ndėrrojė vetėm me njė vullnet politik i cili do tė zbriste gati nė zero % TVSH mbi librin. Kėta "vargonj tė tjerė fiskalė" janė kundėrshtuar butė nga ministri i Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, Ylli Pango. Ndėrsa dje ministria nuk ka sqaruar mė shumė pėr sa po ndodh me presionet ndaj botimeve, pėr politikat ndaj tė cilave kjo ministri ka pėrgjegjėsi tė plotė.

http://www.shekulli.com.al/news/53/A...007-12-28.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2008, 12:44   2
Citim:
Botuesit letėr Topit, kundra TVSH-sė pėr librin nė import
07-01-2008 / Shekulli

Sipas botuesve ligji i miratuar mbron monopolet e vjetra mbi shtypjen e librit. Nxėnėsit rrezikojnė tė mos pajisen me libra

Botuesit dhe sidomos ata tė teksteve shkollore, kundėrshtojnė miratimin e ligjit "Pėr vendosjen e Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar (20 %) pėr librin nė import" qė u miratua nė Parlament mė datėn 26.12.2007. Kėshtu tė gjithė botuesit i janė drejtuar me njė letėr tė hapur Presidentit tė Republikės, Bamir Topit, kryeministrit Sali Berisha dhe ministrit tė Arsimit, Genc Pollo. Sipas botuesve ky ligj do tė sjellė pasoja negative qė nė shtypjen e teksteve shkollore. "Kalimi me ngut i kėtij ligji nė Parlament pa u konsultuar me grupet e interesit, na bind se shtysat e miratimit tė kėtij ligji, janė pėr tė mbrojtur interesa tė caktuara qė duan tė ruajnė monopolet e vjetra mbi shtypjen e librit dhe aspak pėr tė mirėn e shkollės",- pohojnė pjesėtarėt e Shoqatės "Botuesit e Teksteve Shkollore", me kryetar Latif Ajrullai dhe sekretar, Red Jegeni. Madje botuesit paralajmėrojnė se ky ligj rrezikon qė tė mos pajisė tė gjithė nxėnėsit me libra nė fillim tė vitit shkollor.

Letra

Ne kėrkojmė nga presidenti Topi qė tė mos e dekretojė kėtė ligj, i cili nuk ka logjikė ekonomike dhe ėshtė i dėmshėm pėr kulturėn dhe reformėn nė arsim. Kėshtu janė shprehur botuesit duke e argumentuar si ligj qė favorizon interesa tė ngushta tė disa personave nė pushtet, tė lidhur me shtypshkronja tė caktuara dhe diskriminon grupe tė tilla interesi, si: botuesit, autorėt e teksteve shkollore dhe drejtpėrdrejtė mėsuesit dhe nxėnėsit qė i pėrdorin kėto tekste. Kėshtu botuesit e teksteve shkollore pohojnė se janė tė detyruar tė zbatojmė me pėrpikėri kontratat qė kanė lidhur me Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės dhe qė kanė tė bėjnė me ēmimin e pėrcaktuar tė tekstit, cilėsinė e letrės dhe afatin e shtypjes sė librave.

Tė ndodhur pėrballė kėsaj situate ata shpjegojnė se nė kėtė kontratė, nuk ėshtė e parashikuar TVSH-ja mbi librin, gjė qė tashmė, me ligjin e ri, e pamundėson botuesin tė plotėsojė kėrkesat e kontratės. Gjithashtu ata shpjegojnė se vendosja e TVSH-sė pėr librat vetėm nė import, i vendos shtypshkronjat e vendit nė pozita favorizuese pėrkundrejt shtypshkronjave jashtė vendit dhe cenon parimin bazė tė barazisė nė konkurrencė, duke i shmangur shtypshkronjat e vendit nga konkurrenca dhe nxitja pėr tė rinovuar teknologjitė e tyre tė vjetruara.

"Nė kėto kushte, edhe ēmimet e shtypjes nuk ka gjasa tė bien nė nivelet e ēmimeve nė tė cilat punojnė shumė shtypshkronja tė rajonit por pėrkundrazi, tė rriten",- pohojnė botuesit duke shtuar se sipas kėtij ligji, detyrohen t'u drejtohen vetėm shtypshkronjave tė vendit, por paradoksi ėshtė se as kapaciteti, as cilėsia e shtypjes dhe as afatet e shtypjes nuk do tė mund ta bėjnė tė realizueshme kėtė.

Kėshtu, sipas tyre, vendosja e TVSH-se sė librit vetėm nė import krijon mundėsi pėr krijim tė monopolit, eliminon konkurrencėn, prish cilėsinė e shtypjes sė teksteve, duke e kthyer reformėn e teksteve shkollore 3-4 vjet mbrapa. "E keqja mė e madhe ėshtė se rrezikohet seriozisht pajisja e nxėnėsve me libra nė fillim tė vitit shkollor pasi brenda njė muaj apo vit? duhen shtypur 5-6 milionė tekste pėr nevojat e shkollave",- pohojnė botuesit.

http://www.shekulli.com.al/news/231/...008-01-07.html

Citim:
Botuesit: "ALTERTEKST" reforma qė solli dobi pėr tekstet
07-01-2008 / Shekulli

Qė prej 3 vjetėsh, kur ka filluar reforma nė arsim e quajtur "ALTERTEKST", ka ndryshuar tėrėsisht fizionomia e teksteve shkollore nė drejtim tė cilėsisė sė shtypit, tė letrės e tė libėrlidhjes, duke i bėrė ato tė krahasueshme me tekstet evropiane. Kėshtu u shprehėn botuesit, tė cilėt kėtė reformė e quajnė tė dobishme pasi kjo cilėsi u arrit falė faktit se botuesit i zgjedhin vetė shtypshkronjat ku i shtypin librat, duke u nisur nga kostoja mė e ulėt, cilėsia mė e lartė dhe afatet mė tė shkurtra tė shėrbimit. "Reforma e "ALTERTEKST"-it solli konkurrencė te tregut vendas me atė tė rajonit.

Pėr vitin shkollor 2007-2008, njė numėr i madh i teksteve shkollore u shtypėn jashtė vendit, nė shtypshkronja me teknologji moderne",- pohojnė botuesit. Kjo, sipas tyre, krijoi mundėsi qė jo vetėm tė pėrballohen kufizimet e ngushta tė kostove tė pėrcaktuara nė reformėn e teksteve shkollore, po edhe tė arrihet njė shtypje mjaft cilėsore, madje nė afatet kohore tė shkurtra, nė tė cilat jemi tė detyruar tė punojnė.

http://www.shekulli.com.al/news/231/...008-01-07.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.1.2008, 19:23   3
Citim:
Fati i librit tek presidenti
12-01-2008 / e.d / Shekulli

Reagojnė edhe botuesit dhe intelektualėt nė Kosovė dhe Mal tė Zi: “S’do mend se pasojat mė tė mėdha do t’i ndjenim ne qė jetojmė dhe krijojmė jashtė kufijve tė Shqipėrisė.”

Botuesit shqiptarė janė kthyer me njė farė shprese nga takimi me Presidentin e Republikės, Bamir Topi. Pas letrės tė nėnshkruar nga njėqind intelektualė ku shprehej shqetėsimi pėr ligjin e sapomiratuar mbi tvsh 20% tė librit, ky takim ėshtė parė si guri i fundit qė mund ta zhvendosė kėtė histori taksash nė doganė nga njė kurth nė njė rrugė e krye. Pėrfaqėsues tė Shoqatės sė Botuesve Shqiptarė, Fatmir Toēi, Petrit Ymeri dhe njė prej distributorėve tė librit dhe shtypit tė huaj Teodor Misha, ndodheshin nė atė takim pėr njė arsye mė shumė: kjo tvsh e cila ėshtė 5 herė mė e lartė se norma e lejuar nė vendet evropiane apo nė vendet pranė nesh, do tė rrezikonte sė pari marrėdhėnien e librit shqip nė kufijtė Shqipėri-Kosovė-Maqedoni-Mal i Zi kufij ku libri shqip prej pak vitesh ka nisur tė qarkullojė tė paktėn si gjithė mallėrat.

Botuesit argumentuan se kjo masė e nxituar do tė sillte efekte negative, nė radhė tė parė, pėr lexuesit shqiptarė, sepse do tė ndikojė drejtpėrdrejtė nė rritjen e ēmimeve dhe, si rrjedhojė, uljen e lexueshmėrisė. Zbatimi i kėsaj mase do tė penalizojė hyrjen dhe qarkullimin e librave tė autorėve dhe botuesve shqiptarė nė Rajon, nga Kosova, Maqedonia, Mali i Zi, diaspora dhe emigracioni, tė cilėt pėrbėjnė gati 50 % tė lexuesve shqiptarė; do tė frenojė dhe minimizojė hyrjen nė Shqipėri tė botimeve nė gjuhė tė huaja, pėr tė cilėt kanė mė shumė nevojė studiuesit dhe studentėt, si dhe tė shtypit e periodikėve tė huaj; do tė minimizojė mundėsinė dhe kėrkesat e botuesve shqiptarė pėr tė realizuar botime cilėsore bashkėkohore, tė cilat nuk mund t’i marrė pėrsipėr industria poligrafike vendase; do tė rrezikojė realizimin e librave e botimeve tė tjera shkollore nė kohė e mė cilėsi tė lartė, pėr shkak tė pėrballimit tė njė volumi tė madh punė nė njė kohė tė shkurtėr 2 – 3 mujore gjatė stinės sė verės.

“Pėr arsyet e mėsipėrme, si dhe pėr faktin se ligji nuk ėshtė konsultuar mė parė mė grupet e interesit, specialistėt pėrkatės, si dhe Komisionet e Medias, Arsimit dhe Kulturės tė Parlamentit, si dhe atė tė Integrimit, botuesit i kėrkuan Presidentit tė Republikės qė tė mos dekretonte njė ligj tė tillė antikushtetues, qė do t’i largonte mė shumė shqiptarėt nga libri dhe do vinte barriera tė rėnda midis autorėve e botuesve shqiptarė kėtej dhe andej kufirit.”, thuhet nė njoftimi e zyrės sė shtypit tė Shoqatės sė Botuesve Shqiptarė.

Nė fillim tė takimit, presidenti Topi vlerėsoi ecurinė dhe arritjet e editorisė shqiptare qė nga viti ’90 e deri mė sot, pastaj biseda (rreth njė orė) u pėrqendrua nė problemin nė fjalė. Pasi ka dėgjuar edhe opinionet e kėshilltarėve dhe specialistėve tė Kabinetit, ai deklaroi qė nė fillim se ishte nė dijeni tė ēėshtjes dhe u shpreh nė parim pėr mbėshtetjen e politikave kulturore pėr nxitjen e leximit dhe sigurimin e mundėsive tė barabarta tė tė gjitha hallkave qė merren me punėn me librit. I siguroi botuesit se do ta studionte me pėrparėsi problemin nė fjalė dhe do tė merrte vendimin e duhur nė njė periudhė tė shkurtėr dhe brenda afateve ligjor. Dhe nė fund ka pranuar kėrkesėn e botuesve qė Panairi XI i Librit “Tirana 2008” tė zhvillohet nėn kujdesin dhe me mbėshtetjen e tij.

Po dje, me pak vonesė, kanė ardhur reagimet nga dy shoqatat e shkrimtarėve shqiptarė tė Kosovės dhe Malit tė Zi. Nė reagimin e PEN Qendrės sė Kosovės, kryetari i tij, Basri Ēapriqi, ka shprehur pėrkrahje pėr kolegėt nė Tiranė “nė reagimin ndaj ngarkesave fiskale qė Qeveria synon tė vė mbi librin. Kėrkojmė nga tė gjithė faktorėt qeveritarė nė Shqipėri si dhe nga homologėt e tyre nė Prishtinė, Shkup e Podgoricė qė tė ēlirojnė librin shqip nga ngarkesat fiskale, nga taksat doganore dhe tė mundėsojnė qarkullimin e lirė tė librit shqip nė gjithė hapėsirėn kulturore shqiptare. Ėshtė arritur me vėshtirėsi tė madhe nga botuesit shqiptarė qė, si kurrė mė parė, libri shqip tė qarkullojė i papenguar tashmė nga kufizimet politike qė e ngarkonin nė tė shkuarėn. Do tė ishte dėm i madh qė kėtė qarkullim tė lirė ta ndalonin apo ta vėshtirėsonin tani ngarkesat e papėrballueshme fiskale e doganore.”

Nė reagimin e Shoqatės sė Artistėve dhe Intelektualėve “ART CLUB” e Ulqinit, me kryetar Qazim Mujėn thuhet: “Ajo qė neve na mungoi vazhdimisht pothuaj njė shekull, kontakti i domosdoshėm me fjalėn shqipe pėr tė ruajtur substancėn e kėsaj pjese tė etnosit, dhe qė me shumė mund pak a shumė u pėrmirėsua nė vitet e fundit, synohet tė rrėnohet me gjakftohtėsi. Nė kohėn e interkulturalizmit kur kulturat e ndryshme integrohen, ne vemė bariera tė panevojshme brendapėrbrėnda vetes pėr tė rrėnuar tė vetmėn vlerė integruese, trungun kulturor gjithėkombėtar. Andaj kėrkojmė qė Qeveriatė heqė dorė ngaveprimet qė edhe mė tutje do tė vėshtirėsonin qarkullimin e lirė tė librit.

S’do mend se pasojat mė tė mėdha do t’i ndjenim ne qė jetojmė dhe krijojmė jashtė kufijve tė Shqipėrisė.”

Do tė ishte vėrtet njė ngjarje nė historinė e ligjeve tė miratuara nga parlamenti shqiptar me pėrdhunė, kthimi mbrapsht i kėtij ligji nga presidenti i republikės dhe shpėtimin e librit nga taksa maksimale.

http://www.shekulli.com.al/news/53/A...008-01-12.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2008, 12:53   4
Citim:
Botuesit, Topit: Rrezikohet pajisja e nxėnėsve me libra
13.1.2008 / Shqip

Letėr Presidentit pėr ligjin e TVSH-sė. Nuk mund tė shtypen 6 milionė libra nė njė muaj

Qindra mijėra nxėnės rrezikojnė tė mbeten pa libra vitin e ardhshėm shkollor. Alarmin e lėshojnė pikėrisht ata qė i botojnė librat e tyre. Shoqata e Botuesve i ka kėrkuar Presidentit tė Republikės qė tė mos ta dekretojė ligjin e datės 26.12.2007 "Pėr vendosjen e Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar (TVSH) 20% pėr librin nė import. Sipas tyre, ky ligj kaloi me urgjencė nė Kuvend dhe pa konsultėn e grupeve tė interesit vetėm pėr faktin se pas tij fshiheshin interesat meskine tė shtypshkronjave. Kėshtu libri qė shtypet jashtė vendit do tė jetė mė i shtrenjtė ndaj botuesit do tė detyrohen ta ēojnė nė shtypshkronjat vendase. Kjo, sipas botuesve, jo vetėm ul cilėsinė e botimit, por edhe vonon procesin e shtypjes pėr shkak tė ngarkesės sė madhe tė punės. Nė bazė tė kontratės qė kanė me Ministrinė e Arsimit, shtėpitė botuese duhet ta prodhojnė librin e shkollės gjatė muajve tė verės. Por janė plot 6 milionė kopje pėr tė gjitha tekstet.

Nė letrėn e tyre pėr Presidentin, qė e bėjnė publike pėrmes "Shqip", botuesit shkruajnė "Zoti President, e keqja mė e madhe e ligjit ėshtė se rrezikohet seriozisht pajisja e nxėnėsve me libra nė fillim tė vitit shkollor, kur brenda njė muaji duhen shtypur 5-6 milionė tekste pėr nevojat e shkollave".

Alarmi hidhet vetėm pak ditė pas miratimit tė ligjit, i cili parashikon Tatim mbi Vlerėn e Shtuar nė masėn 20 pėr qind pėr librat e importit. Kjo taksė ėshtė kundėrshtuar me forcė edhe nė Kuvend nga deputetėt e opozitės dhe jashtė tij nga grupet e interesit. TVSH-ja bie mbi tė gjitha librat, si artistikė ashtu edhe shkollorė. Pėr kėta tė fundit, shqetėsimi ėshtė paraqitur nga shoqata qė drejtohet nga botuesi Latif Ajrullai.

Sipas botuesve, ky ligj ėshtė mbėshtetur vetėm nė interesa tė klaneve. Nė letrėn pėr Presidentin e Republikės Bamir Topi shkruhet se: "Ne kėrkojmė nga ju qė tė mos e dekretoni kėtė ligj, i cili nuk ka logjikė ekonomike dhe ėshtė i dėmshėm pėr kulturėn dhe reformėn nė arsim; ligji favorizon interesa tė ngushta tė disa personave nė pushtet tė lidhur me shtypshkronja tė caktuara dhe diskriminon grupe tė tilla interesi si botuesit, autorėt e teksteve shkollore dhe drejtpėrdrejt mėsuesit dhe nxėnėsit qė i pėrdorin kėto tekste".

Shoqata e Botuesve vlerėson nismėn e Ministrisė sė Arsimit pėr reformėn e "Altertekstit", por shton se nėse vendoset TVSH-ja mbi librin kjo reformė merr fund dhe shtypshkrimi i librit tė shkollės degradon. "Ne botuesit e teksteve shkollore jemi tė detyruar tė zbatojmė me pėrpikėri kontratat qė kemi lidhur me MASH-in dhe qė kanė tė bėjnė me ēmimin e pėrcaktuar tė tekstit, cilėsinė e letrės dhe afatin e shtypjes sė librave. Nė kėtė kontratė, nuk ėshtė e parashikuar TVSH-ja mbi librin, gjė qė tashmė, me ligjin e ri, nuk e mundėson botuesin tė plotėsojė kėrkesat e kontratės". Kėshtu shprehen botuesit nė letrėn e tyre.

Qė prej 3 vjetėsh ka filluar reforma nė arsim e quajtur "Altertekst", e cila ka liberalizuar tregun e librit. Kėshtu botuesit konkurrojnė mes tyre, dhe fiton mė shumė se njė shtėpi botuese, duke nxjerrė deri nė tre tekste shkollore alternative. Pasi fitojnė projektin, ata realizojnė vetė gjithė procesin qė nga hartimi, shtypja dhe shpėrndarja e teksteve.

Por, mjaft shtėpi botuese nuk kanė shtypshkronja tė tyre, ēka bėn tė zgjedhin vetė shtypshkronjėn ku do tė prodhojnė tekstet. Nė letėr ata shprehen qartė se MASH-i, iu kėrkon kosto tė ulėt dhe cilėsi tė lartė pėr tekstet. Nė kėrkim tė ofertave ata i shtypin librat e shkollės edhe jashtė vendit. "Pėr vitin shkollor 2007-2008, njė numėr i madh i teksteve shkollore u shtypėn jashtė vendit, nė shtypshkronja me teknologji moderne. Kjo krijoi mundėsi qė, jo vetėm tė pėrballohen kufizimet e ngushta tė kostove tė pėrcaktuara nė reformėn e teksteve shkollore, po edhe tė arrihet njė shtypje mjaft cilėsore, madje nė afate tė shkurtra, nė tė cilat jemi tė detyruar tė punojnė", thuhet nė promemorien pėr Presidentin e Republikės.

Vendosja e TVSH-sė pėr librat vetėm nė import, i vendos shtypshkronjat e vendit nė pozita favorizuese pėrkundrejt shtypshkronjave jashtė vendit. Nė kėto kushte, edhe ēmimet e shtypjes nuk ka gjasa tė bien nė nivelet e ēmimeve nė tė cilat punojnė shumė shtypshkronja tė rajonit, por pėrkundrazi tė rriten. Sipas kėtij ligji, botuesit detyrohen t‘u drejtohen vetėm shtypshkronjave tė vendit, por paradoksi ėshtė se as kapaciteti, as cilėsia dhe as afatet e shtypjes nuk do tė mund ta bėjnė tė realizueshme kėtė.

Pjesė nga letra e botuesve

Citim:
Zoti President!

Botuesit, nė pėrgjithėsi, po veēanėrisht ne, botuesit e teksteve shkollore, e kundėrshtojmė me forcė miratimin e kėtij ligji, pasi jemi tė bindur pėr pasojat negative qė do tė sjellė ky ligj nė shtypjen e teksteve shkollore. Jemi nė dijeni tė tentativave tė mėparshme tė pasuksesshme pėr t‘ia arritur sė njėjtės gjė dhe tashmė, kalimi me ngut i kėtij ligji nė Kuvend, pa u konsultuar me grupet e interesit, na bind se shtysat e miratimit tė kėtij ligji, janė pėr tė mbrojtur interesa tė caktuara qė duan tė ruajnė monopolet e vjetra mbi shtypjen e librit dhe aspak pėr tė mirėn e shkollės, madje shkojnė ndesh dhe me vetė interesin e zhvillimit dhe modernizimit tė industrisė sė shtypshkrimit nė vend.
http://gazeta-shqip.com/artikull.php?id=34222
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2008, 13:41   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Shumė situatė qesharake ėshtė krijuar. Unė jam dakord me ligjin sepse ndihmon zhvillimin e shtypshkrimit nė vend. Tė gjitha ankesat qė mund tė shihen mė lart kėrkojnė qė shtypshkrimi i librave tė rrijė njė jetė nėn vartėsinė e shtypshkronjave tė huaja.

Po tė vihet re, shtėpitė tona botuese shtypin jashtė. Kjo justifikohet me tregun e lirė, gjė qė personalisht nuk mė thotė hiēgjė sepse nqs. tregu i lirė i kushtėzon vendit t'i shtypė jashtė librat pėr konsumin e vet tė brendshėm, atėherė ėshtė i dėmshėm pėr vendin.

Pra nėn trysninė e kushteve afatshkurtra shtėpitė botuese dashkan tė hedhin poshtė njė ligj qė ndihmon dhe detyron zhvillimin e shtypshkrimit vendas. Nėse nuk merren masa tė tilla, atėherė libri do tė rrijė gjithnjė i varur tek i huaji.

Afatgjatė nėse cilėsia e shtypshkrimit nė vend ėshtė e dobėt atėherė ligji qenka i nevojshėm sepse kėrkesa pėr cilėsi mė tė mirė do tė detyrojė shtypshkronjat tė pėrmirėsohen dhe modernizohen.

I vetmi problem kėtu ėshtė se masa kap dhe trojet kombėtare jashtė shtetit Perėndimor, gjė qė duhet rregulluar patjetėr me marrėveshje dypalėshe.


Vėrejtje i bėhet projektligjit dhe prej Dhomės sė Tregtisė:

Citim:
Dhoma e Tregtisė dhe Industrisė e Tiranės shpreh vėrejtjet e saj lidhur me ndryshimet dhe shtesat e propozuara sė fundi nga Qeveria Shqiptare

...

1. Sipas ligjit aktual nė fuqi, furnizimi i gazetave, i revistave dhe i librave tė ēdo lloji, tė importuara apo tė prodhuara nė vend, pėrjashtohet nga TVSH. Kurse me ndryshimin e paraqitur nė projektligj, periodikėt, revistat, shtypshkrimet dhe librat e ēdo lloji, tė importuara do tė tatohen me TVSH. Kėtu mendojmė se lindin tre problemet e mėposhtėme:
1. Sė pari, dhe mė kryesorja ngarkohen me TVSH nė import, periodikėt, revistat, shtypshkrimet dhe librat e ēdo lloji, mallra kėto jetike pėr pėrhapjen e kulturės nė vend, ēmimi i tė cilave do tė rritet me tė paktėn 20 pėrqind;

2. sė dyti, ndėrmerret njė masė pa shumė sens, tė paprecedentė dhe tė pazakontė nė teorinė e TVSH, sipas sė cilės malli tatohet nė momentin e importimit, kurse nė hallkat e tjera tė shitjes brenda vendit pėrjashtohet.

3. Sė treti, krijohet diskriminim pėr mallrat e importit, gjė qė bie nė kundershtim tė hapur me parimet e tregtisė sė lirė (parimet e OBT-sė).
...

http://www.cci.gov.al/Guide%20Biznes...te_ligji1.html
Kėtyre vėrejtjeve i kam dhe unė nja dy vėrejtje sepse nuk mė duket se vėrejnė gjė...

Pika 1 s'ka ndonjė vlerė rishikimi sepse veē po thekson vetė qėllimin se pse ligji nė fjalė po vendosej qė nė fillim, qė ishte pikėrisht pėr shtimin e ēmimit tė shtypshkrimeve tė importit dhe pėrparimin e shtypshkrimit vendas!

Pika 2 vazhdon avazin e pikės sė parė dhe nuk jep ndonjė argument pse tė mos ndodhė pėrjashtimi.

Pika 3 thekson se po bėhet dallim mes importit dhe mallrave tė vendit, gjė e cila ėshtė dhe qėllimi i ligjit, kėshtu qė s'duket tė dalė kuptim tjetėr veē spikatjes se "ligji bie nė kundėrshti me parimet e tregut tė lirė", qė nė vetvete kjo e fundit s'ėshtė ndonjė dogmė qė i hyn nė punė kombit shqiptar, sepse siē pėrmenda mė sipėr kėshtu siē janė punėt tani, tregu i lirė favorizon prodhuesin e huaj dhe jo atė vendas. Atėherė pse u dashka ta ngremė lart e mė lart flamurin e tregut tė lirė?


Dhe disa nga kundėrshtimet e ngritura qė prej fillimit pėr tė nxjerrė nja dy gjėra nė pah.

Citim:
"Mos tė mendohet se po preken bizneset e librit, botuesit dhe shtypshkronjat. Taksa 20% pėr librin e importuar rėndon nė kurriz tė blerėsit, tė lexuesit".
Kjo ėshtė sakrificė qė duhet tė ndodhė nė njė ēast. Ndoshta mund tė mendohet se s'ka pse ndodh nėn "kėtė regjim", por njė nismė e mirė ėshtė e mirė pavarėsisht regjimit.

Citim:
Botuesi Petrit Ymeri e sheh problemin nė njė kėnd tjetėr. "Vendosja e TVSH-sė pėr librin nė import ėshtė nė kundėrshtim me Marrėveshjen e Stabilizim Asociimit dhe diskriminon prodhuesit e vendeve tė BE. Puna jonė duhet mbėshtetur dhe jo goditur",- tha Ymeri. Kėto ndryshime nė ligj janė sipas botuesit kundėr programit tė qeverisė pėr integrimin e vendit.
Prej kėtu botuesit mund t'i drejtohen gjykatave evropiane meqėnėse shteti shqiptar shkel marrėveshjet e integrimit. Por kur "marrėveshje e integrimi", siē e provuan dhe polakėt, do tė thotė qė shteti shqiptar nė kėmbim tė njė legjislacioni krejtėsisht tė huaj qė po importon nė ēdo cep tė ekzistencės sė vet, duhet me kėnaqėsi tė hapet sa mė tepėr shalėsh dhe tė pranojė ēdo gjė qė i fusin evropianėt - atėherė nuk mė duket se kundėrshtimi sipėr ndonjė ka vlerė praktike argumentuese kundėr ligjit.

Nuk duket zgjidhje qė shtypshkrimi i shtėpive vendase tė ndodhė jashtė vendi dhe tė hyjė si import... Ēfarė vetėmjaftueshmėrie (tė domosdoshme pėr ēdo vend) i jep kjo "metodė" vendit?

Citim:
Sipas botuesve ky ligj do tė sjellė pasoja negative qė nė shtypjen e teksteve shkollore. "Kalimi me ngut i kėtij ligji nė Parlament pa u konsultuar me grupet e interesit, na bind se shtysat e miratimit tė kėtij ligji, janė pėr tė mbrojtur interesa tė caktuara qė duan tė ruajnė monopolet e vjetra mbi shtypjen e librit dhe aspak pėr tė mirėn e shkollės",- pohojnė pjesėtarėt e Shoqatės "Botuesit e Teksteve Shkollore", me kryetar Latif Ajrullai dhe sekretar, Red Jegeni.
Botuesit shkollorė para se tė ankohen pėr ligjin, mund tė derdhin dhe pak djersė e tė punojnė personalisht kundėr kėtyre matrapazėve qė pėrmendin e mos t'i presin tė gjitha gati nga shteti.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2008, 13:43   6
kalimtar/e
 
Citim:
1. Sė pari, dhe mė kryesorja ngarkohen me TVSH nė import, periodikėt, revistat, shtypshkrimet dhe librat e ēdo lloji, mallra kėto jetike pėr pėrhapjen e kulturės nė vend, ēmimi i tė cilave do tė rritet me tė paktėn 20 pėrqind;
Kjo osht pjesa mo e papame, paskemi qenė kulturuar nga librat e huaj dhe se paskemi ditur.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2008, 13:47   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nė fakt tėrė ironia ėshtė qė po importon dhe librat shqip. Kėtu ėshtė puna. Shtypshkrimi i shtėpive tona ndodh jashtė vendi. Tregu i lirė... dhe... stabilizim-asociimi... Puno pėr ekonominė e grekut dhe italianit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2008, 18:28   8
contra
 
Kėtu keni njė sqarim nga botuesi P.Ymeri:

Citim:
Edhe njė herė pėr TVSH-nė e librit...
Petrit Ymeri

Pėrjashtimi nga TVSH-ja pėr librat ishte miratuar nga parlamenti shqiptar vetėm nė fund tė vitit 2005, dhe kishte hyrė nė fuqi si pjesė e paketės fiskale pėr vitin 2006. Pra, ndryshimi i ligjit mbi TVSH rivendosi njė tatim prej 20 % pėr ēdo libėr qė hynte nė territorin shqiptar nga jashtė. Me njė llogari krejt tė lehtė gjithkush e kupton sa rėndohet kostoja e librit, ēmimi i tij i shitjes, vėshtirėsia e lexuesit pėr ta marrė atė e kėshtu me radhė.

Njihet tashmė nga tė gjithė qė fusha e botimeve nė vendin tonė ka bėrė njė rrugė tė gjatė e tė suksesshme me pasurimin e bibliotekės shqipe me autorė e vepra nga mė tė njohur, shqiptarė e tė huaj, literaturė bashkėkohore dhe me nivel tė lartė gjuhėsor e shkencor.

Nuk ėshtė e tepėrt tė them qė libri dhe botimet nė Shqipėri kanė pasur vėmendje minimale nga administrata e tė gjitha niveleve dhe e shumė viteve. Por kjo nuk e ka penguar ecurinė befasuese dhe bindėse tė librit shqip. Dėshmi janė jo vetėm titujt dhe autorėt, por edhe veprimtaritė e shumta kombėtare e ndėrkombėtare ku paraqitet libri ynė. Madje ka ca vite qė disa kategori librash si fjalorė, enciklopedi, libra tė ilustruar pėr fėmijė apo libra arti, tė shtypen nė Europė me teknologjinė mė tė pėrparuar tė kohės.

Edhe nė kėtė mėnyrė, botuesit shqiptarė janė pėrpjekur t’i japin lexuesit tonė atė cilėsi qė ai meriton, ata autorė qė ai meriton dhe tė dėshmojnė edhe para kolegėve ndėrkombėtarė qė jemi pothuajse nė njė hap me ta. Janė tė shumtė librat me coedicion (pra qė botohen e shtypen nė disa gjuhė e pėr disa vende (dhe qė detyrimisht shtypen nė vendin e origjinės. Por kėtyre pėrpjekjeve u dha goditje tė rėndė rivendosja e TVSH-sė mbi importin e librit, e cila e thėnė fare shkoqur, ka ulur e do tė ulė edhe mė shumė nė tė ardhmen, nė muajt e vitet qė vijnė, librat cilėsorė. Pra do tė privojė njė kategori jo tė vogėl lexuesish shqiptarė tė marrė atė duhet ta marrin nė cilėsinė mė tė lartė.

Politika fiskale e qeverisė

Heqja e TVSH-sė u ishte premtuar botuesve dhe lexuesve shqiptarė qė mė 2004-ėn, por u propozua (pavarėsisht se pjesėrisht, vetėm pėr importin) faktikisht nga qeveria e zotit Berisha nė fund tė vitit 2005. Por ēuditėrisht, po kjo qeveri e rivendosi kėtė tatim pikėrisht njė vit mė pas! Rivendosja e TVSH-sė ishte njė kthim prapa dhe si ēdo kthim prapa tregoi inkoherencė nė strategjinė e qeverisjes. Dhe kjo gjė u bė pavarėsisht se pėrbėnte shkelje tė Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit dhe tė Marrėveshjes sė Ndėrmjetme mes Republikės sė Shqipėrisė dhe Bashkimit Europian, e cila nuk lejon asnjė diskriminim fiskal ndėrmjet produkteve vendase dhe atyre nga vende tė BE-sė.

Arsyetimi qė mbėshteti kėtė projektligj ishte: “... pėr tė mbrojtur sadopak industrinė vendase tė shtypshkrimit, e cila kohėt e fundit ėshtė vėnė pėrballė njė konkurrence tė ashpėr nga shtetet fqinje...”?! Tani jetojmė e punojmė nė njė shoqėri tė hapur, tė tregut tė lirė, madje po tentojmė tė hyjmė edhe nė BE. Por, a mund tė hyjmė nė Bashkimin Europian me politika proteksioniste ndaj industrisė vendase tė shtypshkrimit e duke i bėrė karshillėk produktit shumė cilėsor qė na vjen nga BE? Megjithatė mund tė them me shumė siguri qė nuk ėshtė kjo kategori librash qė i merr punėn shtypshkronjave shqiptare.

Ato pėrbėjnė njė kategori shumė tė kufizuar dhe me njė peshė tė papėrfillshme nė tregun e shtypshkrimeve. Kjo ėshtė njė kategori librash qė (pėr fat tė keq) nuk do tė mund tė shtypen nė vendin tonė edhe pėr mjaft vite, pėr shkak tė teknologjisė dhe tė pėrgatitjes sė fuqisė punėtore. Pra mendoj qė kėto nuk mund tė bėhen me dhunė fiskale!

Pėrse nuk pėrmirėsojnė teknologjinė shtypshkronjat tona, pse nuk pėrmirėsojnė cilėsinė e punės, dhe mė nė fund: pse nuk i ulin ēmimet qė jo rrallė janė mė tė larta se nė Itali, Greqi, Maqedoni etj, dhe me cilėsi shumė pėr tė dėshiruar! Ėshtė tjetėr gjė tregu i librit shkollor qė, me sa di, edhe kėtė vit ėshtė shtypur nė sasi tė mėdha jashtė vendit. Pse: cilėsia shumė mė e mirė, puna mė e shpejtė dhe kostoja e prodhimit mė e ulėt. Arsye mė se tė mjaftueshme besoj, qė botuesit e teksteve shkollore t’u drejtohen tregjeve tė huaja.

Libri i importit dhe MSA

Pėrjashtimi nga TVSH-ja pėr librin bėhet nė bazė tė nenit 25.3 tė ligjit pėr TVSH-nė, ndėrkohė qė neni 26.1 pėrcakton parimin e pėrgjithshėm sipas tė cilit, nga TVSH-ja pėrjashtohet importi i gjithė atyre mallrave furnizimi i tė cilave ėshtė i pėrjashtuar nga TVSH brenda vendit. Sipas tekstit tė ndryshimeve, nga ky parim i pėrgjithshėm u bė pėrjashtimi pikėrisht dhe vetėm pėr librat, revistat e periodikėt. Por ky ligj i miratuar nė 26 dhjetor 2007, ishte shkelje e MSA-sė dhe Marrėveshjes sė Ndėrmjetme.

Ėshtė fare e qartė se shteti ynė normalisht nuk mund dhe nuk duhet tė aplikonte masa tė tilla shtrėnguese ndaj produkteve qė vijnė nga vendet e Bashkimit Europian. Kėtė e thotė fare qartazi Neni 21 i Marrėveshjes sė Ndėrmjetme, sipas tė cilit shteti shqiptar ka marrė pėrsipėr tė ndalojė ēdolloj mase me natyrė fiskale tė brendshme qė shkakton drejtpėrsėdrejti ose tėrthorazi diskriminim ndėrmjet produkteve vendase me ato me origjinė nė vendet e BE-sė. Pra, pas nėnshkrimit tė MSA-sė, Shqipėria nuk kishte tė drejtė tė diskriminonte me tatime tė reja produktet qė vijnė nga vende tė BE-sė pėr tė favorizuar produktet vendase.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=44136
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2008, 18:44   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Z. Ymeri e shikon nga ana financiare dhe nga retorika e "tregut tė lirė", apo "stabilizim asociimi", por kjo nuk na thotė se pse, nė vend qė tė hiqet, kjo masė tė mos shoqėrohet me masa tė tjera qė tė shtrėngojnė/mbėshtesin si botuesit ashtu dhe shtypshkruesit nė sjelljen nė Shqipėri tė kėsaj teknologjie qė mungon...

Masa, siē duket, ėshtė marrė pėr tė rritur vetėmjaftueshmėrinė e shtypshkrim-botimit nė vend. Pėrderisa nuk ekziston vullneti i mirė nga shtypshkruesit dhe botuesit, atėherė duket e natyrshme qė shteti tė marrė njė masė tė tillė, tė paktėn supozohet se shqiptarėt punojnė pėr Shqipėrinė. Kjo mund tė ketė nevojė pėr kohėn e vet, por n.q.s. asnjėherė nuk hidhet hapi i parė, atėherė ēfarė u kuptua, do e pjekim pėrditė drekėn nė furrėn e fqinjit?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2008, 22:45   10
contra
 
Kėtu ėshtė dhe pikėpamja e kryetarit tė shoqatės sė botuesve, F.Toēit:

Citim:
Sė pari, deklarata e zotit Bode se nė tė gjitha vendet e tjera tė Evropės nuk ėshtė hequr TVSH-ja nuk ėshtė e vėrtetė. Saktėsisht do tė thoshim se njė pjesė e madhe e vendeve tė Evropės, ato Nordike, por edhe nga vendet e Lindjes e kanė bėrė TVSH-nė zero nė tė gjitha hallkat e krijimit, prodhimit dhe tregtimit tė librit. Ndėrsa pothuaj tė gjitha vendet qė bėjnė pjesė nė Komunitetin Evropian kėtė taksė e kanė tė diferencuar 4, 5 ose 6 %, nė njė kohė qė pėr mallrat e tjera e kanė 18 – 20 %.

Kėshtu, p.sh., dy vendet tona kufitare me BE-nė, Italia dhe Greqia e kanė vetėm 4 % TVSH-nė mbi librin, pra, tė diferencuar nga mallrat e tjera. Po kėshtu edhe vendet e tjera fqinjė me Shqipėrinė: Maqedonia 5%, Kroacia 0 %, Kosova e pasluftės 15 % dhe ėshtė nė pritje tė miratimit tė Ligjit tė Librit ku ėshtė propozuar pėr ta bėrė TVSH-nė 0%. E kėshtu me radhė. Siē shihet TVSH-ja mbi librin nė vendin tonė ėshtė mė e larta nė Rajon dhe po kėshtu ėshtė edhe po ta krahasosh me tė gjitha vendet e tjera evropiane. Tė paktėn kėshtu u duhej thėnė shqiptarėve nga tribuna e fjalės sė lirė dhe tė vėrtetė tė Kuvendit.

Ne, nė emėr tė konsumatorit lexues kemi kėrkuar qė tė TVSH-ja mbi librat tė bėhet 0% si nga ato qė vijnė nga importi, ashtu edhe nga ato qė shtypen nga shtypshkronjat e vendit. Kjo do tė ishte idealja dhe shprehje e njė vullneti politik pėrparimtar dhe dijedashės. Por edhe vendosja e njė TVSH-je tė diferencuar, 4 ose 5 % do tė ishte e pranueshme dhe rregullator pėr tregun e librit shqip, pasi heqja gjysmake e saj e ka deformuar zbatimin nė praktikė tė TVSH-sė nė tregun e librit shqip dhe e ka kthyer atė nė njė taksė tė mirėfilltė dhe tė parimbursueshme.

Njė pėrgjigje e z. Bode se do tė ishte mirė TVSH-ja e diferencuar, por nuk ka ardhur koha se nuk na lė BE-ja dhe FMN-ja duket se nuk ka bazė. BE-ja nuk mund tė ndalojė marrjen e njė mase e cila nė vendet ku ajo ushtron juridiksionin ėshtė ligj nė fuqi dhe nuk mund tė jetė kundėr zhvillimit tė kulturės sė njė vendi, aq mė tepėr kur njė ndėrmarrje e tillė nuk ka pothuaj fare ndikim nė buxhetin e shtetit dhe mbarėvajtjen e ekonomisė. Ndėrsa, pėr sa i pėrket FMN-sė, veē argumenteve qė janė tė vlefshme si nė rastin e BE-sė, tė gjithė e kanė parė kėto ditė nėpėrmjet mediave elektronike dhe gazetave se ajo po bėn gati valixhet dhe zor tė mendohet se Qeveria jonė pyet shumė pėr tė.

Sė dyti, zoti Bode u shpreh nė Kuvendin e Shqipėrisė se kėrkesa (ankesa) pėr rivendosjen e TVSH-sė pėr librat qė vijnė nga importi i ėshtė bėrė Qeverisė nga shtypshkronjat shqiptare, si grup interesi, pėr shkak tė konkurrencės qė ato i bėjnė prodhimit vendas shtypshkronjat e huaja. Qė njė grup interesi tė ankohet dhe t’i bėjė kėrkesa Qeverisė pėr lehtėsira fiskale kjo ėshtė normale, por administrata shqiptare nuk duhet tė dėgjojė dhe tė mbrojė interesat vetėm tė njė apo disa grupeve apo grupimeve, me apo pa njohje e lidhje me tė, por duhet tė dėgjojė, tė mbrojė dhe tė harmonizojė interesat e tė gjitha grupeve, siē e pėrcakton edhe ligji pėrkatės. Por ajo qė ėshtė mė e rėndėsishmja ėshtė se librat qė vijnė nga importi as qė kanė tė bėjnė dhe nuk kanė asnjė lidhje e ndikim me ato qė shtypen nga shtypshkronjat vendase, veēse pjesėrisht nė rastin e librit shkollor, pėr tė cilin do tė flasim mė poshtė.

Dhe ja njė argument i shkurtėr:

- Librat nė gjuhė tė huaj, nevoja pėr tė cilėt ėshtė shtuar dhe shtohet dita ditės kryesisht prej studentėve dhe studiuesve, nuk shtypen dhe nuk mund tė shtypen nga shtypshkronjat shqiptare;

- Librat shqip qė shtypen nė Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi, diasporė e emigracion, si bashkėpunim i botuesve e shkrimtarėve atje, nuk mund tė shtypen nga shtypshkronjat shqiptare por nė vendet ku e kanė veprimtarinė botuesit e kėtyre vendeve;

- Librat e pėrgatitur nga botuesit nė Shqipėri me koedicion ndėrkombėtar nuk mund tė shtypen nga shtypshkronjat vendase, pasi marrėveshjet ndėrkombėtare janė tė tilla pėr shkak tė pėrgatitjes nė njė qendėr pėr disa botues tė ndryshėm dhe tirazheve tė larta qė realizojnė kėto botime me bashkėbotues;

- Njė kategori botimesh specifike shqiptare si: albumet, katalogėt, atlaset, hartat, botime ilustrative dhe me lidhje speciale etj., akoma nuk mund tė realizohen me cilėsinė e duhur nga shtypshkronjat shqiptare (me pėrjashtime tė rralla dhe tirazhe tė kufizuara). Pėr shkak tė tezave kufizuese “pėr tė mbrojtur prodhimin vendas”, nuk mund tė penalizohen konsumatorėt shqiptarė dhe t’u diktohen atyre cilėsi dhe shije estetike mė tė ulėta nė raport me qytetarėt e tjerė tė Evropės;

- Edhe pėr shkak tė nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit (MSA) nuk mund tė vihen kushte diskriminuese midis tė njėjtave prodhime tė vendit me ato qė realizohen nė import. Propozimi pėr heqjen e TVSH-sė vetėm pėr gazetat e revistat qė vijnė nga jashtė (kryesisht ato tė huaja) ėshtė vetėm sa pėr t’u hedhur hi syve ndėrkombėtarėve se po zbatohet MSA-ja, ose pėr t’i bėrė nder dikujt, sepse te lexuesi shqiptar kjo masė nuk ka pothuaj asnjė impakt. Aq mė tepėr qė sot pothuaj tė gjithė periodikėt dhe gazetat e pėrditshme i gjen lehtėsisht nė internet pa asnjė lloj pagese.
Kėto dhe argumente tė tjera e hedhin poshtė pretendimin e z. Bode se rivendosja e TVSH-sė mbi librin e importuar mbron interesat e prodhimit vendas.

Pėr sa i pėrket librit shkollor, ēėshtja shtrohet pak mė ndryshe: Aktualisht botuesit e paguajnė TVSH-nė nė shtypshkronjat e vendit pėr librat shkollorė qė shtypin, por nuk mundin ta rimbursojnė nė shitjet qė u bėjnė librarėve apo shkollave. Duke qenė se aktualisht ēmimet e shitjes janė tė pėrcaktuara nga shteti kjo TVSH qė paguhet nė shtypshkronjė dhe nuk zbritet nga shitja pasardhėse u mbetet botuesve si kosto. Ndaj kėrkimi i ofertave prej tyre edhe jashtė kufijve ėshtė mė se i natyrshėm, edhe pėr shkak tė afateve tė ngushta kohore kur duhet tė realizohen kėto libra.

Shteti, aplikon rimbursimin pėr tekstet shkollore, sipas politikave arsimore dhe sociale qė ai ka nė programet e tij. Kjo ėshtė e drejtė e tij edhe pse kėto praktika mė shumė kanė sjellė konfuzion nė shpėrndarjen e librave sesa kanė ndihmuar njerėzit nė nevojė. Por shteti nga njėra anė deklarohet pėr subvencione tė teksteve shkollore, nga ana tjetėr i rėndon ato mė 20 % TVSH, e cila u shtohet ēmimit tė librave. Mund tė mos aplikohej ky subvencion mbi tekstet shkollore, pėr tė shmangur edhe rrėmujėn e llahtarshme qė bėhet sapo afron shtatori.

Mjafton qė tė hiqet TVSH-ja mbi kėto libra tė shkollės dhe, nėpėrmjet kontratave, shteti mund tė kėrkojė qė kjo tė pasqyrohet nė ēmimet e librave. Kėshtu do tė kishim ulje tė ndjeshme tė ēmimeve tė librave shkollorė, por edhe punė mė tė garantuar pėr shtypshkronjat vendase pėr shkak tė ofertave tė tyre mė tė arsyeshme si rrjedhojė e heqjes 20 % tė TVSH-sė. Kėshtu edhe me MSA-nė shteti shqiptar do tė ishte nė rregull, por edhe ministrit tė Financave do t’i jepej rasti tė konkretizonte detyrat e dhėna nga shefi i tij pėr njė kujdes mė tė madh ndaj librit dhe tė mos merrte pėrsipėr pėrgjegjėsitė si njeriu antilibėr nė Qeverinė Berisha, siē dhe po komentohet prej kohėsh gjerėsisht nė rrethet e njerėzve tė kulturės dhe komunitetin e njerėzve tė librit.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=44611
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2008, 20:04   11
kalimtar/e
 
Citim:
Librat nė gjuhė tė huaj, nevoja pėr tė cilėt ėshtė shtuar dhe shtohet dita ditės kryesisht prej studentėve dhe studiuesve
Studentėt, studiuesit?! Shtohet dita ditės kėrkesa?!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2009, 09:26   12

Shkrim i cituar Tiranė: Pritet ulje e TVSH-sė nė 17%


Shqipėria Perėndimore pritet tė bėjė kėtė hap tė madh nė politikat fiskale brenda vitit. Aktualisht niveli i TVSH-sė ėshtė 20 pėr qind dhe rėndon mbi konsumatorin gjatė blerjes sė mallrave. Me kėtė nivel shteti Perėndimor shqiptar ka pėrqindjen mė tė lartė tė taksimit nė rajon.

Ulja e kėsaj takse, qė ka kontributin mė tė madh ne buxhetin e shtetit, nuk ėshtė lejuar deri mė tash nga FMN-ja me arsyetimin se njė veprim i tillė mund tė krijonte humbje tė ardhurash nė buxhetin e shtetit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=8015
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2009, 17:52   13

Shkrim i cituar KfI: Tė hiqet TVSH-ja pėr makineritė e biznesit prodhues


Grupimi i industrialistėve mė tė mėdhenj nė vend, Konfindustria, kėrkoi dje nga shteti Perėndimor qė tė heqė sa mė shpejt njė prej detyrimeve qė mund tė lehtėsojė bizneset prodhuese. Bėhet fjalė pėr tatimin mbi vlerėn e shtuar pėr makineritė dhe pajisjet qė u shėrbejnė kėtyre veprimtarive.

“Konfindustria vlerėson se heqja e TVSH-sė ėshtė domosdoshmėri pėr tė mbajtur dhe nxitur shtimin e prodhimit tė brendshėm, aq shumė tė nevojshėm nė ēdo kohė dhe sidomos nė kushtet kur pasojat e krizės financiare botėrore po prekin ndjeshėm ekonominė e vendit”, - tha dje Gjergj Buxhuku, administrator i pėrgjithshėm i Konfindustrisė.

Sipas Buxhukut, Shqipėria ndodhet nė njė situatė shumė tė qartė, nė tė cilėn, pėr arsye objektive, kuptohet se nuk ka aftėsi pėr tė pėrgatitur skema subvencionuese miliarda dollarėsh siē po veprojnė vende tė tjera tė zhvilluara pėr pėrballimin e krizės.

“Heqja e TVSH-sė pėr makineritė dhe pajisjet do tė ishte njė nga lėvizjet e mundshme me vlera tė prekshme financiare pėr investitorėt, sikundėr me vlera psikologjike tė vlefshme pėr tė mbajtur tė gjallė sipėrmarrjen prodhuese vendore nė kushtet e tregjeve tė goditura nga kriza globale”, - tha Buxhuku.

Sipas tij, vendi ynė aktualisht ka nevojė urgjente tė shtojė prodhimin e brendshėm tė mallrave dhe shėrbimeve, tė ulė importet dhe tė pėrmirėsojė sa mė shpejt dhe nė mėnyrė tė qėndrueshme deficitin tregtar.

Kjo, sipas Buxhukut, ėshtė rruga e vetme pėr tė arritur nė afatgjatė stabilitetin e monedhės kombėtare dhe vetė stabilitetin makroekonomik tė vendit.

“Konfindustria vlerėson se rreziku mė i madh i shfaqjes sė krizės botėrore pėr ekonominė shqiptare nė njė periudhė afatmesme do tė ishte ulja e konkurrencės sė mallrave dhe shėrbimeve vendore krahasimisht atyre tė vendeve konkurrente tona, ēka nėse nuk merren masa tė gjithanshme do tė ishte me pasoja tė pallogaritshme, qė mund tė sillte humbje tė thella deri falimentim tė industrive vendore”, - nėnvizoi Buxhuku.

Heqja e TVSH-sė pėr makineritė dhe pajisjet nė shėrbim tė nxitjes sė prodhimit tė mallrave dhe shėrbimeve vendore ėshtė domosdoshmėri nėse vlerėsohet shkalla e ulėt e konkurrueshmėrisė sė industrive vendore krahasimisht tė vendeve tė tjera aq mė shumė nė kushtet e tregjeve tė varfėruara rajonale e botėrore, kur lufta pėr tregje ėshtė mė e ashpėr se asnjėherė tjetėr.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=57760
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.3.2009, 17:58   14

Shkrim i cituar Prishtinė: Hiqet TVSH-ja pėr librin


Gjatė njė takimi me pėrfaqėsues tė shtėpive botuese tė shtetit tė Veriut, kryeministri Hashim Thaēi, ka njoftuar se prej kėtij viti librat shkollorė do tė jenė falas pėr gjithė fėmijėt nga klasa e parė deri nė tė nėntėn. Ndėrkaq pėrfaqėsuesit e shtėpive botuese e kanė falėnderuar kreun e qeverisė pėr nismėn e marrė pėr lirimin e librit nga TVSH-ja.

“Duke pasur parasysh rėndėsinė e librit dhe kėrkesat e botuesve qė libri tė depėrtojė sa mė tepėr te lexuesit, ky vendim i qeverisė pėr heqjen e TVSH-sė qė deri diku lexuesit ia ka kufizuar mundėsinė e blerjes, krijon mundėsinė qė libri tė depėrtoj mė lehtė, tė krijohet mė lehtė dhe tė kryej rolin e vet”, ka shtuar Nazim Rrahmani, kryetar i shoqatės sė botuesve nė shtetin e Veriut.

Sipas tij njė nga synimet qė do tė ketė heqja e TVSH-sė ėshtė edhe krijimi i kushteve pėr qarkullim sa mė tė lirė tė librit nė trojet ku krijojnė e jetojnė shqiptarėt. Njė prej qėllimeve tė kėsaj mase, ai e sheh edhe nė vetė pėrmirėsimin e pozitės sė krijuesve tė librit, qė sipas tij, sė paku deri mė tash ka qenė pa pėrkrahje tė rėndėsishme.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=9698
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2009, 21:58   15

Shkrim i cituar KfI: Ref. nė tatimore po shkatėrrojnė industrinė


Konfindustria, i kėrkon kryeministrit tė Perėndimorit heqjen e sistemit tė referencave nė pėrllogaritjet e institucioneve tatimore, shfuqizimin e akteve ligjore pėrkatėse dhe rikthimin nė parimin ligjor tė “vetėdeklarimit” pėr industritė vendase.

Duke marrė shkas nga shqetėsimet e vazhdueshme tė industrive mė tė rėndėsishme vendase, Konfindustria kėrkon qė masa e mėsipėrme tė hyjė nė fuqi sa mė shpejt dhe tė zgjasė tė paktėn deri nė fund tė vitit financiar 2009, kohė e mjaftueshme sipas saj pėr tė pėrmirėsuar rrėnjėsisht bazėn ligjore pėrkatėse duke marrė pėr bazė propozimet e grupeve tė interesit, rritjen e domosdoshme tė nivelit profesional tė punonjėsve tė institucioneve tė fiskut dhe pėrvojėn e vendeve tė zhvilluara nė raste tė ngjashme.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...rticle&id=8733
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2010, 22:05   16

Shkrim i cituar Perėndimor: Hiqet TVSH-ja nė disa kategori


Citim:
Hiqet TVSH mbi arsimin publik dhe privat

Qė nga 1 tetori 2010 mbi tė gjithė shėrbimet e arsimit nuk do tė aplikohet TVSH. Komisioni parlamentar i ekonomise miratoi projektligjin qė heq tatimin e vlerės sė shtuar, mbi arsimin publik dhe jo publik. Perjashtimi nga tvsh do te hyje ne fuqi ne vitin e ri akademik.

“Njė nen shumė i rėndėsishėm ėshtė pėrjashtimi i shėrbimeve tė edukimit, qoftė publik, qoftė privat, duke filluar nga viti akademik 2010. Pra nga njė 1 tetori i 2010. Ėshtė njė premtim elektoral i PD dhe njė premtim qė po materializohet nga ana e mazhorancės sė sotme” tha deputeti demokrat Florion Mima.

“Ėshtė njė element shumė I mirėpritur nga kjo industri e vendit, por natyrisht pėrfituesi pėrfundimtar i saj do tė jenė qytetarėt dhe mijėra studente qė do tė vazhdojnė jetėn e tyre akademike vitin e ardhshėm” tha deputeti demokrat Selami Xhepa.

Po i njėjti projektligj percakton formulime te reja per perjashtim nga tvsh edhe per eksportet e mallrave dhe sherbimeve dhe trasnportin nderkombetar te pasagjereve, importi i materialeve ushtarake. Pjesė e kėtij projektligji ėshtė edhe neni i cili I jep te drejte qeverise te vedose kufirin minimal per futjen e nje biznesi ne skemen e tatimit mbi vleren e shtuar.

”Nė nenin 1 reflektohet qėndrimi I mbajtur tashmė nga qeveria shqiptarė pėr uljen e kufirit tė rregjistrimit. Thjesht njė ndryshim formal I cili referon te drejtėn qė ka Kėshilli I Ministrave pėr tė ulur kufirin e rregjistrimit qė shpresoj tė ndoshė ēdo vit kalendarik. Aktualisht jemi nė kufirin prej 5 milionė qė nga data 1 janar e vitit 2010” tha Mima.

Ky projekt parashikon qė futja nė TVSH ėshtė e pakthyeshme pėr njė biznes. Kjo do tė thotė se biznesi i futur njė herė nė skemė paguan TVSH edhe kur kryen xhiro vjetore me pak se 5 milion leke ne vit.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...he-privat.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2013, 21:54   17
Citim:
Heqja e TVSH pėr makineritė, Konfindustria: Hap pozitiv

TIRANE- Konfindustria vlerėson si hap pozitiv pėrpara vendimin e fundit tė Qeverisė sė Shqipėrisė pėr pėrjashtimin nga pagesa e TVSH pėr makineritė e pajisjet pėr investimet, qė janė mbi 50 milion lekė dhe qė i shtohet vendimit tė njėjtė pėr pėrjashtimin nga pagesa e TVSh pėr makineritė, pajisjet, lėndė tė para, etj., qė pėrdoren pėr ndėrtimin e HEC-ve.

Por Administratori i Pėrgjithshėm i Konfindustrisė i kėrkon ekzekutivit qė pragu i shtrirjes sė zbatimit tė vendimit tė fundit tė ulet deri nė vlerėn prej 15 milion leke tė vlerės sė investimit.

“Arsyeja e kėrkesės pėr uljen e pragut tė pėrjashtimit nga pagesa e TVSH pėr makineritė dhe pajisjet vjen nga fakti, se tashmė kur ekonomia shqiptare po vuan rėndė pasojat e krizės ėshtė domosdoshmėri thithja e investimeve sidomos tė huaja si mjet i rėndėsishėm pėr pėrballimin e gjendjes sė vėshtirė. Ulja e rendimentit fiskal pėr 10 mujorin e parė tė vitit 2012 me mbi 160 milion $ me pak tė ardhura pėr buxhetin e shtetit flet qartė pėr gjendjen e vėshtirė tė ekonomisė shqiptare”, thotė Administratori I Pėrgjithshėm I Konfindustrisė, Gjergj Buxhuku.

Konfindustria vlerėson, se nė kushtet e mėsipėrme ulja e pragut tė heqjes sė TVSH pėr makineritė dhe pajisjet do tė ishte njė mjet tjeter nxitės pėr investimet e vendit dhe tė huaja por edhe pėr nxitjen e investimeve tė reja nė vlera tė pranueshme, shmangien e evazionit fiskal tė mundshėm dhe sigurimin e tė ardhurave pėr buxhetin e shtetit.

“Aq me shume ėshtė e vėshtirė sa mė sipėr kur ėshtė e nevojshme, qė tė nxiten pėr tė investuar nė atdhe sidomos emigrantet tanė, qė janė nė Greqi dhe qė personalisht nuk zotėrojnė sasi tė mėdha kapitali, por janė nė numėr tė madh dhe nė tėrėsi mund tė pėrbėjnė njė fluks tė rėndėsishėm investimesh. Nė shumice emigrantet e ardhur nga Greqia jane te prirur te investojne ne sherbime dhe bujqesi, qe praktikisht i takon biznesit te mesem dhe vogel”, pėrfundon Buxhuku.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.2.2013, 21:46   18
Citim:
Heqja e TVSH-sė pėr makineritė nxit investimet

Heqja e Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar pėr makineritė e industrisė me material porositėsi do tė nxisė investimet dhe do tė ndikojnė nė hapjen e vendeve tė punės. Kjo industri preket mė shumė nga kjo nismė e qeverisė pėr shkak tė kostove tė larta qė paguajnė biznesmenėt pėr tė blerė makineritė.

Sipas bizneseve eksportuese tė veshjeve, ky vendim do ti japė frymarrje kėtij biznesi. Ndėr tė tjera eksportuesit komentojnė edhe nismėn e ekzekutivit pėr heqjen e tatimit mbi tė ardhurat mujore deri nė 30 mijė lekė. Sipas Vojkės, kjo ėshtė njė reformė lehtėsuese.

Por, ajo propozon, qė punonjėsit qė paguhen mbi 30 mijė lekė tė tatohen vetėm pėr diferencėn mbi kėtė shumė. Industria fasone ka njė numėr tė lartė punonjėsish, tė cilėt trajtohen me paga deri nė 30 mijė lekė dhe kjo nismė do tė mundėsojė qė ata tė pėrfitojnė edhe pjesėn qė deri mė tani e paguanin si taksė.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...nvestimet.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:56.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.