Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Terrorizmi a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 8.12.2007, 15:28   1

Shkrim i cituar TGr/ 1944-45: Masakrat greke nė Ēamėri


Citim:
“Ēamėt u masakruan, u pėrzunė dhe mė pas ua grabitėn pasuritė”
Miranda Vickers

Masakra mė e egėr ndaj shqiptarėve myslimanė u bė nga ushtarėt grekė qė nuk bėnin mė pjesė nė formacionet ushtarake mė 27 qershor 1944, nė zonėn e Paramithisė, ku forcat e Ligės Republikane Greke (EDES) tė gjeneralit Zervas hynė nė qytet dhe vranė rreth 600 shqiptarė myslimanė, burra, gra dhe fėmijė, shumė prej tė cilėve u pėrdhunuan dhe u torturuan para vdekjes. Sipas dėshmitarėve okularė, tė nesėrmen, njė batalion tjetėr i EDES hyri nė Parga, ku u vranė 52 shqiptarė tė tjerė. Mė 23 shtator 1944 u plaēkit qyteti Spatar dhe u vranė 157 veta. Gra tė reja dhe vajza u pėrdhunuan dhe ata burra qė mbetėn gjallė u grumbulluan dhe u dėrguan nė ishujt e Egjeut.

Nė bazė tė statistikave qė jep shoqata “Ēamėria” nė Tiranė, gjatė goditjeve qė janė bėrė nė vitet 1944-1945, nė fshatrat ēame janė vrarė gjithsej 2771 civilė shqiptarė dhe konkretisht si mė poshtė: nė Filat dhe rrethinat 1286, nė Igumenicė dhe rrethinat 192, nė Paramithia dhe rrethinat 673 dhe nė Parga 620. Janė plaēkitur dhe djegur 5800 shtėpi nė 68 fshatra. Nė njė listė tė hollėsishme tė humbjeve materiale pėrfshihen 110.000 dele, 24.000 bagėti tė trasha, 250000 kv grurė dhe 80.000 kv vaj ushqimor, tė cilat arrijnė nė 11 milionė kg grurė dhe 3 milionė kg vaj ushqimor.

Si rezultat i kėtyre goditjeve, llogaritet qė 28.000 ēamė tė jenė larguar pėr nė Shqipėri, ku u vendosėn nė periferi tė Vlorės, Durrėsit dhe Tiranės. Disa qindra ēamė u vendosėn gjatė bregut tė Himarės, nė prona tė lėna nga familjet qė u larguan gjatė luftimeve tė egra, fillimisht kundėr pushtuesve tė Boshtit dhe mė pas, mė 1944-n, midis Frontit nacionalist grek tė Ēlirimit tė Epirit tė Veriut dhe luftėtarėve tė Ballit Kombėtar tė Shqipėrisė. Disa nga ēamėt u vendosėn nė fshatrat ekzistuese gjatė bregdetit, si nė Borsh, qė tradicionalisht ishin myslimanė, duke forcuar karakterin johelenik tė zonės. Ēamė tė tjerė krijuan fshatra krejtėsisht tė reja, si Vrina afėr kufirit grek.

Vėzhgues ndėrkombėtarė kanė konstatuar brutalitetin e pėrdorur gjatė dėbimeve tė ēamėve. Joseph Jakobs, shef i Misionit Amerikan nė Shqipėri (1945-1946), shkruan: "Nė mars tė vitit 1945, njėsi tė forcave tė shpėrndara tė Zervasit kryen njė masakėr ndaj ēamėve nė zonėn e Filatit dhe praktikisht e spastruan atė nga pakica shqiptare. Sipas tė gjitha tė dhėnave, qė kam mundur tė mbledh mbi ēėshtjen ēame, nė vjeshtėn e 1944-s dhe gjatė muajve tė parė tė 1945-s autoritetet e Greqisė veriperėndimore kryen goditje tė egra, duke dėbuar rreth 25.000 ēamė, banorė tė Ēamėrisė, nga shtėpitė e tyre. Ata u ndoqėn deri nė kufi, mbasi iu grabit toka dhe prona. Qindra meshkuj ēamė tė moshave 15 deri 70 vjeē u internuan nė ishujt e Detit Egje. U dogjėn nė total 102 xhami. Autoritetet greke miratuan mė pas njė ligj qė sanksiononte shpronėsimin e pronave tė ēamėve, duke iu referuar bashkėpunimit tė bashkėsisė sė tyre me forcat pushtuese tė Boshtit, si njė arsye kryesore pėr marrjen e kėtij vendimi."

http://www.ballkan.com/index.php?lan...s&newsID=44085
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2008, 06:20   2

Shkrim i cituar TGr/ 1944-45: Masakrat greke nė Ēamėri


Citim:
Kėrkesa e ēamėve pėr bashkimin me Shqipėrinė
Shekulli / 11-01-2008 / Kujtim Boriēi

Ankesa ēame nė Lidhjen e Kombeve

Shpėrngulen 5000 ēamė, nė vend tė tyre 5000 grekė

Njė marrėveshje mes qeverive greke e turke, lajmėron nisjen e dėbimit tė dhunshėm tė 5000 ēamėve nga trojet e pasuria e tyre, pėr t'u sistemuar nė vend tė tyre 5000 grekė qė do tė silleshin nga Turqia. Ky fakt i dhimbshėm sjell alarmimin e qarqeve intelektuale e popullsisė ēame, por zėri i tyre, fatkeqėsisht, neglizhohet nga Komuniteti Ndėrkombėtar. Ja dėshmi tė arkivave tė kohės pėr kėtė fakt: "Qeveria Greke, nė marrėveshje me Qeverinė Turke, ka vendosur shkėmbimin e 5000 ēamėve , tė cilėt do tė dėrgohen nė Turqi dhe nė vend tė tyre, nė Ēamėri do tė instalohen 5000 grekė tė ardhur nga Turqia.

Qeveria, duke parė alarmimin e popullit dhe veprėn e qeverisė greke, qė ashtė kryekėput kundra zotimeve pėr tė drejtėn e minoritetit shqiptar, menjėherė iu drejtua ligės, prej sė cilės kėrkoi respektimin e tė drejtave tė minoritetit tė racės shqiptare dhe mos shkėmbimin e ēamėve me asnjė mėnyrė. Ashtu, kėrkoi nga Lidhja e Kombeve qė ēėshtja e Ēamėrisė tė vihet nė rendin e ditės tė Kėshillės qė do tė mblidhet nė Dhetuėr.

Masa e qeverisė greke ka tronditur opinionin publik, i cili ėshtė i alarmuar pėr sė tepri dhe pret prej qeverisė masa efikase e tė shpejta", (ASH, Dosja "Vuajtjet e ēamėve", 4 nėntor 1925).

Me gjithė zvarritjet e qeverisė shqiptare tė kohės, shqetėsimi ēam ėshtė pėrcjellė nė Lidhjen e Kombeve dhe qė andej vjen dhe reagimi: "Lidhja e Kombeve, nė pėrgjigjen e qėndrimeve tė Qeverisė Shqiptare, telegrafisht njofton se ka demarshuar pėr mbrojtjen e minoriteteve shqiptare nė Greqi dhe ka lajmėruar Komisionin Mikst nė Stamboll dhe anėtarėt e Lidhjes sė Kombeve. Ēėshtja e Ēamėrisė u shėnua nė rendin e ditės sė mbledhjes sė dhjetorit sipas kėrkimit shqiptar, (ASH, "Dajti", Nr.106, 20 nėntor 1925).

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-11.html

Citim:
Pukėvil / Nga arkivat

Dashuria e ēamėve pėr vendlindjen

"Ēamėt, vendin e tyre e duan me entuziazėm. Kur flasin pėr tė, e vėnė mbi vendet e tjera. Vėshtrimi i tyre vete kurdoherė mbi malet e Epirit".

...Kombėsia i bashkon shqiptarėt shumė mė tepėr se ndjenja fetare.
(Pukėvil, nė "Voyage", vėll.I, Kap.29)

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-11.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2008, 06:22   3
Citim:
Kėrkesa e ēamėve pėr bashkimin me Shqipėrinė
Nga Hajredin Isufi

(Vijon nga numri i kaluar)

Nisur nga rrethanat gjeo-historike, pėrballja me asimilimin e dhunshėm deri nė masakra makabre, pėr popullsinė ēame, dashuria deri nė vetėmohim pėr vendlindjen ka qenė gjithmonė evidente. Kėtė e dėshmojnė qartė arkivat e kohės dhe dėshmi tė shumta. Ndėrsa pėr studiues e shkencėtarė tė huaj, mėnyra e ndėrlidhjes ēamė-vendlindje, ėshtė ndėr mė tė veēantat nė Ballkan dhe Europė.

Tė huajt pėr dashurinė e ēamėve pėr vendlindjen

Tė huajt, kanė vėrejtur te ēamėt njė veēori esenciale: dashurinė pėr vendin e tyre. Lidhur me kėtė, Pukėvili thotė: "Ēamėt, vendin e tyre e duan me entuziazėm. Kur flasin pėr tė, e vėnė mbi vendet e tjera. Vėshtrimi i tyre vete kurdoherė mbi malet e Epirit", (Pouqueville, "Voyage", Vėll.I, Kap.29, vep.e pėrm., Vėll.III).

Ndėrsa Bartholdy, qė ka qėndruar pranė ēamėve nė ditė tė vėshtira, tregon se "...ēamėt nuk ishin nėnshtruar kurrė nga Turqia e nė ēdo kohė nė Paramithi e rrethinat e saj mund tė dilnin 2000 luftėtarė", ( Bartholdy, "Voyage en Grece", (1803-1804), vėll.II, f.243).

Ka shumė shembuj e vlerėsime qė shprehin lidhjet e shqiptarėve ēamė me fatet e vendit tė tyre, pa marrė parasysh vėshtirėsitė dhe rreziqet, vendet ku ndodhen dhe funksionet qė kryejnė. Le tė kujtojmė se shqiptarėt e Ēamėrisė, tė emigruar pas pushtimit tė vendit tė tyre nga qeveria greke (1912-1913), nisen tė zhvillojnė njė veprimtari tė dendur patriotike e politike, pėr tė sensibilizuar diplomacinė e Fuqive tė Mėdha pėr ēėshtjen e Ēamėrisė. Kjo kėrkonte njė organizim tė ri dhe njė strategji tė qartė politike, madje dhe gjetje tė figurave mė tė spikatura e mė tė pėrkushtuara tė politikės e tė ēėshtjes ēame.

Viti 1918. Organizimi i parė i Ēamėrisė

Hapin e parė drejt njė organizimi tė ri, ēamėt e hodhėn nė Ėorēester Mass tė SHBA, nė fillim tė vitit 1918, duke formuar Shoqėrinė "Ēamėria" dhe u inkuadruan nė Partinė Politikeose siē quhej ndryshe, Partia Kombėtare Shqiptare. Nė krye tė Shoqėrisė "Ēamėria" u zgjodhėn patriotė me zė tė Ėorēesterit, si Haxhi Murat Ēami, nga Spatari i Filatit, Mesut Ēami, Beqo Kushi (Izeti) nga Spatari, Jasin Isufi nga Filati, nipi i Haxhi Muratit, Mit`hat Margėlliēi, Malo Ēeēo nga Filati etj. Degė simotra tė saj u krijuan nga ēamėt, brenda njė kohe tė shkurtėr, edhe nė qytete tė tjera tė Amerikės, (gazeta "Albania", Ėorēester Mass, dt.18 shkurt 1918).

Hapjen e Konferencės sė Paqes nė Paris (janar 1919) Partia Politike dhe Shoqėria e Ēamėrisė nė SHBA e shihte si njė moment tė favorshėm pėr tė sensibilizuar administratėn amerikane dhe pėr tė influencuar nė qėndrimet qė do tė merrte ajo nė Konferencėn e ardhshme tė Paqes, nė favor tė zhdukjes sė padrejtėsive tė bėra nė kurriz tė popujve qė ajo kishte marrė pėrsipėr mbrojtjen e tyre...

Ndėrkohė, drejtuesit e Shoqėrisė sė Ēamėrisė nė SHBA i drejtuan njė notė presidentit Uillson, ambasadorėve tė Anglisė, Francės e Italisė nė Uashington, nė tė cilėn u bėhej prezent situata e rėndė qė pėrjetonin ēamėt shqiptarė nga dhuna qė ushtronte qeveria greke dhe u kėrkonin tė ndėrhyhej pėr ēlirimin e tyre, (ASH, gazeta "Albania", Ėorēester Mass, dt.18 shkurt 1918).

Kėrkesa ēame Uillsonit: "Ēamėria tė bashkohet me Shqipėrinė"

Nė vijim tė kėsaj letre, disa nga drejtuesit e Shoqėrisė "Ēamėria", Beqo Kushi (Izeti) nga Spatari, Isuf Hyseni nga Gumenica, Omer Bako nga Paramithia, Refo Ēapari nga Luarati, Gazali Dino nga Preveza, nė emėr tė popullsisė ēame, me 24 janar 1919, i drejtuan njė letėr presidentit Uillson, kryetarit tė delegacionit japonez, Aojanit, Kryetarit tė Konferencės sė Paqes, Klemansonit dhe kryeministrit anglez, Lloyd Xhorxhit, me anėn e tė cilės shprehnin dėshirėn e popullsisė ēame qė "Ēamėria tė bashkohej me Shqipėrinė", (ASH, gazeta "Albania", Ėorēester Mass, dt.18 shkurt 1918).

Tė njėjtėn pėrmbajtje kishte edhe njė parashtresė tjetėr, qė u hartua nga njė pėrfaqėsi ēame: Asaf Ēami, Ahmet Ēamėria, Qamil Preveza dhe A.Ajdonati, drejtuar Kryetarit tė Konferencės sė Paqes, (AQSH, Fondi 251, viti 1919, Dos.14, fl.42. Njė kopje e kėsaj letre iu dėrgua presidentit Uillson dhe kryeministrit anglez, Lloyd Xhorxh).

Shqiptarėt ēamė, tėrė shpresat e tyre nė mbrojtje tė ēėshtjes ēame i kishin varur tek presidentit amerikan, Uillson. Nė kohėn kur kishte filluar Konferenca e Paqes nė Paris, Shoqėria Ēame, nėpėrmjet kryetarit tė saj, Beqo Kushi (Izeti) i dėrgoi njė letėr tė gjatė presidentit tė SHBA, Uillson, nė Paris, ku ndėr tė tjera i lutej qė tė pėrdorte tėrė autoritetin e Shkėlqesisė sė Tij mbi bazėn e parimeve tė shenjta tė kombėsisė dhe tė vetėvendosjes, qė tė korrigjoheshin vendimet e padrejta tė Konferencės sė Londrės. Nė vijim, Beqo Kushi i bėnte tė njohur Presidentit amerikan se krahina e Ēamėrisė banohej prej njė popullsie qė ishte me autoktoni shqiptare dhe sė fundi, i lutej z.Uillson qė kjo popullsi tė ēlirohej nga zgjedha greke dhe tė bashkohej me shtetin amė. Beqo Kushi e pėrfundonte letrėn, duke i vėnė nė dukje Presidentit amerikan domosdoshmėrinė e zgjidhjes sė problemit tė Ēamėrisė, se "nėse pėr njė arsye apo njė tjetėr kėrkesat e drejta tė pėrfaqėsuesve tė Ēamėrisė. nuk do tė merren parasysh dhe Ēamėria do tė mbetej nėn zgjedhėn greke, nuk do tė kishte kurrė paqe nė Ballkan derisa tė rrojė edhe shqiptari i fundit", (AQSH, Fondi 251, viti 1919, Dos.14, fl.42)…

Gjithashtu, nė tė njėjtėn kohė, iu dėrgua edhe njė telegram tjetėr nga shqiptarėt e Amerikės pėrfaqėsuesve tė Treshes mė tė madhe nė Paris . Ndėrkohė edhe Haxhi Murat Ēami, duke shfrytėzuar lidhjet e tij miqėsore me njė mik tė presidentit Uillson, i cili ato ditė do tė nisej pėr nė Paris, i dėrgoi njė letėr nė emėr tė ēamėve tė emigruar nė SHBA, ku kėrkonte mbrojtjen e ēėshtjes ēame, (po aty…).

Gratė ēame, letėr bashkėshortes sė presidentit Uillson

Lejla Dino, e bija e Rasih Dinos, qė nė atė kohė ishte Kryetare e Grave Shqiptare Jashtė Vendit, duke shfrytėzuar njohjen personale me zonjėn e presidentit Uillson, i drejtoi njė letėr gjatė qėndrimit tė ēiftit presidencial nė Paris. Lejla Dino, e para grua ēame qė njohim deri sot u drejtohet figurave mė nė zė tė politikės botėrore, pėr mbrojtjen e ēėshtjes shqiptare nė pėrgjithėsi e tė asaj tė Kosovės e tė Ēamėrisė nė veēanti. Bija e Ēamėrisė, nė atė letėr, ndėr tė tjera shkruante: "...Hidhėrimet e tmerrshme dhe mizoria qė nėnat shqiptare, gratė dhe bijat duruan duke parė gjakun e tė dhimshurve tė tyre tė rrekullohet nėn zgjedhėn e shtypėsve tė huaj, kanė natyrisht pėr tė tronditur ndjenjat tuaja tė larta njerėzore dhe do t'na ndihmoni pėr tė fituar lirinė tonė tė dashur. Nė kėto ēaste, shtetet fqinje tė Shqipėrisė duan t'i aneksojnė vende tė tokės sonė tė dashur ose qė tė marrin prej nesh indipendencėn tonė politike, por jemi tė sigurt se lavdia e ndjenjave tė larta dhe njerėzore tė shoqit tuaj, dhe me ndihmėn tuaj, kėto gjėra nuk do tė bėhen dot dhe se do tė kemi pėr sė afėrmi Indipendencėn tonė, me anėn e sė cilės do tė marrin fund vuajtjet tona". Dhe mė tej, vazhdonte: "Qindra-mijėra prej punėtorėve shqiptarė, tė cilėt u shtrėnguan tė lenė shtėpitė e tyre dhe tė refugohen nė Amerikėn tuaj tė lirė, shpresojmė nxehtėsisht se atdheu i parė i tyre, provinca e Kosovės dhe e Ēamėrisė, tė cilat u ndanė padrejtėsisht nga Shqipėria, mė 1913... do tė lirohen..., (ASH, Publikuar nė "Albania", 1 janar 1919).

Ide tė njėjta si ato tė letrės sė Lejla Dinos, pėrcillte edhe njė memorandum i hartuar nga figurat mė tė spikatura tė mbrojtjes sė ēėshtjes ēame, qė iu dėrgua Konferencės sė Paqes nė Paris, ministrave tė Punėve tė Jashtme tė tė katėr fuqive fituese: SHBA, Anglisė, Francės dhe Italisė.

E veēanta e kėtij memorandumi, ishte se ai bėnte edhe njė histori tė shkurtėr tė Ēamėrisė: shtrirjen, kufijtė, si dhe popullsinė autoktone tė asaj krahine shqiptare. Memorandumi nėnshkruhej nga Dr.Asaf Ēami, Mazar Dino nga Paramithia, Rexhep Plaku dhe Aqif Plaku nga Konispoli, Muharrem Rushiti nga Koska e Filatit, Mehmet Sejko dhe Hamid Braho nga Filati. Ky memorandum u pėrcoll mė 25 tetor 1919, (po aty).

Shpėrngulja e myslimanėve, forcon lidhjet e komunitetit ēam

Njė ndjenjė e fuqishme e lidhjeve tė ēamėve me fatet e Ēamėrisė dhe tė vėllezėrve tė tyre ēamė, u shpreh fuqishėm nė vitet '20-'30 tė shekullit tė kaluar. Qeveria greke, pas Traktatit tė Lozanės (janar 1923), pėrhapi lajme se do tė dėbonte nga krahina e Prevezės dhe e Janinės aq myslimanė, sa i nevojiteshin pėr tė sistemuar refugjatėt grekė qė vazhdonin tė vinin nga Azia e Vogėl. Nė kėtė kuadėr qeveria greke planifikoi me anėn e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme shpėrnguljen, fillimisht tė dhjetėra-mijėra myslimanėve shqiptarė ēamė, dhe nė shtėpitė e tyre do tė vendoseshin po aq refugjatė grekė.

Ndėrkohė nga ana e autoriteteve lokale greke kishte filluar njė fushatė propagandistike, veēanėrisht nė kazatė e Paramithisė, Margėlliēit, Filatit e Gumenicės, pėr t'i detyruar myslimanėt shqiptarė tė linin trojet e tyre dhe tė shkonin nė stepat e thata tė Anadollit...

(Vijon nesėr)

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-11.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.1.2008, 06:25   4
Citim:
Ēamėt krishterė shpėtojnė nga pushkatimi 500 gra e fėmijė myslimanė
Shekulli / Hajredin Isufi / 12-01-2008 / Kujtim Boriēi

Arkivat pėr masakrėn ndaj ēamėrisė

Internimet qė paraprin spastrimin etnik

Qarqet shoviniste greke, para se tė fillonin shpėrnguljen e dhunshme tė ēamėve nga tokat e tyre autoktone, piku i sė cilės u realizua nė vitin 1944, sipas arkivave, ndėrmorrėn njė sėrė masash tė tjera ndaj popullsisė sė pa mbrojtur e krerėve tė rezistencės ēame. Sipas dokumentave arkivore dhe kujtimeve tė tė mbijetuarve ēamė nga kjo masakėr, krahas dhunės, mohimit tė tė shkollimit e gjuhės shqipe, nxitjes sė armiqėsisė mes besimetarėve myslimanė e ortodoksė, u pėrdorėn pasivisht edhe internimet. Ja njė nga dėshmitė e arkivave: "...Grekėt e menēur nuk u pajtuan me veprimet shoviniste qė ndėrmerrte qeveria e Metaksait kundėr popullsisė ēame. Kristo Pituli, njė nga personalitetet mė nė zė nė Ēamėri, mik dhe bamirės i shumė fshatarėve ēamė, kur pa se komandanti i korofillaqisė i mblidhte burrat eparisėsė Grikohorit pėr ti i internuar, i tha:"Ju jeni i huaj. Sot ju kemi kėtu, nesėr do tė shkoni. Ne do tė rrojmė sė bashku me kėta dhe ne do ti paguajmė pjatat e thyera... Internimi i parė u pasua mė 4 gusht 1940, nganjė valė tjetėr mė e madhe, qė pėrfshinte meshkujt ēamė tė moshės 17-70 vjeē.(Arkivat e Ministrisė sė Punėve tė Jshtėme tė Shqipėrisė. Dos.38, viti 1944, f.20; Nik.G.Ziagkos, "Anglikos", vepra e pėrmb. Vėllimi I, f.138).

Njėkohėsisht, referuar arkivave, internimet rnimet parapriheshin nga masakra ēnjerėzore. "Nė qendrat kryesore tė Ēamėrisė si nė Filat, Paramithi, Gumenicė, Pargė e Margėllėē, u krijuan komisione tė posaēme nga administrata greke, tė cilat hartonin listat e ēamėve qė do tė shfaroseshin si dhe tė ēamėve tė tjerė qė do tė grumbulloheshin nėqendra tė veēanta larg territorit ēam. Operacionin pėr ekzekutimet dhe interniminēamėve e drejtonte prefekti i Gumenicės, Vasil Llakos. Shembull domethėnės ėshtė rasti i vrasjes sė Bido Dules me dy djemtė e tij 22 dhe 25 vjeē. Para se ta vrisnin, xhelatėt e detyruan Idrizin tė hapte njė gropė tė pėrbashkėt pėr djetė e masakruar para e nė sy tė tij... Ndėrkohė, shtėpitė e pronat e ēamėve vazhdonin tė vidheshin e digjeshin...(J. Sarros, Vepra e pėrmb... faqe 631-632)

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-11.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.1.2008, 06:26   5
Citim:
Ēamėria / Nr.11
Ēamėt krishterė shpėtojnė nga pushkatimi 500 gra e fėmijė myslimanė

Ekskluzive/ Nė vazhdim, nga studiuesi Hajredin Isufi jepen dėshmi e dokumente arkivore lidhur me besėlidhjen ēame, pėr tė mos lėnė trojet nga dhuna shtetėrore greke, solidaritetin fetar mes komunitetit ēam, nisjen masive tė spastrimit etnik, mbėshtetjen e qarqeve pėrparimtare vendase, si dhe mbrojtjen e 500 grave e vajzave tė Filatit nga pushkatimi i bandave tė Napolon Zervės.
(Vijon nga numri i kaluar)

Historia e marrėdhėnieve tė ēamėve myslimanė me tė krishterėt gjatė pushtimit fashist tė Greqisė, duhet parė, gjykuar dhe vlerėsuar mbi bazėn e dokumentacionit tė gjerė tė kohės si dhe tė vėrtetave tė pamohueshme. Ėshtė fakt i njohur se nė kėtė kohė ēamėt myslimanė dhe tė krishterėt u gjendėn nė krah tė njeri-tjetrit pėr t'u mbrojtur nga elementėt keqbėrės dhe tė pandėrgjegjshėm. Masat e para tė parisė sė fshatrave myslimanė e tė krishterė filluan qė nė vitin 1939, kur Italia fashiste pushtoi Shqipėrinė. Duke u mbėshtetur nė traditat e hershme shqiptare, midis tyre u krijuan besėlidhje.

1940, besėlidhja myslimano-krishtere e ēamėve

Besėlidhja e parė midis myslimanėve e tė krishterėve ishte ajo qė u krijua nė kazanė e Margėlliēit, nė vitin 1940. Sipas kėsaj besėlidhjeje, fshatrat myslimane tė Margėlliēit dhe fshatrat e krishtera tė Frarit, Shenicės, Livadhiasė, Llurit etj., do tė zinin pozicione tė pėrbashkėta, pėr tė sprapsur ēdo kėrcėnim qė do t'u vinte fshatrave tė tyre. Madje u caktuan dhe pikat ku do tė ziheshin pozicionet. Vijat mbrojtėse do tė ishin nė vendin e quajtur Fuzjat, njė pikė strategjike qė kontrollonte ēdo hyrje e dalje ne atė zonė, si dhe vijėn Arpice-Aji.

Besėlidhja u shtri edhe nė mes tė fshatrave tė kazasė sė Paramithisė, si dhe nė mes tė fshatit Kurtes dhe fshatit tė krishterė Draganj.

Njė besėlidhje e fuqishme ishte edhe ajo e krijuar nė kazanė e Filatit; madje qė nė kohėn e sundimit osman. Nė lindje tė qytetit tė Filatit kishte katėr fshatra tė krishtere: Fanasomeri, Finiqi, Jeromeri dhe Sidheri, qė njiheshin me emrin KALLOHOR (fshatra tė mira). Banorėt e krishterė tė kėtyre katėr fshatrave dalloheshin si njerėz punėtorė e tė ndershėm, bujarė e mikpritės dhe shumė korrektė me myslimanėt. Nė vitin 1940, kur qeveria bėri internimin e parė tė parisė sė myslimanėve tė Ēamėrisė, disa tė krishterė tė fshatrave tė thella tė Filatit menduan se u erdhi ēasti i volitshėm pėr tė plaēkitur pasurinė e familjeve ēame tė pambrojtura. Ishin fshatarėt e krishterė ata qė i morėn nė mbrojtje fshatrat myslimane tė Filatit dhe me ndėrhyrjen e tyre, u arrit qė tė mbroheshin shumė familje myslimane…

Masakra greke: Kristo Pituli pėrkrah ēamėve

Paria e tė krishterėve nė Ēamėri, e frymėzuar nga dėshira pėr tė bashkėjetuar nė harmoni dhe nė njė fqinjėsi tė mirė me minoritetin ēam jo vetėm mori nė mbrojtje ēamėt myslimanė nga elementėt keqbėrės, por shkoi edhe mė tej. Kėshtu p.sh., Kristo Pituli, pėrfaqėsues i njėrės prej familjeve krishterė mė nė zė tė Ēamėrisė dhe nė tė gjithė Greqinė, nė shenjė proteste kundėr vendimit tė qeverisė sė Metaksait kundėr minoritetit shqiptar ēam, shkoi nė fshatin Grikohor, pranė miqve tė tij myslimanė dhe me sa do tė mundte, do tė dilte nė mbrojtje tė tyre. Ai aty gjeti komandantin e Korofillaqisė sė rajonit, Vardhallaqin, njė grek nga thellėsitė e Greqisė, i sapoemėruar nė postin e Komandantit tė Rajonit. Kristo Pituli, kur mėsoi se misioni i komandantit tė Korofillaqisė nė fshatin Grikohor ishte pėr tė arrestuar parinė e fshatit e pėr t'i nisur menjėherė nė internim, iu drejtua:

- Komandant! Ē'e mirė tė solli nė kėtė fshat, qė ka vetėm njerėz tė mirė e punėtorė?

- Punėt e qeverisė, zoti Pituli,- iu pėrgjigj ai.

- Pėrpara sesa ju tė kryeni urdhrat e verbra tė qeverisė, tė na pyetni edhe ne, qė kemi njohje tė gjatė dhe bashkėjetesė shekullore me ta. Ku i gjetėt ju kėta elementė tė rrezikshėm, qė i keni futur nė listat tuaja tė zeza dhe kėrkoni t'i internoni? Nėse jam unė i rrezikshėm pėr qeverinė greke, aq janė tė rrezikshėm ēamėt e Grikohorit dhe tė gjithė Ēamėrisė,- iu drejtua Kristo Pituli.

Mė pas, vazhdoi: "Vendimi qė keni marrė pėr tė internuar myslimanėt e kėtij fshati, nuk ėshtė i drejtė. Ju jeni tė huaj. Sot jeni kėtu, nesėr shkoni, ndėrsa ne kemi rrojtur e do tė rrojmė sė bashku me ta. Ne nuk duam qė gjynahet tuaja t'i paguajmė ne", (Jani Sarras, vep.e pėrm., f.617).

Si nisi spastrimi masiv i Ēamėrisė

Nė skelėn e vogėl tė limanit tė Gumenicės, ishin grumbulluar elita e ēamėve nga Filati, Paramithia, nga Grikohori e Varfanji, nga Margėlliēi e Nista, nga Skopjona e Vrohonaji, nga Dolani e Globoēari, nga Versela e Peshtani, nga Grava e Luarati etj. Priteshin vetėm anijet greke, qė tė niseshin pėr nė ishujt e largėt tė Greqisė.

Kristo Pituli dhe shumė tė krishterė tė tjerė tė menēur, i shihnin tė brengosur kėto skena tė turpshme tė qeverisė greke. Nė kohėn kur shumė nga miqtė e tij ēamė i kishin prerė lidhjet me familjet dhe tė afėrmit e tyre dhe tė dėshpėruar pritnin nisjen, qė nuk e dinin se ku do tė pėrfundonin, nė mes tyre shkon Kristo Pituli. Ai pėrqafohet me ata qė ishin pa asnjė mbrojtje, u jep kurajė dhe ndėrkohė fut duart nė xhepat e tij dhe pa e parė njėra dorė se ē'kishte tjetra, u thoshte me zė tė ulėt: "Merri se mos tė duhen rrugės". Dhe pėr tė mos i prekur agallarėt e vendit nė sedėr, shtonte: "Jo se zotrote nuk ke, por nuk e keni menduar se do tė niseshit pėr larg"...

Internimi i ēamėve bėri qė popullsia e mbetur nė Ēamėri dhe kryesisht gratė, fėmijėt e tė moshuarit, tė pėrballen nė raste sporadike me dhunėn e plaēkitjet nga elementė tė veēantė tė krishterė. Por, njėkohėsisht, tė dallojė e tė jetė nė njė mbrojtje e dashamirėsi masive tė komunitetit tė krishterė nė fshatrat e qytetet e Ēamėrisė.

Si u mbrojtėn nga pushkatimi 500 gra e fėmijė ēamė

Pėrpjekjet e qarqeve shoviniste greke asnjėherė nuk arritėn qė me propagandėn e tyre ta zėvendėsonin dashurinė dhe respektin e sidheriotėve pėr myslimanėt, me urrejtje e dasi fetare. Pėrkundrazi. Tė krishterėt e fshatit Sidher asnjėherė nuk u pajtuan me qėndrimet antinjerėzore e barbare, qė ndėrmorėn forcat qeveritare greke dhe bandat e Napolon Zervės. Sidheriotėt e ndiqnin me dhembje e dėshpėrim dramėn ēame dhe pėrpiqeshin tė ishin pranė tyre edhe nė momentet e vėshtira, pėr t'u ardhur nė ndihmė. Sidheriotėt, kur mėsuan se bandat e Napolon Zervės bėnin reprezalje mbi popullsinė ēame nė Filat, duke vrarė gra, plaka e fėmijė apo pėrdhunonin vajza e nuse tė reja, u ngritėn nė mbrojtje tė popullsisė sė pambrojtur myslimane. Kur sidheriotėt mėsuan se nė shkollėn e Filatit ishin izoluar 500 gra e fėmijė ēamėr dhe nga ēasti nė ēast pėrgatitej nga edeistėt ekzekutimi i tyre nė njė varr masiv, burrat dhe gratė e Sidherit u rreshtuan para shkollės dhe me kėmbėnguljen e tyre tė vendosur, deri nė pėrleshje me forcat greke e paramilitarėt, u arrit qė viktimat tė shpėtonin dhe tė pėrcilleshin drejt kufirit shqiptar. Banorėt e Sidherit, me qėndrimin e vendosur tė tyre, arritėn ta marrin pėr nė shtėpitė e tyre nė Sidher, gratė, vajzat dhe fėmijėt myslimanė tė fshatit Galbaq, qė gjendeshin tė izoluara nė shkollėn e Filatit.

Ndėrkohė, sipas dokumenteve arkivore tė kohės e dėshmive tė viktimave tė mbijetuara, paria e fshatit tė Sidherit pas disa javėsh, me anėn e djemve tė fshatit, i pėrcolli gratė e fėmijėt drejt Sarandės...

Paralajmėrimi i shpėrfillur...

Fill pas masakrės qė kryen bandat e Napolon Zervės kundėr myslimanėve shqiptarė nė Paramithi mė 27 qershor 1944, paniku pushtoi gjithė banorėt e Ēamėrisė. Sipas dokumenteve arkivore, Dhimitrulla, nje grua fisnike, e dėrguar nga paria e Finiqit, shkon nė Filat dhe lajmėron bashkatdhetarėt ēamė: "Tė dashur vėllezėr myslimanė! Jam e dėrguar nga paria e Finiqit. Jam e porositur t'u them: Mos dėgjoni fjalėt e askujt! Tė gjithė ju duhet tė largoheni si njerėz, se vendimi ėshtė se edhe macet tuaja do t'i zhdukin", ("Agapitemoi adhelfia othomani, ime opostelmeni apotin epitropi tou Finiqiou. Min akusete ta lloja tou kathena. Oli esis na fijete san anthropi, olla qe tis gatesas tha tin sfaksun...").

Musa Demi, njė nga prijėsit e Filatit dhe bashkėpunėtorėt e tij e falėnderuan vajzėn pėr njoftimet qė u pėrcillte nga miqtė e tyre dashamirės tė krishterė dhe i thanė asaj t'u pėrcillte atyre mirėnjohjen jo vetėm tė parisė, por tė gjithė myslimanėve tė Filatit.

Paria e Filatit, me gjithė sinjalet tepėr alarmuese qė mori, nuk ndėrmori asnjė veprim pėr tė boshatisur qytetin dhe fshatrat dhe pėr tė emigruar drejt Shqipėrisė. Arsyeja ishte se informacionet qė merrnin, ishin tė turbullta dhe kontradiktore. Ato shpresonin shumė se krimet e Paramithisė nuk do tė pėrsėriteshin nė Filat, edhe pėr njė fakt tjetėr: Myftiu i Janinės kishte marrė premtimin nga Kryetari i Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar, Lambert, se ēamėve do t'u sigurohej jeta, nderi dhe pasuria. Kėtė na e bėn tė njohur historiania, Georgia Kretsi, njė njohėse e mirė e problemit ēam nė vitet 1913-1960. Ajo ka shkruar: "Myftiu i Janinės iu lut Kryetarit tė Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar, qė tė ndėrhynte pėr tė liruar ēamėt qė ndodheshin nė kampet e pėrqendrimit tė qytetit tė Paramithisė e tė Margėlliēit. Nė vijim tė artikullit tė saj, historiania na bėn tė njohur pėrgjigjen qė i jepet myftiut tė Janinės, nė gusht tė vitit 1944, nga kryetari i Kryqit tė Kuq, Lambert: (Georgia Kretsi, "The Secret.Post of the Greek-Albanian Borrlands. Cham muslim Albanians percpestives on a conflict over historical accountability and current rightes", artikull nė "Ethnologia Balkanika", vol.6, viti 2003, f.183, cituar sipas Arkivit tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Greqisė (AYE) 1943-1944/2, Lambert to the Comitte representing the muslims of Chameria, 08.07.1944).

(Vijon nė numrin e ardhshėm)

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-12.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2008, 06:35   6
Citim:
Bandat e Napolon Zervės kthejnė nė thertore Paramithinė ēame
13-01-2008 / Kujtim Boriēi

Arkivat pėr masakrėn ēame

Qershor 1925. Masakra nė Paramithi

Masakra e forcave tė Zervės nė Parathimi tė Ēamėrisė, ėshtė njė ndėr mė tė pėrgjakurat nė kalvarin e pėrgjakur biblik tė njė popullsie tė pėrzėnė me dhunė nga trojet autoktone. Dėshmitarė tė mbetur nga kjo masakėr, arkivat shqiptare e tė huaja, si dhe botime tė studiuesve tė njohur europianė mbi kėtė tragjedi, kanė lėnė dėshmi tė shumta rrėqethėse, pėr atė ngjarje tė rėndė. Ja njėra prej tyre: “Komanda e lartė e EDES-it, mė 24 dhe 25 qershor 1944 ju drejtua ēamėve me thirrjen qė, edhe nėse do tė pushtohej Parathimia nga forcat greke, ēamėt myslimanė dhe tė krishterė do tė vazhdonin tė bashkėjetonin nė paqe e nė vėllazėri. Mė tej, thirrja kėrkonte qė sapo grekėt tė hynin nė qytet, ēamėt tė dorėzonin armėt qė kishin...

Edhe Peshkopi i Parathimisė i drejtoi njė mesazh popullsisė myslimane ēame ku thuhej se, pas ēlirimit tė vendit dhe largimit tė pushtuesit gjerman, pa dallim feje e kombėsie, do t’i vinte paqja e siguria.

...Pushtimi i qytetit tė Paramithisė nga bandat e Zervės, nuk solli as paqe, as siguri pėr shqiptarėt. Ndaj tyre u pėrdor njė terror i paparė dhe u bėnė krime tė padėgjuara... Krimet e pashembullt tė banditėve zervistė do t’i kishin zili dhe nazistėt mė kriminelė e mė tė pashpirt. Qyteti i Paramithisė, brenda disa orėve, u kthye nė njė thertore tė grave e fėmijėve, djemve e vajzave qė e donin jetėn dhe qė ėndėrronin pėr njė Ēamėri tė lirė dhe nė harmoni me tė krishterėt. Qyteti u mbyt nė gjak, u pėrfshi nga tymi e flakėt, ndėrsa banditėt e pashpirt tė kasapit tė Ēamėrisė, tė dehur nga aroma e gjakut tė pafajshėm ēam, hidhnin vallen makabre mbi kufomat, (Vas Krapsitis, “Oi mousolmanai...”, faqe 159-160).

Por fatkeqėsisht, fatin e Parathimisė, nė pak kohė do e kishin dhe qytete e fshatra tė tjera tė Ēamėrisė, qė mes vrasjeve, dhunės e masakrave ēnjerėzore u dėbuan nga trojet e tyre.

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-13.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2008, 06:37   7
Citim:
Ekskluzive/ Nė vazhdim, nga studiuesi Hajredin Isufi jepen dėshmi e dokumente arkivore lidhur me besėlidhjen ēame, pėr tė mos lėnė trojet nga dhuna shtetėrore greke, si dhe masakra e bandės sė Napolon Zervės nė qytetin e Parathimisė.
Bandat e Napolon Zervės kthejnė nė thertore Paramithinė ēame
Nga Hajredin Isufi

Pas kasaphanės qė kryen bandat e Napolon Zervės nė Paramithi, Napolon Zerva me shtabin e EDES-it e nė konsensus tė plotė me oficerėt britanikė, do tė fillonte kundėr popullsisė myslimane spastrimin etnik brutal. Kėtė fakt, siē vė nė dukje historiania, G.Kretsi: “Pas pushtimit tė Paramithisė sinjali pėr dėbimin e ēamėve ishte dhėnė. Nė konsensus tė plotė tė EDES-it me oficerėt britanikė, filloi spastrimin brutal etnik”, (G.Kretsi, “The Secret Post of the Greek-Albanian...”, f.182-183).

Arkivat qė zbulohen tani vonė dhe botimet bashkėkohore, tregojnė pėr prapaskenat e kurdisura pėr shfarosjen e shqiptarėve myslimanė tė Ēamėrisė. Nė kėtė kuadėr, del gjithashtu se sa djallėzore dhe keqdashėse ishin “garancitė” qė jepte Kryetari i Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar.

...Pėrpjekja e shumė tė krishterėve pėr t’iu gjendur pranė myslimanėve nė momente tė vėshtira, ėshtė shprehje e lartė solidariteti, qė shpreh dashuri dhe respektin e krishterėve ndaj myslimanėve. Burimin e vėrtetė tė saj e gjejmė tek marrėdhėniet e tyre, qė tradicionalisht kanė qenė shumė tė mira, pavarėsisht nga presionet politike tė qarqeve tė caktuara, qė synonin pėrēarjen e kėtyre dy komuniteteve.

Dhimbja e tė krishterėve pėr bashkėkombėsit myslimanė

Nga mesi i muajit maj tė vitit 1944 tensionet politike nė Ēamėri u rritėn. Forcat e EDES-it ishin afruar nė rrethinat e Paramithisė dhe pėrbėnin njė kėrcėnim serioz pėr popullsinė myslimane shqiptare tė Ēamėrisė. Nė kėto rrethana, shumė familje shqiptare tė fshatrave nė rrethinat e Paramithisė, Gardhiqit, Dhragomisė, Skupicės, Karbunarit, Nihorit, Mininės, Vratilės etj., u detyruan tė lenė fshatrat e tyre dhe tė shkonin pėr t’u strehuar nė zonat ēame, qė ishin pranė kufirit shqiptaro-grek. Komanda e lartė e EDES-it, mė 24 dhe 25 qershor 1944, i bėri thirrje popullsisė myslimane tė qytetit, qė tė mos lėvizte nga qyteti se “pas largimit tė pushtuesve, popullsia, pa dallim feje e kombėsie do tė jetonte nė paqe e nė qetėsi” . Nė atė deklaratė Napolon Zerva u premtonte shqiptarėve, se “nuk do t’u prekej as jeta, as nderi dhe as pasuria”, ( Krapsites, “Oi moussulmanci tsamides tes Thesprotias”, Athinė, 1986, f.128 e tutje).

Kjo thirrje mbushi me shpresa zemrat e zhuritura tė popullsisė ēame e pėr pasojė, njė pjesė e mirė e tyre nuk u largua nga shtėpitė e tyre. Madje shumė banorė myslimanė, bashkė me tė krishterėt, bashkėqytetarė tė tyre, tė prirė nga dhespoti i Paramithisė dhe myftiu i qytetit, Sali Afuzi, i pritėn nė hyrje tė qytetit forcat e EDES-it me kėngė e vallė, mė 27 qershor 1944.(J.Sarras, vep.e pėrm., f.661).

Aristidh Kranja, komandanti i Regjimentit XVI tė EDES-it, nė pasditen e 27 qershorit, ftoi nė njė mbledhje nė shkollėn e qytetit myftiun e Paramithisė dhe gjithė myslimanėt e qytetit, pėr t’iu pėrcjellė “njė mesazh paqėsor”. Ftesa u prit me kėnaqėsi nga banorėt e komunitetit mysliman dhe pėrfaqėsuesit e saj. Shkolla ishte mbushur plot e pėrplot. Nė fytyrat e shqiptarėve lexohej gėzim dhe kėnaqėsi, se mė nė fund kishte ardhur dita e shumėpritur pėr tė jetuar nė paqe e harmoni me tė krishterėt dhe tė ēliruar nga pushtuesit e huaj. Ishte kjo arsyeja, qė kur hyri Aristidh Kranja nė sallėn e madhe tė mbledhjes, u prit ngrohtė dhe me duartrokitje tė gjata. Ai, nė kėtė tubim u deklaroi tė pranishmėve se pėr myslimanėt e tė krishterėt e Ēamėrisė do tė niste njė jetė e re, ku do tė mbretėronte paqja dhe harmonia dhe se ēamėt do tė gėzonin tė gjitha tė drejtat dhe liritė qytetare.

Reprezalja e Zervas nė Paramithi

Nė kohėn kur Kranja u premtonte myslimanėve paqe dhe barazi me tė krishterėt, forcat zerviste kishin filluar dhunėn dhe reprezaljet kundėr myslimanėve nė qytetin e Paramithisė. Dėshmitė e tė mbijetuar dhe arkivat e kohės, e veēojnė ndėr barbarizmat mė tė egra tė shekullit nė Ballkan e mė gjerė. “Pamjet ishin tė tmerrshme: grabiteshin shtėpitė e myslimanėve, rrėmbeheshin gra e vajza qė pasi pėrdhunoheshin, masakroheshin nė mėnyrė ēnjerėzore. Ndėrkohė edhe ndaj burrave myslimanė, qė ishin mbledhur nė shkollėn e qytetit, para syve tė Kranjės, nisi njė valė e egėr terrori. Ndėr viktimat e para tė shqiptarėve nė Paramithi, ishte myftiu, Sali Afuzi, me tė dy djemtė e tij, Mit`hatin dhe Nuhun, ndėrsa tė shoqes sė myftiut, Nairesė, i prenė kokėn me hanxhar dhe bijės sė saj, Fatimesė, 11-vjeēare, e pėrdhunuan pėrpara nėnės dhe mė pas e masakruan duke e lėnė gjysmė tė vdekur, (V.Krapsites, “Oi mussulmanoi”, f.131) .

Grekja, Ringers mbron myslimanėt ēamė

Historiani Jani Sarras, duke trajtuar nė veprėn e tij pushtimin e Paramithisė nga forcat e EDES-it, shkruan se marrja e Paramithisė nga EDES-ėt ishte fatale dhe tragjike pėr minoritetin shqiptar ēam. Likuidimi e ērrėnjosja e kėtij minoriteti nga trojet e tė parėve tė tyre, nga vetė atdheu i tyre, ishte i pashmangshėm. Edeisti paramithjot, Vasil Krapsiti, duke pėrshkruar nė veprėn e tij dramėn e myslimanėve tė shkaktuar nga forcat e Napoleon Zervės, jep edhe njė detaj tepėr interesant. Ai tregon se, mė 27 qershor 1944, ngriti nė qytet njė Gjykatė Speciale Ushtarake, nė pėrbėrjen e sė cilės ishin: Kryetar, A.Kranja; anėtarė, Muskunaqis Kostandinis dhe juristi, Kristo Stravopullos, tė cilin ato ditė Komanda e Lartė e EDES-it e kishte graduar me gradėn e Kapitenit, pėr tė gjykuar 35 myslimanė nga paria e Paramithisė, me njė akuzė tepėr tė rėndė: “Qytetarė grekė qė kishin ngritur armėt kundėr atdheut...” . “Gjykimi i fajtorėve pa faj” bėhej nė njė vend publik, ku ishin grumbulluar jo vetėm tė krishterėt e qytetit, forcat zerviste e paramilitare, por edhe banorėt e fshatrave tė krishtera pėrreth. Komanda zerviste ishte treguar tepėr e kujdesshme nė thirrjen e grumbullimin e tė krishterėve, pėr t’u treguar atyre dhe opinionit tė gjerė, se dėnimet do tė ishin tepėr tė rėnda ndaj “kriminelėve” qė “i kishin shkaktuar aq dhembje e plagė” popullsisė sė krishterė. Ēamėt qė ishin rreshtuar nė bankėn e tė akuzuarve, me duar tė shtrėnguara nga prangat e hekurave dhe tė rrethuar nga shumė civilė e ushtarakė tė armatosur, ndiqnin me qetėsi britmat qė lėshoheshin nga salla, nga njerėz tė panjohur, qė nuk dinin as emrat e tė “akuzuarve”. Pėr 35 ēamėt qė po gjykoheshin, ngriheshin njė det me akuza si pjesėmarrės nė masakrėn e 29 shtatorit 1943, ku forcat gjermane masakruan 49 tė krishterė tė pafajshėm, midis tė cilėve edhe priftin Teamatos Pan, si dhe Athanas G.Ringen, djegien e plaēkitjen e fshatrave greke, bashkėpunim me pushtuesin etj.

Trupi gjykues dhe tė pranishmit nė sallė u pėrballėn me njė tė papritur. Kur dukej se procesit po i vinte fundi dhe pritej vendimi i dėnimit, nga mesi i turmės tė pranishme nė sallė, u ngrit nė kėmbė njė grua, qė tė gjithė qytetarėt e Paramithisė, myslimanė e tė krishterė, e njihnin si zonjėn e nderuar tė familjes sė madhe tė Ringenjėve, njė familje me emėr nė tregti dhe nė politikė, e njohur nė tė gjithė Greqinė. Ajo ishte Maria, e shoqja e Themistokli Ringes, e cila iu drejtua trupit gjykues me njė ton disi tė fortė, qė shprehte protestėn e saj ndaj akuzave pa baza qė hidheshin ndaj atyre qė akuzoheshin si kriminelė e vrasės: “Nuk jam as nė rolin e avokatit mbrojtės, as nė mbrojtje tė fajtorėve, as pėr t’i akuzuar pėr ato qė nuk kam dijeni. Unė dua tė flas vetėm pėr njėrin qė keni nxjerrė nė bankėn e tė akuzuarve”, tha ajo, duke e drejtuar gishtin drejt Fadil Bakos. Tė pranishmit dhe trupi gjykues pritnin se ēfarė do tė thoshte ajo dhe ē’prova do tė sillte, qė do tė rėndonin again mysliman tė Paramithisė.

Zonja Maria, pasi mori frymė thellė, iu drejtua tė pranishmėve: “E njihni ju cili ėshtė z.Fadil Bako? Ai ėshtė bashkėqytetari ynė, njė njeri i ndershėm, bamirės dhe fisnik, mik i tė krishterėve nė ditė tė vėshtira. Unė deklaroj para jush se Fadil Bako ka ndihmuar familjen e Ringenjve, si dhe shumė familje tė krishtera paramithjote, me bukė e ushqime, duke i marrė nė mbrojtje nė ditė tė vėshtira, kur jeta e tyre ishte nė rrezik”, (V.Krapsites, “Oi mussulmanoi”, f.131).

Pushkatohen 24 ēamė. Parathimia nė flakė

Pas kėsaj deklarate tė Maria Ringers, qė ra si bombė pėrpara trupit gjykues dhe kriminelėve tė tjerė qė kishin mbushur sallėn e donin shfarosjen e shqiptarėve, zonja Maria doli nga salla.

Deklarata e guximshme e zonjės sė Ringenjve, bėri qė nė fundin e procesit gjyqėsor, Fadil Bako tė shpallet i pafajshėm e tė lirohet, ndėrsa 34 ēamėt e tjerė u ekzekutuan brenda asaj nate. Qyteti i Paramithisė, brenda disa orėve u kthye nė thertore tė grave, burrave dhe fėmijėve, djemve dhe vajzave, qė e donin jetėn dhe ėndėrronin pėr njė Ēamėri tė lirė dhe nė harmoni me tė krishterėt. Qyteti u mbyt nė gjak, u pėrfshi nga tymi e flakėt, ndėrsa banditėt e pashpirt tė kasapit tė Ēamėrisė, tė dehur nga aroma e gjakut tė pafajshėm ēam, hidhnin valle makabre mbi kufomat.

Tė krishterėt e fshatit Draganj, sapo mėsuan pėr tė vrarėt dhe krimet qė ishin kryer nė Paramithi, ashtu edhe pėr emrat e kriminelėve qė kishin kryer masakrat, informuan parinė e myslimanėve tė kazasė sė Margėlliēit qė tė merrnin masa mbrojtėse dhe tė mos u besonin premtimeve tė Napoleon Zervės dhe tė njerėzve tė tij. Ndėrkohė, opinioni i shėndoshė i tė krishterėve tė rajonit tė Ēamėrisė, ishte shumė i indinjuar pėr krimet qė kryenin bandat kriminale tė edeistėve dhe pėrpiqeshin me tė gjitha mėnyrat t’u vinin nė ndihmė myslimanėve shqiptarė nė Ēamėri. Kėshtu p.sh., kur forcat edeiste po i afroheshin Pargės dhe Gumenicės dhe marshonin drejt Filatit, u aktivizuan mjaft tė krishterė pėr mbrojtjen e myslimanėve.

Pėrballė masakrės, ēamėt nė krah tė njėri-tjetrit

Por ēamėt e krishterė, (qė pėr momentin nuk u prekėn nga Zerva, por mė vonė do tė kishin tė njėjtin fat si bashkėkombėsit myslimanė), e pėrjetonin me dhimbje tragjedinė e vėllezėrve tė tyre myslimanė, duke bėrė tė pamundurėn pėr t’u shpėtuar jetėn. Shembulli i mėposhtėm ėshtė shumė kuptimplotė.
Ilia, nga fshati Sidher, shkoi menjėherė te vėllami i tij nė fshatin Galbaq dhe me lot nė sy i thotė: “Myslimanė e tė krishterė, jemi tė gjithė vėllezėr. Unė jetėn e kam nga ti, vėllai im. Atė qė ke bėrė ti vėlla Abaz, nuk mund ta bėj unė. Edhe vėllezėrit e tjerė tė krishterė tė Sidherit ju mbėshtesin dhe ju pėrkrahin juve myslimanėve tė njė gjaku tė Galbaqit. Mė besoni sa ngushtė e ndjej veten unė dhe sidherjotėt e tjerė, qė nuk mund t’i bėjmė ballė egėrsisė sė kriminelėve tė Zervės. Ata janė betuar pėr tė mos lėnė kėmbė ēami mysliman nė Ēamėri. E them me dhembje, por pėr tė shpėtuar duhet tė largoheni pėr nė Shqipėri...”.

Lidhur me kėtė, njė nga tė mbijetuarit, i moshuari Abaz Mezani tregon: “Vepruam ashtu siē na porositi vėllami im, Ilia. Morėm familjet dhe tėrė fshati mori rrugėn e emigrimit pėr tė shpėtuar nderin dhe jetėn e pjesėtarėve tė familjes, duke lėnė prapa gjithēka qė patėm vėnė me mund e djersė, ne dhe tė parėt tanė”, (dėshmi gojore e A.M.)

(Vijon nesėr)


Ajo qė po ndodhte, veēohet si njė ndėr barbarizmat mė tė egra tė shekullit nė Ballkan e mė gjerė. Pamjet ishin tė tmerrshme: grabiteshin shtėpitė e myslimanėve, rrėmbeheshin gra e vajza qė pasi pėrdhunoheshin, masakroheshin nė mėnyrė ēnjerėzore. Ndėrkohė edhe ndaj burrave myslimanė, qė ishin mbledhur nė shkollėn e qytetit, para syve tė Kranjės, nisi njė valė e egėr terrori.

Tė krishterėt e Ēamėrisė, ishte shumė i indinjuar pėr krimet qė kryenin bandat kriminale tė edeistėve dhe pėrpiqeshin me tė gjitha mėnyrat t’u vinin nė ndihmė myslimanėve shqiptarė nė Ēamėri. Kėshtu p.sh., kur forcat edeiste po i afroheshin Pargės dhe Gumenicės dhe marshonin drejt Filatit, u aktivizuan mjaft tė krishterė pėr mbrojtjen e myslimanėve.

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-13.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.1.2008, 06:39   8
Citim:
Si e boshatisėn Ēamėrinė bandat e kriminelit Zerva
H.Isufi / 14-01-2008

(Vijon nga numri i kaluar)

Largimi i ēamėve pėr t'i shpėtuar terrorit tė bandave zerviste, filloi. Tė pushtuar nga tmerri, ata linin pas shtėpitė e djegura, kufomat e tė afėrmve tė pavarrosur. Rruga e tėrheqjes pėr banorėt e krahinės sė Pargės, Margėlliēit e Gumenicės, pėr nė kufirin shqiptar, ishte Gumenicė- Kastri-Rai-Kalama-Smertė e qė tė ēonte drejt e nė kufirin shqiptar. Nė shumė fshatra shqiptare, qė ishin mė pranė kufirit, ata hezitonin tė lėviznin mė nė thellėsi tė vendit, me shpresėn se mund tė ndryshonte gjendja dhe tė mos e merrnin kalvarin e dhimbshėm dhe tragjik tė emigrimit. Dėshmi nga shpėrngulja e dhunshme e ēamėve Nė kėto momente tė vėshtira pėr popullsinė myslimane ēame, sipas dokumenteve arkivore e dėshmitarėve tė mbetur nga masakra, spikat njė mbėshtetje e fuqishme e bashkėkombėsve tė krishterė nė mbrojtje tė tyre. Strati Vrisi, nga fshati Grikohor, arriti menjėherė nė fshatin Rėzanj, tek vėllami i tij Xheviz Isufi, qė dikur i ishte gjendur nė ditė tė vėshtira. I propozoi qė Xhevizi me familjen e tij tė shkonte pėr strehim tek familja e Strati Vrisit, qė nė atė kohė ishte nė Janinė. Xhevizi e falėnderoi dhe i shprehu mirėnjohjen e tij tė thellė, por shtoi se nuk mund tė ndahej nga tė afėrmit dhe bashkėfshatarėt e tij.

Stratiu, duke parė hezitimin e mikut tė tij pėr t'u shpėrngulur pėr nė Janinė, i propozoi qė tė largohej menjėherė nga fshati e tė ndiqte rrugėn qė kishin nisur bashkėkombėsit e tij drejt Shqipėrisė, duke ia bėrė tė qartė se sapo tė pushtohej vendi nga forcat e Zervės, ēdo familje shqiptare rrezikohej tė zhdukej. Ndėrkohė u pėrhap lajmi ndėr ēamėt e rrethit tė familjes sė Selfo Muhos nga fshati Dolan, se nė shtėpinė e tij kishte shkuar vėllami i krishterė nga Pjadhuli dhe e kishte paralajmėruar qė tė nisej njė orė e mė parė, se jeta e ēdo ēami rrezikohej nga forcat zerviste, qė kishin marshuar drejt Ēamėrisė. Shihej qartė se situata tepėr e tensionuar, qė ishte krijuar nė kėtė kohė nė Ēamėri, kishte bėrė qė asnjė i krishterė, sado dashamirės qė tė ishte me myslimanin, nuk kishte mundėsi t'i garantonte jetėn, apo ta merrte nė mbrojtje nė shtėpinė e tij.

Rreth kėsaj situate, qė shpreh dashamirėsinė e tė krishterėve ndaj myslimanėve nė ato vite, na jep tė dhėna me interes historiani Jani Sarras. Nė njė nga veprat e tij, ai ndėr tė tjera shkruan se nė Kastrizė jetonin dy familje myslimane; e Lile Rustemit dhe e Hasan Sulēes, me kryefamiljarė tė vdekur. "Ata kishin qenė nė marrėdhėnie mjaft miqėsore me bashkėfshatarėt e tyre tė krishterė. Ata i donin dhe i respektonin tė krishterėt pa paragjykime fetare, pa hipokrizi. Djali i LileRustemit, Rexhepi, dhe pjesėtarja tjetėr e familjes, Mineja, ashtu si i ati i tyre, nuk nguronin tė shfaqnin dashurinė dhe respektin pėr tė krishterėt. Gjatė pushtimit tė vendit, Rexhepi mbajti njė qėndrim tepėr korrekt. Ai ēdo lajm tė keq qė mėsonte pėr ndonjė veprim, qė do tė ndėrmerrej ndaj tė krishterėve nga fashistėt, i lajmėronte menjėherė tė krishterėt, qė tė merrnin masa mbrojtėse1. Rexhepi, qė e ndjente veten shumė tė pastėr si edhe tė parėt e tij, kishin shkuar me tė krishterėt si vėllai me vėllanė, prandaj kur emigruan ēamėt, ai nuk luajti nga fshati i tij. Ai me tė vėllanė Arifin, 14 vjeē, tė shoqen Hanon, dy djemtė e tij: Rustemin 4 vjeē dhe Lilen 9 muajsh, si dhe Hasani me tė bijėn e tij Minen, qė kishin njė djalė, Skėnderin 3 vjeēdhe ishte shtatzanė njėmuajshe, qėndruan nė shtėpinė e tyre nė Kastrizė. Personalisht, shkruan Sarras, duke qenė se nuk kisha mundėsi t`i merrja nė mbrojtje, kur mė pyetėn sesi tė vepronin: tė qėndronin apo tė largoheshin, u thashė qė tė iknin, por ato vendosėn tė mos lėviznin(J.Sarras, vep. e pėrm. f.670-671). Autori vazhdon mė tej: "Kur hynė edeistėt nė fshatin Kastri, Rexhepi ishte strehuar nė shtėpinė e bashkėfshatarit tė krishterė Miho Petro. Ditėn e parė forcat zerviste nuk e prekėn, por tė nesėrmen shkuan dhe e thėrritėn gjoja pėr ta marrė nė pyetje dhe prej andej e shpunė nė Shkallėn e Manoles, ku e vranė bashkė me tė vėllanė e tij. Ndėrkohė edeistėt, me familjen e pambrojtur tė Rexhepit, filluan tė silleshin nė mėnyrė ēnjerėzore. Ata i pėrdorėn tė tri gratė e asaj familjeje pėr tė kėnaqur instiktet e tyre shtazarake dhe pasi i pėrdhunuan, i masakruan sė bashku me fėmijėt e tyre tė mitur( J.Sarras, po aty).

Ēamėt e krishterė, strehė pėr tė mbijetuarit myslimanė

Nė vazhdim tė fakteve qė flasin pėr dashurinė dhe respektin reciprok qė kishin dy komunitetet nė Ēamėri dhe dhembjen qė ndjenė ata tė krishterė tė ndershėm pėr vrasjet, plaēkitjet e fshatrave e shtėpive tė myslimanėve, qė po e kthenin Ēamėrinė nė njė shkretėtirė tė vėrtetė, arkivat dhe dėshmitė veēojnė dhe aktin e lartė tė fisit tė madh e tė respektuar tė Vrisėve nga Grikohori. ...Hizdar Ahmeti i pėrket njė familjeje tė njohur ēame nga myslimanė e tė krishterė nė Grikohor dhe nė tė gjithė Ēamėrinė, si derė e madhe dhe njeri fisnik e me besė. Kur nisėn shpėrnguljet e familjeve ēame nga trojet e tyre, ai dhe tė afėrmit e tij, vendosėn tė kalojnė nė Shqipėri nėpėrmjet Janinės, si njė rrugė qė paraqiste mė pak rreziqe nga bandat greke. Nė Janinė ai ra nė kontakt edhe me shumė tė krishterė tė zonės sė Ēamėrisė, qė ishin strehuarkohėt e fundit nė Janinė.

Aty takoi edhe bashkėfshatarin e tij Strati Vrisin, me familjen e tė cilit e lidhte njė miqėsi e vjetėr. Ata tė dy kalonin orė tė tėra bashkė nė kafenetė e Janinės dhe bisedonin pėr kaosin, qė kishte pėrfshirė Ēamėrinė dhe gjithė Greqinė. Njė natė, (sipas dėshmive tė tė mbijetuarit Hizdar Ahmeti), erdhi njė i krishterė nė shtėpinė dhe nė emėr te Strati Vrisit, mė ftonte nė njė darkė, ku sipas fjalėve tė tij, ishin edhe miq tė tjerė tė krishterė nga fshatrat e Ēamėrisė qė i njihja dhe mė njihnin. Mė tej ai rrėfen: "Vendosa tė shkoja me kėnaqėsi. Prisja tė nisesha rreth orės 20. Ndėrkohė qė ēami nga Grikohori qėndronte nė shtėpinė e tij, shkon Eleni, e shoqja e Strati Vrisit dhe i thotė Hizdar Ahmetit: "Aga! Ke tė fala shumė nga Stratiu. Sonte mos lėviz nga shtėpia ti dhe tė afėrmit e tu, se kundėr jush ėshtė pėrgatitur njė plan i keq qė rrezikon jetė njerėzish". Qėndrimi i Strati Vrisit dhe pėrpjekja e tij pėr tė shpėtuar myslimanėt, nuk ishte rasti i vetėm. Kėshtu hoxha i fshatit Kuē me tė afėrmit e tij qė ishin larguar nė Janinė, kur kishte filluar dhuna e terrori grek nė Ēamėri, u morėn nė mbrojtje nga tė krishterėt dhe mė pas, kur u qetėsua gjendja, u kthyen nė fshatin Kuē… Kėshtu, sipas arkivave e dėshmive tė tė mbijetuarve, edhe nė fshatin Mavrudh, i krishteri Gaqo Sholiu, shpėtoi nga thonjtė e vdekjes Nusret Sulon nga fshati Shulash, si dhe shumė familje tė tjera myslimane nė fshatin Lopės, qė mė pas u stabilizuan nė Sajadhė, ku jetojnė edhe sot.

Si shpėtuan tė krishterėt familjen e njohur Gerra tė Ēamėrisė

Tahir Gėrra nga Vrohonai, ishte njė derė e madhe patriotike. Njeri nga pjesėtarėt e fisit tė tij, Veli Gerra, ishte delegate i Ēamėrisė nė Kuvendin historik tė Vlorės, qė shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė, mė 28 Nėntor 1912. Familja e Gerrave ishte edhe pronare e madhe tokash nė Pllataredhe nė Vris. Tahir Gėrra, kur bashkė me ēamėt e tjerė mori rrugėn e emigrimit pėr nė Shqipėri, ka treguar njė episod, qė meriton tė vihet nė dukje. Ai nė atė kohė ishte njė burrė i moshuar, qė i kishte kaluar tė shtatėdhjetat. Kėshtu plakun e menēur dhe tė mirė Tahir Gėrra, ndėrsa largohej duke lėnė pas Vrohonain e tij tė dashur, krahas pafuqisė qė ndiente nė atė rrugėtim tė dhembshėm dhe pasurisė sė madhe, qė i linte pas, e brengoste edhe diēka tjetėr e madhe. Herė-herė kėrkonte tė ndalej dhe duke u ulur, kthente kokėn pas. Buza i dridhej dhe sytė i pėrloteshin. Pas mbetej si ėndėrr Vrohonai, varret e tė parėve. Por pas mbeteshin edhe miqtė e tij tė krishterė. "O Zot! O Zot, - pėshpėriste me vete plaku. Ē`ėshtė kjo hata! Mallkuar qofshin ata qė na bėnė kėtė gjėmė!

Mallkuar qoftė ai Zervė qeni! Edhe nė varr mos pastė derman !"- pėshpėriste ai gjatė gjithė rrugėtimit dhe mė vonė. Dhe pjesėtarėt e familjes Gėrra, pas dekadash, tregojnė se kur ishin larguar nga shtėpitė e tyre, tėrė gjėnė e pasurinė ia kishin lėnė nė pėrkujdesje e nė kujdestari mikut tė tyre tė krishterė Kozma Zoit, nga fshati Vris. Kur familja e Tahir Gėrrės gjendej nė fshatin Spatar, bashkė me shumė familje ēame, Kozmai ishte nisur nga Vrisi me dy vetė tė fisit tė tij, pėr tė takuar e parė Tahir Gėrrėn dhe familjen e tij kudo qė tė ishin. Ai i gjeti nė fshatin Spatar, nėn njė tendė tė madhe tė sajuar tė njė ēadre. "Na gjeti aty, na pėrqafoi si vėllai-vėllanė dhe derdhi lot dhembjeje, duke i thėnė babait tim dhe neve sa ishim atje, burra gra, fėmijė. Na prishi lufta, or vėlla. Zoti na shpėtoftė ju dhe ne", - tregon Nuri Gerra, djali i Tahir Gerrės. Atė natė, tregon Nuriu, miku i shtėpisė sonė, i krishteri nga Vrisi, e gdhiu natėn bashkė me ne, nė atė ēadėr. Tė nesėrmen, kur gdhiu dita dhe miqtė e krishterė do tė ndaheshin, Tahir Gėrra, duke iu hedhur nė qafė, i tha Kozma Zoit: "Kam marrė nga tufa e lopėve tė mia 7-8 lopė me vete, pėr tė ushqyer fėmijėt rrugės, por tani e shoh qė as unė jam pėr to dhe as ato pėr mua. Duan kullotė e pėrkujdesje, qėnuk mund t`ua siguroj, prandaj me gjithė zemėr merri me vete dhe i paē hallall"! Pastaj iu drejtua tė birit, Ruhiut: "Merri lopėt dhe silli t`i marrė Kozmai". Kozmai me njerėzit e tij dhe tufėn e lopėve pėrpara, u kthye nė Vris, ndėrsa tė nesėrmen Tahir Gerra me fisin e tij kaloi kufirin. Fundviti '44.

Boshatiset Ēamėria

Situata nė Ēamėri, pas largimit tė popullsisė myslimane ēame, u rėndua edhe mė shumė. Po ashtu u ashpėrsuan konfliktet, qė ēuan nė luftime tė ashpra mes forcave tė ELAS-it (Forcat efektive dhe rezerviste tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare) dhe tė EDES-it. Kulmin e tyre veprimet luftarake e patėn nė nėntor-dhjetor tė vitit 1944. Vihej re se forcat e ELAS-it dita-ditės fitonin terren dhe fitorja anonte nga ato. Ndikimi i EAM-it (Fronti Nacionalēlirimtar i Greqisė), filloi tė rritej nė tė gjithė zonėn e Ēamėrisė dhe mė tej. Gazeta londineze "Ekonomisti", mė 22 dhjetor 1944, shkruante : "Tani duket qartė se EAM-i ka mė shumė fuqi nga ajo qė besonin. Nė dhjetor tė vitit 1944 Fronti Nacionalēlirimtar i EAM-it dhe forcat e Ushtrisė Nacionalēlirimtare (ELAS), u futėn nė Ēamėri dhe i detyruan forcat rezerviste tė kalojnė nė Korfuz. EAM-i festoi fitoren. Gumenica dhe rrethinat e saj kontrolloheshin nga EAM-i dhe forcat e ELAS-it. E megjithatė, sėrish zotėronte pėrēarja e thellė politike. Popullsia e krishterė ishte ndarė nė dy kampe kundėrshtare: EAM dhe EDES. Nė mes tyre kishte njė armiqėsi tė hapur. Nga ēasti nė ēast pritej shpėrthimi i luftės civile. Ndėrkohė midis EAM-it dhe qeverisė shqiptare kishin filluar negociata pėr kthimin e ēamėve, pa vėnė nė dijeni Komitetin Antifashist Ēam.( H.I.Musa Demi .Qėndresa ēame 1800- 1947, Tiranė, 2003, f.264). Shumė kryefamiljarė ēamė merrnin rrugėn pėr tė shkuar nė Ēamėri pa familje, me qėllim qė tė shikonin gjendjen dhe mė pas, tė vendosnin ose jo pėr tė shkuar me pjesėtarėt e familjes. Njė ndėr ata ēamėr qė mori rrugėn nga Konispoli pėr tė shkuar nė fshatin Vris, ishte edhe Tahir Gėrra, me dy-tre anėtarė tė fisit tė tij. Ata, pas njė udhe tė gjatė nė kėmbė, arritėn nė Vris dhe trokitėn drejt e nė shtėpinė e mikut tė familjes sė tyre, Kozma Zoit. Kėta ishin tė parėt ēamėr, qė ktheheshin nė fshatin e tyre. Kozma Zoi i priti me gėzim tė madh dhe iu uroi mirėseardhjen. Atė natė ndenjėn pothuaj gjithė natėn duke biseduar nė mes tyre myslimanėt e sapokthyer dhe shumė tė krishterė bashkėfshatarė. Ndėrkohė miqtė dhe dashamirėsit nga fshati Vris i sollėn Kozma Zoit disa lajme tė trishtuara. Fjala ishte pėr disa elementė tė krishterė jo vendės, qė ishin instaluar rishtazi nė pronat e myslimanėve, po pėrgatitnin kurthin pėr tė vrarė Tahir Gėrrėn dhe shoqėruesit e tij. Kozma Zoi nuk e prishi gjakun dhe bashkė me miqtė ēamėr, doli nė qendėr tė fshatit Vris dhe me anėn e njerėzve tė tij hapi fjalėn nė fshat: "Kushdo qė do tė guxojė tė trazojė miqtė e tij myslimanė, do tė pėrballet pėr jetė a vdekje me tėrė rrethin tim. Ata janė nė besėn time dhe do tė kthehen shėndoshė e mirė nė familjet e tyre, ashtu siē erdhėn". Tahir Gėrra, pas dy ditė qėndrimi nė Vris, vendosi tė kthehej nė familjen e tij nė Konispol. Kėtė vendim ia tha edhe pritėsit tė krishterė. Kur u nis Tahiri pėr rrugė, Kozma Zoi i tha: "Mik e vėlla! Erdhe vetėm tek miku yt, por nė kthim do tė shoqėroj unė me tė mitė, sepse situata nė Ēamėri ėshtė shumė e trazuar nga elementėt e pandėrgjegjshėm e keqbėrės". Tahir Gėrra u pėrcoll i shoqėruar nga Kozma Zoi dhe katėr kushėrinjtė e tij tė armatosur, derisa kaluan nė kufirin shqiptar. Para se tė ndaheshin, pinė edhe nga njė cigare tė dredhur dhe Kozmai i tregoi planet djallėzore, qė ishin kurdisur kundėr tyre dhe qė e detyruan t'i pėrcillte ata deri nė kufi tė zonės ku kishin familjet e tyre.

(Vijon nesėr)


UNRRA, ndihma pėr tė mbijetuarit came

Qė nga momentet e para tė shpėrnguljes sė dhunshme tė ēamėve nga trojet e tyre autoktone drejt Shqipėrisė, masakra ēnjerėzore u bė objekt i sensibilizimit e ndėrhyrjes sė Komunitetit Ndėrkombėtar. Njėkohėsisht, sipas dokumenteve arkivore, qeveria shqiptare bashkėpunoi me UNRRA-n dhe nisėn zbatimin e projektit pėr ushqimin e tė mbijetuarve ēamė tė vendosur nėpėr kampe. Qindra tė pastrehė qė kishin humbur njerėzit e tyre tė shtrenjtė nė kėtė shpėrngulje tė dhunshme kėrcėnoheshin dhe nga uria. Kėshtu, plani i ndihmės ushqimore, ndonėse kishte filluar prej muajsh, u institucionalizua me nėnshkrimin e marrėveshjes midis shtetit shqiptar dhe UNRRA-s. Ja dėshmia arkivore pėr kėtė fakt: "Mė 3 shtator 1945, nė njė takim qė pati "Komiteti Ēam" i pėrfaqėsuar nga kryetari Musa Demi, me Misionin e UNRRA-s nė Shqipėri, z.Oeklay Hill dhe pėrfaqėsues tė shtetit shqiptar, u kėrkua qė tė caktohej njė kontingjent i veēantė ndihmash pėr popullsinė ēame nė Shqipėri... Por nė atė takim u pėrcaktua se ndihmat pėr ēamėt do tė pėrfshiheshin nė fondin e dhėnė pėr Shqipėrinė dhe jo si kontingjent i veēantė. (Arkivat e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė RPSH, Dosja 59/10, viti 1945).

Shpejt, sipas dokumenteve arkivore, nis dhe ardhja e ndihmave ushqimore. Mė 25 shtator 1945, komuniteti i nisi njė telegram edhe kryetarit tė UNRRA-s, ku i theksonte se ndihmat ishin urgjente e jetike, (Arkivat e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė RPSH, Dosja 59/10, po aty). Mė 23 shtator 1945, drejtues tė UNRRA-s tė kryesuar nga Peder Floyd Elis nisen nga Tirana pėr nė Vlorė, pėr tė parė situatėn e rėnduar tė refugjatėve ēamė. Mė 28 shtator 1945 zbarkon nė Durrės me ndihma ushqimore vapori "Zena", (Burimi: Arkivat e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė RPSH, Dosje 59/14, viti 1945, faqe 42). Ndihma tė tjera nė ushqime e veshmbathje u sollėn edhe mė pas pėr refugjatėt ēamė, por me gjithė mbėshtetjen e Qeverisė Shqiptare e solidaritetit tė popullit pėr vėllezėrit e ardhur, pėrsėri problemi i ēamėve mbeti njė problem tepėr i mprehtė dhe me pasoja tė shumta.

Kujtim Boriēi

http://www.shekulli.com.al/news/51/A...008-01-14.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2009, 11:23   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Raport i Ministrisė sė Jashtme tė Turqisė mbi ēamėt nė Greqi
Shqiptarėt etnikė nė Greqi

Ēamėt shqiptarė

Megjithėse e ndarė sot midis Greqisė dhe Shqipėrisė, krahina e Epirit nė Gadishullin Ballkanik ka qenė etnikisht shqiptare qė nga kohėt e lashta. Gjatė Konferencės sė Ambasadorėve tė Londrės nė 1913, pjesa jugore e krahinės u nda toka mėmė dhe iu dha shtetit grek, pavarėsisht nga fakti qė popullsia e Epirit Jugor ishin shqiptarė tė besimit ortodoks dhe mysliman.

Ndėrkohė qė shqiptarėt ortodokse ishin objekte tė helenizmit, shqiptarėt myslimanė ose u shfarosėn ose u dėbuan me forcė nga tokat e tė tė parėve tė tyre nga qeveria greke.

Shqiptarėt myslimanė ose ēamėt qė jetonin nė Epirin e Jugut (Ēamėria ose Thesprotia siē quhet nga Grekėt) ishin viktimat e pastrimit tė parė etnik nė Europė me mbarimin e Luftės sė Dytė Botėrore. Tragjedia ēame ishte njė nga tragjeditė mė tė dhimbshme tė kontinentit Europian. Vjetari statistikor i qeverisė greke i vitit 1936 tregonte qė 26.000 ēamė jetonin nė krahinėn e Ēamėrisė nė Greqi nė atė kohė.

Si rezultat i pastrimit etnik dhe genocidit tė viteve 1944-1945, 30.000 myslimanė shqiptarė u dėbuan me forcė nga krahina e Ēamėrisė dhe kėrkuan strehim nė Republikėn e Shqipėrisė nė tė cilėn jetojnė akoma.

Sot, janė 150.000 pjesėtarė tė kėsaj popullsie nė Shqipėri, njė shifėr e cila ėshtė rritur pėr shkak tė pėrqindjes sė lartė tė lindshmėrisė nė Shqipėri. Nga ana tjetėr numri i tanishėm i ēamėve qė jetojnė nė Greqi vlerėsohet nė pėrreth 100 000 .

Ende kėta njerėz janė tė privuar nga ēfarėdo lloji tė tė drejtave tė minoritetit si minoritete tė tjera qė jetojnė nė Greqi. Pėr tė pėrmendur vetėm njė shembull, ata mund tė flasin shqip vetėm nė shtėpitė e tyre.

Popullsia e Ēamėrisė ka qenė gjithmonė etnikisht shqiptare. Shumė udhėtarė dhe historianė tė huaj kanė shkruar qė Ēameria ka qenė e populluar nga shqiptarė. Madje edhe historiani grek Herodoti ka nėnvizuar kėtė fakt nė librin e tij "Historia" dhe i quajti shqiptarėt e Ēamėrisė "barbarė", nje term i pėrdorur nga Grekėt e lashtė pėr tė dalluar popujt jo grekė.


Shifra dhe fakte per krahinėn

Genocidi dhe tė dhėnat e popullsisė sė krahinės ēame. Cila ishte shifra e banorėve qė jetonin atje. Regjistrimi turk ka nxjerrė rreth 83.000 shqiptarė ortodoksė nė 1910, qė pėrbėnin 75% tė krahinės. “Shėn Bartolomeu” i Ēamėrisė dhe numri i tė vrarėve sipas qyteteve.

Regjistrimi i popullsisė i bėrė nga Administrata Turke nė 1910 tha qė atje ishin 83.000 shqiptarė ortodoksė dhe myslimanė nė krahinė. Harta demografike e misionit ushtarak britanik e dėrguar nė qeverinė britanike nė Londėr qė nė prag tė Luftės sė Dytė Botėrore, tregonte qė 75% e popullsisė sė Ēamėrisė ishte shqiptare.

Historiani pro-grek Spiro Muselimi, nė librin e tij "Historical Sight Through Thesprotia" (Shikim Historik nėpėr Thesproti), i botuar nė Janinė me 1974, shkruan qė Pershkopi i Thesprotisė nė vitin 1870 pėrktheu disa pjesė tė biblės nė shqip, meqė popullsia e besimit ortodoks tė krahinės nuk kuptonte asnjė fjalė nė greqisht.

Autoritetet greke, duke iu pėrmbajtur parimit tė refuzimit absolut tė ekzistencės tė grupeve etnike nė territorin grek, ndoqėn njė politike shoviniste tė mirė-krijuar, dhe siē dėshmon historia, kryen njė genocid kundrejt shqiptarėve tė besimit mysliman. Sulmi racial kundrejt shqiptarėve myslimanė tė Ēamėrisė filloi tė zbatohet sė pari me mbarimin e Luftės sė Dytė Botėrore, nė vitet 1944-1945, kur banda kriminale e gjeneralit famkeq Napoleon Zerva kryen pastrimin etnik kundrejt tyre.

Nė 27 qershor tė 1944, bandat kriminale greke kryen barbarizmat mė tė kėqija tė provuara nė kėtė krahinė. Terrori i ushtruar ndaj kėsaj popullsie pėrshkruhet mė poshtė. Ai permbledh vrasje, perdhunime, sjellje ēnjerėzore, masakra ndaj grave, fėmijėve dhe grave shtatėzėnė. Mė shumė se 1400 burra, gra e fėmijė u vranė brenda 24 orėve nė qytetin Paramithia, tė martėn, 27 Qershor 1944, e cila u bė data e Shėn Bartolomeut pėr tė gjithė Ēamėrinė.

Gjatė periudhės Qershor 1944-Mars 1945, 1286 persona u vranė Filat, 192 nė Gumenicė, 626 nė Margėlliē dhe Pargė. Gjithashtu kishte edhe qindra persona tė tjerė tė humbur.

Nė tė njėjtėn periudhe, si rezultat i masakrave greke, akteve tė grabitjeve dhe rrėmbimeve tė popullsise shqiptare nė Ēamėri, 2900 burra tė rinj e tė moshuar, 214 gra dhe 96 fėmijė u masakruan, 745 gra u pėrdhunuan,76 gra u rrėmbyen, 32 fėmijė mė tė vegjėl se 3 vjeē u masakruan, 68 fshatra u rrafshuan me themel, 5800 shtėpi dhe vende adhurimi u bėnė shkrumb e hi ose u shkatėrruan.

Pėrveē kėsaj, 30 000 shqiptarė myslimanė u dėbuan me forcė nga krahina e Ēamėrisė tė cilėt u strehuan nė Shqipėri. Qeveria shqiptare, mbas luftės u mor me ēėshtjen ēame nė Konferėncėn e Paqes nė Paris.

Konferenca e Ministrave tė Jashtėm tė Forcave Aleate, jo vetėm njohu rrethanat me tė vėrtetė tė vėshtira nė tė cilat ishin nėnshtruar ēamėt, por gjithashtu kėrkoi riatdhesimin e tyre dhe kthimin e pronave tė tyre. Komisioni Hetues Ndėrkombėtar i Kombeve tė Bashkuara, i caktuar pėr verifikimin e tragjedive nė tė dyja anėt e kufirit, nxjerr konkluzionet nė raportin e tij nė vitet 1946-1947, raport i mbushur me fakte dhe prova pėr sa i pėrket masakrave dhe tragjedive tė dhimbshme tė popullit ēam.

Realitetet e historisė sė kohės sė fundit tė Ēamėrisė kėrkojnė kujdesin e komunitetit ndėrkombėtar. Greqia nuk mund tė shmangė por tė njohė genocidin e "ēamėve shqiptare".

Tė drejtat civile dhe shoqėrore tė atyre qė jetojnė tani nė Greqi, tė vlerėsuar pothuajse nė 100.000 sot, duhet tė respektohen nga Greqia. Sipas pikėpamjeve zyrtare greke, popullsia myslimane e Ēamėrisė, e cila numėron pothuajse 150.000 njerėz dhe akoma strehohet nė Shqipėri, nuk do tė lejohet kurrė tė kthehet nė Greqi sepse ato gjoja bashkėpunuan me pushtuesit gjermanė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

"Ata janė konsideruar si kriminelė lufte sipas ligjeve greke" (K.Mitsotakis, Tiranė, Maj 1992).

Kjo "hipotezė" ėshtė e pavėrtetė dhe e shpikur. Konsiderimi i njė komuniteti tė tėrė si "kriminelė", mjaft pjesėtarė tė tė cilit vdiqėn nė luftė pėr ēlirimin e Greqisė nė Luftėn e Dytė Botėrorė, ėshtė njė krim politik dhe historik kundėr ēamėve.

Nė 1994, Parlamenti i Republikės sė Shqipėrisė shpalli 27 qershorin e 1944 si ditėn pėrkujtimore pėr shqiptarėt e masakruar tė Ēamėrisė, dhe njė monument u ndėrtua nė Konispol nė kujtim tė viktimave tė Ēamėrisė.

Mbas 1945, me synimin pėr tė ndėrtuar strukturėn demografike tė Ēamėrisė, filloi konolizimi i saj me Grekė, Romė dhe Ciganė. Greqia donte tėe ndryshonte strukturėn demografike tė provincės sepse nuk kishte besim te pjesa e popullsisė shqiptare tė ngelur atje, sado qė ato ishin tė besimit ortodoks.

Greqia i vuri fund ēdo pėrpjekje pėr tė ruajtur identitetin e popullsisė shqiptare tė besimit ortodoks dhe gjuha shqipe u ndalua tė flitej nė publik. Pėr pasojė asimili i shqiptarėve ortodokse u arrit me shpejtėsi. Fati i shqiptarėve ortodoksė nuk ishte shumė i ndryshėm sesa ai i vėllezėrve tė tjerė myslimanė kur ato donin tė mbanin identitetin e tyre etnik.


Gazeta "Atdheu", 20 tetor 2002, nr.41 (505)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.10.2009, 13:59   10
Citim:
Film dokumentar pėr Ēamėrinė

Njė film dokumentar i realizuar nga “Bota Shqiptare”, me mbėshtetjen e Institutit “Ēamėria”, ka paraqitur nė celuloid dėshmitė e njerėzve tė gjallė tė kohės, qė edhe pse jetojnė vitet e moshės sė tretė dėshmojnė realisht atė qė ndodhi. Filmi, qė mban si regjisor Kujtim Gjonaj dhe Sajmir Bajon me skenarist Genti Gjonajn dhe kamerėn e Ilia Tėrpinit, shkon nė histori pėrmes tyre.

Do tė mjaftonin sekuencat e saj pėr tė parė sesa e vėshtirė ka qenė jeta e ēamėve dhe sakrifica e tyre. Nuk ka dėshmitar tė dokumentarit, qė tė mos ketė disa tė vrarė nė familje dhe ajo qė tė rrėqeth ėshtė se nė shumicėn prej rasteve, ata kanė qenė dhe vetė dėshmitarė okularė.

Dokumentari ėshtė i gėrshetuar me dokumente tė personaliteteve tė ndryshme, qė bėjnė thyerjen e kėtyre dėshmive dhe pastaj imazhe fotografike. Nė kėtė dokumentar ėshtė vėnė nė fokus autori Muselimi, qė nė “Historiqi pripatiana tis Thesprotias”, citon deklaratėn e Zervės, ideatorit tė spastrimin etnik, bėrė njė mikut tė tij, Niko Popoviti “Shko ndriēoji bashkatdhetarėt e tu, mbi atė qė spastroi Ēamėrinė nga shqiptarėt”.

Nė fakt, bilanci i veprės zerviste, qė na shpaloset nė kėtė dokumentar, ėshtė i frikshėm, 2500 tė vrarė, 2000 tė vdekur rrugės, 745 gra tė dhunuara, 102 xhami tė shkatėrruara. Ėshtė vėrtetė njė ironi, qė ēamėt, tė cilėt u etiketuan si bashkėpunėtorė tė fashizmit, u spastruan nga gjenerali Zerva, qė ka qenė vetė bashkėpunėtor i madh i fashizmit, sipas arkivave tė Vermahtit dhe qė u detyrua tė jepte dorėheqje, pas presionit amerikan pėr faktet e bashkėpunimit me gjermanėt.

Por dokumentari ka meritėn se mundohet tė ruajė njė ekuilibėr tė qėndrueshėm dhe tė shpalosė si duhet ēėshtjen Ēame, pa e tepruar. Epilogu i kohės ėshtė i dhimbshėm: “Rajonet e Paramithisė dhe Filatit, qė unė vizitova nė korrik, janė 100% greke. Metodat e Zervės, janė shumė tė kėqija.”, thotė shefi i Misionit Aleat nė Greqi, J. M. Wodhouse.

Mė shumė akoma, grekėt kanė folur dhe pėrmes dokumentacionit tė tyre. Historiani grek Zhongo, nė njė nga veprat e tij deklaron se ”Sikur shqiptarėt e Ēamėrisė tė ishin vrasės dhe kriminelė do tė ishin zhdukur tė gjithė fshatrat e krishtera tė Ēamėrisė, qė ishin rreth fshatrave myslimane”. Nė fakt, kaq mjafton nga ana dokumentare, por imazhi i filmit jep me dhimbje se ēfarė bėri vendi grek ndaj tyre dhe mbi tė gjitha indiferencėn e sotme tė politikės, qė mundohet ta fshijė me kujdes kėtė problem.

Vetėm se kur e shikon dokumentarin nuk mund tė mėdyshosh mė. Dhimbja tė bėn tė vuash dhe kur kjo bėhet nė kurrizin e patriotit tėnd ėshtė e padurueshme. Sa mund tė ketė arritur qėllimin e tij dokumentari?

Gjithsesi ėshtė bėrė njė rrugė e mirė, qė njerėzit tė ndėrgjegjėsohen pėr vuajtjen e madhe tė shqiptarėve dhe njė plage...qė duhet thėnė se ėshtė e hapur.

http://www.botasot.info/home.php?category=15&id=35099
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2012, 21:13   11
Citim:
Tragjedia ēame. Si u kthyen nė thertore qytete tė tėra
Enver Kushi

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	c1.jpg
Shikimet:	156
Madhėsia:	225,5 KB
NNJ:	5350

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	c2.jpg
Shikimet:	95
Madhėsia:	208,4 KB
NNJ:	5351

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	c3.jpg
Shikimet:	112
Madhėsia:	232,4 KB
NNJ:	5352

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	c4.jpg
Shikimet:	86
Madhėsia:	244,7 KB
NNJ:	5353
1. Dėshmi tė listave tė dhimbjes

Nė vitin 2007, kur merresha me projektin dhe realizimin e veprimtarive kushtuar historisė dhe kulturės sė Ēamėrisė, z. Hilmi Saqe, mė solli pėr tė ekspozuar nė Muzeun Historik Kombėtar, ca fletė tė zverdhura nga koha. Ato ishin tė fotokopjuara. Me duart qė mė dridheshin dhe me shikim tė turbulluar (pse ta fsheh nga lotėt), i shfletova disa herė dhe i lexova me dhimbje ato fletė. Ato nuk janė as kujtime, as kronika tė tragjedisė ēame, as tė dhėna pėr masakrat e viteve 1944-1945. Ato janė mė shumė se kujtime, mė shumė se kronika individėsh, mė shumė se raporte tė shtabeve tė Luftės sė Dytė Botėrore nė Ēamėri. Ato janė lista me emrat e tė masakruarve. Nuk janė tė plota. Janė njė pjesė (vetėm 13 faqe). Duhet tė kenė qenė qindra faqe, sepse diku, nė fund tė tyre, dallohen numrat 105, 106, tė faqeve. Krahas tyre, z. Hilmi Saqe, mė dha edhe njė listė tjetėr ku janė shėnuar emrat e atyre qė kanė deponuar pėr masakrat nė Paramithi, Pargė, Filat, Spatar, Vola, Vėrselė, Smarte. Ndoshta kėta apo edhe tė tjerė kanė dhėnė edhe emrat e tė masakruarve ēamė nga bandat e kriminelėve tė Napoleon Zervės. Ēfarė pėrmbajnė kėto lista:

1. Fėmijė tė masakruar nga forcat zerviste gjatė 1944-1945.
2. Emrat e pleqve e grave tė masakruara e tė humbura gjatė 1944-1945.
3. Emrat e tė marrėve e sakatėve tė masakruar gjatė 1944-1945.
4. Familje tė zhdukura dhe tė masakruara gjatė 1944-1945.

Dhimbja dhe kuja ėshtė nė ēdo emėr tė kėtyre listave, por mė ulėritėse ato janė nė listėn e parė, ku pėrfshihen 64 emra fėmijėsh tė moshave nga 1 deri nė 12-14 vjeē. Mes tyre ėshtė edhe fėmija me numrin 42, i quajtur Nail Gjinika nga Margėllėēi, vjeē 13. Pėrbri kėtij emri ėshtė edhe ky shėnim i veēantė: pjekur nė furrė. Vetėm kaq qė menjėherė tė tė mbahet goja, vėshtrimi tė turbullohet dhe tė ringjallet kujtesa tragjike e mijėra ēamėve, pėr tė trokitur nė ndėrgjegjen e trazuar tė fqinjit tonė tė jugut. Vetėm kaq pėr tė sjellė ndėr mend edhe gjykimet objektive tė ndonjė historiani grek, siē ėshtė Niko Zhangu, i cili pėr tragjedinė e popullsisė ēame dhe masakrat e bandave kriminale tė Napoleon Zervės shkruan: “Duhet tė shikojmė fytyrėn tonė nė pasqyrėn e historisė dhe tė na vijė turp pėr ato qė u bėnė, sepse nuk janė nė karakterin e popullit tonė”. Duke botuar kėto lista, nė kuadrin e pėrkujtimit tė 27 qershorit, shpallur mė 30.06.1994 si “Dita e Gjenocidit ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė nga shovinistėt grekė”, ne rikthejmė nė kėtė 65-vjetor tė masakrės sė Paramithisė, njė pjesė tė kujtesės tragjike tė popullsisė ēame. Duke u larguar me dhunė nga trojet stėrgjyshore, ēamėt e tė gjitha moshave, fiksuan nė kujtesėn e tyre imazhet e tmerrshme tė tragjedisė, pamjet makabre tė krimeve tė banditėve zervistė, tė cilat janė transmetuar nga brezi nė brez me njė vėrtetėsi tė habitshme. Pamjet e qiellit, retė, shirat, erėrat, ngricat e dėbora apo ditėt e nxehta, imazhet e shtėpive tė djegura, brigjet e detit, ujėrat e turbullta tė lumenjve Kalama dhe Aheron, shtigjet dhe monopatet nga kanė kaluar, zėrat e viktimave tė pafajshėm, kokat e prera, kalldrėmet e pėrgjakura, gjymtyrė tė flakura nėpėr kanale, gra shtatzėna me barqe tė ēara etj., etj., pėrbėjnė kujtesėn e dhimbjes ēame. Asnjė ligj i botės, ka shkruar shkrimtari ynė i madh, Ismail Kadare, asnjė formim kulturor nuk mund t’i bėjė njerėzit tė mos kenė kujtesė e aq mė pak, tė mos kenė nostalgji. Ėshtė njė dhembje qė nuk ikėn ngaqė dikush e shpall tė paligjshme. As duke bėrė sikur nuk e di, aq mė pak, kur sillesh pa nderim ndaj saj.


2. Dėshmi e dhimbjes nė vargje

Kėto ditė, duke kėrkuar nė dosjet e arkivit tim modest pėr Ēamėrinė, gjeta tė fotokopjuar vjershėn “Sanije Bollati”, shkruar nga Gjergj Komnino dhe botuar nė gazetėn “Zėri i Ēamėrisė”. Gazeta nė fjalė ishte organ i Komitetit Antifashist tė Emigrantėve Ēamėri, nė Shqipėri dhe u botua vetėm nė disa muaj duke nisur nga gjysma e dytė e vitit 1945. Nė faqet e kėsaj gazete, Gjergj Komnino ka publikuar disa nga krijimet poetike mė tė dhimbshme kushtuar tragjedisė ēame si “Paramithi, Paramithi”, “Rruga e kthimit”, “Sanije Bollati”. Do tė duhej njė studim i veēantė kushtuar jetės dhe veprės sė Gjergj Komninos, qė siē shkruan shkrimtari durrsak, Shpend Topallaj, ishte “diplomuar jashtė shtetit, ku kishte mbrojtur shkėlqyeshėm diplomėn me njė studim pėr Luixhi Pirandelon”. Kėtė intelektual, nė damarėt e tė cilit “rridhte gjak princash e deri perandorėsh”, kėtė antifashist tė orėve tė para, regjimi komunist do ta burgoste. Agim Musta, nė librin “Mandelėt e Shqipėrisė”, mes tė tjerash kujton edhe fjalėt e Komninos: “Mė dėnuan me vdekje mė 1956–n. Gjashtė muaj duke ngrėnė si qeni, nė koritė, gjashtė muaj me duar e kėmbė tė lidhura me hekura, gjashtė muaj duke urinuar nė tesha, gjashtė muaj ….”.

Le tė rikthehemi te poezitė e Gjergj Komninos kushtuar tragjedisė ēame. E pėrbashkėta e tyre ėshtė dhimbja e skajshme dhe tragjizmi deri nė ulėrimė. Poeti duket se ėshtė njohur nga afėr me plagėn ēame dhe trupin e sfilitur tė Ēamėrisė. Ai ėshtė bėrė pjesė e kėsaj tragjedie dhe duket sikur edhe trupi i tij ėshtė me plagė qė ende rrjedhin gjak. Mendoj se poezia “Sanije Bollati” ėshtė mė tragjikja. Atmosfera ėshtė danteske. Duket se ajo flet nė boshllėk diku mes tokės e qiellit. Ka 37 vargje dhe nė fund njė sqarim pėr lexuesin: “Sanije Bollati ėshtė njė viktimė e monarko-fashistėve grekė, tė cilėt e dogjėn pak nga pak dhe e masakruan tmerrisht”.

Kush ėshtė Sanije Bollati? Ka lindur nė qytetin e Paramithisė, bijė e njė prej fiseve tė hershme tė kėtij qyteti (ku ndodhjet ende nė kėmbė kulla e Bollatatėve) dhe martuar po nė kėtė qytet nė familjen Nuri. Ėshtė me interes pėr lexuesin t’i bėj tė njohur deklaratėn noteriale tė Fadil Nurit, qė mban datėn 26 janar 2005, lindur nė Paramithi nė vitin 1935 dhe ėshtė biri i Sanije Bollatit. Po citoj njė pjesė tė dėshmisė sė tij, marrė nga Z. Ilmi Saqe dhe vėrtetuar nga noterja Ruko Soko: “Nėna kishte nė djep motrėn 6-muajshe, Dilenė, dhe shkon nė banjė pėr tė marrė ndėrresat e motrės, por kriminelėt e djegin. Nėna del nga banja duke u djegur gjithė flakė. Unė fillova tė qaja me tė madhe, duke parė nėnėn qė i digjej gjithė trupi flakė. Njė zervist mė qėllon dhe mė shtyn nga kati i dytė dhe mė rrėzon nėpėr shkallė, duke u vrarė dhe coptuar. U mbusha tėrė gjak nga plagėt qė mora. Kjo shenjė qė kam nė ballė ėshtė nga kėta kriminelė. Nėna vazhdonte tė digjej, deri sa humbi ndjenjat. Ajo ėshtė pėrcėlluar komplet, mishrat e trupit ishin nxirė dhe vende-vende kullonin gjak. … Buzėt ishin djegur dhėmbėt ishin pėrjashta. Nga djegia trupi ishte rrudhosur dhe tkurrur. Ishte njė pamje lemeritėse. Ajo pamje mė ka shoqėruar dhe do tė mė shoqėrojė derisa tė rroj…. Kriminelėt vranė nė djep edhe motrėn, Dilenė 6-muajshe…..”

Dėshmia e lartpėrmendur, e pashembullt nė kanibalizmin e bandave zerviste ndaj popullsisė tė pafajshme ēame, mė sjell ndėrmend, mes tė tjerave, thėnien e historianit objektiv grek: Niko Zhangu “Duhet tė shikojmė fytyrėn tonė nė pasqyrėn e historisė dhe tė na vijė turp pėr ato qė u bėnė, (nė Thesproti), sepse nuk janė nė karakterin e popullit tonė”. Tė njėjtėn mendim ka edhe historiani bashkėkohor grek, Jorgos Margaritis, i cili nė librin “Bashkėpatriotė tė padėshiruar”, shkruan pėr Paramithinė qė mė 27 qershor 1944 qyteti u kthye nė thertore…. Rreth pesėqind persona u vranė me mėnyrat mė ēnjerėzore. Keqtrajtimi i pėrgjithshėm i grave dhe rrėmbimi i pasurisė, e plotėsonin kėtė kuadėr”. Poezia e Gjergj Komninos ribotohet nė faqet e shtypit shqiptar pas 67 vjetėsh, nė kuadrin e 27 qershorit, Ditės sė Gjenocidit ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė nga shovinistėt grekė. Me kėtė rast i bėjmė njė thirrje opinionit tė shėndoshė grek: Etėrit tuaj tė mėdhenj tė lashtėsisė, ata qė i dhanė njė dimension tjetėr mė pas kulturės botėrore, nė tragjeditė e jashtėzakonshme qė shkruan trokitėn fort nė ndėrgjegjen e bashkėkohėsve dhe brezave, duke bėrė katarsis. Hiri i trupit tė vdekur tė Sanije Bollatit nė Paramithinė martire ėshtė akoma jashtė, pakallur nė dhe. Tė pakallur nė dhe janė edhe eshtrat e pleqve, burrave e grave apo fėmijėve masakruar barbarisht nga bandat famėkeqe tė Napoleon Zervės. Nė emėr tė tyre, shpirtėrave qė nuk gjejnė qetėsi, tė paktėn lejonani t’u vėmė nga njė trėndafil atje ku janė, nė viset tragjike tė Ēamėrisė tonė. Kjo poezi u flet! Zėri qė del nga shkrumbi i trupit tė zhuritur tė Sanije Bollatit, ju flet. Dėgjojeni kėtė zė dhe atė tė poetit Gjergj Komnino.


3. Dėshmi e njė historiani grek

Mė 26 qershor, sektorė tė Divizionit X tė Lidhjes Demokratike Kombėtare Greke, duke shfrytėzuar tėrheqjen e grupeve ushtarake gjermane nga zona, sulmuan Paramithinė dhe e pushtuan atė, pas njė rezistence shumė tė shkurtėr tė milicisė ēame. Me gjithė premtimet, brenda pak ditėve, mė 27 qershor, ditėn e parė tė “ēlirimit”, qyteti u kthye nė thertore. Tė gjitha dėshmitė, nga ēfarėdo palė qė tė vijnė, bien dakord nė shtrirjen dhe dhunėn e vrasjeve e tė keqtrajtimeve nė kurriz tė banorėve myslimanė. Me qindra e qindra vetė – numri ėshtė i panjohur, por ndoshta afrohet rreth pesėqind personave – u vranė me mėnyrat mė ēnjerėzore, brenda dhe pėrreth qytetit. Keqtrajtimi i pėrgjithshėm i grave dhe rrėmbimi i pasurive, e plotėsonin kėtė kuadėr. Pasditen e sė njėjtės ditė, mbėrriti nė qytet major Kranias, komandant i Regjimentit tė 16- tė tė Lidhjes Demokratike Kombėtare Greke. Ai mori vendimin pėr dėnimin e shkaktarėve kryesorė, domethėnė ekzekutimin e 34 ēamėve, tė cilėt i kishin shpėtuar masakrės. Ky vendim gjeti zbatim tė menjėhershėm.

(Jorgos Margaritis: “Bashkėpatriotė tė padėshiruar”, fq. 141.)


4. Dėshmi tė shtypit amerikan

Gjendja pikėlluese nė tė cilėn gjenden ēamėt qė banojnė nė Shqipėri, ėshtė e pėrshkruar nė njė listė tė zonjushės Lovely, anėtare e familjes tė Manchester dhe qė shėrben si sekretare pranė misionit tė UNRRA nė Shqipėri. Zonjusha Lovely shpjegon gjendjen e ēamėve. Sipas saj kjo gjendje do tė shkaktojė njė farė jehone nė mes tė ēamėve tė Hartfordit qė ėshtė konsideruar si qendra e ēamėve nė Shtetet e Bashkuara. Tani Shqipėria strehon mė shumė se 25000 ēamėr, pjesa mė e madhe e sė cilės pėrbėhet nga gratė dhe fėmijėt tė instaluar nėpėr kanune tė ndryshme (bashkėsi) gjatė luftės nė Greqi, fshatrat e tyre u shkatėrruan dhe ata shpėtuan duke u strehuar nė Shqipėri.

Muajin e kaluar, UNRRA nė marrėveshje me qeverinė shqiptare, u dha si ndihmė kėtyre tė fundit dhe nė hapėsirėn e 5 ditėve, 329 tonė artikuj tė ndryshėm. Nė dy kampet qė kam vizituar nė Elbasan, shkruan zonjusha Lovely, ēamėt jetonin nė njė mjerim tė vėrtetė. Ēdo dhomė ishte e ndarė mė dysh dhe strehoheshin dy familje, numri i tė cilave ndryshonte nga 11 deri 12 vetė, fut kėtu edhe pleqtė dhe tė sėmurėt. Mobiliet e vetme ishin hasrat e shtrira nė tokė duke lėnė nė mes tė dhomės vijėn ndarėse ndėrmjet dy familjeve. Kishte gjithashtu edhe orenditė e nevojshme pėr tė pėrgatitur ushqimin e tyre. Ushqimi pėr shumė javė pėrbėhej nga njė bukė e thatė pėr kokė dhe kjo qe e njė cilėsie tė keqe. Njė grup tjetėr qė kishte mė shumė shans kishte vėnė njė tenxhere pėr tė zier supėn. Kjo supė pėrbėhej nga mielli dhe disa perime me qėllim qė tė jepnin pak aromė. Njė fėmijė 5 muajsh qe ushqyer me njė lloj mielli tė pėrzier me ujė. Nė fund tė dhomės gjendeshin dy burra dhe dy djem tė rinj. Pleqtė me tu afruar ne, donin tė ngriheshin, por nuk mundėn ta bėnin kėtė, pėr shkak tė gjendjes sė dobėt ku ata ndodheshin. Pas kėtyre fakteve dhe kėtyre dėshmive, ēfarė konkluzioni mund tė nxjerrim nga deklarata e famshme e M. Pangalos e bėrė mė 1926 nė kohėn kur ai ishte ministėr i Parė i Greqisė? Nė Epir ne kemi disa mijėra ēamė tė njohur nga ne dhe qė formojnė nė shtetin tonė pakicėn shqiptare. Nė qoftė se nė tė kaluarėn ka pasur disa veprime tė pahijshme nga ana e organeve tė pushtetit nė dėm tė ēamėve, kjo nuk pėrbėn nė asnjė mėnyrė njė trajtim kundrejt tyre. Nė tė kundėrt, qeveria ėshtė e frymėzuar nga dėshirat mė tė mira dhe ėshtė e vendosur, tė dėnojė pa mėshirė ēdo veprim tė keq kundėr pakicave, qė rrjedh nga ana e disa personave tė papėrgjegjshėm dhe tė rrėmbyer, dhe tė zbatojė plotėsisht zotimet tė cilat rrjedhin nga traktatet ndėrkombėtare ndaj pakicave nė Maqedoni dhe nė Epir. Pėrfundimi qė rezulton, ėshtė njė akuzė e pamėshirshme kundėr qeverisė greke. Nė fakt, tragjedia e pakicės shqiptare ēame nė Greqi nuk ėshtė vetėm njė krim i shėmtuar nė vetvete qė revolton ēdo njeri tė ndershėm, por ajo tregon pėr njė etje tė pashuar ndaj krimit tė personave qė qeverisin sot Greqinė. Mund tė krahasosh vetėm me ushtarėt hitlerianė, me Gestapon dhe me S.S gjermane, sepse, si ata dhe kėta dogjėn, pėrdhunuan dhe vranė njė popullsi tė tėrė. Por Napolon Zerva qė udhėhoqi masakrat nė masė, sot ėshtė ministėr i Sigurimit Publik nė Greqi, dhe shokėt e tij qeverisin Greqinė dhe bėjnė ligjin nė kėtė vend. Gjithė varret, gėrmadhat e Ēamėrisė, gratė dhe vajzat e pėrdhunuara, vuajtjet e refugjatėve nė Shqipėri, si dhe deklaratat e personaliteteve tė huaja janė aktakuza kundėr qeverisė monarko-fashiste greke. Ato janė provat e politikės gjakėsore dhe agresive tė qeverisė greke ndaj popullit shqiptar, ato janė provat e njė krimi ndaj ndjenjave njerėzore.

(Marrė nga gazeta “The Hartford Times”, Connecticut, Etats –Units, e datės 9 nėntor 1945.


http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/0...ytete-te-tera/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.3.2013, 21:04   12
Citim:
Marsi, muaji i ditėve tė genocidit antishqiptar nė Kosovė e Ēamėri
Hyqmet ZANE

100 vjet mė parė u vranė 72 krerėt e Ēamėrisė dhe Konferenca e Londrės

Pėrkujtimi i 100-vjetorit tė Pavarėsisė, njėherazi pas disa muajsh shėnon edhe 100 vjetorin e krimeve antishqiptare nga fqinjėt grekė e serbė. Pa u tharė mirė boja qė Plaku i Vlorės shkroi Aktin e Pavarėsisė, diplomacia europiane kreu edhe aktin e pashembullt tė copėtimit tė territoreve shqiptare nė gjashtė pjesė. Para se tė vinte 29 korriku 1913, kur diplomacia evropiane foli nė Konferencėn e Londrės, duke i marrė tokat e shqiptarėve nė Veri, nė Lindje dhe nė Jug, duke ua dhėnė ato fqinjėve. Ishte koha kur kėta tė fundit kryenin njėra pas tjetrės aktet e shfarosjes masive tė popullatės vendase, si dorė e lirė qė u la mendjelehtėsia europiane kėtyre antishqiptarėve. Njėherazi pas kėsaj Konference nė fakt do tė shkaktoheshin luftėra tė pėrditshme ndaj atyre shteteve nga ana e shqiptarėve pėr tė mbrojtur tokėn e tyre. Kėtė fakt e ka dhėnė dukshėm edhe G. Villiams nė librin “Shqiptarėt”,- nė botimin e vitit 1934 nė Tiranė, nė faqe 37.

Pikėrisht nė kėtė kohė, nė atė pranverė tė zezė tė 1913-ės, do tė shėnoheshin edhe masakrat nga jugu nė veri, nga grekėt e serbėt kundėr shqiptarėve dhe asnjė nga diplomacia europiane nuk foli asnjė fjalė. Kanė kaluar 100 vjet nga masakra e 27 marsit 1913, kur krerėt e Ēamėrisė do tė pėsonin tradhtinė mė tė madhe, si njė shembull i paqėsisė qė kishte Greqia me Europėn pėr tė vrarė e shfarosur shqiptarėt.

Ishte koha kur sa ishin bėrė deklarimet pėr sa u pėrket kufijve, nga pėrfaqėsuesit e qeverisė sė Vlorės qė ishte tejet i vendosur: “Kufijtė qė ne kėrkojmė,janė ata qė duhen shėnuar duke ndjekur njė vijė ndarėse, duke u nisur nga kufijtė e sotėm tė Mbretėrisė Malazeze dhe duke pėrfshirė veēanėrisht, me gjithė rrethinat pėrkatėse, qytetet e Pejės, Mitrovicės, Prishtinės, Shkupit dhe Manastirit deri nė Meēovė, duke u ruajtur kėtyre kufijve e sotėm deri nė Prevezė. Duke kėrkuar kėtė caktim kufijsh,populli shqiptar synonte vetėm qėllimin pėr tė mbajtur me fqinjėt e vet marrėdhėnie sa mė tė pėrzemėrta aq edhe tė qėndrueshme. Pavarėsisht nga ēėshtjet etnike gjeografike dhe historike qė ndikojnė nė favor tė kėtij caktimi tė arsyeshėm, ėshtė e nevojshėm se duke e zvogėluar atė dhe duke e ngushtuar pėrtej kufijve tė natyrshėm tė saj, Evropa do tė rrezikonte vėnien e shtetit shqiptar nė njė pamundėsi materiale pėr tėrė jetėn e vet, duke mos pasur kėshtu, nė pikėpamje ekonomike burimet e domosdoshme pėr zhvillimin e tij normal”

(A.Q i shtetit-Tiranė, Fondi 245, viti 1913, dosja 11-19 , fleta 34 ).

Pėrfaqėsuesit e shtetit shqiptar nė Londėr (kryenegosiatori Rasih Dinon, djali i Abedin Pashė Dino, Mehmet Konicėn dhe Filip Nogėn) e bėnin me dije Evropėn se kombi shqiptar edhe nė tė kaluarėn,ka dhėnė prova tė mjaftueshėm pėr bujarinė e koncepteve tė tija politike. Tek shqiptarėt interesi kombėtar ėshtė paravendosur gjithmonė mbi terren sa dhe sa konflikteve dhe luftėrave fetare. Nė mbyllje tė kėsaj parashtrese thuhej tekstualisht: ”Populli shqiptar ėshtė i lindur,qe nė rregullimin e konfliktit tė sotėm, Fuqitė e Mėdha nuk do tė lėnė pas dore shqyrtimin e pikave tė ngritura nė kėtė Memorandum dhe nuk do tė jenė aspak tė pavėmendshėm kundrejt kėrkesave tė drejta tė njė kombi tė denjė pėr njė fat mė tė mirė…” (A.Q.SH. Tiranė – fondi 245, viti 1913, dosja 11-19, fleta 34 )

Mid’hat Frashėri,nė librin e vet “Shqiptarė dhe Sllavė” ku pėrpos tė tjerave shkruan pėrpikėrisht: “A mund tė merret me mend qė Shqipėria e kufizuar nga Konferenca e Londrės mė 1913, tė jetė njė Shqipėri e shėndoshė dhe solide? Asaj i janė privuar tokat mė tė mira qė kishte,fushat mė tė bukura, qendrat mė tė rėndėsishme dhe i janė shkėputur dy tė tretat e popullsisė. Tokat pjellore tė Janinės dhe Prevezės, kullat e famshme tė Ēamėrisė,iu dhanė Greqisė…” (Mid’hat Frashėri ”Shqiptarė dhe Sllavė” botuar nė frėngjisht nė Lozanė – Zvicėr mė 119 dhe nė shqip nė Tiranė 1997, faqe 61).

Pikėrisht nė kėto momente kur dihej se ēfarė pėrfundimesh do tė sillte Konferenca e Londrės, 27 marsi 1913 i dha vulėn padrejtėsisė sė diplomacisė europiane, sa andartėt grekė bėnė atė masakėr qė do tė vazhdonte vit pas viti e kohė pas kohe deri edhe sot e kėsaj dite qė Greqia juridikisht ėshtė nė luftė me Shqipėrinė.

Nė njė prononcim tė tyrin anėtarė tė komunitetit ēam nga Paramithia, ku edhe u bė masakra e parė greke ndaj shqiptarėve, Nexhat Merxhushi dhe Mehmet Minga e kanė cilėsuar kėtė si “masakra e pashembullt e Selanit, pėr shkombėtarizimin dhe spastrimin etnik tė popullsisė ēame” ėshtė njė letėr qė hedh dritė mbi skenarin ogurzi tė shfarosjes sė krerėve ēamė, drejtuar komandės italiane nė Paramithi mė 1917. Pėr realizimin e misionit tė helenizimit, tė shkombėtarizimit dhe spastrimit etnik sipas “Megali Idesė, pas ndarjes sė kufijve nė vitin 1913, njė ushtri me grekė, e organizuar dhe e maskuar me njerėz civilė (banda andartėsh), u dėrgua nė Ēamėri dhe nė thellėsi tė territorit shqiptar, ku bėri krime e masakra tė llahtarshme, duke vrarė e duke djegur. Pėr kėto krime dėshmon historiania dhe shkrimtarja angleze Edit Durham nė librin “Njėzet vjet ngatėrresa ballkanike”.

Nė 27mars 1913, Deli Janaqi, (Gjiritas), komandant ēete, me frymėzimin e autoritetve greke, vrau pabesisht nė kėtė kohė 72 veta, krerė tė Ēamėrisė, nė vendin e quajtur Vuntha, (Pėrroi i Selanit). Prej kėsaj date fillon tragjedia ēame. Ēetat dhe mė vonė ushtria me administratėn shtetėrore, torturuan popullatėn shqiptare tė Ēamėrisė. Se si ndodhi masakra e pashembullt e Selanit, vėrtetohet nga njė letėr drejtuar komandės italiane nė Paramithi mė 1917, nė tė cilėn thuhet: “Mė 19 mars 1913, Furarhio i Paramithisė mblodhi krerėt grekė Petro Ringa, Vasil Ringa, Apostol Zogani, Mitro Caci dhe Jorgji Pabro prej Gliqisė etj. dhe nėn kryesimin e dhespotit tė Paramithisė bėnė njė komision, ku vendosėn tė arrestojnė gjithė parinė shqiptare muslimane dhe pėr tė bėrė kėtė veprim ngarkuan gjakpirėsit Deli Janaqi prej Gjiriti dhe Joti Spiro Popovo. Kėta mobilizuan 190  mercenarė prej fshatrave Popovo, Loftrohori, Selani, LLabanica, Currila, Pllakotia etj. tė cilėt mblodhėn 72 burra myslimanė nga krerėt e Paramithisė dhe rrethet, pėr t’i vrarė nė Pėrroin e Selanit”.

Autoritetet ushtarake greke as ndėrhynė, as u interesuan fare, ndonėse njerėzit e tė vrarėve u bėnė thirrje pėr ndihmė.

Ēuditėrisht muaji mars, ashtu si 100 vjet mė parė, do tė ishte fatal pėr shqiptarėt nga jugu nė veri. Sa pėr kujtesė duhet thėnė se nė 13 mars 1945 u ba masakra e Filatit ku u masakruan 1200 ēamė tė pafajshėm, si pėrfundim i Luftės II Botėrore. Njihetb tashmė edhe varreza e Vanrės ku u groposėn tė masakruarit.

Po kėshtu marsi shėnoi edhe masakrėn tjetėr tė pėrfunuar mė 31 mars 1945 qė njihet si masakra e Tivarit, ku thuhet se janė masakruar rreth 5 mijė shqiptarė.

Nė 2 deri mė 5 mars 1998 nė Prekas u bė masakra ndaj shqiptarėve tė Kosovės me fami9ljen e heroit Adem Jasharin nga e cila u vranė 21 dhe shpė5toi vetėm njė pjesėtar.

Po kėshtu nė marsin e 1999 forcat serbe bėnė shpėrnguljen e madhe me masakra e krime lufte nga trojet e tyre tė kosovarėve, si pjesė e “zgjidhjes pėrfundimtare”, e njėjta skemė qė u pėrdor nga grekėt nė Ēamėri mė 1944-45.

Njėherazi 24 marsi 1999 shėnon edhe tė parin sulm ndaj padrejtėsisė antishqiptare qė bėnė forcat e NATO-s me SHBA nė krye dhe Kosova e fitoi lirinė e saj. Tashmė ka mbetur ēėshtja ēame si pjesė e padrejtėsisė sė madhe qė ishte rrjedhojė e padrejtėsive qė bėri 100 vjet mė parė Konferenca e Londrės e cila meriton vėmendjen e plotė tė diplomacisė europiane pėr tė vėnė nė vend nderin e 100 vjetėve mė parė.

Kėshtu nė njė protestė qė populli i Lushnjės, i dėrgonte Ser Eduard Greit,nė ato momente, ndėr tė tjera thuhej : “Nga gazetat merret vesh se nė Ēamėri, e cila si nga pikėpamja e gjuhės, ashtu edhe nga traditat kombėtare dhe sidomos nga pikėpamja e jetesės si dhe pozita historike dhe gjeografike ėshtė padyshim Shqipėri, po caktohet njė kufi qė nuk ėshtė nė interes tė dy qeverive dhe do tė shkaktojė shkatėrrimin dhe zhdukjen e kėtij vendi… Tė drejtat e Shqipėrisė qė ekzistojnė brez pas brezi nė kėtė vend nuk mund tė mohohen dhe nuk ėshtė e drejtė qė populli i Ēamėrisė tė zhvishet dhe tė veēohet nga vendi ku e lidh gjaku dhe gjuha. Kjo gjė godit rėndė popullin e Shqipėrisė sė Jugut dhe natyrisht do tė shkaktojė ngatėrresa tė pėrhershme, tė cilat Fuqitė e Mėdha kėrkojnė t’i evitojnė. Nėn pėrshtypjen e keqe tė kėtij lajmi, populli i madh e i vogėl padyshim feje,sot u mblodh nė njė miting dhe i drejtohet Konferencės, duke iu lutur me lot zie nė sy,qė Ēamėria e cila banon njė pjesė me rėndėsi tė Shqiptarėve dhe qė sot po vajton nėn kėmbėt e dėrmuese tė armikut,tė lihet brenda nė kufi tė Shqipėrisė sė Jugut” (Arkivi Qendror i shtetit –Tiranė. Fondi 245, dosja 11-19, faqe 67).

Nė mėnyrė shumė tė pėrmbledhur,nė librin e vet “Shqiptarėt”, lidhur me precedentin e copėtimit tė Shqipėrisė nė Londėr, Uilliams do tė shprehej;”Diplomacia mendjelehtė evropiane,duke marrė tokat e shqiptarėve nė Veri. Lindje dhe Jug dhe duke ua dhėnė ato fqinjėve tė tyre,nė fakt do tė shkaktojnė luftėra tė pėrditshme ndaj atyre shteteve”. (G. Villiams “shqiptarėt” – Tiranė 1934, faqe 37 ).

Ndoshta pėr kėto fakte dhe pėr atė se Paramithia u bė djepi i atdhetarizmit, por edhe i masakrave, mund tė quhet me plot gojėn si “qyteti i genocidit grek”. Ėshtė marsi, muaji i ditėve tė genocidit antishqiptar nė Kosovė e Ēamėri nė kėto 100 vjet, qė na sjell nė kujtesė nė kėtė datė 27 mars,100 vjet mė parė u vranė 72 krerėt e Ēamėrisė dhe Konferenca e Londrės u bė parathėnia e saj fatkeqe.

http://www.gazetarepublika.al/?p=47826
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.3.2013, 21:07   13

TGr/ 1913: Masakra e Selanit, Ēamėri


Citim:
100 vjet nga ‘Masakra e Selanit’, Idrizi thirrje PD-PS qė tė votojnė Rezolutėn Ēame

100 vjet nga ‘Masakra e Selanit’, Idrizi thirrje PD-PS qė tė votojnė Rezolutėn ĒameTIRANE - Partia Drejtėsi, Integrim dhe Unitet, Shoqata “Ēamėria” dhe Klubi i Patriotėve tė Rinj zhvilluan pasditen e sotme njė aktivitet pėrkujtimor nė kuadėr tė 100 vjetorit tė “Masakrės sė Selanit”. Pikėrisht mė 27 mars 1913, andėrtėt grek vranė 72 udhėheqės tė krahinės sė Ēamėrisė.

I pranishėm nė kėtė akvititet ishte kryetari i PDIU-sė zoti Shpėtim Idrizi, i cili gjatė fjalės sė tij u shpreh se kjo datė e shonin dhe nisjen e genocidit tė Greqisė ndaj popullsisė sė pafajshme shqiptare tė Ēamėrisė. Zoti Idrizi ftoi gjitė pjesmarrėsit nė kėtė aktivitet pėrkujtimor, tė mbajnė njė minut heshtje nė nderim tė 72 viktimave tė kėsaj masakre.

Ndėrkaq, kryetari i PDIU-sė, Shpėtim Idrizi edhe njė herė i bėri thirrje tė gjithė forcave politike qė tė votojnė Rezolutėn pėr Ēėshtjen Ēame, si njė padrejtėsi qė ēohet nė vend. “Edhe njė herė ftoi Partinė Demokratike, Partinė Socialiste, Komisionin e Jashtėm qė tė votojnė Rezolutėn dhe tė mos bien pre e urdhrave tė ardhur nga Athina me anė tė Ambasadorit Grek nė Tiranė.” – u shpreh Idrizi.

Kreu i Partisė Drejtėsi, Integrim dhe Uniteti i bėri thirrje Ministrit tė Punėve tė Jashtme, Edmond Panariti qė tė shpall person non grata, deputetin e partisė “Demokracia e Re”, Kosta Julekas, i cili nga Derviēan bėri thirrej pėr “Vorio Epirin”. “ I bėjė thirrje ministrit Panariti qė tė shpall “non grata” deputetin e partisė “Demokracia e Re” Kosta Julekas, i cili deklaroi nga Derviēani se kjo ėshtė zemra e “Vorio Epirit”. Dua tė theksoi se Epiri ėshtė njė i vetėm dhe pavarėsisht se nė juridiksion tė kujt ėshtė, Epiri ka qenė gjitnjė i banuar nga shqiptarėt.” – mbylli fjalėn e tij kryetari i PDIU-sė Shpėtim Idrizi.

Nė aktivitet pėrshėndetėn edhe Presidenti i Nderit i PDIU-sė z. Tahir Muhedini, kryetari i Shoqatės Ēamėria, z. Ardian Tana, aktivistėt e dėshmitar okular Nexhat Merxhushi dhe Servet Mehemeti, etj.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.