Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1944-1992: Republika III
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 2.2.2008, 12:28   1

1945: Masakra e Tivarit - Lufta civile - Agresioni komunist


Interpretim



Masakra e Tivarit

Me kėrkesėn e Armatės sė Katėrt, Shtabi Operativ i Ushtrisė dhe Armatės Popullore tė Kosovės merr vendim tė mobilizojė luftėtarė pėr ēlirimin e plotė tė Jugosllavisė. Sipas urdhėresės sė dhėnė nga SHO duhej organizuar njerėz pėr t'i formuar sė pari dy eshalone e mė vonė tė formohet edhe eshaloni i tretė. Eshaloni i dytė prej Prizrenit pėr nė Shkodėr, u nis mė 25 mars 1945.

Eshaloni dy ditė qėndroi nė Prizren e prej kėtu nė Shqipėri. Ata nėn pėrcjelljen e rojės serbe e malaziase, gjoja pėr t'i mbrojtur e siguruar. Me tė kaluar nė territorin e Shqipėrisė, sjellja e pėrcjellėsve serbė e malazias ndryshoi. Silleshin nė mėnyrė brutale.

Prej Kukėsit e deri nė Tivar sjelljet e rojės ushtarake serbe e malaziase nuk i pėrgjigjeshin njė roje kolegiale, por ajo i pėrngjante njė pėrcjellje tė burgosurish. Pjesėtarėve tė eshalonit tė dytė, sa mė shumė largoheshin nga Kosova, aq mė shumė u shtohej zullumi. Nuk i lejonin pėr tė pushuar, pėr tė pirė ujė e nevojat tjera natyrore. Natėn e kalonin nėn qiellin e hapur dhe gjithnjė tė fyer e tė maltretuar.

Nga mundimet e rrugės, urisė e lodhjes ata qė nuk mund tė ecnin, i shpallnin tė padėshiruar. Kėshtu kishte filluar edhe pushkatimi i atyre qė lodheshin. Atyre nuk iu ndihmonin, por vetėm i shmangnin nga rruga dhe i likuidonin.

Rruga pėr Tivar kishte kaluar me vuajtje dhe peripeci tė mėdha.

Ditėn e parė prej Prizrenit arrijnė nė Kukės aty diku kah ora njėzetė e mbrėmjes. Me shumė vėshtirėsi e kishin kaluar Drinin e Bardhė. Nė kėtė natė, prej orės njė (pas mesnate) kishin filluar t'i thėrrisnin njė nga njė me radhė, gjoja pėr t'i marrė nė pyetje, por ata qė shkonin nuk ktheheshin mė. Dikush, pas likuidimit tė disa shokėve, kishte dėgjuar britma njerėzish dhe tani mėsuan se aty i vrisnin duke i larguar nė pėrroje e male.

Nga ky proces i rrezikshėm ia kishin arritur tė shpėtonin tre veta. Forma tjetėr e likuidimit bėhej natėn, gjoja nga dikush tjetėr. Pusia ishte e pėrgatitur. Pėrcjellėsit i ēonin nė atė drejtim, ata rrinin mbrapa, mė larg nė mėnyrė qė likuiduesit tė shtinin nė ushtarėt shqiptarė. Nė kėtė rrugė tė mundimshme disa ishin tė lodhur shumė. Nuk mund tė ecnin. Shokėt mė tė qėndrueshėm nga pėrcjellėsit kėrkonin ndonjė mjet transportues, por kjo kėrkesė jo vetėm nuk u pėrfill, por tani pėrcjellėsit kishin filluar t'i rrahin.

Numri i tė sėmurėve u shtua edhe mė shumė pas njė shujte pak bukė e pak mish tė prishur, me shumė erė dhe kripė. Kėshtu filluan dhembje nė stomak dhe etje. Disa kėrkonin ujė, por nuk u lejohej tė pinė. Siē thotė, njėri nga fshati Krasmirofc shkoi tė pinte ujė, por roja e vrau duke pirė ujė nė burim.

Natėn e dytė eshaloni kaloi nė afėrsi tė Pukės nėn drunj e shi. Tė nesėrmen edhe shumė sish ishin sėmurė dhe vdekur nga helmimi i ushqimit. Ditėn e tretė tė udhėtimit eshaloni kishte arritur nė ora 19, nė vendin e quajtur "Ura e Zogut", tė cilėn ushtria fashiste italiane e kishte rrėnuar. Tash gjoja se do t'i qesin me njėfarė vigu apo teleferiku tė improvizuar i cili kėputet. Shumica prej tyre mbetėn tė lėnduar.

Pėrcjellėsit serbė e malazezė pėrsėri orvaten qė edhe tė tjerėt t'i kalojnė ashtu gjoja se tani ishte nė rregull, por kėtė shqiptarėt assesi nuk pranuan. Kėshtu vazhduan rrugėn kėmbė dhe rrotull. Tė nesėrmen tė lėnduarit nga teleferiku do t'i ndalin, gjoja pėr t'i bartur me ndonjė mjet transportues. I ndajnė nga shokėt e tyre, por kurrė nuk u dit se ēka ndodhi me fatin e tyre! Tė mbeturit e kishin vazhduar rrugėn deri afėr Shkodrės, nė vendin e quajtur "Vau i Spasės". Kėtė va e kalonin pa vėshtirėsi deri nė Shkodėr.

Nė ora 16 eshaloni kishte arritur nė Shkodėr, aty pushojnė pak, pinė ujė dhe nė mbrėmje, vendosen nė njė kazermė, afėr Shkodrės. Nga mesi i natės pėrcjellėsit i zgjojnė pėr marshim nė drejtim tė Ulqinit, por edhe kėtė rrugė nuk e kishin kaluar pa telashe. Diku kah ora 3 tė mėngjesit kishin hasur nė njė minim eksploziv, nė kėtė tė papritur edhe pėrcjellėsit shtijnė mbi shqiptarė dhe nė kėtė vend mbetėn njė numėr i konsideruar tė vrarėsh.

Edhe kėtė likuidim serbomalazezt do ta arsyetonin se gjoja banorėt e Shqipėrisė vapruan kėshtu nga pezmi qė kosovarėt ishin ithtarė dhe veprimtarė tė lėvizjes kombėtare balliste.

Vazhduan rrugėn pėr nė Ulqin duke shtuar edhe kėtė: "Kemi dėgjuar duke na fyer e sharė nėnėn shqiptare...., thonin, do tu burgosim" e thėnie tjera. Me tė hyrė nė teritorin e Malit tė Zi disa tė sėmurė i ndajnė gjoja pėr t'i vendosur nė spital. Ata nuk dinin se ku i dėrgonin.

Kah ora 12-13 e ditės, eshaloni hyri nė Tivar. Vėrehej njė lėvizje e popullatės sė Tivarit. Dukeshin ushtarė e civilė tė armatosur. Shqiptarėt i shikonin me pėrbuzje e ironi, por ēka do tė ndodh nuk dinin askush prej tyre. Bėhet masakėr me pėrdorimin e gjithėfarė armėsh. Kėtė e vėrteton edhe njė raport zyrtar i shtabit operativ nė tė cilin ndėr tė tjera thuhet: "padale su bombe sa svih strana,pusalo se od svih oruzja, a u pucnjavu su se umesali odbornici, bolnicarke, jednom recju, svaki ko se trefio o tom momentu i ko je posedovao oruzje. Pucnjava je prestala onda kada se nije niko vise podizao niti pomicao. Svemu ovome prisustvovali su komandant i komesar X brigade, iz sve skoro vojne i civilne ustanove koje se nalaze u Baru. Mnogo od njih su aktivno ucestvovalo u puskaranju na ljude."

Pas masakrės sė bėrė, ata qė mbetėn gjallė, pak mė larg vendit tė masakrės e kaluan tėrė natėn. Nė brendi qėndronte roja e armatosur. Kėtu qėndronin afro 15 orė, tė lodhur e rraskapitur nga mundimet psikike e fizike, nga etja uria. Tė nesėrmen i dėrgonin nė qytet tė vjetėr pėr t'i vendosur nė njė ndėrtesė tė vjetėr e tė keqe. Shqiptarėt kishin refuzuar pėr tė hyrė, pa e ditur arsyen. Atėherė oficerėt lejuan njė numėrim tė tyre. Sipas numrimit ishin 810 veta.

Kur krahasohet numri i pėrgjithshėm i nisur nga Prizreni 4580 veta, rezultati del se gjatė rrugės dhe nė Tivar tė vrarė e tė plagosur kishin mbetur 3770 veta. Si thotė pėrjetuesi, pas dy a tri ditėsh arriti njė grup oficerėsh, shumica e tė cilėve u prezantuan se janė malazez, kurse dy tjerė u prezantuan si dalmatinė. Ata informuan se gjoja pėr tė gjitha kėto ēka kishin ndodhur i kanė informuar organet krahinore nė Kosovė. Pas kėsaj lexohet njė letėr nga ana e oficerėve se gjoja paska ardhur nga udhėheqja e Kosovės.

Sa i kujtohet autorit pėrmbajtja e letrės ishte: "Me keqardhje kemi marrė lajmin pėr aksidentin qė kishte ndodhur nė Tivar ēka ju vetė ishit fajtorė. Kemi marrė masa pėr njė jetė tė juaj sa mė tė mirė. Tashe tutje pėr front do t'u shoqėrojnė udhėheqės serbė e malazez edhe tė tjerė: Kroatė, sllovenė edhe shqiptarė".

Nga ky tekst pėr asgjė nuk ishte ngritur zėri, pėrveē asaj se "shqiptarėt ishin fajtorė". Nė Tivar kėta tė mbetur gjallė, disa prej tyre qėndruan edhe nja 10-12 ditė e pastaj me anije i transportuan pėr n' frontin e bregdetit, duke kaluar nėpėr Split, Shibenik, Biograd ne More e vende tjera. Tė gjithė u vendosėn nė njėsi tė armatės jugosllave dhe luftuan kundėr fashizmit deri nė ēlirimin e Jugosllavisė nė tėrėsi.

Pas ēlirimit, shumė pjesėmarrės tė procesit tė Tivarit, grup oficerėsh i kishin bėrė me dije se duhet tė lėshonin deklaratė pėr tė treguar se si ka ndodhur ajo tragjedi. Qėllimi i kėtyre delegatėve, si u kanė thėnė oficerėt ėshtė se organet mė tė larta shtetėrore e kanė bėrė njė kėrkesė tė tillė.

Pėrkundėr disa potencimeve pėr ndriēimin e kėsaj ēėshtjeje armiqėsore, tė bėrė ndaj shqiptarėve, deri pas Plenumit tė Katėrt tė LKJ nuk u lejua ndriēimi i kėtij masakri. Pas Plenumit u ndriēua rasti i Tivarit, qė tė gjithė tė likuiduarit dhe tė mbeturit gjallė i shėnuan nė regjistrat e luftėtarėve tė rėnė kundėr fashizmit dhe tė rėnėve nga tradhėtarėt e vendit.

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.



DBVI Lėnda mė sipėr paraqitet nė pėrputhje me tė drejtat e pėrdorimit. Ripėrdorimi lejohet, por respektoni punėn e autorit dhe punėn tonė kėrkimore. Pėrmendni nyjen e faqes ku ndodhet (ose vetėm vargmal.org).
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.2.2008, 13:54   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
padale su bombe sa svih strana,pucalo se od svih oruzja, a u pucnjavu su se umesali odbornici, bolnicarke, jednom recju, svaki ko se trefio o tom momentu i ko je posedovao oruzje. Pucnjava je prestala onda kada se nije niko vise podizao niti pomicao. Svemu ovome prisustvovali su komandant i komesar X brigade, iz sve skoro vojne i civilne ustanove koje se nalaze u Baru. Mnogo od njih su aktivno ucestvovalo u puskaranju na ljude.
Raporti nė shqip ėshtė si vijon:

"Kanė hedhur bomba nga tė gjitha anėt, kanė shtėnė me tė gjitha llojet e armėve, nė shtėnie janė pėrfshirė edhe mjekėt e tė tjerėt, me njė fjalė tė gjithė qė kanė qenė tė pranishėm nė atė moment dhe qė kanė pasur armė. Tė shtėnat janė ndalur vetėm atėherė kur askush mė nuk ka lėvizur a bėrtitur. Tė gjithė kėtyre u kanė ndihmuar komandanti dhe komisari i Brigadės sė Dhjetė, dhe tė gjitha institucionet ushtarake dhe civile qė gjenden nė Tivar. Shumica prej tyre aktivisht janė pėrfshirė nė pushkatimin e njerėzve."
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2008, 16:04   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Masakra e Tivarit dhe tradhėtia e Enver Hoxhės
Xhafer Leci

Pėr masakrėn e Tivarit janė shkruar libra dhe kohėve tė fundit janė shkruar shkrime nga shumė individ, por mė duket ende nuk ėshtė folur mjaft pėr mos angazhimin tonė moral dhe njerėzor. Unė po pėrpiqem tė ofroj diēka qė mendoj se tė tjerėt ende nuk e kanė thėnė.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	enver-hoxha-miladin-popovic.jpg
Shikimet:	2304
Madhėsia:	67,3 KB
NNJ:	2584
Enver Hoxha dhe revolucionari Milladin Popoviē, 1943

Komunistet shqiptarė nė Shqipėri dhe Kosovė heshtėn pėr shumė masakra qė i benė serbo-malazezet gjatė L2B. Asnjė masakėr nuk ka guxuar tė kalojė pa u dėnuar, e sidomos ajo e Tivarit, e pa parė ndonjėherė nė historinė njerėzore.

Pėr kėtė masakėr Enver Hoxha ka qenė dashtė ta padisė Jugosllavinė nė gjyqet ndėrkombėtare, mendoj se edhe pse ėshtė vonė ende njė denoncimi i tillė ėshtė i mundur.

Gjenocidi i mijėra shqiptarėve tė mobilizuar dhe tė dėrguar nė armatėn e Katėrt tė Ushtrisė Jugosllave e cila e ka pas pėr detyrė ta marrė Rijekėn, Istrinė, Triesten dhe Korushken, tė cilat edhe i ka marrė. Tivari ka qenė tabu-temė nė atė kohė.

Fadil Hoxha me kompani heshtėn nga frika, por pse heshti Enver Hoxha me kompaninė e vetė komuniste, kėtė nuk mund ta kuptojė logjika e shėndosh, as sot dhe as kurrė.

Rezoluta e Bunjajt (1943/44) ka pas pėr qėllim krijimin e Kosovės si njėsi tė Federatės Jugosllave. Por nė fakt nė Bunjaj ėshtė aprovuar Rezoluta nė tė cilėn ėshtė thėnė:
“… arriti momenti i fundit pėr bashkimin e popullit shqiptar tė Kosovės mė Shqipėrinė….”
Kjo rezolutė ėshtė e shkruar nė gjuhen shqipe dhe nė gjuhėn serbo-kroate. Kjo rezolutė ėshtė dėshmi se lufta nacional-ēlirimtare e Kosovės ka qenė luftė pėr bashkim me Shqipėrinė. Kjo Rezolutė ishte e ngjashme me idenė e forcave tė djathta shqiptare si Balli Kombėtarė, NDSH-eja etj, pėr bėrjen e njė Shqipėrie etnike dhe demokratike.

Njė muaj pas mbledhjes sė Bunjajt politbyroja e PKJ-sė i ka shpallur tė pavlefshme kėto vendime dhe kėshtu Kosova ėshtė ka mbetur me dhunė si pjesė e Jugosllavisė me njė autonomi tejet tė zbehtė.

Nė Bunjaj vetėm Xhavit Nimani ka kėrkuar qė KNĒ i Kosovės, i formuar nė kėtė Konferencė tė lidhet me Jugosllavinė, dhe pėr kėtė qėndrim tė tij (tradhtar) ėshtė emėruar si shef i OZN-s famėkeqe e cila ka dėrguar nė vdekje mijėra shqiptarė.

Nė letrėn e Politbyrosė tė PKJ, dėrguar Komitetit Krahinor tė PK tė Kosovės tė cilėn e ka nėnshkruar Millovan Xhillas, e mė tė cilėn hedhen poshtė vendimet e Bunjajt, ėshtė edhe direktiva qė orientimi pėr veprim nė Kosovė ėshtė diskutimi i Xhavit Nimanit.

Kėshtu, Xhavit Nimani vrante e kthjelltė pėr 45 vite nė Kosovė, dhe sot ka njerėz qė e adhurojnė siē e adhurojnė edhe Enver Hoxhėn,i cili mė 1944 i dėrgon 2 brigada tė ushtrisė shqiptare pėr tė siguruar Kosovėn si pjesė tė Jugosllavisė.

Historiani prof.dr. Zekeria Cana nė librat e tij „Ditari i Robėrisė“ 1998-1999 shkruan se nė masakrėn e Tivarit nuk u pushkatua asnjė gjakovar, sepse ata i shpėtoj Xhavit Nimani, i cili i nxori nga rreshti qė ishin duke shkuar pėr pushkatim.

Vetė kjo tė bėnė me dije se komunistėt shqiptarė tė Shqipėrisė dhe Kosovės e dinin se po ndodhė kjo masakėr. Ata nuk reaguan duke menduar se me kėtė akt makabėr po vriten vetėm forcat e djathta “reaksionare”, me qėllim qė pastaj komunistėt jugosllav dhe ata tė Shqipėrisė tė marrin frymė mė lehtė, etj.

Po tė bisedonim me kroatėt dhe t’u thoshim atyre se ne shqiptarėt jemi tė parėt nė demonstratat e vitit 1981 qė ia dridhen Jugosllavisė themelet, ata do tė na thoshin; kujtoni demonstratat tona tė vitit 1971 nė Zagreb, Split dhe qytete tjera kroate, dhe luftėn tė cilėn e kemi bėrė ne me serbėt pa ndėrpre qė nga viti 1928-1945 e deri mė sot..?

Unė nuk mendoj t’i nėnvlerėsojė demonstratat tona dhe luftėn tonė heroike pėr ēlirimin e Kosovės, por duhet t’i kemi parasysh edhe sakrifikicat e tė tjerėve qė luftuan pėr pavarėsinė e shtetit tė tyre, sikur qė luftuan edhe shqiptarėt.

Po pėrmendi vetėm disa raste tė luftėtarėve tė hershėm kroat, tė cilėt luftonin kundėr komunistėve serbo-jugosllav pėr krijimin e shtetit tė pavarur kroat, pra pėr Kroacinė e sotme sovrane.

Nė Norvegji mė 25 prill 1971 nga kroatėt Miro Barishiē dhe Angjellko Brajeviē u vra ambasadori i Jugosllavisė malaziasi Vlladimir Rolloviē. Rolloviē ka qenė komisar politik i njėsisė qė e ka bėrė masakrėn nė Tivar, qė donė tė thotė se ka qenė njeriu kryesor. Ju doli rend qė atė ta vrasin kroatėt e jo shqiptarėt, qė kanė pasur arsye mė tė madhe.

Ka qenė dashur qė ne tė veprojmė nė mėnyrė tė organizuar e jo individualisht, vetėm duke i kėnduar njeri tjetrit elegji dhe tė shesim lavd..! Pse e vranė kroatet Rolloviēin; jo pse Rolloviē kishte dhėnė urdhėr pėr masakrėn e Tivarit, por pse Rolloviē zbuloi bashkėpunimin e komunistėve kroat me ish forcat e ustashve nė Perėndim, tė cilėt luftonin pėr bėrjen e Kroacisė shtet tė lirė.

Kroatėt komunistė, pėr dallim nga komunistėt shqiptarė titoistė dhe enveristė, tė cilėt fyenin Ballin Kombėtar dhe NDSH-nė, si forca tė errėta dhe tradhtare, qė ndiqeshin kėmba-kėmbės kudo qė ishin edhe nė Perėndim bashkėpunonin me forcat reaksionare, kėshtu qė ata qė drejtonin Kroacinė mė 1971 si Savka Dapēeviē Kuēar, kryetare e Kroacisė, Mirko Tripallo, ministėr i jashtėm i diplomacisė Jugosllave, i cili kishte folė nė njė rast nė institucione, pėr mos besimin anti-serb:
“Tė gjallėt nuk mund t’u s`qajrojnė tė vdekurve, kurse tė vdekurit tė gjallėve munden shumė."
Nė shtator 1986 nė Shtokholm nė ora 23.23 minuta pas pėrcjelljes sė njė filmi u vra kryetari i Suedisė Olaf Palme dhe plagoset gruaja e tij Lisbet, si vend demokratik qė ishte Suedia. Olaf ishte pa roje dhe pa pėrcjellje tė policisė. Policia suedesze gjatė hulumtimeve ka ardhur deri nė pėrfundim se vrasja e Olaf-it ka lidhje me me aparat-hejdin e Afrikės sė Jugut dhe me luftėn e Vietnamit.

Ndėrsa disa media tė huaja patėn shkruar se vrasja e Olaf Palme u krye nga agjentė jugosllav nė shenjė hakmarrje pėr vrasjen e ambasadorit jugosllav Rolloviē, dhe se vrasėsi pas dy javėve qėndrimi ilegal nė Suedi, pa u hetuar nga policia suedeze kishte udhėtuar pėr Beograd bashkė me ekipin e futbollistėve jugosllavė tė cilėt atė kohė kishin zhvilluar njė ndeshje nė Suedi.

Gjithashtu me 10 shtator me thikė u plagos rėndė dhe vdiq me 11 shtator 2003 ministrja e jashtme suedeze zonja Anna Lindh, nga serbi Mihajilo Mijaloviē, i lindur nė Stokholm me 6 dhjetor 1978. Ministresha suedeze u vra vetėm se ajo pėrkrahu bombardimet e NATO-s pėr tė mbrojtur gjenocidin dhe spastrimin serb kundėr shqiptarėve tė Kosovės.

Pas shumė pėrpjekjeve se Mihajlo ishte i sėmuar psikik, ai mė nė fund nga gjykata supreme e Suedisė u dėnua me burg tė pėrjetshėm. Ndėrsa vrasėsi i ambasadorit Rolloviē, Miro Barishiq pasi kreu burgun nė Suedi, pati marrė pjesė nė luftėn e forcave kroate kundėr atyre serbe, ku heroikisht ra ne frontin e nderit me 1993.

Siē e dimė shumė nga ne se UDB-ja jugosllave ka vra me qindra kroat nė gjithė boten, por edhe kroatėt janė hakmarrė gjithherė.

Kujtojmė vrasjen e Radishiqit, kryeministėr nė Qeverinė Jugosllave Serbo-Kroato-Sllovene me 1928 nė Beograd nė Parlament, serbėt, popoviēėt e Gjilan-it, bėrtasin kėtu duhet tė kėrcas pushka, dhe Radiq vritet, por kroatet pėr kėtė vrasje pak mė vonė nė shenjė hakmarrjeje vrasin Kralin serb Aleksandėr Karagjorgjeviēin nė Marsej tė Francės.

Vlen tė pėrmendim babė e djalė Toma dhe Vllada Popoviē, urdhėr dhėnėsit xhelatė tė masakrės sė Gjilanit nė dhjetor 1944, ku u pushkatuan mbi 4 mijė shqiptarė burra, gra, fėmijė, pleq e plaka.

Shtrohet pyetja se kur dhe cilin funksionar serb e vranė shqiptarėt nė shenjė hakmarrjeje pėr gjithė ato masakra dhe gjenocide qė kanė ushtruar serbėt ndaj ne shqiptarėve, sidomos prej viti 1912 e kėndej..?!

Pra, nė kėtė shkrim i bėra disa krahasime pėr tė vėnė nė pah disa tė vėrteta historike dhe politike rreth masakrės sė Tivarit, me dėshirėn qė historianėt tanė kur tė shkruajnė pėr historinė tonė kombėtare, tė mos i harrojnė disa fakte politike tė asaj kohe qė ndėrlidhen edhe me popujt tanė miq, siē janė kroatėt dhe ndikimi i tyre nė shembjen e komunizmit dhe ngrehinės ish jugosllave tė udhėhequr kryesisht nga ēetnikėt serbė, tė konvertuar rrejshėm nė komunist.

Gjermani,10.10.2007

http://kosova.albemigrant.com/?p=302
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2008, 14:52   4
allianz
 
Citim:
Mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve dhe ripushtimi i Kosovės nga ushtria e UNĒJ-sė, nė janar – prill 1945
Sheradin Berisha/ Prill 2008


· Sipas burimeve arkivore rezulton se nė Tivar, mė 1 prill 1945 u vranė e u masakruan mizorisht rreth 1700 shqiptarė, ndonėse nga kujtimet e dėshmitarėve qė pėrjetuan kėtė masakėr, rezulton qė ky numėr tė jetė mė i madh... Mė 20.IX.1996 TV norvegjeze ka kumtuar njė lajm pėr zbulimin e njė varreze masive afėr Tivarit me 2 mijė viktima tė shqiptarėve tė vrarė mė 1 prill 1945.

· Gjatė muajve mars-prill 1945, pėrmes rrugės Prizren – Kukės – Shkodėr - Tivar (pėr nė Frontin e Adriatikut) janė deportuar (mobilizuar) 16.423 shqiptarė nga Kosova, kurse rreth 4.600 tė tjerė u dėrguan nga viset etnike shqiptare tė Maqedonisė. Ndėrkaq, nė janar 1945 pėr nė Frontin verior (tė Sremit) janė mobilizuar rreth 18.500 shqiptarė nė pėrbėrje tė Brigadave kosovare dhe 5000 tė tjerė nga Maqedonia. Nga kėto shifra rezulton se gjatė muajve janar - prill 1945, janė mobilizuar dhunshėm rreth 44.523 shqiptarė nga Kosova dhe viset tjera etnike, pėr nė frontet e ashtuquajtura tė “Sremit” e tė ”Adriatikut”.


Emri:  hoxha-peqi-berisha.jpg
Shikimet: 1956
Madhėsia:  24,4 KB

Fadil Hoxha, Shefqet Peqi dhe Rifat Berisha - Nėntor 1944 nė Prizren


Emri:  prill45-drejt-tivarit.jpg
Shikimet: 2625
Madhėsia:  30,3 KB

Eshaloni i prillit 1945, duke rrugėtuar nėpėr Shqipėri nė drejtim tė Tivarit




Krijimi i formacioneve tė armatosura nė Kosovė 1943-1944

Pas kapitullimit tė Italisė fashiste (shtator 1943) Shtabi Suprem i UNĒJ-sė shtoi aktivitetin e saj ushtarak, nė formimin e njėsive tė armatosura nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike shqiptare. Pėr kėtė qėllim mė 9.IX.1943 SHK i UNĒJ-sė pėr Kosovė e Metohi lėshoi njė thirrje, ku kėrkohej qė popujt e kėsaj krahine (e veēanėrisht populli shqiptar) tė radhiten nė njėsitė partizane, pėr tė luftuar kundėr ushtrisė naziste gjermane e bullgare. Prej shtatorit 1943 (por edhe mė herėt) e deri nė nėntor 1944 nė Kosovė, u formuan njėsite tė shumta tė UNĒJ-sė, duke filluar nga ēetat, aradhat, batalionet e deri nė brigada. Kėshtu brenda kėsaj periudhe u formuan: Aradha Nacional-Ēlirimtare Partizane (ANĒP) e Kosovės dhe Metohisė (22.X.1943); ANĒP e Shalės (gusht 1944); ANĒP e Rakoshit (nė fillim tė tetorit 1944); ANĒP e Drenicės (nga mesi i muajit tetor 1944); ANĒP” Curri-Rexhepi” (e formuar nga Aradha ”Perlat Rexhepi” e UNĒ tė Shqipėrisė dhe aradha ”Bajram Curri” e UNĒJ-sė pėr Kosovė e Metohi (12.I.1944); ANĒP e Ibrit (4.XI.1944); ANĒP e Kosmetit (7.XI.1944); ndėrkaq nė nėntor 1943 u formuan Ēeta Partizane e Krajės dhe e Tuzit; mė 13.IV.1944 - Ēeta e Kosovės; mė 16.IX.1943) Ēeta e Lumės, e Hasit dhe Batalioni i Parė kosovar ”Ramiz Sadiku”; nė fund tė tetorit 1943 – Batalioni ”Boris Vukmiroviē” dhe Batalioni i Parė i Dibrės ”Nazmi Rushiti”; mė 21.XI.1943 Batalioni i Parė dhe mė 29.XII.1943 Batalioni i Dytė kosovar; nė gjysmėn e majit 1944 Batalioni ”Kosova”; nė fund tė majit 1944 Batalioni Sulmues i Kosmetit; mė 28.IX.1944 Batalioni Partizan ”Meto Bajraktari etj. 1

Po kėshtu, deri nė dhjetor 1944 u formuan edhe tetė Brigada. Mė 24 qershor 1944 nė fshatin Zbazhdi (afėr Strugės) u formua Brigada I-rė e UNĒ pėr “Kosovė e Metohi”, nga luftėtarėt e Brigadės sė I-rė Kosovare-Maqedone, me 3 batalione dhe 1 ēetė pėrcjellėse. Mė 9 shtator 1944 nė fshatin Lilanc afėr Bujanocit, u formua Brigada II e UNĒ-sė pėr KM-nė, me 4 batalione dhe 450 ushtarė. Mė 16 shtator 1944 nė rajonin e Vranjės, u formua Brigada III e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 3 batalione. Mė 13 tetor 1944 nė Krumė tė Hasit u formua Brigada IV e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 2 batalione dhe 400 ushtarė. Mė 24 shtator 1944, nė fshatin Tullar u formua Brigada V e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 4 batalione. Mė 13 dhjetor 1944, u formua Brigada VI e UNĒ-sė pėr KM-nė. Mė 11 nėntor 1944 nė Gjakovė u formua Brigada VII e UNĒ-sė pėr KM-nė, e cila mė vonė u shpall si brigadė sulmuese. Mė 20 dhjetor 1944 nė fshatin Ramno tė Preshevės u formua Brigada e VIII e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 3 batalione. Po nė dhjetor tė atij viti u formua edhe Brigada e Korpusit tė Mbrojtjes Popullore tė Jugosllavisė pėr KM-nė.2

Kėto formacione partizane edhe pse u formuan nė gjeografinė etnike shqiptare, ngjarjet e mėvonshme do tė dėshmojnė se ato, nuk u formuan pėr tė mirėn e shqiptarėve.


Synimi i Shtabit Suprem tė UNĒJ-sė - ripushtimi tokave shqiptare

Nė gjysmėn e dytė tė vitit 1944, derisa forcat aleate (amerikane – angleze - ruse...) pėrparonin nė tė gjitha frontet e luftės kundėr ushtrisė hitleriane, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė duke i shfrytėzuar rrethanat e krijuara, nė fillim tė shtatorit tė atij viti Shtabin Kryesor tė UNĒJ-sė pėr “Kosovė e Metohi”e degradoi nė Shtab Opertativ dhe me 14 shtator ia nėnshtroi Shtabit Kryesor tė UNĒJ-sė pėr Sėrbi. Dhe pėr ēudi nė emėr tė Shtabit Operativ tė “Kosmetit” do tė nisin pėrgaditjet luftarake gjoja pėr ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, a nė tė vėrtet SHS i UNĒJ-sė kishte pėr synim ripushtimin e tokave shqiptare.

Nė vjeshtėn e atij viti, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė i drejtuar nga Josip Broz Tito, nė emėr tė internacionalizmit, do tė bėjė marrėveshje me ushtrinė e kuqe ruse, mė pastaj me forcat bullgare dhe mė 2 shtator 1944 edhe me SHP tė UNĒ tė Shqipėrisė, pėr tė zhvilluar operacione tė pėrbashkėta ushtarake kundėr forcave gjermane nė Jugosllavi... Derisa ushtria gjermane tėrhiqej nga shumė fronte tė luftės, ideja e Shtabit Suprem tė ushtrisė gjermane pėr forcimin e vijės sė frontit nė Ballkan, u bė e parealizueshme dhe nė kėto rrethana armata ”E” gjermane e cila ishte e dislokuar nė Greqi, mori urdhėrin tė tėrhiqet nga ky rajon. Tėrheqjen do ta bėjė nėpėr Maqedoni, Kosovė dhe Sanxhak, pėr tė kaluar nėpėr Mal tė Zi, Bosnjė e Hercegovinė nė drejtim tė veriut. Armata ”E” pėr ēudi nuk u pengua, (pėrkundėr propagandės sė bėrė nga strategėt e UNĒJ-sė), por kaloi me shumė pak humbje nė veri - perėndim tė Jugosllavisė, ndėrkohė qė brigadat sllavokomuniste luftimet mė tė ashpra do t“i zhvillojnė nė Kosovė, gjoja “kundėr forcave tė Mbrojtjes Kombėtare tė Shqipėrisė Etnike dhe bandave shqiptare qė po mbretėrojnė nė Kosovė..!! 3

Pėr tė argumentuar kėtė qėndrim, po i referohemi letrės sė Miladin Popoviēit, tė cilėn nė emėr tė KK tė PKJ-sė ua dėrgoi tė gjithė komisarėve politikė nė Kosovė. Nė letėr ndėr tė tjera M.Popoviē shkruan: ”Edhe pse Kosovė-Metohia janė pa pushtues, ne nuk sundojmė nė gjithė terrenin. Pengesa janė bandat e armatosura qė pėrhapin shovinizėm. Tash kemi detyrė tė patjetėrsueshme spastrimin e Kosovės dhe tė Metohisė nga kėto banda. Bandat duhet likuiduar energjikisht dhe pa mėshirė. Tokat e atyre qė nuk dorėzohen deri nė afatin e caktuar do tė konsiderohen tė shtetit e kėtė (konfiskim – vėrejtja ime Sh.B) do ta bėjnė shtabet (e UNĒJ-sė-vėrejtja ime Sh.B). Nė fshatrat qė ėshtė bėrė rezistencė duhet gjetur organizatorėt dhe duhet dorėzuar gjyqit ushtarak, qė do t“i gjykojė menjėherė e fshatarėt t“i ēarmatosė...”. 4

Sipas marrėveshjes UNĒJ-UNĒSH, nė fillim tė tetorit 1944 nė Kosovė do tė futen Brigadat III dhe V tė Korparmatės sė I-rė tė UNĒ tė Shqipėrisė. Mė 17 tetor 1944 edhe Armata II bullgare u nis pėr Kosovė, ndėrkohė qė nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike shqiptare nė Maqedoni dhe Mal tė Zi, i kishin pėrfunduar pėrgatitjet pėr ofensivė, njėsitet e Korpusit tė 13-tė tė UNĒJ-sė (Divizioni i 22-tė, i 24-tė, i 25-tė dhe i 46-tė serb), Divizioni i 41-tė maqedon, brigada e 9-tė malazeze dhe tė gjitha brigadat e UNĒJ-sė pėr “Kosovė e Metohi”. Operacionet ushtarake tė kėtyre forcave, filluan ofensivėn pushtuese nė tri drejtime:

1. Kurshumli – Pėrpallac – Podujevė - Prishtinė;

2. Lebanė – Medvegjė - Prishtinė; dhe

3. Bujanoc - Gjilan-Prishtinė.5


Gjatė operacioneve tė UNĒJ-sė u vranė mizorisht 47. 300 shqiptarė

Gjatė kėtyre operacineve tė pėrgjakshme kėto forca kryen krime mė tė shėmtuara qė njeh historia e njerėzimit, ndaj popullatės shqiptare, si dhe konfiskuan, plaēkitėn, dogjėn e shkatėrruan pamėshirshėm pronat e tyre.

Gjatė kėsaj periudhe janė vrarė e masakruar nė mėnyrat mė mizore 47.300 shqiptarė. Kėshtu nė:

1. Gjilanė janė vararė…..7854 veta,
2. Prishtinė ……………..….3.675
3. Drenicė …………………4.820
4. Mitrovicė …………........1.970
5. Pejė ……………………..3.540,
6. Ferizaj …………………...1.260,
7. Podujevė ……………….1.670
8. Prizren ………………...…1.200,
9. Gjakove…………………..800,
10. Rahovec ………………...750,
11. Suharekė ……………..…420,
12. Dragash ……………….... 500,
13. Preshevė …………….…. 690,
14. Shkup …………….…... 1.450
15. Kumanovė …………..…780,
16. Tetovė ……………...… 4.100,
17. Gostivar ……………....…715,
18. Kėrcovė ………………..490,
19. Sangjak (Jeni Pazar)..1.410
20. Tutin …………………….900,
21. Bihor …………………..3.820,
22. Plavė e Guci ………….710,
23. Ulqin…………………….515 dhe
24. Tivar e Dalmaci….…. 2.600 shqiptarė.

Nė kėtė situatė e tėrė pasuria e shqiptarėve tė vrarė ishte konfiskuar, asgjėsuar ose ishte plaēkitur nga kolonistėt serb, qė ishin kthyer sipas direktivave tė Byrosė politike tė KQ tė PKJ-sė.6


Mobilizimi i shqiptarėve pėr nė frontin e Sremit dhe kryengritja e Drenicės, janar - shkurt 1945

Derisa Brigadat e UNĒSH-sė marshuan drejt Sanxhakut, (me urdhėresėn e Shtabit Operativ tė Kosmetit (2.12.1944) tė miratuar edhe nga Shtabi Kryesor i UNĒ tė Serbisė), tė gjitha brigadat e UNĒJ-sė nė Kosovė morėn detyra konkrete pėr ēarmatosjen e popullatės shqiptare, nė emėr tė gjoja ”spastrimit tė terenit nga bandat kriminale shqiptare”. Kjo urdhėresė vinte si pėrgjigje nė konfirmimet e Shtabit tė Divizionit 46 tė Serbisė, ku thuhet, se :”Shqiptarėt e Drenicės e gjetiu, ...masovikisht po u bashkohen Brigadave tė Shqipėrisė dhe jo atyre tė UNĒJ-sė”. Ndėrkohė, pėr t“i realizuar me lehtė synimet e saj, udhėheqja jugosllave, fillon urgjentisht organizimin mobilizues tė brigadave tė “Kosmetit” pėr nė Frontin e Sremit, nė veri tė Serbisė. Ndonėse qendra e rezistencės shqiptare nė gjysmėn e dytė tė dhjetorit 1944 u pėrqėndrua nė Drenicėn heroike, Shtabi Operativ i „kosmetit“ urdhėroi komandėn e vendit nė Skenderaj tė iniconte formimin e njė brigade tė autorizuar pėr mobilizimin ushtarak me ”vullnet” tė mashkujve tė aftė pėr luftė (pėr nė front tė Sremit) dhe me pas t“i bashkohet Brigades VII tė „kosmetit“, qė komandohej nga Shaban Haxhia.

Nė mbledhjen themeluese tė kėsaj brigade (mė 6 dhjetor 1944) ku mori pjesė edhe kryetari i Rrethit Hilmi Zariqi me tė gjithė parinė e vendit (shumica prej tyre ish-veprimtarė politikė e ushtarak tė Lidhjes sė II-tė tė Prizrenit) pėr komandat tė brigadės u emrua Shaban Palluzha nga Llausha. Nė pėrbėrjen e shtabit, Shaban Palluzha pėrfshiu shumė personalitete tė Drenicės, si: Imer Fazliun, Isa Zymerin nga Prekazi, Ramė Sejdiun nga Llausha, Bajram e Miftar Bajraktarin tė Llaushės, Mulla Ibrahimin tė Hasanprishtinės, Mulla Ilazin tė Burojės, Rexhep Gjelin tė Likoshanit, Azem Aruqin tė Makėrmalit, Beqė Ēubrelin, Jetullah Muharremin tė Rrezallės, Sadik Zenelin, Feriz Bojiqin, Zeqir e Sadik Lutanin tė Turiēecit, Shaban e Rifat Kotorrin, Hazir Gjakjen nga Akrashtica e Artakollit, Istref Temėn e shumė tė tjerė.7

Nė Brigadėn e Drenicės qė me tė drejt quhej Brigada e ”Shaban Palluzhės” populli shihte shpresėn pėr tė parandaluar masakrat serbe mbi popullsinė e Drenicės dhe tė rrethinės. Kjo brigadė kishte shtatė batalione dhe fillimisht numri i luftėtarėve arrinte nga 500 deri nė 700 veta, tė cilėt pėrbėnin elitėn komanduese dhe tė luftėtarėve tė Brigadės.

Nga fillimi i janarit 1945 Shtabi Operativ i “Kosmetit”, urdhėroi Shtabin e Brigadės sė Shaban Palluzhės, tė lėshonte Drenicėn dhe tė nisej nė drejtim tė Podujevės, ku duhet tė bashkohej me Brigadėn e VII tė “Kosmetit”, pėr tė vazhduar rrugėn pėr nė Sėrbi (Kurshumli - Banjė e Kurshumlisė – Prokuple - Srem). Udhėheqja mė e lartė politike dhe ushtarake serbo (jugo) sllave, krahas qėllimit pėr largimin e Brigadės sė Shaban Palluzhės nga Kosova, kishin planifikuar edhe nxitjen e incidenteve pėr tė gjetur si pretekst intervenimin ushtarak kundėr forcave tė rezistencės sė armatosur shqiptare.

KNOJ-i pėr Kosovė nė emėr tė spastrimit tė terenit nga “bandat shqiptare...” veēanėrisht nė rajonin e Drenicės, ndėrmorri njė operacion tė gjerė ushtarak kundėr popullatės sė pafajshme shqiptare. Nė kėto operacione antishqiptare morėn pjesė:

1. Brigadat I-VI tė kosmetit, tė cilat pėrbėnin Divizionin 52 tė UJ-sė;

2. Forcat e Divizionit 24, 26, 44 dhe 46 tė Serbisė;

3. Divizionet 41 dhe 50 tė Maqedonisė;

4. Brigadat e Malit tė Zi (brigada e I-rė e Bokės dhe brigada e VI) 8 dhe

5. Repartet speciale tė OZN-ės tė drejtuara nga famėkeqi Spasoje Gjakoviē.*

Shtabi i Brigadės sė Drenicės, largimin nga Kosova nė njėrėn anė do ta kushtėzojė me ndėrprerjen e vrasjeve dhe tė plaēkitjeve mbi popullsinė civile nga ushtaria jugosllave, ndėrkohė qė nė anėn tjetėr vuri lidhje me personalitetet dhe me grupet e arratisura nė Dukagjin, nė Shalė tė Bajgorės dhe nė Kosovėn Lindore, me qėllim tė konsolidimit tė radhėve pėr njė ballafaqim tė mundshėm ushtarak me pushtuesit jugosllavė. Nga mesi i janarit 1945 pėrfaqėsuesit e Shtabit Operativ tė Kosmetit: Fadil Hoxha dhe Kėrsta Filipoviē ”Grofi”, i garantuan Shaban Palluzhės se do tė plotėsohen tė gjitha kėrkesat e shtruara dhe e urdhėruan atė ta lėshonte Drenicėn dhe t“i bashkohet Brigadės VII tė Kosovės 9, qė ishte nisur pėr nė Sremė tė Serbisė. Largimi i Brigadės sė Shaban Palluzhės nga Drenica deri nė Podujevė zgjati katėr ditė. Duke kaluar nėpėr Artakoll, fshatra tė Vushtrrisė, tė Permalinės dhe tė Llapit, njėsive tė Brigadės iu bashkuan rreth 3.500 veta, tė cilėt ndiheshin tė rrezikuar nga ushtria jugosllave. Brigada e VII e “Kosmetit” (tė cilės ishte planifikuar t“i bashkohet Brigada e Drenicės) sipas urdhėrit 151/45 (pa datė) tė lėshuar nga Shtabi Operativ i “Kosmetit”, ishte planifikuar qė e ndarė nė tri grupe (eshallone), tė marshojnė 9.500 veta pėr nė Frontin e Sremit (nė dokumentat ushtarake evidentohen vetėm 7.500 tė mobilizuar!!).

1. Eshaloni i parė me 3.300 veta, do tė niset mė 21.01.1945, nė krye me Qamil Brovinėn;

2. Eshaloni i dytė me 3.100 veta, do tė niset mė 22.01.1945, nė krye me Shaban Haxhin;

3. Eshaloni i tretė me 3.100 veta, do tė niset mė 25.01.1945, nė krye me Miqa Mijushkoviēin.

Kėto eshallone do tė udhėtojnė kėmbė prej Podujevės deri nė Kurshumli. Edhe brigadat VI dhe VIII tė “kosmetit” me 9.000 shqiptarė, do tė ndahen nė dy eshalone sikurse mė poshtė:

1. Eshaloni i parė me 4.300 veta do tė niset mė 20.01.1945 nė krye me major Popoviēin dhe kapiten Vllado Simiqin.

2. Eshaloni i dytė me 4.700 veta do tė niset mė 21.01.1945 nė krye me Glisho Sharanoviēin dhe Sllobodan Filipoviēin (nė dokumentet ushtarake evidentohen vetėm 3.100 veta - vėrejtja ime Sh.B ). Kėto eshalone, pasi do tė udhėtojnė kėmbė nė rrugėn: Gjilan - Bujanovc, nga Ristovci do tė vazhdojnė rrugėn me tren pėr nė Srem. Pėr kėtė rrugėtim tė brigadave kosovare, Shtabi i Divizionit 46 serb mė 17.01.1945 do tė lėshojė njė dokument (urdhėr) sekret, nė tė cilin do t“i njoftonte brigadat e veta 25, 26 dhe 27 tė dislokuara nė Kosovė, pėr udhėtimin e njėsive shqiptare tė Brigadės VII, nė rrugėn Podujevė - Kurshumli... dhe u theksonte se nė ato njėsi konsiderohet se ka shumė dezertorė dhe kriminelė tė njemendėt, ndaj u urdhėruan qė t“u vihej roje pėrgjatė rrugės (nė tė dy anėt e Grykės sė Llapit) nė mėnyrė qė tė pengojnė dezertimin e tyre.10


Rezistenca e Brigadės sė Drenicės - krijimi i zonės sė lirė

Derisa makineria ushtarake jugosllave vriste popullsinė e pafajshme shqiptare gjithandej Kosovės 11, sipas kujtimeve tė martires shkodrane Marije Shllaku, shtabi i Brigadės sė Drenicės, mė 21 janar 1945 nė Gryk tė Llapit, mbajti njė mbledhje, nė tė cilėn ishin ftuar rreth 100 personalitete shqiptare tė arratisur (nė mesin e tyre ishin edhe Prof.Ymer Berisha dhe Ukė Sadiku) pėr tė vendosur, lidhur me shkuarjen apo mosshkuarjen e Brigadės nga Kosova dhe pėr kahet qė duhet tė mirrte Lėvizja e Rezistencės Shqiptare. Nė shenimet e saj (pėr kėtė mbledhje) Marije Shllaku saktėsoi: ”Bėmė njė bisedė paria, pėr gjendjen e ngushtė qė na paraqitej, tė vdesim dhe tė mos biem nėn Serbi: edhe nė paqim mundėsi tė shpėtojmė pa luftė. Nė qoftėse jo, tė ēohemi tė gjithė dhe tė mbrojmė, por tė mos e lėshojmė Kosovėn”.12

Nė njė takim tė fundit, tė mbajtur mė 23.01.1945 nė Gllamnik, nė mes Shaban Palluzhės dhe pėrfaqėsuesit tė Shtabit Operativ tė“Kosmetit”: Ismet Shaqirit, kėtij tė fundit iu kumtua kundėrshtimi i shkuarjes sė Brigadės pėr nė Srem (Serbi), pėr shkak tė vrasjeve dhe masakrimeve tė popullsisė shqiptare qė kryenin brigadat jugosllave anė e kėndė Kosovės.

Pas dėshtimit tė bisedimeve, Shtabi i Brigada sė Drenicės mė 23 janar 1945 i bėri pėrgatitjet e mundshme pėr daljen nga rrethimi i shumėfisht i ushtrisė jugosllave me humbje sa mė tė vogla. Mė 24 janar 1945 brigada la Grykėn e Llapit dhe marshoi drejtė djepit tė qėndresės shqiptare-Drenicės. Fillimisht Brigada dislokohet pėrreth Gllamnikut, ndėrsa Shtabi i saj vendoset nė Gllamnik. Nė orėn 16 tė asaj dite, gjatė marshimit tė Brigadės nga Gllamniku nė drejtim tė Barilevės pėr tė depėrtuar nė malet e Qiqavicės, komandanti i Shtabit Operativ tė Kosmetit, Fadil Hoxha, urdhėroi njėsitė e veta tė shtinin 14 predha topi 13 nė mesin e ushtarėve tė Brigadės sė Drenicės. Mirėpo, luftėtarėt e brigadės u mbrojtėn me sukses nga sulmet e tilla dhe pa kurrfarė humbjesh vazhduan rrugėn. Ndeshja e parė ballore e Brigadės me Ushtrinė pushtuese jugosllave ndodhi mė 25 janar 1945, nė Artakoll. Ndonėse mė 26 janar Shaban Palluzha me 500-700 luftėtarė besnikė, deperton nė Drenicėn qėndrore, pjesa tjetėr e luftėtarėve qė vinin nga Llapi, Permalina, Artakolli... u shkėputėn (nga brigada) pėr tė depėrtuar nė Shalė tė Bajgorės e gjetiu, me qėllim tė organizimit tė rezistencės nė ato rrethe.

Nga luftimet e pėrgjakshme deri me 31.01.19145 krijohet njė “Zonė e Lirė” nė tė cilėn do tė pėrfshihen 20 fshatra tė Drenicės, si: Tėrsteniku, Bajica, Palluzha, Shtutica, Dashevci, Mikushnica, Luboveci, Oshlani, Obria e Epėrme, Obria e Poshtme, Aēareva, Obiliqi i Epėrm, Obiliqi i Poshtėm, Krushevica dhe disa fshatra pėrreth. Gjatė kėtyre betejave Brigada e Shaban Palluzhės ka shpartalluar disa njėsi serbo-malazeze si dhe 1/3 e Brigadės 25 serbe. Brigadat jugosllave, nė kuadėr tė tė cilave ishin mobilizuar mbi 40 mijė ushtarė, ato ditė morėn urdhėr qė tė shkatėrrohen me artileri tė rėndė, tė gjitha fshatrat e fortifikuara qė bėjnė rezistencė tė armatosur. Nė zbatim tė kėtij urdhėri u dogjėn e u rrėnuan me tokė fshatrat: Tėrstenik, Obria e Epėrme, Obria e Poshtme, Plluzhina, Tica, Likoci, Rezalla, Palluzha, Krushevci dhe Dashevci, ndėrsa pjesėrisht u rrėnuan: Polaci, Kozhica, Prelloci, Gradica dhe disa lagje nga fshatrat tjera.


Kush u denua me pushkatim pėr „dezertim“ nga Fadil Hoxha?!

Gjatė kėtyre operacioneve kėto urdhėra nuk do t“i zbatoi “Batalioni i Rinisė” i cili drejtohej nga Isuf Ibrahimi, e ku ishin tė gjithė shqiptarė. Ky batalion me 1 shkurt 1945 (pėr tė mos u vrarė vėlla me vėlla) do ta lėshoi frontin e hapur nė Prekaz, Klinė tė Mesme, Klinė tė Epėrme nė drejtim tė fshatit Polac. Pėr kėtė „dezertim“, Gjyqi Ushtarak i Shtabit Operativ tė Kosmetit, tė kryesuar nga Fadil Hoxha, mė 25 prill 1945 do t“i dėnojė 5 veta me pushkatim dhe dy tė tjerė me nga 2 vjet burgim tė rėndė. Ata qė u denuan me pushkatim ishin:

1. Komandanti Isuf Ibrahimi nga Gjilani;

2. Xhafer Lladova nga Lladova;

3.Abdyl Hyseni,

4. Shaban Cernica dhe

5. Raif Halimi,qė tė tre nga Cėrnica.

Ekzekutimi i tyre u bė nė burgun e Pejės, ndėrsa nga pushkatimi shpėtoi vetėm Raif Halim - Cėrnica, i cili do t“i mbaj 18 vjet burg tė rėndė nėpėr kazametet famėkeqe tė regjimit komunist jugosllavė.
vijon...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2008, 14:54   5
allianz
 
Citim:
Rėnia e Shaban Palluzhės dhe Mehmet Gradicės

Mė 18 shkurt 1945, pas njė rezistence heroike, kur bashkėluftėtarėt e Shaban Palluzhės mbeten pa municione, veshmbathje e pa bukė, me urdhėr tė Mehmet Gradicės njė pjesė e madhe e tyre u shpėrnda pėr t“i shpėtuar vdekjes, ndėrsa rreth tyre do tė mbesin vetėm 70 - 100 luftėtarė. Natėn e 20/21 shkurtit 1945 Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica me njė efektiv luftėtarėsh prej 17-29 veta u gjetėn tė rrethuar nė Kullat e Fekė Zenunit nė Berzhenik. Me kėtė rast dolėn nga rrethimi me luftė tė pakompromis, duke lėnė 6 ushtarė serb tė vrarė dhe njė tė plagosur. Nga aty gjatė ditės arritėn tė fortifikohen nė Kullat e Dvoranėve nė Tėrstenik me njė efektiv tė pėrgjithshėm prej 16-20 luftėtarėsh. Natėn e 21/22 shkurtit 1945 kullat u gjetėn nė rrethim tė hekurt nga njėsitė e Divizionit 52 tė UJ-sė, tė udhėhequr nga Petar Brajoviē. Shaban Palluzha me bashkėluftėtarėt e tij me sukses i pėrballoi sulmet e kėmbėsorisė duke vrarė disa ushtarė serb. Meqė pa ndihmėn e artilerisė sė rėndė, kulla nuk do tė pushtohet lehtė, u gjet renegati shqiptar Kadri Mehmeti nga Klina, i cili duke gjuajtur me top e shkatėrroi kullėn dhe nga trarėt e saj u plagosėn pėr vdekje dy kreshnikėt: Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica. Zėvendėskomandanti i brigadės Rexhep Xheli, i ndihmuar nga pesė-gjashtė bashkėluftėtarė, me sukses shpėrthyen rrethimin dhe u tėrhoqėn duke i bartur Shaban Palluzhėn dhe Mehmet Gradicėn. Shabani dhe Mehmeti do tė vdesin mbi krahėt e bashkėluftėtarėve dhe kufomat e tyre do tė fshihen, pėr ta mbajtur kėshtu nėn ethe tė frikės, ushtrinė pushtuese edhe pėr njė kohė te gjatė.14

Kryengritja e Drenicės u shua me gjak, por nė historinė tonė mbeti njė nga epopetė mė tė lavdishme tė saj, qė pėr gjeneratat e reja u bė burim frymėzimi deri nė epokėn e lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.


Kush e vendosi administrimin ushtarak nė Kosovė ?

Nė kohėn kur forcat jugosllave zhvillonin operacionet mė tė pėrgjakshme nė Drenicė, mė 8 shkurt 1945, komandanti suprem i UNĒJ-sė J.B.Tito me urdhėr tė veēantė nr.31 vendosi administrimin ushtarak nė Kosovė. Pėr kėtė vendim, Titoja mė 7 shkurt nė Beograd pati njė takim me ushtarakėt serb: Savo Dėrleviēin, Gjuro Medenicėn dhe Kėrsto Filipoviēin, tė cilėve ju foli pėr rolin qė duhet ta luante Administrimi Ushtarak nė Kosovė. Me kėtė urdhėr, i tėrė pushteti nė Kosovė do t“i kaloi njė grupi tė caktuar ushtarakėsh serbo-malazez, tė cilėt do tė ushtronin pushtetin politik, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Me kėtė rast pasuan ndryshime nė tėrė strukturėn e kuadrove komandues. Nė krye tė pushtetit ushtarak, pėrkatėsisht tė Shtabit tė Ri Operativ u emrua ish-shefi i Armatės sė I-rė kolonel Savo Dėrleviē, duke e zavendėsuar Fadil Hoxhėn i cili mbeti zavendės i tij. Shef i Shtabit u emrua nėnkolonel Dushan Vukotiq (deri nė atė kohė ishte zėvendėskomandant i Divizionit 46 jugosllavė), shef i prapavijės u caktua Stevo Dobėrkoviē (i dėrguar nga shtabi qėndror i Sėrbisė), ndėrsa komisar politik u emrua nėnkoloneli Gjuro Medenica. Mė 10 shkurt 1945 kjo komandė bėri riorganizimin e tėrėsishėm tė ushtrisė duke formuar Divizionin e artilerisė, tė kalorėsisė, tė ndėrlidhjes, grupin operativ tė brigadave, Divizionin 46, 52 etj.15

Kjo makineri pushtuese ushtarake nė Kosovė, nė emėr tė "spastrimit" e terrenit nga "mbeturinat e fashizmit" dhe "kundėrrevolucionarėt" vrau e masakroi mijėra shqiptarė anė e kėndė Kosovės. Veēmas pas vendosjes sė regjimit ushtarak nė Kosovė, pėr shtypjen dhe shpartallimin e elementeve kryengritėse, Shtabi Operativ i „kosmetit“ i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė nisi mobilizimin e shqiptarėve pėr t'i dėrguar nė frontin e Trieshtės dhe Istrės (nė veriperėndim tė Jugosllavisė), ndonėse mobilizimi i shqiptarėve kishte filluar qysh nė fund tė dhjetorit 1944 (me dėrgimin e tyre nė frontin e Sremit, nė veri tė Sėrbisė). Mė 11.03.1945 nė Gjakovė u organizua njė demonstratė e grave, kundėr mobilizimit me dhunė, tė djemėve, vėllezėrve dhe burrave tė tyre.


Mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve nė mars - prill 1945

Shtabi Operativ i “kosmetit” i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė me qėllim tė shpėrbėrjes sė bėrthamės sė qėndresės shqiptare nė Kosovė, gjatė muajve mars-prill 1945 mobilizon me dhunė shqiptarėt pėr t“i dėrguar nė frontin e dytė tė ashtuquajtur tė ”Adriatikut” nė veriperėndim tė Jugosllavisė.

Skenaristėt e Masakrės sė Tivarit, pėr dėrgimin e mobilizuesve shqiptarė nė pjesėt veriperėndimore tė Jugosllavisė, kishin zgjedhur rrugėn Prizren – Kukės – Shkodėr – Tivar – Dubrovnik - Rijekė. Pėr kėtė front mobilizuan shqiptarėt nga Vushtrria, Besiana (ish - Podujeva), Prishtina, Kaēaniku, Ferizaji, Gjilani, Lipjani, Shtimja, Theranda, Burimi, Peja, Gjakova, Rahoveci, Sharri, Prizreni... etj.16

Sipas kujtimeve tė pleqėve, qė pėrjetuan kėtė mobilizim tė dhunshėm..., tė mobilizuarit shqiptarė, fillimisht janė tubuar nėpėr qendrat e rretheve dhe ato komunale e pastaj, tė organizuar nė njėsi ushtarake, tė komanduara nga oficerė shqiptar, kanė udhėtuar nė qendrėn e pėrgjithshme mobilizuese (nė kazermat ushtarake) nė Prizren. Pas sistemimit, shqiptarėt e mobilizuar do tė ēarmatosen, me arsyetimin se armėt do t'i marrin nė Kroaci e Slloveni!
Ēarmatosja, atyre ju ka dhėnė njė sinjal tė keq dhe me tė drejt ka lindur dyshimi nė pėrgatitjen e ndonjė skenari shfarosės nė prapaskenė. Kjo psikoz u thellua edhe mė tepėr, atėherė kur u ēarmatosėn edhe oficerėt shqiptar dhe pėr pėrcjelljen e tyre u ngarkua Brigada XXVII e divizionit 46-tė serb e njohur pėr terrorizimin e popullit shqiptar gjatė muajve tė kaluar.

Deportimi i shqiptarėve tė mobilizuar, nga kazermat e Prizrenit u bė nė tri grupime (eshalone):

1.Eshaloni i parė qė pėrbėhej nga 3.700 veta, u nis mė 24. 03. 1945 dhe pas 5 - 6 ditėsh arriti nė Tivar, ku iu dorėzua reparteve tė Divizionit tė IX - tė jugosllavė. Gjatė rrugėtimit, derisa u dorėzuan nė vendin e caktuar, tė mobilizuarit u keqtrajtuan nė mėnyrė shtazarake nga kriminelėt serbo-malazezė. Tė mobilizuarit shqiptar nga Tivari do tė nisen pėr nė Istri, ku fillimisht disa ditė do tė ndalojnė pėr tė pushuar nė ujdhesėn Ēiovė afėr Trogirit. Dhe ato ditė gjatė kalimit me njė anije tė vjetėr, nga ujdhesa pėr nė Trogirė, u mbytėn rreth 65 veta, prej tė cilėve 29 qenė vetėm nga Kaēaniku.


Si ndodhi masakra e Tivarit - mė 1 prill 1945?!

2.Eshaloni i dytė i pėrbėrė nga 4.700 veta, u nis dy ditė mė vonė (mė 26 mars) nėn pėrcjelljen e forcave tė Brigadės XXVII dhe mė 30 mars nė Shkodėr iu dorėzua Brigadės X malazeze 18. Gjatė marshimit katėr ditor nė rrugėn Prizren – Zhur – Kukės – Puk - Shkodėr, pėrkundėr lodhjeve e rraskapitjeve tė mėdha nga rruga e gjatė, tė mobilizuarit u maltretuan e u rrahėn dhe nė shumė vende shumė prej tyre u vranė... si, gjatė kohės sė pushimit, gjatė kalimit tė lumejve apo gjatė tentimit tė ndonjėrit prej tyre pėr ta shuar etjen, nė burimet e ujit.

Vrasjet e para u bėnė nė mesnatėn e 26/27 marsit gjatė njė pushimi nėn qiellin e hapur nė Kukės. Me kėtė rast u vranė njerėzit mė autoritativė nga radhėt e tė mobilizuarve, ishin eprorėt e njėsive ushtarake ata shqiptar qė komanduan gjatė marshimit nga qendrat komunale pėr nė kazermat ushtarake tė Prizrenit. Nė mbrėmjen e 27 marsit ky eshalon arrin nė Fushė - Arrėz dhe sipas njė skenari tė parapėrgatitur mirė, xhelatėt serbo – malazezė, gjatė kohės sė pushimit (nė mesnatėn 27/28 mars) nėn qiellin e hapur duke fjetur (nė gjumė) i vrasin mizorisht rreth 120 - 140 veta dhe kufomat e tyre u hodhėn nė njė hendek... 19

Edhe pse tė lodhur e tė rraskapitur nga rruga e gjatė dhe uria, do tė vazhdohet metutje me rrugėtimin dhe natėn e 28 / 29 marsit tė mobilizuarit do ta kalojnė nė njė luginė tė rrethuar me pyje nė periferi tė Pukės. Tė nesėrmen shumė veta pėr shkak tė torturave, helmimeve me ushqim, veshmbathjes sė dobėt... nuk kanė mundur ta vazhdojnė rrugėn dhe mėngjesi i gjeti tė vdekur. 20 Nė mbrėmjen e 29 marsit, gjatė kalimit tė njė kanioni (lugine tė thellė) te “Ura e Zogut” pėrmes njė vagonete - teleferiku tė improvizuar, u hodhėn nė greminė rreth 50 veta dhe shumica prej tyre gjetėn vdekjen. 21

Nė mėngjesin e 30 marsit, Eshaloni i dytė ėshtė nisur nė drejtim tė Shkodrės dhe nė “Vaun e Spasės” meqė ishte ura e shkatėrruar, lumi ėshtė kaluar me anije tė improvizuar. Rreth orės 16:00 kolona ėshtė futur nė Shkodėr ku nė tė dy anėt e rrugėve janė pėrshėndetur nga mijėra shkodranė. Gjatė kėsaj kohe, shkodranėt sollėn ushqime dhe ujė pėr vėllezėrit e tyre nga Kosova, por, xhelatėt serbo-malazezė e ndaluan njė gjė tė tilė dhe me shpejtėsi kolona e tė mobilizuarve u vendos nė njė kazermė nė kodrėn e lartė nė Shkodėr. Aty kah mesi i natės 30/31 mars eshaloni ėshtė nisur nė drejtim tė Ulqinit dhe me tė kaluar kufirin (afėr Ulqinit) kolona ėshtė ndalur gjoja pėr tė pushuar. Me kėtė rast tė gjthė tė sėmurėt dhe tė plagosurit ndahen nė njė vend tė caktuar, me arsyetim pėr tė evituar ndonjė epidemi tė mundshme, dhe me premtimin se ata do tė shėrohen nė ndonjė spital tė Malit tė Zi janė ndaluar aty dhe kurrė mė nuk ėshtė mėsuar pėr fatin e tyre, ashtu sikurse nuk dihet as pėr fatin e qindra shqiptarėve tė tjerė qė u ekzekutuan gjatė kėtij rrugėtimi.

Pas kėtyre peripetive, eshaloni i dytė, nėn pėrcjelljen e malazezėve - nė mesditėn e datės 1 prilli 1945 arriti nė Tivar. Atė ditė tė kobshme rrugėve tė qytetit shihej njė mobilizim i ushtarėve serbo - malazez, tė cilėt vėshtronin me pėrbuzje kolonėn e gjatė tė shqiptarėve. Kjo kolonė ėshtė ndaluar nė qendėr tė qytetit (me urdhėr) kinse pėr tė pushuar dhe ndėrkohė ndodhė njė eksces nė mes tė rojes dhe katėr shqiptarėve, tė cilėt u penguan qė tė pinė ujė nė njė krua aty afėr. Nga ky konflikt ushtarėt e urdhėruar derdhin njė breshėri plumbash nė trupat e shqiptarėve, me ē'rast vriten disa prej tyre. Situata e tensionuar me qėllim (pėr ta filluar komplotin e pėrgatitur) e shtyri masėn e shqiptarėve qė tė shtrihen pėr toke, ndėrkohė qė ajo hapsirė ishte vėnė nė shėnjestėr tė pushkėve dhe mitralozėve qė ishin vendosur nė ēdo qoshe tė rrugėve, dritare dhe terracė tė shtėpive e nė shkėmbijtė e kodrave pėrreth . 22


Si e kujton masakrėn e Tivarit dėshmitari Azem Hajdini?

Azem Hajdini njėri nga dėshmitarėt e mbetur gjallė nga Masakra e Tivarit, ngjarjen e krijuar pas ekscesit e kujton si mė poshtė:

"Me tė pėrfunduar tė kėtij akti mizor, meqė ne ishim nė kolonė pėr 4, nė gjatėsi prej 5-6 km, e ku mundėsia pėr njė shfarosje masive ishte mė e vogėl, na kanė urdhėruar tė ngritemi nė kėmbė dhe tė qėndrojmė nė vend me duar tė lidhura mbi kokė. Pas pak na kanė urdhėruar tė ecim drejt njė ndėrtese tė madhe 3 katshe, i ashtuquajtur “Monopol i duhanit”, me njė sipėrfaqe prej afro 300 m2 dhe me oborr tė rrethuar. Ndėrtesa ishte e rrethuar nga tė 3 anėt me kodra shkėmbore, kurse oborri ishte i rrethuar me mure tė larta e me rrethoja tė hekurt, me maje tė prehta, gjė qė krijonte kushte shumė tė volitshme pėr likuidimin e tė gjithė neve pa marr parasysh a gjendeshim nė oborr apo nė ndėrtesė. Nė tė hyrė tė oborrit - kujton A.Hajdini - ishin 10 - 15 ushtarė tė cilėt me shufra hekuri godisnin nė kokė, gjoks apo nė shpinė ēdo njėrin prej nesh... dhe nga kėto goditje mbetėn tė shtrirė pėr vdekje rreth 100 - 150 veta. " Pas futjes sė shqiptarėve brenda nė ndėrtesė (rreth 1000 veta) dhe brenda oborrit tė rrethuar me mure (2.200 - 2.500 veta) dhe njė pjese tjetėr tė mbetur nė rrugė para oborrit, rreth orės 14.00, ata do tė sulmohen nga tė katėr anėt. Shtihej me te gjitha llojet e armėve tė zjarrit si: me pushkė automatike, mitralozė, mortaja dhe bomba dore, revole etj, kėshtu qė brenda njė ore, gjithė masa e grumbulluar nė ato hapsira nuk mbeti nė kėmbė. Me kėtė rast oborri dhe sheshi u shndėrrua nė lumė gjaku qė i ngjante njė kataklizme tė vėrtetė, ndėrsa ndėrtesa u shndėrrua nė gėrmadhė, me qindra kufoma shqiptarėsh brenda saj. Kėsaj masakre makabre arritėn t'i shpėtojnė kryesisht ata qė u gjendėn nė ndėrtesė dhe ndonjėri, qė kishte rėnė nė tokė para se tė filloj sulmi. 23

Xhelatėt e pashpirt, pėr tė identifikuar tė plagosurit qė kishin shpėtuar nga trupat e pajetė tė shokėve tė tyre, nė emėr tė “shtabit” lėshuan njė proklamatė nė tė cilėn thuhej: “a) Informohen tė gjithė ata qė kanė mbetur gjallė ose tė plagosur se komandanti suprem i UNĒ, shoku Tito ka urdhėruar ndėrprerjen e zjarrit dhe tė gjithė i ka falur - pavarėsisht prej gabimeve qė i kanė bėrė !
b) tė gjithė tė plagosurve do t“u jepet ndihma mjekėsore dhe sipas nevojės do tė dėrgohen nė shėrim, prandaj tė gjithė ata tė ngriten nė kėmbė dhe tė skajohen. c) kėrkojmė tė brohoritni parullat: ”Rroftė shoku Tito”, ”Rroftė bashkim-vėllazėrimi”, ”Rroftė ushtria nacional-ēlirimtare”... !24

Duke menduar se thirrjet e proklamatės ishin tė vėrteta, shumica e tė plagosurve do tė ngriten nga vendi pėr tė kėrkuar ndihmė mjekėsore. Por.., ēka ndodhi...?! Ushtarėt mizorė nė vend tė ndihmės mjekėsore, u vėrsulėn si bisha mbi ta dhe i masakruan pamėshirshėm. Ky asgjėsim barbarė zgjati deri nė orėt e mbrėmjes, tė datės 1 prill, kur nė vendin e krimit do tė vijnė njė grup oficerėsh tė prezentuar si dalmatinė.

Kėtė ngjarje dhe ajo ēka pason nė vijim A.Hajdini e kujton kėshtu: “Pas kontaktit qė vuri (Isuf Halili nga Radisheva qė kishte dal i pari pėr tė kontaktuar me njėrzit qė u prezentuan si dalmatin e qė apelonin pėr tė dalė nga ndėrtesa), si dhe pas premtimeve qė morėm se nuk do tė ketė vrasje, edhe ne tė tjerėt vendosėm ta lėshojmė ndėrtesėn. Para se tė fillojė dalja, nė ndėrkohė serbėt dhe malazezėt vunė roje nė ēdo kat tė ndėrtesės dhe askush s'mund ta lėshonte atė pa u kontrolluar detajisht. Prej nesh kanė konfiskuar ēdo gjė tė vlefshme, si unaza ari, orė dore ose xhepi, tė holla etj. Kur dolėm jashtė, vėrejtėm se oficerėt qė na kishin pėrcjellur dhe ata tė paraqitur si dalmatin, edhe mė tutje diskutonin me tone tė larta dhe plotė nervozizėm. Mėsuam se tė parėt pėrpiqeshin ta arsytojnė masakrėn andaj prej ushtarėve dhe oficirėve tė ardhur kėrkonin qė tė largoheshin prej vendit tė ngjarjes. Nuk vonoi edhe ata u tėrhoqėn, sigurisht nė aradhat e veta e neve na lanė prap nė mėshirėn e gjakatarėve. Derisa dilnim nga ndėrtesa, pas nesh mbeteshin njė numėr i madh i tė plagosurve, duke qarė e kėrkuar ndihmė.“ 25

Nė vijim dėshmitari Hajdini pėrkujton: “Me tė dalur nė oborr, vėrejtėm njė rrethim tė madh nga ushtarėt serbė e malazezė, por edhe njė skenė tė llahtarshme para nesh, ku shtriheshin me mijra tė vrarė e tė plagosur. Pamje trishtuese ofronin sidomos gjėsendet e mprehta si bajonetat, sėpatat, tėrfurqit shkopinjtė, qė kishin mbetur tė ngulitura nė gjoks, stomak apo gjymtyrė tė tjera tė trupit. Nė atė grumbull njerėzish tė kryqzuar si kubiku i druve njė mbi njė, nuk mund tė dallohej se kush ėshtė kush, ku e ka kokėn e ku kėmbėt apo trupin. Kishte shumė tė plagosur qė vuanin duke vajtuar, kėrkonin ndihmė, klithnin e ēka jo tjetėr. Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruhet gjithė ajo skenė e tmerrshme, kur tė plagosurit qė u shkonte gjaku rrėke, kėrkonin ndihmė e nuk ishin nė gjendje t'u ndihmojmė. Ishte shumė vėshtirė pėr ne qė mbetėm gjallė detyrimi tė qėndrojmė nė kėmbė mbi kufoma. Edhe ne qanim sė bashku me tė plagosurit tė cilėt shpesh klithnin:

„ ndihmom vėlla, e mos shkel mbi varrėn time“,

„vėlla, ma jep njė pikė ujė“,

„ma hiq sopatėn, tėrfurkun, thikėn nga gjoksi“,

„mė nxirrė prej kufomave“ etj, etj „.

Nuk ishin tė rralla edhe lutjet: „vėllazėr, mos na leni nė duar tė kėtyre xhelatėve“, „na mytni ju“…!!

Tė shtėrnguar nga tė gjitha kėto kėrkesa, edhepse ishim tė rrethuar nga qindra ushtarė tė armatosur, ne megjithatė u pėrpoqėm qė sado - pak t'u japim ndihmė duke i nxjerrur tė plagosurit nga kufomat. Por, atė moment kur na kanė diktuar se po u ndihmojmė, ushtarakėt dhanė urdhėr tė ri kėrcnues se ēdo kush qė tenton t'ju ndihmojė ose qė shmanget nga turma qė qėndronim nė kėmbė, do ta zė plumbi. Poashtu dėnohet me vdekje ēdo i plagosur qė tenton t'u bashkangjitet atyre qė kanė mbetur gjallė nė ndėrtesė.“

Nė kėtė rrėfim rrėnqethės plaku Hajdini thotė se i ka njohur disa tė plagosur dhe tė vrarė nė kėtė masakėr barbare: „…tė plagosurit duke kėrkuar ndihmė njoha Asllan Mustafėn nga Tėrnavci, Bislim Pajazitin nga Krasimovci, Bejtė Bislimin nga Kryshefci e disa tė tjerė, emrat e tė cilėve tani nuk mė kujtohen. Ndėr kufomat nė oborr njoha Sinan Avdiun nga Tėrnavci, Hysen Zeqėn nga Kuēica, njė djal tė ri nga Rakinica, tre tė tjerė nga Kopiliqi, dy shokė nga Prekazi e tė tjerė.“…26


Mobilizimi i kryesve tė krimit pėr zhdukjen e krimit!

Pėr tė humbur gjurmėt e kėsaj vepre mizore, u mobilizuan tė gjitha njėsitė ushtarake serbo - malazeze, qytetarė e punėtorė tė kėtij nacinaliteti dhe me kamionė, vagoneta, qerre etj, gjatė tėrė natės sė ½ prillit i bartėn kufomat dhe tė plagosurit (bashkė!) dhe i transportuan nė drejtim tė Tivarit tė vjetėr, tek njė vend (humnerė) nė mes shkėmbinjėve tė bregdetit. Kufomat e shqiptarėve fillimish u dogjėn e pastaj u hudhėn nė humnerė, ndėrsa pjesa tjetėr do tė varrosen ...!

Sipas burimeve arkivore rezulton se nė Tivar, mė 1 prill 1945 u vranė e u masakruan mizorisht rreth 1700 shqiptarė, 27 ndonėse nga kujtimet e dėshmitarėve qė pėrjetuan kėtė masakėr, rezulton qė ky numėr tė jetė mė i madh...28 Mė 20.IX.1996 TV norvegjeze ka kumtuar njė lajm pėr zbulimin e njė varreze masive afėr Tivarit me 2 mijė viktima tė shqiptarėve tė vrarė mė 1 prill 1945.

Kjo ngjarje tragjike pėr popullin shqiptar, edhe pse ndodhi larg opinionit tė atėhershėm, ishte e qartė se u pėrgatit nga kreu i udhėheqjes jugosllave edhe pse mė vonė Aleksandėr Rankoviēi me kompani, kėtė ngjarje do tė pėrpiqet ta cilėsoj si incident tė rėndė tė shkaktuar me fajin e vet shqiptarėve !! 29
vijon...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2008, 14:56   6
allianz
 
Citim:
Edhe pas masakrės sė Tivarit, vazhdoi dhunshėm mobilizimi i shqiptarėve

Edhe pas kėsaj masakre qė ndodhi me grupin e dytė, dėrgimi i shqiptarėve pėr nė Frontin e ashtuquajtur tė Adriatikut vazhdoi edhe mė tutje.

3. Grupi (Eshaloni) i tretė, me 2700 veta, nga Prizreni u nis mė 27 mars 1945 dhe u shoqėrua nga Brigada famkeqe XXVII. Shumė shqiptarė tė mobilizuar nė kėtė grup, gjatė rrugėtimit tė gjatė e tė mundimshėm, pėr mungesa tė ushqimit e tė higjienės u sėmunė rėndė nga tifoja dhe pėr pasojė dhjetra prej tyre vdiēėn rrugės. Mė 1 prill (ditėn kur nė Tivar - u masakruan pamėshirė shqiptarėt e grupit tė dytė) kėtij eshaloni gjatė kalimit tė lumit Buna, iu pėrgatit njė incident me ē'rast u vranė disa prej tyre. Ndėrkaq nė mbrėmjen e 2 prillit ky grup arriti nė Tivar dhe iu dorėzua Divizionit tė IX-tė dalmatin. Nga Tivari me anije u transportuan nė Dubrovnik, ku u vendosėn nė disa objekte me destinime tė ndryshme, mirėpo njė grup prej 800 vetash qė ishin vendosur nė njė depo baroti, nė njė mėngjes u gjetėn tė ngulfatur nga njė lloj helmi dhe vdiēėn tė gjithės sa ishin aty 30.

Duke u bazuar nė shifrat e sipėrthėna delė se gjatė muajit mars 1945, pėr nė front tė Adriatikut janė mobilizuar 11.100 shqiptarė, ndėrkohė qė organet zyrtare evidentojnė njė numėr mė tė vogėl (7.420 veta). Gjatė muajit mars 1945 (pėr kėtė front) u mobilizuan dhunshėm edhe dy grupe shqiptarėsh, nga trevat etnike tė Maqedonisė perėndimore.


Mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve pėr nė frontin e “Adriatikut” - nė prill 1945

Mobilizimi i shqiptarėve tė Kosovės dhe dėrgimi i tyre pėr nė Frontin e ashtuquajtur tė "Adriatikut", ka vazhduar edhe gjatė muajit prill 1945.

Qė nė fillim tė kėtij muaji, Shtabi Operativ i Kosovės i pėrbėrė kryesisht nga serbo-malazezėt, lėshoi urdhėresėn (Zonave ushtarake –Sh.B)) pėr ndjekjen dhe kapjen e tė gjithė dezertorėve shqiptarė (nga Brigadat Kosovare – Sh.B) por edhe tė tjerėve qė ishin tė aftė pėr luftė dhe prėgatitjen e tyre pėr t'u rreshtuar (moblizuar) nė repartet e Armatės sė IV-tė jugosllave. Ky aksion i ndėrmarrė nė emėr tė "spastrimit tė terenit nga forcat reaksionare" pasoi me vrasje e likuidime tė shqiptarėve kudo qė ishin, ndėrkohė qė radhėt e grupeve nacionaliste nė shumė anė tė Kosovės u rikonsoliduan pėr ta mbrojtur popullatėn nga ekspeditat e pėrgjakshme tė divizioneve serbo-malazeze. Ato ditė prilli, Prizreni (me rrethinė) si njė nga qytetet me peshė mbarėkombėtare nė histori, meqė ishte epiqendėr e mobilizimit, kalonte momente tepėr dramatike qė tė kujtonin barbarinė serbe tė viteve 1912-13, tė kryera nė fshatrat eVėrrinit, Opojės dhe tė Lumės.

Sipas dokumenteve arkivore, nė Zonėn Ushtarake tė Prizrenit (ku pėrfshiheshin Suhareka, Rahoveci dhe Dragashi – Sh.B) operonin Brigadat II dhe IV kosovare dhe Brigadat serbe tė Divizionit 46-tė. Nė rrethinat e Prizrenit, nė Vėrri, Has e nė Kabash, operonin batalionet e Brigadės sė IV-tė kosovare dhe repartet e Brigadės XXV serbe, tė cilat shtriheshin edhe nė Rrafshin e Opojės (komuna e Dragashit). Kėto Brigada famėkeqe, duke i zbatuar urdhėrat e “Shtabit Operativ tė Kosmetit” - pėr mobilizimin e shqiptarėve, pasi vunė nė njė shetrrethim tė plotė Prizrenin dhe fshatrat e Vėrrinit, tė Hasit, Pėrdrinit, Kabashit dhe tė Opojės, terrorizonin egėrsisht popullatėn e pafajshme dhe arrestonin tė gjithė meshkujt prej moshės 18-60 vjeē.

Nė kėtė fushatė tė egėr, vetėm mė 17 prill nė Prizren u dogjėn shumė shtėpi dhe u arrestuan mbi 400 veta, tė cilėt iu dorėzuan organeve tė OZN-sė. Listat e tė arrestuarve pėrpunoheshin nėn mbikqyrjen e Komitetit tė PKJ tė Prizrenit. Deri mė 19 prill nga fshatrat e Prizrenit u arrestuan mbi 1300 veta 31, dhe sipas tė dhėnave tė mbledhura nė teren prej tyre 195 mashkuj ishin nga fshatrat e Vėrrinit. Arrestimet mė tė mėdha tė pėrcjella me dhunė, rrahje e vrasje, u bėnė nė Zhur, Billushė, Kobajė, Lybeēevė, Jeshkovė, Leskovec, Vlashnje dhe nė Vėrmic 32.

Nė kėtė periudhė tė mobilizimit u arresutan edhe shumė kuadra shqiptar, qė pėrbėnin organet e pushtetit lokal dhe nė vend tė tyre emroheshin njerėzit e dėgjueshėm. Shumė shqiptar duke iu shmangur mobilizimit iu bashkuan radhėve tė grupeve tė rezistencės (Ēetave nacionaliste). Ta zėmė nė trevėn e Vėrrinit pjesa mė e madhe e mashkujve (qė iu shmangėn kthetrave serbe) iu bashkuan Ēetės nacionaliste tė udhėhequr nga Destan Berisha nga fshati Billushė ( tani Kushtrim).

Nė kėto rrethana tė jashtėzakonshme, nė muajin prill 1945, nė kazermėn ushtarake tė Prizrenit u grumbulluan (nėn tytat e pushkėve) mijėra shqiptarė, tė cilėt tė ndarė gjithashtu nė tri grupe (eshalone) u nisėn drejtė brigjeve tė Adriatikut.

“ 1. Grupi (eshaloni) i parė - me 1.506 veta, nga Prizreni pėr nė Tivar u nis mė 19 prill, i shoqėruar nga repartet e batalionit tė I-rė tė Brigadės XXVI dhe Kompanisė sė zbulimit tė Divizionit tė 46-tė serbė. Gjatė rrugės, nė Shkodėr dy veta vdiqėn nga tifoja, me ē“rast sė bashku me shqiptarėt e pėsoi edhe njė roje serbe nga repartet pėrcjellėse.

2. Grupi (eshaloni) i dytė - me 2.601 veta, u nis mė 20 prill nėn mbikqyrjen e Brigadės XXV dhe tė kompanisė sė zbulimit tė Divizionit 46 serbė. Rrugėtimi i gjatė dhe i mundimshėm bėri qė disa shqiptar tė dezertojnė. Ndėrsa gjatė kalimit tė lumit Buna u mbytėn 17 shqiptarė dhe 1 ushtar serb nga repartet pėrcjellėse.

3. Ndėrkaq, mė 24 prill u nis grupi (eshaloni) i tretė - me 1.216 veta, i pėrcjellur nga Brigada XXVI “ 33.

-Nga kėto shifra rezulton se gjatė prillit, janė mobilizuar 5.323 shqiptarė, ndėrsa pushteti serb, evidenton vetėm 4.300 veta.

Tė gjitha kėto grupe - eshalone (tė marsit – prillit 1945) u dorėzuan nė repartet e Armatės sė IV-tė jugosllave dhe me anije u deportuan nė shumė vija tė frontit nė Slloveni e Kroaci, prej nga qindra – mijėra shqiptarė nuk u kthyen kurrė nė shtėpitė e tyre

Sa shqiptarė u mobilizuan dhunshėm nė janar-prill 1945...?!

Gjatė muajve mars-prill 1945, pėrmes rrugės Prizren – Kukės – Shkodėr - Tivar (pėr nė Frontin e Adriatikut) janė deportuar (mobilizuar) 16.423 shqiptarė nga Kosova, kurse rreth 4.600 tė tjerė u dėrguan nga viset etnike shqiptare tė Maqedonisė. Ndėrkaq, nė janar 1945 pėr nė Frontin verior (tė Sremit) janė mobilizuar rreth 18.500 shqiptarė nė pėrbėrje tė Brigadave kosovare dhe 5000 tė tjerė nga Maqedonia. Nga kėto shifra rezulton se gjatė muajve janar - prill 1945, janė mobilizuar dhunshėm rreth 44.523 shqiptarė nga Kosova dhe viset tjera etnike, pėr nė frontet e ashtuquajtura tė “Sremit” e tė”Adriatikut”.



________________
Referencat

1Dr.I.Hoti - Formimi i njėsiteve tė armatosura tė LNĒ-sė dhe veprimtaria e tyre, (fejtoni) Zėri 15.X.2003,fq.25.

2 Historia e popullit shqiptar II, Prishtinė 1967, fq.808. / Dr.I.Hoti-artikulli i cituar, fq.25.

3 Dr.D.Bislimi - Formacionet politik-ushtarake nė Kosovė 1941-1945, Prishtinė 1997, fq.209 /.Prof.ddr.Izber Hoti-Kosova dhe viset tjera etnike shqiptare nga kapitullimi i Italisė fashiste deri nė fund tė nėntorit 1944 (Fejtoni) Zėri 16.X.2003, fq.18 /Dr.Daut Bislimi:vepra e cituar, fq.196.

4 Dr.I.Hoti-Tė dhėna tė panjohura pėr Luftėn e Dytė botėrore nė Kosovė (1941-1945), Prishtinė 1999, fq178. (k.nr.21/69,dok.nr.1281)

5 Dr.I.Hoti-artikulli i cituar, fq15.

6 Dr.H.Bajrami-Kosova (20 shekuj te identitetit te saj) Prishtine 2001, fq.86.

* Vetėm nė Bllacė tė Shkupit u masakruan mbi 130 burra gra fėmijė e pleq!,

7 Dr.M.Pirraku:Kumtesė - Revolta e“Brigadės sė shaban Palluzhės“- kthesė historike nė luftėn e popullit shqiptar pėr liri, ALK-„Kosovapress“10 mars 2001, fq.5.

8 Dr.M.Pirraku-Kryengritja e Drenicės 21.01-21.02.1945 (Kumtesė 21 shkurt 2001,Prishtinė)

* OZN-a - Odelenje za Zastitu Naroda (Dega e Mbrojtjes sė Popullit) - u formua me 14 maj 1944. Ajo veproi nė kufirin e seksionit tė Mbrojtjes Popullore tė KANĒJ, e cila kishte tė drejtat dhe detyrat e Qeverisė. OZN-a ishte e organizuar nė parime ushtarake. Ky formacion shfarosės pėr shqiptarėt, nė Kosovė u formua mė 1 shtator 1944 nga Aleksandėr Rankoviēi, i cili pėr kėtė qėllim kishte ftuar nė Vis Miladin Popoviēin, Dushan Mugoshėn dhe Spasoje Gjakoviēin. Nė radhėt e OZN-ės ishin edhe tre anėtarė tė Komitetit Krahinor tė Kosovės: Ali Shukriu, Ēedo Mijoviē dhe Sahit Bakalli. Pas formimit tė tė ashtuquajturės Qeveri e Jugosllavisė Demokratike nė mars 1945-OZN-a hyri nė pėrbėrjen e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, kurse mė 1946 u shndėrrua nė UDB (Uprava Drzhavne Bezbednosti-Drejtoria e Sigurimit tė Shtetit) qė tani quhet DB (Drzhavna Bezbednost-Sigurimi i Shtetit). OZN-a qe dhe mbeti njė mekanizėm monstruoz pėr luftimin e veprimtarive liridashėse tė tė gjithė popujve tė ish-Jugosllavisė pa pėrjashtim, por nė mėnyrė tė veēantė kundėr atyre shqiptarė.

9 Sh.Braha-Rifat L.Berisha, figurė e shquar kombėtare, Tiranė 1998, fq.165.

10 A.Bytyqi-Terrori shtetėror dhe gjenocidi serbo-malazias nė Kosovė 1878-1991, Prishtinė 2001, fq.83/85; /Dr.M.Pirraku-Kumtesė e cituar, fq.6.

11 Po aty, fq.102/102 dhe Dr.H.Bajrami-Vepra e cituar fq.86

12 Dr.M.Pirraku-Kumtesa e cituar, fq.7.

13 Po aty

14 Dr.M.Pirraku-Ripushtimi jugosllav i Kosovės 1945, Prishtinė 1992 fq.106. Dr.M.Pirraku-Kumtese /Revolta e”Brigades se Sh.Polluzhės…”, Kosovapress 10.03.2001.

15 Sh.Braha - Gjenocidi serbomadh... fq.458

16 A.Hajdini - Tragjedia e Tivarit, 1990 fq.3

18 M.Shatri-Kosova nė LDB, fq.224

19 Revista Koha-Nr.144,12 mars 1997, f.39

20 Po aty

21 Po aty

22 A.Hajdini - Tragjedia e Tivarit, fq.13

23 Po aty, fq.15-17

24 Revista Koha, nr.146,26 mars 1997, fq.41

25 A.Hajdini- vepra e cituar

26 Po aty

27 Nė raportin e prof.Ymer Berishės dėrguar Misionarit anglez Hadson mė 22.X.1946 nė Tiranė, thuhet se nė Tivarė janė vrarė 1670 veta.

28 Azem Hajdini, qė kishte pėrjetuar Masakrėn e Tivarit, deklaron se me 26 mars 1945 nga Prizreni pėr nė frontin e Trieshtės (nė eshalonin e dytė) janė nisur 4.700 shqiptarė dhe masakrės sė kryer nė Tivarė mė 1 prill 1945, i kanė shpėtuar 810 veta. Nga kjo dėshmi del se gjatė marshutės nga Prizreni - deri nė Tivarė janė vrarė e zhdukur pa gjurmė 3.890 shqiptarė...!

29 L.Nasi - Ripushtimi i Kosovės..., fq.177

30 AIHU, k.1341, dt. 8.VI.1945

31 Dr.M.Pirraku - Ripushtimi i Kosovės..., fq.144

32 Mė 16 prill 1945 njėsit e Brigadės sė 25-tė serbe, nė bashkveprim me komandėn e vendit nė Prizren bėnė konfiskimin e pasurisė sė tė katėr tė mobilizuarve zhurjanė. Me kėtė rast u morėn: "1 ka, 16 dele, 14 qengja, 3 dhi, 1 cap, 100 kg. misėr dhe 20 kg grur". (Po aty fq.136 - nga AVII Nr.9-1/4-9-6/4, K-1341, 10.IV.1945)

33 Dr.M.Pirraku - Ripushtimi jugosllav i Kosovės, fq.145




http://pashtriku.beepworld.de/files/...5_1.4. 08.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2010, 23:48   7
lorik_k75
 

pershendetje


kisha pas qef me ju tregu se babgjyshi im ka qen ne masakren e tivarit dhe sot osht i gjall dhe gezon 90 vite kisha shpreha deshiren me ju tregu se ka hala ushtar te gjall qe kan pshtue prej masakres se tivarit e babgjyshi i madhi i shejti per mua quhet ABDYL ( KADRI) KRASNIQI nga fshati TUGJEC NGA KOMOMUNA E KAMENICES NE KOSOV
ME RESPEKT NIPI I USHTARIT TE MBIJETUAR LIRIKI

nese doni informata ne detaje mundeni kush osht i interesuar me marr nga ky sa osht i gjall
email kontakt*

dhe gjendemi ne prishtin kisha pas qef ket pjes te historis me shfletu nga nje hisorian me marr ket pjes te hisoris

Ndryshuar sė fundmi nga mesdimr : 4.3.2010 nė 08:19. Arsyeja: *mod

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.3.2010, 08:34   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Lorik do flasim me postė pėr hollėsitė. Flm.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2010, 20:52   9
Citim:
Letėrkėmbimi i Alisė, si i dorėzoi kosovarėt tek UDB-ja

Ish-Presidenti i fundit komunist, Ramiz Alia ka hedhur poshtė akuzat pėr implikimin e tij nė masakrėn e Tivarit, tė ndodhur nė mars tė vitit 1945, kur UDB-ja jugosllave, sipas udhėzimeve tė qeverisė sė saj nė Beograd, ekzekutoi mbi 5 mijė kosovarė tė pafajshėm.

Koha kur ka ndodhur masakra i pėrket fundit tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur ushtria partizane shqiptare kishte shkuar nė ndihmė tė popujve tė ish-Jugosllavisė pėr t'u ēliruar nga ushtria gjermane.

"Tivari ėshtė nė Mal tė Zi dhe kur ka ndodhur ngjarja ne kemi qenė nė Bosnjė. Ėshtė njė ngjarje e rėndė pėr kosovarėt dhe le tė pėrgjigjen vetė ata ose mė mirė serbėt qė e organizuan", kjo ka qenė alibia e ish-diktatorit Ramiz Alia rreth dijenisė sė tij pėr Masakrėn e Tivarit, ku u ndėrmor gjenocidi mė famėkeq kundėr shqiptarėve tė Kosovės.

Ramiz Alia ėshtė treguar i kujdesshėm nė eliminimin e dokumenteve komprometuese pėrgjatė 50 viteve diktaturė nga ai dhe regjimi komunist i kohės. Terri i informacioneve pėr periudhėn mars-prill nė arkivat qendrore tė shtetit nuk ndihmon shumė nė zbardhjen e kėsaj ngjarjeje.

Por gjatė njė interviste dhėnė pėr gazetarėt me Blerim Shalėn dhe Llukman Hallili, mė pas tė botuar nė librin e tij "Unė, Ramiz Alia Dėshmoj pėr Historinė" botuar nė vitin 1993, Ramiz Alia konfirmon faktin se nė datėn 13 mars 1945 ka qenė nė Prishtinė.

***

Nė Arkivin e Shtetit shqiptar njė tjetėr dokument qė implikon Ramiz Alinė nė gjenocidin kundėr shqiptarėve tė Kosovės. Ekziston njė letėrkėmbim ku nė datėn 7, prill njė javė pas Masakrės sė Tivarit, ai i bėn tė ditur Shtabit Operativ pėr Kosovė e Metohi listėn emėrore tė dorėzuar dhe tė vullnetarėve kosovarė tė ardhur nė radhėt e kėtij divizioni, ku fatin e tyre e priste ekzekutimi fizik si ai i njė jave mė parė nė Tivar.

Nga koka e letrės cilėsohet qartė se Ramiz Alia nuk ndodhej nė Bosnjė me misionin e tij tė caktuar ashtu sikundėr ėshtė alibia e tij pas 65 vitesh nga Masakra e Tivarit. Si pėr ēudi nga ato qė pretendon Alia nė dy data, 3 javė para masakrės dhe 1 javė pas saj, ai ndodhet nė Kosovė e jo nė Bosnjė.


Misioni i divizioneve shqiptare pėr tė mobilizuar kosovarėt

Por, a ka patur lidhje mes komunistėve serbė dhe atyre shqiptarė pėr Masakrėn e Tivarit? Kėsaj pyetjeje ėshtė munduar t'i pėrgjigjet edhe shkrimtari dhe publicisti Apostol Duka nė librin "Dėshmi dhe udhėkryqe tė historisė", ku ėshtė edhe Masakra e Tivarit.

Nė librin e tij jepen dėshmitė e Shefqet Peēit pėr ato ditė tė marsit 1945, ku sipas rrėfimit tė tij, duket qartė se kosovarėt i kishin mobilizuar me zor, me gėnjeshtra dhe po i keqtrajtonin.
"Gjatė rrugės sė kthimit nė Shqipėri u ndodha nė Prizren. Ishte fundi i marsit tė vitit 1945. Mė thonė se, me porosi 'nga lart', duhej tė shkoja e t'iu flisja disa rekrutėve kosovarė, tė mobilizuar nė ushtrinė jugosllave. T'iu flisja pėr bashkim-vėllazėrimin, t'iu thoja se mė nė fund edhe ēėshtja e Kosovės do tė zgjidhej nė mėnyrė 'internacionaliste' e kėshtu me radhė. Mua, pėrherė se si mė janė dukur kėto porositė 'nga lart', kur nuk tė thonė se kush i ka dhėnė, kur unė i merrja urdhrat vetėm nga komanda dhe udhėheqja ime. Nuk shkoj, thashė, ata s'e kuptojnė labēen time, le tė flasė mė mirė Esat Ndreu, qė ėshtė nga Dibra. Dhe vajti e foli Esati. Se kisha hiē hallin tek labēja, qė kosovarėt e kuptonin qė ē'ke me tė, po kisha dėgjuar se kosovarėt e kishin mobilizuar me zor, me gėnjeshtra dhe po i keqtrajtonin, ndaj nuk doja tė bėja lojėn e tė tjerėve. Dhe dolli ashtu siē e menoja, ata u pushkatuan tė gjithė nė Tivar pas disa ditėsh."
Ky ėshtė rrėfimi i Shefqet Peēit, i cili edhe pse ishte bashkėpunėtor nė kėtė mision nuk ka nguruar tė hedhė dritė mbi disa tė vėrteta tė gatimit tė Masakrės sė Tivarit.


Divizionet V dhe VI rekrutonin shqiptarė dhe ia dėrgonin UNĒJ

Nė vjeshtėn e vitit 1944, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė i drejtuar nga Josip Broz Tito, nė emėr tė internacionalizmit, do tė bėjė marrėveshje me ushtrinė e kuqe ruse, mė pastaj me forcat bullgare dhe mė 2 shtator 1944 edhe me SHP tė UNĒ tė Shqipėrisė, pėr tė zhvilluar operacione tė pėrbashkėta ushtarake kundėr forcave gjermane nė Jugosllavi.

Por nga faktet e nxjerra deri tani, qėllimi real nuk ka qenė ndjekja e forcave gjermane. Kjo vėrtetohet fare lehtė nėpėrmjet letrės qė Miladin Popoviēi i dėrgonte komandės sė pėrgjithshme jugosllave.
"Edhe pse Kosovė-Metohia janė pa pushtues, ne nuk sundojmė nė gjithė terrenin. Pengesa janė bandat e armatosura qė pėrhapin shovinizėm. Tash kemi detyrė tė patjetėrsueshme spastrimin e Kosovės dhe tė Metohisė nga kėto banda. Bandat duhen likuiduar energjikisht dhe pa mėshirė".
Pėr t'ia arritur qėllimit tė sundimit nė Kosovė, Ushtrisė Nacional Ēlirimtare Jugosllave do t'i duhej ndihma e Divizionit V dhe VI tė UNĒSH, mision qė sipas dokumenteve tė zbuluara nga ne, nė Arkivin Qendror tė Shtetit, Ramiz Alia dhe drejtues tė tjerė tė Divizioneve V dhe VI e kanė kryer mė sė miri pėrgjatė qėndrimit tė tyre nė Kosovė, si para edhe pas Masakrės sė Tivarit.

Nė tre letėrkėmbimet e gjetura nė Arkivat e Shtetit, duket qartė ky veprim. Njė nga kėto letra ėshtė dėrguar nga ish-Presidenti i fundit i regjimit komunist, Ramiz Alia, nė tė cilėn dėrgohen emrat e tė rekrutuarve kosovarė (banditėve, sipas Miladin Popoviē, tė cituar mė lart).

Nė letrėn e datės 21 maj 1945 pas Masakrės sė Tivarit, Sekretari Politik i Divizionit V, Gafur Cuci e informon pėr ecurinė e misionit Komandėn e Pėrgjithshme se ata po i dorėzojnė kosovarėt e dezertuar nga radhėt e ushtrisė jugosllave drejt shtabit operativ tė Kosmetit. Ai kėrkon njė mendim pėr kėtė lėvizje.

Dezertimi i tė mobilizuarve kosovarė nga radhėt e ushtrisė jugosllave tregon edhe shqetėsimin e tyre pėr njė fund tė hidhur si ai i shqiptarėve tė ekzekutuar nė Masakrėn e Tivarit natėn e 31 marsit.


Pyetje e gazetarit: Ku keni qenė atė ditė kur u vra Miladin Popoviēi?

Ramiz Alia: Po, po… Unė bashkė me Gjin Markun komandantin e divizionit tė gjashtė atė ditė udhėtuam nga Mitrovica pėr nė Prishtinė. Kishim takim me shtabin e Kosmetit, si thuhej atėherė. Ky shtab ishte pas administrimit ushtarak. Mė duket se Fadil Hoxha ishte zėvendėskomandant. Ishim nė njė kafene kur morėm vesh se atė mėngjes kishin vrarė Miladinin. Nuk dua tė hyj nė detaje tė ēėshtjes, por pėr mendimin tim nga mėnyra se si na e shpjeguan Dushan Mugasha dhe Fadili ngjarjen, vrasjen e Miladinit…

Pyetje e gazetarit: Ju shkuat nė vend tė ngjarjes, apo…?

Ramiz Alia: Po, po ne shkuam nė vendin ku kishte ndodhur ngjarja. Ne pamė dhomėn e punės sė Miladinit ku rrinte, plumbat tė cilėt i kishin rėnė, madje njėri kishte thyer dorezėn e telefonit. Plumbat ishin koncentruar nė njė trekėndėsh shumė tė vogėl, gjė qė tregonte se vrasėsi kishte qėlluar me njė qetėsi shumė tė madhe nė njė kohė kur nė tė njėjtėn ndėrtesė nė katin e poshtėm gjendeshin dymbėdhjetė partizanė si roje.

Marrė nga: "Unė, Ramiz Alia dėshmoj pėr historinė"


***
Mitrovicė 7.4.1945

Shtabit Operativ pėr Kosovė e Metohi

Bashkangjitur po iu dėrgojmė listėn emėrore tė dorėzuarve dhe tė vullnetarėve kosovarė tė ardhur nė radhėt e kėtij divizioni.

Komisari Politik (Ramiz Alia), Komandanti (Rahman Parllaku)

Nė kėtė letėr Ramiz Alia duket qartė se ndodhet akoma nė Kosovė dhe jo nė misionin e tij pėr tė ndjekur forcat nazi-fashiste nė Bosnjė, ashtu sikur ai ka ngritur nė alibinė e tij pėr t'u shpėtuar akuzave se ėshtė bashkautor nė Masakrėn e Tivarit. Kėto fakte rrėzojnė alibinė e Ramiz Alisė pėr mospraninė e tij nė Kosovė gjatė gatimit tė gjenocidit mė tė madh tė shqiptarėve deri nė atė kohė, e cila u krye nga forcat e Ushtrisė Nacional Ēlirimtare tė Jugosllavisė me mbėshtetjen e forcave partizane shqiptare, gjenocid i cili nuk pėrfundoi vetėm me ekzekutimin e pamėshirshėm tė shqiptarėve nė mesnatėn e 31 marsit 1945 nė Tivar.
***
Ushtria NĒLSH-Shtabi i BRIG III Divizioni i V

Shtabit tė Divizionit tė V Mitrovicė 10.4.1945

Bashkangjitur po iu paraqesim edhe njė listė tjetėr tė vullnetarėve dhe tė dorėzuemve pranė Shtabit tė Batalionit tė I-rė e tė II-tė tė kėsaj brigade pėr t'ia u shtu listave qė kemi dėrguar mė parė.

Komandanti (Saliko Sulo)

Divizioni i V datė 21.5.1945

Komandės sė Pėrgjithshme

Partizanėt e Kosmetit qė janė nė brigadėn e ushtrisė jugosllave kanė dezertuar nga ata deri mė sot janė kapur e dorėzuar nėpėr repartet tona nė kėto ditė po ia dorėzojmė shtabit operativ tė Kosmetit. Ky ėshtė mejtimi ynė, ju ēmejtoni? Na lajmėroni me lidhjen e parė.

(Gafur Cuci)

http://www.rilindjademokratike.com/R...or/dossier.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2010, 20:56   10
Citim:
Si u dorėzuan nga Enver Hoxha tek brigadat serbe mijėra shqiptarė tė Kosovės

Shtabi Operativ i "Kosmetit" i urdhėruar nga Shėrbimi Sekret i Ushtrisė Nacional Ēlirimtare tė Jugosllavisė, me qėllim tė shpėrbėrjes sė bėrthamės sė qėndresės shqiptare nė Kosovė, gjatė muajve mars-prill, por edhe mė tej tė vitit 1945, mobilizon me dhunė shqiptarėt pėr t'i dėrguar nė frontin e dytė tė ashtuquajtur tė "Adriatikut" nė veriperėndim tė Jugosllavisė.

Skenaristėt e Masakrės sė Tivarit, pėr dėrgimin e mobilizuesve shqiptarė nė pjesėt veriperėndimore tė Jugosllavisė, kishin zgjedhur rrugėn Prizren - Kukės - Shkodėr - Tivar - Dubrovnik - Rijekė.

Pėr kėtė front mobilizuan shqiptarėt nga Vushtrria, Besiana (ish-Podujeva), Prishtina, Kaēaniku, Ferizaji, Gjilani, Lipjani, Shtimja, Theranda, Burimi, Peja, Gjakova, Rahoveci, Sharri, Prizreni. Intervali i mobilizimit do tė prekte edhe territorin e Shqipėrisė dhe pėr kėtė forcat e UNĒJ duhet tė bashkpunonin me UNĒ shqiptare, tė cilat do tė lejonin kordonin e gjatė tė "kosovarėve fatkeqė" nėn drejtimin e udhėheqėsve jugosllavė, pa u cenuar nė territorin shqiptar.

Deri nė kėtė moment historia tregon se udhėheqėsit shqiptarė me nė krye Enver Hoxhėn, nuk do tė ishin drejtpėrdrejtė bashkautorė nė masakrėn e shfarosjes sė burrave tė rezistencės kosovare. Por marrėveshja e bėrė midis UNĒJ me ushtrinė e kuqe ruse, me forcat bullgare dhe me Shtabin e Pėrgjithshėm tė UNĒ tė Shqipėrisė nė 2 shtator tė vitit 1944 do tė faktojnė tė kundėrtėn.


Ēfarė synonte marrėveshja?

Nė vjeshtėn e vitit 1944, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė i drejtuar nga Josip Broz Tito, nė emėr tė internacionalizmit, do tė bėjė marrėveshje me ushtrinė e kuqe ruse, pastaj me forcat bullgare dhe mė 2 shtator 1944 edhe me SHP tė UNĒ tė Shqipėrisė, pėr tė zhvilluar operacione tė pėrbashkėta ushtarake kundėr forcave gjermane nė Jugosllavi.

Kjo marrėveshje, e cila kishte synimin parėsor luftėn kundėr fashizmit, devijoi nė njė plan tjetėr ku do tė eliminoheshin tė gjithė kosovarėt, tė cilėt do t'i bėnin rezistencė forcave jugosllave.

Luftimet mė tė ashpra nė Kosovė brigadat sllavokomuniste, do t'i zhvillojnė gjoja "kundėr Forcave tė Mbrojtjes Kombėtare tė Shqipėrisė Etnike dhe bandave shqiptare qė po mbretėrojnė nė Kosovė".

Pėr tė argumentuar kėtė qėndrim, letra e Miladin Popoviēit, tė cilėn nė emėr tė KK tė PKJ-sė ua dėrgoi tė gjithė komisarėve politikė nė Kosovė, e shpjegon mė sė miri qėllimin e marrėveshjes sė 2 shtatorit 1944. Nė letėr ndėr tė tjera, M.Popoviē shkruan:
"Edhe pse Kosovė-Metohia janė pa pushtues, ne nuk sundojmė nė gjithė terrenin. Pengesa janė bandat e armatosura qė pėrhapin shovinizėm. Tash kemi detyrė tė patjetėrsueshme spastrimin e Kosovės dhe tė Metohisė nga kėto banda. Bandat duhen likuiduar energjikisht dhe pa mėshirė. Tokat e atyre qė nuk dorėzohen deri nė afatin e caktuar do tė konsiderohen tė shtetit e kėtė (konfiskim - vėrejtja ime Sh.B) do ta bėjnė shtabet (e UNĒJ-sė-vėrejtja ime Sh.B). Nė fshatrat qė ėshtė bėrė rezistencė duhen gjetur organizatorėt dhe duhet dorėzuar gjyqit ushtarak, qė do t'i gjykojė menjėherė e fshatarėt t'i ēarmatosė…".
Sipas marrėveshjes, UNĒJ-UNĒSH, nė fillim tė tetorit 1944 nė Kosovė do tė futen Brigadat III dhe V tė Korparmatės I tė UNĒ tė Shqipėrisė. Marrėveshja UNĒ jugosllave-UNĒ shqiptare: Brigada e III dhe e V nga Shqipėria pėr spastrimin e Kosovės nga ēetat qė bėjnė rezistencė.

Kėtu do tė dilte fare hapur emri i mė tė pėrfolurit pėr pjesėmarrje nė genocidin kundėr shqiptarėve, Ramiz Alisė.

Pėr shumė vite me radhė Ramiz Alia e ka mohuar prezencėn e tij nė mobilizimin dhe ekzekutimin e mijėra shqiptarėve, tė cilėt u bėnė pengesė e ushtrisė jugosllave nė pushtimin e Kosovės. Kjo pėr shkak tė regjimit 50-vjeēar tė diktaturės mė tė egėr nė historinė komuniste botėrore. Duke u mbrojtur nga komoditeti qė jepte regjimi komunist nė fshehjen e shumė krimeve makabre tė bėra nga udhėheqėsit politikė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe eleminimin e dokumenteve, Ramiz Alia nuk ėshtė prononcuar asnjėherė pėr ēka ndodhi netėt e fundit tė marsit 1945.

Komisari politik Ramiz Alia, i dyshuari kryesor nė vrasjen e mijėra shqiptarėve nė librin e tij tė botuar sė fundmi ėshtė munduar tė shtrembėrojė tė vėrtetėn, por gjithsesi nė mes rreshtash ku Alia tregon pėr momentet e caktimit tė tij nė krye tė Divizionit V nga komisari i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Enver Hoxha, shumė njerėz do tė zbulojnė misionin e fshehtė qė do tė kishte Divizioni V dhe VI nė mobilizimin dhe ekzekutimin e kryengritėsve kosovarė.

Ndėr tė tjera, nė librin e tij "Jeta ime", Alia shkruan se urdhri i erdhi nga Enver Hoxha, ku i kėrkoi qė tė kryente mė sė miri kėtė detyrė pasi ky mision kishte njė rėndėsi tė veēantė politike. Ēfarė ka dashur tė nėnkuptonte Enver Hoxha me "rėndėsinė e veēantė politike"? A mos vallė ky mision ishte njė ndėr nderet e diktatorit Hoxha nė shėrbimin ndaj Jugosllavisė?

Kėto pėrgjigje duhet t'i japė Ramiz Alia, i cili refuzon gjithmonė tė hedhė dritė nė prapaskenat e miqėsisė sė udhėheqėsve shqiptarė dhe atyre jugosllavė.

Njė pjesė e bisedės midis Enver Hoxhės dhe Ramiz Alisė e shkruar nga ky i fundit nė librin "Jeta ime"
Enver Hoxha: Ti je caktuar si Komisar Politik i Divizionit V, qė bashkė me divizionin VI do tė vazhdojnė ndjekjen e ushtrisė fashiste nė territorin jugosllav.

Ramiz Alia: Puna si Komisar Politik mė trembte pėr mungesė pėrvoje dhe pėr moshėn e re qė kisha nė atė kohė.

Enver Hoxha: Partia ka besim tek ti se do ta kryesh mė sė miri kėtė detyrė. Mbėshtetu tek shokėt dhe bashkė me to, qė komandat dhe shtabet tė kryejnė me nder misionin e madh qė u ėshtė besuar. Vendimi pėr dėrgimin e dy divizioneve tona pėr tė ndjekur ushtrinė gjermane edhe nė Jugosllavi ka rėndėsi tė veēantė politike. Kėshtu ne ndihmojmė popujt vėllezėr tė Jugosllavisė pėr ēlirimin e tyre nga fashizmi.

Pse u zgjodh Ramiz Alia?

Shumė pikėpyetje janė ngritur se pėrse Ramiz Alia do tė ishte njeriu adapt pėr kryerjen e kėtij misioni. Pa asnjė hamendėsim, por bazuar nė tė vėrteta historike, Ramiz Alia nuk ėshtė shqiptar nė gjak. Nga pema gjenealogjike atėrore konstatohet se Ramiz Alia ka atėsi serbo-boshnjake. E ėma erdhi nė Shkodėr nė fillim dekadėn e dytė tė shekullit tė kaluar. Gjithashtu, Ramiz Alia kurrė nė jetė nuk pėrmend origjinėn e vet, tė familjes, farefisit nė kujtimet e shumta.

Pra, as ardhja dhe as hapat sistematike tė Ramiz Alisė nė jetė nuk janė njė okazion human, por njė program i cipuar i shėrbimeve jugosllave tė asaj kohe. Si pinjoll besnik i gatuar qė nė embrion me antishqiptari, agjenti serb Alia i infiltruar pėrmes lėvizjes komuniste, antinazifashiste u bė promotor i deshqiptarizmit tė Kosovės dhe ndihmėtar i instalimit tė kolonėve serbo-boshnjak.

Ramiz Alia mohon tė ketė dijeni se ē'ka ndodhur natėn e 31 marsit 1945, duke mohuar kėshtu edhe se ishte nė dijeni qė kosovarėt e mobilizuar nga ēetat partizane shqiptare iu dorėzoheshin atyre jugosllave, ku i priste fundi i hidhur i eliminimit fizik. Duke kėrkuar nė arkivėn qendrore tė Shqipėrisė rreth ngjarjeve tė vitit 1945 vihet re eliminimi i dokumenteve zyrtare qė kompromentonin udhėheqėsit shqiptarė tė kohės pėrgjatė regjimit komunist.

Nė arkivėn qendrore tė Shqipėrisė ėshtė njė terr informacioni pėrsa i pėrket periudhės shkurt-qershor tė vitit 1945 pėr letėrkėmbimet midis Shtabit tė Pėrgjithshėm dhe dy divizioneve V dhe VI tė forcave UNĒSH tė dėrguara nė Kosovė.

Nga kėrkimi i gjatė nė kėto arkiva, Gazeta "Rilindja Demokratike" ka bėrė tė mundur gjetjen e disa dokumenteve ku tregojnė urdhrat qė vinin nga Shqipėria pėr nė Kosovė dhe anasjelltas.

Menjėherė pas marrjes sė detyrės si Komisar Politik i Divizionit V, i cili u ēua me misionin "politik" tė Enver Hoxhės, Ramiz Alia filloi tė kėrkonte mendime nga Shtabi i Pėrgjithshėm pėr mėnyrėn e kryerjes nė pėrpikmėri tė detyrave tė ngarkuara nė kryerjen e misionit si dhe tė jepte informacione pėr ngjarjet e ditės gjatė qėndrimit tė tij nė Kosovė.

Nė letrėn drejtuar Shtabit tė Pėrgjithshėm nė datėn 3 mars 1945, Alia informon udhėheqėsin e UNĒSH, Enver Hoxhėn se nė datėn 7 tė po kėtij muaji, ai dhe forcat e divizionit tė tij do tė niseshin drejt Novi Pazar-it dhe Mitrovicės. Por ai nuk shkruan se sa do tė zgjasė misioni i tij nė Mitrovicė.

Kjo mbetet e vetmja letėr qė ekziston nė arkivat e shtetit pėr muajin mars tė vitit 1945 nga tė tjerat qė janė eliminuar nga regjimi komunist pėr tė zhdukur ēdo provė qė konpromenton lidhjen e Masakrės sė Tivarit me udhėheqėsit e Partisė Komuniste shqiptare.

Letra dėrguar Shtabit tė Pėrgjithshėm nga Ramiz Alia dhe Rahman Parllaku (Komandant i Divizionit V) 3 mars 1945
Komandės sė Pėrgjithshme

Sipas urdhėrit tė Komandės sė Pėrgjithshme jugosllave pėrcjellė me anė tė korpusit tė II jugosllav, forcat e divizionit tonė po lėvizin nė drejtim Novi Pazar, Mitrovicė. Lėvizja do tė fillojė nė datėn 7.3.1945 nė mėngjes. Pėr lėvizjen e forcave tona u morėm vesh me mjekėt dhe ramė dakord me qenė se nuk lėvizjen Tonė??, jemi marė vesh edhe me Divizionin VI, i cili do tė vendoset nė Vuēiternė e rrethe.

Nga divizioni i V Rahman e Ramis.
(vijon nė numrin e ardhshėm)


Pėrgatiti: Kreshnik MERSINLLARI

http://www.rilindjademokratike.com/R...or/dossier.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.9.2010, 14:07   11
Citim:
I mbijetuari i Masakrės sė Tivarit, Azem Hajdini dėshmon orėt e tmerrit pas ekzekutimit tė kosovarėve

Pas njė tė shtėne me top tė kalibrit tė madh, tė forcave ushtarake, njėsive paramilitare, institucioneve ushtarake, shtetėrore, civile dhe qytetarėve serbo-malazez tė Tivarit, dhe tė lokaliteteve pėrreth u shėrbeu si sinjal pėr ta filluar sulmin masiv mbi rekrutėt shqiptarė, shpėrtheu njė zjarr i menjėhershėm nga tė gjitha anėt dhe nga tė gjitha llojet e armėve.

Unė, isha bashkė me qindra rekrutė tė tjerė shqiptarė, njė grumbull i dendur nė njė kėnd, brenda nė oborr tė ndėrtesės famkeqe tė monopolit tė duhanit (aty ku ndodhi masakra masive). Nė fillim mendoja se u bė tėrmet me pėrmasa katastrofale apo se, erdhi vetė kiameti. Nga bubullima e armėve tė zjarrta, toka na dridhej nėn kėmbė. Pluhuri, flaka, tymi qė ishte krijuar nga tė shtėnat e armėve e kishin mjegulluar vendin dhe mezi mund ta shihnin njeri-tjetrin.

Mė dukej se bjeshkėt dhe kodrat pėrreth u bėnė rafsh dhe ranė mbi ne.....

Breshėria e armėve tė zjarrta ishte aq tronditėse sa qė shumė prej nesh, edhe pa u goditur fare nga plumbat ranė nė depresion psikik dhe silleshin si tė ēmendur.

Nė kėtė situatė dramatike e tmerri, nuk di as vetė se si jam rrėzuar pėrtokė, por mė vonė kuptova qė pėr njė kohė kisha qenė pa vetėdije. Kur mė ėshtė kthyer vetėdija, vėrejta se trupin e kisha tė mbuluar me kufoma dhe me trupa tė plagosur, rrobat mė ishin qullur me gjak.

Pėr njė ēast, mendova se isha plagosur. Fillova ta prekja trupin, por, pėr fat tė mirė, plumbat mė kishin kaluar vetėm nėpėr rroba. Papritmas pranė meje shpėrthyen disa granata, tė cilat goditėn kufomat dhe tė plagosurit, ku kufomat, gjymtyrėt e kėputura dhe copat e mishit fluturonin disa metra nė lartėsi dhe mbi ēati tė shtėpive. E di se, prapė pėr njė kohė kisha qenė pa vetėdije...

Kur m'u kthye vetėdija, dėgjova britma, vaje, ofshama, klithje tė tė plagosurve qė kėrkonin ndihmė. Kėto i dėgjoja nga tė gjitha anėt.

Nuk guxoja tė jepja shenjė qė isha gjallė.

Derisa qėndroja nėn kufoma dhe nėn trupa tė plagosurish, vėreja se si ushtarakėt dhe civilėt serbo-malazez, hulumtonin kufomat pėr tė vėrtetuar mos kishte shpėtuar ndonjė i gjallė, tė cilėt nė duar mbanin thika e bajoneta tė futura nė pushkė, sėpata dhe mjete tė tjera tė mprehta me tė cilat thernin tė plagosurit, apo i bėnin shoshė me armė kudo qė i gjenin.

Madje edhe i plaēkisnin dhe u merrnin ēka gjenin nė trupin e xhepat e tyre.

E pata tė vėshtirė pėrjetimin, kur pranė meje zbuluan Asllan Mustafėn nga Tėrnavci, Bislim Pajazitin nga Krasmirovci e disa tė tjerė, emrat e tė cilėve nuk mė kujtohen, dhe iu drejtuan me fjalė ofenduese: "Shiptarsku t'i majku, josh si zhiv" dhe ua futėn bajonetat nė kraharor dhe gjymtyrėt e tjera tė trupit.

Pėr tė kėnaqur sadizmin e vet shtazarak, nė shenjė kėnaqėsie, ngrinin thikėn apo bajonetėn lartė nga maja e sė cilės rridhte gjak deri nė tokė. I tronditur nga kėto skena patologjike, humba vetėdijen pėr njė kohė. Pastaj, mė erdhi vetėdija dhe vėrejta se nuk mė kishin zbuluar dhe se ende isha gjallė. I shtyrė nga pėrvoja e mėparshme, edhe pas proklamatės sė shtabit pėr amnisti nuk lėvizja nga vendi duke mos dhėnė asnjė shenjė qė isha gjallė, vetėm prisja se ēfarė do tė sillte ēdo minutė apo sekondė e ardhshme.

Mė nė fund, kur e humba shpresėn dhe mendoja se do tė mė zbulonin, do mė masakronin dhe do mė ngarkonin nė mjetet transportuese, sė bashku me tė vdekurit e tjerė, veten e mendoja tė vdekur, mendoja: A do tė shpėtojė ndonjėri i gjallė pėr t'u treguar shqiptarėve nė Kosovė pėr kobin e zi qė pėrjetuan djemtė e tyre nė Tivar?

Kėtė heshtje mortore timen, e theu momenti kur i sollėn ata pak rekrutė shqiptarė, tė cilėt kishin shpėtuar tė gjallė nė katet e epėrme tė Monopolit tė Duhanit dhe i vendosėn mbi qindra trupa tė vdekur dhe tė plagosur nė oborr tė kėsaj ndėrtese, mu nė kėndin ku unė me dhjetėra tė tjera isha fshehur nėn kufoma dhe tė plagosur.

Derisa xhelatėt mbanin fjalim pėr Titon, pėr UNĒJ-nė dhe pėr Bashkim-Vėllazėrimin, me ndihmėn e Riza Hajdinit dhe Selim Sinanit nga Baksi, qė qėndronin nė kėmbė mbi trupin tim dhe tė shumė tė tjerėve, pa treguar askush, ia arrita tė dalė disi nga kufomat, ata tė dy mė ngritėn nė kėmbė dhe iu bashkėngjita atyre rekrutėve shqiptarė qė pėr momentin ishin tė vendosur mbi qindra trupa tė rekrutėve shqiptarė tė vdekur e tė gjallė, nė oborrin e ndėrtesės sė mallkuar tė Monopolit tė Duhanit.

Shpėtimi i tyre, ishte dhe shpėtimi im. Ndėrsa shpėtimi i atyre pak rekrutėve shqiptarė qė shpėtuan tė gjallė nga kjo masakėr, ishte njė xhip me vėzhgues amerikanė i vėrejtur nga xhelatėt, aty pranė vendit tė ngjarjes.

Pasi mė nxorrėn nga kufomat dhe iu bashkova tė gjallėve, vėrejta njė skenė tė llahtarshme pėrreth nesh, por edhe nė kėmbėt tona, ku shtriheshin me mijėra tė vrarė e tė plagosur. Pamje trishtuese ofronin sidomos sendet e mreshta, si bajonetat, thikat, sėpatat, shkopinjtė qė kishin mbetur tė ngulitura nė gjokse, stomakė, nė shpina e nėpėr gjymtyrė tė tjera tė trupit tė njerėzve. Nė atė grumbull njerėzish tė kryqėzuar, si kubik drurėsh, njė mbi njė, nuk mund tė dallohej se kush ishte kush, ku e kishte kokėn, e ku kėmbėt apo trupin. Kishte shumė tė plagosur qė klithnin, vuanin, vajtonin fatin, kėrkonin ndihmė, qanin....

Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruhet gjithė ajo skenė e tmerrshme, kur tė plagosurit qė u shkonte gjaku rrėke kėrkonin ndihmė, dhe ne, nuk ishin nė gjendje t'i ndihmonim. Pėr ne qė mbetėm gjallė ishte shumė i vėshtirė detyrimi tė qėndronim nė kėmbė mbi kufoma dhe tė plagosur tė vėllezėrve tanė. Edhe ne qanim sė bashku me tė plagosurit, tė cilėt shpesh klithnin: "Ndihmomė vėlla e mos shkel mbi varrin tim". "Vėlla ma jep njė pikė ujė", "Ma hiq sėpatėn, thikėn, sfurkun, nga shpina, gjoksi, barku". "Mė nxir prej kufomave" etj. Nuk ishin tė rralla as lutjet: "Vėllezėr, mos na lini nė duar tė kėtyre xhelatėve", "Na mbytni ju", "Na mbuloni me diēka", "Na ndalni gjakun" etj.

Nė njė situatė tė tillė ku kudo rreth nesh, por edhe nėn kėmbėt tona dėgjoheshin vaje, ofshama dhe klithje tė tė plagosurve, qė kėrkonin ndihmė, xhelatėt neve na detyronin tė bėrtisnim: "Roftė Shoku Tito", "Rroftė UNĒ-ja", duke thėnė se duhet t'i jemi mirėnjohės, sepse neve qė kemi mbetur gjallė, ai na e fali jetėn.

Pėr tė shprehur mllefin e vet shtazarak, fjalimi i tyre zgjati plot 80 minuta, derisa u pastrua nga viktimat sheshi para oborrit dhe gjaku shkonte rrėke si ujė pas shtrėngatės dhe derisa ra terri i natės qė mos tė na vėrente nė rrugė ndonjė vėzhgues anglo-amerikan.

http://www.rilindjademokratike.com/R...or/dossier.htm


Citim:
Dokumentet e formosura nga Enver Hoxha; "Tė arratisurit dėrgojani divizionit serb"

Gjenocidi i ekzekutimit tė mbi 5000 mijė kosovarėve nė periudhėn shtator 1944 e deri qershor 1945 nga Ushtria Nacional Ēlirimtare jugosllave e ndihmuar nga divizionet shqiptare vazhdoi edhe pas masakrės famėkeqe tė 31 marsit nė Tivar.

Pasi tė mobilizuarit kosovarė kishin pikasur qėllimin e vėrtetė tė mbledhjes sė tyre, i cili nuk ishte aspak ndjekja e fashistėve pėr tė ēliruar Kosovėn, por eliminimi fizik i tyre, ata filluan qė tė dezertonin nga radhėt e ushtrisė sė Kosmetit.

Njė mbėshtetje pėr tė mobilizuarit e traumatizuar nė kėtė periudhė nga dhuna sistematike e kryer nga UDB-ja, ishin divizionet V dhe VI shqiptare, tė cilat kryenin misionin e caktuar nga diktatori Hoxha. Por si duket, skema e rekrutimit tė kosovarėve nga divizionet shqiptare dhe dorėzimi mė pas i tyre nė radhėt e ushtrisė jugosllave filloi tė zbulohej nga kosovarėt, tė cilėt po dezertonin edhe nga divizionet shqiptare.

Ky shqetėsim vė nė lėvizje krerėt drejtues tė divizionit V, pjesė e tė cilit ishte edhe Ramiz Alia, ku i kėrkojnė njė mendim urgjent komandės sė pėrgjithshme pėr tė vepruar sa mė shpejt. Kjo vėrtetohet nga letėrkėmbimi qė Komisari Politik i divizionit V, Gafur Cuci, bėrė nė datėn 28 maj 1945.

"Ata qė gjer dje kanė dezertuar nga radhėt e ushtrisė sė Kosmetit dhe sot janė dorėzuar nė reshtat tona, fillojnė tė dezertojnė se ėshtė hapur parrulla qė ne do tė shkojmė nė kufirin grek. Dezertimet po ngjasin nga kėta tė fundit dhe prej atyre qė pėr tė mos u hedhur nė ushtrinė jugosllave nga frika ardhėn me ne, ndėrsa pjesa tjetėr qėndron mirė. Nė rast lėvizjeje pėr nė njė tjetėr sektor tė gjithė ata qė kanė dezertuar nga radhėt e ushtrisė sė Kosmetit mund tė na dezertojnė. Mejtoni dhe na lajmėroni", shkruan Cuci pėr komandėn e pėrgjithshme tė UNĒSH.

Nė Arkivin Qendror tė ėshtė gjetur edhe njė dokument tjetėr, i cili implikon divizionet shqiptare nė dorėzimin e kosovarėve nė ushtrinė jugosllave. Nė kėtė dokument dėrguar nga Divizioni V pėr komandėn e pėrgjithshme, ku udhėheqės ishte Enver Hoxha, i kėrkohej kėtij tė fundit si tė vepronin me kosovarėt e kapur, pasi Shtabi Operativ i Kosmetit i urdhėronte qė t'i dorėzonin tė mobilizuarit nė Divizionin 52 serb.

"Shtabi Operativ i Kosmetit prapė na i kėrkon tė gjithė tė dorėzuarit ose tė kapurit, qė sot janė nė divizionin tonė, t'ia dorėzojmė Divizionit 52. Me kėta tė Shtabit Operativ tė Kosmetit mezi merremi vesh se bėjnė gjithsecili pas kokės, ēdo pėrgjegjės zyre. Pėr shembull, oficeri i artilerisė na dėrgoi njė urdhėr", thuhet nė letrėn e datės 30 maj 1945.

Po nė kėtė datė, diktatori Enver Hoxha, udhėheqėsi i komandės sė pėrgjithshme, i kthen njė pėrgjigje, me anė tė sė cilės i kėrkon krerėve tė Divizionit V ta informojnė rreth numrit tė kosovarėve qė ky divizion ka mobilizuar nė terren.

"Na lajmėroni sa bėhet numri i tė arratisurve qė janė dorėzuar nė divizionin tuaj dhe sa bėhet numri i kosovarėve qė keni mobilizuar nė terren", shkruan Enver Hoxha. Divizioni V informon Enver Hoxhėn nėpėrmjet njė letėrkėmbimi njė ditė mė vonė, nė 1 qershor 1945, ku i jep numrin e tė arratisurve dhe tė tė mobilizuarve kosovarė.

"Numri i tė arratisurve qė janė dorėzuar nė repartet tona arrin deri nė 155 veta, me pėrjashtim tė disa kriminelėve qė ja kemi dorėzuar M.P sipas kėrkesės sė tyre. Numri i kosovarėve qė janė mobilizuar ėshtė 1398", shkruan sekretari politik i divizionit tė V, Gafur Cuci.

Ajo e cila do ta faktojė mė sė miri bashkėpunimin e Ushtrisė Nacional Ēlirimtare shqiptare dhe asaj jugosllave nė dorėzimin e kosovarėve nėn komandėn e jugosllavėve dhe mė pas eliminimin fizik tė tyre, ėshtė radiograma e dėrguar nga Enver Hoxha. Nė pėrgjigje tė urdhrit jugosllav pėr t'iu dorėzuar atyre kosovarėt e divizionit tė V, diktatori Hoxha jep miratimin e kėsaj lėvizjeje.

"Tė arratisurit e dorėzuar nė divizionin tuaj dėrgojani Divizionit 52", urdhėron Hoxha.

Regjimi komunist dhe drejtuesit e tij nė Shqipėri heshtėn dhe nuk pranuan asnjėherė qė kishin bashkėpunim apo dijeni nė kėtė masakėr. Por letėrkėmbimet e zbardhura nė gazetėn tonė hedhin poshtė mosdijeninė, ndėrsa faktojnė diēka mė shumė qė jo vetėm kanė qenė nė dijeni, por edhe qė kanė patur gisht nė gatimin e masakrės mė famėkeqe tė kombit shqiptar.

http://www.rilindjademokratike.com/R...or/dossier.htm

Citim:
Dėshmitė e Shefqet Peēit dhe Arif Haskos pėr masakrėn

Xoxe: E mo, Shefqet, ē'bėhesh merak pėr ca tė vrarė tė Kosovės... Mirė t'iu bėhet!


Lidhjen mes komunistėve serbė dhe atyre shqiptarė pėr Masakrėn e Tivarit e vėrtetojnė edhe dėshmitė e dy prej njerėzve qė kanė qenė pjesė e divizioneve shqiptare V dhe VI me mision nė Kosovė.

Nė librin "Dėshmi dhe udhėkryqe tė historisė", ku ėshtė edhe Masakra e Tivarit, shkrimtari dhe publicisti Apostol Duka jep dėshmitė e Shefqet Peēit dhe Arif Haskos, tė cilėt shprehen pėr kėtė ngjarje. I pari qė ka hedhur dritė mbi kėtė masakėr ka qenė Shefqet Peēi, i cili pasi informon Koēi Xoxen pėr situatėn dhe veprimet midis divizioneve shqiptare dhe serbe, vetė Xoxe i kthehet duke i thėnė tė mos merakoset pėr ca tė vrarė tė Kosovės.

"I bėra njėmbėdhjetė faqe informacion Komitetit Qendror, qė nė Tiranė t'a mėsonin si qe puna dhe tė ankoheshin te Titua. Kur u ktheva nė Tiranė, u poqa me Koēi Xoxen dhe e pyeta se ē'ishte bėrė me atė informacionin tim dhe ai mė tha qetėsisht: "E mo, Shefqet, ē'bėhesh merak pėr ca tė vrarė tė Kosovės..." Por ata nuk ishin ca, po mijėra tė rinj, o shoku Koēi, iu ktheva me zemėrim. "Mijėra, mijėra, por tė gjithė ishin bashkėpunėtorė tė Rexhep Mitrovicės dhe Xhemė Gostivarit, qė i kishin lyer duart me gjak partizanėsh jugosllavė dhe e patėn me hak gjysmėn e lekut", e mbylli bisedėn Koēi", shprehet Peēi.

Ndėrsa Arif Hasko, nė atė kohė komisar i Divizionit tė Dytė Sulmues tė Ushtrisė Nacional Ēlirimtare, pohon me shumė pėrgjegjėsi se, "Nė ditėt e fundit tė marsit tė vitit 1945, ndodhesha rastėsisht nė Shkodėr, ku mė ndodhi edhe njė incident me partizanėt e Brigadės sė 22-tė Sulmuese, tė cilėt nuk mė njihnin dhe mė arrestuan, nga qė mė panė tė veshur bukur dhe menduan se mund tė isha ndonjė ballist ose kolaboracionist i maskuar. Nė ato ēaste mėrzie, mė lajmėruan nga Tirana me fonogram se aty do tė vinin ca kosovarė (vullnetarė), tė cilėve ishte mirė t'iu flisja pėr luftėn kundėr fashizmit, pėr vėllazėrimin midis shqiptarėve dhe popujve tė Jugosllavisė etj", shprehet Hasko nė librin e Apostol Dukės.

Gjithashtu, komisari i Divizionit tė Dytė Sulmues tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare tregon edhe pėr keqtrajtimet dhe torturat qė kryheshin pėr kosovarėt nga ushtritė jugosllave.

"Interesohem dhe mėsoj se njė kolonė tė madhe kosovarėsh e kishin rrasur nė Tebojė, nė ca kazerma tė braktisura. Ishte paraditja e 31 marsit. Shkoj dhe i gjej tė rrahur, tė masakruar, disa edhe tė lidhur nga duart. Sa hyra mes tyre, ata ulėn kokat, asnjėri nuk deshi tė mė shihte nė sy. Rrethoheshin nga shoqėrues malazez, tė armatosur mirė, anash ishin ngritur mitralozėt. I pyes shoqėruesit se ku po i ēonin dhe mė thonė se janė rekrutė qė do tė plotėsojnė formacionet e Armatės sė Katėrt Jugosllave. Pyes se pėrse nuk kanė armė, pėrderisa janė rekrutė dhe mė thonė se do t'i marrin kur tė shkojnė nė vend, kėrkoj shpjegime se pėrse shumė prej tyre janė tė keqtrajtuar dhe mė thonė se ata kanė dashur tė arratisen. Nė kėto kushte, nuk kam ē'tė flas, thashė dhe u largova i revoltuar", shprehet Hasko.

Pėr tė forcuar dėshminė e dhėnė nga Shefqet Peēi, ne po iu publikojmė edhe rrėfimin qė ka dhėnė Hasko pėrsa i pėrket dijenisė sė udhėheqjes sė UNĒSH pėr kėtė masakėr. Sipas tij, jo vetėm qė ata ishin nė dijeni, por edhe se pėr krerėt e UNĒSH kjo masakėr nuk pėrbėnte asgjė.

"Pasdite, ata i nisėn me ngut pėr nė Malin e Zi, ndėrsa tė nesėrmen a tė pasnesėrmen, u pėrhap me shpejtėsi lajmi se i kishin vrarė e masakruar tė gjithė nė qytetin e Tivarit. Kur u ktheva nė Tiranė, ia tregova ndodhinė Koēi Xoxes dhe ai nuk shfaqi asnjė shenjė shqetėsimi. "Mirė t'iu bėhet! - mė tha. - Janė tė gjithė pasues tė Xhemė Gostivarit e Rexhep Mitrovicės… E di mirė kėtė problem, mė ka shkruar edhe Shefqet Peēi…", thekson Hasko pėr shkrimtarin Duka.

Ish-Presidenti i fundit komunist, Ramiz Alia, ka hedhur poshtė akuzat e Kryeministrit Sali Berisha pėr implikimin e tij dhe komunistėve nė Masakrėn e Tivarit, tė ndodhur nė mars tė vitit 1945, kur UDB-ja jugosllave, sipas udhėzimeve tė qeverisė sė saj nė Beograd, ekzekutoi mbi 5000 kosovarė tė pafajshėm.

Por nga dėshmitė e dhėna dhe nga letėrkėmbimet e publikuara nga gazeta jonė, vėrtetohet se Enver Hoxha dhe Ramiz Alia kanė qenė pjesė e gatimit tė masakrės famėkeqe nė historinė e kombit shqiptar.

http://www.rilindjademokratike.com/R...or/dossier.htm

Citim:
Divizioni V, datė 28.5.1945

Komandės sė pėrgjithshme.

Nė lidhje me telin tonė N,exrtra rez datė 22.5.1945. Ata qė gjer dje kanė dezertuar nga radhėt e ushtrisė sė Kosmetit dhe sot janė dorėzuar nė reshtat tona, fillojnė tė dezertojnė se ėshtė hapur parrulla qė ne do shkojmė nė kufirin grek.

Dezertimet po ngjasin nga kėta tė fundit dhe prej atyre qė pėr tė mos u hedhur nė ushtrinė jugosllave nga frika ardhėn me ne, ndėrsa pjesa tjetėr qėndron mirė. Nė rast lėvizjeje pėr nė njė tjetėr sektor tė gjithė ata qė kanė dezertuar nga radhėt e ushtrisė sė Kosmetit mund tė na dezertojnė. Mejtoni dhe na lajmėroni.

Pėr shtabin e Divizionit V.

Komisari Polititk Gafur Cuci.

---

Divizioni V, 30.5.1945

Komandės sė Pėrgjithshme

Shtabi Operativ i Kosmetit prapė na i kėrkon tė gjithė tė dorėzuarit ose tė kapurit qė sot janė nė divizionin tonė t'ia dorėzojmė Divizionit 52. Me kėta tė Shtabit Operativ tė Kosmetit mezi merremi vesh se bėjnė gjithsecili pas kokės ēdo pėrgjegjės zyre. Pėr shembull, oficeri i artilerisė na dėrgoi njė urdhėr.

---

RADIOGRAMĖ

Divizionit V

Na lajmėroni sa bėhet numri i tė arratisurve qė janė dorėzuar nė divizionin tuaj dhe sa bėhet numri i kosovarėve qė keni mobilizuar nė terren.

ENVER

---

Divizioni V, 1.6.1945

Komandės sė Pėrgjithshme

Numri i tė arratisurve qė janė dorėzuar nė repartet tona arrin deri nė 155 veta, me pėrjashtim tė disa kriminelėve qė ia kemi dorėzuar M.P sipas kėrkesės sė tyre. Numri i kosovarėve qė janė mobilizuar ėshtė 1398.

Gafur Cuci

Radiogramė 5 qershor 1945


http://www.rilindjademokratike.com/R...or/dossier.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2010, 17:52   12
Citim:
Historiani Beqir Meta zbardh njė tjetėr ngjarje qė implikon drejtpėrdrejtė udhėheqjen komuniste nė Masakrėn e Tivarit

"Shteti shqiptar i kohės ishte nė dijeni tė ngjarjes qė mė pas do tė etiketohej si Masakra e Tivarit, dhe nuk bėri asnjė gjė pėr tė penguar kėtė masakėr tė tmerrshme qė u krye ndaj njerėzve tė pafajshėm", tha sot nė njė intervistė pėr ATSH-nė, drejtori i Institutit tė Historisė, Beqir Meta.

Pėr historianin Beqir Meta "kjo ėshtė njė masakėr qė u krye dhe u projektua nga forcat jugosllave dhe pėrgjegjėsia e krimit sigurisht mbetet tek komunistėt jugosllavė, ushtria dhe organet e sigurimit tė Jugosllavisė".

Por sipas tij, "fatkeqėsia ėshtė se qeveria shqiptare e asaj kohe ishte nė dijeni tė ngjarjes, pasi ata kaluan nė territorin shqiptar dhe nuk bėri asnjė gjė pėr tė penguar kėtė masakėr tė tmerrshme".

I pyetur nėse autoritetet shqiptare tė kohės kanė bashkėpunuar nė kėtė ngjarje, Meta thotė se, informacionet historike dokumentojnė se regjimi komunist ka qenė nė dijeni, dhe sipas tij, "dijenia pėrbėn bashkėpunim, kur kalon brenda territorit tėnd politik".

"Ata kaluan nė territorin politik tė Shqipėrisė, sigurisht me lejen dhe miratimin e qeverisė shqiptare dhe shkuan deri te ekzekutimi, pėr tė cilėn sėrish qeveria e kohės ishte nė dijeni tė plotė. Ky ėshtė akti i bashkėpunimit si rezultat i nėnshtrimit politik ndaj udhėheqjes komuniste jugosllave", tha Meta.

Shteti shqiptar i kohės, sipas Metės, "jo vetėm qė nuk ėshtė interesuar pėr zbardhjen e ngjarjes, por e ka mbuluar me kėmbėngulje, sepse i binte njė pėrgjegjėsi e madhe".

Ndėrkohė, Meta informoi se ka edhe shumė fakte dhe dokumenta tė tjera, ku provohet se forcat shqiptare nė Jugosllavi janė angazhuar nė njė lloj lufte civile me shqiptarėt pėrtej kufijve.

Sipas tij, "forcat partizane tė Ushtrisė Nacional Ēlirimtare, nė etiketėn e luftės kundėr reaksionit, janė angazhuar, duke 'pastruar' terrenin qė forcat serbe tė bėnin riokupimin dhe ripushtimin e Kosovės, nė 1945".

"Ka dokumenta nė arkivat shqiptare dhe do tė ketė nė tė ardhmen studime shumė serioze edhe botime pėr kėtė ēėshtje. Ne tani mund tė themi se ka ekzistuar ky fenomen, por se ēfarė konkretisht, nė ēfarė datash dhe vende kanė ndodhur ngjarjet, kėto do tė dalin dhe do tė vėrtetohen me dokumenta", tha Meta.

Ai informoi se, nė kuadrin e botimit "Historia e shqiptarėve gjatė shekullit XX-tė" do tė zbardhet edhe kjo ēėshtje, duke gjetur njė zgjidhje shkencore. "Ne nuk duam qė kėtė ēėshtje, qė ėshtė tashmė ēėshtje shkencore, ta kthejmė nė njė debat politik. Kjo ėshtė e rėndėsishme, sepse institucionet tona janė institucione kėrkimore", tha historiani Meta.

I pyetur nėse kėto dokumente do tė vendosen nė dispozicion tė komisionit hetimor pėr zbardhjen e Masakrės sė Tivarit, Meta tha se deri tani nuk ka asnjė lloj kėrkese nga komisioni hetimor parlamentar.

"Nėse do tė ketė njė kėrkesė tė tillė, ne do tė japim informacionin e duhur dhe tė kualifikuar shkencor, sigurisht nė bazė tė rregullave shtetėrore dhe duke ruajtur natyrėn dhe fizionominė kėrkimore tė Institutit, pa prekur lirinė akademike dhe parimet themelore nė organizimin e kėtyre institucioneve", tha Meta. Drejtori i Institutit tė Historisė zbardh pėr ATSH-nė njė tjetėr ngjarje makabre, ku sipas tij, "qeveria shqiptare ka qenė krejtėsisht bashkėpunėtore dhe autore e krimit".

"Unė kam zbuluar njė dokument tjetėr nė arkivin e Ministrisė sė Jashtme, qė nuk ka tė bėjė me Masakrėn e Tivarit. Nė prill tė vitit 1945, autoritetet shqiptare kanė mbledhur rreth 1 mijė kosovarė nė Shqipėrinė e Mesme, kryesisht nė Tiranė, Durrės, Lushnjė, Kavajė dhe i kanė dorėzuar ata te organet e UDB-sė nė Tiranė, nė prill tė 1945", tha Beqir Meta.

Ai kujton se, ministėr i Brendshėm nė atė kohė ka qenė Haxhi Lleshi. Sipas Metės, "UDB-ja i ka marrė kėta persona me pretendimin se do t'i ēonte nė Jugosllavi pėr t'u paraqitur para gjykatave jugosllave dhe i ka ekzekutuar nė grupe brenda territorit shqiptar".

Meta thekson se, "kjo ngjarje nuk ka tė bėjė me Masakrėn e Tivarit, por ėshtė njė krim i rėndė qė implikon drejtpėrdrejtė udhėheqjen komuniste shqiptare tė asaj kohe pėr ekzekutimin e 1 mijė viktimave".

Hulumtimi dhe studimi i arkivave historike nė tė dy vendet, Shqipėri dhe Kosovė, dhe mbledhja e dėshmive nga tė mbijetuarit e masakrės sė Tivarit, pritet tė hedhė dritė mbi tė vėrtetėn e pazbuluar tė kėsaj ngjarje tronditėse, ku mendohet se, janė vrarė rreth 5000 persona, qė u rekrutuan pėr t'u dėrguar nė luftime nė frontet e Sremit (Vojvodinė) dhe nė atė tė Adriatikut, nė veriperėndim tė Jugosllavisė, nė ēastin kur nazistėt ishin nė tėrheqje nga territori i ish-Jugosllavisė, nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore.

http://www.rilindjademokratike.com/R... %20komuniste
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.11.2011, 19:46   13
Dokument



1.4.1945

Korparmatės III

Nė lidhje me ndodhjet nga dje nė Tivar, lutemi kontrolloni kalimin prej tokės sonė nė tuajėn prej Grykės sė Bunės dhe gjithė deri nė Tuz. Lutemi qė kjo tė kuptohet si shumė e rėndėsishme.

Sefi i OZN,
Savo Berković

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.



DBV1111x Lėnda e paraqitur mė sipėr LEJOHET tė pėrdoret pėr arsye jotregtare me kusht qė tė pėrmendet nyja e faqes ku ndodhet (ose vetėm vargmal.org). Lėnda NUK LEJOHET tė pėrdoret pėr arsye tregtare pa leje paraprake me shkrim nga Mbarėvajtja.


Dokument



Nr. 198 rez
Shkodėr me 3/4/45

Komandės Pėrgjithshme

Informohemi dhe si mbas njoftimit qė na bėn brigada e dytė e mbrojtjes popullit se nė mesnatėn e datės I/4/45 shoqėroheshin tė rimobilizuar kosovarė prej partizanėve tė ushtrisė jugosllave. Pėr arsye ende tė padituna ndofta aksidentalisht u mbytėn nė skelėn e lumit Buna nji partizan jugosllav e nji nga tė mobilizuarit. Partizanėt e tjerė jugosllavė pandehėn se mbytja u bė me paramendim dhe me njė herė hapėn zjarr kundra turmės tė mobilizuarve qė ndodheshin nė pritje pėr tė kaluar lumin. Zjarrmi i armėve zgjati pesė minuta dhe u pre vetėm me urdhėrin e komandantit tė kolonės Ēiros Tikoviē divizioni 46 brigada 27 batalioni i II. Mbetėn 6 tė vrarė dhe 11 tė palgosur nga tė mobilizuarit dhe nji i vrarė e nji i plagosur nga partizanėt qė shoqėronin. Tė mobilizuarit qė shoqėronin ishin tė ēarmatosur. Njė gjė e tillė simbas informatės qė ka brigada e dytė e Mbrojtjes Popullit kėshtu paska ngjarė dhe nė Tivar ku duket se kanė mbetur afro 500 veta tė vrarė.

Shefqet Peēi

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.



DBV1111x Lėnda e paraqitur mė sipėr LEJOHET tė pėrdoret pėr arsye jotregtare me kusht qė tė pėrmendet nyja e faqes ku ndodhet (ose vetėm vargmal.org). Lėnda NUK LEJOHET tė pėrdoret pėr arsye tregtare pa leje paraprake me shkrim nga Mbarėvajtja.


Dokument



Nr. 502 
Dt. 4.4.45
Nr. Extra

Komandės Pėrgjithshme

Sot Brigada e Mbrojtjes Popullit kapi 10 kosovarė tė mobilizuar qė kishin ikur nga Tivari. Pas pyetjeve tregojnė sjellje shumė brutale tė pėrcjellėsve partizanė jugosllavė tė cilėt i kanė futur nė njė vend tė ngushtė nė Tivar dhe mbas njė pushkatimi dhe mitralimi pa as njė shkak kanė mbetur tė vrarė dhe tė plagosur dhe tė shpėrndarė 500 vetė. Ēėshtja na duket me karakter shumė serioz. Kujtoj se ėshtė mirė qė tė meren nė pyetje nga misioni jugosllav i atyshėm. Si kjo ashtu dhe ngjarja e kėtushme qė u kemi njoftuar ka bėrė bujė dhe pėrshtypje tė keqe e deshpėruese.

Kolonel Shefqet Peēi

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.



DBV1111x Lėnda e paraqitur mė sipėr LEJOHET tė pėrdoret pėr arsye jotregtare me kusht qė tė pėrmendet nyja e faqes ku ndodhet (ose vetėm vargmal.org). Lėnda NUK LEJOHET tė pėrdoret pėr arsye tregtare pa leje paraprake me shkrim nga Mbarėvajtja.


Dokument



Nr. 198/I res. Tepėr urgjent
Shkodėr 7/IV/45 (natėn)

Komandės sė Pėrgjithshme

Vijon teli t'onė Nr. 198 Res. datė 3 prill 45, qė bėn fjalė pėr ngjarjen nė urėn e Bunės e cila simbas konstatimeve tė mė vonshme qe njė provokacion nga jugosllavėt. Pėrpara njė jave mė se 7000 kosovarė tė mobilizuar tash rishtas kanė kalue nėpėr Shkodėr pėr nė Mal tė Zi tė ndarė nė tre grupe marshimi. Njė ditė mė parė ngjarja nga e sipėrme grupi i dytė i kėtij ish pėrbėrė prej mė tepėr se 3000 vetash, porsa mbrijtėn anėdetin e Tivarit u rrethuen nga jugosllavėt dhe mbasi u hoqėn prej grumbullit ata tė rracės sllave u hap zjarr kundėr kosovarėve ku mbetėn tė vrarė mė shumė se 500 veta. Kėto informata janė marrė nga ata qė mundėn tė shpėtojnė tue ba vehten tė vdekur nė grumbullin e kufomave. Gati nja dhjetė prej tė shpėtuarve ndodhen kėtu nė Shkodėr. Simbas informatave qė kemi shovinista tė shumtė jugosllavė janė futur nė reshtat e ushtrisė jugosllave tė cilėt mundohen me anė provokacionesh tė mbjellin pėrēarje si nga ana e kosovarėve ashtu dhe nga ana e jugosllavėve tue futur lecka ndėr kosovarėt se gjoja do t'ju vrasin tė gjithėve dhe nga ana tjetėr ju thuhej jugosllavėve se kosovarėt do t'ju ikin.

Ndjarjen e tė vrarėve e ka marrė vesh gjithė Shkodra dhe reaksioni mundohet t'a ēfrytėzojė
.

Shefqet Peēi

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.



DBV1111x Lėnda e paraqitur mė sipėr LEJOHET tė pėrdoret pėr arsye jotregtare me kusht qė tė pėrmendet nyja e faqes ku ndodhet (ose vetėm vargmal.org). Lėnda NUK LEJOHET tė pėrdoret pėr arsye tregtare pa leje paraprake me shkrim nga Mbarėvajtja.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.11.2011, 20:18   14
kalimtar/e
 
Tek dok. i parė mė sipėr oficeri i OZN-sė urdhėron shqiptarėt tė mbyllin kufirin qė askush tė mos shpėtojė.

Vrasjet nuk kanė mbaruar nė Tivar po kanė vazhduar dhe tek brigjet e Bunės, nėn hundėn e vetė Shefqet Peēit. Dhe nuk janė 500 tė vrarė por mė tepėr sepse po t'i besosh informacionit qė na jep kolonel Peēi, ngjarjen e treguan ata qė u hoqėn si tė vdekur. Por 500 kufoma nuk mund tė fshehin 2500 tė gjallė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2012, 20:33   15
I Pakapshėm
 
Citim:
Masakra e Tivarit/ Uran Butka: Shkaktarėt, me dekorata qė i mbajnė ligjėrisht edhe sot

Libri “Masakra e Tivarit dhe pėrgjegjėsia e shtetit shqiptar” i historianit Uran Butka, pėrpiqet tė zbardhė tė vėrtetėn e asaj qė ndodhi nė vitin1945, ku rreth 2 947- 3 447 shqiptarė u vranė tė mbytur, tė helmuar e tė zhdukur nė tragjedinė e Tivarit. “Kėto shifra nuk janė pėrfundimtare”, – thotė historiani Uran Butka, i cili pėr kėtė libėr ka punuar 16 vjet me radhė duke kėrkuar nėpėr arkivat “tepėr sekretė” tė Beogradit, Maqedonisė, Malit tė Zi dhe Shqipėrisė.


Zoti Butka, cili ka qenė motivi qė ju shtyu tė shkruani librin “Masakra e Tivarit dhe pėrgjegjėsia e shtetit shqiptar”?

Tė them tė vėrtetėn pėr kėtė masakėr, nga mė tė mėdhatė nė Ballkan, pėr tė cilėn ėshtė heshtur qėllimisht afro 70 vjet, pėr tė fshehur gjurmėt e krimit.

Pse pikėrisht tani? A mos jeni ndikuar nga politika?

Aspak. Nė kėtė studim por edhe nė punimet e tjera me karakter historik, jam mbėshtetur tėrėsisht mbi dokumentet, duke bėrė njė interpretim shkencor, tė paanshėm dhe tė pandikuar nga politika. Pėrndryshe do tė ishte njė dėshtim. Edhe personalisht, sikurse dihet, jam larguar me kohė nga politika.

Sa kohė ju ėshtė dashur tė mblidhni dokumentet, ta hulumtoni ngjarjen dhe ta shkruani kėtė libėr studimor?

Qysh nė vitin 1995 shkrova sprovėn e parė pėr kėtė masakėr dhe e botova tek libri “Ringjallje”, por studimi nuk ishte i plotė dhe i dokumentuar sa duhet. M’u deshėn 16 vjet kėrkimesh qė tė arrija tek ky botim i plotė, gjithsesi joshterues.

Libri juaj ėshtė bazuar mbi njė mori dokumentesh, njė pjesė e mirė e papublikuar mė parė dhe e klasifikuar “tepėr sekret”. Si ia dolėt?

Botimi “Masakra e Tivarit dhe pėrgjegjėsia e shtetit shqiptar” ėshtė bazuar nė dokumente tė nxjerra nga arkivat e ish-Jugosllavisė (Arkivi historik i Beogradit), nga arkivi shtetėror i Maqedonisė, nga arkivi i Kosovės dhe nga arkivat e Shqipėrisė, kryesisht nga Arkivi Qendror dhe ai i Ministrisė sė Brendshme. Natyrisht, tė gjitha dokumentet e hulumtuara mbanin shėnimin “tepėr sekret”, por qė tashmė thuajse janė deklasifikuar. Pėrveē kėtyre dokumenteve janė pėrdorur, pasi janė krahasuar dhe konfirmuar pėr vėrtetėsinė e tyre, edhe dėshmitė e tė mbijetuarve tė masakrės, si dėshmitė tronditėse tė Azem Hajdinit, Bajram Golės e tė tjerė, qė janė publikuar me kurajė qytetare e njerėzore qysh nė regjimin politik tė ish-Jugosllavisė. Gjithashtu, janė vjelė edhe dėshmitė e dhjetėra tė mbijetuarve shqiptarė nė Kosovė, Mal tė Zi, Maqedoni dhe Shqipėri .

Ju bėni pėrgjegjės pėr kėtė masakėr shtetin komunist jugosllav, por edhe shtetin komunist shqiptar, qė sipas jush, ka bashkėpunuar dhe ėshtė bashkėfajtor pėr masakrimin e mijėra shqiptarėve tė pafajshėm. Ku konsiston ky bashkėpunim?

Pėrgjegjėsia kryesore ėshtė e shtetit jugosllav, i cili ishte projektuesi dhe zbatuesi i kėsaj ploje tė pėrgjakshme me pėrmasa ballkanike. Platforma politike dhe ushtarake e kėtij veprimi antishqiptar ishte projekti famėkeq i Ēubriloviēit i 7 marsit 1937 dhe i 3 nėntorit 1944, qė u bėnė, pėr fat tė keq, edhe platforma e Lėvizjes Nacionalēlirimtare tė Jugosllavisė: “Dy janė mėnyrat pėr spastrimin etnik tė shqiptarėve: t’i zhdukim, ose t’i shpėrngulim.” Pėr Ēubriloviēin dhe ata qė zbatuan masivisht genocidin kundėr shqiptarėve, kjo ishte vetėm njėra anė e medaljes. Ana tjetėr ishte kolonizimi i trojeve shqiptare tė zbrazura, me kolonė serbė, malazezė e maqedonas nėpėrmjet ushtrisė dhe kėshillave nacionalēlirimtarė.

Kėtė luftė kundėr shqiptarėve, PKJ e propagandonte si luftė kundėr “reaksionit shqiptaro-madh”, si luftė kundėr reaksionit tė djathtė antikomunist nė Kosovė e viset e tjera shqiptare, si luftė kundėr “bashkėpunėtorėve” tė nazifashizmit etj. Kosova u konsiderua dhe u trajtua si reaksionare, kundėrrevolucionare, irredentiste, qė duhej nėnshtruar dhe tjetėrsuar etnikisht. Por nė kushtet e Luftės sė Dytė dhe menjėherė pas saj, ky nėnshtrim e spastrim i plotė etnik, ishte tepėr i vėshtirė pėr udhėheqjen politike dhe ushtarake tė Jugosllavisė, sepse populli i Kosovės dhe i viseve tė tjera shqiptare ishte i gjithė mė kėmbė dhe i armatosur (qoftė partizanėt e brigadave NĒ tė Kosovės, qoftė nacionalistėt) pėr tė mbrojtur qenien shqiptare dhe kufijtė kombėtarė, pėrkundėr politikave e praktikave antishqiptare e kriminale tė PKJ dhe tė Ushtrisė NĒJ.

Titos dhe udhėheqėsisė jugosllave nuk u interesonte edhe njė luftė tjetėr nė Kosovė, pėr ripushtimin e dhunshėm tė saj, pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. Kėtė gjė mund ta arrinin mė lehtė e mė tinėzisht, me ndihmėn e propagandės dhe tė armėve tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė. Titoja, nė cilėsinė e komandantit tė pėrgjithshėm tė Ushtrisė NĒJ, i kėrkonte E. Hoxhės kalimin e formacioneve tė UNĒ tė Shqipėrisė nė Kosovė e Jugosllavi, pėr tė luftuar kundėr “pushtuesve dhe reaksionit”. Pala shqiptare u tregua e gatshme.

Mė 12 shtator 1944 komandanti i pėrgjithshėm i UNĒSH, E. Hoxha, i dha urdhėr Korparmatės I tė pėrgatiste dhe tė niste menjėherė dy brigada pėr nė Kosovė. Po nė kėtė datė, mentari i E. Hoxhės, Miladin Popoviē, i shkruante Liri Gegės, e plotfuqishme e KQ tė PKSH pėr Korpusin I: “Lajmėro Pavlen ( Pavle Joviēeviē, shėn.im UB) se dy brigadat shqiptare sė shpejti do tė marrin drejtim pėr Kosovė. Vetėm tė mos dekonspirohet!”.

Dėrgimi i brigadave partizane tė Shqipėrisė nė Kosovė u mbajt nė konspirativitet edhe pėr britanikėt, ndonėse ata ishin aleatė dhe ndihmonin Luftėn Nacionalēlirimtare nė Shqipėri dhe Jugosllavi. Enver Hoxha porosiste Dali Ndreun, komandantin e Korparmatės I: “Tė mos i tregohet Inglizėve objektivi i brigadave V dhe III, qė do tė shkojnė nė Kosovė”. E.Hoxha e dinte mirė pse thirreshin brigadat nacionalēlirimtare tė Shqipėrisė nė Kosovė, ndaj si njė vasal i bindur dhe i ndėrgjegjshėm pėr ēka bėnte, urdhėronte brigadat e Divizionit I: “Tė asgjėsohen pa mėshirė nacionalistėt dhe reaksionarėt shqiptarė brenda dhe jashtė kufijve pa treguar as mė tė voglėn tolerancė.”

Nė muajin nėntor 1944, u angazhuan nė kėtė luftė edhe Divizioni V, qė pėrfshiu Brigadat III, V dhe XXV, dhe Divizioni VI (brigadat VI, VII, VIII dhe XXII), pasi u kthyen nga Sanxhaku e Bosnja, ku luftuan kundėr gjermanėve. Divizionet V dhe VI tė Shqipėrisė u vunė nėn urdhrat e Armatės V tė Ushtrisė NĒ Jugosllave. Nė urdhėrveprimin e Armatės V tė Jugosllavisė pėrfshiheshin edhe divizionet e Shqipėrisė: “Tė gjitha forcat reaksionare qė do tė takoni, tė rrethohen dhe tė shpartallohen me ēdo kusht…Tė ēarmatosen njerėzit e dyshimtė dhe ata qė nuk duan tė mobilizohen me dėshirė, tė digjen shtėpitė e tradhtarėve qė rezistojnė dhe bėjnė fortesė…Tė sekuestroni mallin e kriminelėve tė arratisur. T’u theksohet katundeve qė pėrshkoni se ai katund qė bėhet strehė i gjaktorėve, do tė dėnohet”.

Mė 8 shkurt 1945, u shpall me urdhėr tė komandantit suprem tė UNĒ tė Jugosllavisė, J.B.Tito, pushteti ushtarak. Divizionet e UNĒ tė Shqipėrisė u bėnė pjesė e vendosjes sė regjimit ushtarak nė Kosovė. Ndihmesėn mė tė madhe pėr rekrutimin e shqiptarėve, por edhe pėr dorėzimin e qindra dezertorėve, qė iknin nga ushtria jugosllave dhe dorėzoheshin nė mirėbesim tek brigadat e batalionet e Divizioneve V dhe VI tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė, e dhanė komandat e kėtyre divizioneve e brigadave tė ushtrisė shqiptare, qė ishin nėn urdhrat e Komandės sė Pėrgjithshme Jugosllave.

Siē ėshtė zbuluar tanimė nga dokumentet arkivorė, Divizionet V dhe VI tė Shqipėrisė ndodheshin nė Kosovė pėrgjatė muajve mars dhe prill tė vitit 1945, kur u bė mobilizimi i dhunshėm i popullsisė shqiptare nė Kosovė e trevat e tjera shqiptare dhe kur u nisėn tri kolonat (eshalonet) me rekrutėt shqiptarė pėr nė Tivar mė 24-27 mars 1945 dhe tri kolonat e tjera mė 19-24 prill 1945. Bashkėpunimi i ngushtė dhe implikimi i divizioneve dhe brigadave tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė pėr mobilizimin e rekrutėve shqiptarė dhe dorėzimin e tyre tek ushtria jugosllave, ėshtė evident dhe i dokumentuar.

Kemi nė dorė radiogramet e shtabit tė Divizionit V dhe VI, me komisar politik Ramiz Alinė dhe komandant Gjin Markun, dėrguar Komandės sė Pėrgjithshme tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė gjatė muajve mars-prill 1945 e nė vazhdim si edhe listat emėrore tė tė aratisurve dhe vullnetarėve shqiptarė tė Kosovės, qė dorėzoheshin nga shtabet e diviz.V dhe VI te ushtria jugosllave dhe qė dėrgoheshin nė Tivar e gjetkė pėr t’u asgjėsuar.

Lista e parė pėrmban 190 vetė, kryesisht vullnetarė shqiptarė tė dorėzuar nga prefekturat e Mitrovicės dhe tė Pejės; Lista e dytė pėrmban 104 emra ushtarėsh shqiptarė tė ikur nga ushtria jugosllave, por dhe vullnetarėsh shqiptarė tė bashkuar me Divizionin V tė Shqipėrisė. Lista e tretė, e bashkėngjitur, ngėrthen 131 shqiptarė vullnetarė, tė dorėzuar. Ja edhe pėrgjigjja e Enver Hoxhės: “T’arratisurit e dorėzuar nė Divizionin tuaj, dėrgojani Divizionit 52 tė Serbisė.”

Si rezultat i kėtij bashkėveprimi tė ndėrvarur ushtarak, vullnetarėt dhe tė mobilizuarit shqiptarė tė Kosovės, pėrfundonin si robėr lufte , me tė cilėt komanda e ushtrisė jugosllave mbushte kolonat ushtarake, qė i dėrgonte nė Srem apo nė Tivar.

Si i keqtrajtuan kolonat me shqiptarėt e Kosovės qė kaluan nėpėr Shqipėri?

Tė dhėnat burimore ushtarake jugosllave, tregojnė se u mobilizuan dhe u dėrguan pėr nė frontin e Adriatikut, ishin 13.050 rekrutė shqiptarė. Qeveria shqiptare, sė pari, lejoi qė kolonat e ushtrisė jugosllave tė hynin e tė kalonin nėpėr territorin e Shqipėrisė, jashtė ēdo kontrolli dhe tė vepronin si t’ua donte interesi.

“Shkaktare e masakrės sė parapėrgatitur tė Tivarit ėshtė edhe udhėheqja partiake dhe shtetėrore e Shqipėrisė, me nė krye Enver Hoxhėn. Ajo lejoi qė shqiptarėt e mobilizuar, pa asnjė armė nė dorė, tė kalojnė nėpėr territorin shqiptar, nėpėr rrugėn e vdekjes, tė quajtur Golgota e madhe Shqiptare”,- konstatonte Zekeria Cana.

Nga raporti i shtabit tė Kolonės IV tė Armatės sė Jugosllavisė, datė 8 prill 1945: “Eshaloni shkoi mirė deri nė Kukės. Nė afėrsi tė Kukėsit ndodhi njė incident, kur njėri nga grupi i kolonės gjuajti njė bombė mbi rojėn tonė. Me ē’rast u shkaktua rrėmujė dhe, nė kėtė rrėmujė arriti tė arratisej njė grup prej 10 vetash. Kėshtu, duke ikur, hasi nė patrullėn e ushtrisė shqiptare, e cila i ndaloi dhe iu bėri thirrje qė tė dorėzohen. Ndaj kėsaj thirrjeje ata nuk u pėrgjigjėn, por vazhduan tė iknin. Ushtarėt shqiptarė hapėn zjarr mbi ta dhe vranė nė vend dy persona, dy tė tjerė i plagosėn, tė cilėt mė vonė edhe ata vdiqėn”.

Nė njė dokument tė Ministrisė sė Jashtme tė Shqipėrisė lexojmė: “Me mijėra kosovarė tė pafajshėm janė pushkatuar nė masė, ilegalisht dhe pa gjyq, nga organet e UDB-sė. Nė kėto masakra tė pashembullta ndaj popullsisė sė Kosovės, ka marrė pjesė Koēi Xoxe, nė fillim tė vitit 1945, kur nė cilėsinė e ministrit i Brendshėm i Shqipėrisė, ai autorizoi oficerėt e UDB-sė qė tė pushkatonin ilegalisht dhe pa gjyq , nė tokėn shqiptare, mė tepėr se 1000 kosovarė tė pafajshėm”

Kėtė masakėr brenda kufijve tė Shqipėrisė, e konfirmon edhe prokurori i pėrgjithshėm ushtarak, Bedri Spahiu, nė gjyqin kundėr Koci Xoxes: “Xhelatėt e Rankoviēit, qė janė shquar pėr krimet e tyre alla-fashiste kundėr popullit tė thjeshtė tė Kosovės, i kanė vazhduar kėto masakra kundra tyre nėpėrmjet rrugės prej kufirit tonė nė Kukės e deri nė Ulqin, duke vrarė me qindra prej tyre. Ishte kjo njė rrugė e pėrgjakshme e fshatarėve tė thjeshtė kosovarė brenda dhe jashtė tokės sonė deri nė Ulqin”.

Natyrisht, ky ėshtė akti mė antikombėtar dhe mė i turpshėm i qeverisė komuniste shqiptare, jo vetėm nė atė kohė kur u krye kjo masakėr, por edhe pėr gjysmė shekulli, kur u hesht plotėsisht pėr shkak tė bashkėfajėsisė. Kėtė na e dėshmon edhe deklarata e Zoi Themelit, shef i Mbrojtjes sė Popullit tė krahinės III (Shkodėr), i cili pranon se rekrutėt e mobilizuar kosovarė , jugosllavėt “i vrisnin nė masė rrugės, nė Shqipėri, pa pasur faj”, se rekrutėt shqiptarė qė iknin nga kolonat pėr tė shpėtuar kokėn dhe u dorėzoheshin organeve tė shtetit shqiptar, u ktheheshin, nga organet shtetit shqiptar, komandove jugosllave, prej tė cilėve ata gjenin vdekjen.

Zoi Themeli, gjithashtu, pohon se dorėzimi i rekrutėve kosovarė tek autoritetet jugosllave, bėhej me urdhėr tė krerėve mė tė lartė tė shtetit shqiptar, pa marrė parasysh faktin se rekrutėt ishin shqiptarė dhe nuk kishin bėrė asnjė faj. Qeveritarėt e Shqipėrisė, jo vetėm qė nuk bėnė asgjė pėr tė mbrojtur dhe siguruar jetėn e tyre, jo vetėm qė nuk protestuan pėr keqtrajtimin dhe vrasjet masive tė shqiptarėve brenda kufijve tė shtetit shqiptar, por i dorėzuan te jugosllavėt edhe ata bashkėkombės qė pėrpiqeshin tė iknin nga kolonat e vdekjes! Nė tė gjithė rrugėn e mundimshme nga Puka nė Shkodėr, vazhdoi dhuna, poshtėrimi dhe asgjėsimi i rekrutėve shqiptarė nga komandot ushtarake jugosllave, shpesh nė bashkėpunim tė hapur apo tė heshtur me ushtrinė shqiptare, qė vetėm shqiptare nuk mund tė ishte.

“Prej Puke, nė rrethana si ato tė deritashmet, vazhduam rrugėn, ndėrsa dikur rreth orės 20.00, arritėm nė njė kanion tė thellė, nė tė cilin rridhte fare pak ujė. Meqė urėn (e Gomsiqes) e kishin shkatėrruar fashistėt italianė, deportimin tonė nė anėn tjetėr tė kanionit, xhelatėt pėrpiqeshin ta organizonin pėrmes njė teleferiku tė improvizuar. Nė atė teleferik, me dhunė hipėn mbi 50 vetė dhe, natyrisht, sipas skenarit, teleferiku u kėput, kėshtu qė tė gjithė ranė nė atė kanion tė thellė, nė tė cilin gjetėn vdekjen 36 ushtarė dhe 14 tė tjerė u lėnduan. Tentuam, aty pėr aty, t’u ndihmonim, por na penguan pėrcjellėsit serbė… “

E njėjta gjė ndodhi edhe nė Vaun e Dejės, nė lumin Drin dhe nė lumin Buna, ku, sipas Azem Hajdinit, gjetėn vdekjen 234 rekrutė shqiptarė dhe u lėnduan njė numėr i madh tė plagosurish. Po tragjedia mė e madhe ndodhi me kolona e dytė, pjesė e sė cilės ishte edhe rekruti Azem Hajdini – Xani, i cili pėrjetoi tmerret e Masakrės sė Tivarit, por rastėsisht shpėtoi nga vdekja dhe dėshmoi pėr kėtė tragjedi kombėtare.

“Kur hymė nė territorin e Shqipėrisė, u gėzuam pa masė, – parashtron Azem Hajdini, – duke menduar se tash e tutje do tė jemi nėn pėrcjelljen e ushtarėve tė shtetit tonė, Shqipėrisė dhe se nuk do tė pėrjetonim mizoritė, siē i kishim pėrjetuar vazhdimisht nė Kosovė nga serbėt, malazezėt dhe maqedonasit. Shumė shpejt, pra, u bindėm se as kėtu nuk kishte vend pėr gėzim, sepse skenari i parapėrgatitur vazhdonte tė realizohej me pėrpikėri dhe ngase gjatė rrugės nėpėr territorin e Shqipėrisė, pėrcjellėsit i shtonin torturat e vrasjet ndaj nesh. Ata nuk na konsideronin mė si bashkėluftėtarė tė tyre, madje as si robėr tė luftės… Neve nuk na konsideronin as si kope bagėtish.”

Sipas tė dhėnave tė arkivave jugosllave, nė Fushė Arrėz u vranė 126 rekrutė shqiptarė nė gjendje agonie. Kur ishin nė gjumė. Masakėr dinake, jonjerėzore, nė kundėrshtim me ēdo moral, fe dhe ligj. Kur kaluam Pukėn, i nxorėn nga kolona tre tė rinj shqiptarė, tė veshur me rroba kombėtare dhe i pushkatuan para syve tė kolonės si edhe para njė skuadre ushtarėsh tė Shqipėrisė. Dhe, pėr ēudi, deri sa ne qanim me dėnesje, ushtarėt e skuadrės sė Shqipėrisė e pėrcollėn pushkatimin e tyre me duartrokitje!”. Pushteti komunist nė Shqipėri lejoi qė tė vriteshin bashkėkombėsit tanė nga tė huajt nė shtėpinė tonė, nė truallin tonė, brenda kufijve tanė! Dhe ajo qė tė tmerron mė shumė, ėshtė duartrokitja e sė keqes, njė nga fenomenet tipike tė komunizmit.

A mund tė na thoni diēka pėr masakrėn qė ndodhi nė Tivar?

Po. Masakra mė e madhe ndodhi nė mesditėn e datės 31 marsit 1945  nė qytetin e vogėl tė Tivarit, ku ishte ngritur kurthi, sipas njė plani tė parapėrgatitur pėr asgjėsimin e gjithė rekrutėve shqiptarė. Masakrėn ishte ngarkuar ta kryente Brigada X malazeze, pikėrisht nė Tivar, qytet shqiptar, qė pėrfshihej nė Malin e Zi. Kasaphana nisi nė hyrje tė Tivarit tė Ri, mandej arriti pikun e saj nė oborrin dhe nė mjediset e ndėrtesės sė Monopolit tė Duhanit.

Sipas pėrllogaritjeve rezulton se vetėm nė Tivar u vranė 1560 shqiptarė nga kolona e dytė. Edhe nga Kolonat e tjera tė marsit dhe tė prillit 1945, me rekrutė shqiptarė tė mobilizuar nė Kosovė dhe viset shqiptare tė Gostivarit, Tetovės, Kumanovės, Kėrēovės dhe Shkupit, gjatė marshimit nėpėr Shqipėri, tė njėjtin fat patėn. Por, as Shtabi i Pėrgjithshėm i Ushtrisė NĒSH, as qeveria, as ministria e Jashtme e Shqipėrisė, nė krye tė tė cilave ishte Enver Hoxha, nuk reaguan as pėr vrasjen e dhjetėra shqiptarėve nė bregun e lumit Buna, as pėr masakrimin e qindra shqiptarėve tė tjerė nė Tivar, por heshtėn si bashkėfajtorė nė krim, ndonėse sipas raportimeve tė mėsipėrme, vrasjet ishin bėrė “pa asnjė shkak, kanė bėrė bujė dhe pėrshtypje shumė tė keqe e dėmprurėse”.

Sa ishte numri i pėrgjithshėm i viktimave tė masakrės?

Totali i shqiptarėve tė asgjėsuar nga tė gjashtė kolonat me rekrutė shqiptarė prej 13.050 vetash, gjatė muajit mars dhe prill 1945, kryesisht sipas burimeve ushtarake jugosllave, rezulton, sė paku, nė 2 543 vetė. Siē e kemi theksuar edhe mė lart, tė dhėnat qė vijnė nga burimet e paplota ushtarake jugosllave, duhen marrė me rezervė, sepse pėrmasat e vėrteta tė krimit janė shumė mė tė mėdha. Po tė hulumtosh parashtresat, botimet dhe dėshmitė pėr kėtė masakėr tė Azem Hajdinit, Bajram Golės, Nazif Selimit, Xhaferr Vokshit, si edhe tė dėshmitarėve qė mbetėn gjallė dhe i publikuan dėshmitė e tyre, rezulton qė numri i viktimave gjatė marshimit dhe nė plojėn e Tivarit, tė jetė edhe mė i madh. Pėrfundimisht, sipas burimeve jugosllave dhe shqiptare rezulton shuma prej gjithsej 2 947 – 3 447 shqiptarėsh tė vrarė, tė mbytur, tė helmuar e tė zhdukur nė tragjedinė e Tivarit. Kėto shifra nuk janė pėrfundimtare.

Ramiz Alia nė fakt i ka mohuar akuzat pėr pėrgjegjėsitė e tij pėr kėtė masakėr. A ka pėrgjegjėsi ai, sipas jush?

Nė radhė tė parė Ramiz Alia nuk thoshte tė vėrtetėn kur deklaronte se nė kohėn qė u bė masakra e Tivarit ishte nė Bosnjė. Sipas dokumenteve tė cituara edhe mė sipėr, Ramiz Alia, komisar dhe Rahman Parllaku, komandant i Divizionit V tė ushtrisė NĒSH, ishin nė Mitrovicė mė 3 mars 1945 dhe mandej nė gjithė Kosovėn, nėn urdhrat e Shtabit tė Pėrgjithshėm Jugosllav.

Ramiz Alia dhe drejtuesit e tjerė tė divizioneve tė Shqipėrisė nė Kosovė kanė pėrgjegjėsinė se dorėzuan te Ushtria jugosllave dhe tek OZNA (Shėrbimi sekret jugosllav) gjithė shqiptarėt qė dezertonin nga ushtria jugosllave dhe dorėzoheshin nė mirėbesim te ushtria shqiptare si edhe dorėzuan pabesisht gjithė vullnetarėt shqiptarė tė Kosovės qė thirreshin e mobilizoheshin nga ushtria shqiptare, tė cilėt mbushnin kolonat (brigadat) qė dėrgoheshin nė Tivar e gjetkė si mish pėr top.

Edhe pse R.Alia mori vesh pėr masakrėn ndaj kolonave tė marsit 1945, ai sėrish bėnte thirrje qė shqiptarėt e Kosovės tė bashkoheshin me divizionet e ushtrisė shqiptare dhe kėta vullnetarė i dorėzonte sėrish te ushtria jugosllave pėr tė mbushur tri kolonat e prillit 1945, qė pėsuan fatin tragjik tė kolonave tė marsit. R.Alia ka pėrgjegjėsinė se heshti pėr 68 vjet pėr kėtė masakėr, ku u vranė me mijėra shqiptarė tė pafajshėm, njė pjesė e tyre brenda territorit tė Shqipėrisė, nė marrėveshje dhe bashkėpunim tė plotė shqiptaro-jugosllav.

A mendoni se po tė ishte zbardhur mė parė kjo masakėr, ndoshta edhe pėrgjegjėsit do tė ishin ndėshkuar?

Pėr shkaktarėt e kėsaj masakre me pėrmasa ballkanike, deri mė tani nuk ėshtė nxjerrė ndonjė pėrgjegjėsi, apo ndėshkim, si nė ish-Jugosllavi ashtu edhe nė Shqipėri. Pėrkundrazi, shkaktarėt janė shpėrblyet me ndere dhe poste tė rėndėsishme. Bie fjala, ekzekutori Vladimir Roloviē, u emėrua ambasador i Jugosllavisė nė Kroaci, ndėrsa komandanti i Brigadės X malazeze Markoviē, qė i masakroi shqiptarėt nė Tivar, u emėrua kryetar i njė rajoni nė Mal tė Zi.

Nė Shqipėri, Enver Hoxha,veē tė tjerash, edhe Hero i popullit shqiptar dhe hero i popujve tė Jugosllavisė, ish-ministri i Brendshėm, Haxhi Lleshi qė bashkėpunoi me jugosllavėt pėr vrasjen e shqiptarėve nė territorin e Shqipėrisė, u bė president dhe Hero i Popullit, po ashtu edhe Shefqet Peēi, Hero i Popullit, Ramiz Alia, president dhe Hero i Popullit etj., dekorata qė i mbajnė ligjėrisht edhe sot!

A ėshtė ky libėr njėherėsh edhe njė mesazh pėr shqiptarėt dhe popujt e Ballkanit?

Po. E vėrteta dhe vetėm e vėrteta mund t’i shėrojė plagėt qė ende rrjedhin. Njė popull nuk mund tė jetė plotėsisht i lirė, nėse nuk e njeh historinė e tij, nuk mund tė jetė i kulturuar nėse nuk distancohet nga ēdo lloj krimi e dhune, nuk mund tė jetė i qetė e tė pėrparojė nėse nuk ėshtė nė paqe me veten dhe me tė tjerėt. Krimi, nė ēdo kohė, duhet evidentuar e ndėshkuar, pėrndryshe tė ndėshkon sėrish, siē ka ndodhur nė historinė e Ballkanit. Veēanėrisht, krimet me pėrmasa, implikime dhe pasoja ndėrkombėtare, siē ishte edhe Masakra e Tivarit, duhen ndriēuar e gjykuar drejtėsisht dhe dėnuar, tė paktėn, moralisht, qė tė mos mbeten si njollė e pashlyer, si plagė e hapur dhe si urrejtje vepruese, e ngulur thellė nė ndėrgjegjen e popujve, por tė kthehet nė njė mėsim, nė njė ēlirim, nė njė arsye mė shumė pėr tė qenė nė mirėkuptim e bashkėpunim nė rrugėn e pėrbashkėt drejt paqes dhe integrimit europian.

http://www.gazeta-albania.net/?p=7051
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2012, 14:12   16
I Pakapshėm
 
Citim:
Perseritja eshte babai i merzitjes z. Butka
25.1.2012 / hotig

Mosaktivizimi perfundimtar i Komisionit hetimor parlamentar per problemin e Masakres se Tivarit dhe dalja ne drite e nje libri te “ri” per kete masaker tregon qe politika kerkon te beje shkencen e histories jashte cdo realiteti dhe ta shtremberoje ate. Aq me teper perforcohet ky perfundim po te kihet parasysh paralajmerimi qe mori ky komision mbi ekzistencen e dhjetra deshmitareve okulare te kesaj ngjarjeje midis Kukesit dhe Shkodres te permbledhura ne studimin se cfare mundohet tė zhduke ne realitet Masakra e Tivarit (per kete shih artikullin me kete titull ne adresat albanovaonline.com, logoreci.com, www.hotig.info) dhe cfare kerkon te fshehe ajo ne kete fillim mijevjecari.

Zoti Butka merr persiper te perserise nje mashtrim mbi 65 vjecar dhe ta paraqese ate te lidhur me shtetin shqiptar. Pikerisht kjo perben thelbin e te gjithe mashtrimit te perdorura ne ato kohera, por dhe pikepyetjet perse zoti Butka merr parasysh dokumentat serbe, strudiuesit jashte territorit shteteror shqiptar, deklaratat e deshmitareve te pretenduar si pjesmarres te kesaj masakre dhe nuk pyet nje popull te tere, deshmitare reale te kalimit te nje kollone me shqiptare te Kosoves neper territorin shteteror shqiptar qe nuk i kaloi kurre kufijte e Shqiperise drejt Tivarit.

Fillimisht duhet te themi se idete e z. Butka jane teper te vjetra dhe ai nuk ka bere gje tjeter vecse ka perseritur ate qe gatuan kriminelet e Beogradit dhe te Tiranes ne zyrat perkatese pas vitit 1946. Qe te pranohen idete e z. Butka me perpara i duhet mbushur mendja popullit te Shqiperise sė Veriut, dhe sidomos banoreve te qytetit te Shkodres, se ne vitin 1945 ne territorin e Shqiperise Veriore kane ndodhur keto ngjarje:

1-Kane kaluar 3 grupe me shqiptaret e Kosoves me nga tre kollona seicila (sipas z. Butka kane kaluar dy grupe me nga tre kollona: ato te 25, 26, 27 marsit dhe ato te 19, 20, 24 prillit duke mos i pranuar kollonat teorike te janarit dhe shkurtit) te cilat duhet te kishin kaluar neper ure te Bunes. Kjo ka rendesi te madhe pasi i gjithe populli i Shkodres, deshmitare i asaj ngjarje, ben fjale vetem per nje kollone me 3500-4000 njerez ne gjendje te mjeruar, ndersa banoret e Pukes bejne fjale perseri per nje kollone me gjatesi rreth 4,5 kilometra te gjate dhe ata te Shen Merise, Kolshit, dhe Morinit per nje kollone me gjatesi 8 deri 9 kilometra te gjate, e saktesuar nga qafe Shllaku deri ne qafe te Malit.

2-Keto kollona shoqeroheshin nga trupa serbomalazeze (sipas dokumentave te perdorura nga z. Butka rezulton se kollona e pare eshte shoqeruar nga 30 udheheqes te brigadave dalmatine dhe nje batalion i brigades 27 serbe, kollona e dyte nga shtabi i brigades 27 serbe dhe nje batalion, ndersa kollona e trete nga nje batalion e brigades 27 serbe; te tre keto kollona i perkasin grupimit te marsit 1945; kurse kolonat e prillit shoqeroheshin: kolona e pare nga batalioni III i brigades 26 serbe, kolona e dyte nga batalioni i pare i brigades 25 dhe nje ekipi te shtabit te divizionit te 46 serb dhe kolona e trete nga batalioni i pare i brigades te 26 serbe) dhe jo nga njerez shqip foles. Te pakten banoret e Shkodres dhe Pukes, te mbetur gjalle, deshmojne se shoqeruesit e asaj kollone flisnin njė shqipe te paster. Por dhe deshmija e Pader Zef Pllumbit nuk thote se eshte folur serbisht pergjate kalimit te kollones neper Shkoder, bile as shqipe gjysmake.

3-Keto kollona kane kaluar te gjitha neper territorin e Shqiperi, drejt Malit te Zi, duke pasur nje humbje prej vetem 1180 njerėzish grupi i marsit me tre kollona dhe 188 njerez grupi i prillit me tre kollona dhe jo te masakruar te gjithe nė tre varre masive: ne qafe te Malit te Fushe Arrezit; buze Drinit, pasi kalon uren e Gomsiqes afer fshatit te Vau te Dejes te vjeter, ku uji ka pasur ngjyren e kuqe per rreth dy jave dhe ne rrugen Ure e Bunes drejt Murriqanit me nje pjesmarrje totale prej rreth 12000 shqiptaresh te Kosoves.
Ne vazhdim, z. Butka duhet t’i tregoje shqiptareve disa sekrete qe mbulon Masakra e Tivarit sipas versionit te servirur nga propaganda serbe dhe ajo komunisto – shqiptare. Meqenese z. Butka pretendon te jete nje historian ne fushen e shkencave shoqerore duhet te tregonte:
1-Cila eshte permbajtja e marreveshjes midis Titos dhe Enver Hoxhes e dates 2 shtator 1944? Pranimi i dergimit te forcave komuniste shqiptare ne ndihme te politikes jugosllave per te carmatosur popullaten vendase dhe mobilizimi i trupave kosovare ne formacionet jugosllave per t’i asgjesuar ato plotesisht perben gjysmen e marreveshjes, ndersa gjysma tjeter ka mbetur e fshehur per popullin shqiptar dhe ne kete pike z. Butka eshte ne unison me propoganden enveriste.

2- Kur ka filluar ne realitet masakra kundra popullit shqiptar ne ato ane dhe kush kane qene autoret antishqiptare te krimit pergjate viteve 1944 – 1945 ne Token Shqiptare (ketu fillon realisht Masakra e Tivarit sipas te gjitha versioneve)?

3- Masakren reale te Tivarit me shkaqet dhe pasojat e veta. Perse Tito dergoi nje kollone me rreth 4.000 shqiptare te Kosoves nga rruga e Pejes drejt Tivarit, perse e coptoi kollonen me tre faza masakrimi? Cfare fsheh ne realitet hakmarja ne emer te Masakres se Tivarit?

4-Cfare ka qene ajo kollone me rreth 12.000 djem nenash kosovare qe u futen ne territorin shteteror shqiptar dhe u masakrua ne tre varre masive ne vendin per te cilin kishin luftuar gjithe jeten baballaret dhe gjysherit e tyre, pa kaluar kurre kufirin shteteror shqiptar? Kush qe ajo bande kriminelesh qe i shoqeroi dhe masakroi pergjate territorit shqiptar?

5-Cila eshte rruga e kthimit te brigadave partizane nga Kosova drejt Shqiperise dhe perse Enver Hoxha dhe pjestaret e ketyre brigadave nuk thone te verteten per kete problem duke qene ne kundershtim me njeri – tjetrin? Ne kete pike fshihet bashkeshoqeruesja e kollones me shqiptaret e Kosoves dhe masakruesit e tyre ne territorin shteteror shqiptar (ajo duhet te jete nje nga brigadat e divizionit te V ose te VI e cila nuk ka kaluar nga rruga Diber-Shqiperi).
Zberthimi i te gjitha ketyre pikepyetjeve perbejne thelbin e asaj qe fshihet pas Masakres se Tivarit dhe pikerisht zberthimi i ketij penteti tregon qe realisht Masakra e Tivarit nuk ka lidhje me shtetin shqiptar, por versioni i shpikur eshte publikuar per te fshehur nje krim, i cili lidhet vetem me shtetin komunist shqiptar persa i perket krimit, dhe per te realizuar nje qellim politik antishqiptar dhe pikerisht kete z.Butka nuk ka qene i afte te zbertheje, por ka tentuar te perserise ne menyre te perpikte mashtrimin komunist serbo – shqiptar duke e paraqitur si nje punim origjinal tij, pa i shkuar ndermend se me kete po tradhetonte bashkeatdhetaret e tij duke fshehur krimin komunist.

Jam i detyruar te perseris ne menyre te permbledhur ate cka kam shkruar per Masakren e Tivarit pasi z.Butka nuk e paska kuptuar ne asnje resht (per kete shih artikullin: Cfare fsheh “Masakra e Tivarit”? publikuar ne albanovaonline.com, logoreci.com, www.hotig.info) dhe qe pershihet ne pergjigjet e pentetit ne fjale.

1-Historia, si shkence, ka nje sekret: ajo nuk mund te percaktoje kurre nje shkak pa ditur te pakten nje pasoje. Dhe kur behet fjale per historine e Masakres se Tivarit ne funksion te shkakut gjitheshka eshte e lidhur me marreveshjen e Titos me Enver Hoxhen dhe kjo perben aktin me te pare te tradhetise kombetare. Duke mos ditur permbajtjen e plote te kesaj mareveshjeje (per te qene te sakte shqiptaret e sotem as qe e dine permbajtjen e saj ne asnje pike) historianet shqiptare, te te gjithe niveleve, e dine shume gabim historine e Shqiperise pergjate periudhes 1944 – 1945, periudhen ku interesat kombetare shqiptare u shiten per here te pare, ne historine e tij, politikisht nga brenda popullit shqiptar (a nuk tregon kjo se komunistet shqiptare dhe udheheqesit e tyre jane tradhetaret me te medhenj dhe te pare te kombit shqiptar?). Eshte kjo marreveshje, qe pranohet nga Tito si akt, qe ka dy pasoja: masakrimin e popullates shqiptare ne Kosove dhe masakrimin e popullates shqiptare ne Shqiperine e Veriut. Ne qofte se e para eshte ditur vetem nga popullata shqiptare e Kosoves, pasi ne Shqiperi vajtja e divizioneve komuniste ne Kosove eshte paraqitur si ndihme internacionaliste ne luften kundra nazizmit gjerman edhe pse ne Kosove ne ato kohera nuk ka pasur kembe nazizmi, e dyta eshte ditur gjithmone vetem nga popullata shqiptare e Malesise se Madhe duke u mbajtur e fshehte dhe tjetersuar ne thelbin e saj (interesant eshte fakti qe banoret e atyre aneve i kane konsideruat gjithmone komunistet e Enver Hoxhes si pushtuesit reale dhe te vetem te atyre krahinave). Por pasoja e kesaj marreveshjeje ka qene prishja e unitetit te cetave patriotike te Kosoves me ato te Malesise se Madhe dhe pamundesia e bashkepunimit te tyre. Kjo gje ka qene ne interesin politik te Titos, prandaj dhe u derguan dy divizionet komuniste shqiptare ne Kosove, dhe ne interesin politik te Enver Hoxhes, prandaj dhe u derguan dy brigadat serbo-malazeze te bashkeveprojne me brigadat komuniste kundra cetave te patrioteve shqiptaroveriore. Nje analize e metejshme e marreveshjes Tito-Enver te con ne zbulimin e metodes qe e perdor per te arritur ne kete qellim dhe ne kemi mundesi ta zbulojme me ane te pasojes. Dhe kjo pasoje eshte pikerisht “Masakra e Tivarit” e propoganduar sipas versionit serbo-komunistoshqiptar dhe z. Butka ka kurajon civile ta paraqese pasojen e kesaj marreveshje te lidhur me shtetin shqiptar dhe “Masakren e Tivarit” si veper te bashkepunimit serbo-komunistoshqiptar. Jo! – dhe gjithmone Jo! Masakra e Tivarit reale eshte tjeter, duke qene veper vetem e serbomalazezeve kundra popullit shqiptar te Kosoves te realizuar ne territorin malazez, dhe “Masakra e Tivarit”, sipas versionit te propoganduar prej 65 vjetesh, eshte veper vetem e komunisteve enveriste kundra popullates shqiptare te Kosoves te realizuar ne territorin shqiptar. Jane dy ngjarje te ndryshme me nje emerues te perbashket, por te bashkeshoqeruara me nje sere ngjarjes para dhe pas Masakres se Tivarit cka duhet te sherbeje per te zbuluar rolin real te komunizmit enverist ne funksion te jetes politike te Popullit Shqiptar, te pakten per peridhen 1944 – 1991.

2-Pasoja e pare e marreveshjes Tito – Enver ishte dergimi i dy divizioneve komuniste per te carmatosur popullaten shqiptare te Kosoves dhe per ta mobilizuar ate ne formacione ushtarake duke ja dorezuar komandes se pergjitheshme te armates jugosllave, detyre e cila u realizua me nje perpikmeri te admirueshme komuniste me nje shifer prej 53.000 shqiptaresh (z. Butka pretendon per thuajse 50.000). Por asnjehere nuk u tha se keto divizione per te vajtur ne Kosove kishin ndjekur rrugen historike 1500 vjecare te bandave kriminale serbo-malazeze kur sulmonin trojet e ilireve dhe epiroteve. Asnjehere nuk u tha se brigadat partizane pergjate rruges drejt Kosoves kishin masakruar popullaten vendase duke dhene shembullin e antishqiptarizmit perpara se t’i versuleshin popullates shqiptare te Kosoves. Eshte pika ku fillon realisht lufta e komunizmit kundra popullit shqiptar dhe ngjarja qe ka percaktuar vazhdimesine e krimit antishqiptar drejt “Masakres se Tivarit”, por dhe te masakres se shqiptareve te Kosoves ne territorin shteteror shqiptar. Masakrimi i banoreve te Matit, Mirdites, Dibres, Kukesit, Malesise se Madhe dhe Shkodres pergjate viteve 1944 – 1945 perben aktet e fillimkrimit antishqiptar dhe shtratin se ku mbeshteten Masakra e Tivarit dhe Masakra Verishqiptare. Per keto gjera z. Butka ka heshtur plotesisht duke marre per baze mashtrimin komunist serbo – shqiptar. Eshte pika ku fillon antihistoria e ngjarjeve te atyre koherave dhe ajo qe historiani Butka ka tjetersuar ne gjurmet e perseritjes. Mos pranimi i masakrave antishqiptare te brigadave komuniste ne territorin shqiptar fsheh qellimin e marreveshjes Tito – Enver dhe qellimin perse u derguan dy divizionet komuniste ne Kosove ne fund te 1944-es sipas interesave jugosllave dhe perse u derguan dy brigada serbo-malazeze ne territorin shteteror shqiptar ne dimrin e 1944 dhe pranveren e 1945 sipas interesave komuniste duke perbere aktet e para te tradhetise komuniste ndaj ceshtjes shqiptare.

3– Por Masakra e Tivarit e ka nje shtrat historik real te cilin z. Butka as qe ka denjuar ta zbuloje dhe kjo per aresyen me te thjeshte: do te rrezonte te gjitha pretendimet e asaj qe ishin thene per 65 vjet dhe daljen ne drite te mashtrimi komunist serbo – shqiptar. Shtrati historik i “Masakres se Tivarit” fillon ne fundin e 1943, atehere kur djallezia serbomalazeze mobilizoi shqiptaret e Tivarit ne brigaden “Boteli” dhe e nderseu kundra shqiptareve te Kosoves, konkretisht kundra folese legjendare te shqiptarizmit Drenices. Lufta ka qene e pabarabarte, pasi luftonin te mobilizuarit dhunshem me herojte e lirise historike, dhe brigades “Boteli” i mbeti vetem emri. Ne Tivar ra zia dhe kete shfrytezoi Tito pas nje viti, duke mobilizuar dhunshem rreth 4.000 shqiptare te Kosoves, flitet nga Gjakova, Prizreni, Ferizat, dhe i dergoi ne Tivar nga rruga e Pejes. Se si ka ndodhur ngjarja ne vazhdim te dhenat jane pak kontradiktore, por kjo kollone u asgjesua plotesisht ne tre faza dhe tre vende te ndryshme. Dikush thote ne breg te detit, dikush ne magazinat e nje fabrike duhani qe gjithsesi perbejne njerin grup me rreth 1500 – 2000 vete dhe fundin e asaj qe konsiderohet si “Masakra e Tivarit”. Flitet dhe per nje grup me rreth 1500 vete te masakruar perpara se kollona te arrinte ne Tivar duke perbere grupin e pare te te masakruarve. Ne vazhdim nje grup prej 400 – 500  vetesh u futen ne Tivar ku e gjithe popullata (interesant eshte fakti qe flitet per jurista, doktore, mesues, pastrues, karrocjere, police, zanatalinj) e armatosur deri ne gryke i priste duke derdhur mbi ta te gjithe urrejtjen e grumbulluar per humbjen e para nje viti. Pikerisht kete numer merr parasysh propoganda serbe kur pretendon se ne Tivar u vrane 430 shqiptare te Kosoves.
Te gjitha keto perbejne ate qe konsiderohet realisht si Masakra e Tivarit dhe qe historiani Butka as qe e ka marre mundimin ta zbuloje edhe pse te dhenat per kete mund te zbulohen nga nje udhetim ne Tivarin e sotem.

4 – Kemi arritur ne piken e asaj qe konsiderohet si “Masakra e Tivarit” te cilin propoganda komuniste dhe te gjithe pjesmarresit ne te nuk kane lene gure pa levizur per ta fshehur dhe tjetersuar ate. Zanafilla e zbulimit te kesaj ngjarje fillon me Enver Hoxhen i cili pat deklaruar se divizionet shqiptare paten mobilizuar pergjate periudhes se luftes ne Kosove rreth 53.000 kosovare, te cilet u paten dorezuar ne duart e armates jugosllave; prej te cileve 35.000 vete u derguan ne frontin e Sremit, 4.000 vete u derguan dhe masakruan ne Tivar; pergjate skuadrimit te forcave shqiptare ne keto formacione flitet per rreth 2.000 te vrare per mos bindje. Keshtu qe mbetet ne erresire nje kontigjent prej 12.000 vetesh fati i te cileve ka mbetur i paditur qe nga viti 1945. Pikerisht keta 12.000 shqiptare te Kosoves mori persiper te rregullonte ushtria “heroike” nacional-clirimtare shqiptare qe shkoi ne “ndihme” te popullit te Kosoves ne fundin e vitit 1944. Kjo kollone ka kaluar neper fshatin Morine te Kukesit dhe kjo nuk diskutohet; ajo ka qene e shoqeruar nga nje brigade shqiptare dhe kjo eshte ajo qe nuk kane mesuar kurre shqiptaret. Nga te gjitha brigadat partizane Heroina te Popullit eshte njera qe ka qene Armike e Popullit dhe per te mbuluar krimin antishqiptar te dimrit 1945 ka marre titullin e larte. Mos eshte e III-ta, e V-ta, e VI-ta, e VII-ta, e XXII-ta apo XXV-ta; apo mos ka qene nje organizim special ushtarak nga te gjitha keto? Kjo eshte nje nga enigmat e shumta qe shoqerojne kete krim dhe duhet te kete akoma gjalle “trima partizane” qe kane marre pjese ne kete aventure kriminale. Cila eshte hapesira reale e ketij krimi, te cilen popullata e Shqiperise Veriore e di me perafersi? Eshte nje problem i shtruar per zgjidhje prej kohesh, por akoma drejtesia shqiptare nuk e ka dhene verdiktin e saj. Ky vendim eshte i lidhur me te njejten aresye perse denohen ata qe kane kryer krime kundra njeriut, vetem se permasa e rastit te z. Butka eshte nje krim kundra njerezimit dhe realisht kundra Popullit Shqiptar. Perse heshti drejtesia komuniste per kete rast, apo pse ishte veper e subjektit te vet dhe per kete duhej heshtur? Akuza ne kete rast nuk ka lidhje me shtetin shqiptar, por me subjektin politik qe drejtonte kete shtet cka do te thote se faji eshte grupindividual dhe jo kolektiv, dmth piramidal. Kjo duhet percaktuar ne te gjithe permasen dhe do te zbulohet roli real i komunizmit enverist pergjate gjithe epokes se sundimit politik te tij dhe konkretisht kush eshte fajtori i masakres qe fshihet pas emertimit “Masakra e Tivarit”.

5 – Gjitheshka zbulohet edhe vetem me nje element: zbulimi i rrugekthimit te brigadave partizane ne Shqiperi, teme e cila permban shume te panjohura te realizuara nga mashtrimi shumepermasor i autoreve te ndryshem qe kane tentuar ta publikojne kete fakt edhe pse ato nuk jane te barabarta midis tyre ne asnje element, ku perfshihet Enver Hoxha, komandantet dhe komisaret e divizioneve, brigadave, etj. Variantet e kesaj rruge kane qene te shumta, por ne thelb asnje nga variantet nuk ka pranuar rrugekthimin e brigadave shqiptare nga rruga e fillim aventures kosovare dhe sidomos nga rruga Morine – Kukes. Fakti qe Enver Hoxha ka pretenduar se brigadat u kthyen nga rruga e Prespes drejt Korces (e shkruajtur rreth 1982), ndersa komandantet dhe komisaret e brigadave nga rruga e Shen Naumit drejt Volorekes ose e Qafe Thanes (te shkruajtura rreth 1975) tregon se ky problem duhet te fshehe te gjithe sekretin e aventures kosovare te divizioneve shqiptare ne Kosove. Po t’i shtosh ketij problemi dhe kohen e qendrimit te ketyre divizioneve ne territorin shteteror jugosllav (nga vjeshta e 1944 deri ne fillim dimrin e 1945) rezulton se rruga e kthimit te formacioneve ushtarake, e propoganduar per 65 vjet, fsheh pikerisht krimin makaber kundra popullates shqiptare te Kosoves te cilin komunistet e Enver Hoxhes kerkojne ta fshehin me cdo cmim. Kjo perforcohet edhe me faktin qe formacionet shqiptare komuniste nuk kishin qendruar asnje dite ne Maqedonine Jugore dhe gjitheshka ishte sajuar per te fshehur krimin e realizuar ne territorin shteteror shqiptar dhe te fshehur pas “Masakres se Tivarit”.


Perfundime

Perfundimi i te gjithe ketij problemi eshte i lidhur me kompetencen qe disa gazetare, studiues apo historiane kerkojne t’i adoptojne vetes duke akuzuar te paqenen si fakt. Fjala behet per akuzat qe i behen Ramiz Alise per kete problem. Qellimi nuk eshte per te mbrojtur figuren e perfaqesuesit te fundit te komunizmit shqiptar, por akuzat qe i behen Ramiz Alise jane te lidhura me tjetersimin e kohes pasi duke e lidhur me Ramiz Aline kete ngjarje nenkuptohet se gjitheshka lidhet me 1-2 prillin e 1945, kur krimi antishqiptar kundra shqiptareve te Kosoves duhet te kete ndodhur e shumta deri ne fillim te dhjetorit 1945, kohe e cila perkon me kohen e kthimit te brigadave komuniste ne Shqiperi.

Tirane 26 janar 2012

http://hotig.info/artikulli/perserit...zitjes-z-butka
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.4.2013, 22:21   17
Citim:
Masakra e Tivarit, Enveri urdhėroi: “Vrisni kosovarėt!”*

Uran Butka

Masakra e Tivarit, apo mė gjerė tragjedia e Tivarit, ėshtė njė nga plojat mė tė mėdha, mė tė pėrgjakshme dhe mė tė pabesa realizuar ndaj shqiptarėve. Ėshtė folur dhe shkruar pėr atė nė mėnyrė tė njėanshme dhe tė paplotė, sepse nuk ėshtė marrė nė shqyrtim pjesėmarrja e drejtpėrdrejtė e pushtetit komunist tė Shqipėrisė nė kėtė masakėr pėr mungesė tė dhėnash e dokumentesh, por dhe pėr fshehje tė sė vėrtetės.

Shteti jugosllav, megjithėse ishte projektuesi dhe realizuesi i masakrės, e ka pranuar atė, qoftė edhe si aksidentale e tė mpakur, por gjithsesi ka nxjerrė disa konkluzione dhe disa pėrgjegjėsi. Ndėrsa shteti shqiptar, i implikuar nė kėtė kasaphanė, shkaktuar kundrejt popullit tė vet, ka heshtur pėr gjysmė shekulli, duke e mbuluar me harresė dhe papėrgjegjshmėri tė plotė, aq mė tepėr qė akti i parė i kėsaj tragjedie, ku u masakruan dhe u vranė me mijėra shqiptarė tė pafajshėm, u luajt brenda territorit tė Shqipėrisė.

Kjo masakėr u projektua dhe u realizua nga shteti komunist jugosllav nė marrėveshje dhe bashkėpunim me pushtetin komunist shqiptar.

Platforma politike dhe ushtarake e kėtij veprimi antishqiptar, ishte projekti famėkeq i Ēubriloviēit i 7 marsit 1937 dhe i 3 nėntorit 1944, qė u bėnė, pėr fat tė keq, edhe platforma e Lėvizjes Nacionalēlirimtare tė Jugosllavisė: “Dy janė mėnyrat pėr spastrimin etnik tė shqiptarėve: t’i zhdukim ose t’i shpėrngulim.” Pėr Ēubriloviēin dhe ata qė zbatuan masivisht gjenocidin kundėr shqiptarėve, kjo ishte vetėm njėra anė e medaljes. Ana tjetėr, ishte kolonizimi i trojeve shqiptare tė zbrazura, me kolonė serbė, hercegovinas, malazezė e maqedonas nėpėrmjet ushtrisė dhe kėshillave nacionalēlirimtarė.

Kėto projekte kriminale antishqiptare dhe antinjerėzore, u bėnė program dhe veprim konkret i PKJ-sė dhe i Lėvizjes NĒJ ndaj shqiptarėve. Nė fillim tė nėntorit 1944, komandave tė Ushtrisė NĒJ iu dha nga ana e organeve mė tė larta partiake dhe ushtarake tė Serbisė, direktiva qė tė “vrisnin sė paku 50% tė banorėve shqiptarė” (Arkivi i Kosovės, F. OKKM k.10/29, 335 nr.1)

Ky gjenocid shpėrfaqej hapur nė formėn e vrasjeve masive tė shqiptarėve tė Kosovės e tė viseve tė tjera shqiptare nga forcat e Ushtrisė NĒ tė Jugosllavisė, tė OZNA-s dhe nga detashmentet ēetniko-drazhiste, si edhe tė shpėrnguljes masive tė shqiptarėve nga trojet e tyre.

Kėtė luftė kundėr shqiptarėve, PKJ e propagandonte si luftė kundėr “reaksionit shqiptaromadh”, kundėr “bashkėpunėtorėve” tė nazifashizmit etj. Kosova u konsiderua dhe u trajtua si reaksionare, kundėrrevolucionare, irredentiste, qė duhej nėnshtruar dhe tjetėrsuar etnikisht.

Por nė kushtet e Luftės sė Dytė dhe menjėherė pas saj, ky nėnshtrim e spastrim i plotė etnik, ishte tepėr i vėshtirė pėr udhėheqjen politike dhe ushtarake tė Jugosllavisė, sepse populli i Kosovės dhe i viseve tė tjera shqiptare ishte i gjithi mė kėmbė, i ndėrgjegjėsuar dhe i armatosur pėr tė mbrojtur qenien shqiptare dhe kufijtė kombėtarė, pėrkundėr politikave e praktikave antishqiptare e kriminale tė PKJ dhe tė Ushtrisė NĒJ. Titos dhe udhėheqėsisė jugosllave nuk u interesonte edhe njė luftė tjetėr. Kėtė gjė mund ta arrinin mė lehtė e mė tinėzisht, me ndihmėn e propagandės dhe tė armėve tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė. Kėtė bashkėveprim ndėrmjet Ushtrisė NĒ tė Jugosllavisė dhe Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė pėr tė luftuar sė bashku, pėr tė nėnshtruar reaksionin antiserb nė Kosovė dhe pėr ta ripushtuar atė me ndihmėn e forcave ushtarake tė Shqipėrisė, e kėrkonte qysh nė muajin mars 1944, komandanti i Korpusit II Sulmues tė Jugosllavisė, gjenerallejtėnant Peko Dapēeviē.

Titoja, nė cilėsinė e komandantit tė pėrgjithshėm tė Ushtrisė NĒJ, i kėrkonte E. Hoxhės kalimin e formacioneve tė UNĒ tė Shqipėrisė nė Kosovė e Jugosllavi pėr tė luftuar kundėr “pushtuesve dhe reaksionit”. Kjo kėrkesė e Komandės sė Pėrgjithshme tė Ushtrisė NĒ Jugosllave u formulua nė fund tė muajit maj, u pėrsėrit nė korrik e gusht tė vitit 1944. Misioni Ushtarak Jugosllav nė Shqipėri prej shtatė ushtarakėsh, me nė krye kolonelin V. Stoiniē, i bashkėrendonte veprimet e tė dyja palėve. Kjo kėrkesė u ribė edhe mė 26 gusht 1944 nga Shtabi i UNĒJ pėr Kosovėn e Rrafshin e Dukagjinit, firmosur nga komandanti i kėtij shtabi, Fadil Hoxha dhe komisari Boshko Ēakiē. (Arkivi i FA, F. Shtabi i Pėrgj.)

Pala shqiptare u tregua e gatshme. Pasi vrau me mijėra nacionalistė tė Ballit, Legalitetit dhe krerėve tė veriut pėrgjatė luftės civile nė Shqipėri (1943-1944), komandanti i pėrgjithshėm i UNĒSH, E. Hoxha, mė 12 shtator 1944, i dha urdhėr Korparmatės I tė pėrgatiste dhe tė niste menjėherė dy brigada pėr nė Kosovė. (Dokumente, Shtabi Pėrgj., vol.II)

Po nė kėtė datė, mentari i E. Hoxhės, Miladin Popoviē, i shkruante Liri Gegės, e plotfuqishme e KQ tė PKSH-sė pėr Korpusin I:

“Lajmėro Pavlen ( Pavle Joviēeviē, shėn. im UB) se dy brigadat shqiptare sė shpejti do tė marrin drejtim pėr Kosovė. Vetėm tė mos dekonspirohet!” (AQSH, Fondi 14)

Dėrgimi i brigadave partizane tė Shqipėrisė nė Kosovė u mbajt nė konspirativitet edhe pėr britanikėt, ndonėse ata ishin aleatė dhe ndihmonin Luftėn Nacionalēlirimtare nė Shqipėri dhe Jugosllavi. Enver Hoxha porosiste Dali Ndreun, komandantin e Korparmatės I:

“Tė mos u tregohet inglizėve objektivi i brigadave V dhe III, qė do tė shkojnė nė Kosovė”( AQSH, F.14)

Nė Kosovė ishin krijuar dhe vepronin organizata tė fuqishme politike dhe ushtarake nacionaliste, si Balli Kombėtar, Lėvizja Irredentiste, Lidhja e Dytė e Prizrenit, e mė pas “Besa Kombėtare” dhe Organizata Nacional-Demokratike Shqiptare (ONDSH), qė kishin me vete thuajse gjithė popullin shqiptar tė Kosovės e tė viseve tė tjera shqiptare. Bashkėpunonte me ta edhe Muharrem Bajraktari dhe forcat e tij kombėtare.

Nė kėto kushte, Titoja thirri brigadat dhe divizionet e Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė “pėr tė luftuar kundėr armikut dhe reaksionit”, por i pėrdori kryesisht nė luftėn kundėr “reaksionit shqiptar”.

E. Hoxha e dinte mirė pse thirreshin brigadat nacionalēlirimtare tė Shqipėrisė nė Kosovė, ndaj si njė vasal i bindur dhe i ndėrgjegjshėm pėr ēka bėnte, urdhėronte brigadat e Divizionit I: “Tė asgjėsohen pa mėshirė nacionalistėt dhe reaksionarėt shqiptarė brenda dhe jashtė kufijve pa treguar as mė tė voglėn tolerancė.” (Arkivi i FA, dosja 45, v.1944)

Nė muajin nėntor 1944, u angazhua nė kėtė luftė edhe Divizioni V, qė pėrfshiu Brigadat III, V dhe XXV, dhe Divizioni VI (Brigadat VI, VII, VIII dhe XXII), pasi u kthyen nga Sanxhaku e Bosnja, ku luftuan kundėr gjermanėve. Komisari politik, Ramiz Alia thotė nė njė intervistė se ka qenė nė Bosnjė kur ndodhi masakra. Nuk ėshtė e vėrtetė. Nė 3 mars 1945 ai dhe Divizioni V ndodheshin nė Mitrovicė, mandej nė gjithė Kosovėn. (Dokumenti i datės 3.03.1945 i Shtabit tė Pėrgjithshėm)

Divizionet V dhe VI tė Shqipėrisė u vunė nėn urdhrat e Armatės V tė Ushtrisė NĒ Jugosllave. Nė urdhėrveprimin e Armatės V tė Jugosllavisė pėrfshiheshin edhe divizionet e Shqipėrisė:

“Tė gjitha forcat reaksionare qė do tė takoni, tė rrethohen dhe tė shpartallohen me ēdo kusht… Tė ēarmatosen njerėzit e dyshimtė dhe ata qė nuk duan tė mobilizohen me dėshirė, tė digjen shtėpitė e tradhtarėve qė rezistojnė dhe bėjnė fortesė… Tė sekuestroni mallin e kriminelėve tė arratisur. T’u theksohet katundeve qė pėrshkoni se ai katund qė bėhet strehė i gjaktorėve, do tė dėnohet…” (AQSH, Fondi. 181, d.45)

Urdhrat pėr mėsymjen kundėr forcave tė Adem Vocės dhe tė Shaban Polluzhės, qė refuzuan tė largohen nga Kosova, nė kohėn qė kishin nisur masakrat kundrejt popullsisė shqiptare nė Mitrovicė e Drenicė, i dhanė, mė 1 shkurt dhe mė 5 shkurt 1945, komandanti i Shtabit Operativ tė Kosmetit, kolonel Fadil Hoxha dhe komisari politik, nėnkolonel Krsto Filipoviē. (Arkivi historik i Jugosllavisė, k.1411)

Masakra e Drenicės dhe zhbėrja e Brigadės VII kosovare qė u nis pėr nė Srem, ishin prologu i masakrės sė Tivarit.

Mė 8 shkurt 1945, u shpall me urdhėr tė komandantit suprem tė UNĒ tė Jugosllavisė, J.B.Tito, pushteti ushtarak.

Divizionet e UNĒ tė Shqipėrisė u bėnė pjesė e vendosjes sė regjimit ushtarak nė Kosovė pėr shtypjen e rezistencės kosovare, pėr ripushtimin jugosllav tė Kosovės dhe forcimin e pushtetit jugosllav. Ato qėndruan nė Kosovė dhe trevat e tjera shqiptare edhe pasi ishin larguar gjermanėt nga Kosova dhe Jugosllavia, qysh nga shkurti i vitit 1945 e deri nė dhjetor 1945, pra pėr 10 muaj, derisa Kosova e viset e tjera shqiptare u bėnė pjesė e Jugosllavisė dhe derisa u bėnė zgjedhjet, ku fitoi Fronti NĒ i Jugosllavisė. E konfirmojmė kėtė edhe me Radiogramin e Reiz Maliles, zv.komisarit tė Divizionit V: “Me rastin e zgjedhjeve qė do tė zhvillohen mė 11 nanduer 1945 kėtu nė Kosovė, bėni konferenca speciale me kosovarėt. Ditėn e zgjedhjeve nxirrni forca tė armatosura jo afėr qendrave tė votimeve, por gati para ēdo gjėje tė papritur. Reaksioni mund tė tentojė pėr tė sabotuar zgjedhjet. Prandaj tė kihet kujdes. Pikė.”

Ndihmesėn mė tė madhe pėr rekrutimin e shqiptarėve, por edhe pėr dorėzimin e qindra dezertorėve, qė iknin nga ushtria jugosllave dhe dorėzoheshin nė mirėbesim tek brigadat e batalionet e Divizioneve V dhe VI tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė, e dhanė komandat e divizioneve e brigadave tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė, qė u vunė nėn urdhrat e Komandės sė Pėrgjithshme Jugosllave. Siē ėshtė zbuluar tanimė nga dokumentet arkivore, Divizionet V dhe VI tė Shqipėrisė ndodheshin nė Kosovė pėrgjatė muajve mars dhe prill tė vitit 1945, kur u bė mobilizimi i dhunshėm i popullsisė shqiptare nė Kosovė e trevat e tjera shqiptare dhe kur u nisėn tri kolonat (eshalonėt) me rekrutėt shqiptarė pėr nė Tivar mė 24-27 mars 1945 dhe tri kolonat e tjera mė 19-24 prill 1945. Bashkėpunimi i ngushtė dhe implikimi i divizioneve dhe brigadave tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė pėr mobilizimin e rekrutėve shqiptarė dhe dorėzimin e tyre tek ushtria jugosllave, ėshtė evident dhe i dokumentuar.

Kemi nė dorė radiogramet e shtabit tė Divizionit V dhe VI, nėnshkruar nga Komisari Politik Ramiz Alia dhe komandantėt Gjin Marku, Rahman Parllaku etj., dėrguar Komandės sė Pėrgjithshme tė Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė gjatė muajve mars-prill 1945 e nė vazhdim, si edhe listat emėrore tė tė arratisurve dhe vullnetarėve shqiptarė tė Kosovės, qė dorėzoheshin nga shtabet e Divizioneve V dhe VI tek ushtria jugosllave.

Lista e parė pėrmban 190 vetė, kryesisht vullnetarė shqiptarė tė dorėzuar nga prefekturat e Mitrovicės dhe tė Pejės.

Lista e dytė pėrmban 104 emra ushtarėsh shqiptarė tė ikur nga ushtria jugosllave, por dhe vullnetarėsh shqiptarė tė bashkuar me Divizionin V tė Shqipėrisė.

Lista e tretė, e bashkėngjitur, ngėrthen 131 shqiptarė vullnetarė, tė dorėzuar. (AQSH, F.14, d. 206, v.1945)

Po kėshtu edhe lista tė Divizionit VI dhe brigadave partizane tė Shqipėrisė, qė u bėnin thirrje shqiptarėve tė Kosovės qė tė bashkoheshin me ta, por qė pabesisht i dorėzonin te ushtria jugosllave.

Ja edhe pėrgjigjja e Enver Hoxhės:

“T’arratisurit e dorėzuar nė Divizionin tuaj, dėrgojani Divizionit 52 tė Serbisė”.(AQSH, F.206, v.1945)

Si rezultat i kėtij bashkėveprimi tė ndėrvarur ushtarak, vullnetarėt dhe tė mobilizuarit shqiptarė tė Kosovės, qė besonin tek thirrjet e Komandės sė Divizioneve V dhe VI tė Shqipėrisė, u dorėzoheshin pabesisht OZNA-s dhe komandės Ushtarake Jugosllave dhe pėrfundonin si mish pėr top nė kolonat e vdekjes, qė ushtria jugosllave i largonte nga Kosova dhe i dėrgonte pėr t’i asgjėsuar nė Tivar apo mė tutje..

Pėr shoqėrimin e tyre ishin caktuar disa batalione tė Divizionit tė 46-tė dhe njė batalion i Brigadės 27-tė tė Serbisė, si edhe njė grup prej 50 ushtarakėsh nga Armata IV, mandej nga Brigada X malazeze, tregonte se sa rėndėsi i kishin kushtuar autoritetet jugosllave kėtij marshimi, qė duhej tė pėrfundonte nė njė kasaphanė, ku do tė merrnin pjesė pritėsit dhe vetė shoqėruesit.

Tė dhėnat burimore ushtarake jugosllave, tregojnė se u mobilizuan dhe u dėrguan pėr nė frontin e Adriatikut 13.323 rekrutė shqiptarė. Nuk kishte asnjė rekrut serb, malazez apo maqedonas. Pėrse? Dihet, pėr tė asgjėsuar vetėm shqiptarė. Pėrse i kaluan nėpėr territorin e Shqipėrisė, kur kishin edhe rrugė tė tjera pėr nė Istria? Pėr t’i asgjėsuar bashkėrisht me ushtrinė shqiptare. Qeveria shqiptare sė pari lejoi qė kolonat e ushtrisė jugosllave tė hynin e tė kalonin nėpėr territorin e Shqipėrisė, jashtė ēdo kontrolli dhe tė vepronin si t’ua donte interesi. “Shkaktare e masakrės sė parapėrgatitur tė Tivarit, ėshtė edhe udhėheqja partiake dhe shtetėrore e Shqipėrisė, me nė krye Enver Hoxhėn. Ajo lejoi qė shqiptarėt e mobilizuar, pa asnjė armė nė dorė, tė kalojnė nėpėr territorin shqiptar, nėpėr rrugėn e vdekjes, tė quajtur ‘Golgota e madhe Shqiptare’”, – konstatonte Zekeria Cana.

Nga raporti i shtabit tė Kolonės IV tė Armatės sė Jugosllavisė, datė 8 prill 1945:

“Eshaloni shkoi mirė deri nė Kukės. Nė afėrsi tė Kukėsit ndodhi njė incident, kur njėri nga grupi i kolonės gjuajti njė bombė mbi rojėn tonė. Me ē’rast u shkaktua rrėmujė dhe, nė kėtė rrėmujė, arriti tė arratisej njė grup prej 10 vetash. Kėshtu, duke ikur, hasi nė patrullėn e ushtrisė shqiptare, e cila i ndaloi dhe iu bėri thirrje qė tė dorėzohen. Ndaj kėsaj thirrjeje, ata nuk u pėrgjigjėn, por vazhduan tė iknin. Ushtarėt shqiptarė hapėn zjarr mbi ta dhe vranė nė vend dy persona, dy tė tjerė i plagosėn, tė cilėt mė vonė edhe ata vdiqėn.( Arkivi i Luftės i Jugosllavisė, k.1411)

Siē shihet qartėsisht nga ky dokument, asgjėsimi i rekrutėve shqiptarė tė Kosovės, u krye nė bashkėveprim tė forcave ushtarake tė Jugosllavisė dhe tė Shqipėrisė, nė kėtė rast brenda territorit tė Republikės sė Shqipėrisė.

Nė njė dokument tė Ministrisė sė Jashtme tė Shqipėrisė lexojmė:

“Me mijėra kosovarė tė pafajshėm janė pushkatuar nė masė, ilegalisht dhe pa gjyq, nga organet e UDB-sė. Nė kėto masakra tė pashembullta ndaj popullsisė sė Kosovės, ka marrė pjesė Koci Xoxe, nė fillim tė vitit 1945, kur nė cilėsinė si ministėr i Brendshėm i Shqipėrisė, ai autorizoi oficerėt e UDB-sė qė tė pushkatonin ilegalisht dhe pa gjyq, nė tokėn shqiptare, mė tepėr se 1000 kosovarė tė pafajshėm” (Ark. Min. Jashtme, v.1949, D.191)

Kėtė masakėr brenda kufijve tė Shqipėrisė, e konfirmon edhe prokurori i pėrgjithshėm ushtarak, Bedri Spahiu:

“Xhelatėt e Rankoviēitit, qė janė shquar pėr krimet e tyre alla fashiste kundėr popullit tė thjeshtė tė Kosovės, i kanė vazhduar kėto masakra kundra tyre nėpėrmjet rrugės prej kufirit tonė nė Kukės e deri nė Ulqin, duke vrarė me qindra prej tyre. Ishte kjo, njė rrugė e pėrgjakshme e fshatarėve tė thjeshtė kosovarė brenda dhe jashtė tokės sonė deri nė Ulqin” ( B. Spahiu, Pretenca nė gjyqin e K. Xoxes, 1949)

Autorizimin (lejen) pėr futjen e kolonave me rekrutėt e Kosovės dhe asgjėsimin e mė se 1000 kosovarėve tė pafajshėm, siē e cilėsojnė dokumentet e mėsipėrme, e ka sigluar ministri i Brendshėm i Shqipėrisė, Haxhi Lleshi, por autoritetet e Shqipėrisė ia faturuan Koēi Xoxes, si njė kokė turku, pėr t’ia ngarkuar atij gjithė pėrgjegjėsitė e kėsaj masakre.

Natyrisht, ky ėshtė akti mė antikombėtar dhe mė i turpshėm i qeverisė komuniste shqiptare, jo vetėm nė atė kohė kur u krye kjo masakėr, por edhe pėr gjysmė shekulli, kur u hesht plotėsisht pėr shkak tė bashkėfajėsisė.

Kėtė na e dėshmon edhe deklarata e Zoi Themelit, shef i Mbrojtjes sė Popullit tė krahinės III (Shkodėr), i cili pranon se rekrutėt e mobilizuar kosovarė, jugosllavėt “i vrisnin nė masė rrugės, nė Shqipėri, pa pasur faj”, se rekrutėt shqiptarė qė iknin nga kolonat pėr tė shpėtuar kokėn dhe u dorėzoheshin organeve tė shtetit shqiptar, u ktheheshin, nga organet shtetit shqiptar, komandove jugosllave, prej tė cilėve ata gjenin vdekjen. Zoi Themeli, gjithashtu, pohon se dorėzimi i rekrutėve kosovarė tek autoritetet jugosllave, bėhej me urdhėr tė krerėve mė tė lartė tė shtetit shqiptar, pa marrė parasysh faktin se rekrutėt ishin shqiptarė dhe nuk kishin bėrė asnjė faj. Qeveritarėt e Shqipėrisė, jo vetėm qė nuk bėnė asgjė pėr tė mbrojtur dhe siguruar jetėn e tyre, jo vetėm qė nuk protestuan pėr keqtrajtimin dhe vrasjet masive tė shqiptarėve brenda kufijve tė shtetit shqiptar, por i dorėzuan te jugosllavėt edhe ata bashkėkombės qė pėrpiqeshin tė iknin nga kolonat e vdekjes. (Arkivi MB, D.1623)

Po tragjedia mė e madhe ndodhi me kolonėn e dytė, pjesė e sė cilės ishte edhe rekruti Azem Hajdini – Xani, i cili pėrjetoi tmerret e Masakrės sė Tivarit, por rastėsisht shpėtoi nga vdekja dhe dėshmoi pėr kėtė tragjedi kombėtare.

“Kur hymė nė territorin e Shqipėrisė, u gėzuam pa masė, – parashtron Azem Hajdini, – duke menduar se tash e tutje do tė jemi nėn pėrcjelljen e ushtarėve tė shtetit tonė, Shqipėrisė, dhe se nuk do tė pėrjetonim mizoritė, siē i kishim pėrjetuar vazhdimisht nė Kosovė nga serbėt, malazezėt dhe maqedonasit. Shumė shpejt, pra, u bindėm se as kėtu nuk kishte vend pėr gėzim, sepse skenari i parapėrgatitur vazhdonte tė realizohej me pėrpikėri dhe ngase gjatė rrugės nėpėr territorin e Shqipėrisė, pėrcjellėsit i shtonin torturat e vrasjet ndaj nesh. Ata nuk na konsideronin mė si bashkėluftėtarė tė tyre, madje as si robėr tė luftės… Neve nuk na konsideronin as si kope bagėtish.”( A.Hajdini, Letėr e hapur)

Sipas tė dhėnave tė arkivave jugosllave, nė Fushė-Arrėz u vranė 126 rekrutė shqiptarė nė gjendje agonie, kur ishin nė gjumė. Masakėr dinake, jonjerėzore, nė kundėrshtim me ēdo moral, fe dhe ligj.

“Kur kaluam Pukėn, i nxorėn nga kolona tre tė rinj shqiptarė, tė veshur me rroba kombėtare, dhe i pushkatuan para syve tė kolonės si edhe para njė skuadre ushtarėsh tė Shqipėrisė. Dhe, pėr ēudi, derisa ne qanim me dėnesje, ushtarėt e skuadrės sė Shqipėrisė e pėrcollėn pushkatimin e tyre me duartrokitje!” (A.Hajdini, Masakra e Tivarit)

Nė Gomsiqe ranė nė kanionin e thellė dhe gjetėn vdekjen 36 rekrutė dhe 14 u plagosėn.

E njėjta gjė ndodhi edhe nė Vaun e Dejės, nė lumin Drin dhe nė lumin Buna dhe nė Shkodėr; gjetėn vdekjen qindra rekrutė shqiptarė dhe u lėnduan njė numėr i madh tė plagosurish.

Nė kazermat e Shkodrės u pushkatuan 11 shqiptarė, ndėrsa nė kalimin e Bunės, 18 tė tjerė.

Nė mesditėn e datės 31 mars 1945, nė qytetin e vogėl tė Tivarit ishte ngritur kurthi, sipas njė plani tė parapėrgatitur, pėr asgjėsimin e gjithė rekrutėve shqiptarė.

Masakrėn ishte ngarkuar ta kryente Brigada X malazeze, pikėrisht nė Tivar, qytet shqiptar, qė pėrfshihej nė Malin e Zi.

Kasaphana nisi nė hyrje tė Tivarit tė Ri, mandej arriti pikun e saj nė oborrin dhe nė mjediset e ndėrtesės sė Monopolit tė Duhanit. Sipas pėrllogaritjeve, rezulton se vetėm nė Tivar u vranė 1560 shqiptarė tė kolonės sė dytė prej Brigadės X malazeze, tė komanduar nga krimineli Markoviē.

Edhe nga kolonat e tjera, me rekrutė shqiptarė tė mobilizuar kryesisht nė viset shqiptare tė Gostivarit, Tetovės, Kumanovės, Kėrēovės dhe Shkupit, gjatė marshimit nėpėr Shqipėri, tė njėjtin fat patėn.

Sipas burimeve jugosllave dhe shqiptare, rezulton se janė vrarė dhe zhdukur nė kėtė masakėr 2.947 – 3.447 shqiptarė tė pafajshėm. Por sipas dėshmive tė tė mbijetuarve, ky numėr i kalon tė 4000-t. Nga kėta, sipas dokumenteve tė Arkivave tė Shqipėrisė, mbi 1000 shqiptarė tė Kosovės u vranė pėrgjatė rrugės nga Kukėsi nė Shkodėr. Sipas Azem Hajdinit dhe dėshmitarėve tė tjerė, nėpėr territorin e Shqipėrisė u vranė dhe u zhdukėn 1500 shqiptarė tė Kosovės. Heshtja 50-vjeēare e shtetit komunist shqiptar dhe e udhėheqjes kriminale hoxhiste, por edhe e udhėheqėsve tė Kosovės, si Fadil Hoxha, Xhavit Nimani, Mehmet Hoxha etj., ishte njė pėrpjekje tjetėr pėr tė fshehur tė vėrtetėn dhe bashkėfajėsinė nė kėtė masakėr ndaj bashkėkombėsve tė tyre.

Pėr shkaktarėt e kėsaj masakre me pėrmasa ballkanike, deri mė tani nuk ėshtė marrė ndonjė pėrgjegjėsi, nuk janė nxjerrė mėsime, pėrkundrazi, janė vlerėsuar e nderuar ekzekutorėt e saj dhe krimi ėshtė fshehur.

Ndaj edhe ėshtė pėrsėritur nė pėrmasa edhe mė tė mėdha, deri nė ditėt tona.

Krimi, nė ēdo kohė, duhet evidentuar e ndėshkuar, pėrndryshe tė ndėshkon sėrish.

Njė komb nuk mund tė jetė plotėsisht i lirė nėse nuk e njeh historinė e tij, nuk mund tė jetė i kulturuar nėse nuk distancohet nga ēdo lloj krimi e dhune, nuk mund tė jetė i qetė e tė pėrparojė nėse nuk ėshtė nė paqe me veten dhe me tė tjerėt.

Krimet, me pėrmasa, implikime dhe pasoja tragjike kombėtare e ndėrkombėtare, si Masakra e Tivarit, duhen ndriēuar, drejtpeshuar e gjykuar drejtėsisht, jo vetėm qė tė zbulohet e vėrteta historike, por edhe qė tė dalin pėrgjegjėsitė dhe tė ndėshkohet krimi, nė mėnyrė qė ai tė mos mbetet si njė kėrcėnim, si njė njollė e pashlyer, si njė plagė e hapur dhe si njė urrejtje vepruese midis njerėzve dhe ndėrmjet popujve, por tė kthehet nė njė mėsim, nė njė ēlirim dhe nė njė mirėkuptim nė rrugėn drejt paqes dhe integrimit europian.

Kumtesa e mbajtur nė konferencėn shkencore “Masakra e Tivarit 1945″, 30 mars 2013

http://www.gazetametropol.com/masakr...sni-kosovaret/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 20:26.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.