Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.2.2008, 18:42   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Vė re! Politika popullative antishqiptare nė Lindor (BE-OKB-IRJM)


Nė kėtė hartė kam paraqitur shpėrndarjen e bullgarėve nė Maqedoni duke u bazuar nė tė dhėnat qė mora nė kėto dy faqe:

https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/mk.html#People
http://www.statoids.com/umk.html

Shihet qartė qė mė shumė bullgarė jetojnė vetėm nė pjesėn kufitare etnike me shqiptarėt, sesa nė tėrė pjesėn tjetėr qė ėshtė zonė etnike bullgare.
Numri 500.000 vlen vetėm pėr shqiptarėt qė jetojnė nė kėtė zonėn perėndimore, dihet qė ka shqiptarė edhe nė pjesėn tjetėr.
Bashkėngjitje
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	800px-Macedonia_Map.jpg
Shikimet:	841
Madhėsia:	75,6 KB
NNJ:	1008  
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2008, 19:03   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Edhe nėse i pranojmė pėr tė vėrteta burimet shqiptare jo-zyrtare, se shqiptarėt nė Maqedoni janė rreth 800.000, pėrsėri kjo nuk rrėzon faktin qė ėshtė pėrmendur mė lartė, se shumica e popullėsisė bullgare ėshtė mbledhur nė pjesėn kufitare me popullėsinė shqiptare.

Kjo ėshtė bėrė pėr disa arsye. Qė shumica shqiptare nė shumė vende, dhe kryesisht nėpėr qytete tė mbetet pakicė. Qė komunat shqiptare tė mos jenė shqiptare por tė jenė multietnike ose me shumicė bullgare. Dhe mundėsisht aty ku krijohet mundėsia tė asimilohen shqiptarėt, pėrmes kontaktit tė vazhdueshėm me bullgarė.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 4.2.2008 nė 19:15.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.2.2008, 10:24   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Njė krahasim i dendėsisė sė popullėsisė, mes disa komunave me popullėsi bullgare, dhe tė tjerave me popullėsi shqiptare ose tė pėrzier.

Berovo - 19,737 banorė - 807 km2 - 24,5 b/km2
Delčevo - 25,052 banorė - 585 km2 - 42,8 b/km2
Kriva Palanka - 25,112 banorė - 720 km2 - 34,9 b/km2
Radoviš - 30,375 banorė - 736 km2 - 41,3 b/km2
Gevgelija - 34,767 banorė - 757 km2 - 46 b/km2

Kičevo - 53,044 banorė - 852 km2 - 62,3 b/km2
Ohrid - 60,841 banorė - 1,031 km2 - 59 b/km2
Skopje - 541,280 banorė - 1,840 km2 - 294 b/km2
Struga - 62,305 banorė - 541 km2 - 115 b/km2
Kumanovo - 126,543 banorė - 1,190 km2 - 106 b/km2

Siē shihet mė lart, komunat bullgare qė gjenden kryesisht nė juglindje dhe verilindje, kanė njė dendėsi shumė tė vogėl, qė sillet nga 24 deri 46, kurse komunat e pėrziera ose shqiptare, kanė dendėsi mė tė madhe, mė sė paku 60 e qė kalon njėqindshin, ndėrsa nė Shkup ka arritur 294 banorė pėr km2.

Kjo vė nė pah tri fakte:

1. Ēdo qeveri sllave, qė ka sunduar nė kėtė rajon, ka bėrė shpėrnguljen e qėllimshme tė bullgarėve nėpėr zona shqiptare, pėr tė zhdukur karakterin shqiptar tė krahinave tona. Kėtu e gjejmė pėrgjigjen se pse Manastiri ku themelua alfabeti ynė sot ėshtė qytet bullgar.

2. Shqiptarėt edhe pse nė numėr tė madh, kanė njė teritor shumė tė vogėl, qė ėshtė pjesėrisht pasojė e varfėrisė sė shqiptarėve, qė shteti e ka shkaktuar qėllimisht pėrmes planeve antishqiptare, dhe pjesėrisht pėr shkak tė ligjeve diskriminuese psh. ende sot ėshtė nė fuqi ligji qė njė bullgar nuk ka tė drejtė t'i shesė tokėn njė shqiptari.

3. Njė numėr jashtėzakonisht i madh i bullgarėve ėshtė pėrqėndruar nė Shkup, meqenėse ky ėshtė kryeqyteti, pėr tė lėnė pėrshtypjen e njė vendi bullgar, si dhe pėr tė shtėnė nė dorė qytetin kryesor tė shqiptarėve tė kėsaj ane.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 5.2.2008 nė 12:20.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.2.2008, 16:58   4
Vistar
 
Maqedonia edhe pse shtet artificial, politikėn e jashtme sidomos atė kundėr shqiptarėve e ka shumė efektive. Nuk ėshtė ēudi, qė nė kėtė sens edhe politika e re e rishikimit tė vizave tė jetė bėrė pėr kėtė fakt. Influenca e shqiptarėve nė zonėn perėndimore tė Maqedonisė ėshtė shtuar shumė. Nė Strugė dhe Ohėr pas shumė kohėsh u shfaqėn sėrish edhe tabelat shqip. Njė efekt qė erdhi si rrjedhojė e turizmit kryesisht tė banorėve tė Shqipėrisė drejt kėtyre qyteteve. Megjithatė maqedonasit i frikėsohen edhe kėtij fakti duke pasur parasysh sa delikat janė ekuilibrat nė territorin nė fjalė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2009, 11:51   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Rast konkret i zbatimit nė Kėrēovė:

Citim:
Kėrēovė, 10 shtator - Shqiptarėt nė Komunėn e Kėrēovėn me ndarjen e fundi territoriale pėrbėjnė 30 pėr qind tė popullsisė, ndėrsa sė bashku me komunat rurale janė mbi 58 pėr qind. Ndarja e Kėrēovės ėshtė vlerėsuar si politike dhe pėrfaqėsimi i shqiptarėve vazhdon qė tė mbetet simbolik. Kjo vėrehet nga pėrfaqėsimi apo udhėheqja me njėsitė e ministrive rajonale.

https://vargmal.org/dan18370sh-n7

Rastet nė Manastir e Pellagoni:

Citim:
Shqiptarėt po zbohen nė heshtje nga Manastiri dhe Pellagonia

Manastiri dhe rajoni i Pellagonisė po spastrohet prej shqiptarėve. Ky ėshtė konstatimi i qytetarėve tė kėtyre rajoneve, tė cilėt tė hidhėruar me politikat ditore tė partive politike, theksojnė njė shpėrngulje tė heshtur tė shqiptarėve.

Dhe kjo, siē thonė ata, jo prej qejfit pėr tė lėnė vendlindjen, por prej zorit e diskriminimet qė u bėhen nga sllavomaqedonėt. Megjithatė, kėtė si duket po e ndihmojnė edhe partitė politike shqiptare.

Pėrveē shpėrnguljeve nga Manastiri, edhe Velesi dhe Prilepi po spastrohen nga shqiptarėt. Rast i freskėt ėshtė ajo e familjes Maksuti nga fshati Vranovc i Velesit. Familja shtatė anėtarėshe tashmė jeton me qira nė Shkup dhe po mbijeton larg vėmendjes sė institucioneve dhe larg ēdo pėrkujdesje sociale.

"Nuk kemi mundur tė ecim lirshėm, as tė punojmė. Mė ėshtė dashur fėmijėt t'i dėrgoj 40 kilometra nė shkollė duke kaluar nėpėr mesin e fshatrave sllavomaqedone, tė cilėt pėr ēdo ditė na provokonin", thotė kryefamiljari Tasim Maksuti.

I gjithė udhėtimi i fėmijėve dhe qėndrimi i kėsaj familje nė kėtė fshat tė Velesit vazhdimisht iu ėshtė ekspozuar provokimeve tė ndryshme nga ana e sllavėve, qė mė nė fund kishte rezultuar me braktisjen e fshatit tė lindjes.

https://vargmal.org/dan3321
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 08:09   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Rasti nė Sopot:

Citim:
Sopotasit: Duan tė na shpėrngulin nga fshati

Sfidat me tė cilat pėrballen tani banorėt e Sopotit janė nga mė tė ndryshmet. Pėrveē varfėrisė e dhimbjes pėr tė afėrmit, ata duhet t’i bėjnė ballė edhe planeve tė ndryshme pėr shpėrnguljen e tyre. Ėshtė rrėqethės rrėfimi i tyre pėr kushtet ekonomike nė tė cilat jetojnė.

Sipas fshatarėve, rasti i Sopotit ėshtė i montuar. Ata mendojnė se autoritetet maqedonase pėrmes kėtyre veprimeve duan tė detyrojnė shqiptarėt tė shpėrngulen nga ky fshat i cili kufizohet me Serbinė, ashtu siē kishte ndodh pas vitit 1945 me banorėt e pesė fshatrave tjerė pėrreth kėtij vendbanimi shqiptarė.

Sopotasit tregojnė se edhe tė parėt e tyre kanė qenė viktima tė pushtetit. Gjatė luftės sė dytė botėrore nė kėtė fshat komunistėt masakruan 64 shqiptarė 20 prej tė cilėve fėmijė. Sopoti tani numėron rreth 50 shtėpi, kurse para vitit 2001 ka pas mbi 100 shtėpi.

“Qėllimi i pushtetit ėshtė i qartė, shpėrngulja e fshatarėve nga ky fshat, sepse Sopoti ėshtė i vetmi fshat nė kėtė rajon i banuar me shqiptarė. Rreth fshatit tonė ka pasur disa fshatra tė banuar me shqiptarė, por banorėt e kėtyre fshatrave janė larguar pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr shkak tė presioneve nga pushtetit i atėhershėm. Mbetėm vetėm ne, por pėrpjekjet pėr tė na shpėrngulur nuk u ndalėn asnjėherė. Mirėpo ne nuk e kemi ndėrmend tė largohemi prej kėtu. Do tė jetojmė kėshtu me vėshtirėsi, por nuk do t’i lėmė tokat tona. E vetmja gjė pėr tė cilėn mė vjen shumė keq ėshtė se askush nuk kujtohet pėr ne, pėr ata fėmijė baballarėt e tė cilėve u dėnuan pa faj”, tha Besnik Lutfiu.

Banorėt ankohen edhe nga policia e cila siē thonė nuk i le tė qetė ta punojė as tokėn.

“Me ne luajnė si tė donė sepse ne nuk kemi forcė. Njė ditė shkova ta pastroj arėn nga therrat pėr tė mbjell diēka dhe pėr t’i ushqyer familjarėt, erdhi policia mi mori therrat mė thanė se kėto janė dru. Mė akuzuan se punoj me dru nė mėnyrė ilegale dhe mė gjobitėn me 700 euro. Prej nga tani unė tė paguaj atė gjobė, ku tė gjej para. Nuk na lėnė as tė mbesim gjallė”, tha Idriz Jahiu, djali i tė cilit (Selman Jahiu) ėshtė i dėnuar me 15 vite burg.

https://vargmal.org/dan18368sh-n31
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2012, 19:35   7
Citim:
160 familje humbin tė drejtėn e kompensimit pėr fėmijėn e tretė

Mbi 160 familje kanė humbur tė drejtėn e pėrfitimit tė kompensimit financiar pėr fėmijėn e tretė.

Ministri i Punės dhe Politikės Sociale, Spiro Ristovski ka pranuar sot se i ėshtė hequr e drejta kėtyre ēifteve, pėr shkak se sipas tij, nuk kanė respektuar kriteret e pėrcaktuara me ligj pėr tė pėrfituar kompensimin.

Sipas tij, kėtė tė drejtė e pėrfitojnė mbi 9050 familje qė kanė lindur fėmijėn e tretė, dhe se ai theksoi se do tė vazhdojė ndihma pėr ta e paraparė me ligj.

Agjencia e lajmeve INA mėson se familjet shqiptare janė mė tė goditura nga heqja e tyre nga lista e mospėrfitimit tė kėsaj ndihme nga shteti. Arsyetimi sipas kėtyre familjeve ėshtė se ato gjoja nuk kanė kryer kontrollet e rregullta pranė gjinekologėve dhe se kjo arsye ka bėrė qė tė humbin ndihmėn.

Ministri Ristovski nga ana tjetėr ka pėrgėnjeshtruar disa media se ėshtė hequr plotėsisht kompensimi pėr fėmijėn e tretė, pėr shkak tė mungesės sė mjeteve nga buxheti i shtetit. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/16497.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.4.2012, 21:37   8
Citim:
Zhduken shqiptarėt e Ohrit, mbesin 6 pėr qind

OHER-Vetėm 39 km larg nga dogana e Tushemishtit ndodhet qyteti i Ohrit. Njė rrugė e veēantė midis pyllit dhe hapėsirės sė kaltėr tė liqenit deri sa tė shkosh nė Ohėr pasi ke kaluar Lubanishtin, Trepezicėn dhe Peshtanin kalon hotelet luksoze 'Desaret', 'Metropol', 'Granit' e 'Sllavia'.

Futesh nė autorrugė dhe befas shfaqen nė sfond konturet e Ohrit nė krahun e majtė tė rrugės nė mes tė njė pylli me mėshtekna dhe pisha ku ndodhet vila e marshallit Tito i cili ēdo verė, ashtu si udhėheqėsi komunist Hoxha, pushonte nė brigjet e tė njėjtit liqen ballė pėrballė njėri-tjetrit secili nė pjesėn e tij Kalaja dhe qyteti i Ohrit i futur nė gjirin e liqenit i shtrirė edhe nė kodėr i japin Ohrit njė pamje magjike.

Ohri ėshtė qytet i turistėve tė shumtė qė i dy-trefishojnė popullatėn ēdo verė, ėshtė qytet i UNESKO-s sė bashku me liqenin qė mban emrin e kėtij qyteti. E reja dhe e vjetra, modernia dhe tradicionalja bashkėjetojnė pranė njėra-tjetrės duke i dhėnė qytetit njė bukuri tė veēantė.


Ohri i dikurshėm

Dikur Ohri ishte qytet i rėndėsishėm pėr shqiptarėt, si pėr nga prezenca ashtu edhe pėr ndikimin e madh tė banorėve tė tij pėr kauzėn shqiptare. Madje, nė momente tė caktuara tė Rilindjes Kombėtare nė shekullin XIX, Ohri nga patriotėt shqiptar propagandohej edhe si kryeqytet i Shqipėrisė sė pavarur nga perandoria osmane.

Mbi 80 % e banorėve tė Ohrit kanė qėnė shqiptarė. Por, sot pas njėqind vitesh gjėrat kanė ndryshuar shumė. Tashmė, edhe prezenca shqiptare kėtu ėshtė simbolike dhe e papėrfillshme dhe padyshim shpėrnguljet nė drejtim tė Turqisė dhe migrimet mė tė vonshme drejt Evropės dhe Amerikės kanė bėrė tė vetėn nė boshatisjen e kėtij qyteti.

Qyteti i cili nė mesjetė qeverisej nga familja fisnike shqiptare Gropa, qyteti nga ku kanė dalė luftėtarėt e mėdhenj tė pavarėsisė shqiptare si Dervish Hima, Hamdi bej Ohri dhe figura tė tjera, sipas regjistrimit tė fundit numėron rreth 3600 banorė shqiptarė ose rreth 6 % tė numrit tė pėrgjithshėm tė banorėve tė Komunės sė Ohrit. Nga vitin 1930 deri nė vitin 1945 midis Pogradecit dhe Ohrit ka pasur njė linjė komunikimi nėpėrmjet njė vapori i cili vinte ēdo ditė nga Ohri nė Pogradec duke transportuar njerėz nė tė dy anėt e kufirit dhe mallra ushqimore dhe industriale.


Qyteti i Ohrit sot

Sot qytetarėt shqiptarė tė Ohrit nė masė tė madhe ndjehen nėn hijen e atyre tė Strugės sepse gjithēka i lidh me Strugėn, duke filluar nga biznesi, shkollimi apo edhe punėsimi nė disa raste pasi nė Strugė jetojnė mbi 65 % shqiptarė. Struga ėshtė shfrytėzuar si njė oaz pėr ata shqiptarė qė nuk kanė ikur nė emigrim janė afruar nė qytetin e Strugės vetėm 11 km larg qytetit tė Ohrit.

"Kjo situatė ka ndikuar qė disa edhe tė shpėrngulen nė drejtim tė Strugės", - na thotė pėr "Gazetėn Shqiptare" kryetari i komunės sė Strugės, Ramiz Merko. Ai thekson se, pothuajse se shqiptarėt po braktisin Ohrin si rezultat i paperspektivės dhe mospasjes sė vendeve tė punės, respektivisht diskriminimit nė kėtė aspekt.

Le tė marrim njė shembull konkret pėr tė ilustruar mendimin e mėsipėrm: Nė qytetin e Ohrit ka njė shkollė fillore ku mėsohet nė gjuhėn shqipe "Vėllazėrim Bashkimi", ku numri i nxėnėsve shqiptar ėshtė reduktuar nė masė tė madhe. Para disa viteve funksiononin katėr klasė tė para me nga tridhjetė nxėnės, ndėrsa sot zhvillojnė mėsimin vetėm dy klasė me nga pesėmbėdhjetė nxėnės, ky shembull nuk ka shumė nevojė pėr koment pėr shqiptarė tė Ohrit.

Nedim Pollozhani, veprimtar politik nga Ohri, thekson se pavarėsisht ecurisė pozitive qė ėshtė bėrė nė disa drejtime viteve tė fundit, shqiptarėve tė Ohrit iu mbetet tė vazhdojnė me pėrpjekjet pėr pėrmirėsimin e gjendjes se tyre.

"Padyshim se pėr ndryshimin dhe pėrmirėsimin e situatės sė shqiptarėve kėtu nė Ohėr, rol tė rėndėsishėm luajnė dhe subjektet politike shqiptare. Kėtu para sė gjithash ėshtė e nevojshme qė subjektet politike tė kenė mė shumė mirėkuptim pėr kėrkesat e qytetarėve tė Ohrit tė cilat nuk janė tė parealizueshme.

Kjo sipas Pollozhanit do tė arrihej duke bėrė pėrfshirjen dhe avancimin e kuadrove nga qyteti jonė nė pushtetin qendror, si mekanizėm i drejtpėrdrejtė nė funksion tė zgjidhjes sė problemeve tė qytetarėve tė kėsaj komune. I vetmi pėrfaqėsues i shqiptarėve nė Kėshillin Komunar tė Ohrit, Kujtim Hyseni na thotė se nėse duam tė pėrmendim pėr faktorėt qė kanė ndikuar pėr braktisjen e shqiptarėve nga Ohri tė shqiptarėve ėshtė emigrimi, dėbimin apo degdisjen e shqiptarėve nga kėto troje si rezultat i njė trysnie sistematike.

Kėshtu nė 100 vjetėt e shkuara nė Ohėr jetonin rreth 80% shqiptarė, ndėrsa tani, kur takon ndonjė bashkėkombės nga diku tjetėr, tė pyet: 'Paska shqiptarė nė Ohėr?'", - thekson, - "Shqiptarėt kėtu kam pėrshtypjen se janė si ai zogu i vogėl qė sapo ka dalė nga veza e qė pret zogun mėmė t'i sjellė pėr tė ngrėnė. Na ka mbetur tė shpresojmė se mrekullitė vėrtetė ekzistojnė". Ndėrkohė qė, kryetarin e Komunės sė Ohrit Aleksandėr Petrevski, gradualisht gjendja e shqiptarėve po ndryshon pozitivisht nė aspektin e investimeve dhe pėrfaqėsimin e tyre nė organet e pushtetit vendor.

Kryetari Petrevski thekson se gjatė dy mandateve qė ai po drejton qytetin e Ohrit vetėm nė qeverisjen lokale tė Petrevskit janė bėrė njė sėrė investimesh nė lagjet shqiptare, qė pėr dekada tė tėra ishin nė pritje dhe harresė. Kėshilltari shqiptar Hyseni thekson se problematike ėshtė ēėshtja e punėsimit sidomos nėpėr institucionet e nivelit qendror.

"Ėshtė e pakuptueshme qė nė Ohėr tė punėsohen kuadro nga Struga, Dibra apo vende tė tjera dhe qytetarėt shqiptarė tė Ohrit tė mbesin pa punė. Kjo praktikė duhet tė ndalet nė tė mirė tė avancimit tė banorėve shqiptarė tė kėtushėm. Ndėrsa sa i pėrket punėsimit nė organet e pushtetit lokal, mund tė them se janė bėrė pėrpjekje dhe gradualisht numri i shqiptarėve ėshtė nė rritje progresive, falė edhe kujdesit qė po tregon nė kėtė drejtim Kryetari i komunės sė Ohrit", - thekson kėshilltari i vetėm shqiptar nė Kėshillin e Ohrit, Kujtim Hyseni.


Marrėdhėniet e Ohrit me Pogradecin

Ndonėse kanė qėnė kaq afėr njėri-tjetrit pėr 50 vjet kėto dy qytete fqinje kanė qėnė krejtėsisht tė izoluara nga diktatura dhe shihnin nė mbrėmje vetėm drita tė ndezura buzė liqenit. Me ardhjen e demokracisė u shemb muri ndarės. Etapat evoluuan me shpejtėsi nga njė vizė qė mund ta merrje nė Tiranė pėr tė kaluar nė Maqedoni mė pas vizat merreshin nė kufi, mė pas u vendos njė pasaportė kufitare qė futeshe nė Maqedoni pa lekė dhe mė pas nga dita e djeshme kalimi i kufirit nė Maqedoni ka filluar pėr tė gjithė shqiptarėt me karta identiteti.

Prej mė shumė se 10 vjetėsh ėshtė vendosur festa e Liqenit qė festohet ēdo 21 qershor me rotacion njė vit nė Pogradec, njė vit nė Ohėr dhe vitin tjetėr nė Strugė. Sė bashku tė dy shtetet festojnė festėn fetare tė Shėn Nuamit nė ēdo 3 korrik. Prej mė shumė se 5 vjetėsh ėshtė pėrcaktuar qė tė vendoset njė traget midis Ohrit - Pogradecit dhe Strugės por kjo ka ngelur njė ėndėrr vere. Ėshtė njė pengesė burokratike qė vazhdon pambarimisht midis dy shteteve pėr tė firmosur marrėveshjen dy palėshe qė ky projekt tė marri jetė.

Tre kryetarėt e bashkive respektive Artan Shkėmbi i Pogradecit, Ramiz Merko i Strugės dhe Aleksandėr Petrevski i Ohrit kanė vendosur tė sfidojnė pushtetin qendror tė shteteve tė tyre duke mbushur tragetin me administratat e tyre dhe gazetarėt e rajonit dhe pėr tė thyer kėtė zvarritje burokratike, por edhe ata nuk e realizuan kėtė premtim sepse as ata nuk e realizuan kėtė projekt dhe ngeli si ėndrra e njė nate vere.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...ind-88133.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.7.2012, 21:20   9
Citim:
Maqedonia “fshin” shqiptarėt


Shkup, 11 korrik - Pas anulimit tė Regjistrimit tė popullatės vitin e kaluar, autoritetet maqedonase kanė gjetur formulėn pėr tė zvogėluar numrin e shqiptarėve nė Maqedoni. Njė numėr i madh i bashkatdhetarėve tanė qė janė me punė tė pėrkohshme nė botėn e jashtme, po detyrohen tė heqin dorė nga vendbanimi nė Maqedoni. Mėnyra ėshtė shumė e thjeshtė. Para 5 muajve, Ministria e Punėve tė Brendshme e Maqedonisė ka dėrguar deri nė vendkalimet kufitare njė telegram, ku u kėrkohet autoriteteve kufitare tė mos lejojnė qytetarėt me dyshtetėsi (tė Maqedonisė dhe ndonjė vendi tjetėr), tė kalojnė kufirin nėse nuk posedojnė pasaportėn e Maqedonisė.

Gazeta KOHA javėn e kaluar kishte raportuar disa raste kur bashkatdhetarėve tanė me shtetėsi tė dyfishtė, kufitarėt maqedonas nuk u kanė lejuar tė dalin nga Maqedonia me pasaportė amerikane, tė Zvicrės, Norvegjisė, apo tė ndonjė shteti tjetėr. Ata janė detyruar tė kthehen mbrapa dhe tė nxjerrin pasaporta tė Maqedonisė pėr tė lėshuar vendin. Me kėtė rast, shumica prej tyre, tė drejtėn e pasaportės maqedonase mund ta realizojnė vetėm duke dorėzuar pasaportėn e vendit tė huaj.

Kjo ėshtė procedura mė e shpejtė, mirėpo vlen tė theksohet se me kėtė rast, atyre nė pasaportėn maqedonase u zėvendėsohet vendbanimi i Maqedonisė me atė tė pasaportės sė huaj. Pra, me automatizėm ata fshihen nga regjistri i Maqedonisė dhe prej atij moment - llogariten si banorė tė vendit prej nga e kanė pasaportėn e dytė.

Argumenti i automjetit

Kjo dukuri, e cila nuk kontestohet nga asnjė subjekt politik i shqiptarėve nė Maqedoni, sipas disa tė dhėnave jozyrtare, vetėm vitin e kaluar - nė rajonin e Shkupit ka detyruar mbi 20 mijė shqiptarė tė heqin dorė nga vendbanimi nė Maqedoni. Atėherė pėrdorej njė taktikė tjetėr. Kufitarėt maqedonas nuk i lejonin mėrgimtarėt shqiptarė tė futeshin nė Maqedoni me pasaportė maqedonase, nėse kėtė e bėnin me automjetet e tyre tė blerė nė Evropė. Atėherė, ata detyroheshin qė pėrkundėr dyshtetėsisė, shkaku i automjetit, tė dorėzojnė nė kufi pasaportėn e huaj, me ēka nė regjistrin kompjuterik tė MPB-sė, personi nė fjalė nuk regjistrohej tė jetė kthyer nė vendlindje pėr mė shumė se njė vit, me ēka humbte nė mėnyrė automatike statusin e banorit nė kėtė shtet. Pavarėsisht se nuk kanė dhėnė asnjėherė deklaratė me shkrim se heqin dorė nga kjo e drejtė, ata nė polici janė fshirė nė mėnyrė automatike nga regjistri i banorėve tė kėtij shteti, me ēka edhe nuk kanė tė drejtė tė regjistrohen nė numrin e pėrgjithshėm tė popullatės sė vendit.

Ligji i vjetėr - interpretim i ri!

Metoda mė e re, me telegramin qė u ndalon daljen jashtė Maqedonisė tė personave me dyshtetėsi, por qė nuk kanė pasaportėn maqedonase, sipas autoriteteve zyrtare tė MPB-sė, bazohet nė Ligjin pėr shtetėsi, ku thuhet se pėr personat me dyshtetėsi, vlejnė ligjet e shtetit tė Maqedonisė. Edhe pse, sipas ekspertėve juridik, ky nen ka tė bėjė me kodin penal, dmth, nėse personat kryejnė vepėr penale do tė pėrgjigjen nė Maqedoni, pavarėsisht se kanė edhe shtetėsi tjetėr, krerėt e policisė maqedonase nuk e kanė ndėrmend tė ndalojnė kėtė praktikė tė re, qė po zbatohet nė emėr tė njė Ligji qė ėshtė miratuar para shumė viteve, dhe i cili nga vetė policia nuk ėshtė kuptuar sikur kėto 5 muajt e fundit. Madje, qė tė jetė ēudia mė e madhe, ky telegram nuk zbatohet ndaj qytetarėve shtetasve tė Maqedonisė me kombėsi maqedonase, por qė kanė edhe pasaportė tė Shqipėrisė, Bullgarisė, Serbisė, por edhe ndaj goranėve tė Kosovės.

Kjo tregon qartė prapavinė e telegramit tė policisė dhe qė ndėrlidhet shumė mė regjistrimin e popullatės, i cili nga arsye tė panjohura, u ndėrpre, por edhe sot e kėsaj dite nuk i dihet se kur do tė mbahet. Nga zhvillimet nė terren, sidomos nė sezonin e pushimeve masive nė vendlindje tė mėrgimtarėve shqiptarė, duket se regjistrimi i ardhshėm do tė fillojė atėherė, kur pala maqedonase tė realizojė planin pėr shpėrnguljen “diplomatike” tė shqiptarėve nga Maqedonia, qė ėshtė njė formė e sofistikuar e projektit tė njohur tė Rankoviēit pėr zbrazjen e shqiptarėve nga Kosova.

Reagon opozita

Ndėrkohė, ka reaguar edhe opozita shqiptare. PDSH, siē ka thėnė tė martėn deputeti Orhan Ibrahimi, posedon informata dhe grumbullon edhe mė tepėr nga vetė mėrgimtarėt sa u pėrket kėtyre dukurive qė ngjasojnė me politika tė apartejdit, tė cilat tė vetmin qėllim e kanė fshirjen e shqiptarėve nga regjistri i qytetarėve rezident tė Maqedonisė. “Qė fatkeqėsia tė jetė mė e madhe, kėto masa nuk janė dukuri e izoluar, por pėrkundrazi - kjo politikė zhvillohet nė shumė kėnde dhe nė shumė mėnyra, por qė kanė njė qėllim, tė vijė deri te zvogėlimi i numrit tė shqiptarėve nė Maqedoni. Ėshtė pėr tu habitur heshtja totale e BDI-sė, e cila jo qė nuk ndėrmerr asgjė pėr ta penguar kėtė fenomen, por pėrkundrazi - ėshtė bashkautore nė kėtė gjenocid statistikor qė u bėhet shqiptarėve e qė ka filluar qė para regjistrimit tė dėshtuar”, ka akuzuar Ibrahimi. Edhe deputeti i RDK-sė, Izet Zeqiri, ėshtė shprehur nė tė njėjtėn vijė. “BDI, nė vend qė diasporės tu prezantojė programe tė rintegrimit ekonomik me vendlindjen, brenda programeve tė parashtroheshin caqet strategjike pėr aktivizimin e mėrgimtarėve qė tė kthehen me pėrvojėn e tyre dhe me kapitalin e tyre tė kursyer nė vendlindje, nė kushtet ku shteti gjallėron me paratė e diasporės shqiptare nė kushte tė kolapsit ekonomik tė vendit, Qeveria po mbjell pasiguri dhe paperspektivė tek mėrgimtarėt. Nė fillim ishte duke i keqtrajtuar nė kufi, ndėrsa tash duke ua ndryshuar edhe vendbanimin nė dokumentet e udhėtimit, qė pastaj - pėrmes regjistrimit, t’i fshijė si shqiptarė banorė tė Maqedonisė dhe nė harmoni me Ligjin e ri, nuk do tė kenė mundėsi tė regjistrohen si punėtorė qė punojnė nė botėn e jashtme e qė janė me qėndrim mė shumė se njė vit jashtė, e kėshtu me radhė. Ėshtė e tepėrt kjo qė u bėhet diasporės shqiptare kur ajo ka pėsuar lėndime serioze psikologjike si rezultat i problemeve ekonomike, sociale dhe atyre politike nė kohėn kur ajo e mban gjallė popullin shqiptar pėrmes transfereve financiare, nė kushtet ku gjithė shqiptarėt janė pa punė”, ėshtė shprehur Zeqiri. Ndėrtimi i shtetit juridik dhe institucioneve demokratike, ka thėnė mė tej deputeti i RDK-sė, rrjedh nga nocioni i lirive dhe tė drejtave tė njeriut, respektimi i kushtetutshmėrisė dhe ligjshmėrisė si dy parime bazė tė njė shteti dhe shoqėrie moderne. “Kjo qė po ndodh ėshtė veprim kundėr kushtetues dhe kundėr kartave ndėrkombėtare tė tė drejtave dhe lirive tė njeriut”.

Dy variantet e Bajramit

Zėvendėsministri i Punėve tė Brendshme, Xhelal Bajrami, e shpjegon nė dy variante formėn e shndėrrimit nga rezidente nė banorė jorezident. Sipas tij, nuk kemi tė bėjmė me njė rregullore tė re, por me njė praktikė qė vjen qė pas ndryshimeve ligjore tė vitit 2000. Numri dy i Punėve tė Brendshme, bėn me dijes se ato shtetas qė jetojnė mė shumė se tre muaj jashtė vendit, janė tė detyruar qė ta paraqesin po tė njėjtėn adresė nė dokumentet e tyre tė udhėtimit, ndėrsa nė letėrnjoftime - mundet tė mbajnė adresėn qė kanė nė Maqedoni. “Nuk ka kurrfarė ndryshimi dhe po tė njėjtėt mund tė shfrytėzojnė tė njėjtat tė drejta nė Maqedoni”, pohon ai. Ndėrkohė qė Bajrami ka edhe njė shpjegim tjetėr.

Arsyeja e vetme qė i detyron shtetasit qė posedojnė dy shtetėsi, pėrveē asaj maqedonase, qė tė mos kalojnė kufirin me pasaportė tė huaj, ėshtė se nė Maqedoninė lindore po rritet numri me pasaporta bullgare. “E gjithė Maqedonia Lindore ėshtė e pajisur me pasaporta bullgare dhe ka njė numėr po ashtu personash qė kanė edhe shtetasi tė dyfishtė, pasaporta nga vende tė tjera tė huaja tė botės. Problemi nuk ka tė bėjė me shqiptarėt, por me ato shtetas qė kanė probleme me ligjin, pėr tė cilėt ka vendime gjykate dhe kur e lėshojnė kufirin, nuk po mundet dot qė tė identifikohen, sepse pėr shembull pėrdorin pasaportė bullgare, paraqitet si shtetas bullgar dhe askund nuk figuron se ėshtė person nė kėrkim. Nga ana tjetėr, ka fletėarrest nė emėr tė tij, por nė tė ai ėshtė regjistruar si shtetas i Maqedonisė. Pėr kėtė arsye, krahas pasaportės sė huaj, kėrkohet edhe ajo vendase pėr tė parė nėse bėhet fjalė pėr ndonjė person qė ėshtė nė kėrkim nga policia”, thotė Bajrami. Zėvendėsministri pohon se nuk ėshtė nė dijeni pėr numrin e shqiptarėve qė gjatė pesė muajve tė fundit kanė qenė tė detyruar qė tė kthehen nė banorė jorezidentė, pas aplikimit pėr t’u pajisur me pasaportė.

http://www.koha.mk/aktuale/15893.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.10.2012, 21:33   10
Citim:
Arrestohet shtetasja shqiptare, sulmoi policėt nė Gostivar

MAQEDONI- Policia e Gostivarit arrestoi shtetasen shqiptare 38 vjeē me inicialet E.K, me akuzėn se ka fyer dhe sulmuar pjesėtarėt e policisė.

Sipas njoftimit tė policisė, shtetasja shqiptare, e cila kishte qėndrim nė fshatin Dobridoll, ėshtė ndaluar nga njė patrullė policie dhe pas kėrkesės pėr identifikimin e saj, shtetasja shqiptare kishte thėnė se nuk dispononte letėrnjoftim me vete.

Mė pas ajo ka thirrur nė ndihmė njė mikun e saj, pas mbėrritjes sė tij ka nisur edhe zėnka me dy policėt, ku nė njė moment shtetasja shqiptare e nervozuar ka sulmuar njėrin nga policėt dhe ka ikur nga vendi i ngjarjes. Por, mė pas ajo ėshtė kapur nga policia dhe ndaj saj ėshtė ngritur kallėzim penal.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...ar-105119.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2013, 21:16   11
Citim:
Ohri, dikur i shqiptarėve, qė sot janė minoritet
Beqir Sina, Ohėr

Emri:  oher_516842095.jpg
Shikimet: 93
Madhėsia:  24,5 KBOhri, i cili ka qenė njė ndėr qytetet, mė tė lashta shqiptare, ėshtė qytet i cili ndodhet nė pjesėn jug-perėndimore tė Maqedonisė pranė liqenit me tė njėjtin emėr dhe ka diku rreth 50 000 banorė. Ohri, dikur shqiptar ėshtė ndėrtuar nga ilirėt, mė drejt enkelejtėt, qė banonin ne kėtė rajon. Sipas deponimeve historike, thuhet se nė vitin 1462 Skėnderbeu me ushtrinė e tij zotėronte edhe Ohrin dhe rrethinat e tij si qytet. Ohri sipas statistikave mė tė fundit si qytet pa rrethinat ka 50.033 banorė (2012), prej tyre 80,39 % ose 33.791 Maqedonas dhe 7,02 % ose 2.959 Shqiptarė. Emra tė fshatrave tė Ohrit – dhe shenjat e sinjalikistikės , dokumentet zyrtare, tabelat e shitoreve , emrat e rrugėve, guida turistike, librat shkollor, shėrbimi social me pėrjashtim te lagjes se shqiptareve ne pazarin e vjetėr ku flitet shqip, janė tė gjitha Maqedonisht, kryesisht nė alfabetin cirilik.

Ky ėshtė njė qytet karakteristik shqiptar i ndėrtuar mė shumė se 2/3 sipas modelit tė disa qyteteve shqiptare. Ohri ka ngjashmėri strukturore dhe arkitoteknetike tė qyteteve tona, si Berati, Gjirokastra apo Kruja. Ohri ndodhet nė pjesėn jugperėndimore te Republikės sė Maqedonisė, rreth 176 kilometra larg kryeqytetit tė Maqedonisė - Shkupit. Ai ėshtė njė nga vendet mė tė bukura turistike nė vend, me njė numėr shumė tė madh vizitorėsh sidomos gjatė sezonit veror. Nuk ėshtė qytet shumė i madh se me rreth 70 000 banorė me gjithė fshatrat pėrreth tij.

Pjesėn mė tė madhe tė popullsisė sot e pėrbėjnė sllavo maqedonasit, mandej shqiptarė, turq, por ka edhe romė e pakica tė tjerė. Deri nė Luftėn e Parė Ballkanike Ohri ishte njė qytet i banuar kryesisht me shqiptarė, ku pjesėn mė tė madhe tė popullsisė e pėrbėnin myslimanėt. Sipas Edit Durham, njė shkrimtare angleze, nė vitin 1904 Ohri ishte njė qytet mysliman gjegjėsisht shqiptarė. Pas ngjarjeve te fillim shekullit tė kaluar, pas copėtimit tė shumė territoreve shqiptare edhe Ohri mbeti nėn administrimin e shteteve sllave, tė cilėt si nė shumė qytete tė tjera ushtruan politikėn asimiluese ndaj shqiptarėve. Sidomos pas vitit 1945 nė kohė e ish-Jugosllavisė, kohen famėkeqe te Rankoviēit thuhet se nga qyteti i Ohrit, u largua njė pjesė e madhe e popullatės shqiptare nė drejtim tė Turqis. Nė qytetin e Ohrit kanė jetuar fiset ilire tė gropajve. Por, sipas nji ciceroni shqiptar qe na shoqėronte ne kėtė udhėtim Maqedonasit e shfrytėzojnė sot Ohrin para te huajve si vendorigjina e popujve sllavo-maqedonas. Statujat me te larta pėr rreth liqenit ne qendėr te qytetit i janė dedikuar figurave te njohura fetare sllavo - maqedonase.

Historia

Pėr here tė pare Ohri pėrmendet qysh nė shekullin e III para erės sonė, me emrin Ilir Lyhnida. Mė vonė mbas pushtimit romak Lyhnida u bė njė ndėr vendbanimet mė tė rėndėsishme tė rrugės mė kryesore nė Ballkan “Via Egnatia” nė sipėrfaqen e Epirit tė Ri. Prej vitit 976 deri nė vitin 1014 ishte i pushtuar nga mbreti bullgar Car Samuili. Nga fundi i shekullit XI u sulmua nga Normanėt nga Italia, mandej u pushtua pėrsėri nga bullgarėt dhe mė vonė pėrsėri nga Bizanti.

Nė shekullin e XII ishte njė qendėr e rėndėsishme tregtare, ndėrsa nė shekullin XIII e kishte kolonin tregtare tė Armenėve. Mė pas si i gjithė Gadishulli Ballkanik edhe Ohri u pushtua nga turqit. Nė vitin 1941 dhe gjatė Luftės sė Parė Botėrore Ohri si disa qytete tjera shqiptare nė Maqedoni dhe njė pjesė e Kosovės ju bashkuan Republikės sė Shqipėrisė. Pas mbarimit tė luftės kėto territore ju shkėputen pėrsėri Shqipėrisė dhe ju bashkuan shteteve sllave.

Ohri i dikurshėm

Dikur Ohri ishte qytet i rėndėsishėm pėr shqiptarėt, si pėr nga prezenca ashtu edhe pėr ndikimin e madh tė banorėve tė tij pėr kauzėn shqiptare. Madje, nė momente tė caktuara tė Rilindjes Kombėtare nė shekullin XIX, Ohri nga patriotėt shqiptar propagandohej edhe si kryeqytet i Shqipėrisė sė pavarur nga perandoria osmane. Mbi 80 % e banorėve tė Ohrit kanė qenė shqiptarė. Por, sot pas njėqind vitesh gjėrat kanė ndryshuar shumė. Tashmė, edhe prezenca shqiptare kėtu ėshtė simbolike dhe e papėrfillshme dhe padyshim shpėrnguljet nė drejtim tė Turqisė dhe migrimet mė tė vonshme drejt Evropės dhe Amerikės kanė bėrė tė vetėn nė boshatisjen e kėtij qyteti. Qyteti i cili nė mesjetė qeverisej nga familja fisnike shqiptare Gropa, qyteti nga ku kanė dalė luftėtarėt e mėdhenj tė pavarėsisė shqiptare si Dervish Hima, Hamdi bej Ohri dhe figura tė tjera, sipas regjistrimit tė fundit numėron rreth 3600 banorė shqiptarė ose rreth 6 % tė numrit tė pėrgjithshėm tė banorėve tė Komunės sė Ohrit. Nga vitin 1930 deri nė vitin 1945 midis Pogradecit dhe Ohrit ka pasur njė linjė komunikimi nėpėrmjet njė vapori i cili vinte ēdo ditė nga Ohri nė Pogradec duke transportuar njerėz nė tė dy anėt e kufirit dhe mallra ushqimore dhe industriale.

Ohrit sot

Sot qytetarėt shqiptarė tė Ohrit nė masė tė madhe ndjehen nėn hijen e atyre tė Strugės sepse gjithēka i lidh me Strugėn, duke filluar nga biznesi, shkollimi apo edhe punėsimi nė disa raste pasi nė Strugė jetojnė mbi 65 % shqiptarė. Struga ėshtė shfrytėzuar si njė oazė pėr ata shqiptarė qė nuk kanė ikur nė emigrim janė afruar nė qytetin e Strugės vetėm 11 km larg qytetit tė Ohrit.

"Kjo situatė ka ndikuar qė disa edhe tė shpėrngulen nė drejtim tė Strugės", thotė ish-kryetari i komunės sė Strugės, Ramiz Merko.

Ai thekson se, pothuajse se shqiptarėt po braktisin Ohrin si rezultat i paperspektivės dhe mospasjes sė vendeve tė punės, respektivisht diskriminimit nė kėtė aspekt.

Le tė marrim njė shembull konkret pėr tė ilustruar mendimin e mėsipėrm: Nė qytetin e Ohrit ka njė shkollė fillore ku mėsohet nė gjuhėn shqipe "Vėllazėrim Bashkimi", ku numri i nxėnėsve shqiptar ėshtė reduktuar nė masė tė madhe. Para disa viteve funksiononin katėr klasė tė para me nga tridhjetė nxėnės, ndėrsa sot zhvillojnė mėsimin vetėm dy klasė me nga pesėmbėdhjetė nxėnės, ky shembull nuk ka shumė nevojė pėr koment pėr shqiptarė tė Ohrit.

Nedim Pollozhani, veprimtar politik nga Ohri, thekson se pavarėsisht ecurisė pozitive qė ėshtė bėrė nė disa drejtime viteve tė fundit, shqiptarėve tė Ohrit iu mbetet tė vazhdojnė me pėrpjekjet pėr pėrmirėsimin e gjendjes se tyre.

I vetmi pėrfaqėsues i shqiptarėve nė Kėshillin Komunar tė Ohrit, Kujtim Hyseni na thotė se nėse duam tė pėrmendim pėr faktorėt qė kanė ndikuar pėr braktisjen e shqiptarėve nga Ohri tė shqiptarėve ėshtė emigrimi, dėbimin apo degdisjen e shqiptarėve nga kėto troje si rezultat i njė trysnie sistematike.

Kėshtu nė 100 vjetėt e shkuara nė Ohėr jetonin rreth 80% shqiptarė, ndėrsa tani, kur takon ndonjė bashkėkombės nga diku tjetėr, tė pyet: 'Paska shqiptarė nė Ohėr?'. Kėshilltari shqiptar Hyseni thekson se problematike ėshtė ēėshtja e punėsimit sidomos nėpėr institucionet e nivelit qendror.

Marrėdhėniet e Ohrit me Pogradecin

Ndonėse kanė qenė kaq afėr njėri-tjetrit pėr 50 vjet kėto dy qytete fqinje kanė qenė krejtėsisht tė izoluara nga diktatura dhe shihnin nė mbrėmje vetėm drita tė ndezura buzė liqenit. Me ardhjen e demokracisė u shemb muri ndarės. Etapat evoluuan me shpejtėsi nga njė vizė qė mund ta merrje nė Tiranė pėr tė kaluar nė Maqedoni mė pas vizat merreshin nė kufi, mė pas u vendos njė pasaportė kufitare qė futeshe nė Maqedoni pa lekė dhe mė pas nga dita e djeshme kalimi i kufirit nė Maqedoni ka filluar pėr tė gjithė shqiptarėt me karta identiteti. Prej mė shumė se 10 vjetėsh ėshtė vendosur festa e Liqenit qė festohet ēdo 21 qershor me rotacion njė vit nė Pogradec, njė vit nė Ohėr dhe vitin tjetėr nė Strugė. Sė bashku tė dy shtetet festojnė festėn fetare tė Shėn Naumit nė ēdo 3 korrik. Prej mė shumė se 5 vjetėsh ėshtė pėrcaktuar qė tė vendoset njė traget midis Ohrit - Pogradecit dhe Strugės por kjo ka ngelur njė ėndėrr vere. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/35330.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:56.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.