Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.10.2010, 22:18   41
Citim:
Energjia, konsumatorėt ankohen tek ERE pėr shėrbimin e keq tė CEZ-it

Ka herėt qė marrėdhėnia kontraktuale mes konsumatorėve familjarė dhe CEZ Albania nuk duket se po funksionon mirė. Prej mė shumė se njė viti ankesat e konsumatorėve familjarė nė drejtim tė CEZ-it sa vinė e rriten.

Me dhjetėra ankesa kanė mbėrritur pranė Entit Rregullator tė Energjisė nga qytetarė tė ndryshėm. CEZ gjithnjė e mė shumė po bėhet shqetėsim pėr qytetarėt; nėse nė disa raste faturimi i energjisė nuk ėshtė real, nė tė tjera raste ka ndėrprerje tė pashpjegueshme tė energjisė elektrike edhe pėr konsumatorė qė janė tė rregullt me shlyerjen e detyrimeve ndaj kėsaj kompanie tė huaj, qė ka privatizuar shpėrndarjen e energjisė nė vend.

Tė gjitha kėto arsye janė bėrė shkak pėr rritjen e ankesave pranė ERE-s dhe presin nga ky institucion zgjidhje. Drejtuesit e ERE-s bėjnė tė ditur se ankesat e qytetarėve pėr kompaninė CEZ, e cila ka privatizuar Operatorin e Sistemit tė Shpėrndarjes, janė shtuar ndjeshėm gjatė kėtij viti.

Nga hetimet qė ky institucion ka kryer, ka rezultuar se pretendimet e qytetarėve janė tė vėrteta. Drejtuesit e Entit Rregullator tė Energjisė bėjnė tė ditur se do tė kryejnė monitorime edhe lidhur me ndėrprerjen e energjisė elektrike, megjithėse pėr kėtė ēėshtje nuk ka pasur ankesa tė paregjistruara.

Pak ditė mė parė, Konfindustria deklaroi se pėr shkak tė ndėrprerjeve tė shpeshta dhe tė palajmėruara tė energjisė, biznesit i janė shkaktuar miliona euro dėm. Ndaj, nė njė letėr drejtuar qeverisė dhe ERE-s, Konfidustria kėrkoi rishikim tė kontratės mes qeverisė dhe CEZ Albania, pasi nė shumė raste kjo kompani nuk merr pėrsipėr tė paguajė dėmin qė i shkakton biznesit apo dhe konsumatorėve familjarė.

http://www.standard.al/index.php/ekonomi/13205.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.10.2010, 09:16   42
Citim:
CEZ: Vendi, pesė ditė pa drita

CEZ ėshtė njoftuar nga Operatori i Sistemit tė Transmetimit (OST) se duke filluar nga sot, mė datė 30.10.2010, dhe pėr pesė ditė me radhė OST-ja do tė punojė pėr shtrirjen e pėrcjellėsit tė linjės 400 kv Elbasan-Kashar.

Pėr kėtė arsye pėr pesė ditė me radhė (30 tetor–3 nėntor) do tė ketė stakime nė gjithė territorin e vendit nga ora 07.30 deri nė orėn 17.00. Stakimet do tė prekin kryesisht zonat rurale dhe periferike, bėn me dije CEZ.

“Pėr kėtė arsye do tė jenė tė stakuar dy linja 220 kv dhe disa linja 110 kv. Kėto stakime tė kėrkuara nga OST-ja janė tė detyrueshme pėr CEZ Shpėrndarjen”, thuhet nė njoftim.

Kompania ēeke angazhohet tė marrė tė gjitha masat pėr tė siguruar furnizimin me energji tė institucioneve me rėndėsi jetike si spitale, shkolla, ujėsjellės etj.

http://www.gazeta-shqip.com/index/ek...42d39dd98.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2010, 20:41   43
Citim:
ERE: Konsumatorėt, tė pambrojtur nė kontratėn e energjisė me CEZ-in

Kufizime tė energjisė elektrike, mbifaturim i saj apo edhe probleme tė tjera qė mund t’i lindin njė konsumatori shqiptar, ai nė asnjė rast nuk ėshtė i mbrojtur nė kontratėn qė ka nėnshkruar me kompaninė qė e furnizon me energji.

Kreu i Entit Rregullator tė Energjisė, Bujar Nepravishta, deklaroi dje nė Komisionin parlamentar tė Veprimtarive Prodhuese se nė kėtė kontratė parashikohen tė drejta vetėm pėr furnizuesin dhe pothuajse asnjė e drejtė pėr konsumatorin, i cili ėshtė i pambrojtur ndaj kufizimeve tė energjisė elektrike apo problemeve tė tjera.

Dy muajt e fundit nė shumė zona tė vendit ka pasur kufizime tė energjisė elektrike, por asnjėherė qytetarit nuk i ėshtė dhėnė e drejta pėr ankesat qė ka bėrė.

“Kontrata ekzistuese e furnizimit me energji elektrike qė lidh konsumatorin me OSSH-nė, ėshtė njė kontratė qė pothuajse nuk ka tė drejta pėr konsumatorin. Kjo kontratė ėshtė e parinovuar dhe sikurse e dimė, mė pėrpara bėheshin ndėrprerje tė energjisė pėr orė tė tėra dhe nuk mbahej absolutisht asnjė pėrgjegjėsi ndaj konsumatorit”, - theksoi Nepravishta.

Duke mos pasur asnjė tė drejtė nė kėtė kontratė qė qytetari ka me kompaninė furnizuese, ai nuk mund tė kėrkojė nė mėnyrė ligjore dėmshpėrblim apo zgjidhje tė konfliktit mes palėve. Por kreu i ERE-s e jep njė zgjidhje nė kėtė situatė tė krijuar. Kreu i ERE-s deklaron se mekanizmi i vetėm ligjor pėr tė mbrojtur konsumatorėt ėshtė gjoba, qė mund t’i vendoset kompanisė private.

Nė rast tė mospagimit, asaj duhet t’i hiqet licenca, gjė qė ėshtė pothuajse e pamundur. Situata duket se po bėhet e vėshtirė nga muaji nė muaj, qytetarėt rrisin ankesat ndaj CEZ-it, si pėr kufizime tė padrejta tė energjisė elektrike, ashtu edhe pėr faturim joreal tė energjisė.

Vetėm njė vit mė parė, faturat e energjisė elektrike u bėnė problematike dhe u trajtuan edhe nė media dhe pas kėsaj CEZ deklaroi se do tė kompensonte energjinė e faturuar gabimisht nga faturistėt. Ndėrkohė, ankesa tė tjera vazhdojnė tė mbėrrijnė pranė ERE-s.

Kreu i ERE-s tha dje se ankesat e qytetarėve pėr ndėrprerje tė energjisė elektrike, por edhe abuzime me faturat apo probleme tė tjera tė faturimit janė shtuar gjatė muajve tė fundit. Pranė Entit Rregullator janė depozituar mbi 170 ankesa, tė cilat nė pjesėn dėrrmuese kanė rezultuar tė vėrteta.

http://www.standard.al/index.php/ekonomi/13974.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2010, 16:55   44
Citim:
KESH, CEZ e OST kėrkojnė rritje tė ēmimit tė energjisė

Tre kompanitė e sektorit energjetik nė vend, KESH, OST dhe CEZ Shpėrndarje kanė kėrkuar njėzėri rritje tė ēmimit tė energjisė pėr vitin 2011, ēmim ky qė finalizohet nė faturen pėrfundimtare me njė rritje prej afro 1 lek pėr kilovat /orė ose 11 pėrqind mė i lartė.

Pėrfaqėsues nga tre kompanitė kanė prezantuar nivelin e rritjes sė ēmimit nė njė takim ku ishin tė ftuar grupet e interesit.

Mė konkretisht ,Korporata Elektro Energjitike Shqiptare kėrkon rritje tė ēmimit nga 2,03 lekė pėr kilovat/orė qė ėshtė aktualisht, nė 3,97 lekė.

Operatori i Transmetimit, tarifėn pėr kryerjen e kėtij shėrbimi e ka akualisht 0,6 lekė pėr kilovat/orė ndėrkohe qė kėrkon ta rrisė atė nė 0,73 lekė.

Ndėrsa CEZ Shpėrndarje ,kompania e cila faturon rritjen e ēmimit direkt tė konsumatorit kėrkon tarifėn pėrfundimtare me afro 11 pėrqind mė tė larte se ēmimi aktual mesatar i cili ėshtė 9,51 lek. Po t’i shtohet kėtij ēmimi edhe pėrqindja e rritjes shkon nė 10,6 lekė pėr kilovat/orė.

Enti Rregullator i Energjisė i cili ėshtė edhe autoriteti pėrkatės i pėrcaktimit tė tarifave thotė se kėrkesat do tė shqyrtohen dhe nė 7 dhjetor do tė jepet vendimi pėrfundimtar nėse do tė aprovohet kjo rritje apo jo.

Por kėrkesat janė kundėrshtuar nga Zyra pėr Mbrotjen e Konsumatorit dhe Komisioni i Mbrojtjes sė Konsumatorit.

CEZ Shpėrndarje kėrkon rritjen e ēmimit tė energjisė me arsyen e kryerjes sė investimeve tė mėtejshme nė pėrmirėsimin e cilėsisė sė shėrbimit, arsye kjo qė ėshtė pėrmendur edhe nga dy kompanitė e tjera.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=13757

Citim:
CEZ, tė rrit ēmimin duke tė hequr dritat

Mbrėmjen e tė mėrkurės, njė pjesė e mirė e vendit u zhyt nė errėsirė tė plotė pėr shkak tė ndėrprerjes tė menjėhershme tė energjisė elektrike. Burime pranė OST-sė bėjnė tė ditur se shkaku ishte njė defekt nė linjėn e transmetimit Koman – Elbasan, pėr shkak tė shkarkimeve atmosferike nė linjėn e transmetimit qė lidh hidrocentralin e Komanit me nėnstacionin 220 Kv tė Elbasanit.

OST njoftoi dje se defekti ėshtė riparuar dhe nuk do tė ketė ndėrprerje tė energjisė elektrike. Sipas tyre, pėr shkak tė zvogėlimit tė kapacitetit transmetues nė rrjetin e shpėrndarjes, nėnstacioni i Selitės punoi vetėm me 40% tė kapacitetit, duke sjellė edhe kufizime tė detyruara tė energjisė elektrike nė Tiranė. Ndėrkohė, Tirana pėr dy ditė me radhė, ka vuajtur mungesėn e energjisė elektrike.

Kėshtu, zona e 21 Dhjetorit, Tirana e Re nuk janė furnizuar rregullisht, duke pasur ndėrprerje tė energjisė qė llogariteshin nė disa orė, qė shtriheshin gjatė paradites, por edhe darkės. Ndėrprerja e energjisė ėshtė bėrė shkak pėr ndėrprerjen e aktivitetit tė shumė subjekteve dhe bizneseve nė zonėn e Rrugės sė Kavajės, duke dėmtuar punėn dhe pritshmėrinė e tyre nė treg.

Edhe dje ėshtė raportuar pėr mungesė tė energjisė nė orėt e para tė paradites, ndėrsa OST tha se ka njė defekt pėr tė cilin ėshtė punuar nė zonėn e “Komunės sė Parisit”.

Nuk ėshtė hera e parė qė CEZ ndėrpret energjinė elektrike nė Tiranė, kjo ka ndodhur nė shumė raste gjatė orėve tė mbrėmjes dhe nė asnjė rast nuk ėshtė marrė pėrsipėr detyrimi qė kjo kompani u ka tė gjithė qytetarėve shqiptarė.

Nė ēdo fundvit, CEZ kėrkon tė rritet tarifa e energjisė dhe tė gjithė ne duhet tė paguajmė mė shumė pėr arkėn e kėsaj kompanie ēeke, ndėrsa kur vjen ēėshtja pėr tė kėrkuar tė drejtat tona nė marrėdhėnie me kėtė kompani, asnjė tė drejtė s’kemi, sepse edhe nė kontratėn qė ka nėnshkruar shteti shqiptar me CEZ-in, janė parashikuar vetėm tė drejtat e kompanisė sė huaj dhe asnjė pėr qytetarėt.

Nėse CEZ tė sjell fatura afrofe, faturime joreale, tė heq energjinė apo dhe tė djeg shtėpinė, nė rastet e kolpo-tensionit, asnjė detyrim nuk merr pėrsipėr ndaj konsumatorit, pasi edhe nė kontratė konsumatori nuk ka asnjė tė drejtė. Njė vit mė parė, ēmimi i energjisė u rrit mė shumė sa kėrkohet kėtė vit dhe shteti u mėnjanua duke thėnė se ėshtė kompani private.

Por nė njė ekonomi tregu ēmimin e pėrcakton ky i fundit, por CEZ, duke qenė se ka monopol nė shpėrndarje, nuk ėshtė nė pėrballje me konkurrencėn. Njė ditė pasi gjithė vendi u la nė errėsirė, kur pėr disa ditė mė radhė ka pasur kufizime tė energjisė, CEZ ka kurajon tė kėrkojė rritje ēmimi tė produktit qė u ofron shqiptarėve. CEZ tė kėrkon rritje tė ēmimit duke tė hequr dritat.

http://www.standard.al/index.php/ekonomi/14290.html

Citim:
ZMK: ERE tė mos miratojė kėrkesėn pėr rritje tė ēmimit tė energjisė

Shoqata pėr Mbrojtjen e Konsumatorėve, ZMK, reagoi dje pas kėrkesės zyrtare tė KESH-it, OST-sė dhe CEZ Shpėrndarje pėr rritje tė ēmimit tė energjisė pėr konsumatorėt familjarė me 12% nė seancėn dėgjimore tė organizuar pėr kėtė qėllim nga ERE. Sipas ZMK-sė, pretendimet e KESH-it pėr rritje tė ēmimit ishin absurde, pasi vetė KESH pranoi pas pyetjeve tė ZMK-sė qė situata hidroenergjetike ėshtė e shkėlqyer, qė KESH ėshtė nė kapacitet maksimal dhe ėshtė nė njė gjendje tė shkėlqyer financiare, pasi ėshtė rritur shumė eficenca e prodhimit tė energjisė edhe si pasojė e bashkėpunimit depozitues me KEK.

Po aq absurd ishte edhe pretendimi i OST-sė pėr rritje ēmimi, ku u pranua qartė qė situata ishte shumė e mirė, ndėrkohė qė si KESH dhe OST janė tė dyja kompani publike, ēka i detyron qė tė jenė tė kujdesshme me efektet qė krijojnė nė xhepat e konsumatoreve, pasi situata ekonomike globale ka dėmtuar edhe xhepat e konsumatorėve shqiptarė.

Kėrkesa e menjėhershme e KESH-it dhe OST-sė ėshtė paksa e dyshimtė, ēka jep idenė e njė loje pėr tė justifikuar pretendimet e CEZ Shpėrndarje. Ndėrsa kėrkesa e CEZ Shpėrndarje ėshtė akoma edhe mė absurde, pasi s’ka asnjė bazė, as logjike dhe as ekonomike, qė tė konsiderohet kosto e rritur, ēka do tė sillte edhe rritje ēmimi.

Sipas av. Altin Goxhaj, CEZ duhet tė argumentojė se cilat janė arsyet e pretendimeve pėr eficencė nė cilėsinė e shpėrndarjes sė energjisė, kur dihet se situata kohėt e fundit ėshtė pėrkeqėsuar shumė, mjafton tė konstatosh ndėrprerjet e shumta tė energjisė dhe ardhja e saj mė pas me kolpo tensioni apo me tension tė ulėt qė sjell amortizimin e dhjetėra mijė pajisjeve elektroshtėpiake, pėr tė cilat konsumatorėt kanė investuar kursimet e tyre dhe askush nuk ua shpėrblen.

Vetėm 1 javė mė parė, 4 fėmijė gjetėn vdekjen nga asfiksia pas djegies sė njė TV-je si pasojė e ndėrprerjes sė energjisė elektrike dhe askush nuk mban pėrgjegjėsi pasi konsumatorėt shqiptarė nuk kanė as njė kontratė tė rregullt ligjore, e cila t’i pėrmbahet legjislacionit shqiptar pėr konsumatorėt dhe t’u garantojė konsumatorėve shqiptarė tė drejtėn e kompensimit.

Pretendimi i CEZ-it se tashmė faturat u shkojnė konsumatorėve shqiptarė me zarf, ėshtė i pamjaftueshėm, pasi, sipas ligjit, duhet t’u shkojnė nė shtėpi me zarf tė mbyllur dhe jo t’u lihet nga personat e CEZ-it nė katin e parė tė pallatit dhe kushdo mund tė kontrollojė faturėn dhe tė dhėnat personale tė komshiut.

ZMK u bėri thirrje pėrfaqėsuesve tė ERE-s qė tė mos guxojnė tė rrisin ēmimin, pasi kjo do tė shkelte ligjin dhe misionin e tyre qė pėrcakton qartė si detyrė parėsore qė tė mbrojnė interesat e konsumatorėve shqiptarė dhe tė kėrkojnė nga kompanitė qė tė afrojnė koston me ēmimin.

ZMK u kujtoi gjithashtu pėrfaqėsuesve tė ERE-s qė ēdo rritje e ēmimit do tė konsiderohej njė shpėrdorim detyre pėr drejtuesit e ERE-s dhe pėr kėtė arsye ZMK do tė bėjė kallėzim penal nė prokurori.

http://www.standard.al/index.php/ekonomi/14289.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.1.2011, 21:46   45
Citim:
Kosova pėrballet me Serbinė pėr pronėsinė mbi Transmisionin

Prishtinė, 31 janar – Sekretariati i Komunitetit tė Energjisė, me seli nė Vjenė, vazhdon tė zvarritė marrjen e vendimit pėr zgjidhjen e kontestit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė pėr linjat e Transmisionit, shkruan sot gazeta Koha Ditore. Mosmarrja e njė vendimi, Kosovės po i kushton me humbje prej rreth 15 milionė eurosh nė vit, pasi Serbia qė nga viti 2006 prezantohet si pronare e aseteve transmetuese tė Kosovės.

Kosova ka zgjedhur rrugėn ligjore qė parashihet mė Traktat tė energjisė, pasi siguria e sistemi energjetik ėshtė njė nga kėrkesat kryesore qė dalin nga Traktati i Komunitetit tė Energjisė.

Por, Sekretariati, vetėm mė 17 shtator tė vitit 2010, ka hapur procedurėn e kontestit me Serbinė pėr shkelje tė dispozitave tė Traktatit tė Komunitetit tė Energjisė pėr EJL, anėtare e sė cilės ėshtė edhe Kosova. Pas hapjes sė rastit, Sekretariati e ka pranuar njė pėrgjigje nga Beogradi zyrtar, nė fund tė muajit nėntor, lidhur me kontestin rreth shkeljes sė dispozitave tė Traktatit.

Kėshilltari ligjor nė Sekretariat, Dirk Buschle, ka thėnė se pas pranimit tė pėrgjigjes nga Serbia, Sekretariati ende nuk ka vendosur pėr hapat qė do tė ndėrmerren.

“Sekretariati do tė vendosė pėr hapat e mėtutjeshėm me kohė dhe posa tė vendoset do tė ketė njė informim publik”, ka thėnė ai duke shtuar se nuk dihet nėse do tė duhet tė ndryshohen konstatimet pas pėrgjigjes sė Serbisė. “Nėse, dhe deri nė ēfarė mase gjetjet do tė duhet tė ndryshohet pas pėrgjigjes nga Republika e Serbisė, dhe cilat do tė duhej tė jenė hapat e ardhshėm do tė vendoset nė qarqet e brendshme nė njė kohė tė caktuar”, ka thėnė Buschle pėr “Kohėn Ditore”.

Konstatimi preliminar i Sekretariatit ėshtė qė Operatori i Transmisionit tė Serbisė (EMS) ka shkelur Traktatin e Energjisė, pasi ka dėshtuar tė pėrmbushė obligimet qė dalin nga ky Traktat.

Duke shpjeguar procedurat qė ndiqen pėr rastin, kėshilltari ligjor i SKE-sė ka thėnė se Sekretariati nuk mund tė marrė vendimet, por vetėm t’ia rekomandojė rastin Kėshillit tė Ministrave pėr vendim pas kompletimit tė procedurės fillestare. Paraqitja e rastit nė Kėshillin e Ministrave pėr vendimin, sipas tij, ėshtė vetėm hapi i fundit nė njė procedurė e cila formalisht ėshtė iniciuar nga ‘Letra e hapjes”.

Kosova pėrfaqėsohet nga Ministria e Energjisė dhe e Minierave nė Kėshillin Ministror tė nėnshkruesve tė Traktatit pėr themelimin e Komunitetit tė Energjisė pėr Evropėn Juglindore.

Buschle ka thėnė se njė nga hapat qė do tė mund tė ndėrmerret nga Sekretariati ėshtė dėrgimi i “pėrgjigjes sė arsyeshme” nė Kėshillin e Ministrave. Nė nenin 13, tė ‘Rregullores sė punės pėr zgjidhjen e kontesteve’ tė SKE-sė pėrshkruhen rastet kur mund tė dėrgohet njė “opinion i arsyeshėm”. Nė kėtė nen thuhet se ‘opinioni i arsyeshėm’ duhet tė pėrmbajė njė deklarate tė kuptueshme dhe tė detajuar.

“Opinioni i arsyeshėm duhet t’i bėjė thirrje palės nė fjalė tė respektojė ligjin e Komunitetit tė Energjisė brenda njė afati tė caktuar kohor, zakonisht kjo periudhė ėshtė dymujore”, thuhet nė paragrafin e dytė tė nenit 13.

Zėdhėnėsja e KOSTT-it, Zana Bajrami-Rama, ka thėnė se nuk kanė marrė ndonjė lajm lidhur me rastin e shkeljes sė Traktatit nga ana e Serbisė. Ajo ka thėnė se pėr disa vite rresht, Transmisioni serb i ka shkaktuar miliona humbje transmisionit tė Kosovės dhe nė pėrgjithėsi Kosovės. Bajrami-Shala ka thėnė se Operatori i Transmisionit tė Serbisė (EMS) pa ndonjė bazė ligjore prezantohet si pronare e aseteve transmetuese tė Kosovės, dhe nė kėtė mėnyrė pėrfiton nga transiti i energjisė elektrike nėpėr Kosovė, si dhe nga shitja e sė drejtės sė shfrytėzimit tė linjave interkonektive.

“EMS-ja ndan kapacitetet edhe pėr linjat tona tė interkoneksionit me Malin e Zi, Maqedoninė dhe Shqipėrinė tregtarėve tė energjisė elektrike pa autorizim nga KOSTT-i. Serbia me sjelljet e saj jo tė drejta po i shkakton dėme tė mėdha Kosovės, duke shkelur dispozitat e Traktatit tė Komunitetit tė Energjisė pėr Evropėn Juglindore”, ka thėnė ajo.

Kosova humb afėrsisht 15 milionė euro nė vit pėr shkak tė ndikimeve tė EMS-sė.

“Operatori i Transmisionit tė Serbisė (EMS) pėrfiton rreth 2 milionė euro nė vit nė emėr tė KOSTT-it, kurse nga alokimi i kapaciteteve interkonektive tė Kosovės pėrfiton rreth 3 milionė euro nė vit. Gjithashtu, ky operator shkakton edhe dėme indirekte nė rritjen e ēmimit tė importit tė energjisė, tė cilat nė fund barten nga konsumatorėt e Kosovės e qė sipas vlerėsimeve arrijnė vlerėn rreth 10 milionė euro”, ka pohuar zėdhėnėsja e KOSTT-it.

KOSTT-i ka zgjedhur kėtė rrugė pėr sensibilizimin dhe trajtimin e ēėshtjes, pasi sipas Bajrami-Shalės, ēdo veprim tjetėr do tė rrezikonte sigurinė dhe stabilitetin e sistemit rajonal, duke marrė parasysh se Sistemi Elektroenergjetik i Kosovės ėshtė nyjė e rėndėsishme e Sistemit Elektroenergjetik tė Evropės Juglindore.

“Derisa siguria dhe stabiliteti i Sistemit ėshtė njė nga kėrkesat kryesore qė dalin nga Traktati i Komunitetit tė Energjisė pėr EJL (anėtare e sė cilės ėshtė edhe Kosova) si dhe nga politikat e ENTSO-E qė ėshtė nė nivel evropian”, ka thėnė ajo.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,48221
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.4.2011, 12:27   46
Citim:
Prokuroria, hetim CEZ-it pėr abuzimet me qytetarėt

Njėsia Task-Forcė nė Prokurorinė e Tiranės ka filluar njė hetim tė gjithanshėm ndaj CEZ-it pėr abuzimet me faturat e energjisė elektrike nė dėm tė qytetarėve. Parregullsitė dhe gabimet e shumta nė fatura, qė kanė luhatje tė konsiderueshme nga njėri muaj nė tjetrin, po kalojnė nė “sitėn” e prokurorėve.

Hetimi ka filluar kryesisht nė bazėn e ankesave tė qytetarėve dhe denoncimeve publike nė media ndaj kėtij fenomeni, i cili ka prekur njė pjesė tė mirė tė familjeve shqiptare.

“Prej disa javėsh, njėsia e pėrbashkėt hetimore e krimit ekonomiko-financiar ka filluar njė hetim ndaj CEZ-it pėr parregullsitė nė faturat e matjes sė energjisė elektrike. Oficerėt e kėsaj njėsie i kanė kėrkuar ndėrmarrjes tė gjithė regjistrat e faturimeve dhe faturave qė kanė pasur probleme nė dėm tė konsumatorėve”, thanė burimet nga Prokuroria e Tiranės, e cila saktėson se nga hetimet paraprake ka rezultuar se dėmi nė kurriz tė konsumatorėve llogaritet miliona euro.

Dosja penale ėshtė regjistruar pa emra personash pėrgjegjės, ndėrsa si i “akuzuar” nė kėtė rast ėshtė CEZ-i, i cili duhet tė japė shpjegime nė Prokurorinė e Tiranės pėr tė gjitha parregullsitė nė faturimin e kėsaj energjie, ndėrsa do tė shpjegojė edhe nėse kėto familje janė rimbursuar ose jo nga kėto gabime.

“Hetimi ėshtė nė fazėn fillestare. Grupi hetimor ka vijuar me mbledhjen e provave shkresore. Dokumentet dhe regjistrat e faturave do tė sekuestrohen dhe mė pas do tė merren nė pyetje edhe familjet qė kanė pasur probleme.

Njėsia Task-Forcė thotė se hetimi ėshtė shtrirė vetėm nė qytetin e Tiranės, ndėrsa mėsohet se tė gjitha ankesat dhe denoncimet e qytetarėve do tė bashkohen nė njė procedim tė vetėm”, thanė burimet nga akuza kryeqytetase,e cila saktėson se qindra mijėra kallėzime me probleme me matjen e energjisė elektrike regjistrohen pėr ēdo vit nė kėtė institucion.

Njė pjesė e mirė e kallėzimeve janė pushuar pėr mungesė provash, ndėrsa disa kallėzime janė hetuar duke gjetur pėrgjegjėsit. Nė rastet e mėparshme, akuza thotė se pėrgjegjėsit kanė qenė faturistėt, ndėrsa me privatizimin e kėsaj ndėrmarrjeje, “skema” pėr parregullsitė ėshtė e vetė CEZ-it, e cila ka pranuar se ka gabuar me kėto faturime, madje pohon se ka rimbursuar.

Disa ditė mė parė, gazeta “Shqip” publikoi njė investigim tė manipulimit tė faturave, tė njė zone nė qendėr tė Tiranės, ku konsumatorėt nė muajin janar u faturuan me zero lekė, kurse nė shkurt me shifra vėrtet tė frikshme, deri nė 50 mijė lekė. Skema e manipulimit me faturat ėshtė shumė e qartė. Nė fillim abonentit i vjen njė faturė me zero konsum, kurse nė muajin tjetėr i mblidhen tė gjitha, por nė rastin konkret totali i mbledhur e kalon fashėn e konsumit 300 kilovatė me ēmim 7.7 lekė dhe mbi kėtė nivel, e gjitha faturohet me ēmimin 13.5 lekė, duke rritur artificialisht vlerėn.

http://www.gazeta-shqip.com/aktualit...0ed463d1b.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2011, 07:44   47
Citim:
CEZ pėrmirėson sistemin e leximit tė matėsave

Leximi i matėsave tė energjisė elektrike nė tė gjithė vendin do tė kryhet nė mėnyrė elektronike nė fund tė kėtij muaji. Projekti i nisur nga kompania “CEZ Shpėrndarje” rreth njė vit mė parė, do tė ulė numrin e faturuesve nė terren.

Analisti i mbledhjes sė tė dhėnave nė kompaninė CEZ, Gerti Mullalli, tha pėr RTV SCAN se, me anė tė kėtij projekti do tė ulet numri i abuzimeve nė bazė tė njė kontrolli mė tė thjeshtė dhe leximi i tė dhėnave ėshtė mė i saktė.

Projekti elektronik i leximit tė matėsave fillimisht u zbatua nė Durrės dhe Tiranė. Pas rezultateve pozitive qė u arritėn, ky projekt tani do tė zbatohet nė tė gjithė vendin.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...-matesave.html

Citim:
CEZ-i nuk kontrollon mė matėsit
15/06/2011  Nga 1 korriku ky shėrbim nė kompetencė tė Drejtorisė sė Metrologjisė

Muajin e ardhshėm kontrolli i matėsve tė energjisė elektrike nuk do tė bėhet mė nga “CEZ shpėrndarje”. Do tė jetė Drejtoria e Pėrgjithshme e Metrologjisė qė prej 1 korrikut tė kėtij viti do tė menaxhojė kėtė shėrbim. Meqenėse furnizuesi i energjisė tanimė ėshtė privat, ky shėrbim nuk mund tė lihet nė dorė tė tė njėjtin operator. Drejtori juridik nė Entin Rregullator tė Energjisė, Eduard Elezi, shprehet se ky ėshtė konflikt interesi dhe ėshtė rėnė dakord me palėt nė njė takim tė posaēėm, qė kontrolli i matėsve t’i hiqet kompanisė “CEZ Shpėrndarje”. Sipas Elezit, e drejta e kontrollit i kalon si kompetencė DPM-sė, e cila nga ana e saj do tė licencojė subjekte private apo publike pėr tė kryer kėtė shėrbim.

Kontrata e kontrollit

Nga data 1 korrik Drejtoria e Pėrgjithshme e Metrologjisė do tė vendosė se kush do tė kryejė kontrollin e matėsve tė energjisė elektrike. ERE ka pėrgatitur kontratėn pėr ofrimin e kėtij shėrbimi, sipas sė cilės Drejtoria e Metrologjisė do tė verifikojė saktėsinė e aparateve matės tė energjisė dhe do tė bėjė kolaudimin e tyre, nė momentin e vendosjes pėr herė tė parė nė treg ose para instalimit pėr herė tė parė tek konsumatori. Gjithashtu, do tė bėjė edhe bllokimin e matėsve tė energjisė qė konstatohen tė dėmtuar apo qė nuk punojnė nė pėrputhje me kėrkesat teknike tė pėrcaktuara ne Kodin e Matjes. Kėshtu, nė tė njėjtėn kohė do tė nisė edhe krijimi i hartave gjeografike zonale sipas tė dhėnave tė aparateve matės tė energjisė dhe abonentėve dhe unifikimi i hartave zonale tė shpėrndarjes sė matėsve tė energjisė nė shkallė kombėtare. Tė dhėnat do tė ruhen pėr tė gjithė sistemin e matjes, datat dhe rezultatet e ēdo testi, apo rregullimet pėr 10 vjet pėr ēdo pikė matjeje. Mėnyra e pagesės sė operatorit tė ri qė do tė realizojė shėrbimin do tė pėrcaktohen nė njė udhėzim tė pėrbashkėt tė ministrit tė Financave e tė ministrit tė Ekonomisė.

Ndryshimet ligjore

Sipas drejtorit juridik nė Entit Rregullator tė Energjisė, Eduard Elezi, do tė ndryshojė gjithashtu edhe udhėzimi mbi lidhjet e reja mes kompanisė shpėrndarėse dhe konsumatorėve. Ai shprehet se, udhėzimi i vitit 2001 nuk parashikon lidhjet me linjė kabllore, por vetėm me linjė ajrore. Jo mė shumė se 2 muaj do tė jetė periudha e pėrgjigjes pėr konsumatorėt qė duan tė lidhin energjinė nė shtėpinė apo biznesin e tyre, apo tė modifikojnė lidhjen ekzistuese. Enti Rregullator i Energjisė ka publikuar pėr diskutim nė pritje tė miratimit tė rregullores pėr lidhjet e reja nė sistemin e shpėrndarjes, si dhe marrėveshjen pėr lidhjet e reja qė konsumatorėt familjarė ose privatė do tė bėjnė me “CEZ Shpėrndarje”. Sipas Elezit, tė gjitha kėto ndryshime nė legjislacion bėhen pėr tė mbrojtur konsumatorin, pasi legjislacioni i mėparshėm nuk parashikonte njė privatizim tė operatorit shpėrndarės. Me kėto ndryshime pritet qė t’i jepet njė hov i ri marrėdhėnieve mes kompanisė private tė shpėrndarjes sė energjisė CEZ dhe konsumatorėve, si dhe lidhjeve tė reja nė rrjet, duke pasur parasysh se procedura aktuale ėshtė mjaft e komplikuar, si dhe ka njė kohėzgjatje tė madhe. Gjithashtu po diskutohet edhe forma e formularit tė aplikimit pėr lidhjet e reja.


http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=71082
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2011, 23:13   48
Citim:
BERZH i jep CEZ-it kredi 50 milionė euro

Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH) i ka dhėnė kredi prej 50 milionė euro kompanisė “CEZ Shpėrndarje” tė Shqipėrisė. Kjo shumė do tė shėrbejė pėr modernizimin dhe shpėrndarjen e energjisė elektrike nė Shqipėri. Gjithashtu, kjo kredi do tė mundėsojė rinovimin e rrjetit tė shpėrndarjes dhe pėrmirėsimin e cilėsisė nė furnizimin me energji elektrike.

Kredia 12-vjeēare e korporatave ėshtė bashkė-financuar nga njė hua paralele prej 50 milionė euro tė siguruara nga Korporata Financiare Ndėrkombėtare. Ky investim do tė sjellė njė pėrdorim mė efikas tė burimeve ekzistuese tė energjisė, por edhe pėr njė cilėsi mė tė lartė tė furnizimit me energji nė tė gjithė rrjetin kombėtar tė vendit. Investimi pritet tė pėrfundojė plotėsisht brenda vitit 2014. modernizimi i sistemit tė shpėrndarjes do tė rrisė besueshmėrinė ndaj shėrbimit tė kompanisė si dhe do tė ulė humbjet nė rrjetin e shpėrndarjes.

Ndėr tė tjera, “CEZ Shpėrndarje”, nė programin e saj tė modernizimit, ka planifikuar gjithashtu instalimin modern tė rrjeteve tė reja duke zbatuar njė sistem tė ri tė faturimit me qėllim mbledhjen e tė ardhurave tė saj.

Gjithashtu, kredia e dhėnė nga Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH) do tė pėrdoret nga kompania ceke pėr rifinancimin e borxheve tė saj.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=126029
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2011, 07:23   49
Citim:
CEZ: Tri arsyet pėr rritjen e ēmimit

Duket se durimi i ēekėve ka prekur fundin. Qė prej qershorit tė vitit 2009 kur firmosi zyrtarisht drejtimin e OSSH, kompania CEZ ka marrė disa premtime nga qeveria pėr tė rishikuar modelin e llogaritjes sė ēmimit dhe pėrmirėsimin e faturimit. Kanė kaluar dy vjet dhe drejtuesit e kompanisė shprehen se, pėrveē fjalėve, nuk ėshtė realizuar asnjė vepėr.

“Duam tė marrim kredi nga BERZH dhe IFC me vlerė 100 milionė euro pėr tė investuar nė rrjetin e shpėrndarjes. Bankat kanė rėnė dakord, por ne kėrkojmė garanci nga ERE pėr realizimin e objektivave. Nėse nuk ndodh, vėshtirė ėshtė qė kompania jonė tė investojė”, thotė Josef Hejsek, drejtori i pėrgjithshėm i “CEZ Albania”.

Shefi i kompanisė ēeke, qė menaxhon 76 pėr qind tė aksioneve tė OSSH-sė (ish-pjesė e KESH), deklaron nga Praga, gjatė takimit me gazetarėt, se ekzistojnė tė gjitha argumentet pse duhet tė rritet ēmimi i energjisė elektrike. Hejsek pėrmend tri arsye, qė lidhen me inflacionin, kursin e kėmbimit dhe nivelin e borxhit.

“Inflacioni rritet ēdo vit me 3 pėr qind, kurse me kursin e kėmbimit tė euros po dalim me humbje, pėr shkak tė zhvlerėsimit tė lekut. Janė faktorė qė ndikojnė dhe argumentojnė rritjen e ēmimit tė energjisė”, thotė drejtori i CEZ.

Pika mė e fortė e debatit lidhet me argumentin e tretė: borxhin. CEZ insiston dhe ka kėrkuar zyrtarisht tani nė korrik nga Enti Rregullator i Energjisė rishikimin e deklaratės Rregullatore me anė tė paraqitjes se njė garancie qė i njeh borxhin, detyrim qė shteti, biznesi dhe individėt i kanė kompanisė.

Tomas Plaskac, njė nga drejtuesit mė tė lartė (anėtar i bordit) tė “CEZ Group” thotė se niveli i borxhit ka arritur nė 40 miliardė lekė dhe se mbi 80 pėr qind u takon familjeve.

“Kemi pasur probleme nė disa shtete, pėr arsye tė ndryshme, pėr arkėtimet etj., por kurrė nuk na ka ndodhur si nė rastin e Shqipėrisė ku as vetė shteti nuk paguan energjinė elektrike qė konsumon. Kėsaj situate duhet t’i jepet fund”, tha Plaskac, duke paralajmėruar se nė pjesėn e dytė tė vitit do tė merren masa tė forta pėr arkėtimet.

Ai shton se ekzistojnė tė gjitha mundėsitė qė palėt tė gjejnė zgjidhje, por nga ana tjetėr thekson se politika ka luajtur gabim me sektorin.

Pikėrisht, ky borxh me vlerė 40 miliardė lekė qė shteti, familjet dhe biznesi i kanė CEZ-it qė prej vitit 2009, konsiderohet problemi kryesor mes ERE-s dhe kompanisė. Nėse borxhi njihet nga ERE si kosto pėr llogaritjen e tarifės sė re, atėherė nė janar tė 2012-s do tė ketė rritje tė ēmimit tė energjisė. Po sa gjasa ka qė ERE tė pranojė njohjen dhe tė japė garanci pėr vijimin e investimeve?

“Besoj se qeveria, si partner i yni dhe ERE do tė gjejnė njė zgjidhe. 100 milionė eurot e kredisė nuk do tė shkojnė nė Ēeki, por nė Shqipėri, pėr investime, pėr shėrbime mė tė mira. Me ēmimin aktual dhe me kushtin e uljes sė humbjeve, ky objektiv ka pak shanse tė realizohet. Energjia nuk ėshtė vetėm e jona, por edhe e shtetit. Nuk duam ndihmė nga shteti, por bashkėpunim”, thotė Hejsek, duke pasur parasysh faktin se 24 pėr qind e aksioneve tė “CEZ Shpėrndarje” janė nėn kontrollin e qeverisė.

Nėse ERE (qeveria) nuk jep garancinė, nuk e njeh borxhin, e pėr rrjedhojė nuk pranon as nivelin e ri tė humbjeve, sipas propozimit tė CEZ, atėherė shanset pėr tė prekur garancinė prej 60 milionė eurosh te Banka Botėrore janė tė shumta.

“Ekziston rreziku, por nuk preferojmė tė arrijmė deri nė kėtė pikė”, thotė Martin Pacousky, shef i Divizionit pėr Shitjet Ndėrkombėtare. Duke e njohur mirė sektorin nė vend, Pacousky thotė se gjysma e energjisė qė hidhet nė rrjet nuk paguhet, duke i shkaktuar kompanisė humbje tė konsiderueshme.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...359c3f10f.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.8.2011, 22:39   50
Citim:
Energjia, prodhimi 44% mė pak se vjet

Prodhimi i energjisė elektrike ka shėnuar rėnie gjatė 5-mujorit tė parė tė vitit 2011. Sipas tė dhėnave tė publikuara nga Banka e Shqipėrisė, rėnia ėshtė rreth 43.9%, kryesisht si pasojė e rėnies sė prodhimit nė hidrocentralet e mėdha.

Por nė krah tė kundėrt ka rezultuar prodhimi nga impiantet e dhėna me koncesion dhe ato private. Si pasojė e rritjes sė sasisė sė prodhuar dhe tė futjes nė punė tė impianteve tė reja prodhimi nga HEC-et private shėnoi norma pozitive rritjeje. Sipas tė dhėnave tė BSH-sė, gjatė 5-mujorit tė parė tė vitit 2011, prodhimi nga kėto impiante shėnoi rritje me rreth 10.9% nė terma vjetorė.

Bazuar nė tė dhėnat e KESH, gjatė periudhės sė konsideruar, eksporti i energjisė ishte rreth 232.1 GWh, rreth 7.6 herė mė i ulėt krahasuar me njė vit mė parė. Raporti vėren se prodhimi i energjisė elektrike, gazit dhe ujit rezultoi i kontraktuar. Nėndega e energjisė elektrike, gazit dhe ujit shėnoi njė rėnie vjetore tė shifrės sė afarizmit nė vėllim me 14.3% dhe tė indeksit tė prodhimit me 25.9%. Kjo situatė u reflektua edhe nė totalin e eksporteve.

Ritmet rritėse vjetore tė eksportit tė grupit “Lėndė djegėse dhe energji” sipas analizės sė ekspertėve janė moderuar ndjeshėm nė nivelin 26.6%, nga 132.5% qė ishin gjatė vitit 2010. Kontributin kryesor nė kėtė ngadalėsim tė ritmit rritės e dha zvogėlimi nė terma vjetorė i eksportit tė energjisė elektrike, pėr 5 muajt e parė tė vitit.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=71938
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.9.2011, 12:31   51
Citim:
“CEZ” kėrkon tjetėr rritje tė ēmimit tė energjisė

Qytetarėt mund tė pėrballen me njė rritje tė ēmimit tė energjisė. Edhe pse me ankesa tė konsumatorėve pėr mbifaturim, kompania ēeke e Shpėrndarjes sė Energjise “CEZ” ka kėrkuar njė rritje tė re tė ēmimit tė energjisė elektirke me 4.5%, pra me rreth 2000 lekė pėr konsumatorėt.

Ky vendimi i kompanisė “CEZ” ėshtė bėrė i ditur gjatė njė takimi qė ka bėrė Enti Rregullator i Energjisė Elektrike nė qytetin e Shkodrės. Sipas informacionit tė shpėrndarė nė media nga zyra e shtypit e kompanisė “CEZ”, thuhet se furnizuesi privat i energjisė eletrike, depozitoi mė datė 1 shtator pranė Entit Rregullator tė Energjisė (ERE), kėrkesė pėr rritje tė ēmimit tė energjisė duke i kėrkuar kėtij tė fundit marrjen shqyrtim tė kėrkesės.

Drejtoresha e Administrimit tė Pėrgjithshėm tė CEZ, Erideta Basha ka deklaruar nė kėtė takim nga Shkodra se kompania qė ajo pėrfaqėson ka arsye pėr tė kėrkuar kėtė rritje tė ēmimit tė energjisė pėr konsumatorin familjar. Ajo shpjegon se pikė sė pari, arsyeja kryesore ėshtė inflacioni. Vetėm ditėt e fundit Banka e Shqipėrisė deklaroi njė rritje tė inflacionit nė nivelet 3.6%. Njė tjetėr arsye ėshtė rritja e ēmimit tė energjisė elektrike qė importohet apo blihet nga tregjet ndėrkombetare. Dhe veē kėsaj, rritja mesatare prej 4,5% pėrfshin gjithashtu njė kosto qė ėshtė prezantuar sė fundmi nga ndryshimet qė i janė bėrė ligjit, i cili bėn tė detyrueshėm ēertifikimin e matėsave nga njė laborator i pavarur. Kostot pėr kėtė ēertifikim tė matėsave kapin rreth 2% nga rritja e kėrkuar prej 4,5%.

Pėr arsyet e mėsipėrme, afati i lėnė nga “CEZ”, Entit Rregullator ėshtė 3 muaj qė nga data kur ėshtė depozituar kėrkesa.

Ajo qė ka konfirmuar paraprakisht, Enti Rregullator i Energjisė Elektrike ėshtė se shumė shpejt do tė ketė njė kontratė tė re energjie, e cila detyron KESH-in, OST-sė dhe CEZ qė nė rast ndėrprerje tė energjisė tė dėmshpėrblejnė me vlera monetare konsumatorėt.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=26872&nid=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2011, 21:31   52
Citim:
METE gjobit CEZ me 30 milionė lekė

Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, ka penalizuar me 30 milionė lekė tė reja, gjobė, Operatorin e Shpėrndarjes sė Energjisė Elektrike nė Shqipėri, CEZ Shpėrndarje. Vendimi ka ardhur pas instalimit tė sahatėve matės tė paverifikuar pėrpara pėrdorimit dhe moszbatimit tė ligjit pėr bashkėvulosjen e morseterisė sė aparatit matės.

Burime nga Drejtoria e Metrologjisė deklarojnė se edhe pas takimeve tė shumta me pėrfaqėsues te CEZ nuk ėshtė marrė asnjė masė nga kėta tė fundit. Pas ankesave tė shumta tė konsumatorėve nė ministrinė e Ekonomisė dhe pas verifikimeve nga ana e Drejtorisė sė Metrologjisė u vendos sot penalizimi i kompanisė CEZ.

Ministria e Ekonomisė paralajmėron se nėse CEZ nuk merr masa tė shpejta dhe tė menjėhershme pėr zbatimin e ligjit penalizimet nga METE do tė vijojnė tė jenė edhe mė tė forta.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ome&Itemid=482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.11.2011, 21:55   53
Citim:
KESH kėrkon rritje tė ēmimit tė energjisė

Korporata Elektroenergjetike Shqiptare (KESH) ka kėrkuar pranė Entit Rregullator tė Energjisė (ERE) rritjen e ēmimit tė energjisė pėr tė mbuluar kostot operative dhe financimet tė tjera qė duhet tė kryejė pėr mirėmbajtjen e digave.

Masa e kėrkuar e rritjes sė ēmimit ėshtė 5,03 lekė nga 1,48 lekė pėr kW/h, qė ėshtė aktualisht. Nėndrejtori i KESH-it, Robert Niko, tha pėr RTV SCAN se, ky ka qenė njė vit i varfėr pėr prodhimin e energjisė, pasi nuk ka pasur rreshje tė shumta.

Aktualisht, Korporata po importon rreth 10 milionė kW nė 24 orė pėr tė plotėsuar tė gjitha nevojat e vendit. Pėrsa i pėrket sigurisė nė diga, nėndrejtori Niko shprehet se, janė kryer sistematikisht kontrollet dhe situata paraqitet mėse normale.

Gjatė muajit Tetor, KESH-i bleu nė total rreth 106 MW/h energji elektrike nga katėr subjekte tė ndryshme tregtare.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...operative.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2011, 18:29   54
Citim:
CEZ Shpėrndarje apelon ndaj KESh pėr kthimin e borxhit

Ka reaguar Kompania CEZ Shpėrndarje pėr borxhin qė ka ndaj Koorporatės Elektro Energjitike Shqiptare. Drejtoresha pėr komunikim nė CEZ, Fabiola Haxhillari nė njė deklaratė pėr shtyp bėri me dije se tashmė kanė nisur negociatat pėr shlyerjen e kėtij borxhi i cili kap vlerėn e 55 milion eurove.

Sipas Haxhillarit borxhi ėshtė i trashėguar dhe aktualisht tė gjitha faturat janė paguar duke mos dhėnė asnjė ndikim nė importin e energjisė qė po bėn KESH.

Reshjet e pakta tė shiut gjatė muajve tė fundit ka detyruar KESH tė importojė energjinė elektrike dhe pikėrisht pėr kėtė ėshtė deklaruar qė nėse do tė paguhej borxhi qė i ka CEZ Shpėrndarje kjo do tė ishte njė ndihmė nė blerjen e energjisė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...omi&Itemid=473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2011, 23:41   55
Citim:
KESH: Borxhet e “CEZ” nga 2010

Korporata Elektroenergjitike Shqiptare hedh poshtė si totalisht tė pavėrtetė deklaratėn e bėrė nga pėrfaqėsuesit e kompanisė “CEZ Shpėrndarje”, lidhur me borxhin qė kjo kompani i ka KESH-it.

Pėrmes njė deklarate KESH sqaron se, ėshtė i pavėrtetė pretendimi i “CEZ”, se borxhi ndaj KESH ėshtė i trashėguar dhe ėshtė krijuar kur sektori i shpėrndarjes sė energjisė ishte nė varėsi tė shtetit (ish-OSSH).

Pėr tė sqaruar opinionin publik, KESH bėn me dije se borxhi nė vlerėn e 55 milionė eurove, qė sė bashku me kamatvonesat kap vlerėn e rreth 58 milionė eurove, njė debit qė njihet edhe nga “CEZ Shpėrndarje”, ėshtė krijuar duke filluar nga muaji nėntor i vitit 2010 e nė vijim.

Pra, “CEZ Shpėrndarje” ka 13 muaj qė nuk i paguan KESH-it energjinė qė ai e furnizon dhe qė mė pas iu kalon konsumatorėve. Si pasojė e kėtyre detyrimeve tė papaguara, thuhet nė deklaratė, tė cilat “CEZ Shpėrndarje” duhet t’i kishte paguar nė bazė tė kontratės qė ka me KESH-in.

Korporata Elektroenergjitike Shqiptare ndodhet aktualisht nė vėshtirėsi financiare. KESH thotė se po importon aktualisht energji duke pėrdorur 45 milionė euro overdrafte qė i ka marrė pėr tė garantuar burimet pėr blerjen e energjisė elektrike dhe pėr tė furnizuar pa ndėrprerje konsumatorėt.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=223533
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2011, 16:51   56
Citim:
Enti Rregullator i Energjisė reagon pėr borxhin mes CEZ dhe KESH

Sė fundmi, Koorporata Elektro-energjetike Shqiptare dhe “CEZ Shpėrndarje” janė pėrfshirė nė njė konflikt pėr shkak tė borxheve qė kompania ēeke i ka KESH-it.

Ndėrsa CEZ pretendon se bėhet fjalė pėr borxhe tė trashėguara, reagon Entit Rregullator i Energjisė, sipas tė cilit ky borxh ka lindur pas lidhjes sė kontratės sė privatizimit.

Ndėrkaq, ERE u bėn thirrje tė gjithė qytetarėve qė tė drejtohen pranė kėtij institucioni nėse kanė ankesa pėr mbifaturimet qė u bėhen.

Drejtuesit e lartė tė kompanive pėrgjegjėse pėr prodhimin, transmetimin dhe shpėrndarjen e energjisė janė takuar nė ministrinė e Financave pėr tė biseduar mbi situatėn aktuale, qė ka pėrshirė kompanitė “CEZ Shpėrndarje” dhe KESH nė lidhje me borxhet mes tyre.

Nė njė kohė kur CEZ pretendon se borxhi prej 55 mln euro qė i ka KESH-it ėshtė njė borxh i trashėguar nga kompania shtetėrore, reagon Entit Rregullator i Energjisė.

Sipas drejtuesit juridik, Eduard Elezi, pranė kėtij institucioni, i gjithė ky borxh ėshtė krijuar dhe akumuluar pas lidhjes sė kontratės tė CEZ-it me shtetin shqiptar.

Ndėrkohė, drejtori juridik i ERE-s u bėri thirrje qytetarėve t’i drejtohen Entit Rregullator pėr ēdo ankesė.

Njė situatė e tillė ėshtė krijuar pasi qytetarė tė shumtė ankohen nė lidhje me mbifaturimet, qė vijnė si pasojė e gjendjes sė keqe financiare tė CEZ-it.

“CEZ Shpėrndarje” nė njė deklaratė pėr mediat ka deklaruar se po bėhen negocime me qeverinė pėr tė shlyer borxhin nė fjalė, ndėrsa ka deklaruar se do tė ishte e drejtė qė institucionet e tjera t’i paguajnė borxhet qė i kanė CEZ-it, i cili nuk ėshtė njė situatė tė mirė financiare.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=20832

Citim:
Energjia, qeveria: Ēmimi nuk do tė rritet

Ministri i Ekonomisė, Nasip Naēo tha sot nė sallėn e Kuvendit do tė ketė mė rritje tė ēmimit dhe ndėrprerje tė energjisė.

“Me kėtė ligj ne i heqim barrėn CEZ-it prej rreth 40 milionė euro nė vit ndaj KESH-it, heqim faturat afrofe, do tė hiqet Policia Elektrike, heq mundėsinė e borxheve tė kėqija nga ndėrmarrjet e mėdha. Me kėtė ligj eleminohet monopoli i shpėrndarjes sė energjisė elektrike, futen tė tjerė operatorė”, tha ministri.

Sipas ministrit, konsumatorėt e mėdhenj jo familjarė, si kompanitė ACR, Kurum, Armo, Colagem dhe ajo e Fushė Krujės konsumojnė 800 milion kwh/vit energji elektrike.

“Me kėtė ligj, kėta konsumatorė, qė konsumojnė mbi 50 milionė kwh/vit, detyrohen tė gjejnė vetė burimin e furnizimit me energji”, tha ai..

“P/ligji liberalizon tregun e furnizimit, i heq monopolin e furnizimit KESH-it si furnizues me shumicė dhe u krijon konsumatorėve tė mėdhenj mundėsinė qė tė dalin vetė nė treg”, sqaroi ministri.

Sipas tij, shtyrja e kėtij ligji rėndon KESH-in dhe konsumatorin shqiptar, i cili penalizohet me rritje tė ēmimit tė energjisė.

http://www.noa.al/2011/11/energjia-q...-do-te-rritet/

Citim:
Energjia, Shqipėria ka shkelur traktatin

Sekretariati i Energjisė nė Vjenė, njė institucion i Bashkimit Europian qė mbikėqyr tregun e energjisė nė rajonin e Ballkanit, njoftoi se ėshtė ende nė pritje tė njė pėrgjigjeje zyrtare nga Shqipėria nė lidhje me ekskluzivitetin ligjor qė i ėshtė caktuar KESH dhe CEZ Shpėrndarje nė kapacitetin e interkonjeksionit energjetik tė vendit.

Zėvendėsdrejtori i sekretariatit, dr. Dirk Buschle, tha nė njė intervistė telefonike pėr “Shqip”, se procedura e ankesės ndaj Shqipėrisė “nuk ėshtė nisur nga ankesat e pjesėmarrėsve tė tregut, por ėshtė pjesė e punės sė zakonshme tė kėtij institucioni”.

Njė muaj mė parė, sekretariati i dėrgoi njė letėr Tiranės zyrtare, duke i kėrkuar llogari se pėr ēfarė arsyeje ka dhėnė ekskluzivitet pėr 75 pėr qind tė kapacitetit tė transmetimit tė energjisė nė import, nė njė kohė kur Traktati i Energjisė qė Shqipėria e ka nėnshkruar, kėrkon qė linjat tė jenė tė hapura pėr kėdo.

Tirana ka kohė deri mė 7 dhjetor pėr tė dhėnė pėrgjigje. Disa zyrtarė shqiptarė thanė nėn zė qė tregtarėt e energjisė nė Ballkan po bėjnė presion pėr liberalizimin e linjave, gjė qė mund tė shkaktojė kontroll privat mbi kėto linja dhe ēmime mė tė larta importi.

Buschle thotė se sekretariati ka identifikuar mangėsi nė legjislacion nė Shqipėri, Serbi dhe Malin e Zi dhe se deri tani, Serbia i ka hequr kufizimet ligjore. Ai thotė se procedura ndaj Shqipėrisė nuk ėshtė hapur si pasojė e ankesave nga tregtarėt privatė.

Disa zyrtarė shqiptarė ndėrkohė kanė njoftuar jozyrtarisht se ekskluziviteti i CEZ Shpėrndarjes nė kapacitetin importues tė vendit do tė mbetet edhe pas ankesės sė sekretariatit.

Sipas Buschle, nė rast se Shqipėria nuk e liberalizon tregun, sekretariati do tė dėrgojė njė letėr tjetėr dhe nė rast se Shqipėria refuzon sėrish, atėherė ēėshtja do t’i paraqitet Kėshillit tė Ministrave tė Energjisė sė Ballkanit.

Shqipėria nuk do tė ketė penalitete financiare nga kjo shkelje e traktatit, por ekziston njė rrezik teorik qė opinioni i sekretariatit tė pėrdoret si dokument nė gjyqe qė mund tė hapen nga tregtarėt privatė ndaj Shqipėrisė.

Sipas Buschle, ka shumė gjasa qė kjo shkelje tė pėrfshihet edhe nė raportin e pėrvitshėm tė progresit tė Komisionit Europian mbi vendin tonė. Pas hapjes sė linjės Elbasan–Podgoricė kėtė vit,

Shqipėria po kthehet nė njė vend transit pėr energjinė elektrike nė aksin Dalmacian deri nė Greqi, ndėrkohė qė mė parė ishte thjesht vend importues ose eksportues.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=223558
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2011, 17:06   57
Citim:
Sė shpejti pritet tė fuqizohet ligji pėr liberalizmin e tregut tė energjisė

Brenda pak kohėsh pritet qė fuqizohet ligji pėr liberalizmin e tregut tė energjisė, i cili u vjen nė ndihmė gjendjes financiare tė Koorporatės Elektroenergjitike Shqiptare.

Njė ligj i tillė e kthen sektorin aktual tė energjisė nga njė treg hermetik nė njė treg tė hapur, tė gjėrė dhe konkurrentė. Tashmė, KESH pushon se furnizuari operatorėt e tjerė tė shpėrndarjes, qė u japin energji bizneseve dhe pėrqėndrohet nė furnizimin e energjisė tė CEZ Shpėrndarje, e cila kėtė energji e pėrcjell pėr konsmuatorėt dhe bizneset e mesme.

Nė kėtė rast, energjia e prodhuar nga HEC-et me kapital 100% shtetėror u kalon qytetarėve, pasi konsiderohet si energji me nje ēmim mė tė ulėt, ndėrsa shoqėritė e tjera qė furnizojnė me energji bizneset e mėdha do tė dalin nė tregun e lirė, pėr tė blerė energji.

Kėshilltarja e kryeministrit pėr ekonominė, Suzana Guxholli e sqaron thelbin e ligjit dhe rėndėsinė e tij.

Aktualisht nga Enti Rregullator i Energjisė janė licensuar 7 shoqėri tregtare, tė cilat mund tė kryejnė aktivitetin e furnizimit me energji elektrike nė tregun e lirė pėr Klientėt e Kualifikuar apo thėnė ndryshe pėr bizneset.

Ky ligj kaloi pas diskutimeve tė gjata pėr buxhetin e vitit 2012, nė seancėn e fundit plenare, vetėm me votat e mazhorancės.

Krahas tij, parlamenti miratoi edhe ligjin qė i shndėrron faturat e KESH-it nė tituj ekzekutiv, pėrmes tė cilave koorporata mund tė ēojė nė gjyq klientėt e saj qė i kanė detyrime.

http://www.abcnews.al//lajme/ekonomi/5/12068
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2011, 19:24   58
Citim:
CEZ: Rritje tė ēmimit, ose zgjidhje tė borxhit ndaj KESH

Tre kompanitė energjetike nė Shqipėri kanė kėrkuar rritje tė ēmimit tė energjisė elektrike pėr vitin 2012. KESH, CEZ dhe OST kanė bėrė zyrtare kėrkesat e tyre pėr rritje tė ēmimit tė furnizmit me energji elektrike pėr qytetarėt, si dhe tarifat pėrkatėse gjatė njė seance dėgjimore organizuar nga ERE. Kompania KESH kerkoi rritjen e ēmimit nga 1.48 lekė nė 5.05 lekė dhe OST rritje nė 0.73 lekė pėr kĖ7h nga 0.6 qė ėshtė aktualisht .

Ndėrsa, kompania CEZ Shpėrndarje pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjet me instutucionet shtetėrore propozoi dy opsione. Opsioni i parė ėshtė rritja e ēmimit me 4.6 pėr qind. “Duke parė siuatėn aktuale tė vėshtirė energjetike dhe mungesėn e energjisė nė treg, sin ė Ballkan ashtu edhe nė Europė, kemi bėrė ē’ėshtė e mundur qė tė mbajmė ēmime tė ulėta pėr Shqipėrinė. Ne propozojmė dy opsione. Opsioni I parė ėshtė qė tė rriten tarifat e energjisė elektrike me 4.6 pėr qind”,deklaroi Jozeph Hejsek, Drejtor i Pėrgjithshėm i CEZ.

Opsioni i dytė ėshtė zgjidhja e borxhve qė CEZ i ka KESH-it dhe anasjelltas. Nė bazė tė kėtij propozimi, CEZ kėrkon qė institucionet debitore ndaj kompanisė tė shlyejnė borxhet. Por, nga ana tjetėr vetė CEZ rezulton debitore tek KESH qė nga dhjetori i vitit 2010, pasi ka marrė energjinė dhe nuk e ka paguar. “Opsioni i dytė ėshtė qė tė mos ketė rritje tė tarifave me kusht qė tė zgjidhet ēėshtja midis CEZ dhe KESH dhe midis CEZ dhe institucioneve shtetėrore pėr borxhin”, shtoi Hejsek. Tashmė, bordi drejtues i ERE-s pas shqyrtimit tė kėrkesave pėr rritje tė ēmimit tė energjisė, tė marrė vendimin final nė fillim tė dhjetorit. Nėse Enti Rregullator pranon kėrkesat pėr rritjen e ēmimit, tarifat e reja do tė hyjnė nė fuqi nga 1 janari 2012.

Kėrkesat pėr rritjen e ēmimit tė energjisė:

KESH: Nga 1.48 lekė tė bėhet 5.05 lekė.
OST: Nga 0.6 lekė tė bėhet 0.73 lekė pėr kwh.
CEZ: Tė rritet me 4.6 %.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...ndaj-kesh.html

Citim:
KESH garanton furnizimin me energji elektrike

Edhe pse vendi po kalon njė periudhė tė vėshtirė energjetike pėr shkak tė thatėsirės, Korporata Elektroenergjetike Shqiptare do tė garantojė furnizimin me energji pėr tė plotėsuar tė gjitha nevojat e konsumatorit. Drejtori i KESH-it, Engjėll Zeqo, u shpreh nė emisionin “Elite Business” se, deri tani janė plotėsuar tė gjitha kėrkesat e CEZ-it pėr energji elektrike me anė tė gjenerimit dhe importit.

Sipas Zeqos, pėr tė plotėsuar nevojat deri nė fund tė vitit, KESH-it i duhet tė blejė energji nė njė vlerė prej 45 milionė euro. Ai theksoi se, kjo vlerė do tė mbulohet nga buxheti i shtetit, nėse CEZ Shpėrndarje nuk shlyen borxhin e akumuluar ndaj KESH-it prej 55 milionė euro.

Gjatė emisionit, Zeqo foli dhe pėr konsumin ditor qė arrin nė 20 milionė kWh dhe ndėrprerjet e energjisė nė vend. Sipas tij, kėto ndėrprerje kanė ardhur pėr shkak tė avarive nė rrjetin e furnizimit, qė menaxhohet nga kompania CEZ dhe jo nga mungesa e energjisė elektrike.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...elektrike.html
Citim:
KESH, garanton furnizimin me energji elektrike gjatė gjithė vitit

Edhe pse vendi po kalon njė periudhė tė vėshtirė energjetike pėr shkak tė thatėsirės, Korporata Elektroenergjetike Shqiptare do tė garantojė furnizimin me energji pėr tė plotėsuar tė gjitha nevojat e konsumatorit. Drejtori i KESH-it, Engjėll Zeqo, u shpreh dje pėr mediat se, deri tani janė plotėsuar tė gjitha kėrkesat e CEZ-it pėr energji elektrike me anė tė gjenerimit dhe importit.

Sipas Zeqos, pėr tė plotėsuar nevojat deri nė fund tė vitit, KESH-it i duhet tė blejė energji nė njė vlerė prej 45 milionė euro. Ai theksoi se, kjo vlerė do tė mbulohet nga buxheti i shtetit, nėse CEZ Shpėrndarje nuk shlyen borxhin e akumuluar ndaj KESH-it prej 55 milionė euro.

Zeqo thekson gjithashtu, se edhe pėr konsumin ditor qė arrin nė 20 milionė kwh dhe ndėrprerjet e energjisė nė vend kanė ardhur pėr shkak tė avarive nė rrjetin e furnizimit, qė menaxhohet nga kompania CEZ dhe jo nga mungesa e energjisė elektrike.

"KESH ka siguruar importin e energjisė elektrike vetėm pėr dhjetorin. Pėr muajin dhjetor, kemi lidhur kontratat pėr tė pasur njė import sėbashku me CEZ rreth 17.5 milionė kilovat/orė, ku pjesėn mė tė madhe tė madhe rreth 13.5 milionė sigurohet nga KESH-i. Sigurisht edhe nė sigurimin e importit ka vėshtirėsi, pasi i gjithė rajoni ndodhet nė njė thatėsirė tė pazakontė. Dhe kjo ka bėrė qė tė gjithė vendet e rajonit tė kalojnė nė import", deklaroi Zeqo.

Ai thekson, se edhe nė Fierzė rezervat ujore kanė rėnė bashkė me prurjet, pėr shkak tė thatėsirės. Drejtori i KESH, konfirmoi se kanė nisur procedurat pėr vėnien nė punė tė TEC-it tė Vlorės, por sipas tij duhet siguruar lėnda e parė djegėse pėr TEC-in.

"E bėjmė kėtė shkallė tė lartė tė importit pėr tė ruajtur atė rezervė qė ne kemi sot nė HEC e Fierzės, duke pritur gjithsesi qė edhe shirat tė fillojnė, sepse pėr ne do tė ishte njė problem shumė i madh, nėse kjo do tė zgjaste akoma me javė dhe muajt e tjerė", sqaroi drejtori i KESH.

http://www.rilindjademokratike.com/R...or/sociale.htm

Citim:
Distribucioni i KEK-ut do tė privatizohet nė mars 2012

Sektori i distribucionit dhe furnizimit me energji elektrike tė KEK-ut, pritet qė nė muajin mars tė vitit tė ardhshėm tė kaloj nė duar tė ndonjė investitori privat. Drejtues tė Qeverisė kanė dhėnė garanci se ky proces i privatizimit nuk i prek punėtorėt, ndėrsa theksuan se borxhet aktuale tė KEK-ut nuk do tė falen.

Ministria e Zhvillimit Ekonomik tė mėrkurėn ka organizuar takimin e Komitetit pėr projektin e privatizimit tė sektorit tė distribucionit dhe furnizimit me energji elektrike tė KEK-ut, me ē’rast ėshtė thėnė se nga sot dokumentet do t’u dorėzohen investitorėve.

Deri tani janė katėr kompani tė cilat kanė treguar interesimin e tyre lidhur me procesin e privatizimit tė distribucionit tė KEK-ut. Sipas ministrit tė Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj plani ėshtė qė deri mė 28 shkurt tė priten ofertat nga investitorėt dhe pastaj tė bėhet vlerėsimi i kėtyre ofertave dhe diku nė muajin mars tė vitit 2012 tė shpallet fituesi i tenderit pėr privatizimin e distribucionit.

Edhe pse sektori i distribucionit dhe furnizimit me energji elektrike do tė privatizohet, ministri Beqaj ka dhėnė garanci se nuk do tė ketė largime nga puna, ndėrsa theksoi se borxhet aktuale tė KEK-ut nuk do tė falėn, por do tė gjendet mekanizėm pėr grumbullimin e tyre.

“Borxhet e vjetra nuk do tė falen, borxhet e vjetra do tė mbesin pėr t’u paguar nga tė gjithė ata qė janė obligues ndaj KEK-ut. KEDS-i do tė shitet pa borxhet e vjetra, por KEK-u dhe KEDS-i do tė hyjnė nė marrėdhėnie kontraktuale si mekanizėm pėr grumbullimin e kėtyre borxheve pas privatizimit. Lidhur me punėtorėt, si e kemi treguar njė pėrkushtim qeveritar qė tė gjithė punonjėsit tė mbesin tė punėsuar qė procesi i privatizimit tė mos shkaktoj njė shqetėsimi social dhe punėtorėt do tė mbesin tė punėsuar konform kontratave aktuale qė i kanė, duke i respektuar tė gjitha ligjet e Republikės sė Kosovės dhe ligjin e Punės pėr pėrformancėn nė punė dhe veprime tjera”, ka theksuar Beqaj.

Komiteti gjatė diskutimeve ka marr edhe qėndrim se pas privatizimit nuk do tė ketė subvencionim pėr inkasim, pra nuk do tė ketė subvencionim pėr investitorėt privat. Subvencionimi thuhet se do tė bėhet edhe mė tutje pėr KEK-un konform planifikimit buxhetor qė pėr vitin e ardhshėm ėshtė diku mbi 13 milionė euro.

Ndėrkaq ministri Beqaj nuk ka dhėnė ndonjė shifėr se sa mund tė shitet distribucioni i KEK-ut, me arsyetimin se atė e cakton tregu dhe konkurrenca. Por ministri shprehu bindjen e tij se investitorėt do tė japin vlerėsim tė mirė pėr kompaninė, e cila ka mbi 400 mijė konsumatorė, qofshin ata komercial, apo privat.

Interesimit tė gazetarėve nėse pas privatizimit mund tė ngritėt edhe ēmimi i rrymės, ministri Beqaj u ėshtė pėrgjigjur se edhe investitori privat do t’u nėnshtrohet tarifave qė i cakton i pėrcakton Zyra e Rregullatorit pėr Energji Elektrike.

“Ne pėr momentin kemi ēmimet mė tė lira sa i pėrket ēmimit pėr njėsi tė energjisė elektrike nė Kosovė. Rregullatori ėshtė ai i cili pėrcakton ēmimet, nuk ėshtė Qeveria, nuk ėshtė e KEK-ut, nuk ėshtė KEDS-i. Edhe KEDS-i privat do t’i nėnshtrohet nė mėnyrė 100 pėr qind Rregullatorit tė Energjisė Elektrike pėr rregullimin e marrėdhėnieve kontraktuale dhe marrėdhėniet afariste tė gjithė akterėve tė cilėt merren me furnizim tė energjisė elektrike”, ka thėnė ai.

Ndėr tė tjera, ministri i Zhvillimit Ekonomik ka thėnė se pas ngritjes sė shqetėsimit nga shoqėria civile pėr mungesė tė transparencės nė projektin “Kosova e Re”, Komisioni Evropian ka dhėnė konfirmimin se proceset janė nė harmoni me Bashkimin Evropian dhe Kosova duhet tė orientohet nė prodhimin e energjisė sė linjitit. Gjithashtu ėshtė bėrė e ditur se ėshtė caktuar edhe kėshilltari i ri i Transaksionit pėr projektin “Kosova e Re”. Kompania qė do tė bėjė pėrgatitjet e kėtij projekti, Raifesien Investment, do tė paguhet me njė vlerė prej 3.9 milionė euro./kosovapress/

http://rtv21.tv/home/?p=46313
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.12.2011, 16:32   59
Citim:
Ēmimi i dritave, shpėtojnė familjarėt

Vendimi zyrtar pėr ēmimin e energjisė ėshtė shtyrė pėr javėn e ardhshme, por e vetmja gjė e sigurt ėshtė qė rritja pėr konsumatorėt familjarė ėshtė pėrjashtuar si mundėsi. Kėtė sinjal nė mėnyrė indirekte e ka dhėnė Enti Rregullator i Energjisė, duke theksuar se do tė jetė nė mbrojte tė konsumatorėve, ndėrkohė qė deklarata qė pėrforcojnė kėtė, kanė bėrė dhe ministri i Financave, Ridvan Bode dhe ai i Ekonomisė, Nasip Naēo.

Kėrkesat e operatorėve tė tregut KESH, CEZ dhe OST pėr rritje tė energjisė do tė marrin njė pėrgjigje brenda javės sė dytė tė dhjetorit, por njė skemė se ku do tė jenė lėvizjet pėr rritjet e mundshme tashmė ėshtė ndėrtuar. ERE ka gjetur se ku do tė “luajė” me ēmimet pėr tė evituar rritjen pėr qytetarėt dhe pėr ta kaluar kėtė peshė mes operatorėve tė tregut.

Burime pranė ERE thanė pėr gazetėn se njė ndėr alternativat e diskutuara ėshtė qė pėr OST-nė tė ndiqet praktika e vjetshme, duke mos miratuar rritje tė ēmimit pėr transmetimin e energjisė dhe duke e lėnė atė nė 0.6 lekė pėr kilovat/orė. Kjo mosrritje nuk do tė bėhet pėr tė favorizuar CEZ-in, por pėr ta kaluar kėtė rritje te tarifa e energjisė qė KESH i shet CEZ-it, e cila duhet theksuar se nga 2.03 lekė qė ishte nė vitin 2010, u ul me vendimin e vjetshėm tė ERE-s nė 1.48 lekė pėr kilovat.

Kjo ulje e theksuar krijoi “gropėn” e madhe financiare tė KESH, i cili do shiste mė lirė te CEZ, do blinte mė shtrenjtė nga koncesionarėt qė prodhojnė nė vend dhe gjatė kėtij viti importoi me ēmime relativisht tė larta pėr shkak tė thatėsirės. KESH-i bėri tė ditur se pėr tė importuar kohėve tė fundit i ishte dashur tė prekte overdraftin prej 45 milionė eurosh. Pėr tė rregulluar gabimin e njė viti mė parė qė “i kushtoi” vendin e punės ish-kreut tė ERE-s, Bujar Nepravishta, vendimi pėr KESH-in pritet tė jetė mė pozitiv dhe tarifa e shitjes sė energjisė tė jetė mbi 2.5 lekė, shtuar kėtu edhe 0.13 lekėshin e pėrfituar nga mosrritja e ēmimit tė transmetimit tė energjisė qė do t’i “transferohet” korporatės.

Me kėtė rritje pėrmbushet njė pjesė e vogėl e kėrkesės sė KESH, i cili ka kėrkuar rritje 5.05 lekė pėr kilovat/orė pėr ēmimin e energjisė qė i shet CEZ-it. Duket sikur nė kėtė mes ēekėt janė ata qė do tė humbasin, por nuk ėshtė kėshtu. CEZ-i kėrkoi njė rritje mesatare 4.6 pėr qind tė ēmimit tė energjisė, qė do t’i kushtojė ēdo konsumatori sipas tyre rreth 200 lekė pėr ēdo faturė.

Nga ana tjetėr, CEZ parashtroi edhe variantin qė, nėse shteti i paguan borxhet qė ka ndaj kompanisė dhe tė gjendej zgjidhje pėr borxhin me KESH-in, mund tė mos bėhej fare rritje e tarifės sė energjisė pėr kėtė kompani. Nė fakt, burime pranė ERE-s shprehen se ėshtė artikuluar njė rritje e mundshme ēmimi pėr energjinė qė shkon tek kategoria e bizneseve, tė cilat vjet pėrfituan njė ulje 5 pėr qind tė energjisė pėr orėt e pikut. Pikėrisht kjo pikė do tė korrektohet kėtė vit.

Ndėrkohė qė nė favor tė shpėrndarjes ėshtė lakuar edhe skema qė qeveria nga ana e saj do paguajė borxhet qė institucionet shtetėrore kanė ndaj kompanisė CEZ Shpėrndarje. Nė gjithė kėtė skemė, ideja kyēe ėshtė qė rritja tė jetė mes operatorėve deri nė masėn qė ruan balancėn e mosrritjes sė ēmimit te konsumatorėt familjarė.

Ēmimi i energjise

Ēmimi gjatė 2010

KESH i shiste CEZ-it 2.03 lekė/kwh
OST transmetonte pėr CEZ 0.6 lekė/kwh
Familjarėt deri nė 300 kwh 7.7 lekė
Familjarėt mbi 300 kwh 13.5 lekė
Ēmimi mesatar total 9.53 lekė

Ēmimi gjatė 2011-ės

KESH i shet CEZ 1.48 lekė/kwh
OST transmeton pėr CEZ 0.6 lekė/kwh
Familjarėt deri nė 300 kwh 7.7 lekė
Familjarėt mbi 300 kwh 13.5 lekė
Ēmimi mesatar total 9.53 lekė
(Pėr bizneset u ul me 5 pėr qind ēmimi i energjisė nė orėt e pikut)

Kėrkesat e operatorėve pėr 2012

KESH kėrkon t’i shesė CEZ-it 5.05 lekė/kwh
OST kėrkon tė transmetojė pėr CEZ 0.73 lekė/kwh
CEZ do shpėrndajė tek konsumatorėt 4.6 % mė shtrenjtė

Vendimet nė diskutim pėr 2012

KESH do i shesė CEZ mbi 2.5 lekė/kwh
OST do transmetojė pėr CEZ 0.6 lekė/kwh
Familjarėt deri nė 300 kwh 7.7 lekė
Familjarėt mbi 300 kwh 13.5 lekė
Ēmimi mesatar total 9.53 lekė

(Pėr bizneset do rritet ēmimi pėr orėt e pikut)

http://www.panorama.com.al/ekonomi/c...ne-familjaret/

Citim:
CEZ humb shanset pėr rritjen e ēmimit

CEZ duket se i ka humbur tė gjitha shanset pėr tė bindur ERE-n se niveli i ri i tarifave do tė sjellė pėrmirėsim tė rrjetit dhe cilėsi tė energjisė pėrmes investimeve tė planifikuara.

Seancat e shumta dhe diskutimet me orė tė zgjatura nuk i ka bėrė palėt tė gjejnė gjuhėn e pėrbashkėt pėr shpenzimet e kompanisė ēeke pėr vitin 2012, ndėrsa ditėn e djeshme, mbledhja finale nuk solli asgjė tė re, veēse sa konfirmoi vendosmėrinė e Entit pėr tė mos njohur projektet e investimeve tė CEZ-it.

“Vendosja e planit se sa duhet tė investojė CEZ-i ka rėndėsi tė madhe nė pėrcaktimin e ēmimit tė energjisė elektrike qė u shitet konsumatorėve”, u shpreh anėtari i komisionit, Abaz Aliko.

Nė rast se ERE e njeh shpenzimin prej 4.9 miliardė lekėsh tė kėrkuar nga CEZ-i pėr rehabilitimin e disa nėnstacioneve dhe implementimin e projektit pilot pėr parapagimin e energjisė (me kartė), atėherė automatikisht ka ‘vendosur’ edhe pėr rritjen e ēmimit, tė propozuar nga ēekėt me 4.5 pėr qind. Por, nga diskutimet e zhvilluara dje nė mbledhjen e bordit tė komisionerėve tė ERE-s, drejtuar nga kryetari Sokol Ramadani, u pa qartė se kėrkesat e CEZ-it do tė rrėzohen.

“Kompania ka paraqitur investime qė nuk janė tė argumentuara mbi rezultatin qė japin. P.sh., investimi i n/stacionit nė qendėr ėshtė planifikuar edhe nė vitet e tjera, por asnjėherė nuk ėshtė realizuar. Me planin e ri rregullues, n/stacionit i ndryshon projekti”, tha njėri nga anėtarėt e grupit tė punės pėr verifikimin e investimeve.

Sa u takon kartave me parapagesė pėr furnizimin me drita, nga kreu i ERE-s, Ramadani u konsiderua njė eksperiment i papėrshtatshėm nė kohėn e sotme, pasi projekti zinte njė kosto prej 25 pėr qind tė totalit tė investimeve.

CEZ ka deklaruar me kohė se rritja e ēmimit do t’i siguronte kompanisė rritje tė mjaftueshme tė ardhurash pėr tė pėrballuar investimet nė rrjet, por kėsaj here ekspertėt e ERE-s janė treguar dyshues, duke u bazuar mbi shembujt konkretė.

“Pėr vitin 2011, CEZ kishte deklaruar se do tė investonte 4.7 miliardė lekė, por nė fakt deri tani qė flasim nuk ka kryer as gjysmėn. Kompania e ndryshoi planin nė mesin e vitit pa miratimin e ERE-s, dhe kjo konsiderohet shkelje. Pra, CEZ ka treguar prova se nuk u pėrmbahet detyrimeve”, tha njė tjetėr specialist i grupit tė punės, pjesė e mbledhjes sė zhvilluar dje, e cila zgjati mbi tre orė.

Megjithatė, Ramadani i dha njė tjetėr shans CEZ-it pėr justifikimin e shpenzimeve.

“Shikojini edhe njė herė zėrat e shpenzimeve dhe ku duhet tė ndėrhyni nė n/stacione, nė mėnyrė qė tė rritet kapaciteti i transmetimit tė energjisė. Tė mėrkurėn tjetėr do tė vendosim pėr planin e ri 2012 dhe atė trevjeēar”, tha kreu i ERE-s.

Vendimi pėr shtyrjen e mbledhjes dhe pėrcaktimin e planit tė investimeve detyrimisht ēon nė zhvendosjen e datės pėr miratimin e tarifave. Pra, pėr tė paktėn njė javė, CEZ ka mundėsi tė bindė ERE-n pėr projektet, por shanset janė tė pakta.

“Nuk kemi ēfarė tė diskutojmė mė, pėrgjigjen dhe shpjegimet mbi projektet ua kemi dėrguar me kohė”, tha pėrfaqėsuesja e CEZ-it, duke lėnė tė nėnkuptohet se asgjė e re nuk ka pėr tė ndodhur javės tjetėr.

Sakaq, pėr dy kompanitė e tjera, KESH dhe OST, ERE miratoi planin e investimeve.

Tashmė pėr kompaninė ēeke priten ditė tė vėshtira, pasi do t’i duhet tė pėrballė e vetme tė gjitha problemet qė kanė tė bėjnė me sektorin. Edhe pse CEZ-it i kėrkohet rritje tė cilėsisė dhe forcim tė kapaciteteve, mosnjohja e investimeve nė nivelin e kėrkuar konsiderohet njė sjellje kontradiktore nga ana e ERE-s.

“Duhet tė tregohemi tė kujdesshėm, por mbi tė gjitha tė arsyeshėm kur vendosim pėr planin. Tė gjithė jemi pro pėr rritjen e shėrbimeve, por ajo qė na intereson ėshtė ndėrhyrja pikėrisht nė ato segmente tė rrjetit ku indeksi i humbjeve ėshtė mė e larta dhe ku rezultati ėshtė mė i madh”, tha anėtari i bordit, Aliko.

Mė herėt ERE kishte vendosur njė tjetėr shtyrje pėr miratimin e tarifave pėr shoqėritė e reja, tė HEC-eve Ulės, Shkopet dhe Bistrica. Tė tria kėto kompani, edhe pse kishin aplikuar pėr vendosjen e ēmimit tė energjisė, nuk kishin paraqitur planin e investimeve, e konsideruar ‘paradoks’ nga Ramadani. “Nuk mund tė vendosim pėr tarifa tė reja, kur nuk dimė sesa do tė investojnė kėto shoqėri, tė cilat vitin tjetėr do tė privatizohen”, theksoi kreu i ERE-s.

Megjithatė, specialisti i USAID saktėsoi se “jo detyrimisht mosvendosja e planit kushtėzon ēmimin, pasi kėto shoqėri janė nė rregull me investimet, dhe kanė vetėm kosto shpenzimesh pėr mirėmbajtje”.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...f60d146e2.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2011, 17:56   60
Citim:
Ankesat ndaj CEZ, pėrgatitet protestė masive nė Fier

Mungesa e herėpashershme e energjisė elektrike nė qytetin e Fierit, por edhe nė fshatrat e kėtij qarku, ka sjellė indinjatėn e qytetarėve. Prej disa muajsh, banorė tė disa fshatrave janė ngritur nė disa protesta tė veēuara, ku kanė kėrkuar korrektėsi nga kompania e shpėrndarjes sė energjisė elektrike CEZ.

Herė pas here, banorėt e fshatrave tė Fierit janė pėrballur me mungesėn e energjisė elektrike pėr ditė tė tėra. Por, veē territ tė shkaktuar pėr mungesė tė energjisė, banorėt e qytetit tė Fierit dhe fshatrave tė kėtij qarku janė pėrballur edhe me terrin informativ. Thirrjet e qytetarėve nė protestat e shumta kanė rėnė nė vesh tė shurdhėr. Madje punonjėsit e zyrave tė kujdesit pėr klientin te “CEZ Shpėrndarja” nuk japin informacion as pėr personat kompetentė qė mund tė japin detaje rreth kėsaj situate.

Edhe pse ndėrprerja e energjisė elektrike ėshtė kthyer nė njė fenomen tė pėrditshėm, CEZ nuk ka dhėnė asnjėherė njoftime apo shpjegime pėr atė ēka po ndodh. Qytetarėt ankohen se ia paguajnė gjithė faturat kėsaj kompanie, por se nuk kanė se ku tė ankohen pėr atė qė po ndodh.

Ndėrkaq, edhe institucioni i Prefektit duket se nuk ka fuqi qė tė ndėrhyjė pėr zgjidhjen e situatės. Burime pranė kėtij institucioni pohuan pėr gazetėn “Shqip” se CEZ ėshtė njė kompani private dhe se nuk mund tė ketė ndėrhyrje nga institucionet shtetėrore, pėr t’i detyruar zyrtarėt e saj qė tė japin shpjegime apo njoftime.

Edhe biznesmenėt ankohen pėr shpenzimet ekstra qė detyrohen tė bėjnė pėr shkak tė mungesės sė energjisė, si dhe tė daljes jashtė pėrdorimit tė produkteve ushqimore qė duhet tė ruhen nė kushte frigoriferike.

Nisur nga kjo situatė e rėnduar, me tė cilėn po pėrballen qytetarėt, pritet qė nė qytetin e Fierit nė ditėt nė vazhdim tė ketė protesta gjithėpėrfshirėse. Drejtuesi i lėvizjes civile “Fol”, Petref Velēani, ėshtė vėnė nė krye tė organizimit tė njė proteste masive. Sipas tij, tė gjithė qytetarėt duhet tė reagojnė pėr tė fituar tė drejtėn dhe dinjitetin e tyre. Pėr kėtė qėllim lėvizja civile ka nisur punėn nė ēdo fshat pėr tė bindur njerėzit qė tė dalin tė protestojnė tė gjithė sė bashku, nė njė ditė tė caktuar nė qytetin e Fierit.

Por protesta nuk ėshtė i vetmi qėllim i nismės sė ndėrmarrė nga lėvizja civile. Nė ēdo fshat e qytet tė Qarkut tė Fierit janė duke u mbledhur ankesa konkrete dhe fatura tė kontestuara tė energjisė elektrike, materiale qė do tė shqyrtohen nga njė grup juristėsh pėr tė ngritur njė padi tė pėrbashkėt pėr abuzime kundėr kompanisė qė ka monopolin e shpėrndarjes sė energjisė nė vend. Drejtuesi i lėvizjes “Fol” thotė se padia ndaj kompanisė ēeke mund tė dėrgohet edhe nė gjykatė ndėrkombėtare, megjithatė ai ka pak shpresė se nisma qė po menaxhon do tė ketė sukses tė plotė. “E rėndėsishme ėshtė qė qytetarėt tė pėrdorin protestėn nė interesin e tyre, tė tregojnė qė dinė tė reagojnė”, thotė Velēani.

http://www.gazeta-shqip.com/sociale/...f5214d554.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:31.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.