Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 13.12.2011, 19:07   61
Citim:
Enti nuk pranon “planin e investimeve” tė CEZ

Enti Rregullator i Energjisė (ERE) pėrplaset me “CEZ Shpėrndarje” pėrsa i pėrket shqyrtimit tė investimeve qė duhet tė kryejė kompania furnizuese e energjisė. Gjatė seancės sė sotme dėgjimore, pa praninė e medias, janė zhvilluar debate mes dy palėve pėrsa i pėrket investimeve qė duhet tė kryhen pėr reduktimin e humbjeve nė rrjet. Specialistėt e ERE-s nuk janė bindur nga plani i “CEZ Shpėrndarje”-s pėr uljet e humbjeve nė rrjet, njė plan qė deri tani ka dėshtuar.

“CEZ” nė planin e investimeve 3-vjeēare ka pėrfshirė dhe projektin e vendosjes sė matėsave me parapagesė, duke quajtur investim koston e kėtyre matėsave. ERE nuk ka pranuar qė vendosja e matėsave tė hyjė nė zėrin e investimeve pėr reduktim tė humbjeve.

Por, sipas drejtuesve tė “CEZ”, vetėm nė kėtė mėnyrė do tė shmangen humbjet nė rrjet, do tė mblidhen mė shumė tė ardhura dhe klienti do tė ketė mundėsinė tė menaxhojė vetė shpenzimin e energjisė elektrike. Nga burime konfidenciale pranė kompanisė “CEZ Shpėrndarje”, SCAN TV mėson se, projekti i matėsave me parapagesė do tė funksionojė me anė tė njė karte, tė cilėn klientėt do tė mund ta blejnė nė filialet e “CEZ Shpėrndarje”. E ndėrkohė qė kėto diskutime vijojnė pafundėisht, Enti Rregullator ende nuk ka pėrcaktuar njė datė tė saktė pėr shpalljen e ēmimit tė ri tė energjisė, qė pritet tė hyjė nė fuqi nga 1 Janari 2012.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...sh-te-cez.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2011, 17:16   62
Citim:
ERE: Nuk rritet ēmimi i energjisė elektrike pėr 3 vitet e ardhshme

Tiranė, 15 dhjetor 2011, NOA – Pavarėsisht kėrkesės sė tre operatorėve, Enti Rregullator tė Energjisė, i mbledhur sot nė mesditė vendosi para pak minutash tė mos rrisė ēmimin e energjisė pėr konsumatorin pėr tre vitet e ardhshme, raporton agjencia e lajmeve NOA.al.

Rritjen e ēmimit tė energjisė e kishin kėrkuar Korporata Energjetike Shqiptare, kompania CEZ Shpėrndarje dhe OST.

Por, ashtu siē kishte paralajmėruar Enti Rregullator i Energjisė nuk ka bėrė ndryshim tė ēmimit tė energjisė dhe tarifave pėr asnjė kategori, as pėr familjarėt, as pėr bizneset dhe as pėr administratėn.

Kreu i ERE-s Sokol Ramadani nėnvizoi se pėr vendimin e sotėm, ERE u udhėhoq nga interesi i konsumatorit.

Sipas kreut tė ERE-sė Sokol Ramadani familjarėt do tė paguajnė 7.7 lekė /KW deri nė 300 KW energji dhe 13.5 lekė/KW nė mbi 300 KW energji tė harxhuar.

Ekspertėt e ERE-s thanė se me kėtė vendim mbrohet konsumatori shqiptar nga efektet monopol mbi energjinė elektrike.

Biznesi e kishte kundėrshtuar masėn pėr rritjen e energjisė duke e argumentuar me faktin se nė kushtet e krizės globale tė borxheve, e cila ka mbėrthyer ekonominė europiane dhe rajonale, rritja e ēmimit tė energjisė do tė sillte pasoja tė paparashikueshme tė rėnda pėr prodhimin vendor, ekonominė shqiptare nė pėrgjithėsi dhe do tė largonte investimet e huaja.

Sipas ekspertėve, rritja e ēmimit tė energjisė do tė pasonte uljen e forcės sė konkurrueshmėrisė sė industrive vendase pėrballė prodhimeve dhe shėrbimeve tė ngjashme tė importit.

Nė fund tė muajit tė shkuar KESH i kėrkoi ERE-s tė rriste ēmimin e energjisė elektrike nga 1.48 deri nė 5.05 lekė pėr kilovat/orė; CEZ Shpėrndarje kėrkoi njė rritje prej 4.6 lekė pėr kv/orė ose me 0 lekė, nėse i falen borxhet ndaj shtetit, ndėrsa OST kėrkoi njė rritje nga 0.6 lekė nė 0.73 lekė, tė ēmimit tė energjisė elektrike.

http://www.noa.al/2011/12/ere-nuk-rr...et-e-ardhshme/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2011, 20:16   63
Citim:
Konfindustria: CEZ tė rrisė cilėsinė e furnizimit me energji elektrike tė konsumatorėve

Tiranė, 18 dhjetor 2011, NOA – Pak ditė pas marrjes sė vendimit pėr mos rritjen e ēmimit tė energjisė pėr tre vitet e ardhshėm edhe pse kjo kėrkohej nga tre operatorėt KESH, OST dhe CEZ, Konfindustria mbėshtet vendimin e fundit tė Entit Rregullator tė Energjisė (ERE) pėr tė mos ndryshuar tarifat e energjisė elektrike pėr konsumatorėt fundorė, bizneset, familjarė, pasi ēmimi i energjisė elektrike nė Shqipėri ėshtė tė paktėn 15% mė i shtrenjtė sesa mesatarja e vendeve tė Europės Juglindore, pėrfshi edhe vende tė zhvilluara tė BE-sė, raporton agjencia e lajmeve NOA.al.

Nė njė deklaratė tė publikuar tė dielėn, administratori i Pėrgjithshėm i Konfindustrisė, Gjergj Buxhuku bėn me dije se “Konfindustria i bėn thirrje ERE-s tė kėrkojė nga CEZ-i tė rrisė me ēdo kusht dhe sa mė shpejt cilėsinė e furnizimit me energji elektrike tė konsumatorėve”.

Sipas studimit tė Konfindustrisė, vetėm pėr 10 mujorin e parė tė vitit 2010 dėmet e shkaktuara nga cilėsia e dobėt e furnizimit/tension, frekuence, etj., ndėrprerjeve tė rrymės dhe dėmtimeve tė makinerive, lėndėve tė para, industrive vendore u ėshtė shkaktuar njė dėm financiar prej mė shumė se 23 milion euro.

Konfindustria i kėrkon institucioneve shtetėrore tė marrin sa mė parė tė gjitha masat e mundshme ligjore pėr tė ndihmuar kompaninė CEZ Shpėrndarje sh.a nė sigurimin e burimeve financiare pėr kryerjen e investimeve tė domosdoshme nė sistemin e shpėrndarjes.

Konfindustria vlerėson, se rritja e ēmimit tė energjisė elektrike nė kushtet e krizės globale dhe gjendjes sė vėshtirė tė ekonomisė europiane dhe rajonale, ėshtė me pasoja tė paparashikueshme tė rėnda pėr prodhimin vendas, ekonominė shqiptare nė pėrgjithėsi dhe pėr afrimin e investimeve tė huaja nė vend.

http://www.noa.al/2011/12/konfindust...konsumatoreve/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.12.2011, 21:22   64
Citim:
Maqedoni: Shtrenjtohet energjia pėr 6.95 pėr qind

Shkup, 23 dhjetor 2011 - Nė Maqedoni, Komisioni Rregullator pėr Energjetikė ka llogaritur qė energjia elektrike prej 1 Janarit tė vitit 2012 duhet tė shtrenjtohet pėr 6.95 pėr qind. Me kėtė pėrqindje anėtarėt e komisionit rregullator tė hėnėn do tė dalin para kompanive energjetike nė mbledhjen pėrgatitore.

Nė tė, tre kompanitė - ajo shtetėrore pėr prodhimin e energjisė elektrike -- ELEM, e sistemit operator shtetėror MEPSO dhe EVN ja austriake, do tė prononcohen nėse kjo rritje i mbulon shpenzimet e tyre. Nė kėtė mbledhje mund tė ndodhin edhe ndryshime tė kėsaj pėrqindjeje, si poshtė ashtu edhe lartė, varėsisht nga fakti nėse njė gjė tė tillė do ta pranojė Komisioni Rregullator i Energjetikės.

Pra do tė merren nė shqyrtim sugjerimet e kompanive pėr rritjen mė tė madhe tė ēmimeve ose nė mėnyrė plotėsuese do tė konstatohet se ka hapėsirė pėr njė rritje tė vogėl tė shtrenjtimit. Fillimisht nė opinion flitet pėr rritjen e mundshme tė shtrenjtimit prej 10 deri mė 12 pėr qind, ashtu siē kėrkuan jo zyrtarisht disa nga kompanitė energjetike. Megjithatė vendimi definitiv do tė dihet kah mesi i javės sė ardhshme

http://www.kosova.com/artikulli/78025
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2012, 17:30   65
Citim:
KEK-u distancohet nga shtrenjtimi i energjisė

Korporata Energjetike e Kosovės (KEK), pėrmes njė njoftimi pėr medie, ka sqaruar opinionin se informata e emetuar dhe botuar nė formė video dhe teksti nė disa medie tė Kosovės, me titull “KEK-u “shpėrblen” konsumatorėt me shtrenjtim tė energjisė elektrike” pėrmban nė vete pasaktėsi qė e dezinformojnė opinionin.

KEK-u, pėrmes kėtij njoftimi, dėshiron tė qartėsojė dhe ta informojė publikun dhe konsumatorėt e kompanisė se korporata jo vetėm qė nuk ka vendosur rreth rritjes apo caktimit tė ēmimeve tė energjisė elektrike, por as nuk e ka mandatin tė vendosė pėr kėtė ēėshtje.

“Korniza ligjore e cila ėshtė nė fuqi pėr sektorin e energjisė elektriket e ka ngarkuar Zyrėn e Rregullatorit tė Energjisė (ZRrE) si autoritet i pavarur qė tė vendosė pėr ēmimet e rregulluara nė sektorin e energjisė”, thuhet nė njoftim, duke shtuar se KEK-u ėshtė i obliguar qė tė paraqesė te ZRRE-ja shpenzimet operative dhe shpenzimet kapitale.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/k...mi-i-energjise
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2012, 17:58   66
Citim:
Energjia mė e shtrenjtė prej 1 prillit

Zyrtarėt e KEK-ut njoftuan se kanė nisur procesin e ndryshimit tė tarifave tė energjisė elektrike qė ka filluar me dorėzimin e kostove tė vitit 2012 nė Zyrėn sė Rregullatorit pėr Energjisė (ZRRE), tė cilat duhet tė pėrfshihen nė tarifat e energjisė nga 1 prill 2012. Me kėtė rast, drejtuesit e kompanisė kanė ofruar tri opsione tė shtrenjtimit tė energjisė elektrike.

Lajmin e ka konfirmuar pėr gazetėn zėdhėnėsi Viktor Buzhala, sipas tė cilit kėrkesat e KEK-ut janė pėr rritjen nė shifrat, 9, 12 dhe 23 pėr qind. Ai tha se nė pėrgatitjen e aplikimit tarifor KEK-u nė mėnyrė tė kujdesshme i ka studiuar rregullat e reja tė tarifave qė janė miratuar nga ZRRE nė nėntor tė vitit 2011 dhe i ka aplikuar ato pėr pėrgatitjen e tėrė aplikimit. Nė zhvillimin e tarifave 2012, KEK-u ka kėrkuar qė tė reflektojė tė gjitha kostot e saja aktuale pėr ofrimin e shėrbimeve sikurse ēdo biznes tjetėr.

Nė aplikimin e tij, KEK-u paraqet tė hyrat e lejuara maksimale qė do tė duhej tė lejohej t’i mbulojė prej konsumatorėve tė rregulluar sipas rregullave tė reja tė tarifave nė shumėn prej 239 milionė eurove. Kjo shumė paraqet njė rritje prej 45 milionė euro ose 23 pėr qind prej nivelit tė tarifave ekzistuese.

Rritja e ēmimeve pėr shkak tė pėrfshirjes sė kėtyre aseteve ėshtė rreth 25 milionė euro. Buzhala shtoi se, duke pasur parasysh se Qeveria nuk mund tė vazhdojė me subvencionimin e sektorit tė energjisė elektrike dhe nė pėrpjekje qė tė bėjė tarifat mė kosto reflektive, ZRRE ka ndėrmarrė hapa qė tė ndryshojė rregullat e tarifave dhe tė pėrfshijė tė gjitha asetet e para vitit 2006 nė tarifa.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/e...prej-1-prillit

Citim:
Konsumi i energjisė arrin 26 milionė kilovat

Ulja e temperaturave ka sjellė njė rritje tė konsumit tė energjisė nga ana e qytetarėve, duke shkaktuar jo pak probleme pėr sistemin elektroenergjetik. Ditėt e fundit janė vėnė re kufizime tė herėpas hershme tė energjisė dhe defekte tė shumta, qė janė ndikuar edhe nga pėrkeqėsimi i situatės hidrike nga mungesa e reshjeve dhe temperaturat e ulėta.

Burime tė Korporatės Elektroenergjetike Shqiptare thanė se konsumi nė kėtė fillim jave arriti nė shifrėn prej 26 milion kilovat orė, shifėr kjo ndėr mė tė lartat e regjistruara, kjo pėr shkak tė kėrkesės sė lartė pėr energji. Sa i pėrket prodhimit, nga hidrocentralet mbi Drin hidhen nė rrjet rreth 14.5 milionė kilovat orė, ndėrsa pjesa tjetėr prej 11-12 milionė kilovat orė ėshtė import i kontraktuar nga KESH dhe CEZ. Burime nga KESH thanė se po punohet maksimalisht pėr tė siguruar energjinė e nevojshme si nga importi ashtu dhe nga prodhimi vendas.

Aktualisht, niveli i liqenit tė Fierzės ėshtė nė kuotėn e 260 metrave e 58 centimetra, rreth 8 metra mė poshtė se fillimi i kėtij viti. Brenda 2 javėsh, rezerva hidrike ėshtė pėrkeqėsuar ndjeshėm, kjo dhe pėr shkak tė mungesės sė reshjeve tė shiut, ēka ka bėrė qė prurjet anėsore tė jenė nė sasi modeste prej 60 metėr kub nė sekondė nė Fierzė. Niveli i ujit ėshtė 18 metra larg pikės kritike, ku turbinat nė Fierzė nuk mund tė punojnė mė, ndėrkohė qė niveli maksimal i Liqenit tė Fierzės ėshtė 296 metra.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=73720
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.1.2012, 19:12   67
Citim:
”Termokos” nisi aksionin e shkyējeve masive

Ekipet e N.P. ”Termokos” sh.a., ashtu siē edhe ėshtė paralajmėruar, sot kanė nisur aksionin pėr shkyējen e borxhlinjve mė tė mėdhenj nga rrjeti i ngrohtores.

Fillimisht ėshtė shkyēur Hoteli Grand, i cili nė total i ka borxh ”Termokosit” rreth 360 mijė euro, ndėrsa vetėm pas privatizimit borxhi i tyre kalon shifrėn e 82 mijė eurove. Mė pas janė shkyēur edhe disa lokale afariste nė qendėr tė kryeqytetit, borxhi i tė cilave ėshtė rreth 10 mijė euro. Aksioni ėshtė zhvilluar normalisht dhe pa kurrfarė problemesh.

Ndėrkaq, pas paralajmėrimit tė fillimit tė aksionit tė shkyējeve ka pasur njė pėrgjigje tė shpejtė dhe pozitive tė disa subjekteve afariste, tė cilat kanė shprehur gatishmėri qė tė fillojnė tė paguajnė borxhet, qė kanė ndaj ”Termokosit”.

Nė listėn e borxhlinjve mė tė mėdhenj janė afro 300 subjekte afariste, tė cilat i kanė borxh ”Termokosit” mbi 2 milion euro, ndėrsa subjektet banesore kanė njė borxh prej rreth 14 milion eurosh.

Aksioni pėr shkyēje do tė vazhdojė edhe gjatė ditėve tė ardhshme me shkyējen e borxhlinjve tjerė.

http://www.botasot.info/def.php?category=3&id=152027
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.2.2012, 22:03   68
Citim:
Importi i energjisė, KESH: Blejmė 11 milion KWH nė ditė

Tiranė - Kėrkesa e lartė pėr energji dhe situata jo e favorshme hidrike kanė bėrė qė importi i energjisė elektrike tė ngelet nė sasi tė larta.

Tė dhėnat mė tė fundit nga Korporata Elektroenergjetike tregojnė se gjatė sė hėnės, nga burimet energjetike jashtė Shqipėrisė, u blenė rreth 11 milion kilovat orė.

Kjo sasi importi u sigurua nėpėrmjet kontratave qė Korporata Elektroenergjetike Shqiptare dhe ĒEZ Shpėrndarje kanė me kompanitė qė mundėsojnė import. Sipas tė dhėnave, konsumi ditor i energjisė ne vend varion nga 24 nė 25 milion kilovat orė. Ndėrkohė rezervat hidrike vijojnė tė jenė jo tė favorshme pėr prodhim tė energjisė.

Niveli i ujit nė Fierzė gjatė sė hėnės ishte 262 metra e 40 centimetra, ndėrsa prurjet ishin vetėm 90 metėr kub ujė nė sekondė. Prurje pothuajse tė papėrfillshme ishin nė Koman dhe Vaun e Dejės, pėrkatėsisht me 36 dhe 20 metėr kub nė sekondė.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/29915

Citim:
KEK-u punon nė kushte emergjente

Ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj, e ka vlerėsuar pėrkushtimin e punėtorėve tė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK), tė cilėt nė kėto kushte tė motit tė keq po bėjnė maksimumin e mundshėm pėr t’i siguruar vendit furnizim sa mė stabil me energji elektrike, ndėrsa qytetarėve u ka bėrė thirrje pėr kursim tė energjisė.

Ministri Beqaj gjatė vizitės qė i ka bėrė sot mihjes sipėrfaqėsore dhe TC Kosova A dhe Kosova B, ku u shoqėrua nga bashkėpunėtorė dhe menaxhmenti i KEK-ut, ka thėnė se korporata ėshtė njė situatė emergjente dhe vėrehet njė angazhim i gjithė stafit.

“Unė e vizitova edhe mihjen dhe ėshtė njė sfidė relativisht e madhe tė mbahet me furnizim edhe mihja dhe tė funksionojnė tė gjitha blloqet e prodhimit tė energjisė nė kėto kushte. Unė i falėnderoj punėtorėt e KEK-ut, tė cilėt me angazhim jashtėzakonisht tė theksuar kanė mundėsuar qė kėto ditė tė kemi furnizim relativisht tė mirė me energji elektrike”, tha Beqaj.

“Dua tė konfirmoj edhe njė vendim tė Qeverisė qė sot ėshtė marrė, e ai ėshtė qė ato zona qė janė banime tė pėrkohshme, siē ėshtė lagja e Kuvajtit dhe tė ngjashme tė kenė furnizim 24 orė, ndėrsa Qeveria do tė merret me tė gjitha pėrgjegjėsitė dhe obligimet qė ka ndaj KEK-ut”, tha ai, duke shtuar se Qeveria ėshtė e pėrkushtuar pėr pėrkujdesje maksimale ndaj qytetarėve tė Republikės sė Kosovės qė kudo qė janė tė kenė energji dhe tė mos rrezikohet shėndeti i tyre pėr shkak tė energjisė apo sistemit tė ngrohjes.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/k...hte-emergjente
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.2.2012, 23:37   69
Citim:
BSPK reagon kundėr ngritjes sė ēmimit tė energjisė elektrike

Kundėr kėrkesės sė KEK-ut pėr ngritjen e tarifave tė energjisė elektrike ka reaguar fuqishqm edhe Bashkimi i Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės. Sipas BSPK-sė, ky vendim do tė ndikojė drejtpėrdrejt nė jetėn e qytetarėve dhe tė punėtorėve tė Kosovės, ku edhe ashtu po ballafaqohen me inflacion tė dukshėm dhe gjendje tė rėndė sociale.

“Me kėtė vendim do tė dėmtohet rėndė popullata, punėtoria si dhe ekonomia e Kosovės, e cila edhe ashtu ka pėsuar dėme tė mėdha financiare si pasojė e reduktimeve tė mėdha tė energjisė elektrike.

Kjo ngritje e ēmimeve nuk do tė zgjedh problemet nė KEK, por vetėm se do t’i ripėrtėrijė ato dhe do t’i rris ato probleme. BSPK-ja nga KEK-u kėrkon qė ta rishikojnė edhe njė herė kėtė vendim dhe ta rikthejė nė vendimin e mėparshėm.

BSPK pėrkrah tė gjitha shoqatat joqeveritare qė kundėrshtojnė ngritjen e ēmimit tė energjisė elektrike”, thuhet nė reagimin e BSPK-sė.

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,142731
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.2.2012, 22:32   70
Citim:
Kosova dhe Shqipėria mund t’i pėrballojnė bashkėrisht problemet energjetike

Ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj ka pritur sot ambasadorin e Shqipėrisė nė Prishtinė, Islam Lauka, me tė cilin ka diskutuar zhvillimet e fundit nė vend dhe rajon, me theks tė veēantė situatėn energjetike.

Ministri Beqaj dhe diplomati shqiptar kanė diskutuar pėr gjendjen energjetike nė Kosovė dhe Shqipėri pas pezullimit qė vendet e rajonit i kanė bėrė eksportit tė energjisė si pasojė e rritjes sė kėrkesės dhe problemeve me furnizim.

Me kėtė rast, Ministri Beqaj ka theksuar nevojėn e ndihmės reciproke mes dy vendeve nė kėtė situatė kur tė dyja ballafaqohen me mungesė tė energjisė duke pas parasysh se sistemet energjetike tė Kosovės dhe Shqipėrisė mund tė plotėsojnė njėra-tjetrėn.

Kreu i MZHE-sė ka thėnė se Republika e Kosovės nuk ka vendos kufizime nė eksportin e energjisė duke nėnvizuar nevojėn pėr kėmbimin e saj konform kėrkesave dhe mundėsive nė tė dy vendet.

Ministri Beqaj ka ritheksuar se orientimi i Kosovės mbetet avancimi i bashkėpunimit me Shqipėrinė nė tė gjitha fushat, ndėrsa shtroi nevojėn pėr avancimin e sistemeve tė energjisė tė Kosovės dhe Shqipėrisė.

http://rtv21.tv/home/?p=60391
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2012, 18:41   71
Citim:
KEK-u kėmbėngul nė shtrenjtim tė rrymės pėr 23 pėr qind

Prishtinė, 12 mars – Zyra e Rregullatorit tė Energjisė nė propozimin preliminar ka thėnė se tarifat e energjisė elektrike duhet tė shtrenjtohen pėr 7.6 pėr qind. Ky shtrenjtim sipas ZRRE-sė do tė bėnte tė mundur operimin normal tė KEK-ut dhe KOSTT-it. Rregullatori pėr herė tė parė pas tre vjetėve ka lejuar njė shtrenjtim tė tarifave tė energjisė elektrike.

Mirėpo, ky propozim ėshtė preliminar. Palėt e interesit kanė tė drejtė qė deri me datėn 12 mars (sot), t’i dorėzojnė komentet e tyre pėr ndryshim tė kėtij propozimi.

Tanimė ėshtė konfirmuar se Korporata Energjetike e Kosovės nuk do tė pajtohet mė kėtė propozim dhe do tė vazhdojė tė kėmbėngulė se tarifat duhet tė shtrenjtohen pėr 23 pėr qind, apo tė ketė njė shtrenjtim mė tė vogėl, por tė rritet subvencionimi i qeverisė.

E organizatat joqeveritare vazhdojnė tė kėmbėngulin se KEK-u rritjen e tė hyrave duhet ta kėrkojė nga rritja e efikasitetit e jo nga qytetarėt.

Arben Gjukaj, drejtor menaxhues i Korporatės Energjetike tė Kosovės, ka thėnė se nuk janė tė kėnaqur me vlerėsimin e Zyrės sė Rregullatorit tė Energjisė pėr tarifat e energjisė elektrike qė do tė aplikohen qė nga 1 prilli i kėtij viti. Sipas tij rritja prej 7.6 pėr qind nuk i mbulon tė gjitha investimet kapitale dhe operimin e KEK-u si njė ndėrmarrje e tregut.

Ai ka thėnė se KEK-u ka propozuar tri variante tė ngritjes sė tarifave tė energjisė elektrike. E para ka qenė njė ngritje prej 23 pėr qind. Po ashtu KEK-u ka propozuar qė tarifat tė rriten vetėm pėr 12 pėr qind apo edhe 9 pėr qind, mirėpo me kusht qė Qeveria e Kosovės jep njė subvencion shtesė prej 7 milionė euro vetėm pėr konsumatorėt e amvisėrisė (gjerėsisht nė ‘Kohėn Ditore’).

http://koha.net/?page=1,3,91178
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.3.2012, 21:38   72
Citim:
CEZ, 500 mijė euro humbje nga vjedhja e kabllove

Emri:  cez-kujdesi.jpg
Shikimet: 147
Madhėsia:  14,5 KBMė shumė se 500 mijė euro dėm financiar i janė shkaktuar kompanisė furnizuese tė energjisė elektrike “CEZ Shpėrndarje” nga vjedhja e kabllove tė bakrit dhe transformatorėve. Drejtori i mirėmbajtjes dhe operimit tė rrjetit nė kėtė kompani, Ari Luarasi, thotė se, kjo kosto ėshtė edhe mė e lartė nėse do tė llogaritet zėvendėsimi dhe humbjet e shumta qė shkarkohen nė rrjet.

Prej vitesh nė Shqipėri vidhen telat e bakrit dhe shiten me ēmime qesharake pėr skrap. Njė vjedhje qė mė shumė se kompaninė shpėrndarėse, dėmton konsumatorin e thjeshtė duke shkaktuar dėme tė shumta materiale nė pajisjet elektroshtėpiake pėr shkak tė luhatjeve tė shumta tė tensionit.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...-kabllove.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2012, 21:53   73
Citim:
Burimet energjetike tė Kosovės

Ndėrtimi i linjės se interkonjeksionit mes Shqipėrisė dhe Kosovės do te shkėpuste varėsinė e vendit me te ri ne Ballkan nga Serbia. Ky ėshtė vlerėsimi i eksperteve te cilėt e shohin si mjaft te rėndėsishėm ndėrtimin e kėsaj linje prej 400 kw, ēka do ti shėrbente jo vetėm Kosovės por edhe Shqipėrisė.

Eksperti Berat Rukiqi nga Oda Ekonomike e Kosoves thekson se pėr shkak te burimeve te ndryshme energjetike ekziston njė varėsi mes vendeve te rajonit. Konkretisht Kosova varet nga importi ose me sakte nga shkėmbimi i energjisė me Shqipėrinė, pasi Kosova pėrdor burime termale ndėrsa Shqipėria burimet hidro.

Zėdhėnėsi i Korporatės Energjike te Kosovės Viktor Buzhala thotė se marrėdhėniet e KEK-ut me KESH-in ne Shqipėri janė mjaft te mira, por duhen thelluar edhe me tej, pasi ndėrthurja e burimeve te ndryshme energjetike qe ka Shqipėria dhe Kosova do te krijonin me shume pavarėsi energjetike, dhe shkėputje nga varėsia qe aktualisht ekziston mes Kosovės dhe Serbisė, ne rrjetin e shpėrndarjes.

Kosova arrin te siguroje 90 pėr qind te nevojave energjetike nga dy termocentralet e saj, ndėrsa pjesėn tjetėr te energjisė, kėrkese e cila po vjen gjithnjė e me shume ne rritje Kosova e siguron nėpėrmjet importit. Nga ana tjetėr Serbia vazhdon te pėrdore rrjetet energjetike te Kosovės, duke mos i paguar asgjė institucioneve te vendit te pavarur, te cilin, Serbia vazhdon ta konsideroje si pjese integrale te saj.

Madje, ne tre komunat veriore, Serbia mbledh faturat e banoreve duke dėmtuar rende buxhetin e Kosovės. Linja e interkonjeksionit mes Shqipėrisė dhe Kosovės do te shkėpuste tėrėsisht varėsinė nga Serbia dhe demet qe ajo po i shkakton buxhetit.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ova&Itemid=286
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2012, 21:20   74
Citim:
“CEZ” ankohet te SHBA dhe BB

“CEZ Shpėrndarje”Pak ditė pasi kryeministri ēek ishte nė Tiranė pėr tė zgjidhur problemet e “CEZ Shpėrndarje”, Ēekia kėrkon ndihmėn e SHBA-ve dhe Bankės Botėrore. Sipas “CEZ Group”, me bazė nė Pragė, filiali i saj nė Shqipėri nuk mund tė vazhdojė tė operojė mė tej me humbje tė tilla financiare.

Zėdhėnėsja e “CEZ Group”, duke folur pėr gazetėn vendase “The Prague Post”, nenvizon se rregullatorėt shqiptarė e kanė rritur ēmimin e energjisė me 91 pėr qind me njė taksė nė fillim tė vitit, duke bėrė qė KESH, qė ka monopolin e furnizimit me energji pėr “CEZ”, tė rrisė ēmimin.

Zėdhėnėsja Eva Novįkovį, ėshtė shprehur pėr gazetėn se “CEZ” do kėrkojė kompensim financiar nga qeveria shqiptare pėr kėto humbje qė po pėson. Banka Botėrore ka ofruar 60 milionė Euro garanci, tė cilat mund tė tėrhiqen nė rast se qeveria shqiptare nuk zbaton detyrimet e saj ne kete marreveshje.

Kryeministri Necas ka deklaruar se si njė nga aksionerėt kryesorė tė Bankės Botėrore, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės duhet tė interesohen pėr zgjidhjen e problemit tė “CEZ” nė Shqipėri.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...omi&Itemid=210
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.4.2012, 21:36   75
Citim:
“CEZ”, bashkėpunim pėr shlyerjen e borxheve

Kompania “CEZ Shpėrndarje” po bashkėpunon me firma private tė pėrmbarimit gjyqėsor pėr shlyerjen e borxheve tė konsumatorėve. Juristja e departamentit tė humbjeve jo-teknike pranė kėsaj kompanie, Brunilda Vasha, thotė se, bashkėpunimi me pėrmbarimin privat vjen pėr zbatimin e urdhėrave ekzekutivė tė lėshuar nga gjykatat pėr klientėt qė s’kanė pėrmbushur detyrimin e shlyerjes sė faturave.

Znj. Vasha, shton se, ēdo muaj, kompania e shpėrndarjes sė energjisė dorėzon nė gjykata rreth 5 mijė raste pėr klientė debitorė. Znj. Vasha sqaron gjithashtu se, ka raste me gabime nė tė dhėnat e konsumatorit dhe po punohet pėr saktėsimin e kėtyre tė dhėnave. “CEZ Shpėrndarje” ofron mundėsinė e pagimit tė borxhit me anė tė kėsteve pėr tė gjithė ata klientė, tė cilėt nuk kanė mundėsi financiare pėr shlyerje tė menjėhershme. Sipas marrėveshjes qė nėnshkruhet, klientėt duhet tė shlyejnė detyrimet brenda njė afati 6-mujor.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...-borxheve.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2012, 17:17   76
Citim:
Vjedhjet e transformatorėve

Mania pėr skrap dhe bakėr nuk kursen as rrjetin e energjisė elektrike. Vetėm dy vitet e fundit 170 transformatorė, 10 kilometėr kabull dhe 48 ton pėrcjellės bakri i janė grabitur sektorit energjetik nga individė dhe grupe te organizuar. Kompania “CEZ” deklaron se situata ėshtė alarmante. Drejtori i mirėmbajtjes ne firmėn ēeke shprehet se demi i shkaktuar kalon 1.5 milionė euro, shifėr qe mund te pėrdorej pėr investime te reja.

Qytetet me problematike me nivelin me te larte te vjedhjeve janė Vlora, Fieri, Lezha dhe Puka. Pėrfaqėsuesit e kompanisė kėrkojnė ndėrgjegjėsimin dhe distancimin e popullatės nga te tilla veprime. “CEZ” kėrkon bashkėpunim e policisė pėr kapjen dhe ndėshkimin e autoreve qe dėmtojnė rrjetin e energjisė. Kohet e fundit vetėm ne Tirane dhjetėra pajisje elektroshtepiake janė raportuar te djegura. Pas verifikimit rezultoi se ne transformatorė janė vjedhur pjese bakri te cilat kane ndikuar ne rritjen e tensionit dhe djegien e pajisjeve. Grabitjet ende pa autor janė kryer pranė zonės se “Fushės se aviacionit”, ne rrugėn “Mine Peza” dhe pranė “Stacionit te trenit”.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ret&Itemid=135
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.8.2012, 21:52   77
Citim:
Instat: Gjysma e energjisė qė hidhet nė rrjet humbet

Emri:  energji-shtylla.jpg
Shikimet: 112
Madhėsia:  17,5 KBAfro gjysma e energjisė qė prodhohet apo importohet nė Shqipėri humbet nė rrjet. Problemi i humbjeve po merr pėrmasa alarmante, tė paktėn duke ju referuar tė dhėnave mė tė fundit tė Institutit tė Statistikave. Sipas Instat, nga 3,800 gigavat energji e hedhur nė rrjet nė 6-mujorin e parė, 1,850 gigavat janė energji e humbur. Mbi 95% e humbjeve ndodhin nė rrjetin e shpėrndarjes, kryesisht pėr shkak tė vjedhjes sė energjisė, por edhe pėr mungesė tė eficencės teknike.

Megjithėse ulja e humbjeve nė rrjet ishte njė ndėr objektivat kryesorė pėr kompaninė “Cez Shpėrndarje”, deri tani shifrat qė jep Instat nuk kanė as nevojė pėr koment. Krahasuar me njė vit mė parė, humbjet nė rrjet janė rritur me 50%. Prodhimi i energjisė elektrike nė vend gjatė 6-mujorit tė parė tė kėtij viti ka rėnė me 16%. Sipas tė dhėnave nga Instituti i Statistikave, nė gjysmėn e parė tė vitit nė Shqipėri janė prodhuar 2 mijė gigavat energji, tė gjitha nga burimet hidrike. Kushtet e pafavorshme meteorologjike e kanė tkurrur prodhimin e energjisė dhe pėr pėrballimin e nevojave tė vendit ėshtė rritur sasia e energjisė sė importuar. Duke pėrfshirė kėmbimet, importi i energjisė pėr gjysmėn e parė tė vitit ishte 1700 gigavat, me njė rritje vjetore prej 17%. 45% e konsumit tė energjisė nė vend gjatė kėsaj periudhe ėshtė pėrballuar nga importi.

Shqipėria vazhdon tė pėrballet me varėsinė e saj, pothuajse tė plotė, nga burimet hidrike. Edhe termocentrali i Vlorės, i vetmi burim alternativ i prodhimit tė energjisė ne vend, nuk ka prodhuar asnjė megavat tė vetėm energji pėr konsum. Megjithėse nė tė u investuan afro 100 milioėn euro, ai vazhdon tė mos pėrdoret, pėr shkak tė mungesės sė eficencės ekonomike, si rrjedhojė e ēmimit tė lartė tė lėndėve djegėse. Hidrocentralet koncesionare ende mbulojnė njė pjesė tė vogėl tė nevojave tė vendit. Pėr 6-mujorin e parė, prodhimi nga kėto impiante arriti nė 157 gigavat, me njė rritje vjetore prej 62%. Por, sėrish, ky prodhim mbuloi vetėm 4% tė konsumit tė brendshėm tė energjisė. Edhe sikur rreth 330 hidrocentralet e dhėna me koncesion tė ndėrtohen tė gjitha me sukses, problemi i varėsisė nga rreshjet do tė ngelet. Ndoshta njė ditė mund tė jemi “superfuqi energjitike”, por…vetėm nė kohė me shi.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...et-humbet.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.9.2012, 21:00   78
Citim:
Energjia/ Shqipėri-Kosovė me njė treg unik

Shqipėria dhe Kosova i kanė tė gjitha mundėsitė pėr krijimin e njė tregu unik tė energjisė elektrike, duke shfrytėzuar potencialet hidrike dhe ato tė qymyrit, me tė cilat prodhohet energjia kėtej dhe andej kufirit. Nisma u diskutua dje mes ministrit tė Ekonomisė, Edmond Haxhinasto dhe homologut tė tij kosovar, Besim Beqaj. Shqipėria 98 % tė prodhimit tė energjisė e siguron nga burimet hidrike, ndėrsa Kosova 98 % tė energjisė e siguron nga termocentralet. Tė dy vendet mund tė plotėsojnė nevojat e njėri- tjetrit, nė varėsi tė prodhimit sezonal tė energjisė

Shqipėria dhe Kosova i kanė tė gjitha mundėsitė pėr krijimin e njė tregu unik tė energjisė elektrike, duke shfrytėzuar potencialet hidrike dhe ato tė qymyrit, me tė cilat prodhohet energjia kėtej dhe andej kufirit. Nisma u diskutua dje mes Ministrit tė Ekonomisė, Edmond Haxhinasto dhe homologut tė tij kosovar, Besim Beqaj. Shqipėria dhe Kosova duket se po intensifikojnė bashkėpunimin pėr tė krijuar njė “treg unik” ekonomik, veēanėrisht nė fushėn e energjetikės.

Gjatė takimit qė zėvendėskryeministri dhe ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės Edmond Haxhinasto pati me ministrin e Zhvillimit Ekonomik tė Kosovės Besim Beqaj u tha, se marrėdhėniet mes dy vendeve duhet tė shndėrrohen nė model pėr rajonin, nė pėrputhje me dėshirat dhe aspiratat pėr t’u integruar nė institucionet evropiane dhe euroatlantike.

Drejtuesit e dy ministrive gjatė takimit mes tyre, edhe pse vlerėsuan pozitivisht trendin e shkėmbimeve ekonomiko-tregtare, theksuan se ka ende vend pėr rritjen, zgjerimin dhe intensifikimin e shkėmbimeve ekonomiko-tregtare, investimeve nė infrastrukturė, turizėm, por mbi tė gjitha pėr krijimin e njė tregu unik energjetik.

Tė dy homologėt thanė, se duhet tė rritet edhe bashkėpunimi pėr sektorin e gazit natyror, pėr integrimin e sistemeve energjetike, shfrytėzimin e potencialeve energjetike ujore tė Shqipėrisė, dhe ato tė rezervave tė qymyrit tė Kosovės.

“Ka ardhur koha qė vullneti dhe gatishmėria politike tė institucionalizohet me njė marrėveshje dypalėshe, pėr bashkėpunimin ekonomiko-tregtar”,- thanė dy homologėt. Haxhinasto dhe Beqaj ranė dakord , qė mbledhja e sesionit tė parė tė Komisionit tė Pėrbashkėt Ekonomik Shqipėri-Kosovė, tė mbahet brenda kėtij viti.

Shqipėria dhe Kosova, si e plotėsojnė njėri-tjetrin nė energji.Nė kuadėr tė diskutimeve pėr njė treg unik shqiptar, qė sa vijnė e po pėrforcohen sė fundmi, energjetika, turizmi, bujqėsia e agroindustria, ndėrtimi dhe edukimi shihen si sektorėt , ku dy republikat fare mirė mund tė plotėsojnė njėri- tjetrin. Sidomos energjia ėshtė ndėr mė kryesoret, duke marrė parasysh faktin, qė Kosova nuk mund tė deponojė energji dhe pėr mė tepėr ka burime termike, ndėrsa Shqipėria ka sistem hidroenergjetik, i cili mungon nė Kosovė.

Dy vendet kanė sisteme tė ndryshme tė prodhimit tė energjisė. Shqipėria energjinė e siguron nga burimet hidrike dhe Kosova nga termocentralet. Nė Kosovė, 98% e prodhimit tė energjisė elektrike vjen nga termocentralet, qė funksionojnė me linjit. Ajo ka njė rezervė prej 14 miliardė tonėsh linjit, qė e bėn njė ndėr vendet mė tė pasura nė botė, pėr banor. Momentalisht ėshtė duke u eksploruar fusha e linjitit, qė gjendet fare afėr Prishtinės, qė mban nė vete 1 miliardė ton linjit.

Mbi kėtė potencial janė parashikuar tė ndėrtohen kapacitetet e reja energjetike – termocentrali Kosova e re, qė sipas planeve aktuale do tė ketė 600 MĖ fuqi tė instaluar, qė sė bashku me termocentralin Kosova B, qė funksionon nga viti 1984, Kosovės do t’i garantojnė njė fuqi prodhuese afėr 1200 MĖ.

Shqipėria nga ana e saj ėshtė e pasur me burime ujore dhe rreth 98% e prodhimit vjen nga hidrocentralet, tė cilat kanė prodhim tė bollshėm nė dimėr dhe mė tė pakėt nė verė (qė mund tė plotėsohet nga burimet termike tė shtetit fqinj).

Por, nuk ėshtė fjala vetėm qė Shqipėria dhe Kosova tė plotėsojnė njėra-tjetrėn, kur ka mungesa tė furnizimit me energji. Vizioni ėshtė mė i gjerė, si pjesė domethėnėse e reformės energjetike evropiane sot. Dhe vonesa e ndėrtimit tė linjės 400 kV nė mes dy sistemeve energjetike, nuk bėn gjė tjetėr veēse vonon kėto potenciale., qė do tė ndikonin jo vetėm pėr t’u bėrė fuqi rajonale, por edhe pėr tė shmangur varėsinė nga importi.

http://www.standard.al/index.php/eko...-nje-treg-unik
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.9.2012, 21:56   79
Citim:
Eurostat: Maqedonia me ēmim mė tė ulėt tė rrymės nė rajon

Shkup, 4 shtator - Maqedonia me 6,25 denarė pėr kilovat orė ėshtė me ēmim mė tė ulėt tė energjisė elektrike nė rajon, tregon analiza e "Eurostat"-it.

Sipas Eurostat-it, ēmimi i energjisė elektrike nė nėntor tė vitit 2011 ka qenė 7,01 denarė nė Turqi dhe Kroaci, nė Shqipėri ėshtė 7,07 denarė, nė Greqi 8,55 denarė, ndėrsa nė Bullgari ēmimi mė i ri nga korriku i kėtij viti ėshtė 8,18 denarė.
Ēmimi nė Slloveni arrin 10,05 denarė, nė Sllovaki 11,06 denarė, ndėrsa nė Ēeki 9,39 denarė.

Nė Bashkimin Evropian energji mė tė shtrenjtė elektrike nė gjysmėn e dytė tė vitit 2011 ka pasur Danimarka, 18,41 denarė, pastaj Gjermania 15,64 denarė dhe Qiproja 15 denarė.

http://www.koha.mk/aktuale/17331.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2012, 21:32   80
Citim:
GAP:Nė rrjetin e KEK-ut janė investuar 180 milion euro

Prishtinė, 2 tetor 2012 - Janė bėrė saktesisht katėr vite qė nga data kur Qeveria e Kosovės ka marrė vendim pėr privatizimin e Kompanisė pėr Distribuim dhe Furnizim me Energji Elektrike (KEDS). Mė 3 tetor 2012, Kuvendi i Kosovės do tė debatojė pėr procesin e privatizimit tė ndėrmarjeve publike, ndėr to edhe privatizimin e KEDS. Dokumenti bashkangjitur me kėtė email synon tė kontribuoj nė debatin pėr privatzimin e KEDS.

Disa nga pikat kryesore tė kėtij dokumenti janė: Qeveria e Kosovės nuk ėshtė treguar transparente dhe e pėrgjegjshme nė procesin e privatizimit tė distribucionit dhe furnizimit tė energjisė (KEDS);

Duke u bazuar nė njoftimet e nxjerra nga Komisioni Rregullativ i Prokurimit Publik (KRPP), Instituti pėr Studime tė Avancuara - GAP ka hartuar njė listė tė tė gjitha investimeve nė rrjetin e energjisė nė periudhėn 2007-2012, vlera e tė cilave kap shifrėn e 55 milion eurove;

Po nga kėto njoftime, GAP ka hartuar njė listė tė investimeve qė 21 komuna tė Kosovės kanė bėrė nė rrjetin e energjisė nė periudhėn 2009-2012, vlera e tė cilave kap shifrėn e afro 800.000 eurove;

Sipas vetė zyrtarėve tė KEK, nga viti 1999 e deri mė 2011 nė rrjetin e energjisė janė investuar 180 milion euro, por kjo shifėr mund tė jetė shumėfish mė e madhe;

Qeveria e Kosovės gjatė procesit tė privatizimit ka shkelur parimet e vendosura nga Kuvendi i Kosovės mė datė 12 dhjetor 2008, kur i ėshtė dhėnė mbėshtetje nė parim procesit tė privatizimit tė KEDS;

Se procesi i privatizimit tė KEDS nuk ėshtė udhėhequr nė mėnyrė tė drejtė, dėshmon edhe procesi hetimor qė ėshtė duke u zhvilluar ndaj kėshilltarit tė transaksionit nga Ombudspersoni i Korporatės Ndėrkombėtare Financiare (IFC);

Nėse Ombudspersoni i IFC ka bazė pėr hetim ndaj punonjėsit tė saj i angazhuar nė kėtė proces, Kuvendi i Kosovės do tė duhej tė ndėrpres procesin e privatizimit dhe tė themeloj njė komision hetimor pėr tė hetuar procesin e gjertanishėm tė privatizimit tė KEDS.

http://www.kosova.com/artikulli/86492
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:32.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.