Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.2.2008, 14:33   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Punim 1991: Njohja e pavarėsisė sė Shqipėrisė Veriore


RSH e ka njohur pavarėsinė e RK nė 21 tetor tė 1991-it me njė deklaratė tė Kuvendit. Kjo del tė paktėn dhe sipas deklaratės zyrtare tė kryeministrisė sė RSH nė dt. 18.2.2008:

Citim:
Duke u bazuar nė Deklaratėn e Kuvendit tė Shqipėrisė, datė 21 tetor 1991, nė mbėshtetje tė vendimit tė Kuvendit tė Kosovės tė datės 17 shkurt 2008 pėr shpalljen e Pavarėsisė, bazuar nė tė drejtėn e popujve pėr vetėvendosje, nisur nga parimi i marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė, nesėr do tė thėrras mbledhjen e Kėshillit tė Ministrave pėr tė vendosur ngritjen e marrėdhėnieve diplomatike midis Republikės sė Shqipėrsisė dhe Republikės sė Kosovės nė rang ambasadorėsh.

http://www.keshilliministrave.al/ind...id=7323&gj=gj1
Me sa kuptohet, deklarata e Kuvendit, e tetorit 91, nuk ėshtė tėrhequr ndonjėherė nga shteti shqiptar pėrderisa merret pėr bazė vendimi tė sotėm, pra rrjedhimisht ka qenė tėrė kohės nė fuqi...

Nuk i di implikimet qė mund tė ketė pasur diēka e tillė me pėrfaqėsine jugosllave kėtu dhe atė tonėn nė Jugosllavi, por nga deklarata e cituar mė lart e kryeministrit del se RSH po flet sot pėr krijimin e marrėdhėnieve tė mirėfillta diplomatike nė rang ambasade dhe jo pėr njohje pavarėsie.

Pavarėsia e Veriorit duket se ėshtė tejkaluar si hap me njohjen formale nė 21 tetor tė 1991-it. Gjė qė e nxjerr RSH-nė si shtetin e parė qė ka njohur pavarėsinė e Veriorit nga Jugosllavia, kėtu e 17 vjet para.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2008, 19:15   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nuk e di sa i plotėson kushtet deklarata nė fjalė e Kuvendit pėr tė qenė formale, sepse shpesh njohjen formale e bėn ministri i Jashtėm me njė deklaratė tė thjeshtė. Por pėrderisa deklarata e Kuvendit, e 91-shit, po merret si bazė pėr hapjen e ambasadės gjithė gjasat janė qė ka qenė formale.

Tema ėshtė hapur pėr tė vėnė nė dukje ngjarjen dhe pėr ta konfirmuar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2008, 18:43   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Nė fillim Kushtetuta e Kaēanikut e ka paraparė Kosovėn si Republikė tė Jugosllavisė, dhe pak kohė mė vonė e kanė shpallur si shtet mė vete.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2008, 18:47   4
progonati
 
Nė atė kohė nga Kuvendi i Shqipėrisė ėshtė njohur Republika e Kosovės si njėsi brenda Jugosllavisė, jo pavarėsia e Kosovės. Ka njė keqkuptim kėtu.

Citim:
Thėnė nga Shqipe

Nė fillim Kushtetuta e Kaēanikut e ka paraparė Kosovėn si Republikė tė Jugosllavisė, dhe pak kohė mė vonė e kanė shpallur si shtet mė vete.
Vendimi i parlamentit shqiptar tė asaj periudhe ėshtė pėr Republikėn e Kosovės si njėsi e barabartė federative. Juridikisht kėshtu interpretohet.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 15:26   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Vendimi i parlamentit shqiptar tė asaj periudhe ėshtė pėr Republikėn e Kosovės si njėsi e barabartė federative. Juridikisht kėshtu interpretohet.
Kėshtu e thashė edhe unė.

Fillimisht ėshtė shpallur si republikė e barabartė me republikat tjera tė Jugosllavisė, mė pas ėshtė shpallur shtet mė vete i pavarur.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2010, 07:59   6
Citim:
2 Korriku, njė gur nė themelin e shtetėsisė sė Kosovės

Mė 2 korrik tė vitit 1990, deputetėt e Kuvendit tė Kosovės pas disa ditė diskutimesh, e shpallėn Kosovėn republikė tė barabartė me republikat tjera tė ish-Jugosllavisė. Deklarata e 2 Korrikut u shpall para ndėrtesės sė Kuvendit, pasi autoritet e Serbisė, tė cilėt kundėrshtonin Republikėn e Kosovės ua kishin mbyllur dyert deputetėve.

Anėtarė i kėtij legjislacioni ishte edhe Adem Mikullovci. Mikullovci nė njė intervistė pėr Kosovapress ka pohuar se rėndėsia historike e Deklaratės sė 2 Korrikut ėshtė, se ėshtė njė gur nė themelin e shtetėsisė sė Kosovės.

“Ne kemi dashur ta ruajmė kushtetutshmėrinė, kemi luftuar me tė gjitha forcat kundėr kushtetutės sė re tė Serbisė, me tė cilėn ėshtė suspenduar autonomia e Kosovės, por kur e pamė qė nuk ka tjetėr edhe ashtu kishim ndėrmend qė ta bėjmė kėtė, ne e shpallėm Deklaratėn kushtetuese, ai akt mėvetėsie aso kohe pėr Kosovėn”, theksoi Mikullovci.

Ai kujton nė detaje fjalimet qė janė mbajtur nė Kuvend para shpalljes sė Deklaratės dhe zhvillimet gjatė shpalljes, kurse ndjehet i befasuar me mos futjen e 2 Korrikut nė kalendarin e festave tė Kosovės.

“Unė jam i befasuar jashtė zakonisht, jo qė nuk po injorohet nga Qeveria jonė 2 Korriku, por as nuk po festohet dhe nuk ėshtė marrė si datė shtetėrore. Jam shumė i befasuar, sepse nė kujtesėn e popullit 2 Korriku ka mbetur si njė ngjarje shumė e rėndėsishme dhe besoj se 2 Korriku ėshtė ai hapi parė drejtė mėvetėsisė dhe pavarėsisė sė Kosovės, kjo ėshtė dashur gjithsesi tė jetė njė festė shtetėrore”, pohoi Mikullovci.

Ish deputeti Mikullovci qorton legjislativin e tanishėm pėr mos mos marrjen e vendimeve tė rėndėsishme pėr vendin, tė cilėt sipas tij arsyetohen me fjalėt se “se UNMIK-u dhe tash EULEX-i nuk po na lejojnė”.

“Mua mė ka mbetur zhig, pse nuk dolėn me thėnė udhėheqėsit tanė aso kohe kur ėshtė aprovuar Korniza kushtetuese, se ‘ne e kemi Kushtetutėn tonė, e kemi Kushtetutėn e Kaēanikut dhe nėse na detyroni ne nuk kemi qare pa e aprovuar dhe pa punuar sipas kėsaj Kornize Kushtetuese, por ne punojmė vetėm se ju po na detyroni, se ne e kemi Kushtetutėn tonė tė Kaēanikut’”, thotė ai.

Mikullovci shpreh brengosjen e tij edhe ndaj faktit se deputetėt e Deklaratės sė 2 Korrikut nuk gėzonin kurrfarė prioriteti dhe jetojnė nė kushte tė vėshtira.

“Tė gjithė jetojnė nė rrethana vėrtetė shumė tė rėnda, mė tė kėqija se nė kohėn e Serbisė edhe askush nuk qanė kokėn. Nė mesin tonė ėshtė edhe delegati qė ėshtė invalid i luftės dhe merr vetėm 65 euro. Na kanė mohuar moralisht, aq mė tepėr tash kur po i aprovon Kuvendi i Kosovės kėto benificionet pėr pensionet e deputetėve. Nuk di si kanė sy e faqe kėta njerėz tė na fshijnė ne prej asaj liste dhe tė na thonė se nuk jeni legjitim. Si nuk u vjen turp dhe si kanė guxim para popullit tė votojnė pėr rritjen e rrogave tė veta, pėr sigurimin e pensioneve prej 1 mijė eurosh kur t’i mbushin 50 vjet dhe tė krijojnė benificione me kėtė varfėri tė popullit”, tha ai.

Mikullovci kujton edhe shpalljen e Kushtetutės sė Kaēanikut, pėr tė cilėn shpalle kontribut tė madh kaēanikasit, tė cilėt ishin pjesė aktive e pėrgatitjes sė kėsaj ngjarje.

Ai po ashtu shpreh brengosjen e tije dhe ndaj mos kontrollimit tė veriut tė Kosovės nga institucionet e vendit. Kurse kundėrshton me ēdokush idenė e kėmbimit tė territoreve mes Kosovės dhe Serbisė.

“Kam frikė qė kjo do tė bėhet, por kjo prapė ėshtė nė dėm tonin, se edhe ashtu herė dokurdo Lugina e Preshevės nuk ka qare po iu bashkėngjitur Kosovės, se ėshtė 90 pėr qind shqiptarė, ajo edhe ashtu ėshtė e jona”. /kosovapress/

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../33671/C4/C13/

Citim:
2 Korriku i 1990 shėnon pikėnisjen e shtetėsisė sė Kosovės

Prishtinė, 2 korrik (QIK) - Si sot para 20 vjetėsh delegatėt e legjistraturės sė Kuvendit tė atėherėshėm tė Kosovės shpallėn Deklaratėn Kushtetuese, me tė cilėn u vunė bazat e shtetit tė Kosovės. Njė vit mė parė u suprimua me forcė rregullimi kushtetues i Kosovės nga ana e regjimit tė Millosheviēit, e cila deri atėherė ishte njė nga tetė njėsitė e barabarta tė federatės sė atėhershme jugosllave.

Regjimi i Beogradit pas fushatės histerike disvjeēare antishqiptare, me ndihmėn e tankeve e shuajti autonominė qė gėzonte Kosova, duke filluar serbizimin e Kosovės dhe nė tė njejtėn kohė duke i bėrė shqiptarėt qytetarė tė rendit tė dytė. Duke qenė tė vetėdijshėm pėr momentin historik para tė cilit ndodhej Kosova, delegatėt e atėhershėm mė 2 korrik tė vitit 1990 shpallėn Deklaratėn Kushtetuese me tė cilėn Kosova u shpall njėsi e veēantė nė kuadėr tė federatės sė atėhershme jugosllave.

Ky ishte njė akt historik i pritur moti dhe qė shprehte aspiratat shekullore tė popullit tė Kosovės pėr mėvetėsi shtetėrore e territoriale nga Serbia. Ishte kjo koha kur nė horizont tashmė dukej shpėrbėrja e RSFJ-sė si krijesė artificiale krjtėsisht antishqiptare, e dominuar nga serbėt. Dy muaj mė vonė, pra mė 7 shtator tė vitit 1990, tė njėjtėt delegatė nxorėn aktin mė tė lartė juridik - Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės me ēka edhe formalisht Kosova u shpall Republikė nė kuadėr tė federatės jugosllave.

Por Serbia, fill pas shpalljes sė Deklaratės Kushtetuese vendosi gjendjen e jashtėzakonshme nė Kosovė, duke suprimuar me forcėn e tankeve tė gjitha institucionet, duke filluar nga Kuvendi e Kėshill Ekzekutiv i tij e deri te tė gjitha institucionet e tjera shkencore, arsimore e kulturore. Sė pari Serbia pushtoi me dhunė RTV e "Rilindjen" duke vazhduar edhe me tė gjitha insitucionet e tjera vitale tė Kosovės.

Njė vit mė vonė, nė shtator tė vitit 1991, populli i Kosovės me referendum shpalli Kosovėn shtet tė pavarur, si rrjedhojė e proceseve tė pandalshme tė shpėrbėrjes sė RSFJ-sė, nga e cila po shkėputeshin njė nga njė republikat e atėhershme jugosllave, pėrveē Serbisė e Malit tė Zi.

http://www.kosova.com/artikulli/63214
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2010, 20:43   7
Citim:
“Kushtetuta e Kaēanikut”- identitet i Kosovės

Kaēanik. Kushtetuta e Kaēanikut”, e njohur pėr faktin e shpalljes sė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės nė kėtė komunė mė 7 Shtator 1990, nė Ditėn e Trashėgimisė Kulturore, e cila ėshtė mbajtur tė dielėn nė Kaēanik me rastin e Ditės sė Trashėgimisė Evropiane, nėpėrmjet njė debati ėshtė vlerėsuar se “Kushtetuta e Kaēanikut” ėshtė njėra nga ngjarjet e mėdha historike tė shqiptarėve.

“Kjo kushtetutė, e cila ėshtė nxjerrė nga vullneti i popullit tė Kosovės, si dhe Beteja e Kaēanikut e kohės sė Idriz Seferit, pėrbėjnė dy nga ngjarjet kryesore historike tė zhvilluara nė Kaēanik”, ka vlerėsuar Ilaz Ramajli, ish-nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės nė vitin 1990, duke e ēmuar lart kontributin e kaēanikasve pėr organizimin e kėsaj mbledhjeje nė kushte shumė tė vėshtira e tė rrezikshme pėr rrethanat e asaj kohe.

Ramajli u ka shpjeguar rinisė sė kėsaj komune nė njė debat tė mbajtur nė “Sallėn e Kushtetutės” pėrkitazi me organizimin e mbledhjes nė tė cilėn ėshtė shpallur Kushtetuta e Republikės sė Kosovės.

Ai e ka cilėsuar 7 Shtatorin si identitet tė historisė sė re tė Kosovės. Me kėtė rast ka folur edhe Jusuf Musa, shef i sektorit tė arkeologjisė nė MKRS, ndėrsa mė pas ėshtė debatuar rreth trashėgimisė kulturore.

http://www.zeri.info/artikulli/4/22/...tet-i-kosoves/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:46.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.