Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Terrorizmi a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.2.2008, 19:56   1

Artikull TGr/ Akademikė grekė pranojnė gjenocidin kundėr ēamėve


Citim:
Studimi i tyre dėshmon pėr fakte qė zbardhin tė vėrtetėn. Tė dhėnat janė bėrė me dije nė njė takim qė studiuesit kanė zhvilluar me pėrfaqėsues tė forumeve dhe studentė, nė njė nga auditorėt e Universitetit tė Padios nė Athinė. Por lajmi ėshtė publikuar edhe nė televizionin mė tė madh grek "Alpha". Sipas kėtij televizioni, studimi i historianėve pranė Institutit tė Qendrės sė Grupimeve tė Minoriteteve pėr ēamėt dhe historinė e tyre nė rajon ka ndezur gjakrat nga forumet ekstremiste tė karakterit fashist si "Hrisi Avgise" (Agimi i Artė) dhe organizatės sė "Voriopirotėve". Nė sallė pati reagime tė ashpra kur studiuesit deklaruan pėr herė tė parė publikisht "se mė tepėr se 50 mijė ēamė u larguan nė mėnyrė tė dhunshme prej grekėve, tė cilėt u vranė, u ēnderuan dhe u vodhėn pasuritė e tyre. Ndėrkaq 75 ēamė u pushkatuan padrejtėsisht nė Paramithia nga grekė". Kaq mjaftoi dhe njė pjesė e tė pranishmėve reaguan duke kundėrshtuar me forcė tė dhėnat e studiuesve. Madje, njėra prej forcave ekstreme argumentoi faktin e pushkatimeve tė ēamėve, duke i cilėsuar aleatė tė okupatorit. Por kjo u hodh poshtė nga historianėt akademikė grekė, tė cilėt theksuan se ndryshe nga sa ėshtė bėrė publike deri tani, nuk kanė qenė ēamėt bashkėpunėtorė tė nazistėve, por minoritarėt grekė qė jetonin nė Shqipėri ishin aleatė tė okupatorėve. Sipas tyre, pėrveē fakteve historike, kėtė e tregon numri tepėr i vogėl i tė pushkatuarve nė radhėt e minoritarėve grekė nė Shqipėri, krahasuar me numrin e tė pushkatuarve nė radhėt e ēamėve. "Nė sallė u dėgjua zhurmė dhe thirrje, por njėri nga akademikėt grek i sqaroi tė pranishmit ekstremistė se pikėrisht grekėt "vorio-epiriotė" iu bashkuan forcave naziste gjermane dhe si aleatė arritėn tė kryejnė reprezalje ndaj popullsisė vendase shqiptare", ka raportuar televizioni "Alpha".

Studimi
Sipas historianėve, studimi i tyre ėshtė i bazuar nė fakte dhe dėshmi, tė cilat tregojnė qartė genocidin ndaj ēamėve me dėbime dhe thirrje nga grekėt, tė cilat janė tė paraqitura dhe me regjistrime filmike. Nė studim thuhet se, pasuritė e sekuestruara tė shqiptarėve nė Thesproti nė dy vitet 1923-1925, iu dhanė grekėve refugjatė, tė kthyer me dhunė prej trojeve tė pushtuara prej turqve nė disa krahina tė Azisė sė Vogėl, ku dhe aty ėshtė pėrdorur genocid ndaj grekėve nga turqit. Sipas televizionit "Alpha"-s, ky studim i Institutit tė Qendrės sė Grupimeve tė Minoriteteve vjen pėr herė tė parė duke zbardhur publikisht nga ana e historianėve grekė tė vėrtetėn ndaj popullsisė ēame. Madje, ky studim i rėndėsishėm qė pėrbėn njė shok pėr opinionin e gjerė grek, vlerėsohet nga ana e historianėve si njė mendim pėr autokritikė ndaj kėsaj pjese qė ka provuar tė vėrtetėn e hidhur. Sipas "Alpha"-s, mbetet enigmatik fakti nėse ky studim ėshtė njė material i dobishėm pėr momentet e tanishme apo do tė hapė njė plagė nė trupin e gjakosur tė krahinės sė Epirit. Nė ditėt nė vazhdim priten reagimet e politikės greke pėr faktet e reja kur dihet qė shumė probleme lidhen edhe me faktin e pavarėsisė sė Kosovės. Nė pjesėn mė tė madhe tė mediave greke sė fundmi po diskutohet gjatė se me lindjen e shtetit tė ri tė Kosovės, pėr shqiptarėt oreksi shtohet me idenė e "Shqipėrisė sė Madhe" tė bashkimit tė trojeve tė tyre.

Parulla
"S'ka Shqipėri pa Kosovė e Ēamėri". Kjo ėshtė vetėm njė nga parullat e valėvitura mė 17 shkurt dita kur Kosova u shpall e pavarur. Nė mediat greke, ajo ka qenė mė e transmetuara bashkė me komentet pėr rrezikun e "Shqipėrisė sė Madhe". Popullsia ēame prej dekadash tashmė kėrkon kthimin e pronave tė marra nga grekėt nė vitet 1923-1925. Kėtė ēėshtje ata e kanė ēuar madje edhe nė gjykatat ndėrkombėtare. Pala greke nuk ka pranuar asnjėherė gjenocidin, dhe ka kėrkuar tė mos i kthehet mė ēėshtjes. Studimi i historianėve i publikuar ditėt e fundit pėrbėn njė risi.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=11395
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2008, 20:01   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2008, 20:11   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Madje, njėra prej forcave ekstreme argumentoi faktin e pushkatimeve tė ēamėve, duke i cilėsuar aleatė tė okupatorit.
Pavarėsisht nga fakti, se a kanė bashkėpunuar apo jo ēamėt me okupatorė, (edhepse e vėrteta qenka ndryshe), ligjet nuk do t'a kishin lejuar njė spastrim etnik, duke e arsyetuar me "kolaboracionizėm".

Pėr kolaboracionizėm, ėshtė gjyqi, por nuk mund tė arsyetohet dhuna terroriste, mbi njė popull autokton, pėrdhunime grash, plaēkitje, dėbim, spastrim etnik.

Ajo qė dua tė vė nė pah ėshtė se sa lehtė e argumetojnė grekėrit, njė vepėr aq makabre.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.4.2008, 17:04   4
bnik
 
Citim:
Ligji i Luftės qė Greqia i shpalli Shqipėrisė dhe Italisė, i cili ende nuk ėshtė shfuqizuar vazhdon ti ruajė efektet e tij mbi ndėshkimin ndaj shqiptarėve. Sipas llogjikes se ketij ligji shkaku pėr tė cilėn ėshtė penalizuar Shqipėria nė kėtė sanksion tė gjendjes sė jashtėzakonshme ėshtė fakti qė nėpėrmjet territorit tė Shtetit shqiptar marshuan nė vitin ‘40 ushtarėt fashistė - italianė pėr tė pushtuar Greqinė!
(Por ne e dime shume mire qe arsyeja e vertet eshte pastrimi etnik i Shqiptareve te Greqise)


Nė kėtė ligj pėrshkruhen me hollėsi sasia e pronave dhe pasurive, qė bllokohen si efekt dėmshpėrblimi.
Ndėrkohė nėpėrmjet neneve tė tij, pasqyrohet rruga pėr ti rikthyer ato prona me komisione shtetėrore, qė do tė duhet tė mblidhen pėr secilėn prej tyre, me praninė e ministrave dhe ekspertėve tė zyrave tė shumta, tė cilėt ėshtė krejt e pamundur pėr t’i ulur nė njė tavolinė.

Nė kėtė akt ligjor tė Athinės ka sanksione edhe pėr pronat apo pasuritė Italiane, qė sipas Traktatit tė Paqes sė Parisit nė 1946, u sekuestruan pėrfundimisht dhe kaluan nė dorė tė palės greke, si pjesė e dėmshpėrblimeve qė italianėt si vend sulmues duhet t’ia paguanin Greqisė.

Ēėshtja e pronave tė bllokuara tė shqiptarėve vazhdon tė mbetet njė proces i ngrirė si vetė procedura me kėtė Ligj. Pėr mė tepėr qė ky Ligj ėshtė baza juridike edhe i disa ligjeve dhe akteve tė tjera juridike e normative qė ka marrė Athina pėr ēėshtjen e pronave tė shtetėzuara dhunshėm tė shqiptarėve qė nė fillimin e viteve ‘40.

Kjo procedurė qė ėshtė ripėrsėritur kohė pas kohe, madje deri nė vitin 2006 ka pasur si synim bllokimin e kėsaj pasurie qė arrin nė miliarda dollarė.

GAZETA QEVERITARE E MBRETĖRISĖ SĖ GREQISĖ
Athinė, 10 nėntor 1940, Pjesa e Parė, Nr botimi 379
Pėrmbajtja: Ligje detyruese Rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurive armike. Rreth ndryshimeve dhe plotėsimeve tė dispozitave tė organizimit sigurues tė rreziqeve tė luftės dhe ligjeve detyruese.
Dekret rreth pėrcaktimit tė shteteve armike sipas kuptimit tė ligjit detyrues nr. 1636/1940 tė Italisė dhe Shqipėrisė dhe zbatimit nė lidhje me kėto shtete, tė dispozitave tė kėtyre ligjeve.

LIGJE DETYRUESE RAPORT MOTIVUES Rreth planit tė ligjit Detyrues, “rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurive armike”.
Drejtuar Lartmadhėrisė sė tij, Mbretit
Lartmadhėri rėndėsia qė kanė tė gjitha burimet ekonomike tė shtetasve tė palėve ndėrluftuese, gjatė zhvillimit tė luftės bashkėkohore, u duk nga lufta e fundit botėrore, ku tė gjitha shtetet ndėrluftuese dekretuan ligje me tė cilat bėhet e pamundur shfrytėzimi i burimeve tė shtetasve tė armikut, tė prejardhura nga pasuri qė ndodhen nė territorin kombėtar dhe ndalohet ēdo lloj akti juridik nė favor tė shteteve armike ose tė shtetasve tė tyre.

Kjo masė u mor edhe gjatė luftės sė tanishme, pavarėsisht nga shtetet qė morėn pjesė nė tė. Me paraqitjen e kėtij plani “Pėr ligjin detyrues”, dekretohet njė gjė e tillė edhe pėr ne.

Dispozita e planit nė njė pjesė tė madhe janė pėrsėritje e Ligjit 1073 tė vitit 1917, por tė plotėsuara me rrjedhimet qė kanė ardhur si rezultat i zbatimit tė kėtij ligji, me qėllim qė tė pėrjashtohet ēdo veprimtari ekonomike direkte ose indirekte e shtetasve armike nė shtetin tonė gjatė kohės sė luftės.

Gjatė hartimit tė kėtij plani u morėn gjithashtu parasysh edhe ligjet qė miratuan palėt e tjera ndėrluftuese. Dispozitat e ligjit bėhen dispozita definitive dhe ēdonjėra prej tyre vihet nė zbatim me dekretet mbretėrore tė botuara mbi bazėn e propozimit tė kryetarit tė qeverisė dhe tė ministrit tė Financave. Plani i paraqitur synon nė realizimin e qėllimeve tė lartpėrmendura, prandaj lutemi tė keni mirėsinė qė ai tė gėzojė miratimin tuaj.

Athinė, mė 08 nėntor, 1940 Shtetas tė devotshėm tė Lartmadhėrisė Suaj

Ligji i Forcės Nr. 2636 1940 
“Rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurisė armike” Jeorjios B’ Mbret i Grekėve

Mbi bazėn e propozimit tė Kėshillit tonė tė Ministrave, vendosėm dhe urdhėrojmė:
Kapitulli A’ Neni 1 Armiq
Armiq sipas kuptimit tė kėtij neni, konsiderohen:

a. Shtetet, kryetarėt e kėtyre shteteve dhe personat juridike tė juridiksionit shtetėror tė tyre, tė cilat pėrcaktohen secili nė veēanti si armik nėpėrmjet Dekreteve Mbretėrore tė botuara me propozim tė Kryetarit tė Qeverisė, tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme, Ministrit tė Financave, sipas kuptimit tė kėtij Ligji.
b. Persona fizikė, tė cilat kanė shtetėsinė e shteteve armike, sipas rastit a), ose ata qė kanė banesė, ose banim tė pėrhershėm nė to.
c. Personat juridikė tė juridiksionit privat dhe ēdo bashkim personash, ose pasurish, pėrderisa kanė qendrėn drejtuese tė tyre nė shtetet armike, sipas rastit, ose janė nėn influencėn ligjore, ose ekonomike tė armiqve, sipas kėtij neni.

2. Nuk janė armiq, sipas kuptimit tė kėtij ligji, personat fizikė, tė cilat kanė fituar nėnshtetėsinė e shtetit armik, por janė me kombėsi greke dhe banojnė nė shtete tė huaja, ose shtet aleat.
3. Nė rast se ekzistojnė dyshime nė lidhje me karakterizimin si armik tė cilitdo personi ose bashkimi, sipas paragrafit 1, vendoset pas mendimit tė komitetit, sipas nenit 19, tė Ministrave tė Financave dhe tė Ekonomisė Kombėtare, me vendim tė pėrbashkėt tė tyre.
Neni 2 Ndalimi i shkėmbimeve
1. Ndalohet dhe ėshtė i pavlefshėm ēdo shkėmbim tregtar dhe ēdo marrėveshje midis personave, pavarėsisht nga shtetėsia, qė banojnė nė Greqi, dhe armiqve, si dhe ēdo akt i administratės, ose akt i njėanshėm i personave qė banojnė nė Greqi, pėrderisa pėr tė nėpėrmjet saj, fitojnė tė drejta, ose pėrfitojnė armiqtė.
2. Aktet qė lidhen njė gjashtėmujor para vėnies nė zbatim tė kėtij ligji, mund tė shpallen tė pavlefshme me rrugė gjyqėsore, pas padisė sė ushtruar, nga shteti, pas mendimit tė komitetit sipas numrit 19.
Neni 3 
Ndalimi i kryerjes sė veprimeve ligjore Pėrmbushja nė Greqi e ēdo veprimi ligjor dhe pėrmbushja e ēdo detyrimi kundrejt armiqve, pėr cilindo arsye, ose pėrderisa nga pėrmbushja e tyre pėrfitojnė armiqtė bėhet me gjobė pavlefshmėrie kundrejt administratorit, sipas nenit 12, dhe nė qoftė se ai nuk ekziston nė Arkėn e Depozitimeve dhe Huave dhe ndalohet kryerja me cilindo mėnyrė direkte tė huadhėnėsit e armiqve.
Neni 4 Persona tė familjes
Ndalimet nė nenet 2 dhe 3 kanė fuqi edhe pėr personat e familjes.

Neni 5 Pėrjashtime
Me vendim tė Ministrit tė Financave dhe pas mendimit tė Komitetit, sipas nenit 19, pėr raste tė veēanta, mund tė bėhen pėrjashtime nga dispozitat e neneve 2, 3 dhe 4, pėrderisa njė gjė tė tillė e imponojnė arsye tė veēanta dhe vetė nevoja e mbajtjes se personave dhe familjeve, sipas nenit 1, b.
Kapitulli B’ Pasuritė armike
Neni 6 
Sekuestrimi Pasuritė armike nė Greqi me hyrjen nė fuqi tė kėtij ligji ndalohen dhe ėshtė i pavlefshėm disponimi i kėtyre pasurive tek armiqtė, ose nė shkelje tė dispozitave tė kėtij ligji.
Neni 7 Pasuri armike nė Greqi
Si pasuri armike nė Greqi konsiderohen elementet pasurore tė mėposhtme, pėrderisa u takojnė ligjėrisht ose ekonomikisht armiqve, sipas kuptimit tė nenit 1: Elemente tė patundshme dhe tė tundshme tė ndodhura nė Greqi.

Letra me vlerė dhe tituj tė tjerė tė ēdo lloji tė ndodhura nė Greqi, obligacione tė shtetit grek, tė firmave, tė organizmave me selinė administrative tė tyre, ose qendrėn e tyre nė Greqi, akoma edhe titujt pėrkatės tė ndodhura jashtė shtetit. Para dhe lloje tė tjera pagese tė ndodhura nė Greqi. Aksione tė firmave, tė cilat kanė selinė administrative tė tyre ose qendrėn e shfrytėzimit nė Greqi, pavarėsisht nga fakti nėse kėto aksione janė tė mishėruara nė letra me vlerė, ose jo, dhe nė qoftė se kėto mishėrime ndodhen nė Greqi, ose jashtė shtetit.

Kėrkesa ndaj debitorit me banesė, ose me banim tė pėrhershėm nė Greqi, ose kėrkesa tė prejardhura nga shkėmbimet tė firmės tregtare nė Greqi. Tė drejta tė pasurisė industriale dhe intelektuale, tė cilat mbrohen nė Greqi.

Tė drejta mbi elementet pasurore tė pėrshkruara nė pikat a-f.
Tė drejta nga marrėveshjet rreth elementeve pasurore tė pikave a-f.
Ēdo element tjetėr pasuror i ndodhur nė Greqi.
2. Pėrjashtohen nga dispozita e paragrafit tė mėsipėrm elementet pasurore, tė cilat u pėrkasin shtetasve grekė me banesė, ose banim nė shtete armike.

Neni 8 Sekuestrimi i pėrkohshėm.
Me ligj, konsiderohen nėn sekuestrim tė pėrkohshėm, tė gjithė ata qė gjatė zbatimit tė kėtij ligji janė pronarė me cilėndo arsye tė pasurive armike, sipas nenit 7, si dhe drejtuesit, administruesit, sekuestruesit, kėshilltarėt ose cilitdo kujdestarė ose debitorė tė elementeve pasurore tė tyre, pėrderisa kėta zotėrues tė pasurive armike janė pronarė tė kėtyre elementėve pasurore.

Neni 9 Marrėdhėniet rreth pasurive pėrkohėsisht tė sekuestruara.
Nė lidhje me marrėdhėniet rreth pasurive pėrkohėsisht tė sekuestruara zbatohen pėrkatėsisht, me rezervimet e dispozitave tė kėtij ligji, dispozitat e procedurės civile pėr konfiskimin konservator, nė emėr tė debitorit sipas nenit 8 tė sekuestrimit tė pėrkohshėm qė ka vendin e tretė dhe tė administratorit sipas nenit 12, qė ka vendin e kreditorit.

Neni 10 Tė drejtat e tė tė tretėve jo armiq.
Sekuestrimi nuk pengon tė tretė jo armiq, tė ushtrojnė tė drejtat e tyre kundėr pronarit, pasuria e tė cilit ėshtė nė sekuestrim dhe tė kėrkojnė plotėsimin e tyre, sipas ligjeve analoge, kjo me rezervimet e dispozitės sė paragrafit 2 tė nenit 2. Pas hyrjes nė fuqi tė kėtij ligji, tjetėrsimet, regjistrimet nė librat e Hipotekės ose nė regjistrat themeltarė tė anijeve, ose tė parashėnimet kanė fuqi vetėm pėr sa kohė qė bėhen mbi bazėn e njė titulli me vendim gjyqėsor,… … ose me dėshirėn personale tė mėparshme nga zbatimi i kėtij ligji dhe bazuar nė dokumente shtetėrore ose private me datė tė saktė, me rezervimet e paragrafit 2 tė nenit 2.

Neni 11 Deklaratat e pasurive armike
1. Tė detyruar pėr deklaratė tė pasurive armike nė sekuestrim janė: Pronari i pasurisė armike. Cilido qoftė sipas nenit 8 ėshtė sekuestrues provizor i pasurisė armike.
2. Ata qė sipas paragrafit 1 janė tė detyruar tė bėjnė deklaratė, duhet qė brenda njė muaji nga hyrja nė zbatim e kėtij ligji, tė paraqesin te nėpunėsi i Shėrbimit Ekonomik Shtetėror deklaratė tė hollėsishme nė dy kopje, pėr tė gjitha elementėt pasurore armike, ose tė debitorėve tė tyre. Pėr kėtė deklaratė, nuk paguhet asnjė lloj takse.

3. Afati i paraqitjes sė deklaratės mund tė shtyhet me njė akt tė Ministrit tė Financave tė botuar nė Gazetėn Qeveritare.
4. Ata qė paraqesin elementet e pasurisė armike pas pėrfundimit tė afatit, pėrderisa nuk janė tė detyruar tė bėjnė deklaratė, sipas dispozitave tė kėtij neni kanė tė drejtėn e pagesės deri nė 3 pėr qind tė vlerės sė tyre tė pėrcaktuar kundrejt kėtyre elementėve me vendim tė Ministrit tė Financave.

Neni 12 Administruesit
1. Administruesit e pasurive armike nėn sekuestrim janė nėpunėsit e Shėrbimit Ekonomik Shtetėror tė vendit ku ndodhet ēdo element pasuror.
2. Aty ku janė shumė nėpunės tė Shėrbimit Ekonomik Shtetėror, administrator emėrohet njėri prej tyre, me vendim tė Ministrit tė Financave.

3. Me vendim tė tė njėjtit ministėr, lejohet tė emėrohen administratorė nė vend tė nėpunėsit tė Shėrbimit Ekonomik Shtetėror, nėpunės tė tjerė shtetėrorė ose privatė nė qoftė se ushtrimi i administrimit nga nėpunėsi Ekonomik Shtetėror, nuk ėshtė ai qė duhet.

Neni13 Detyrat dhe pushteti i administratorėve.

1. Administratorėt kanė pėr detyrė gjetjen, regjistrimin, mirėmbajtjen dhe sipas destinacionit tė zakonshėm, shfrytėzimin e pasurive tė sekuestruara, duke marrė pėr kėtė qėllim gjithmonė masat e duhura, kanė pėr detyrė tė synojnė nė kėnaqjen e kėrkesave tė sekuestruara, si edhe kėnaqjen e tė drejtave tė tė tretėve, kundėr pronarit tė pasurisė sė sekuestruar. Administratorėt fillojnė nga puna, me hyrjen nė zbatimi tė kėtij ligji, ose me pėrcaktimin e pronėsisė tė pasurisė armike tė sekuestruar.
Administratorėt pėrfaqėsojnė nė mėnyrė tė plotė, nė rrugė gjyqėsore dhe jashtėgjyqėsore, pronarin e pasurisė sė sekuestruar brenda kufijve tė detyrave, tė pėrshkruara nė paragrafin 1 dhe tek ata dhe vetėm tek ata, publikohen detyrimisht gjithnjė dokumentet gjyqėsore ose jashtėgjyqėsore tė ēdo natyre, qė kanė tė bėjnė me pasurinė e pronarit.
3. Ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me administrimin e pasurive nėn sekuestrim, mendime tė Ministrit tė Financave, tė botuara nė Gazetėn Qeveritare.
Me tė njėjtat vendime rregullohen ēėshtjet e funksionimit tė Shėrbimit Qendror, nė zbatimin e kėtij ligji.

4. Pagesa e administratorėve pėrcaktohet nga Ministri i Financave, pas dhėnies sė mendimit tė komitetit tė pėrshkruar nga neni 19.

Neni 14 Vazhdimi i funksionimit tė ndėrmarrjeve
Pėrderisa nuk bėhet fjalė pėr firma tė kategorive tė veēanta, me vendim tė Ministrit tė Financave, tė Ekonomisė Kombėtare dhe tė Ministrit kompetent sipas natyrės sė ndėrmarrjes, mund tė lejohet vazhdimi i funksionimit tė ndėrmarrjeve tregtare ose industriale qė janė nėn sekuestrim, me tė njėjtin titull ose me titull tė ndryshėm dhe me cilado burime tė tjera. Si administratorė tė kėtyre ndėrmarrjeve, mund tė jenė po ata drejtues qė ishin, pėrderisa nuk janė armiq, ose tė emėrohen si administratorė me vendime tė pėrbashkėta tė ministrave tė lartpėrmendur, persona tė ndryshėm, nėpunės shtetėrorė ose privatė, me kushte qė pėrcaktohen me vendim, lidhur me vazhdimin funksionimit tė ndėrmarrjes.

Neni 15 Detyrimi i informimit.

Ēdo pronar dokumentesh, librash ose tė dhėnash, tė cilat janė tė nevojshme pėr gjetjen, pėrcaktimin, ose administrimin e pasurive armike nė sekuestrim, sipas nenit 6, ėshtė i detyruar t’i vėrė ato nė dispozicion tė administratorėve, nė qoftė se ato kėrkohen.

Neni 16 Akte urgjente.
Deri nė botimin e vendimeve sipas nenit 13, paragrafi 3, lejohet jepja me qira e pasurisė civile, ose bujqėsore, ose shitja e detyruar e objekteve, qė ndodhen nė rrezik degradimi, ose nėnvleftėsimi me ankand tė shpejtė, ose edhe pa tė, nga sekuestruesi provizor, ose nga administratori, pas miratimit tė Ministrit tė Financave dhe pas mendimit tė Komitetit sipas nenit 19.

Kapitulli C’ Dispozita tė pėrgjithshme.
Nga dispozitat e kėtij ligji mund tė bėhen pėrjashtime me kushte, ose pa kushte, me vendime tė pėrbashkėta tė Ministrit tė Financave dhe tė Ekonomisė Kombėtare tė botuara nė Gazetėn Qeveritare, nė lidhje me disa kategori aktesh, nė lidhje me disa persona ose disa akte.

Neni 18 Dispozita penale.
1. Kushdo qė shkel dispozitat e neneve 2, 3, 4, dhe 6, dėnohet me burgim deri nė dy vjet, ose me gjobė deri nė pesėqind mijė dhrahmi, ose me tė dy kėto dėnime, nė qoftė se kėto akte nuk dėnohen me dėnim mė tė rėndė, sipas dispozitave tė ligjeve penale tė pėrafėrta.

2. Trupi gjykues bashkė, me dėnimin, mund tė urdhėrojė edhe konfiskimin e elementeve pasurore, tė cilat kanė tė bėjnė me shkeljen.

3. Kushdo qė shkel dispozitat e neneve 11 dhe 15 dėnohet me burgim deri nė gjashtė muaj, deri nė njėqind mijė dhrahmi, ose me tė dy kėto dėnime, nė qoftė se aktet nuk dėnohen me dėnim mė tė rėndė, sipas dispozitave tė ligjeve penale tė pėrafėrta.

Neni 19 Komiteti i zbatimit tė ligjit dhe llogaritjes sė sekuestrimit tė pasurive armike.

1. Pėr ndjekjen e zbatimit tė kėtij ligji, pėr kontrollin e administratorėve dhe dhėnien e mendimit pėr ēdo ēėshtje qė mund tė rezultojė nga zbatimi i kėtij ligji, krijohet njė komitet i pėrbėrė … …nga njė Kėshilltar i Shtetit, ose Gjykatės i Shkallės sė Lartė, tė Gjykatės sė Apelit, si kryetar dhe njė prej Profesori ose Docenti ose i sė drejtės private, shtetėrore ose i sė drejtės ndėrkombėtare tė Universitetit, ose i ndonjė shkolle tė lartė, tė cilėt emėrohen nga plotėsuesit e Ministrit tė Drejtėsisė, prej njė punonjėsi tė lartė tė Ministrisė sė Jashtme, njė punonjėsi tė lartė tė Ministrisė sė Financave dhe njė punonjėsi tė lartė tė Ministrisė sė Ekonomisė Kombėtare, tė emėruar nga Ministrat kompetentė bashkė me plotėsuesit e tyre.
Sekretar komiteti emėrohet njė punonjės i Ministrisė sė Financave, me gradė tė paktėn tė klasit a’ dhe me vendim tė Ministrit tė Financave. Me vendim tė kėtij Ministri mund tė emėrohet nė komitet njė punonjės i kėsaj Ministrie dhe njė referues pa tė drejtė vote. Tek anėtarėt e komitetit dhe tek referuesi jepen pėr seancė dyqind e pesėdhjetė dhrahmi dhe te sekretari njėqind e pesėdhjetė dhrahmi.

2. Gjithnjė tė ardhurat kesh nga administrimi i pasurive tė sekuestruara, depozitohen nė njė llogari tė veēantė, qė ruhet nė bankėn e Greqisė me titullin “Llogari sekuestrimi i pasurive armike” dhe e cila lėviz me urdhėr tė Ministrit tė Financave, me autorizim nga kryetari i komitetit, sipas nenit 1 tė kėtij ligji. Nga kjo llogari paguhen tė gjitha shpenzimet pėr zbatimin e kėtij ligji
Deri nė fazėn e grumbullimit tė njė sasie tė mjaftueshme, pėr pėrballimin nga shtetit dhe nga kredi tė shėnuara nė bilancin e shpenzimeve tė Ministrisė sė Financave, tė cilat jepen nga llogaria e pėrshkruar nė paragrafin mė lart.

Neni 20 Zbatimi i ligjit
Me dekrete Mbretėrore tė botuara pas propozimit tė Ministrit tė Financave rregullohet ēdo ēėshtje, qė ka lidhje me zbatimin e kėtij ligji.

Neni 21 Fuqia dhe zbatimi
Ky ligj hyn nė fuqi mė datėn 28 tetor 1940.
2. Dispozitat e kėtij ligji hyjnė nė zbatim plotėsisht, ose pjesėrisht me dekret mbretėror, i cili botohet mbi propozimin e Kryetarit tė Qeverisė, tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme dhe tė Ministrit tė Financave, nga dita e botimit tė dekretit, ose edhe me fuqi prapavepruese.

Nė tė njėjtėn mėnyrė pėrcaktohet, ose plotėsisht, ose pjesėrisht pėrfundimi i zbatimit tė kėtyre dispozitave.
Athinė, mė 10 nėntor 1940. Jeorjis B’

Kėshilli i Ministrave Kryetari Metaksas
Anėtarėt: Ajis Tabakopullos;
I. Dhurendis; A. Apostolidhis;
I. Arvanitis; A. Ikonomu;
S. Polizogopullos; H. Lis;
N. Papadhimas; I. Spenxas;
S. Papavasiliu; P. Ikonomakos; K. Burbulis; H. Alivizatos;
Th. Nikoludhis; J. Zafiropullos; K.Manjadhaqis; A. Xifos;
M. Qiriakopullos; K. Koxias.
U verifikua dhe u vu vula e madhe e shtetit Athinė, mė 10 nėntor 1940

Ministri i Drejtėsisė Ajis Tabakopullos

Ligjet detyruese nr. 2637. 1940 Rreth modifikimit dhe plotėsimit tė dispozitave nė lidhje me Organizmin Sigurues tė Rreziqeve tė Luftės dhe Ligjeve Detyruese.
Jeorjios B’ Mbreti i Grekėve

Mbi bazėn e propozimit tė Kėshillit tonė tė Ministrave, vendosim dhe urdhėrojmė:
Neni 1 Pjesėt a dhe b, tė paragrafit 1, tė nenit 18 tė ligjit Detyrues 2116/1939, ashtu siē u modifikua nėpėrmjet nenit 3, tė ligjit Detyrues tė 2355/1940 dhe nėpėrmjet nenit 6, tė ligjit Detyrues 2557/1930 zėvendėsohen si mė poshtė:
Tė trupave (anijeve dhe mekanizmave), tė anijeve tregtare.

Tė ēdo mjeti transportues, nėpėrmjet detit ose tokės, qė transporton ēdo lloj ngarkese pavarėsisht nga destinacioni dhe nga vlera e saj.
Neni 2 Nė fund tė paragrafit 7, tė nenit tė ligjit Detyrues 2116/1939, ashtu siē u plotėsua nga ligji i Forcės 2557/1940, shtohen paragrafėt 8 dhe 9 si mė poshtė:
8. Nė rast se bėhet fjalė pėr punėtorė deti tė huaj pėr llogaritjen e dėmshpėrblimeve tė lartpėrmendura, merret parasysh rroga bazė e zakonshme e punėtorėve vendas, e specialiteteve respektive, dhe jo rroga e punėtorit tė huaj, pėr tė cilėn ėshtė lidhur marrėveshje, pėr ēdo rast konkret.

9. Nė dėmshpėrblimin pėr arsye papunėsie tė nenit 4004, shtohen edhe shpenzimet e mbajtjes nė shtet tė huaj tė personave, qė kanė shpėtuar nga mbytja e anijes, deri nė ditėn qė do tė rikthehen nė atdhe, dhe shpenzimet pėr gjetjen e tyre, punė nė lundrime tė tjera, por pėr ēdo rast, pėr njė kohė jo mė tė madhe se dy muaj nga mbytja e anijes, pėrveē se nė raste tė jashtėzakonshme me vendim tė posaēėm tė Ministrit tė Flotės Tregtare Detare, tė botuar pas mendimit tė Kėshillit Drejtues tė Organizimit Sigurues tė Rreziqeve tė Luftės pėrcaktohet ndryshe.
Athinė, mė 09 nėntor 1940 Jeorjios B’ Kėshilli i Ministrave Kryetari Metaksas Anėtarė: A.Tabakopullos; I. Dhurendis; A. Apostolidhis; I. Arvanitis; J. Nikolaidhis; N. Papadhimas; I. Papavasiliu; P. Ikonomakos; K. Burbulis; Th. Nikoludhis; K. Majnafhaqis; A. Xifos; M. Qiriakopullos.
U verifikua dhe u vu vula e madhe e shtetit Athinė, mė 10 nėntor, 1940 

Ministri i Drejtėsisė Ajis Tabakopullos Rreth pėrcaktimit, si armike tė shteteve sipas kuptimit tė ligjit detyrues nr. 2636/1940 tė Italisė dhe Shqipėrisė dhe vėnies nė zbatim nė lidhje me kėto shtete tė dispozitave tė kėtij ligji.

Jeprjios B’ Mbret i Grekėve
Duke marrė parasysh dispozitat 1 dhe 21, tė Ligjit Detyrues nr.2636/1940 “rreth akteve ligjore tė armiqve dhe sekuestrimit tė pasurive armike”, mbi bazėn e propozimit tė Kryetarit tė Qeverisė sonė, tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme dhe tė Ministrit tonė tė Financave, vendosim dhe urdhėrojmė: Pėrcaktojnė si shtet armik, sipas kuptimit tė ligjit detyrues 2636/1940, Italinė, pas marrjes prej saj tė tokave perandorake dhe kolonive tė saj, si dhe Shqipėrinė. Vėmė nė zbatim plotėsisht dispozitat e ligjit tė mėsipėrm nė lidhje me kėto shtete prej datės 28 tetor 1940. U ngarkojmė Ministrave tanė tė Punėve tė Jashtme dhe tė Financave detyrėn e botimit dhe vėnies nė zbatim tė kėtij dekreti.
Athinė, mė 09 nėntor 1940 Jeorjios B’ Kėshilli i Ministrave
Kryetari Metaksas
Ministri i Financave Andreas Apostolidhis


Sipas raporti te Grupit Nderkombetar te Krizave thuhet se shifra e cameve te larguarve me force nga Greqia per ne Shqiperi gjate dhe pas Luftes se Dyte Boterore eshte rreth 35 mije vete.
Por pavaresisht numrit te personave te larguar dhe per te cilet nuk ka nje shifer konvergjente, ajo qe ka rendesi eshte pasuria e pretenduar dhe vlera e saj. Sipas vleresimeve te Zyres Komisionare Shqiptare, kompetente deri ne vitin 1990  per te trajtuar pronat e shqiptareve jashte kufijve …
…politike te Republikes se Shqiperise ne vitin 1940 numeroheshin pervec shtepive e trojeve, pyje me siperfaqe 65 mije hektare, 108 mije ha kullota dhe 30 mije ha toke bujqesore. Po sipas kesaj zyre vlera e tyre me nje perllogaritje modeste shkon tek 1 miliard dollare. Ndersa sipas Shoqates Cameria vlera totale e pronave came ne fund te Luftes se Dyte Boterore ishte 340 milion USD dhe qe me vleren e sotme te kembimit vleresohet 2,5 miliard dollare, theksohet ne materialin e Grupit te Krizave.
Pra ceshtja ēame sot shihet gabimisht si ceshtje pronash, dhe jo si nje rivendikim i drejte territorial!
Sipas perfaqesuesve te Shoqates Cameria, Greqia mohon te drejten e shenjte te prones private duke mbajtur ende ne kembe gjendjen e luftes me Shqiperine dhe duke etiketuar si bashkepunetore te gjermaneve tere pakicen shqiptare qe ka jetuar ne territoret e saj deri ne perfundim te Luftes se Dyte Boterore.

Mbajtja ne kembe e ketij ligji prej mbi 60 vjetesh bllokon kthimin e pasurive te shqiptareve ēame qe kane jetuar ne Greqi deri ne ate periudhe dhe jane larguar / debuar me force prej tokes dhe pronave tė tyre. Kane kaluar mbi 60 vjet qe nga shpallja me dekret mbreteror e ligjit 2636 te Qeverise se gjeneralit Metaksa si kunderpergjigje ndaj sulmit italian mbi Greqine nga territori i Shqiperise, i cili siguron ushtrimin e efekteve te tij sekuestrative kryesisht mbi 800 prona te shqiptareve, mesohet ne arkivat e Ministrise Jashtme shqiptare.
Kjo sepse sipas dekretit Shqiperia dhe Italia shpalleshin shtete armiq. Pronat u moren ne fillim prej Ministrise se Financave qe nga ana e saj ua dha qytetareve te ndryshem ne administrim duke marre pej tyre 15% te te ardhurave vjetore. Abrogimi i ligjit prej qeverise kuislinge te Colakogluse, te mbrojtur nga bajonetat naziste gjermane, nuk u njoh nga qeveria greke e vitit 1944, e cila e restauroi nepermjet ligjit 13 te vitit 1944 dhe prej atehere ai vazhdon edhe sot e kesaj dite tė jete ne fuqi.
Ekziston nje dekret i qeverise greke te vitit 1989 per shfuqizimin e ligjit, por ky dekret asnjehere nuk u miratua ne Parlamentin Grek. Duket se pikerisht pas ketij veprimi apo mosveprimi qendron dilema greke: ligji nuk ka efekte nderkombetare, as ne marredheniet me Shqiperine, aq me teper qe mes dy vendeve ka edhe nje Traktat Miqesie dhe Bashkepunimi, por atij i ngelen disa efekte te brendshme, kryesisht mbi pronat qe gjenden ne territorin grek
Sipas avokatit te njohur shqiptar Agim Tartari Greqia ka aprovuar ne 3 dhjetor 1998 ligjin 2664, i cili fiksonte 5 tetorin 1999 si afatin e fundit per te regjistruar pasurite e paluajtshme ne Greqi.
Me pas pronat e paregjistruara, pra dhe ato te shqiptareve ēame, konsiderohen si publike. Ligji i mesiperm parashikon te drejten e apelimit brenda 5-7 vjeteve per ata qe pretendojne njohjen e te drejtes se prones. Pikerisht ky eshte dhe afati kohor brenda te cilit Shoqata Cameria synon te realizoje nje padi kolektive ne Gjykaten Europiane te Strasburgut.
Levizja ne drejtim te rikthimit apo kompensimit te ketyre pronave qe perfaqeson nje fature te madhe financiare kerkon dhe aktivizimin e shtetit shqiptar, por politikanet homoseksual shqiptar vazhdojne tė qendrojne paturpesisht ne heshtje! Deri tani shqiptarėt kanė heshtur dhe logjikisht grekėt kanė thėnė se nuk ka njė problem ēam. Por tani ėshtė koha kur shqiptarėt duhet t'i kėrkojnė qeverisė & Shtetit tė tyre tė ndėrhyjė, gjithmonė duke e trajtuar si ēėshtje te shkeljes sė tė drejtave tė njeriut. Shteti shqiptar duhet tė flasė i pari! Qeveritė shqiptare dhe greke duhet tė bėjnė hapat e parė tė bashkėpunimit. Deri tani kėtė problem e ka mbajtur larg frika e Shqipėrisė sė Madhe Pėr fat tė mirė debati ka nisur edhe nė Athinė, jozyrtarisht, nė disa qarqe akademike


http://www.da.mod.uk/colleges/csrc/d...n/07(01)MV.pdf
.
Miranda Vikers (Vickers) dhe Xhejms Petifer (James Pettifer) pėr herė tė parė kanė shkelur tokėn shqiptare si turistė nė vitin 1988. Sipas tyre, kjo ishte pikėrisht koha kur ata tė dy vendosėn tė fokusoheshin nė studimin e historisė sė Ballkanit dhe veēanėrisht asaj shqiptare. Nė vazhdim misioni i tyre do tė pėrzihej edhe me atė tė gazetarit edhe me atė tė historianit. "Kemi mbajtur shėnime nė ditar, kemi takuar njerėz gjithandej nė trojet shqipfolėse, i kemi vėzhguar nga fare pranė edhe nė ditė tė vėshtira pėr mbijetesėn dhe kėto shėnime i kemi konvertuar nė libra tė ndryshėm. Nė stadin aktual ndihemi mė akademikė dhe jo mė gazetarė. Tani jemi duke studiuar aspekte tė veēanta tė zhvillimit tė historisė shqiptare", pėrmbledhin me pak fjalė dy britanikėt qenėsinė e tyre pranė kombit tonė. Nuk e pranojnė me plot gojėn, por duket se problemi i Ēamėrisė duhet tė jetė objektivi i ardhėm i punimit tė tyre tė pėrbashkėt. Kjo sepse pikėsėpari lėvizjen pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame dy historianėt e shohin si hap tė parė tė pashmangshėm qė rrjedha e historisė duhet tė pėrtypė.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.