Kthehu   Kreu > D1 > 1200 p.e.s. - 28 p.e.s.: Shtetet Ilire
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 2.3.2008, 21:50   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Qyteti ilir i Antigonės


Citim:
1968 – Demosten Budina

Mbi fshatrat “Asim Zeneli”, Krinė dhe Tranoshishtė tė Gjirokastrės ngrihen dy kodra paksa tė veēuara, tė cilave nga populli u ėshtė dhėnė emri “vend i shkretė” — Jermė. Ky emėr i dhėnė nga populli ėshtė shumė i goditur; njeriu bindet pėr kėtė kur viziton vetė vendin: te tarracat e shumta aty-kėtu shtrihen si tė vdekura kolonat e banesave tė dikurshme, gurėt e portave tė rrėzuara, planimetritė e banesave tė braktisura: ēdo gjė flet pėr njė vend ku jeta duke e braktisė vendin e ka shkretuar atė. Banorėt e vetėm qė mbetėn nė kėtė vend qenė blegtorėt me stanet e tyre dimėrore qė iknin sapo fillonte tė ngrohej koha.

Emri:  antigonea.jpg
Shikimet: 1122
Madhėsia:  65,8 KB
Pamje e pėrgjithshme e gėrmimeve nė Antigone.
Nga gjurmėt arkitekturale qė dukeshin nė sipėrfaqe dhe nga vetė shtrirja e madhe e tij (rreth 46 ha) ishte e qartė se ky vendbanim duhet tė ketė pasė njė gjallėri ekonomike shumė tė madhe. Po cila ishte kultura e tij, si quhesh nė kohė tė lashta ky vendbanim? Pėrderisa nuk ishin ndėrmarrė gėrmime arkeologjike, ēdo gjė mbetesh e mbyllur nėn dhé.

Nė prag tė luftės sė parė botėrore njė arkeolog i huaj ndėrmori disa gėrmime tė vogla arkeologjike; ai u mjaftue me disa gjetje tė pakta dhe i ndėrpreu punimet, simbas tij: “pėr pavlefshmėrinė e vazhdimit tė tyne mėtej mbasi duke u vėrtetuar shkatėrrimi i vendbanimit, asgjė nuk shpresohej tė gjėndej mė tepėr”.

Nė gėrmimet tona tė filluara qė nga viti 1966, kuadri i kulturės sė kėtij vendbanimi dhe pėr fat tė mirė edhe i emrit tė qytetit, ėshtė shumė mė i plotė dhe mė i qartė.

Materialet e zbuluara tregojnė se banorėt filluan tė pėrqendrohen nė mėnyrė tė dendur nė kėtė vendbanim qysh nė shek. IV para erės sonė. Nė kėtė periudhė i gjithė vendbanimi u rrethua me mure gurėsh tė mėdhenj, me trashėsi 3,50m; blloqet e gurėve janė punuar me kujdes, nė formė paralelepipedi, tė puthitur shumė mirė nė tė thatė. Kėto konstruksione gjigante fortifikimi ishin tė pajisura me kulla katėrkėndėshe dhe porta.

Rezultatet e gėrmimeve tona, tregojnė se ky vendbanim nuk ėshtė edhe aq i varfėr nė gjetje, sa i ka rezultuar gėrmuesit tė huaj. Numri i objekteve keramike ėshtė shumė i madh, dhe, ēka ėshtė e rėndėsishme, nė to gjejmė pikėrisht shprehjen e kulturės ilire e cila vėrtetohet me format e enėve, me motivet zbukuruese ilire dhe me vegjet brinore tė pėrdorura aq shpesh nga paraardhėsit tanė.

Mjaft tė pasur janė nė kėtė vendbanim gjetjet metalike: veglat e punės dhe objektet artistike. Nė veglat e punės vlejnė tė pėrmenden kosoret prej hekuri dhe kasarėt, tė cilat me format e tyre pasurojnė repertorin e veglave bujqėsore tė ilirėve. Numri i shumtė i gjetjeve tė kėtilla tregon se ky qytet kishte njė bujqėsi mjaft tė zhvilluar dhe krahas saj, edhe punishte tė shumta pėr punimin e veglave tė punės.

Njė vend tė veēantė nė kėto gjetje zėnė objektet artistike; ndėr to pėrmendim bustin e njė sfinksi dhe statuja e Poseidonit tė punuar nė bronz. Dallon pėr njė punim tė lartė artistik sidomos figura e Sfinksit.

Lind pyetja: Si quhesh nė kohėn antike ky vendbanim? Shkrimtarėt e lashtė pėr kėtė heshtin, kurse gėrmimet tona na japin mundėsi tė shohim nė kėtė vendbanim pikėrisht Antigonenė e lashtė.

Emri:  antigonea-2.jpg
Shikimet: 1019
Madhėsia:  34,8 KB
Nga tė dhėnat historiografike dihet se Pirroja ndėrtoi nė Epir njė qytet pėr nder tė gruas sė tij Antigonea, qytetit iu dha emri i saj. Deri tani ky emėr i ėshtė mveshur herė kalasė sė Tepelenės, herė kalasė sė Leklit, nė grykėn e Kėlcyrės. Kjo ėshtė bėrė nė bazė tė komentimit tė burimeve tė shkruara, tė cilat tėrthorazi flasin pėr kėtė qytet. Me gėrmimet e simvjetme gjendja ndryshon. Nė kanalin e njė banese dhe nė zonėn pėrreth tij u zbuluan 13 copė tesera votimi prej bronzi, nė njėrėn faqe prej tė cilave lexohet emri ANTIGONEON. Vetė zbulimi i kėtij emri nė kėtė qytet dhe numri i shumtė i tyre na shtynė qė tė shohim tė mundshėm qė edhe vetė ky toponim t'i pėrkasė vetė kalasė sė Jermės.

Gėrmimet qė zhvilluam nė qytetin e Antigonesė japin kontributin e tyre pėr aspekte tė ndryshme tė historisė sė Shqipėrisė. Ato hedhin dritė tė re mbi shtrirjen e fiseve ilire nė krahinat jugore tė vendit tonė qė nė kohėt mė tė lashta.

Mbi tė gjitha, kėto gėrmime kanė rėndėsi pėr nė, sepse nxorėn nė dritė materiale tė reja qė dėshmojnė se banorėt e kėtij qyteti janė ilirė, ashtu siē e mbėshtesin edhe burimet e shkruara antike. Materialet qė shprehin etnicitetin ilir tė fisit kaon qė banoi kėtė qytet dhe krahinė, janė format e enėve dhe zbukurimet e tyre, veglat e punės dhe disa elementė arkitekturale, tė cilėt i gjejmė tė gėrshetuar me elemente tė reja tė kohės.

Gėrmimet e kėtij qyteti, ashtu si edhe gėrmimet e tjera tė zhvilluara nė Shqipėrinė e Jugut, tregojnė me argumenta bindėse se popullsia epirote ėshtė njė popullsi ilire, e cila nė kėtė kohė arriti njė nivel qytetar mjaft tė zhvilluar dhe, megjithė marrėdhėniet ekonomike e kulturale me vendet fqinje, ajo nuk humbi karakterin e vet ilir.

Kėshtu, materialet e reja tė arkeologjisė sonė, rrėzojnė edhe njė herė pikpamjet e historianėve grekė dhe tė tjerė, tė cilėt, pėr qėllimet e tyre shoviniste mohojnė faktin historik qė krahinat epirote kanė qenė tė banuara nga fiset ilire, dhe kėrkojnė tė gjejnė popullsi greke nė kėto krahina.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2009, 00:29   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Po e vendos kėtu meqėnėse autori i shkrimit tė mėsipėrm ka bėrė dhe zbulimin:

Citim:
Zbulimi arkeologjik, kėrkohet sa mė shpejt restaurimi

Bėhet fjalė pėr njė nga mjetet e para tė transportit si rrota e qerres e zbuluar nė Antigoné nė vitin 1989 nga Demosten Budina. Mjeti i lashtė i transportit qė i pėrket vitit 168 p.e.s qė nga koha e zbulimit ka pritur 20 vjet pėr t'u restauruar por ende nuk ėshtė bėrė asgjė.

Restauruesi Frederik Stamati kėrkon qė ky objekt i rrallė tė shpėtohet me mbėshtetjen financiare tė ministrisė, e cila nuk i kalon 1 milionė lekėt e reja.

"Vetėm kėto dy muajt e fundit ėshtė tėrhequr nė laborator pėr tė bėrė njė ndėrhyrje urgjente, sepse gjendja e saj ėshtė e tillė qė nuk pranon mė tė shtyhet ndėrhyrja pėr ta restauruar dhe shpėtuar. Si njė rrotė qerreje, e vetmja e zbuluar nė Shqipėri, i vetmi mjet transporti qė ėshtė zbuluar nė Shqipėri dhe kjo meriton qė ne tė ndėrhyjmė", thotė Frederik Stamati, nga laboratori i restaurimit dhe arkeometrisė.

Zbulimi i para 20 viteve ka fjetur shumė gjatė ndėrkohe qė po shkon drejt dekompozimit pasi thuajse ėshtė mineralizuar struktura metalike.

Ajo ėshtė njė rrotė druri e lidhur me hallka hekuri me njė diametėr prej 124cm. Mosha e objektit mendohet se ėshtė pikėrisht viti nė tė cilin u dogj edhe qyteti ilir Antigonea nė kohėn kur mbreti Gent humbi luftėn me romakėt.

"Kjo rrotė qerreje ėshtė gjetur e djegur dhe ka mundėsi qė tė lidhet me djegien e Antigonesė pas mundjes sė ushtrisė sė Gentit", vijon Stamati.

http://www.alsat.tv/kulture/zbulime-...estaurimi.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:49.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.