Kthehu   Kreu > D1 > 1190-1478: Shtetet Arbėrore > 1444-1478: Lidhja e Lezhės
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.3.2008, 21:01   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1478: Ata qė kishin pėr fe kryengritjen (Rrethimi i Shkodrės)


Citim:
Rethimi i Shkodrės mė 1478
1968 - Selami Pulaha


Ata qė kishin pėr fe kryengritjen...



Ndonėse populli shqiptar me vdekjen e Skėnderbeut humbi nė ēastet mė kritike udhėheqėsin e vet mė tė shquar, prapėseprapė ai e vazhdoi, po me atė vrull e zjarr, luftėn pėr tė mbrojtur lirinė dhe pavarėsinė. Kjo solli si rezultat qė Shqipėria tė jetojė e lirė edhe pėr dhjetė vjet tė tjerė. Krahas Krujės, njė rezistencė tė vendosur po i bėnte sulmeve tė sulltanit edhe Shkodra.

Pas pushtimit tė Krujės mė 1476, sulltan Mehmeti II iu drejtua Shkodrės. Pėr mė tepėr se dy muaj turqit u pėrpoqėn qė tė pushtonin Shkodrėn, por nuk mundėn t'ia arrinin qėllimit. Nuk ishte pozicioni i vendit as edhe fortėsia e mureve tė kėshtjellės, njė pjesė tė tė cilėve ata i rrėzuan me goditjet e topave, por qėndresa, heroizmi, trimėria e shqiptarėve ishte faktori kryesor qė solli si pasojė disfatėn e ushtrisė turke, e cila i kalonte tė 100 mijė vetėt. Pas pėrpjekjeve tė dėshtuara, sulltan Mehmeti II u bind se nuk ishte e mundur qė tė mposhtte shqiptarėt me anėn e forcės sė armėve, prandaj ndėrroi taktikė. Pjesėn kryesore tė ushtrisė ai e dėrgoi pėr tė pushtuar Drishtin, Zhabjakun e Lezhėn, ndėrsa vetė me gardėn perandorake mbajti tė rrethuar Shkodrėn. Mbas pushtimit tė kėshtjellave tė sipėrpėrmendura, ai, pa ia arritur qėllimit, u detyrua tė largohet pėr nė Stamboll, duke lėnė njė pjesė tė madhe tė ushtrisė nėn komandėn e Ahmet bej Evrenozit pėr tė vazhduar rrethimin. Qėllimi i sulltanit ishte qė tė thyente qėndresėn e mbrojtėsve me anėn e urisė. Vetėm pas 6 muaj rrethimi, me paqen turko-veneciane tė vitit 1479, shkodranėt, tė mbetur tashmė pa asnjė ndihmė tė brendshme e tė jashtme, u detyruan tė dorėzonin kėshtjellėn me kusht qė tė liheshin tė lirė. Me rėnien e Krujės e tė Shkodrės, nuk u shua lufta pėr liri e popullit shqiptar, pas kėsaj ajo vazhdoi nė krahinat malore tė vendit.

Mbi luftėn heroike tė shqiptarėve gjatė vitit 1478, tė. cilėn e pėrshkruan gjerė e gjatė historiani i Skėnderbeut M. Barleti, japin tė dhėna edhe kronistėt e historianėt bashkėkohės osmanė. Edhe nėpėrmjet fjalėve tė tyre, tė cilat dalin nga goja e armiqve pushtues, lexuesi mund tė shohė trimėrinė dhe heroizmin qė treguan paraardhėsit tanė pėr tė mbrojtur lirinė e vet. Njė ndėr kėta historianė ėshtė edhe Ibu Kemali. Ky historian osman i shekullit XV — fillim i shek. XVI, duke vjellė sharje kundėr shqiptarėve, ėshtė i detyruar tė pohojė shpesh herė se shqiptarėt ishin njerėz trima, tė fortė si ēeliku dhe me natyrė si tė divit. Lufta heroike e kėmbėngulėse e shqiptarėve e ka detyruar kėtė autor osman qė t'i konsiderojė ata si njerėz qė kanė pėr fe kryengritjen, si tigra tė luftrave malore, etj.

Mė poshtė po japim nė pėrkthim shqip njė pjesė nga kapitulli mbi rrethimin e Shkodrės, nxjerrė nga vepra “Historia e dinastisė osmane”, nga autori i lartpėrmendur.

~
“...Komandantėt e sprovuar gatitėn armatimet dhe mjetet e tjera tė luftės. Topat tė cilėt djegin si vetėtima... u vendosėn nė disa vende pėrbri kėshtjellės dhe filluan ta godasin. Tė katėr anėt e murit tė qytetit, tė cilėt ishin tė fortė si muri i Aleksandrit, u shkatėrruan dhe me goditjen e njėpasnjėshme tė topave qė vjellin zjarr, gurėt e brezat prej dėrrase tė murit u shkėputėn nga njėri-tjetri. Gjatė kohės kur murin e rrihnin me topa dhe kur gurėt e dheu shėmbej e binte anash, kėshtjella bėhej mė e padepėrtuesbme... Gjithashtu tė pafetė (shqiptarėt) nga kėshtjella, spėrkatnin si shiu me anėn e pėrdredhoreve dhe lėshonin breshėr me anėn e dyfeqeve. Me anėn e bombardave dhe topave goditės hapnin dritare nė pjesėt e sipėrme tė shatorreve tė komandantėve dhe nė ēadrat e ushtarėve. Fushat jehonin nga gjėmimi i topave goditės, qielli ushtonte nga fishkėllima e bombardave, kupa e kaltėr e qiellit u mbush me tymin e zjarrit tė topave...

Kokat e njerėzve (turqve) qė prekeshin nga gurėt e hedhur me bombarda fluturonin nė qiell si topa. Gjatė luftimit, kur nga kėshtjella shtinin me gurė, shumė bele (tė luftėtarėve) pėrkuleshin dhe (trupat e tyre) merrnin formėn e njė ēengeli. Nė njė mėnyrė tė tillė u zhvillua lufta dhe gjakderdhja. Njė muaj tė tėrė vazhdoi pėrleshja. Ēdo ditė vdisnin qindra njerėz prej tė pafeve dhe myslimanėve dhe qindra tė tjerėve u mbetnin kokat me xhunga.

Emri:  rrethimi-2-i-shkodres.jpg
Shikimet: 632
Madhėsia:  83,2 KB
Basoreliev i kohės i frymėzuar nga qėndresa
heroike e shqiptarėve gjatė rrethimit tė dytė tė
kėshtjellės sė Shkodrės.
Ushtarėt, tė cilėt ndodheshin nė gatishmėri nė pusinė e ngrehur pranė llogoreve tė kėshtjellės, njė ditė prej ditėve sulmuan papritmas, duke thėnė se duhet bėrė njė punė. Mirėpo shumica e ushtrisė nuk kishte dijeni pėr kėtė. U ngrit pazari i luftės (filloi lufta), u ranė burive dhe daulleve. Ata qė dėgjuan shkuan. Por tė pafetė qė ishin brenda nė kėshtjellė, qenė tė shumtė. Ata i kishin tė gatitura mjetet e luftės, prandaj kundėrshtuan menjėherė. U bė njė gjakderdhje e madhe. Ata nuk i pėrkėdhelėn njerėzit qė kėrkuan tė pushtonin atė virgjėreshė tė shkėlqyer (kupto: kėshtjellė tė papushtuar ndonjėherė), por i pritėn ashpėr, duke u copėtuar si pambuku ēallmat qė ata mbanin nė kokė. Ata rrukullisnin nga lart gurė tė mėdhenj si shkėmbinj dhe atė turmė ushtarėsh pjesė-pjesė e dėrguan nė botėn tjetėr. Ata keqdashėsa shpėrngulėn nga majat e maleve tė kėsaj bote pėr nė fundin e detit tė botės tjetėr, shumė nga komandantėt, tė cilėt kishin ēuar atje nga njė repart. U bė njė luftė e tillė sa qė e gjithė ajo kėshtjellė e madhe u fsheh brenda nė njė re tė zezė tymi. Repartet e panumėrta si yjet tė ushtrisė e panė atė luftė dhe morėn mėsim prej saj...

Shumė fytyra (tė turqve) qė u prekėn nga goditjet e gurėve u bėnė gropa-gropa dhe xhunga-xhunga, ashtu siē duket sipėrfaqja e hėnės... Gjaku i njerėzve tė vrarė nė luftė nga shigjetat qė binin si breshėr nga qielli, rridhte si rrėkeja qė zbret prej atyre kodrave poshtė nė lumenj. Luftėtarėt (e furishėm) si lumi, tė veshur me parzmore dhe trimat e zjarrtė i kapėrcyen si era llogoret dhe luftuan shpat mė shpat me tė pafetė e mallkuar, por nuk hynė dot nė kėshtjellė. Sado qė u pėrpoqėn nuk i shkulėn dot nga vendi ata (njerėz) me kthetra tė mprehta e me trup prej bronxi qė rrinin nė kullat e muret e kėshtjellės. Ata ishin tigra tė luftės nė majat e maleve. Aty u zhvillua lufta deri sa perėndoi dielli. Ata zgjatėn dorėn nė jakėn e pushtimit dhe panė se nusja e re e fitores nuk u buzėqeshi... S'kishin ē'tė bėnin dhe u kthyen prapa.

Madhėria e tij (sulltani) urdhėroi dhe kėshtjella u rrah pėr njė farė kohe me topa; pjesa e drunjtė e mureve u bė shkrumb e hi kurse gurėt e tyre u bėnė copa-copa si bėhen kokrrat e hashashit...

Mbasi muret e fortė tė kėsaj kėshtjelle tė qėndrueshme u goditėn... ditė e natė nga disa mijėra gjyle topash, padishahu... dha urdhėr dhe nė njė mėngjes u sulmua pėrsėri kėshtjella... Ushtria e Rumelisė dhe e Anadollit grupe-grupe mbushi rrethet e kėshtjellės. Garda perandorake dhe jeniēerėt e armatosur mė sė miri u rreshtuan reparte-reparte dhe sulmuan mbi tė pafetė nė drejtime tė ndryshme. Grupet e ushtarėve tė veshur me ēelik i mbuluan rrethet e kėshtjellės si njė det me valė tė hekurta. Gjithashtu edhe nga tė pafetė keqbėrės, njerėzit qė ishin tė fortė si ēeliku e me natyrė si tė divit, u vendosėn nė radhė njėri pas tjetrit me tė gjitha armatimet e tyre dhe zunė e qėndruan nė tė ēarat e mureve, tė cilat ishin si muret e Shedadit. 1)

Luftėtarėt (e furishėm) si lumi, tė veshur me parzmore dhe qė lėshoheshin si njė re, iu pėrgjegjėn armikut duke hedhur shigjetat qė binin si gurė nga qielli. Ata vringėlluan shpatat e tyre qė tė pėrzhitnin si vetėtima dhe ngritėn si ēarqe harqet e tyre. Ata nga sipėr dhe kėta nga poshtė, hidhnin mbi njėri tjetrin shigjeta dhe mjete tė tjera goditėse. Tymi plot flakė i naftės dhe i ziftit, qė ishte reja plot vuajtje e pėrleshjes qiellore, bėnte qė tė zjente kupa e qiellit. Ata qė kishin pėr fe kryengritjen (shqiptarėt) hidhnin nga sipėr poshtė mbi ushtrinė ngadhnjimtare (turqit) gurė tė mbushur me barut topi dhe sepete tė lyer me naftė tė ndezur. Ata e ērregulluan kėtė grumbull (luftėtarėsh) qė ishin fluturat e qiririt tė islamit disave iu dogjėn sytė dhe fytyra dhe disa i pėrfshiu flaka qė nga koka deri tek kėmbėt, ashtu siē digjet fitili i kandilit...

Gjokset e disave morėn flakė si kandili dhe disa u dogjėn shpejt si pisha. Ata demona qė ndodheshin brenda atyre mureve treguan njė mjeshtėri tė tillė nė hedhjen e zjarrit qė nuk ishte parė asnjėherė. Trupat e njerėzve (turqve) digjeshin si qiriri prej kamfuri dhe ajo fushė lufte u shndėrrua nė njė kuvend dėfrimi qė nuk ishte parė kurrkund. Kokat e tė vrarėve... u bėnė themelet e kėsaj skene argėtuese. Kafkat e kokave tė sa e sa komandantėve u mbushėn me gjakun e tyre tė kulluar si vera. Ai kuvend pėr njė kohė u ngroh me zjarrin e shpatave tė mprehta, tė cilat dėrguan nė botėn tjetėr sa e sa njerėz.

Qylafėt prej hekuri dhe parzmoret prej ēeliku tė ushtarėve qė u pėrleshėn me atė armik u shkrinė si qiri dylli nga fuqia e zjarrit te luftės... Kėta krokodilė tė lumit tė luftės (turqit), megjithėse bėnė shumė pėrpjekje nuk mundėn tė arrijnė fitore mbi tigrat e luftės malore (shqiptarėt). Ata nuk mundėn tė gjejnė shteg hyrjeje nė murin e hekurt, dmth, nė radhėt e tė pafeve, tė kėtyre njerėzve trima, veshjet e tė cilėve ishin prej ēeliku... Ata pasi e panė se tė goditurit (e kėshtjellės) me hekur tė ftohtė nuk dha ndonjė rezultat, u kthyen dhe u larguan. Ata u kujdesėn pėr tė mjekuar shokėt e tyre tė plagosur dhe varrosėn ata qė dhanė jetėn nė luftė...

Sulltani (Mehmeti i II) e kuptoi se nuk jepte rezultat tė mbajturit e mureve tė kėshtjellės nėn goditjen e topave dhe se nuk mund tė shtiheshin nė dorė ata... qė ndodheshin brenda, duke goditur me dorėn shkatėrruese tė luftės kullat e muret e kėshtjellės, tė cilat kanė formėn e njė kutie tė pacopėtuar...”


_____________
1) Shedadi ėshtė njė sundimtar legjendar arab, i cili ishte bėrė i famshėm pėr ndėrtimin e kėshtjellave tė forta.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:48.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.