Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 14.3.2008, 09:03   1

Shkrim i cituar Z1: Import-eksporti


Mbulim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2008, 09:04   2

Shkrim i cituar Z1: Importi nė Shqipėri


Citim:
Italia dhe Greqia u renditen nė vendet e para dhe mbeten partnerėt kryesorė tregtarė nga vendet e BE-sė me Shqipėrinė, bėnė tė ditur burime nga Banka e Shqipėrisė, nė raportin e publikur ditėt e fundit prej saj.

Sipas kėtij raporti, gjatė 6-mujorit tė dytė tė vitit 2007, importet dhe eksportet e mallrave me kėto dy vende pėrbėnė 35 dhe 13% tė vėllimit tė pėrgjithshėm tregtar, rreth 2 pikė pėrqindjeje mė tė ulėt ndaj vitit 2006.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shfaqlajm&lajmid=2225
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2008, 07:16   3

Shkrim i cituar Z1: Ēmimet komandohen nga monopolet e importit


Edhe nė produktet ushqimore pėrcaktuesi kryesor i cmimeve nė treg janė mallrat e huaja, tė cilat mbizotėrojnė mbi ato shqiptare. Madje dhe produktet nė kryesore tė konsumit janė tė huaja. Tregu i konsumit tė produkteve masive, ose tė mallrave “tė shportės”, me tė cilat kontakton pėrditė ēdo familje, nuk pėrfshihet nė prodhimin kombėtar.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...Itemid=0&lang=
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2008, 15:33   4
Citim:
Rriten eksportet drejt vendeve tė rajonit

Eksportet shqiptare po vijnė gjithnjė nė rritje. Sipas tė dhėnave tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave, nė pesė muajt e parė tė vitit, gjatė periudhės janar - maj eksportet shqiptare nė sasi u rritėn me 10 pėr qind tė volumit nė total. "Gjatė kėsaj periudhe ėshtė realizuar njė volum mallrash prej 658 037 ton, krahasuar me 600 630 ton tė sė njėjtės periudhė tė njė viti mė parė", thanė burimet zyrtare. Si vlerė eksportesh gjatė 5-mujorit ėshtė realizuar njė volum prej 48 019 milionė lekė, me njė rritje prej 16 pėr qind mė shumė, krahasuar me 5-mujorin e parė tė vitit tė kaluar, kur u realizuan vetėm rreth 41 422 milionė lekė eksporte. Sipas specialistėve tė Bujqėsisė, rritja e kėrkesės pėr mallrat shqiptare ėshtė e lidhur edhe me faktin se prodhimet bujqėsore shqiptare janė natyralisht tė pastra. "Vetėm 25 kg pėr hektarė plehra kimike pėrdoret sot nė Shqipėri, nė njė kohė kur nė Europė ky pėrdorim shėnon 155 kg pėr hektar", thanė burime nga Ministria e Bujqėsisė. Orientimi i fermerėve drejt tregut tė huaj, pėrmes bujqesisė organike, pėrbėn njė ndėr drejtimet kryesore, me tė cilat ata mund tė sigurojnė tė ardhura tė mira. Sipas specialistėve, Shqipėria i ka tė gjitha mundėsitė pėr t'u bėrė shpejt eksportuese e produkteve organikisht tė pastra. Pėrbėrėsit kryesore tė kėtij avantazhi janė mjedisi rural i pastėr, me pėrdorim gati tė papėrfillshėm tė plehrave kimike.

"Viti 2007, ndonėse vit tejet i vėshtirė bujqėsor pėr gjithė botėn dhe Shqipėrinė pėr shkak edhe tė thatėsirės sė tejzgjatur, nė Shqipėri shėnoi shtim tė prodhimit bujqėsor dhe pėr pasojė ulje ēmimi pėr shumė produkte. Pėrjashto orizin, sheqerin, vajin e ndonjė produkt tjetėr qė nuk ėshtė prodhuar e nuk do tė prodhohet kurrė nė Shqipėri, shumica e produkteve tė tjera ka ulje ēmimi pėr shkak tė shtimit tė prodhimit", thuhet nė raport.


Ministria e Bujqėsisė publikon statistikat pėr vitin e kaluar:Importuam 315 tonė grurė

Shqipėria importon gjysmė miliardė USD ushqime, konsumon 4 miliardė USD

Shtimi i prodhimit vendas ka ulur njė pjesė tė ēmimeve tė ushqimeve. Duke analizuar tė dhėnat statistikore tė vitit tė kaluar specialistė tė Ministrisė sė Bujqėsisė bėjnė me dije se prodhimi shqiptar ėshtė gjithnjė e mė shumė nė treg, pėrveē mallrave tė importuara. Por gjithsesi importi i grurit mbetet nė shiffra tė larta. Vetėm 250 mijė tonė ėstė prodhuar nė vend, ndėrsa 315 mijė tonė kanė ardhur nga jashtė. Sipas specialistėve, mė shumė se 50 pėr qind e nevojave pėr perime dhe produkte tė tjera bujqėsore plotėsohen nga fermėrėt shqiptarė, madje edhe me ēmime mė tė ulėta. Veē produketeve si vaji, sheqeri dhe orizi qė nuk mund tė prodhohen kurrė nė vendin tonė, pjesa tjetėr ėshtė prodhim vendas. Madje, vetėm 500 milionė dollarė ėshtė vlera, sipas Ministrisė sė Bujqėsisė pėr importin e ushqimeve pėr 2007-ėn, ndėrsa 4 miliardė dollarė ushqime qė konsumohen nė vend plotėsohen nga prodhimi vendas.

Raporti

Kėto analiza statistikore sipas specialikstėve tė Ministrisė sė Bujqėsisė vėrejnė se prodhimi vendas ėshtė ai qė bėn ndryshimin nė situatėn e krizės botėrore. Publikimi i kėtij vjetari statistikash rrėzon panikun artificial tė krijuar. "Viti 2007, ndonėse vit tejet i vėshtirė bujqėsor pėr gjithė botėn dhe Shqipėrinė pėr shkak edhe tė thatėsirės sė tejzgjatur, nė Shqipėri shėnoi shtim tė prodhimit bujqėsor dhe pėr pasojė ulje ēmimi pėr shumė produkte. Pėrjashto orizin, sheqerin, vajin e ndonjė produkt tjetėr qė nuk ėshtė prodhuar e nuk do tė prodhohet kurrė nė Shqipėri, shumica e produkteve tė tjera ka ulje ēmimi pėr shkak tė shtimit tė prodhimit", thuhet nė raport. Tė dhėnat nė raport tregojnė se prodhimi i grurit ishte vetėm 250 mijė ton ndėrsa jaėn importuar 315 mijė ton. Gjithsesi ky prodhim parashikohet tė jetė nė rritje. "Nė vjeshtė 2007 janė shtuar sipėrfaqet e mbjella me grurė me 20 mijė ha dhe janė tė pambjella 50 mijė ha tokė qė ėshtė djerrė", thuhet nė raport. E njėjta situatė edhe me prodhimet etjera bujqėsore. "Krahasuar me pak vite mė parė, pėrmirėsimi ėshtė i ndjeshėm. Nėse nė vitin 2002 kemi prodhuar vetėm 60 mijė ton fruta pa ullirin, nė vitin 2007 janė prodhuar dy herė mė shumė, 120 mijė ton", thuhet nė raport.

Prodhim 100% shqiptar

Fermerėt shqiptarė kanė nisur tė investojnė gjithnjė e mė shumė edhe pėr shtimin e sipėrfaqeve tė serrave. "Vetėm sipėrfaqet e serave me ngrohje janė rritur gati dy herė nė 2007 krahasuar me vitin 2005", thuhet nė raport. Numri i pemėve frutore nė dy vitet e fundit ėshtė rritur me 31 pėr qind, i ullinjve me 11 pėr qind dhe i vreshtave me 14 pėr qind. "Ndėrkohė, nė vitin 2007 janė prodhuar nė vend mė shumė se 2.5 milionė fidanė drufrutorėsh dhe hardhish, dy herė mė shumė se njė vit mė parė", theksojnė ekspertėt. Kjo ka dhėnė mundėsi nė shtimin e mbjelljeve dhe nė pak vite mė vonė, tė shtimit me ritme mė tė mėdha tė prodhimit tė kėtyre produkteve.

Blegtoria

Shqipėria ka mė shumė krerė se Kroacia, Bosnjė-Hercegovina, si dhe dy herė mė shumė se Maqedonia, gjė qė favorizon edhe plotėsimin e nevojave tė tregut vendas me mish. "Sipas tė dhėnave statistikore tė Ballkanit Perėndimor, numri i tė imtave tek ne ėshtė mė i madh se numri i tyre nė Serbi, Kroaci, Maqedoni dhe Mal i Zi tė marra sė bashku. Ky ėshtė potencial i madh qe ne duhet ta mbėshtesim e administrojmė mė mirė", thuhet nė raport. Nė kėtė drejtim, prodhimi i mishit llogaritet rreth 75 mijė ton dhe importi i tij ishte 22 mijė ton, vitin e kaluar. "Sallame e proshuta tė prodhimit vendas janė 9 mijė ton, pėrkundrejt 4 mijė ton tė ardhura nga importi, si dhe djathė i vendit rreth 13 mijė ton, pėrkundrejt 1.5 mijė ton tė importuara", thuhet nė raport. Sipas specialistvėe kėto tė dhėna e rrėzojnė mitin e rrėnimit tė prodhimit vendas, siē ndėrkohė, pesha e lartė e disa artikujve tė importit ka vend tė pėrmirėsohet ndjeshėm. Pellgjet mė tė mėdha bujqėsore janė Lushnja, Berati, Fieri, Shkodra, Korēa, Dibra ku prodhimi vendas ėshtė 100 pėr qind vendas dhe i "padiskriminuar" nga importet e ushqimeve. Blegtoria u vlerėsua nga Ministria e Bujqėsisė si njė nga sektorėt mė tė rėndėsishėm qė ka zėnė rreth 49 pėr qind tė prodhimit tė pėrgjithshėm bujqėsor, ku rol tė rėndėsishėm zė industria e qumėshtit, e cila pėrfaqėsohet me rreth 500 linja pėrpunimi dhe 10 fabrika moderne, me shtrirje pothuajse ne te gjithė vendin.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=52149
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2008, 11:19   5

Shkrim i cituar Eksporti i prodhimeve shqiptaroveriore dhe sivjet vazhdon tė jetė i ulėt


Prishtinė, 17 qershor Eksporti i prodhimeve shqiptaroveriore edhe sivjet vazhdon tė jetė i ulėt, por me trend tė rritjes krahasuar me periudhėn e njejtė tė vitit tė kaluar, thonė zyrtarė tė Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė. Ata pohojnė se janė duke u angazhuar pėr krijimin e njė fondi pėr stimulimin e eksportuesve tė cilėt pėrballen edhe mėtutje me probleme tė shumta.

http://www.kosova.com/artikulli/47137
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2008, 10:00   6

Shkrim i cituar Perėndimor: Mishi i importit “pushton” tregun vendas


Nė ēdo dyqan qė tė pyesėsh nė kryeqytet apo nė rrethe pėr mishin qė tregtohet, pėrgjigja ėshtė e shpejtė: “Ėshtė mish vendi i freskėt”. Por nė tė vėrtetė, tregu i mishit vendės sa vjen e po ngushtohet. Shqipėria ka importuar rreth 100 milionė euro mish, kafshė tė gjalla dhe nėnprodukte tė tij, gjatė vitit qė lamė pas.

http://www.shekulli.com.al/news/47/A...008-06-21.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2008, 15:06   7

Shkrim i cituar Perėndimor: Importi vazhdon tė sundojė tregun


Sipas Bankės sė Shqipėrisė, deficiti tregtar pėr 3-mujorin e parė tė kėtij viti ka arritur nė vlerėn e 531 milionė eurove, apo 20 pėr qind mė i lartė se e njėjta periudhė e vitit tė mėparshėm. Raporti i mbulimit tė importeve nga eksportet mbetet nė nivele tė ulėta (28 pėr qind), duke theksuar karakterin importues tė tregtisė sė jashtme, si rezultat i kapacitetit tė pamjaftueshėm tė prodhimit vendas.

http://www.korrieri.com/index.php?news=513
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2008, 14:58   8

Shkrim i cituar Tregtia me Greqinė, nė 8 muaj, 49.3 mld lekė vlera e shkėmbimeve


Shkėmbimet tregtare me Greqinė gjatė tetė muajve tė vitit 2008 llogariten nė vlerėn e 49 miliardė e 301 milionė lekėve. Sipas tė dhėnave mė tė fundit tė publikuara nga Instituti i Statistikave Shqiptare (INSTAT), eksportet e Shqipėrisė drejt vendit fqinj arritėn nė rreth 7 miliardė e 265 milionė lekė, ndėrsa totali i importeve nga Greqia arriti nė 42 miliardė e 36 milionė lekė.

Tė dhėnat e INSTAT-it tregojnė se gjatė muajit gusht tė vitit 2008 importet nga Greqia llogariten nė vlerėn e 6 miliardė e 739 milionė lekėve, ndėrsa eksportet nė vlerėn 791 milionė lekė.

Referuar kėtyre shifrave, Greqia vazhdon tė mbetet partneri i dytė nė shkėmbimet tregtare me vendin tonė, mbas Italisė, qė zė vendin e parė. Eksporti me Greqinė llogaritet nė 10.2 pėr qind tė totalit tė eksporteve dhe importi nė 19 pėr qind tė totalit.

Vendin kryesor nė mallrat e importuara nga shteti fqinj e zėnė mineralet, lėndėt djegėse dhe energjia elektrike. Importi i kėsaj kategorie arriti pėr 8-mujorin e kėtij viti vlerėn e mbi 16 miliardė e 856 milionė lekėve. Ndėrsa nė vlerėn e mallrave tė eksportuar drejt shtetit fqinj, vendin kryesor e zė grupi "tekstile dhe kėpucė". Eksporti i kėsaj kategorie arriti pėr 8-mujorin vlerėn e 2 miliardė e 687 milionė lekėve.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=11304
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.10.2008, 14:43   9

Shkrim i cituar Perėndimor: 139 tonė qumėsht import nga Kina pėr 2008-ėn


Bllokohet importi i qumėshtit nga Kina. Pas skandalit nė kėtė shtet, ku humbėn jetėn dhjetėra vetė dhe rezultuan tė infektuar mijėra tė tjerė, Ministria jonė e Bujqėsisė ka nxjerrė urdhrin e ri. Kjo pasi nė tregun kinez ėshtė hedhur njė sasi e madhe qumėshti me pėrmbajtje (melamine), lėndė kimike kjo shumė e rrezikshme e me pasoja jetike pėr shėndetin. Dyshimet se sasi tė kontaminuara mund tė kenė mbėrritur edhe nė Shqipėri kanė detyruar ministrin Jemin Gjana, tė marrė masėn nė fjalė. Ndėrkaq, burime pranė kėtij dikasteri bėjnė me dije se kėtė vit kanė hyrė 139 tonė qumėsht kinez.

"Qumėshtit tė importuar nga Kina do t'i bėhen analizat nė njė vend tė Bashkimit Evropian pėr sasinė e melaminės. Deri nė marrjen e pėrgjigjeve, tė gjitha produktet do tė jenė tė bllokuara dhe nė rast se pėrmbajtja e melaminės del e lartė ato do tė asgjėsohen menjėherė", thekson ministria.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=19774
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2008, 21:52   10
allianz
 
Citim:
The Albanian market is flooded with Chinese milk and dairy products. This year only, 129 tons of milk manufactured in China have been imported legally with paid customs fees, as well as 140 tons of milk concentrate known as "Panda". ba/fd/9:28

http://www.turkishweekly.net/news.php?id=59911
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2008, 17:59   11

Shkrim i cituar Prishtinė: Vartėsi ende e lartė nga importi


Shqipėria e Veriut ėshtė njė nga vendet qė varet mė sė tepėrmi nga importi, duke marrė parasysh se ende ėshtė nė fazėn e parė tė zhvillimit ekonomik. Kėto vlerėsime janė dhėnė nga disa ekspertė tė ēėshtjeve ekonomike, tė cilėt thonė se do tė duhej njė periudhė e gjatė pėrderisa tė arrihet krijimi i kapaciteteve prodhuese pėr tė zvogėluar varshmėrinė e ekonomisė vendore nga ajo e jashtme.

Autoritetet nė Prishtinė dhe ekspertė pėr ēėshtje ekonomike pohojnė se duhet ndėrtuar njė strategji e veēantė pėr nxitjen e eksportit tė prodhimeve shqiptaroveriore, pėr ta zvogėluar kėsisoj shkallėn e lartė tė varshmėrisė nga importi.

http://www.evropaelire.org/Content/Article/1358748.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.12.2008, 02:04   12

Shkrim i cituar Prishtinė: Eksporti mbulon vetėm rreth 6% tė importit


Nė njė seminar rreth eksportit tė organizuar nga Oda Ekonomike Amerikane nė Prishtinė u tha se eksporti i Shqipėrisė sė Veriut mbulon vetėm rreth 6 pėr qind tė importit me vendet e CEFT-ės, e mė pak se 6 pėr qind me vendet e tjera. Pėr nėntė muajt e parė tė kėtij viti, eksporti i pėrgjithshėm kap shumėn e rreth 74 milionė eurove, prej tyre rreth gjysma vetėm nė vendet anėtare tė CEFT-ės.

Vendet ku mė sė shumti realizohet eksporti: Maqedonia me 33 pėr qind, Shqipėria Perėndimore me 30 pėr qind dhe Serbia me 14 pėr qind. Prej 5 deri nė 10 milionė janė eksportet e realizuara me Greqinė, Italinė e Slloveninė.

Vazhdojnė tė eksportohen mė sė shumti mbeturinat e hekurit rreth 49 pėr qind, produktet minerale 10 pėr qind, dhe ushqime dhe pije 9 pėr qind. Gjithashtu u theksua se Shqipėria e Veriut ėshtė i vetmi vend nė rajon qė zbaton TVSH nė shėrbime.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=1899
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2009, 16:22   13

Shkrim i cituar Tregtia me Greqinė: Importi 59 mld L, eksporti 9 mld L gjatė 2008-ės


Sipas tė dhėnave mė tė fundit tė publikuara nga Instituti i Statistikave Shqiptare (INSTAT), eksportet e Shqipėrisė gjatė njėmbėdhjetė muajve tė vitit 2008 drejt Greqisė arritėn nė rreth 9 miliardė e 397 milionė lekė, ndėrsa totali i importeve nga Greqia arriti nė 59 miliardė e 432 milionė lekė.

Tė dhėnat e INSTAT-it tregojnė se gjatė muajit nėntor tė vitit 2008 importet nga Greqia llogariten nė vlerėn e 5 miliardė e 151 milionė lekėve, ndėrsa eksportet nė vlerėn 635 milionė lekėve.

Referuar kėtyre shifrave, Greqia vazhdon tė mbetet partneri i dytė nė shkėmbimet tregtare me vendin tonė, mbas Italisė, qė zė vendin e parė.

Eksporti me Greqinė llogaritet nė 7 pėr qind tė totalit tė eksporteve dhe importi nė 13.2 pėr qind tė totalit. Vendin kryesor nė mallrat e importuara nga shteti fqinj e zėnė mineralet, lėndėt djegėse dhe energjia elektrike. Importi i kėsaj kategorie arriti pėr njėmbėdhjetėmujorin e kėtij viti vlerėn e mbi 24 miliardė e 619 milionė lekėve. Ndėrsa nė vlerėn e mallrave tė eksportuar drejt shtetit fqinj, vendin kryesor e zė grupi "tekstile dhe kėpucė". Eksporti i kėsaj kategorie arriti pėr 11-mujorin vlerėn e 3 miliardė e 587 milionė lekėve.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14438
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.7.2009, 22:39   14

Shkrim i cituar Perėndimor: Tregtia me fqinjėt, pa fitim


Tė dhėnat e fundit tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave nė shtetin Perėndimor tregojnė pėr njė thellim tė deficitit tregtar me vendet e rajonit, me tė cilat prej vitesh po zbatojmė Marrėveshjet e Tregtisė sė Lirė, qė me radhėn e vet nėnkuptojnė reduktim deri nė zero tė tarifave doganore.

Nga tė dhėnat e doganave rezulton se pėr periudhėn janar-prill tė kėtij viti, vlera e deficitit tregtar me kėto vende arriti nė 3.4 miliardė lekė, duke u rritur mbi 5 herė nė vlerė krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė njė viti mė parė.

Lehtėsitė doganore pėr tė zhvilluar tregti me kėto vende nuk duket tė kenė qenė nė favor tė prodhuesve shqiptarė. Deficiti tregtar rezulton tė jetė rritur, mbi tė gjitha pėr shkak tė rėnies sė eksporteve drejt kėtyre vendeve.

Sipas tė dhėnave nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Doganave, vlera e eksportit deri nė fund tė prillit tė kėtij viti ishte 750 milionė leke nga 2.8 miliardė lekė tė eksportuara gjatė periudhės janar-prill 2008 nė kėto vende. Ndėrsa vlera e eksporteve ka rėnė me 73 pėr qind, importet pėr tė njėjtėn periudhė janė rritur rreth 22 pėr qind. Gjatė katėr muajve tė parė tė kėtij viti, mallrat e importuara nga vendet fqinjė tė Ballkanit arritėn vlerėn e 4.2 miliardė lekėve.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=9097&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2009, 22:44   15

Shkrim i cituar Perėndimor: Prodhimet shqiptare nuk konkurrojnė nė rajon


Konsumatorėt shqiptarė janė mėsuar tashmė qė nė pjesėn mė tė madhe tė vitit tė ushqehen me domate nga Maqedonia, fruta nga Mali i Zi apo perime nga Bullgaria. Vetėm gjatė tre muajve tė verės, nė tregjet tona mund tė gjesh me bollėk prodhim vendas.

Arsyet qė na detyrojnė tė ushqehemi me artikuj ushqimorė importi, qė nuk janė tė freskėt sa prodhimi i fermerėve, janė tė shumta, por kryesore mbetet pamundėsia e produkteve tona pėr tė qenė konkurruese. Njė garė e humbur qė nė tregjet e brendshme, pa arritur tė zhvendoset pėrtej kufijve.

Tashmė, prej vitesh janė nė fuqi Marrėveshjet e Tregtisė sė Lirė me vendet e rajonit, tė cilat parashikojnė reduktim gradual deri nė zero tė tarifave doganore pėr njė gamė tė gjerė produktesh, pėrfshi kėtu ato bujqėsore.

Por eksperienca e deritanishme ka tregtuar se nga kėto lehtėsi fiskale kanė pėrfituar vendet fqinjė, ndėrsa shteti Perėndimor ka dalė me humbje. Ky fakt konfirmohet nga tė dhėnat e fundit tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave, tė cilat tregojnė pėr njė thellim tė deficitit tregtar me vendet e rajonit.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=9185&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.7.2009, 16:08   16
Citim:
Prodhimi bujqėsor vendas, mė i lartė se importi

Prodhimi bujqėsor vendas ka mundur tė ketė epėrsi ndaj atij tė importit vitet e fundit. Nė vitin 2008, statistikat flasin pėr kėtė epėrsi, po kėshtu edhe nė 6 muajt e parė tė vitit 2009.

Nėse do t’u referohemi shifrave zyrtare tė MBUMK, vihet re se treguesit e prodhimit vendas janė mė tė larta se ato tė importit pėr shumė produkte. Kėshtu, sipas ekspertėve, ne prodhojmė nė vend 190 mijė ton patate dhe importojmė 22 mijė ton.

Njė ndėr produktet qė shqiptarėt e pėrdorin nė konsumin e tyre ėshtė dhe fasulja, shumicėn e sė cilės ne e prodhojmė nė vend dhe pjesėn tjetėr e importojmė. Kėshtu ne prodhojmė nė vend 22 mijė ton fasule dhe importojmė 0.36 mijė ton ose 360 kuintalė fasule.

Ndėrsa pėr sa u pėrket frutave, mė shumė se 2/3 prodhohet nė vend dhe pjesa tjetėr nga importi. Aktualisht ne prodhojmė nė vend 134 mijė ton fruta dhe importojmė 79 mijė ton. Sasia e lartė e frutave tė prodhuara nė vend ka pasur si problem pamundėsinė pėr t’i ruajtur ato nė ambiente frigoriferike deri mė tash, nė mėnyrė qė tė nxirren nė treg gjatė gjithė vitit.

MBUMK ka vėnė kėtė vit nė dispozicion 3.5 milionė dollarė pėr frigoriferė pėr ruajtjen e prodhimeve bujqėsore, pėr fabrika e punishte pėrpunimi tė fruta-perimeve dhe pėr baxho.

Pak vite mė parė, ne shumicėn e rrushit e importonim nga Maqedonia, por tani sasia e prodhuar nė vend ėshtė rritur ndjeshėm.

- Nė vend prodhohet 154 mijė ton rrush dhe importohet vetėm 5 mijė ton.
- Mish ėshtė prodhuar 75 mijė ton dhe ėshtė importuar 35 mijė ton.
- Vezė janė prodhuar 803 milionė kokrra pėr vitin 2008 dhe janė importuar 1 milion kokrra.
- Ėshtė prodhuar nė 2008 70 mijė ton lėngje frutash nė vend dhe ėshtė importuar 8.5 mijė ton lėngje.
- Nė vend ėshtė prodhuar 10.3 mijė ton proshuta e sallame dhe ėshtė importuar 4.7 mijė ton tė tilla.
- Nė vend prodhohet 12 mijė ton djathė dhe importohet vetėm 1.3 mijė ton.

Nė mbėshtetje tė fermerėve, pėr tė rritur prodhimin vendas ėshtė vėnė dhe subvencioni i dhėnė nga qeveria nė kėto vite qeverisje. Sipas deklarimeve tė ministrit Gjana, qeveria ka dhėnė 30 milionė dollarė subvencione pėr tre vjet. Ndėrsa Kryeministri Berisha ka deklaruar se nė mandatin e dytė do tė jepet 6 herė mė shumė subvencion pėr bujqėsinė.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=19899
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2009, 01:29   17

Shkrim i cituar Perėndimor: 14 mld lekė import mineralesh dhe energjie nga Greqia


Greqia ėshtė partneri kryesor tregtar, me tė cilin shkėmbejnė minerale, lėndė djegėse dhe energji elektrike. Nga tė dhėnat e Institutit tė Statistikave rezulton se gjatė shtatė muajve tė parė tė kėtij viti, ky grupmall ka qenė ndėr mė kryesorėt qė ne kemi realizuar me vendin fqinj.

Kėshtu, pėr periudhėn janar-korrik 2009 kemi importuar "Minerale, lėndė djegėse dhe energji elektrike" nė shumėn e 13.9 miliardė lekėve, ndėrkohė qė kemi eksportuar produkte nga ky grupmallrash nė vlerėn e 822 milionė lekėve".

Bėhet fjalė kryesisht pėr shitjen e energjisė elektrike qė realizoi KESH-i drejt Greqisė gjatė muajve tė parė tė kėtij viti. Pėr shkėmbimin e energjisė, Greqia dhe Shqipėria e Veriut janė dy partnerėt kryesorė tė KESH-it. Kjo duke pasur parasysh edhe lidhjet e interkonjeksionit me tė dy shtetet.

Tė dhėnat zyrtare konfirmojnė se edhe gjatė vitit 2008, Greqia ka qenė partneri kryesor tregtar i shtetit Perėndimor nė rajon. Gjatė vitit tė kaluar nga Greqia u importuan mallra tė ndryshme nė njė vlerė prej 64.2 miliardė lekė. Vendin kryesor e zunė grupmallrat "Minerale, lėndė djegėse dhe energji elektrike" me 26.4 miliardė lekė, "Ushqime, pije e duhan" me 9.9 miliardė lekė, "Materiale ndėrtimi dhe metale" me 8.4 miliardė lekė, etj.

Ndėrsa janė eksportuar gjatė 2008-ės drejt Greqisė 9.8 miliardė lekė produkte, ku vendin kryesor e zunė grupmallrat "Tekstile e kėpucė" me 3.7 miliardė lekė, pasuar nga "Materiale ndėrtimi e metale" me 2.4 miliardė lekė etj.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=9466&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2009, 08:32   18
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Importimi i lėndės sė parė nuk paraqet problem, nėse shėrben pėr prodhime qė shiten jashtė vendit.

Ndonėse realiteti ėshtė larg asaj qė mendoj unė, neo-kolonializmi bazohet pikėrisht nė kėtė metodė, blen lėndė tė parė e cila kushton lirė, dhe nė tė njėjtin vend shet prodhimet qė janė mė shtrenjtė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2009, 23:13   19
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Perėndimor: 14 mld lekė import mineralesh dhe energjie nga Greqia
Greqia s'ka minerale.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2009, 23:30   20
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Shqipėria shfrytėzon rreth 30% tė energjisė hidrike qė disponon. Nuk ėshtė i nevojshėm as importi, as ndėrtimi i TEC-eve dhe ēentraleve bėrthamore por vetėm restaurimi dhe ndėrtimi i hidroēentraleve tė reja. Nėna natyrė na ka dhėnė njė tokė hyjnore por tė udhėhequr nga njė tufė individėsh qė nuk punojnė nė favor tė kombit shqiptar.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:54.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.