Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.11.2009, 11:24   21
Citim:
INSTAT: Deficiti nė shtator arriti 31 miliardė lekė

Sipas ekspertėve tė INSTAT-it nė muajin shtator 2009, deficiti tregtar ka shėnuar njė rritje prej 17.1 pėr qind krahasuar me muajin gusht. Deficiti tregtar i kėtij muaji, sipas tyre, ėshtė 31 miliardė lekė, duke shėnuar njė rritje prej 17.1 pėr qind krahasuar me muajin paraardhės dhe njė rritje prej 18.1 pėr qind krahasuar me shtator 2008.

“Nė shtator 2009 u eksportuan 9,5 miliardė lekė mallra, me rritje 33.6 pėr qind nė krahasim me gusht 2009 dhe ulje me 10.9 pėr qind nė krahasim me shtator 2008. Ndėrkohė qė po kėtė muaj janė importuar 40,6 miliardė lekė mallra me rritje 20.6 pėr qind nė krahasim me gusht 2009 dhe rritje 9.7 pėr qind nė krahasim me shtator 2008”, - theksuan ekspertėt e Institutit tė Statistikave.

Mė konkretisht, eksporti i grupit “Lėkurė dhe artikujt prej tyre” u rrit 5 herė, “Prodhime druri dhe letre” u rrit 91.9 pėr qind dhe “Materiale ndėrtimi dhe metale” u rrit 55 pėr qind. Ndėrsa eksporti i grupit “Makineri,pajisje dhe pjesė kėmbimi” u ul 5.3 pėr qind. Nga ana tjetėr importi i grupit “Prodhime druri dhe letre” u rrit 50.8 pėr qind, “Makineri, pajisje dhe pjesė kėmbimi” u rrit 42.9 pėr qind, “Tekstile dhe kėpucė” u rrit 39.1, etj. Ndėrsa importi i grupit “Minerale, lėndė djegėse, energji elektrike” u ul 1.4 pėr qind.

Shkėmbimet tregtare me vendet e Bashkimit Evropian janė 68 pėr qind. Partnerėt kryesorė tregtarė vazhdojnė tė jenė Italia dhe Greqia.

Sipas tė dhėnave qė disponon Instituti i Statistikave, eksporti me Italinė ėshtė 63.3 pėr qind dhe importi 20.7 pėr qind, ndėrsa me Greqinė, eksporti ėshtė 6.2 pėr qind dhe importi 16.7 pėr qind.


Disa nga partnerėt tanė tregtarė me tė cilėt eksporti dhe importi ėshtė rritur. Kryesisht pėr eksportin shkėmbimet tregtare me Austrinė, Gjermaninė, Greqinė, Italinė dhe Turqinė kanė pėsuar rritje dhe pėr importin rritje ka pėsuar tregtia me Austrinė, Greqinė, Italinė, Rusinė, Kroacinė dhe Maqedoninė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=62687
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2009, 14:27   22

Shkrim i cituar KfI: Ngreni taksat pėr importin, mbroni prodhuesin vendas


Citim:
Konfindustria: Importi me taksa tė ulėta “mbyt” prodhimin

Tiranė - Konfindustria njoftoi sot se i ka kėrkuar zyrtarisht Kryeministrit Sali Berisha dhe Ministrisė sė Financave pėr tė ndėrhyrė nė kohė sa mė tė shpejtė pėr pėrmirėsimin e gjendjes sė rėndė tė krijuar pėr industritė shqiptare nga sistemi i referencave doganore tė zėrit “prodhim i gatshėm” tė importit, shumė prej tė cilave janė mjaft mė tė ulėta sesa vlerat e tregut ndėrkombėtar.

“Gjendja ėshtė bėrė edhe mė tepėr shqetėsuese, kur pas ndryshimeve tė fundit tė kryera nė muajt gusht-shtator 2009 nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Doganave ndėrkohė, qė kemi rritje tė konsiderueshme tė referencave doganore tė lėndėve tė para tė importit, pėr mjaft prodhime tė mbaruara tė tė njėjtit tip ēmimet kanė mbetur pa ndryshuar duke qenė nė nivele ndjeshėm tė ulta krahėsimisht ēmimeve ndėrkombėtare. Bazuar nė tė dhenat zyrtare ende pothuaj 30% e zhdoganimeve nė Shqipėri bėhen sipas referencave tė paravendosura”, tha administratori i Pėrgjithshėm i Konfindustrisė, Gjergj Buxhuku.

Sipas tij, njė ngushtim i tillė i ndjeshėm nė ndryshimin nė vlerė tė lėndeve tė para me prodhimin e gatshėm ka vėnė nė vėshtirėsi serioze me pasoja deri nė falimentim tė plotė industritė dhe prodhimin vendor shqiptare. Kjo ka bėrė qė tė ulet nė shkallė tė papranueshme konkurrenca nė favor tė prodhimeve tė huaja.

Buxhuku tha se mė sė shumti janė prekur industria mekanike, industria e pėrpunimit tė mishit, industria e prodhimit te duraluminit, industria e prodhimit tė pijeve joalkoolike, industria e prodhimit tė birrės, etj.

Gjendja behet edhe mė shqetėsuese, nėse do tė mbajmė parasysh pasojat e krizės globale, qė ka pėrfshirė edhe ekonominėe shqiptare me shfaqjen mė tė qartė goditjen para sė gjithash tė prodhimeve vendore.

Konfindustria, nė kėrkesen e saj drejtuar institucioneve shtetėrore ka paraqitur edhe propozimet e saj konkrete pėr ndryshim tė referencave doganore tė prodhimeve tė gatshme, qė i pėrkasin:

- Industrisė mekanike dhe pėrpunimit tė hekurit dhe
- Industrisė sė pėrpunimit tė mishit

dhe do tė vazhdojė pėr industritė e tjera vendore tė prekura.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...onomia&nr=7357
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2009, 15:08   23
Citim:
Greqia, 50% e investimeve tė huaja

Zhvillohet forumi i tretė i marrėdhėnieve greko-shqiptare. Ky forum ėshtė zhvilluar nė kuadėr tė Panairit Ndėrkombėtar tė Tiranės tė organizuar nga shoqėria Klik Ekspo Group, ku Greqia ka cilėsinė e “ tė ftuarit tė Nderit”.

Pėrfaqėsues tė kompanive greke dhe shqiptare, ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Dritan Prifti, ambasadori i Greqisė nė Shqipėri, Nikolaos Pazios, si dhe drejtues tė institucioneve publike kanė diskutuar mbi bashkėpunimin ekonomik mes tė dy vendeve dhe mėnyrat pėr intensifikimin e mėtejshėm tė tij.

Ministri Prifti ka vlerėsuar kontributin qė sipėrmarrja greke ka dhėnė pėr zhvillimin ekonomik tė Shqipėrisė. Kjo duke pasur parasysh se 50 pėr qind e totalit tė investimeve tė huaja nė vendin tonė i pėrkasin vendit fqinjė.

“Bizneset greke janė shumė tė rėndėsishme pėr Shqipėrinė. Ato pėrbėjnė gjysmėn e stokut tė investimeve tė huaja nė vendin tonė. Investimet greke kanė qenė njė ndihmė e jashtėzakonshme pėr tranzicionin shqiptar. Ato dominojnė nė tregun e telefonisė, me kompanisė AMC dhe Vodafon qė janė lider, nė tregun bankar me Tirana Bank, Alpha Bank. Empori Bank, NBG Bank etj, tė cilat u shėrbejnė konsumatorėve nė tė gjithė vendin me produktet mė tė avancuara. Aktualisht, numri i bizneseve greke nė vendin tonė llogaritet nė 110, por me rėndėsi tė jashtėzakonshme., madje edhe nė fushėn energjetike“,- ka deklaruar ministri Prifti.

Kreu i Ekonomisė ka vlerėsuar edhe ndihmėn e qeverisė greke pėr projektet e infrastrukturės rrugore nėpėrmjet Fondit Helenik pėr Ballkanin.

“I jemi mirėnjohės investimeve greke nėpėrmjet Fondit Helenik pėr Ballkanin. Nėpėrmjet kėtyre fondeve janė financuar segmente rrugorė nė jug tė vendit nė zona tė rėndėsishme pėr zhvillimin e turizmit elitar“,- ka theksuar ministri Prifti.

Ai ka ftuar bizneset greke qė tė zhvillojnė mė tej aktivitetin e tyre nė Shqipėri, duke u garantuar mbėshtetjen e qeverisė.

Nė vijim, kreu i Ekonomisė i ka njohur investitorėt e pranishėm nė forum me masat e ndėrmarra deri tani pėr pėrmirėsimin e klimės pėr biznesin, siē ėshtė krijimi i One Stop Shop pėr regjistrimin e biznesit dhe licencave, ulja e ndjeshme e nivelit tė taksave dhe tatimeve, eliminimi i barrierave administrative etj.

Ministri Prifti ka bėrė tė ditur se do tė vazhdohen politikat pro biznesit, nėpėrmjet uljes vitin e ardhshėm tė TVSH-sė nė shėndetėsi dhe arsim, si dhe krijimit tė njė sporteli tė vetėm, pėr investimet nė energjetikė dhe nė vitin 2011 tė njė sporteli pėr investimet nė sektorin minerar.

Pėr tė ndihmuar sa mė shumė bizneset greke, ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės u ka lėnė investitorėve tė pranishėm nė forum numrin e tij tė celularit pėr tė komunikuar direkt me tė, me qėllim lehtėsimin e procedurave burokratike.

Gjatė forumit ekonomik ka referuar edhe drejtori i Pėrgjithshėm i AMC-sė, Oktapodas, si njė kompanitė mė tė madhe greke nė vendin tonė. Ai ka deklaruar se sipėrmarrja greke do tė vazhdojė tė jetė e pranishme nė Shqipėri me investime tė tjera.

Oktapodas ka vlerėsuar si njė projekt madhor tė infrastrukturės autorrugėn Durrės-Kukės, duke hedhur idenė e lidhjes sė saj me rrugėn Egnantia, me qėllim intensifikimin e shkėmbimeve tregtare mes dy vendeve.

Forumi i tretė ekonomik Greko- Shqiptar do t’i vazhdojė punimet edhe gjatė ditės sė sotme.



Greqia, partneri i dytė tregtar

Greqia ėshtė partneri i dytė tregtar mė i rėndėsishėm i vendit tonė. Sipas tė dhėnave tė Institutit tė Statistikave, me Greqinė realizohet 6.2 pėr qind e totalit tė eksporteve dhe 16.7 pėr qind e importeve.

Numri i kompanive greke nė vendin tonė vlerėsohet 110 subjekte. Nė total, ato kanė realizuar njė volum investimesh qė arrin nė mbi 1.2 miliardė euro. Kėto biznese janė tė pranishme nė tregun e telefonisė sė lėvizshme, nė tregun bankar, nė industrinė e veshjes, nė atė ushqimore, nė teknologji etj.

Krahas investimeve private, Shqipėria ka pėrfituar ndihma tė vazhdueshme nga qeveria greke. Ndėrkohė qė rreth 49.9 milionė euro tė tjera parashikohet tė investohen nė tė ardhmen, kryesisht nė infrastrukturėn rrugore.

Bėhet fjalė pėr financime nė rrugėn Sarandė-Konispol, nė aksin e Pogonit, nė zonėn e Konispolit si dhe nė akse tė tjera ndėrmjet Gjirokastrės e Sarandės.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=11085&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2009, 18:36   24

Shkrim i cituar KfI kėrkon dhe mbrojtjen e investimeve vendore


Citim:
Konfindustria: Qeveria po diskriminon investitorėt vendas nė krahasim me tė huajt

Biznesi shqiptar u ankua dje, pėr faktin se njė projektligj i pėrgatitur nga Ministria e Drejtėsisė synon tė mbrojė investimet e huaja nga gjykatat shqiptare, por jo investimet vendase.

"I kėrkojmė qeverisė tė pėrmirėsojė projektligjin "Pėr disa ndryshime nė ligjin ‘Pėr investimet e huaja‘, sipas tė cilit privilegjohen ndjeshėm investitorėt e huaj krahasimisht investitorėve vendas nė tė gjitha marrėveshjet e dyanshme me palė tė treta, ku njėra palė ėshtė shteti shqiptar", deklaroi dje Gjergj Buxhuku, administrator i Konfindustrisė.

"Konfindustria shprehet parimisht nė mbėshtetje tė plotė tė projektligjit. Jemi dakord nėse fusha e tij e zbatimit do tė pėrfshinte tė gjitha llojet e investitorėve, pa dallim vendit tė origjinės sė kapitalit", shtoi Buxhuku.

Projektligji parashikon heqjen e sė drejtės sė gjykatave shqiptare pėr pezullimin dhe/ose ndėrprerjen e investimit tė huaj dhe deri fillimin e procedurave tė shpronėsimit pėr interes publik tė pasurive tė patundshme tė kėrkuara ligjėrisht me rrugė gjyqėsore nga palė tė treta.

Ndėrkohė, qė njė e drejtė e tillė thelbėsore nuk jepet pėr investitorėt shqiptarė tė ndodhur nė tė njėjtat kushte.

Ligji pėr mbrojtjen e investimeve tė huaja ėshtė ndryshuar kryesisht nė nenin 8 tė tij, duke iu shtuar tri pika, tė cilat sqarojnė procedurėn qė duhet ndjekur nė rastet kur ka proces gjyqėsor apo padi.

"Nė rast tė paraqitjes se njė padie sipas pikės 4 tė kėtij neni, gjykata nuk urdhėron ndėrprerjen apo pezullimin e investimit tė huaj, si masė e sigurimit tė padisė, pėr shkak se ekzekutimi i vendimit pėrfundimtar gjyqėsor nuk bėhet i pamundur ose i vėshtirė", thuhet nė pikėn 5 tė nenit 8.

Pikėrisht ky paragraf i jep imunitet investitorit qė tė mos preket nga proceset gjyqėsore apo paditė ndaj tij, nė rastet kur persona tė ndryshėm pretendojnė se janė pronarė tė truallit apo objektit. Megjithatė, njė tjetėr pikė e ligjit sqaron edhe procedurėn qė duhet ndjekur nė rast se investitori humb gjyqin.

"Avokatura e shtetit njofton menjėherė organin shtetėror kompetent pėr shpronėsimin, pėr tė filluar menjėherė procedurėn e shpronėsimit", pra, qeveria shpronėson pronarėt e truallit, ndėrsa investitori i huaj vijon normalisht punėn.

Investitorėt e huaj gėzojnė aktualisht mbrojtjen e ambasadave dhe nė disa raste, edhe tė qeverive tė vendeve nga vijnė, por projektligji i ri i qeverisė synon t‘u japė atyre edhe imunitet nga gjykatat shqiptare, gjė qė i kthen pronat e tė huajve de fakto nė sipėrfaqe ekstraterritoriale nė Shqipėri.

Projektligji hap edhe mundėsinė pėr spekulime tė shumta, pėr shkak se ēdokush mund tė regjistrojė njė kompani nė Zvicėr apo parajsa tė tjera fiskale dhe tė klasifikohet nė kėtė mėnyrė si investitor i huaj, pavarėsisht se mund tė mos jetė i tillė.

Projektligji sanksionon shpronėsim pėr interes publik tė ēfarėdolloj territori tė vendit qė qeveria ia ka dhėnė gjatė viteve tė shkuara apo mund t‘ia japė nė tė ardhmen investitorėve tė huaj.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=76640
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.2.2010, 23:42   25

Shkrim i cituar KfI: Referencat doganore godasin prodhuesin shqiptar


Citim:
Konfindustria: Ēmimet e referencave doganore favorizojnė prodhimet e importit

Prodhimet e importit konkurojnė ndjeshėm prodhimet vendase, tė favorizuara edhe nga sistemi i referencave doganore.

Shqetėsimi ngrihet nga Konfederata e Industrive Shqiptare e cila i ka kėrkuar Ministrisė sė Financave dhe Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave tė ndėrhyjnė pėr tė pėrmirėsuar gjendjen e krijuar pėr industritė shqiptare nga sistemi i referencave doganore pėr prodhet e gatshme tė importit.

“Sistemi i referencave doganore po godet ashpėr prodhimin vendor shqiptar, duke favorizuar nė mėnyrė krejtėsisht tė padrejtė prodhimet e importit. Janė prekur sidomos industria mekanike, industria e pėrpunimit tė mishit, industria e prodhimit tė duraluminit, industria e pėrpunimit tė profileve tė hekurit dhe llamarinave, industria e prodhimit tė letrės, industria e prodhimit tė pijeve joalkoolike, etj” thuhet nė njoftimin pėr shtyp tė Konfindustrisė.

Zbatimi i sistemit te referencave doganore, sipas Konfindustrisė, krijon edhe hapėsira tė mėdha pėr subjektivizėm dhe korrupsion nga autoritetet doganore, qė shfaqen nė konflikt tė qarte interesi si vendimarrės dhe njėkohėsisht zbatues tė ēmimeve tė referencave.

http://www.alsat.tv/ekonomi/konfindu...-importit.html

Citim:
Konfindustria: Po goditet rėndė prodhimi vendas

Tiranė - Konfindustria vėren me shqetėsim dhe nė mėnyrė tė pėrsėritur, se sistemi i referencave doganore po godet ashpėr prodhimin vendor shqiptar, duke favorizuar nė mėnyrė krejtėsisht tė padrejtė prodhimet e importit.

Sipas aministratorit tė pėrgjithshėm tė Konfindustrisė, Gjergj Buxhuku, ky pėrfundim nxirret nga tė dhėnat e ardhura pranė saj nga shumė sektorė industriale tė vendit.

“Ėshtė prekur sidomos industria mekanike, industria e pėrpunimit tė mishit, industria e prodhimit tė duraluminit, industria e pėrpunimit tė profileve tė hekurit dhe llamarinave, industria e prodhimit tė letrės, industria e prodhimit tė pijeve joalkoolike, etj”, thekson nė njė deklaratė z. Buxhuku.

Konfindustria prej disa muajsh i ka i kėrkuar zyrtarisht Ministrisė sė Financave dhe Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave pėr tė ndėrhyrė nė kohė sa mė tė shpejtė pėr tė pėrmirėsuar gjendjen e rėndė tė krijuar pėr industritė shqiptare nga sistemi i referencave doganore tė zerit “prodhim i gatshem” tė importit, shume prej te cilave janė mjaft mė tė ulta sesa vlerat e tregut ndėrkombėtar. Deri mė sot nuk ka veprime tė prekshme pėr pėrmirėsimin e gjendjes.

“Gjendja ėshtė bėrė edhe mė tepėr shqetėsuese, kur pas ndryshimeve tė fundit tė kryera nė muajt gush-shtator 2009 nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Doganave ndėrkohė, qė kemi rritje tė konsiderueshme tė referencave doganore tė lėndėve tė para tė importit, pėr mjaft prodhime tė mbaruara tė tė njėjtit tip ēmimet kanė mbetur pa ndryshuar duke qenė nė nivele ndjeshėm tė ulta krahėsimisht ēmimeve ndėrkombėtare. Bazuar nė tė dhėnat zyrtare ende pothuaj 30% e ēdoganimeve nė Shqipėri bėhen sipas referencave tė paravendosura”, deklaron aministratori i pėrgjithshėm i Konfindustrisė.

Sipas Buxhukut, zbatimi i sistemit te referencave doganore krijon edhe hapėsira tė mėdha pėr subjektivizėm dhe korrupsion nga autoritetet doganore, qė shfaqen nė konflikt tė qarte interesi si vendimarrės dhe njėkohėsisht zbatues tė ēmimeve tė referencave.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...nomia&nr=10944
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2010, 16:08   26
Citim:
Shqipėria tri herė mė tepėr importon nga Maqedonia

Shkup, 13 maj 2010 - Shqipėria tri herė mė tepėr importon prodhime bujqėsore nga Maqedonia. Sipas ministrit shqiptar tė Bujqėsisė Genc Ruli, situata ėshtė e kėtillė pasi bujqėsia nė Maqedoni ėshtė mė e zhvilluar.

Sipas tij nė Maqedoni Shqipėria eksporton ullinj dhe vaj ulliri. Bilancin negativ nė eksportin dhe importin e mallrave ministri Ruli e arsyeton me zbatimin e plotė tė marrėveshjes pėr tregti tė lirė.

"Duhet ta pranojmė se kjo ka tė bėjė me njė konkurrencė mė tė lartė tė produkteve maqedonase, ndoshta edhe njė bujqėsi mė tė konsoliduar nė kohė se sa bujqėsia shqiptare", deklaroi Genc Ruli, ministėr i Bujqėsisė i Shqipėrisė.

Ndėrsa sipas ministrit tė Bujqėsisė Lupēo Dimovski, tregu shqiptar ėshtė i volitshėm pėr eksportin e prodhimeve bujqėsore.

"Bashkėpunimi bilateral mes dy shteteve sigurisht qė ishte pjesė e bisedimeve tona. Ne nė kėtė pjesė jemi tė kėnaqur me sasinė e shkėmbimit", tha Lupēo Dimovski, ministėr i Bujqėsisė i Maqedonisė.

Shkėmbimi tregtar mes Maqedonisė dhe Shqipėrisė nė fushėn e bujqėsisė, nė vitin 2009 ka arritur shifrat prej mbi 200 milion euro nė favor tė Maqedonisė.

http://www.kosova.com/artikulli/61839
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2010, 20:14   27
Citim:
Tregtia, Shqipėria mė ulėt se rajoni

Tregtia e Jashtme nė vendin tonė paraqitet mė ulėt sesa rajoni, vėllimet e pėrgjithshme tregtare tė tė cilit mesatarisht variojnė gati 50 pėr qind tė PBB-sė. Sipas specialistėve Chris Uregian dhe Evis Sulko vėllimet tregtare nė vendin tonė janė vetėm 39 pėr qind e Prodhimit tė Brendshėm Bruto.

“Eksportet e Shqipėrisė dominohen nga aktivitete pėrpunuese tė thjeshta ku dominon puna intensive dhe vlera e shtuar ėshtė e kufizuar. Vetėm 15 pėr qind e eksporteve totale tė Shqipėrisė klasifikohet si intensive nė kapital apo nė punė tė specializuar krahasuar kjo me mesataren e rajonit qė ėshtė 30-40 pėr qind”, thuhet nė raport.

Ndėrkohė ajo qė theksohet tek pjesa e eksporteve ėshtė mungesa e diversifikimit tė destinacionit tė tregut ku vendi ynė mbetet besnik i Italisė me njė nivel mbi 72 pėr qind.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=41997
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2010, 21:11   28

Shkrim i cituar Verior: Gjysma e miellit nga Serbia


Citim:
Buka prej Serbisė

Brenda njė viti nė Kosovė konsumohen 410 mijė tonė miell. Fermerėt thonė se edhe sivjet buka do tė sigurohet nga importi.

Ata tregojnė se shteti i Serbisė do tė jetė vendi prej nga kosovarėt do tė pėrmbushin gati gjysmėn e nevojave pėr miell. Ata vlerėsojnė se gjendja mund tė jetė edhe mė e keqe kur dihet se shumė kultivues tė grurit, sasitė e grumbulluara i shfrytėzojnė pėr konsum individual dhe nuk i nxjerrin nė treg. Aq mė tepėr kur kėtė vit ēmimi i grurit pėr kilogram kushton rreth 17 centė.

Fermerėt ankohen se ēmimi grumbullues i caktuar nga mullisėt pėr kėtė vit ėshtė shumė i ulėt, krahasuar me dy vjet mė herėt kur njė kilogram grurė kushtonte deri nė 25 centė.

Drejtori ekzekutiv i Shoqatės se mullisėve tė Kosovės, Muhamet Farizi, thotė se edhe sivjet nga arat tona mund tė mbulohen rreth 50 pėr qind tė nevojave pėr grurė.

“Prodhimi ynė mbulon gjysmėn e kėrkesave tė konsumit”, thotė Farizi.

Sipas tij, vitin e kaluar, me drithėra ishin tė mbjella 71 mijė hektarė dhe janė importuar rreth 200 mijė tonė. Pėr shkak tė shumė problemeve, kaq do tė kėtė nevojė tė importohen edhe sivjet. Ai thotė se njė pjesė e fermerėve grurin e ruajnė pėr nevoja personale dhe pėr ushqim tė kafshėve. Ndėrkaq, nė treg nxjerrin njė sasi tė vogėl tė prodhimit dhe kjo ulė shkallėn e mbulesės sė nevojave me prodhim vendor.

Dėmet nga reshjet e vazhdueshme atmosferike, sipėrfaqet e pakta tė mbjella me grurė dhe toka e mbushur me ndėrtime, janė disa nga shkaqet qė, po ashtu, imponojnė importin. Kėrkohet edhe subvencionim nė bujqėsi nga Qeveria, e cila deri tani ka ndarė mjete, por tė pamjaftueshme.

Farizi thotė se subvencionimi nga Ministria e Bujqėsisė prej 80 euro pėr hektar nuk mjafton, pasi krahasuar me vendet fqinje ėshtė dyfish mė pak.

“Serbia subvencionin kėtė kulturė dyfish mė shumė se ne. Prandaj, edhe ėshtė mė konkurruese se ne, ēka edhe rrit importin nga ky vend”, tha Farizi.

Megjithatė, i pari i Shoqatės se mullisėve shprehet optimist se krahasuar me vitin e kaluar, shėrbimi ndaj prodhimit tė grurit do tė jetė pak mė i lartė dhe me ketė edhe rendimentet e grurit. Ai konsideron se edhe nevoja pėr import nuk do tė ndryshojė krahasuar me vitin e kaluar.

Nga ana tjetėr, fermerėt kosovarė tė cilėt e kultivojnė grurin, shprehen pesimistė se vendi ynė ka mundėsi tė mbulojė nė tėrėsi nevojat pėr miell. Pėr ta, tregu i Kosovės furnizohet mė grurė nga vendorėt mbi 30 pėr qind, kurse tė tjerėt vjen nga importi.

Megjithėkėtė, kushtet atmosferike sivjet kanė qenė nė anėn e bujqve, tė cilėt thonė se nė krejt vitet e fundit, nuk mbahet mend pėr kushte me tė favorshme atmosferike, qė do tė ndikonin direkt nė rendiment cilėsor tė grurit.

Sylė Deshishku, pronar i Fabrikės se bukės dhe miellit “Kualitetit”, beson se nga arat e tij do tė nxjerrė rendimentet mė cilėsore tė grurit nė vitet e fundit. Ai ka 350 hektarė sipėrfaqe tė mbjella me grurė dhe subvencionimi nga Ministria me nga 80 euro pėr hektar, pėr tė ėshtė shumė i vogėl.

“Ndihmė shumė e vogėl, pasi 1 hektar grurė, bujkut i kushton 900 euro”, thotė Deshishku.

Ai, madje, nuk pajtohet me vlerėsimet se Kosova arrin tė mbulojė gjysmėn e nevojave pėr miell nga vendorėt.

“Vitin e kaluar vendorėt i kanė pėrmbushur vetėm 30 pėr qind tė nevojave. Kaq pritet tė jetė edhe sivjet”, thotė ai.

Ndėrkohė, vendi ku fermerėt furnizohen me grurė ėshtė Serbia. Deshishku thotė se shteti fqinj ka qėlluar tė jetė shumė afėr dhe bujqit kanė mė shumė llogari, pėr shkak tė transportit tė lirė. Po ashtu, edhe ēmimi i grurit pėr kilogram nė Serbi ėshtė shumė i lirė.

Daljen nga kjo situatė fermerėt e shohin te subvencionet, si nė derivate, plehra, farė dhe transport. “Bujkun me pak sene e afron, e me pak e largon. Pse me i dergu paret tona nė Serbi, se pa hėngėr nuk ki ēare”, thotė ai.

Fermerėt ankohen edhe pėr tkurrjen e sipėrfaqeve bujqėsore nga ndėrtimet vend e pa vend. Sipas Deshishkut, nėse do tė rritet gruri nė beton nė ndonjė vend, atėherė ai vend do tė jetė Kosova.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../32063/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2010, 17:28   29
Citim:
Euro “fluturon’ jashtė Shqipėrisė

Tiranė, 18 qershor - Kompanitė e huaja qė kanė investuar nė Shqipėri, kanė transferuar jashtė nė formė tė fitimeve 79 milionė euro pėr tre muajt e parė tė vitit.

Tė dhėnat zyrtare tė Bankės sė Shqipėrisė tregojnė se shifra e fitimeve qė po transferohen jashtė nga kompanitė e huaja qė kanė investuar nė Shqipėri po rritet nga viti nė vit.

Krahasuar me tremujorin e parė tė vitit tė kaluar ajo ėshtė rritur me 20 pėr qind.

Vitin e kaluar nė total, kompanitė e huaja transferuan nga Shqipėria 364 milionė euro, ose 6 herė mė shumė krahasuar me vitin 2007.

Paratė qė nxorėn kompanitė e huaja jashtė Shqipėrisė nė vitin 2009 janė sa gjysma e dėrgesave qė vijnė nga emigrantėt. Ekspertėt thonė se tashmė shumė investime tė huaja, qė janė kryer gjatė viteve tė kaluara, kanė filluar tė maturohen, duke gjeneruar fitime, tė cilat kompanitė i transferojnė nė vendet e tyre tė origjinės.

Ndaj edhe tendenca e kėtij zėri pritet tė jetė nė pėrkeqėsim, duke paralajmėruar se mė shumė valutė do tė dalė nga ekonomia shqiptare nė vitet e ardhshme nė formė tė fitimeve tė transferuara jashtė, gjė qė gjithmonė ėshtė shoqėruar me lėvizje tė kursit tė kėmbimit.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,25433
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 19:47   30
Citim:
Importi “kalb” prodhimet kosovare

Bujqit nė Kosovė edhe mė tej ndodhen nė njė gjendje tė vėshtirė, sepse importi nga jashtė po i dėmton shumė. Kryetari i Federatės Sindikale tė Bujqve tė Kosovės, Tahir Tahiri, ka thėnė pėr “Kosova Sot” se Qeveria e Kosovės po ndjek njė politikė tė gabuar nė raport me bujqit, dhe ky institucion ėshtė fajtori kryesor pėr gjendjen nė tė cilėn gjendet sot bujqėsia kosovare, sepse nė kėtė sektor nuk ėshtė investuar sa duhet.

Sa i pėrket importit nga jashtė tė pemėve e sidomos tė perimeve, ai tha se bujqit tanė po dėmtohen shumė nga importi, sepse ka prodhime tė Greqisė, Turqisė, Izraelit dhe shteteve tė rajonit qė importohen me njė ēmim mė tė ulėt dhe me kualitet shumė mė tė dobėt se sa prodhimet vendore, mirėpo konsumatorit kosovar po i intereson ēmimi mė i ulėt, sepse siē dihet popullata kosovare ka fuqi tė dobėt blerėse pėr shkak tė varfėrisė dhe papunėsisė.

Ai tha se pėrveē importit tė perimeve, bujqit vendorė po i dėmtojnė edhe pesticidet dhe plehrat e ndryshėm qė hyjnė nė Kosovė prej Serbisė, e tė cilėt janė tė dėmshėm dhe me prejardhje tė dyshimtė.
Sipas tij, kjo ndikon shumė nė dėmtimin e bujqėsisė kosovare.

Rrahim Sopa, bujk nga fshati Sllovi i Lipjanit, tha pėr gazetėn: “Bujqėsinė e kemi traditė familjare ku edhe tė parėt tanė janė marrė me bujqėsi, por viteve tė fundit shumė ka rėnė puna, sepse konkurrenca joluajale po na dėmton shumė.”

Ai po ashtu tha se kultivon perime tė ndryshme si domate, speca, tranguj, qepė, hudhra etj., por importi i kėtyre perimeve po i dėmton nė masė tė madhe, sepse produktet qė vijnė nga jashtė janė mė tė lira sesa ato vendore. Prandaj atyre po u prishen prodhimet.

Rrahimi tha se asnjėherė nuk ka marrė subvencione nga Qeveria e Kosovės, edhe pse ka aplikuar dy vjet radhazi. Ai thotė se mė asnjėherė nuk do tė shkojė pėr tė aplikuar dhe do tė mundohet me forca tė veta ta zgjerojė prodhimtarinė. Ai shpjegon tutje se ka qenė i plagosur gjatė luftės nė Kosovė, ku pėr shėrim ka shpenzuar rreth 20 mijė euro dhe askush nuk i ka ndihmuar.

Fatime Limaj, kryetare e Shoqatės sė Grave tė Banjės sė Malishevės, tha pėr “Kosova Sot” se prodhimet qė po vijnė nga jashtė po i pengojnė shumė bujqit kosovarė, pėr arsye se po u dėmtohen tė gjitha prodhimet.

“Ne edhe ashtu stimulime nuk kemi prej askujt pėr tė punuar dhe zgjeruar prodhimtarinė”. Ajo tha se pėr shkak tė kėsaj gjendjeje mund tė ndodhė qė tė ndėrpresin krejt veprimtarinė, sepse po u vijnė mallra nga Maqedonia, Turqia, Greqia dhe Shqipėria, kurse ata nuk mund t’i dėrgojmė askund prodhimet jashtė Kosovės.

Limaj tha se deri mė tani asnjėherė nuk kanė marrė subvencione nga Qeveria e Kosovės, mirėpo pėrkrahje e vetme qė e kanė pasur ėshtė nga Shoqata “Gratė pėr gratė”, e cila e ka ndihmuar ta ndėrtojė njė serrė.

“Kam pas t’i kthejė vetėm 50% tė mjeteve tė marra nga shoqata dhe pėr dredhėza mė kanė ndihmuar pėr 7 arė tokė ta ndėrtojė sistemin pikė-pikė, ku pastaj e kam zgjerua deri nė 15 arė me kredinė e marrė nga ‘ProCredit Bank’, tė cilėn pastaj e kam kthyer”, tregoi ajo.

Problemet kryesore tė tyre, sipas saj, janė se nuk ka subvencione prej Ministrisė sė Bujqėsisė e as nga Ministria e Tregtisė dhe Industrisė. Ajo thotė se ka aplikuar disa herė pėr tė marrė subvencione. Prodhimet qė ajo i kultivon janė dredhėza, tranguj, speca, domate etj., mirėpo ajo thotė se “fatmirėsisht dredhėzat i kanė dalė herėt kėtė vit mė 13 maj, ku ēmimet kanė qenė mė tė mira.

Limaj bėri apel te institucionet kosovare qė t’u ndihmojnė tė gjithė bujqve, sepse ata janė nė gjendje tė vėshtirė dhe duhet ndihmuar tė gjithėve nga pak dhe duhet stimuluar tė gjithė, sepse toka e Kosovės ėshtė mjaft pjellore.

“Produktet qė po vijnė nga importi sidomos nga Maqedonia dhe Shqipėria po na dėmtojnė shumė, sepse kompanitė e mėdha qė po blejnė jashtė po vijnė e po i shesin kėtu mė lirė, kurse neve produktet tona ato nuk po na i marrin e po ndodh qė edhe po kalben. Secila qendėr tregtare qė po shkojmė t’i ofrojmė produktet qė ne po i kultivojmė po thonė nuk kemi nevojė se i kemi marrė prej Maqedonisė, Greqisė mė lirė ku diferenca pėr dredhėza vendore nė krahasim me ato jashtė ėshtė 20 centė. Ajo tha se qytetarėt nuk po i marrin prodhimet tona, por po i marrin ato qė vijnė nga jashtė, sepse janė pak mė lirė, por nuk e kanė shijen e njėjtė”, shpjegoi Limaj.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/i...himet-kosovare
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2010, 07:26   31
Citim:
Kurum kėrkon mbrojtje pėr prodhimin e ēelikut

Kompania turke, Kurum e cila ka marrė me koncesion metalurgjikun nė Elbasan kėrkon nga qeveria marrjen e masave pėr mbrojtjen e prodhimit vendas tė ēelikut.

Gjatė njė seance dėgjimore nė Komisionin Parlamentar tė Veprimtarive Prodhuese, presidenti i kėsaj kompanie, Zeki Kaya ka kėrkuar ndihmė nga shteti, nė kuadėr edhe tė marrėveshjeve tė integrimit.

"Ne hasim pengesa nga shtetet e tjera edhe pse janė nėnshkruar Marrėveshjet e Tregtisė sė Lirė apo edhe marrėveshja INTERIM, nė kuadėr tė integrimit tė Shqipėrisė nė BE, pasi shtete si Italia, Spanja apo edhe Greqia kanė hartuar ligje qė favorizojnė prodhimin vendas dhe dėmtojnė kompanitė qė eksportojnė",- ėshtė shprehur Kaya.

Duke bėrė njė prezantim tė aktivitetit tė kėsaj kompanie, ai deklaroi se Kurum ka investuar deri tani nė Shqipėri rreth 120 milionė euro, ndėrsa pritet tė vihet nė funksion nė muajin shtator edhe njė fabrikė e re njė investim ky prej 16 milionė eurosh me teknologjinė e re tė prodhimit tė ēelikut qė e bėn atė mjaft rezistent ndaj lėkundjeve sizmike.

Aktualisht, Kurum prodhon 500 mijė ton ēelik nė vit, ndėrsa kapaciteti i saj ėshtė 800 mijė ton. Kompania furnizon 60 pėr qind tė nevojave tė tregut shqiptar me ēelik dhe 40 pėr qind tė nevojave tė tregut rajonal.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=15163&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 05:49   32
Citim:
Miratohet projektligji pėr investimet e huaja

Ministri i Drejtėsisė, Bujar Nishani siguroi nė Kuvend se pr/ligji pėr Investimet e Huaja synon tė krijojė klimė tė sigurt pėr investimet e huaja nė vendin tonė.

Ai theksoi para deputetėve, se pr/ligji ėshtė nė tė mirė tė zhvillimit ekonomik tė Shqipėrisė. Niashni bėri tė ditur arsyet kryesore pėr ndėrmarrjen e pr/ligjit pėr Investimet e Huaja, ku veēoi obligimet e shtetit dhe Qeverisė qė rrjedhin nga marrėveshja e Stabilizim Asocimit, megjithėse nė vendet e BE-sė nuk kanė ligje tė tilla.

Duke cituar ligjin pėr marrėveshjen me komunitetet evropiane, ku thuhet se Republika e Shqipėrisė duhet te ketė prioritet angazhimin pėr krijimin e njė klime tė qėndrueshme biznesi dhe sigurie pėr investimet e huaja tė kryera nga shtetas komunitarė, shoqėritė komunitare, degėt e tyre, etj, Nishani u shpreh se "besoj se kjo kėrkesė ėshtė njė obligim politik dhe legjislativ pėr institucionet e shtetit shqiptar".

Ministri Bujar Nishani pėrmendi edhe obligimet qė rrjedhin nga marrėdhėniet dypalėshe tė Shqipėrisė me shtete tė tjera, si Itali, Gjermani, Greqi, Estoni, Spanjė, etj, pas nėnshkrimit tė konventės pėr zgjidhjen e konflikteve tė investimeve me shtetasit e huaj. "Pra ka njė sėrė marrėveshjesh ndėrkombėtare me angazhime reciproke tė shtetin shqiptar qė ka pėr obligim kėtė fakt qė tė marrė pėrsipėr tė sigurojė investimet e huaja", tha ai.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=77865
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 05:54   33
Citim:
Mallrat “Made in Albania” drejtė tregjeve botėrore

Afro 800 mijė ton mallra "Made in Albania" janė nisur me anije tregtare dhe tragete gjatė tetė muajve tė parė tė kėtij viti nga porti detar i Durrėsit drejt destinacioneve tė huaja.

Gjatė sė njėjtės periudhė nė portin mė tė madh tė vendit kanė mbėrritur me mjete tė mėdha lundruese mbi 1.38 milionė ton mallra tė tjerė.

Shifrat e mallrave tė eksportuara gjatė periudhės janar-gusht tė kėtij viti, sipas tė dhėnave zyrtare, janė afro dy herė mė tė larta se sa e njėjta periudhė e vitit tė kaluar.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=77927
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2010, 08:05   34
Citim:
Prodhuesit e Kosovės nė prag tė kolapsit

Mungesa e politikave fiskale qė favorizon prodhuesit vendorė ėshtė duke ēuar drejt kolapsit shumė prodhues vendi. Prodhuesit vendorė kritikojnė Qeverinė e Kosovės se mė shumė favorizojnė importimin e mallrave nga jashtė nė Kosovė, sesa qė favorizojnė ata qė tentojnė tė krijojnė hapėsirė pėr prodhimin vendor.

Prodhuesit ankohen se nė Kosovė ende mungojnė politikat qė favorizojnė ekonominė vendore dhe kjo po krijojnė pabarazi nė treg, nė veēanti karshi atyre vendeve qė kanė politika qė mbėshtesin prodhimin vendor.

Berat Mustafa, pėrfaqėsues i kompanisė vendore “RC – Cola”, e cila merret me prodhimin e lėngjeve, tregon pėr problemet, me tė cilat ballafaqohen:

“Duke mos pasur politika tė mira, ne, si prodhues, jemi tė dėmtuar. Nė kėtė mėnyrė po i japim hapėsirė importit. Kėrkojmė sė paku tė jemi tė barabartė me vendet fqinje. Ne, si kompani, kemi eksport, por me krijimin e politikave mė favorizuese do tė ishim mė shumė prezent”.

Mustafa thotė se kėrkojnė pėrkrahje nga Qeveria e Kosovės, pasi qė, siē shprehet ai, nėse nuk do tė ketė favorizime tė prodhuesit vendor, atėherė shumė biznese vendore mund tė shuhen.

Sipas tij, politikat fiskale nuk janė nė favor tė tyre. Nė bazė tė hulumtimeve tė bėra, Mustafa thotė se tė gjitha vendet fqinje kanė politika mė tė mira pėr prodhuesit vendės.

“Njė ngarkesė, tė cilėn vendet nė regjion nuk e kanė, e ne e kemi, ėshtė akciza nė lėngje 0.45 cent pėr litėr, qė ėshtė njė ngarkesė shumė e madhe, kurse vendet nė regjion, si Serbia, nuk e ka atė akcizė tė brendshme, kurse akcizėn e jashtme e ka. Nė kėtė moment shihet se Serbia ėshtė e favorizuar pėr tė importuar mallra nė Kosovė, kurse Kosova nuk mund tė importojė nė Serbi”, thekson Mustafa pėr Radion Evropa e Lirė.

Nė anėn tjetėr, pėrfaqėsues tė bizneseve nė Kosovė vazhdimisht kanė marrė iniciativa pėr promovimin e prodhimeve e vendore, nė mėnyrė qė tė krijohen lidhje tė reja mes afaristėve vendas, si dhe atyre tė huaj.

Kryetari i Aleancės Kosovare te Biznesit, Agim Shahini thotė se pavarėsisht angazhimeve tė shumta tė tyre, produktet kosovare mbesin tė pafavorizuara.

“Qeveria e Kosovės nuk ka arritur qė tė bėjė njė strategji zhvillimore pėr sektorin e prodhimtarisė vendore, po as pėr sektorėt e tjerė. Nė mungesė tė saj, ne ende nuk e dimė se cili sektor ėshtė me prioritet nė Kosovė, cilit duhet t’i jepen politika favorizuese. Si i tillė, tregu tepėr liberal i Kosovės po bėn diskriminim ndaj ekonomisė vendore”, pohon Shahini.

Ndėrkohė, sipas tė dhėnave tė Entit tė Statistikave, deficiti tregtar i Kosovės pėr 8 muajt e kėtij viti, ka arritur nė 1 miliard e 167 milionė euro.

Shahini kėrkon nga Qeveria qė tė stimulohen prodhuesit, nė mėnyrė qė kėta tė fundit ta rrisin prodhimin, shitjen, kapacitetin dhe cilėsinė.

“Besoj dhe shpresoj se tė gjithė qytetarėt, politikė-bėrėsit dhe investitorėt duhet tė kuptojnė se ekonomia e shėndoshė varet nga prodhimtaria vendore”, vlerėson Shahini.

Autoritetet e Kosovės ēdo herė kanė deklaruar se janė duke punuar pėr pėrmirėsimin e kushteve pėr prodhuesit vendorė, por kėta tė fundit ēdo herė janė ankuar pėr mungesė tė njė ambienti mė tė favorshėm biznesor.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=85339
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2011, 07:46   35
Citim:
Durrės, rriten eksportet "Made in Albania”

Durrės - Eksportet e mallrave shqiptare nga Durrėsi nė drejtim tė vendeve tė tjera tė Evropės vazhdojnė tė rriten.

Mallrat "Made in Albania", qė transportohen me anije dhe tragete kanė arritur nė afro 40 pėr qind tė vėllimit tė pėrpunuar nė portin mė tė madh tė vendit.

Burime nga Autoriteti Portual, bėjnė tė ditur se gjatė kėtij viti janė eksportuar 577 mijė ton mallra ose 15 pėr qind mė shumė se sa gjatė periudhės janar-maj tė vitit 2010. Vetėm anijet me kontejnerė gjatė kėtij 5-mujori kanė transportuar jashtė vendit mbi 143 mijė ton krom, 8.747 ton ferrokrom dhe 2720 ton koncentrat bakri, tė gjitha produkte shqiptare.

Mbi 126 mijė ton mallra shqiptare tė tjera janė nisur me kamionė dhe trajlerė, duke shfrytėzuar lundrimin me tragete drejt porteve tė Barit, Ankonės dhe Triestes (Itali), pėr tė vijuar mė pas udhėtimin nė rrugė tokėsore. Anijet me flamur shqiptar dhe tė huaj kanė eksportuar gjithashtu 451 mijė ton mallra tė tjerė, mes tė cilave 145 mijė ton ēimento dhe klinker, lėndė e parė pėr prodhimin e saj, nėnvizuan burimet e Autoritetit portual.

Qė nga fillimi i kėtij viti nė portin mė tė madh tė vendit janė pėrpunuar afro 1 milion e 464 mijė ton mallra gjithsej ose 10 pėr qind mė shumė se e njėjta periudhė e vitit tė kaluar. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/38279/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2011, 11:45   36
Citim:
INSTAT: Ekonomia shqiptare, e varur nga importi

Tregjet shqiptare po tejmbushjen nga mallrat e importit duke vėnė kėshtu nė vėshtirėsi prodhuesit vendas dhe blerėsit. Defiēiti tregtar ka arritur nė mbi 26 pėr qind, duke shėnuar njė prej shifrave mė tė larta tė viteve tė fundit.

Tė dhėnat zyrtare qė ka publikuar Instituti i Statistikave tregojnė se defiēitit tregtar pėr muajin maj ishte nė mbi 30 miliard lekė. Kjo shumė, krahasuar me njė majin e vitit tė shkuar ėshtė 26.6 pėr qind mė e lartė, ēka dhe tregon se ekonomia shqiptare ėshtė e varur nga mallrat e importit.

INSTAT bėn me dije se nė Maj 2011 u eksportuan rreth 16,2 miliard lekė mallra, me rritje 14.2 pėr qind nė krahasim me prillin 2011 por me ulje 8.3 pėr qind krahasuar me njė vit mė parė. Ndėrkohė, mallrat e importuara qė janė dhe mbizotėruese pėr konsumatorėt shėnuan rritje nė hyrjet e tyre nė Shqipėri, kjo krahasuar si me njė vit mė parė ashtu dhe me njė muaj mė parė.

Importet pėr majin ishin ne rreth 46,3 miliard lekė me rritje 1.3 pėr qind nė krahasim me Prill 2011 dhe rritje 11.7 pėr qind nė krahasim me Maj 2010. importet vijojnė tė vijnė mė sė shumti nga Italia dhe Greqia dhe me kėto vende regjistrohen mė sė shumti dhe eksportet.

http://www.alsat.tv/ekonomi/instat-e...a-importi.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2011, 08:54   37
Citim:
Greva e doganave nė Greqi shkakton 9 milionė euro humbje nė ditė pėr bizneset nė Jug

Prej paradites sė djeshme ėshtė bllokuar tėrėsisht lėvizja e mallrave tė eksportit dhe importit mes Shqipėrisė dhe Greqisė, pėr shkak tė grevės sė pėrgjithshme qė ka pėrfshirė Greqinė nė kundėrshtim tė masave mė tė fundit tė qeverisė “Papandreu” pėr reduktimet e thella nė buxhetin e shtetit.

Ndonėse nė pikat e kalimit kufitar, lėvizja e shtetasve ka vazhduar pa probleme, ndėrprerja e punės nė doganat e brendshme ka shkaktuar paralizimin e plotė tė lėvizjes sė mallrave nė tė dy anėt e kufirit.

Burime tė administratės doganore nė Kakavijė dhe tė Dhomės sė Tregtisė nė Gjirokastėr bėnė tė ditur se greva e punonjėsve tė doganave tė brendshme nė Greqi ka rezultuar me ndikim negativ pėr bizneset e rajonit jugor tė Shqipėrisė, ku gati 80 pėr qind e lėndėve tė para dhe tė mallrave tė konsumit importohen nga Greqia dhe janė produkt i marrėveshjeve dhe kontratave tė pėrbashkėta mes biznesit shqiptar dhe grek dhe pėr kėtė shkak, bllokimi i lėvizjes sjell humbje financiare.

Sipas njė eksperti tė Dhomės sė Tregtisė nė Gjirokastėr, “shumė firma dhe kompani qė lėndėt e para i importojnė, ndėrsa produktet e tyre i shesin nė tregun grek, as mund tė eksportojnė dhe as mund tė importojnė nė kushtet kur nė doganat e brendshme tė Greqisė nuk ėshtė e mundur tė kryhet asnjė veprim administrativ dhe disa firma kanė pezulluar aktivitetin e tyre ekonomik”.

Fakti qė autoritetet e doganave kufitare nuk janė pjesė e grevės nuk e ndihmon aspak situatėn dhe sipas pėrfaqėsuesve tė firmave qė veprimtarinė e tyre e kanė tė lidhur me aktivitetin e importit dhe eksportit me Greqinė, prezenca e tyre ėshtė formale, pasi asnjė kamion i ngarkuar me mall nuk mund tė mbyllė aplikimin nė doganat kufitare pa kryer disa operacione nė administratėn e doganės sė brendshme.

Sipas analistėve financiarė, pėr ēdo ditė grevė, nė totalin e bizneseve tė Qarkut tė Gjirokastrės llogaritet njė humbje ekomomike prej 9 milionė eurosh. Nė kėtė humbje nuk llogariten pasojat qė rrjedhin nga volumi i eksport – importeve qė realizohen me partnerė dhe klientė jashtė Greqisė, por qė lėvrohen nėpėrmjet territorit tė kėtij vendi tė pėrfshirė nė grevė.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...b405320b7.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2011, 18:43   38
Citim:
Italia mbetet partneri ynė kryesor nė marrėdhėniet tregtare

Tiranė – Italia vazhdon tė mbetet partneri kryesor i Shqipėrisė nė tregtinė e jashtme.

Sipas Institutit tė Statistikave INSTAT, vėllimi i tregtisė sė jashtme me vendin fqinj ēdo muaj duke u rritur. Gjatė muajit maj tė kėtij viti, eksporti me Italinė zuri 60.9 pėr qind dhe importi 27.5 pėr qind.

Sipas tė njėjtit burim, Greqia ėshtė njė tjetėr partner i rėndėsishėm i vendit tonė. Gjatė muajit maj shkėmbimet tregtare me vendin helen kanė qenė nė rritje, eksporti zuri 5.1 pėr qind dhe importi 9.8 pėr qind.

Partnerė tė tjerė tregtarė me tė cilėt eksporti ėshtė rritur, janė Austria, Kosova, Turqia etj, ndėrsa importi ėshtė rritur me Austrinė, Gjermaninė, Maqedoninė, Spanjėn, Turqinė.

Shkėmbimet tregtare me vendet e BE-sė janė gjithnjė e mė shumė nė rritje dhe sipas INSTAT-it, tregtia me kėto vende zė 64.7 pėr qind. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/39137/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2011, 08:50   39
Citim:
Eksporti i fruta-perimeve rritet me 35%

Fruta-perimet “Made in Albania” po tregėtohen kudo nėpėr Europė deri nė vendet Balltike. Nga viti nė vit ato po rriten me 15 deri 25%.

Zv.Ministri i Bujqėsisė, Ndoc Fasllia, shprehet pėr RTV SCAN se, deri tani janė eksportuar 35 mijė tonė nė muaj. Sipas tij, deri nė fund tė stinės sė verės eksporti i kėtyre produkteve pritet tė arrijė nė 45 mijė tonė nė muaj.

Fruta-perimet qė eksportohen vijnė nga Ultėrsira Perėndimore e vendit, si Lushnjė, Fier dhe Berat. Ndėrsa mė pas nis eksporti i frutave qė rriten nė zonėn e Korēės. Tregtarėt janė shprehur se do tė nėnshkruanin mė tepėr kontrata, nėse do tė mund t’i seleksiononin dhe ambalazhonin mė mirė.

Zv.Ministri Fasllia, shprehet se, pėr vitin qė vjen do tė shihet mundėsia e subvencionimit nė teknologji. Vendi ynė e nis eksportin nė stinėn e dimrit me preshin, spinaqin dhe lakrėn, vazhdon nė verė me eksportin e specave, domates dhe trangujve. Nė muajin gusht eksportohet shalqini dhe pjepri, ndėrsa nė fund tė vitit mollėt.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...tet-me-35.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2011, 06:20   40
Citim:
Bimėt medicinale, tė ardhura 25 mln USD

Eksporti i bimėve aromatike dhe medicinale llogaritet nė njė vlerė prej rreth 25 milionė dollarėsh. Ky, ėshtė edhe njė nga sektorėt me tė ardhura mė tė larta vjetore pėr vendin tonė. Kultivimi i bimėve aromatike dhe medicinale ėshtė zhvilluar, duke eksportuar dhe produkte gjysėm tė pėrpunuara.

Shqipėria ėshtė njė territor i pėrshtatshmėn pėr kultivimin e bimėve medicinale. Mjaft fermerė, nė tė gjitha zonat e vendit merren me kultivimin dhe mbledhjen e tyre. Pėrsa i pėrket prodhimeve bujqėsore, Shqipėria eksporton fruta-perime, peshk dhe bimė medicinale.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...5-mln-usd.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.