Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.7.2011, 23:34   41
Citim:
Rriten eksportet e prodhimeve bujqėsore

bujqesi-webEksportet e produkteve bujqėsore, blegtorale dhe agroindustriale gjatė 6-mujorit tė parė tė vitit janė rritur me rreth 30%, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit 2010. Ministria e Bujqėsisė ka publikuar shifrat e gjysmės sė parė tė kėtij viti, ku rritja mė e madhe e eksportit vėrehet te perimet dhe frutat, tre herė mė shumė se vjet.

Edhe importet pėr 6-mujorin e parė kanė shėnuar rritje me 12%, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė njė vitit mė parė. Bilanci tregtar pėr Bujqėsinė, ėshtė pėrmirėsuar pėr shkak tė rritjes sė eksporteve tė produkteve tona. Raporti import-eksport ėshtė ulur nė 1 me 8 nga 1 me 9, qė ka qenė nė vitet parardhėse.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...bujqesore.html

Citim:
Rriten eksportet e Shqipėrisė drejt Italisė

Nė 4 muajt e parė tė kėtij vitit, Shqipėria ka destinuar pjesėn mė tė madhe tė eksporteve drejt vendit fqinjė, Italisė.

Artikujt qė janė tregtuar nė Itali, janė tekstilet dhe kėpucėt, si pjesė e ri-eksporteve nė rritje ose siē quhet ndryshe mallrave tė prodhuara nga industria fasone.

Mė pas, janė materialet e ndėrtimit, ato qė zėnė vendin e dytė nė eksportet drejt Italisė. Sipas tė dhėnave zyrtare doganore tė Shqipėrisė, pėr kėtė periudhė janė eksportuar nė vlerė 32 miliardė lekė produkte drejt Italisė.

Kjo shifėr pėrbėn rreth 49 pėr qind tė tė gjithė tė ardhurave qė vijnė nga eksportimi i mallrave shqiptarė jashtė kufijve.

E konfirmuar nga tė dhėnat e Institutit tė Statistikave, pėr muajin maj, tė ardhurat nga eksporti drejt Italisė, janė rreth 42 miliardė lekė.

Mallrat vendase qė eksportohen jashtė Shqipėrisė, janė mė tepėr se dyfishuar nė katėr vitet e fundit.

Sipas tė dhėnave doganore, nė vitin 2007 tė ardhurat nga eksporti pėr katėr muajt e parė tė vitit llogariteshin 30.7 miliardė lekė, ndėrsa nė vitin aktual eksportet e kapėn njė vlerė prej rreth 66 miliardė lekė.

Megjithatė, duket se kėtė vit diferenca mes mallrave qė importohen dhe eksportohen ėshtė thelluar mė tepėr se njė vit mė parė dhe kjo pėr arsye tė produkteve nė rritje, tė cilat importohen nga jashtė.

Nė vitin 2011, kjo diferencė shėnon pėr katėr muajt e parė 96,723 milionė lekė, ndėrsa njė vit mė parė ishte 90,916 milionė lekė.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=129416
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2011, 21:03   42
Citim:
INSTAT: Eksportet “Made in Albania” nė Korrik, nė rritje

Eksportet shqiptare njohėn rritje gjatė muajit Korrik. Sipas tė dhėnave tė fundit tė publikuara nga INSTAT, gjatė muajit Korrik u eksportuan 17,827 miliardė lekė mallra, me rritje 7.7 % krahasuar me Qershorin dhe rritje me 32.4 % krahasuar me Korrikun 2010.

Gjatė kėtij muaji u importuan 47,773 miliardė lekė mallra me rritje 2.4 % nė krahasim me muajin Qershor dhe rritje 7.4 % nė krahasim me tė njėjtėn pėriudhė tė vitit tė kaluar.

Por, vlera mė e lartė e eksporteve gjatė Korrikut ndikoi nė uljen e deficitit tregtar, qė llogaritet nė vlerėn e 29,946 miliardė lekėve, ose 0.4 % mė pak se muaji paraardhės dhe ulje prej 3.5 % krahasuar me njė vit mė parė.

Sipas tė dhėnave nga INSTAT, tregtia me vendet e BE-sė zė 69.1 % tė totalit. Partnerėt kryesorė tregtarė vazhdojnė tė jenė Italia dhe Greqia. Me Italinė eksporti ėshtė 56.4 % dhe importi 33.8 %, ndėrsa me Greqinė, eksporti ėshtė 5.5 % dhe importi 11.2 %.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...ne-rritje.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2011, 18:44   43
Citim:
Importi i mallrave nė tremujorin e dytė 2011, arriti nė 138,617 milionė lekė

Eksportet , rritje nė krahasim me njė vit mė parė

Eksporti i mallrave gjatė tremujorit tė dytė arriti nė 46,961 milionė lekė, ose 9.3% mė pak se nė tremujorin e parė 2011 dhe 0.5% mė shumė se nė tė njėjtin tremujor tė vitit tė kaluar.

Sipas INSTAT-it, importi i mallrave nė tremujorin e dytė 2011, arriti nė 138,617 milionė lekė, me njė rritje prej 19.6 pėrqind mė shumė se tremujorin e parė dhe 15% mė shumė, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė 2010.

Pėrqindja e mbulimit tė eksporteve nga importet nė tremujorin e dytė llogaritet 33.9%. Nė kėtė tremujor, 35.2% tė totalit tė eksporteve dhe 9.7% tė importit e zuri grupi "Teksile dhe kėpucė".

Importi i grupit "Makineri, pajisje dhe pjesė kėmbimi" shėnon 19.9% pėrqind ndaj totalit, me njė rritje prej 23.5% nga njė muaj mė parė. Partnerėt kryesorė tregtarė edhe kėtė tremujor vazhduan tė jenė Italia dhe Greqia.

Me Italinė u krye 29.9% e importit dhe 59.4% e eksporteve, ndėrsa me Greqinė, importet zunė 10.3% tė totalit dhe 5.6% tė mallrave tė eksportuara.

Me vendet e Bashkimit Europian nė tremujorin e dytė u kryen 75.6% e eksporteve dhe 63.4% e importeve.

http://www.rilindjademokratike.com/R...or/sociale.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2011, 19:59   44
Citim:
Gjermania eksportuesi numėr dy nė Kosovė

Kosova ka potenciale pėr tė rritur shkėmbimet tregtare me Gjermaninė, por edhe me tė gjitha vendet e tjera, u tha nė takimin e bizneseve vendore me Asociacionin Biznesor Gjerman nga Shqipėria, Maqedonia dhe Serbia.

Ishin mbi 30 ndėrmarrje tė interesuara pėr tė gjetur partnerė nė Kosovė tė sektorėve tė ndryshėm.

Ambasadori gjerman nė Kosovė Ernst Reichel u shpreh se gjermanėt kanė pėrparėsi nė Kosovė pėr faktin se ka shumė njerėz tė cilėt komunikojnė nė gjermanisht. “Pėr kėtė arsye nuk ėshtė befasi se Gjermania ėshtė eksportuesi numėr dy nė Kosovė dhe numri katėr si shtet ku eksportohen produktet kosovare.”

Reichel njėherit u shpreh se ka shumė mundėsi qė tė rriten shkėmbimet tregtare mes Kosovės dhe Gjermanisė si dhe me vendet e rajonit. Udhėheqėsi i Asociacionit biznesor gjerman nga Shqipėria, Maqedonia dhe Serbia, Mihael Shmidt, theksoi disa prej sektorėve me interes pėr bashkėpunim. “Branshet tėrheqėse pėr kooperim janė menaxhimi I mbeturinave, sistemet e ujėsjellėsit, energji, infrastrukturė, ndėrtimtari etj”, u shpreh Reichel.

Nga ana e tij, zėvendėsministri i Tregtisė dhe Industrisė Xhynejt Ustaibo potencoi pėrmirėsimin e kushteve nė Kosovė tė pėrgjithshme pėr investitorėt potencialė. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/ekonomi/gje...e-46-9890.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2011, 21:40   45
Citim:
Maqedonia rrit eksportin nė Shqipėri

Shkup, 21 dhjetor - Dukshėm ėshtė nė rritje eksporti i prodhimeve tregtare nga Maqedonia nė Shqipėri dhe anasjelltas. Pėr dhjetė muajt e parė tė kėtij viti, nga Maqedonia drejtė Shqipėrisė janė eksportuar mallra nė vlerė prej mbi 73 milionė dollarė, qė ėshtė pėr 25 pėr qind mė shumė krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar, kur u shėnua eksport prej rreth 58 milionė dollarėve.

Kjo rritje e kėmbimit tregtar pėr kėtė vit, sipas Odės Ekonomike tė Maqedonisė (OEM), ėshtė si pasojė e faktit se vitin e kaluar nuk janė eksportuar shumė mallra, kurse kėtė vit ėshtė realizuar eksport mė i madh pėr prodhimet e reja.

Sipas Drejtoreshės sė drejtorisė pėr bashkėpunim ndėrkombėtar pranė Odės Ekonomike tė Maqedonisė, Lubica Nuri, kėtė vit janė evidentuar mė shumė prodhime tė eksportuara drejt Shqipėrisė. Kryesisht ėshtė rritur struktura e eksportit, kurse “fajtor” ėshtė rritja e kapacitetit tė prodhimit nė Shqipėri.

“Gjatė kėtij viti drejt Shqipėrisė mė shumė kemi eksportuar vaj luledielli tė rafinuar, me vlerė prej mbi 10 milionė dollarė, pastaj me mbi 4 milionė dollarė bėn pjesė eksporti i hekurit dhe mbeturinave tė tij. Gjithashtu njė shumė tė madhe kemi eksportuar ilaēe, me vlerė prej mbi 4 milionė dollarė, ujė tė thjeshtė dhe tė gazuar me vlerė prej mbi 3 milionė dollarė, gypa dhe zorrė janė eksportuar nė vlerė prej mbi 3 milionė dollarė. Ndėrkaq, nė vlerė tė mbi 1 milionė dollarėve bėn pjesė eksporti i rrushit, maja aktive dhe preparateve tjera, prodhime pėr transport dhe pėr paketimin e mallrave plastike, gjedhe, etj”, informon drejtoresha Lubica Nuri.

Ajo thekson se problemi bazė, mė tė cilėn ballafaqohet importi dhe eksporti drejtė Shqipėrisė ėshtė lidhja infrastrukturore.

“Rruga prej Strugės drejt kufirit ka njė infrastrukturė shumė te keqe, si dhe duhet tė ketė njė kompromis tė pėrbashkėt si nė pikat kufitare ashtu edhe nė kontrollimet inspektorate. Nėse realizohen procedura tė pėrbashkėta tė tilla, do tė ketė mė pak keqkuptime dhe do tė ketė edhe eliminim tė korrupsionit”, thekson ajo.

Drejtoresha e drejtorisė pėr bashkėpunim ndėrkombėtar pranė Odės Ekonomike tė Maqedonisė, Lubica Nuri, shprehet se nėse investohet nė infrastrukturė, do tė pėrshpejtohet bashkėpunimi mes dy vendeve fqinje.

“Jam e sigurt se pėrmirėsimi i infrastrukturės do tė ndikojė shumė nė rritjen edhe mė tė madhe tė eksportit dhe importit brenda kėtyre dy shteteve. Do jetė nė dobi tė madhe nėse kėta dy shtetet lidhen me komunikacionin hekurudhor, sepse atėherė do tė ketė bashkėpunim mė tė shpejtė dhe mė tė sigurt”, thotė Nuri.

Pėr dhjetė muajt e parė tė vitit 2011, Shqipėria ka shėnuar eksport prej 3.503.000000 lekėve nė Maqedoni. Nė Maqedoni, Shqipėria eksporton ullinj dhe vaj ulliri, kurse shkėmbimi tregtar mes Maqedonisė dhe Shqipėrisė nė fushėn e bujqėsisė, nė vitin 2009 ka arritur shifrat prej mbi 200 milionė euro nė favor tė Maqedonisė.

http://www.koha.mk/aktuale/10002.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2011, 20:54   46
Citim:
Mbi 250 milionė euro mallra nga Serbia

Serbia ėshtė pėrfituesi mė i madh i tregtisė nė raport me Kosovėn. Ky shtet, qė nuk e njeh Kosovėn, vazhdon tė pėrfitojė qindra miliona euro nga Kosova, pavarėsisht qėndrimeve politike qė ka ndaj vendit tonė. Sipas tė dhėnave zyrtare tė doganave tė Kosovės, shkėmbimet tregtare mes Kosovės dhe Serbisė kėtė vit janė alarmante- importe tė larta kundrejt eksportit simbolik. Serbia gjatė kėtij viti ka importuar mallrat e saj nė Kosovė nė vlerė prej 250 milionė euro, ndėrsa eksporti i mallrave kosovare nė Serbi ėshtė 5,2 milionė euro. Ky bilanc tregtar tregon shumė qartė se sa qytetarėt kosovarė konsumojnė produkte tė Serbisė. Ndėrsa nga heqja e masave tė reciprocitetit Serbia ka importuar nė Kosovė mallra nė vlerė prej 157 milionė euro, ndėrsa Kosova gjatė kėsaj periudhe ka importuar 1,6 milion euro.

Nxitimi aspak i arsyeshėm

Ekspertė dhe njohės tė ēėshtjeve ekonomike vlerėsojnė se importuesit kosovarė tė mallrave serbe janė ngutur me importin e produkteve serbe menjėherė pas heqjes sė masave tė reciprocitetit, pėr arsye se tregu me mallra ushqimore ishte mjaft stabil. Sipas tyre, me kėtė bilanc ėshtė duke u dėshmuar se biznesmenėt kosovarė janė tė interesuar tė mbajnė bizneset me Serbinė, edhe pse shumė produkte serbe gjatė periudhės sė reciprocitetit janė zėvendėsuar me produktet e rajonit e mė gjerė. Nė kėtė periudhė, kur Serbia nuk lejon produktet kosovare tė depėrtojnė nė Serbi dhe kur nė pjesėn veriore tė Kosovės, Beogradi mban gjendjen e tensionuar, ėshtė tėrėsisht i paarsyeshėm nxitimi pėr ta mbushur tregun me mallra serbe.

Pėrfaqėsuesit e komunitetit tė biznesit, njėherėsh edhe mbrojtėsit e prodhimeve vendore, thonė se ēelėsi kryesor i bojkotimit tė produkteve serbe mbetet konsumatori nga i cili kėrkohet qė tė mos konsumohen produktet serbe. Agim Shahini, kryetar i Aleancės Kosovare tė Biznesit (AKB), thotė se prej kur ėshtė lejuar importi i produkteve serbe pėr nė Kosovė ka invazion tė madh tė importit tė produkteve serbe nė Kosovė. Kjo e fundit ėshtė duke organizuar njė kampanjė pėr ngritjen e vetėdijes qytetare pėr konsum tė prodhimeve vendore. “Serbia, pas heqjes sė masave tė reciprocitetit, ka ndarė fonde pėr subvencionim tė produkteve serbe pėr tė rikthyer tregun e Kosovės, njėkohėsisht po e dėshmon se importuesit kosovarė janė tė pėrkushtuar ta mbajnė biznesin me Serbinė”, tha Shahini.

Faji i konsumatorit

Sipas Shahinit, ēelėsin kryesor do ta ketė konsumatori. “Nėse konsumatori kosovar nuk do t’i konsumojė kėto importe do t’u skadojė afati dhe do tė mbesin nė depotė dhe raftet e vendeve shitėse ku kėto janė tė ekspozuara. Ai thotė se kėto importe kanė qenė tė zėvendėsuar edhe mė herėt nga prodhuesit vendorė, por, sipas tij, kanė janė dy faktorė tė cilėt kanė rolin kryesor. “Sė pari konsumatori dhe sė dyti importuesi, disa importues kanė pasur para avance tė paguara para masave tė reciprocitetit dhe ato para kanė mbetur nė Serbi dhe kompanitė serbe nuk kanė dashur t’i kthejnė ato para, por i kanė kushtėzuar, duke mos iu kthyer parat”, tha Shahini. Ndėrsa, roli tjetėr qė ka ngutur importet ėshtė se ka shumė pėrfaqėsues tė kompanive serbe nė Kosovė, tė cilėt kanė njė presion tė madh nga prodhuesit serbė se nėse nuk vazhdojnė t’i shesin prodhimet e tyre nė Kosovė, do t’ua marrin pėrfaqėsinė dhe do t’i japin dikujt tjetėr. “Pėr shkak tė frikės se do ta humbin kėtė biznes, pėrfaqėsuesit e kompanive serbe kanė filluar njė import tė madh tė produkteve tė ndryshme, por ėshtė konsumatori ai i cili ėshtė ēelėsi, po edhe nėse kėto produkte do tė jenė edhe mė tė lira se prodhimi vendor, me doemos do tė detyrohen konsumatori ynė t’i blejė pėr arsye se kėrkon ēmime mė tė lira”, tha Shahini. Ndėrsa, eksportet kryesisht janė tė ēimentos.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/m...lra-nga-serbia
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2012, 19:57   47
Citim:
Doganat mbledhin 7.4 miliardė lekė mė shumė se plani

128.6 miliard lekė janė tė ardhurat e realizuara nga administrata doganore gjatė vitit qė sapo u mbyll. Tė dhėnat zyrtare tregojnė se kjo shumė ėshtė rreth 7.4 miliard lekė mė shumė se realizimet e vitit 2010.

Kjo shumė ėshtė rreth 2 miliard lekė mė shumė nga parashikimet qė qeveria kishte bėrė pėr tė ardhurat doganore.

Sipas Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave, eksportet shqiptare gjatė vitit 2011 kanė rritje nė sasi e vlerė krahasuar me vitin 2010. Gjatė vitit 2011 volumi i eksporteve shqiptare nė sasi ka qenė 3 milionė e 95 mijė ton nga 2 milionė e 390 mijė ton tė regjistruar ne vitin 2010 , me njė rritje prej 705 mijė ton ose rreth 30 pėr qind mė shumė. Ndėrsa si vlerė, nė 2011 eksportet ishin 97 miliard lekė, me njė rritje prej 22.2 miliard lekė ose rreth 30 pėr qind mė shumė krahasuar me vitin 2010.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/27597
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.1.2012, 09:11   48
Citim:
Thėnė nga VNf

Konfindustria: Importi me taksa tė ulėta “mbyt” prodhimin

https://vargmal.org/dan1895-sh15184

Citim:
Ankohen prodhuesit

Prodhuesit kosovarė iu ankuan Ministres sė Tregtisė, Mimoza Kusari-Lila se importi nga Serbia po ua zė frymėn. Nė takimin qė ajo e kishte organizuar pėr t’u shpjeguar bizneseve pėr masat mbrojtėse ligjore, afaristėt akuzuan Qeverinė se po lejon tė shkelen bizneset vendėse. Thanė se nga importi, pėrveē qė po vijnė produkte mė tė lira, po importohen edhe mallra jokualitative.

“Kemi aso lloje tė miellit nė shitje, sa qė mė vjen keq qė duhet ta hanė qytetarėt”.

Pėrfaqėsuesi i fabrikės sė miellit “M&Sillosi”, Sead Shehu, nuk mundi tė durojė pa ia thėnė nė sy kėto fjalė ministres sė Tregtisė dhe tė Industrisė, Mimoza Kusari-Lila.

Nė ditė vikendi, ai bashkė me shumė prodhues e importues nga tė gjitha anėt e Kosovės i ishte pėrgjigjur ftesės sė ministres pėr tė mėsuar se nė ēfarė mėnyre shteti i mbron nga konkurrenca jo e drejtė qė vjen prej importit.

Por, eksperienca e tij me produktet qė vijnė kryesisht nga Serbia duket se nuk ia mbushnin mendjen se Qeveria po e merr seriozisht mbrojtjen e prodhuesve vendės me Ligjin pėr antidamping dhe Ligjin pėr masat mbrojtėse nė import.

Edhe pse me ligj, sipas tij, duhet tė bėhen analizat e kontrollit tė cilėsisė, produktet e importit nuk i nėnshtrohen njė kontrolli tė mirėfilltė qė u ofrohen pėr konsum qytetarėve.

Megjithatė, ajo qė kishte zgjedhur qė njė ditė para protestės sė paralajmėruar pėr mbrojtje tė prodhuesve vendės t’u tregojė bizneseve pėr ligjet qė janė miratuar dy vjet mė parė, tha se Qeveria dhe sektori privat duhet tė jenė partnerė. Sipas saj, ka pasur tendenca qė tė politizohet ēėshtja e prodhimtarisė vendėse me reciprocitetin.

“Qeveria e Kosovės nuk e sheh sektorin privat tė fragmentuar e as tė politizuar”, pohoi Kusari-Lila.

Ajo porositi afaristėt qė, tė gjitha faktet qė i kanė pėr rastet kur dėmtohen nga importi ėshtė mė mirė t’i adresojnė nė institucionet qė mund t’i zgjidhin problemet. Sipas ligjit, vetė pronarėt e bizneseve obligohen tė raportojnė pėr mallrat tė cilat mund tė jenė tė subvencionuara nė vendet prej nga vijnė apo ēėshtje tė tjera qė e prishin konkurrencėn e drejtė.

Kėtij pohimi, nuk i besuan ata qė shpesh iu kishin kėrkuar institucioneve tė Kosovės, bazuar nė kėto ligje, t’i marrė nė mbrojtje, e qė kishin hasur nė veshė tė shurdhėr.

“Krejt po vijnė prej Serbisė ma lirė se qė po e prodhoj unė”, tregoi njė prodhues i produkteve plastike nga Gjilani.

Sipas tij, ėshtė e pakuptimtė si ka mundėsi qė nga ky vend shiten me ēmim mė tė ulėt derisa lėnda e parė pėr prodhimet e ngjashme blihet me ēmim tė bursės ndėrkombėtare.

Ngjashėm tregon edhe pronari i kompanisė pėr prodhimin e vajit “Inter Company”, Sylejman Konushevci, i cili thotė se vaji nga Serbia nė Kosovė vjen shumė mė lirė se qė e prodhon ai.

“Vaji prej Serbisė vjen me 75 centė pėr litėr. Nuk ka shanse qė kjo tė ndodhė nė asnjė vend tė botės, pos nė Kosovė”, thotė Konushevci.

Ai e quan absurd pasi prodhimi final nga ky vend ėshtė 20 pėr qind mė i ulėt se qė atij i kushton lėnda e parė pėr prodhim tė vajit.

Pėr dallim nga deklaratat e kėtyre prodhuesve, pėrfaqėsuesit e tyre tė Aleancės Kosovare tė Biznesit dhe tė Odės Ekonomike tė Kosovės patėn shumė fjalė tė mira pėr punėn e institucioneve tė shtetit.

Kryetari i AKB-sė, Agim Shahini tha se ėshtė i kėnaqur qė Ministria e Tregtisė dhe ministritė e tjera janė zotuar tė punojnė qė deri nė vitin 2013 tė ketė njė pėrmirėsim tė ambientit pėr tė bėrė biznes, rritjes sė eksportit dhe uljen e importit.

Ndėrkaq, nėnkryetari i OEK-ut, Refki Hoxha u mjaftua me njė pėrshėndetje ndaj tė pranishmėve, duke shpreh pėrkrahjen e bizneseve dhe ngritjen e bashkėpunimit me kėtė ministri.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,14,72119
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2012, 22:25   49
Citim:
14 milionė euro deficiti tregtar me Serbinė

Bilanci tregtar mes Kosovės dhe Serbisė gjatė dy muajve tė parė tė kėtij viti mbetet negativ pėr Kosovėn. Prej 1 janari tė kėtij viti e deri mė 13 shkurt, Serbia ka importuar mallra nė Kosovė nė vlerė prej 14.9 milionė euro, kurse gjatė kėsaj periudhe janė eksportuar mallra nė vlerė 400 mijė euro.

“Gjatė kėsaj periudhe tė fillimvitit janė importuar 14.9 milionė euro mallra nga Serbia, kurse janė eksportuar 441,531.43 euro vlerė e mallrave “, ka thėnė Adriatik Stavileci, zėdhėnės i Doganave tė Kosovės.

Alban Hashani, ekspert nga instituti “Riinvest”, beson se institucionet kosovare duhet ēdo marrėdhėnie tė vet qoftė politike dhe ekonomike tė ndėrtojnė mbi bazėn e reciprocitetit.

“Ky ėshtė njė parim qė e mbėshtesin tė gjitha vendet nė botė si vende demokratike, dhe si i tillė ai ėshtė edhe nė pėrputhshmėri me tė gjitha konventat ndėrkombėtare dhe me rregullativat e Organizatės botėrore tė tregtisė”, tha Hashani. Ai mendon se Kosova nuk duhet tė ndihet e ndrojtur pėr t’i aplikuar kėto masa dhe sė dyti sa i pėrket situatės aktuale ne shohim se kemi njė asimetri nė kėtė reciprocitet.

“Ėshtė e vėrtetė se ka njėfarė relaksimi tė marrėdhėnieve me Serbinė, megjithatė ėshtė njė asimetri sepse bizneseve kosovare u krijohen shumė mė shumė barriera pėrderisa bizneset serbe ose importuesit kosovarė munden shumė lehėt tė sjellin mallra prej Serbisė pa pasur problem”, tha Hashani.

Nė anėn tjetėr zyrtarėt e Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė janė tė vetėdijshėm pėr ekzistimin e deficitit tregtar, i cili sipas tyre ėshtė edhe jo i favorshėm pėr ekonominė tonė. Bernard Nikaj, kėshilltar i zėvendėskryeministres Mimoza Kusari-Lila, thotė se tė dhėnat e pėrgjithshme pėr importin dhe eksportin tregojnė megjithatė njė lėvizje tė lehtė pėrpara.

“Mirėpo kjo ėshtė nė kontekstin mė tė gjerė tė indikatorėve ekonomikė njė tregues mbi gjendjen tonė ekonomike. Por ajo qė na jep neve pak shpresė ėshtė se ky bilanc ka pasur njė rritje tė vogėl tė eksporteve nga ana jonė”, thotė Nikaj.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/1...tar-me-serbine
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2012, 23:45   50
Citim:
Rritet importi, bie eksporti nė Kosovė

Prishtinė, 14 mars - Agjencia e Statistikave tė Kosovės (ASK) - Departamenti i statistikave ekonomike dhe llogarive kombėtare, publikoi sot Statistikat e tregtisė sė jashtme pėr muajin janar tė sivjetshėm. Ato tregojnė pėr njė deficit tregtar pėr muajin janar prej 112,7 milionė eurosh, ose rreth tre milionė euro mė shumė se nė janarin e vitit tė kaluar, kur ishte 109,8 milionė euro.

Eksporti nė muajin janar 2012 kishte vlerėn 18,7 milionė eurove, ndėrsa importi 131,5 milionė euro, ėshtė njė rėnie prej 17.9% pėr eksport dhe 0.9% pėr import, krahasuar me janarin e vitit 2011. Sipas tė dhėnave tė grupeve kryesore tė eksportit: 62.9% tė eksportit e pėrbėjnė metalet bazė dhe artikujt prej tyre, 10.7% produktet minerale, 5.5% produktet bimore, 4.6% plastikė,gomė dhe artikuj prej tyre, 4.3% ushqimet e pėrgatitura,pijet dhe duhani, 3.9% tekstil dhe artikuj tekstili etj.

Ndėrsa sipas tė dhėnave tė grupeve kryesor pėr import: 27.8% tė importit e pėrbėjnė produktet minerale, 9.8% makineritė, pajisjet mekanike dhe elektrike, 9.6% metale bazė dhe artikuj prej tyre, 8.8% ushqimet e pėrgatitura, pijet dhe duhani, 7.0% produktet bimore, 6.7% mjetet e transportit , 6.7% produkte tė industrisė kimike etj.

Pėrqindja mė e madhe e eksportit pėr muajin janar sipas vendeve ishte nė: Itali (28.7%), Shqipėri (12.3%), Zvicėr (9.4%), Maqedoni (6.8%), Kinė (5.3%), Gjermani (4.5%) etj.

Ndėrsa sipas tė dhėnave pėrqindja mė e madhe e importit ėshtė nga: Maqedonia (14.5%), Gjermania (11.6%), Serbia (9.1%), Italia (8.0%), Turqia (6.8%), Kina (6.5%) etj.

Bashkimi Evropian nė eksportin e vendit tonė merr pjesė me 39.9%, kurse nė import me (36.7%).

Nga tė dhėnat e muajit janar del se mė sė shumti ka pasur eksport mallrash pėrmes pikave kufitare: Hanit tė Elezit (56.3%), Vėrmicės (18.9%), Mitrovicės (8.5%) etj. Ndėrsa import mė sė shumti ka pasur pėrmes pikės kufitare tė: Hanit tė Elezit (28.3%), Merdarit (17.6%), Inter Europa (16.9%), Vėrmicės (16.9%) etj. (tė dhėnat pėr vitin 2012 janė preliminare).

http://koha.net/?page=1,3,91506
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.3.2012, 21:57   51
Citim:
Bie eksporti nė Shqipėri

Tiranė, 26 mars - Tė dhėnat mė tė fundit zyrtare nga Instituti i Statistikave i Shqipėrisė tregojnė njė ngadalėsim tė fortė tė eksporteve, duke paralajmėruar njė fillim viti tė vėshtirė pėr ekonominė.

Sipas Instatit, nė dy muajt e parė eksportet e biznesit shqiptar nė tregjet e huaja ishin mbi 20 pėr qind mė tė ulėta sesa nė tė njėjtėn periudhė tė vitit 2011. E konvertuar nė vlerė, kjo do tė thotė se nė janar-shkurt Shqipėria eksportoi 73 milionė dollarė mė pak se sa nė tė njėjtėn periudhė tė njė viti mė parė, duke pėrkeqėsuar bilancin tregtar tė vendit, raporton Top Channel. Rėnia ka ardhur kryesisht nė eksportet e dy grupeve, atij tė mineraleve, lėndė djegėse dhe energjisė elektrike, si dhe grupit tė materialeve tė ndėrtimit dhe metaleve. Pjesa dėrrmuese e tkurrjes sė eksporteve ka ardhur nė muajin shkurt dhe mund tė jetė e lidhur me motin e keq, i cili goditi flukset e tregtisė duke mbyllur rrugėt e qarkullimit tė mallrave. Por shifrat tregojnė se eksportet kanė rėnė edhe gjatė janarit, kur stuhitė e borės qė paralizuan gjithė Evropėn nuk kishin nisur ende. Dy vitet e fundit eksportet kanė mbajtur gjallė rritjen ekonomike tė vendit, duke kompensuar rėnien e konsumit tė brendshėm dhe tkurrjen e shpenzimeve tė Qeverisė.

Nė kėto kushte ngadalėsimi i tyre ėshtė njė sinjal i fortė paralajmėrimi se ekonomia mund tė pėrballet me njė vit tė vėshtirė. Kjo pasi Qeveria ėshtė e detyruar tė vazhdojė tė mbajė shpenzimet e ulėta dhe konsumi i qytetarėve ende nuk po jep shenja rigjallėrimi.

http://koha.net/?page=1,3,92980
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2012, 12:34   52
Citim:
Rritet importi i automjeteve

Tiranė - Nė 3-mujorin e fundit 2011, importi i automjeteve u rrit ndjeshėm, si pasojė e taksės sė ndotjes, e cila ndėrsa mė parė paguhej nė doganė, tashmė paguhet me kėste tek kolaudimi i tyre.

Heqja e Doganės pėr mjetet nga importi pėrmes formulės sė re tė pagesės sė taksės sė ndotjes, bėri qė nė periudhėn tetor-dhjetor 2011 tė importoheshin rreth 19 mijė automjete, nga rreth 4 mijė automjete nė tė njėjtėn periudhė tė vitit 2010.

Sipas INSTAT-it, gjatė gjithė vitit 2011 hynė nė vend mbi 32.000 makina nga vetėm 16.000 qė patėn hyrė nė vitin 2010. Nga viti 2004 qytetarėt ishin tė detyruar tė paguanin taksė ndotjeje pėr importimin e makinave tė vjetra, e cila dyfishonte koston pėr makinat e pėrdorura, ēka ndikoi nė pėrdorimin e mjeteve tė vjetra, qė sjellin edhe ndotje tė madhe nė mjedis pėr shkak tė amortizimit tė tyre.

Pėr kėtė arsye, qė kishte bllokuar tregun e automjeteve, vjet qeveria e hoqi kėtė taksė nga importi i makinave, e cila paguhet e ndarė nė kėste vjetore, tė cilat paguhen tek koaludimi i detyrueshėm vjetor.

Pėr pasojė, sot njė makinė 10-vjeēare kushton deri nė 4 mijė euro, nga 6 mijė euro qė kushtonte deri vjet. Nė Shqipėri llogaritet se janė 135 automjete pėr mijė banorė, nga 500-600 automjete pėr mijė banorė qė ka nė vendet e BE-sė.

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/52184/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2012, 15:19   53
Citim:
Rritet eksporti i bimėve mjekėsore

Nė krye tė listės sė eksporteve shqiptare vijojnė tė mbeten bimėt medicinale. Destinacini kryesor i tyre ėshtė tregu amerikan, por ato eksportohen edhe nė tregjet europiane. Xhevit Hysenaj, kryetar i Shoqatės sė eksportuesve tė bimėve medicinale, thotė se eksporti i kėtyre bimėve ėshtė rritur pėr vitin 2011 me 12 pėr qind.

Sipas tij, mbetet akoma problem pėrfaqėsimi i kėtyre eksporteve nėn logon made in Albania.

Sot nė vend janė me mijėra familje qė sigurojnė pjesėn mė tė madhe tė tė ardhurave tė tyre nga grumbullimi i bimėve medicinale. Kjo industri ėshtė e shtrirė kryesisht nė Shkodėr, Koplik, Durrės, Tiranė, etj,

http://www.abcnews.al//lajme/ekonomi/5/17804

Citim:
Sektori bujqėsor i Fierit pritet tė ketė rritje tė eksporteve

Nė Fier, sektori bujqėsor pritet tė ketė kėtė vit njė rritje tė eksporteve, ndonėse fermerėt pėrballen me mjaft sfida sidomos me ēmimet e larta nė tregun e karburanteve. Specialistėt thonė se njė ligj i ri i palamentit pėr pėrdorimin e tokės pritet tė sjellė pėrmirėsime nė kėtė sektor. Fieri paraqet mundėsi pėr bashkėpunimin e grupeve tė fermerėve prej sipėrfaqeve tė mėdha bujqėsore, qė disponon ky rreth.

http://www.voanews.com/albanian/news...149413265.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.5.2012, 17:31   54
Citim:
INSTAT: Rriten eksportet me Greqinė

Tiranė - Pavarėsisht krizės qė ka pėrfshirė shtetin fqinj, tė dhėnat e INSTAT tregojnė se eksportet me Greqinė janė rritur ndjeshėm nė tre muajt e parė tė kėtij viti. Sipas INSTAT ato arritėn vlerėn e 2.66 miliardė leke, ose 16 pėr qind mė shumė se e njėjta periudhė e 2011.

Tashmė nė total pesha e eksporteve me Greqinė zė 6 pėrqind tė tė gjithė eksporteve. E shprehur nė zėra rritje ka pėsuar eksporti i ēimentos, ndėrsa tekstilet kanė pasur rėnie.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/38255
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.5.2012, 20:57   55
Citim:
INSTAT: Ulet defiēiti tregtar, mineralet rrisin eksportet

Tiranė - Bilanci i tregtisė sė jashtme pėr muajin prill rezulton pozitiv pėr eksportet shqiptare, rritja e tė cilave ka ngushtuar deficitin tregtar. Tė dhėnat e INSTAT raportojnė se nė prill tė kėtij viti u eksportuan 18,036 milardė lekė mallra, me rritje 7.9 pėrqind nė krahasim me muajin mars dhe rritje me 27.1 pėrqind nė krahasim me prill 2011.

Pėrsa i pėrket importeve, gjatė prillit u importuan 40,114 milardė lekė mallra me ulje 9 pėrqind nė krahasim me muajin mars 2012 dhe ulje 12.4 pėrqind nė krahasim me prillin e vitit tė kalaur.

Eksporti i mallrave shqiptare drejt tregjeve tė huaja, shėnoi rritje tė ndjeshme edhe gjatė vitit 2011. Sipas raportit vjetor "Tė tregtisė sė Jashtme" tė vitit 2011 tė Qendrės Shqiptare pėr Konkurueshmėrinė dhe Tregtinė Ndėrkombėtare (ACIT) eksportet shqiptare janė rritur me 23 itin e kaluar.

Sipas kėtij raporti, rritje tė eksporteve kanė shėnuar edhe produktet bujqėsore, tė cilat vitin e kalaur janė rritur me 36 pėr qind dhe mineralet me 31 pėr qind. Ringritje tė eksporteve vitin e kalaur ėshtė shėnuar edhe pėr sektorin e pėrpunimit aktiv (fason), pas peiudhės sė vėshirė tė krijuar nga kriza e viteve 2008-2009.

Tekstilet dhe kėpucėt janė rritur respektivisht me 11.6 pėr qind dhe 19.2 pėr qind.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/38787
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.5.2012, 14:35   56
Citim:
Rritet prezenca e produkteve shqiptare nė tregjet ndėrkombėtare

Emri:  4fc09e2cec170.jpg
Shikimet: 613
Madhėsia:  67,0 KBTiranė - Produktet "Made in Albania" kanė rritur praninė e tyre nė tregjet ndėrkombėtare. Mineralet, energjia, karburantet dhe produktet bujqėsore zėnė pjesėn kryesore tė ekporteve pėr vitin 2012. Zėvendės ministri i Financave Alfred Rrushaj vlerėson rritjen e ekporteve dhe gamėn e produkteve, qė vendi ynė shet nė tregjet e huaja.

"Ēdo lloj eksporti ėshtė pozitiv dhe ėshtė i mirė pėr ekonominė e njė vendi. Eksporti i energjisė gjithashtu ėshtė pozitiv, jo vetėm pėr shkak tė tė ardhurave qė futen nė ekonomi, por dhe pėr faktin qė tregon qė situata jonė energjitike ėshtė e mirė-stabilizuar. Ajo ēka ėshtė e rėndėsishme pėrsa i pėrket eksportit ėshtė trendi i qartė nė rritje i mallrave 'made in Albania'. Veē energjisė shohim qė kemi rritje tė eksportit edhe tė mallrave tė tjera"- tha Rrushaj.

Eksportet gjatė vitit 2011 u rritėn me 23 pėr qind, krahasaur me vitin paraardhės. Ndėrkaq bilanci tregtar rezulton pozitiv nė kahun e eksporteve edhe pėr maujin prill. Sipas INSTAT nė prill u eksportuan 18,036 milardė lekė mallra, me rritje 7.9 pėrqind nė krahasim me muajin mars dhe rritje me 27.1 pėrqind nė krahasim me prill 2011.

Njė peshė tė rėdėsishme zėnė eksportet e mallrave fason dhe produkteve bujqėsore.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/38854
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2012, 21:26   57
Citim:
Fruta-perimet e Shqipėrisė pushtojnė tregjet e Maqedonisė

SHKUP - Produktet tė cilat konsideroheshin tradicionale dhe tė njohura pėr Maqedoninė, tashmė nuk janė ekskluzivisht tė kėtij shteti.

Tranguj, lakra, mollė apo dardha nga Shqipėria mund tė gjesh me bollėk nė tregjet e gjelbra nė Maqedoni. Ndonėse deri tani Maqedonia eksportonte me shumicė nė Shqipėri dhe Kosovė shumicėn e prodhimeve bujqėsore, tani ndodh e kundėrta. Aktualisht Maqedonia ėshtė duke eksportuar vetėm qepė.

Kėto tė dhėna kanė shqetėsuar Drejtorinė e Doganave tė Shkup, e cila pėrmes njė letre urgjente ka njoftuar qeverinė e Maqedonisė pėr tė ndėrmarrė ndonjė hap nė kėtė drejtim, pasi importi nuk mund tė ndalohet pėr shkak tė marrėveshjes pėr tregti tė lirė.

Drejtoria e Doganave propozon qė tė bėhen kontrolle se sa janė tė shėndetshme kėto kontrolle qė vijojnė nga Shqipėria.

Pėr tė ndaluar prodhimet e Shqipėrisė nė tregjet e Maqedonisė, Drejtoria e Doganave mendon tė kontrollojė se ēfarė pesticidesh janė pėrdorur gjatė prodhimit, kualiteti i ambalazhimit, si dhe standardet pėr kualitet.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...ise-90785.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2012, 21:47   58
Citim:
Eksporte shqiptare drejt SHBA, pa doganė

Nga njė bashkėpunim i programit tė USAID “Konkurrueshmėria e Bujqėsisė Shqiptare” dhe Dhomės Amerikane tė Tregtisė eksportuesit shqiptarė mund tė eksportojnė njė listė tė gjate me produkte pa paguar taksė doganore nė Amerike. Sipas zėvendės drejtori i Programit tė Sistemit tė pėrgjithshėm tė preferencave pranė Dhomės Amerikane tė Tregtisė nė Tiranė, Shqipėria ka hyrė nė listėn e 128 vendeve qė mund tė pėrfitojnė nga njė sistem preferencial qė eleminon taksėn doganore. Ky sistem ėshtė njė program preferencial qė mundėson hyrjen pa dogana nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr mė shumė se 3,500 produkte nga 127 vende nė zhvillim, pėrfshirė Shqipėrinė.

Qėllimi kryesor i programit ėshtė rritja ekonomike qė ju tė gjeni interes pėr tė zhvilluar tregun tuaj nė territorin amerikan. Nė tė njėjtėn kohė, kjo ul gjithashtu koston e bizneseve amerikane dhe konsumatorėve amerikanė. Shqipėria ėshtė njė nga vendet qė mund tė pėrfitojė nga ky sistem dhe shumė produkte si perime dhe fruta tė pėrpunuara, ujė mineral, bimė medicinale, erėza apo minerale e shumė tė tjera qė prodhohen dhe pėrpunohen nė vend, janė nė listėn e produkteve qė mund tė eksportohen nė Amerikė me trajtim preferencial.

Nė vitin 2011, Shqipėria eksportoi nė Shtetet e Bashkuara 26.5 milionė dollarė, nga tė cilat 14.3 milionė dollarė ishin produkte qė plotėsonin kushtet e kėtij programi dhe prej tė cilave 13.5 milionė dollarė pėrfituan nga programi GSP. Pėrqindja e pėrdorimit tė GSP pėr Shqipėrinė ėshtė 94.5% kundrejt njė mesatareje prej 70%. Taksat e kursyera pėr tregtinė prej 13.5 milionė dollarėsh janė 275,000 dollarė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=178806
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.7.2012, 21:11   59
Citim:
Greqia po e humb tregun shqiptar

Kriza e rėndė qė ka pėrfshirė Greqine po e tkurr me shpejtėsi ndikimin e fqinjit jugor nė ekonominė shqiptare.

Njė raport i hollėsishėm i Bankės sė Shqipėrisė tregon se krahasuar me vitin 2005, pesha e investimeve greke nė ekonominė shqiptare ėshtė pėrgjysmuar nga 55 nė 27 pėr qind tė totalit. Por edhe me 27 pėr qind Greqia mbetet sėrish, investitori mė i madh nė Shqipėri, i ndjekur nė vendin e dytė nga Italia, e cila zotėron 15 pėr qind tė investimeve tė huaja nė Shqipėri po aq sa edhe Kanadaja.

Sipas Bankės, dy vendet qė po rrisin me shpejtėsi, prezencėn e tyre nė ekonominė shqiptare janė Austria dhe Turqia, tė cilat kanė kompesuar tkurrjen e Greqisė. Krahasuar me vitin 2005, pesha e investimeve austriake gati ėshtė trefishuar duke u rritur nga 5 pėr qind nė 14 pėr qind tė totalit, ndėrsa ato turke nga 6 nė 11 pėr qind. Por cilėt janė sektorėt qė thithin mė shumė kapitalet e huaja.

Sipas tė dhėnave tė bankės, industria mbetet sektori me fluksin mė tė madh duke pėrfituar rreth 47.3 pėr qind tė totalit tė investimeve. Nė vend tė dytė vijnė shėrbimet dhe mė pas sektori bankar dhe energjia.

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,83,150482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2012, 20:58   60
Citim:
Shqipėria ka rritur 20% eksportet me Gjermaninė

Tiranė, 1 nėntor 2012 - Gjeografia e shkėmbimeve tregtare shqiptare sivjet ka pėsuar ndryshime tė ndjeshme, pasi tregjet kanė lėvizur me shpejtėsi nė kushtet e krizės ekonomike, qė ka pėrfshirė njė pjesė tė vendeve tė BE-sė. Kėshtu importet vėrehet tė jenė rritur gati 50% nga SHBA e Zvicėr, ndėrsa ato pėr makineri dhe pajisje po i rikthehet origjinės pas disa vitesh, ku vihet re zhvendosje nga tregu i shtrenjtė gjerman, nė tregun e largėt, por mė tė lirė, Kinėn.

Nė eksportet shqiptare zėrin kryesor e mban ēimentoja "Made in Albania", qė sivjet ka zgjeruar njė treg tė ri, Spanjėn, pėrveē Kosovės. Pėr pasojė, ky eksport kėtė vit rezulton 3 herė mė shumė, krahasuar me vitin e kaluar me Spanjėn.

Edhe nė Kosovė, mallrat shqiptare rritėn eksportet me 25% duke arritur vlerėn 13 miliardė lekė, ku kryesojnė materialet e ndėrtimit, hekur dhe ēimento.

Sivjet rritjen mė tė madhe nė importe shėnuan Zvicra dhe SHBA-tė me gati 50% mė tepėr se periudha janar-shtator 2011. Nė kėtė rritje kanė ndikuar importet e barnave dhe pajisjeve mjekėsorė nga SHBA dhe nga Zvicra, ato tė energjisė elektrike.

Sipas tė dhėnave tė INSTAT, sivjet edhe tregu gjerman ka nisur tė imponohet nė tregun shqiptar me tė dy kahet e shkėmbimeve tregtare.

Importet nga Gjermania u rritėn 23% nė periudhėn janar-shtator, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit 2011, duke arritur nė vlerėn prej mė se 24 miliardė lekė, ose mbi 5% tė totalit tė importeve.

Edhe eksportet ndoqėn tė njėjtėn tendencė, duke u rritur 20% nga zgjerimi i firmave gjermane nė industrinė e fasonit dhe tė bimėve mjekėsore.

Ekspertėt shprehen se, forcimi i tregtisė me Gjermaninė pasqyron njė rikthim tė marrėdhėnieve tregtare tė periudhės sė parakrizės financiare dhe ėshtė meritė e vetė tregut gjerman, i cili po ndjek politika tė forta nė forcimin e pozitės sė tij eksportuese.

Por, ndėrsa importet nga Gjermania u rritėn nė muajt janar-shtator, u vu re rėnie e importeve nga Kina (-15%), me vlerė 24.14 miliardė lekė. Pėr shkak tė uljes sė ēmimit tė xeherorėve, eksportet nė tregun kinez pėsuan njė rėnie vjetore prej 2.5% nė vlerė.

Shkėmbimet tregtare me Greqinė e thyen parashikimin e rėnies tė njė pjese tė ekspertėve tė tregtisė. Sipas INSTAT, importet ranė 11%, ndėrsa eksportet vetėm 1.5% nė 9 muajt janar-shtator me Greqinė.

http://www.kosova.com/artikulli/87517
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.