Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.11.2012, 20:05   61
Citim:
Rritet deficiti tregtar, prijnė importet nga Serbia

Kosova, gjatė muajit shtator, mė sė shumti ka importuar nga Serbia ndėrsa ka eksportuar nė Itali. Vazhdojmė tė eksportojmė mė sė shumti metale ndėrsa importojmė mė sė shumti minerale dhe ushqime tė pėrgatitura, pije dhe duhan. Gjatė po kėtij muaji, tė dhėnat e Tregtisė sė Jashtme tregojnė pėr njė deficit tregtar prej 231.5 milion euro krahasuar me deficitin prej 192.3 milion eurosh qė ishte nė shtator tė vitit 2011.

Eksporti nė muajin shtator 2012, kishte vlerėn 22 milion euro ndėrsa importi 253.6 milion euro. Ėshtė njė rėnie pėr eksportin (-11.7%) si dhe njė rritje pėr import (16.7%), krahasuar me shtatorin e vitit 2011.

Sipas tė dhėnave, 50.5% tė eksportit e pėrbėjnė metalet bazė dhe artikujt prej tyre, 12.1% produktet minerale, 6.8% ushqimet e pėrgatitura, pijet dhe duhani, 6.7% makineritė, pajisjet mekanike dhe elektrike, 6.6% produkte bimore, 5.2% plastikė, gomė dhe artikuj prej tyre.

Ndėrsa, 21.6% tė importit e pėrbėjnė produktet minerale, 12.3 % ushqimet e pėrgatitura, pijet dhe duhani, 10.9% metalet bazė dhe artikujt prej tyre, 10.3% makineritė, pajisjet mekanike dhe elektrike, 6.9% produkte tė industrisė kimike, 6.0% mjetet e transportit, 5.8% plastikė, gomė dhe artikuj prej tyre.

Nė muajin shtator 2012 pėrqindja mė e madhe e eksportit ishte nė Itali (17.7%), Shqipėri (16.5%), Zvicėr (12.3%), Maqedoni (10.4%), Serbi (6.3%), Gjermani (5.5%) etj.

Ndėrsa sipas tė dhėnave pėrqindja mė e madhe e importit ėshtė nga Serbia (12.7%), Maqedonia (11.1%), Gjermania (10.5%), Italia (8.5%), Turqia (7.6%), Kina (5.6%) etj.

Bashkimi Evropian me (28.9%) merre pjesė nė eksportin e vendit tonė, kurse nė import me (37.1%).

Pika doganore Hani i Elezit vazhdon tė jetė pika nga ku mė sė shumti importohet dhe eksportohet.

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,155790
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.2.2013, 20:10   62
Citim:
Importet me Greqinė, rėnie 31% qė nga 2008

Kriza nė tė cilėn gjendet Greqia ka sjellė njė ulje tė fortė tė volumit tregtar me vendin tonė. Nė harkun kohor 2008-2012, importet shqiptare me Greqinė nė euro kanė shėnuar njė rėnie tė fortė prej 31%.

Sipas tė dhėnave zyrtare tė Bankės sė Shqipėrisė, nė fund tė vitit tė shkuar, importet me Greqinė nė monedhėn e pėrbashkėt evropiane, ishin nė total 358.81 milionė euro, 164 milionė mė pak se nė vitin 2008, kur shėnuan kulmin me njė total prej 523.66 milionė eurosh.

Trendi i fortė rėnės i volumit tregtar me Greqinė vėrtetohet edhe nga tė dhėnat e publikuara nga instituti i statistikave.

Sipas INSTAT-it, nė dhjetor tė vitit 2012 volumi tregtar me Greqinė zinte 7% tė totalit, nga 10.6 pėr qind qė zinte nė muajin janar po tė vitit tė shkuar.


Rritja e importeve me Italinė

Trend tė kundėrt pėr tė njėjtėn hapėsirė kohore kanė shėnuar importet me Italinė, tė cilat, nga 945.81 milionė euro nė vitin 2008, arritėn kuotėn e 1,2 miliardė eurove nė vitin 2012, me njė rritje prej 27%.

Ndėrkaq, sipas tė dhėnave tė Institutit Shqiptar tė Statistikave, nė fund tė vitit 2012, 66.3 pėr qind. Tregtia me vendet e BE-sė zinte 64 pėr qind tė volumit total tregtar. Disa nga partnerėt tanė tregtarė me tė cilėt eksporti dhe importi ėshtė rritur janė, pėr eksportin, Greqi, Itali, Kroaci, Rusi, Turqi etj., dhe pėr importin, Gjermani, Greqi, Itali, Kinė, Turqi etj.

Partnerėt kryesorė tregtarė vazhdojnė tė jenė Italia dhe Greqia, me gjithė pakėsimin e kėmbimeve me kėtė tė fundit.

Njė prej vendeve me tė cilat kemi rritje tė volumit tregtar vitet e fundit ėshtė Kosova, ku njė peshė tė mirė e zė ēimento njė prej produkteve kryesore pas hekurit e naftės. Kosova pėrbėn interes pėr shkak tė kostove tė ulura tė transportit dhe nevojės sė tregut, veēanėrisht pėr materiale ndėrtimi e hidrokarbure.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=128351
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2013, 21:42   63
Citim:
Thellohet deficiti, INSTAT: Rritet me 8.2 pėrqind

Tiranė - Eksportet e produkteve shqiptare kanė rėnė gjatė muajit mars dhe kjo ka ndikuar nė rritjen e deficitet tregtar. Sipas INSTAT gjatė muajit mars ėshtė ulur ndjeshėm eksporti i energjisė dhe mineraleve, me afro 31.9 %. Deficiti nė mars u rrit me 8.2 nė karhasim me muajin janar.

"Nė Shkurt 2013 u eksportuan 15,9 miliardė lekė mallra, me ulje 12.5 pėrqind nė krahasim me Janar 2013 dhe rritje me 4.4 pėrqind nė krahasim me Shkurt 2012. U importuan 33,2 miliardė lekė mallra me ulje 2.8 pėrqind nė krahasim me Janar 2013 dhe ulje 11 pėrqind nė krahasim me Shkurt 2012. Defiēiti tregtar i kėtij muaji ėshtė 17,3 miliardė lekė, duke shėnuar njė rritje prej 8.2 pėrqind krahasuar me muajin paraardhės dhe njė ulje prej 21.7 pėrqind krahasuar me Shkurt 2012", tha Alma Mezini, INSTAT.

Sipas INSTAT, tregtia me vendet e BE ėshtė 72.9 pėrqind. Partnerėt kryesorė tregtarė vazhdojnė tė jenė Italia me 41. 3 % dhe Greqia me 8.6. %. Rritje ka shėnuar eksporti i produkteve kimike dhe plastike dhe rrite tė importeve shėnuan produktet pije dhe duhanit.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/59829/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2013, 22:08   64
Citim:
Bien eksportet nė industrinė me fason

Sektori i industrisė me material porositėsi ėshtė pėrballur me rėnie tė eksporteve nė katėr muajt e parė tė kėtij viti. Kjo situate, e cila ka nisur qė njė vit mė parė dhe pėr njė kohė ka qendruar nė staniacion, vjen pėr shkak tė krizės ekonomike qė ka pėrfshirė vendet me tė cilėt kryhet tregtia, kryesisht Italinė dhe Greqinė. Kryetari i Dhomės sė Fasonistėve, Gjergji Gjika, shprehet se gjasat janė qė kėto efekte tė jenė tė shtira nė kohė.

Ndėrkohė, qė masat e marra nga qeveria pėr heqjen e tatimit mbi tė ardhurat dhe heqjes sė TVSH-sė pėr makineritė, kanė ndikuar pozitivisht nė kėtė sektor. Ligjet, qė kanė hyrė nė fuqi mė 1 Maj, pėrkthehen nė mė shumė investime dhe rritje pagash pėr punonjėsit. Aktualisht, nė kushtet kur njė pjesė e konsiderueshme e shteteve tė Europės ndodhen prej kohėsh nėn efektet e krizės ekonomike, sfidė e industrisė me material porositėsi ėshtė gjetja e tregjeve tė reja.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...et-e-reja.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2013, 22:39   65
Citim:
Jo vetėm fasone dhe call-center: Eksportojmė edhe IT

Kosto relativisht e ulėt e punės ėshtė njė avantazh konkurrues pėr ekonominė shqiptare dhe burim i rėndėsishėm tė ardhurash, sidomos nė eksporte. Si sektorė qė mbėshteten nė shfrytėzimin e kostos sė ulėt tė punės njihen gjerėsisht fasonet apo call-centerat. Por, nuk janė tė vetmit. Njė sektor qė po zhvillohet me ritme tė shpejta ėshtė ai i shėrbimeve tė teknologjisė sė informacionit dhe komunikimit apo siē njihet mes profesionistėve IT outsourcing. Pėr tė shkurtuar shpenzimet, shumė kompani europiane po kontraktojnė partner nė vendet e lindore pėr shėrbime tė caktuara.

Pėr shembull, “Deutsche Bank” i ka vendosur disa prej sistemeve tė veta nė Ukrainė, ndėrsa Siemens e ka vendosur Qendrėn e saj pėr kėrkim dhe zhvillim nė Rumani. Sipas njė studimi tė shoqatės sė specializuar “Central and Eastern Outsourcing Association”, nė Shqipėri ekzistojnė tashmė 15 kompani tė teknologjisė sė informacionit qė punojnė me shėrbime tė kontraktuara nga jashtė, duke angazhuar gjithsej rreth 150 specialistė tė kėtij sektori. Pagat nė kėtė industri fillojnė nga rreth 10 dollarė deri nė afro 30 dollarė amerikanė pėr orė pune, nė varėsi tė nivelit dhe pėrgjegjėsisė. Edhe volumi i tregut nuk ėshtė i papėrfillshėm.

Studimi i mėsipėrm tregon se pėr Shqipėrisė dhe Kosovėn, shėrbimet e outsourcing gjenerojnė gjithsej 5.3 milionė dollarė nė vit. Ekspertėt besojnė se potencialet e kėtij tregu nė vendet e Lindjes janė shumė tė mėdha. Potenciali eksportues e rrit interesin pėr tė investuar nė burime njerėzore nė fushėn e teknologjisė sė informacionit. Kjo gjithashtu tregon se me investimin e duhur, Shqipėria mund tė eksportojė edhe punė qė kėrkon njė nivel mė tė lartė ekspertize.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...e-edhe-it.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.6.2013, 22:20   66
Citim:
Bien eksportet drejt Greqisė, rriten drejt Spanjės dhe Kinės

Tiranė - Tendenca e vjetshme me rritje tė eksporteve `Made in Albania` drejt Spanjės ka vijuar trendin edhe nė muajt e parė tė vitit me rritje tė dyfishtė.

Tė dhėnat zyrtare tė INSTAT tregojnė se shitjet e produkteve shqiptare drejt Spanjės arritėn nė 16% tė totalit tė eksporteve pėr periudhėn janar-prill 2013, nga 9% qė ishte kjo peshė pėr tė njėjtėn periudhė tė vitit 2012.

Ne vlerė absolute, eksportet drejt Spanjės u rritėn me rreth 5.33 miliardė lekė (nga 5.36 miliardė lekė qė u zgjeruan nė total eksportet shqiptare nė total) duke shėnuar thuajse dyfishim nė raport me tė njėjtėn periudhė tė njė viti mė parė. Nė Spanjė eksportohet kryesisht nafta shqiptare nga kompania "Bankers Petroleum". Burime tė kėsaj kompanie bėjnė tė ditur se edhe pse partneri i saj kryesor ėshtė "British Petroleum", njė pjesė e konsiderueshme e naftės tregtohet nė Spanjė.

Vėrehet se eksportet drejt Italisė nuk kanė ndryshuar nė 4 muajt e parė, ndėrsa Greqia ka kaluar nė vendin e fundit nė listė, ku shitjet e prodhimeve shqiptare kanė rėnė me 40% me bazė vjetore, duke zėnė vetėm 2,8% tė totalit tė eksporteve, nga 5.4% qė ishte vjet nė tė njėjtėn periudhė. Sivjet vėrehet se eksportet shqiptare po zgjerohen dhe po rriten dukshėm nė tregjet e Kinės dhe Gjermanisė.

http://www.gazetastart.com/index.php...id=11350&cat=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.6.2013, 22:42   67
Citim:
Eksportet shqiptare po rriten pavarėsisht kėrkesės sė kufizuar nė tregjet fqinje

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	largea_eksportet_181370690177.jpg
Shikimet:	124
Madhėsia:	45,5 KB
NNJ:	5032Tregtia jonė me jashtė po pėrmirėsohet me rritjen e prodhimit nė vend. Produktet sollėn mė shumė valutė nė tregun e brendshėm, ndėrsa po zėvendėsojnė edhe mallrat e importuara. Gjithsesi, ekspertėt kėrkojnė tė rritet vlera e pėrpunimit tė mallrave tė destinuara pėr eksport.

Prodhimet shqiptare kanė rritur praninė si nė tregun vendas edhe jashtė kufinjve.

Sipas Institutit tė Statistikave kėtė vit eksportet shėnuan 16% rritje, ndėrsa tė ardhurat nga eksportet ishin 8% mė tė larta nė vitin 2012.

Zhvillimet pozitive nė tregti vlerėsohen ekspertėt, tė cilėt theksojnė gjithashtu edhe anėt ende tė zymta tė eksporteve.

Profesorėt e Fakultetit tė Ekonomisė mendojnė se pėr mė shumė pėrfitim nga eksportet duhet rritur vlera e prodhimit.

Edhe Banka e Shqipėrisė po e vė theksin tek rritja e pėrpunimit tė mallrave.

http://www.botasot.info/ekonomia/226...regjet-fqinje/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2013, 22:29   68
Citim:
Importi shėnon rritje enorme, bizneset fajėsojnė qeverinė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	f1_16-exim-balline-te-ekonomia1371403570.jpg
Shikimet:	114
Madhėsia:	157,5 KB
NNJ:	5156Prishtinė, 16 qershor - Kosova ende nuk ka arritur ta kalojė fazėn e vėshtirė nga shoqėria importuese nė shoqėri eksportuese. Faktet, vit pas viti, kanė treguar se eksporti i prodhimeve tė vendit ėshtė shumė larg tė zėnit tė vlerės sė importit, qė mbetet shumė e lartė, natyrisht nė mungesė tė prodhimit vendor. Tė dhėnat e Doganave tė Kosovės vazhdojnė tė pasqyrojnė hendekun e madh qė eksporti ka me importin. Vetėm vitin e kaluar, Kosova ka importuar mė prodhime nė vlerė mbi 816 milionė euro, ndėrkohė qė ka eksportuar prodhime pėr vetėm 139 milionė euro, raporton KTV.

As muajt e deritashėm tė kėtij viti nuk kanė sjellė ndonjė situatė pozitive. Madje ata kanė treguar se importi pėr vetėm tre muajt e parė tė 2013-shit e ka arritur vlerėn e gjysmės sė gjithė importit tė realizuar vitin e kaluar, pėrkatėsisht mbi 463 milionė euro. Pėrfaqėsues tė bizneseve thonė se ky fakt tregon se politikanėt, pavarėsisht pėrkatėsisė partiake, vazhdojnė tė mos e kuptojnė se ekonomia ėshtė faktori kryesor i rritjes sė fuqisė sė njė shteti.

http://www.koha.net/?page=1,3,149273
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.7.2013, 23:28   69
Citim:
Kosova mė sė shumti importon nga Serbia

186.4 milion euro ėshtė deficit tregtar pėr muajin maj tė kėtij viti nė Kosovė, ndėrsa eksporti mbulon importin vetėm 12.8%. Kosova mė sė shumti gjatė kėtij muaji ka eksportuar nė Itali ndėrsa ka importuar nė Serbi.

Tė dhėnat e Tregtisė sė Jashtme tregojnė se eksporti nė muajin maj 2013 kishte vlerėn 27,2 milionė euro, ndėrsa importi 213,7 milionė euro, ēka do tė thotė ėshtė njė rritje prej 8.5% pėr eksport, si dhe njė rėnie prej -7.7% pėr import, krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit 2012.

Sipas tė dhėnave tė Agjencisė sė Statistikave tė Kosovės grupet kryesore tė eksportit: 54.6% e pėrbėjnė metalet bazė dhe artikujt prej tyre; 17.1% produktet minerale; 5.6% ushqimet e pėrgatitura, pijet dhe duhani; 4.9% plastika, goma dhe artikujt prej tyre; 4.1% lėkura dhe artikujt e saj; 3.8% tekstili dhe artikuj e tij; 3.2% makineritė, pajisjet mekanike dhe elektrike; si dhe 3.0% produktet bimore.

Ndėrsa, sipas tė dhėnave tė grupeve kryesore pėr import: 18.3% e pėrbėjnė produktet minerale; 13.8% ushqimet e pėrgatitura, pijet dhe duhani; 10.6% makineritė, pajisjet mekanike dhe elektrike; 10.5% metalet bazė dhe artikujt prej tyre; 7.5% produktet e industrisė kimike; 6.5% plastika, goma dhe artikuj prej tyre; si dhe 5.3% mjetet e transportit.

Partnerėt kryesorė tregtarė sa i pėrket eksportit dhe importit nė Kosovė, nė raport me totalin e muajit, janė vendet e BE-sė, tė cilat marrin pjesė me 39.1% pėr eksport dhe 41.1% pėr import. Ndėrsa, vendet e CEFTA-sė marrin pjesė me 32.8% pėr eksport dhe 31.4% pėr import.

Pėrqindja mė e madhe e eksportit ishte nė Itali 30.6%; nė Shqipėri 15.5%; nė Indi 9.1%; nė Maqedoni 7.2%; nė Serbi 4.1%; dhe nė Mali tė Zi 3.8%.

Ndėrsa, pėrqindja mė e madhe e importit ėshtė nga: Serbia 11.2%; Italia 11.0%; Gjermania 9.9%; Turqia 9.2%; Kina 7.4%; si dhe Maqedonia 7.6%.

http://www.botasot.info/ekonomia/231...on-nga-serbia/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.7.2013, 21:57   70
Citim:
Kosova importoi 93 mil.nga Serbia, eksportoi vetėm 3 milion euro

Prishtinė, 12 korrik 2013 - Deficiti tregtar i Kosovės edhe mė tej vazhdon tė jetė me pėrmasa shqetėsuese. Gjatė pesė muajve tė parė tė kėtij viti, kompanitė kosovare kanė eksportuar nė Serbi produkte me vlerė prej 3 milionė euro. Ndėrkaq, ato serbe nė Kosovė kanė pru produkte me vlerė prej 93 milionė euro.

Zėdhėnėsi i Doganave Adriatik Stavileci thotė se vetėm pėr pesė muajt e parė tė kėtij viti, Serbia ka eksportuar nė vendin tonė produkte nė vlerė prej 93 milionė e 576 mijė euro, e ato kosovare sipas tij nė Serbi kanė eksportuar produkte nė vlere prej 3 milionė e 333 mijė euro, shkruan “Zėri”.

Stavileci tha se sipas statistikave tė vitit tė kaluar, kompanitė Serbė nė vendin tonė eksportuan produkte nė vlere prej 268 milionė e 266 mijė euro, ndėrkaq ato kosovare eksportuan produkte nė vlere prej 10 milionė euro.

Njohės tė rrethanave ekonomike nė vend thonė se importet e larta nga Serbia po e destabilizojnė dhe shkatėrrojnė ekonominė e lodhur tė vendit tonė.

“Serbia, realisht po pėrdor tė gjitha format pėr ta destabilizuar formėn e zhvillimit Ekonomik tė Kosovės”, ka thėnė Ibrahim Rexhepi, njohės i rrethanave ekonomike nė vend.

Sipas tij, importet nga Serbia edhe mė tej vazhdojnė tė jenė shumė tė larta e qė produkteve vendore po iu sjellin probleme tė vazhdueshme pėr tė hyrė nė treg.

Edhe Muhamet Sadiku, nga Instituti “Riinvest”, Kosovėn e sheh tė varur nga produktet e Serbisė. “Kosova ėshtė e vėrshuar nga njė numėr shumė i lartė i importeve por prapė se prapė Serbia ėshtė partneri mė i rėndėsishėm, fluksi i importit tė Serbisė ėshtė dukshėm mė i lartė”, ka thėnė ai.

Sipas tij, Serbia pėrpos mallit qė e doganon legalisht, ajo fut nė vendin tonė edhe produkte ilegale qė kalojnė mė shumė se 100 milionė euro.

“Fluksi i importimeve tė mallrave tė pa doganuara qė futen ilegal nė Kosovė i bėn dėm tė madh Kosovės”, tha ai.

http://www.kosova.com/artikulli/95605
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2013, 21:20   71
Citim:
Bie importi nga Serbia

Importi i grurit gjatė gjashtėmujorit tė parė tė kėtij viti ka rėnė dukshėm nė raport me periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar. Sipas tė dhėnave tė Doganave tė Kosovės nga njė janari i kėtij viti e deri mė tash nė Kosovė janė importuar 16 milionė e 909 mijė kilogram grurė, deri sa nė periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar ishin importuar mė shumė se 50 milionė kilogram.

Sipas tė dhėnave tė Doganave shihet se pjesa dėrmuese e grurit nė Kosovė ka ardhur nga Serbia, e Rusia, por nė sasi mė tė vogla edhe nga shtete e rajonit, por edhe mė gjerė. Sipas tė dhėnave tė Doganės, gjatė muajit janar janė importuar 2,5 milionė kilogramė, e ku pjesa dėrmuese prej 2,3 milionė kilogramėve ka ardhur nga Serbia, ndėrkaq pjesa tjetėr nga Maqedonia e Rusia. Gjatė muajit shkurt janė importuar 1,2 milionė kilogramė. Prej kėsaj shume 1 milionė ka ardhur nga Serbia, ndėrkaq nė sasi mė tė vogla nga Maqedonia, Belgjika e Rusia. Gjatė muajit mars, po ashtu sipas tė dhėnave tė Doganave kanė hyrė nė Kosovė 904 mijė kilogramė grurė, po ashtu pjesa dėrmuese e tij ka ardhur nga Serbia.

Po ashtu, edhe gjatė muajit prill nė vendin tonė kanė hyrė 2.4 milionė kilogram grurė, ku prej kėsaj shume 2,1 milionė ka ardhur nga Serbia. Po ashtu, gjatė muajit maj nė vendin tonė kanė hyrė 2,1 milionė kilogramė, e ku 1,9 prej tyre ka qenė nga Serbia, gjatė muajit prill 4,4 milionė kilogram e ku 4,3 milionė kilogram ka qenė nga Serbia dhe gjatė pjesės sė parė tė muajit korrik nė vendin tonė kanė hyrė 3,1 milionė kilogram, e ku e gjithė kjo ka qenė nga Serbia.

Adil Behramaj, zėdhėnės i Ministrisė sė Bujqėsisė, thotė se mesatarja e importit tė grurit neper vite sillet nė rreth 120 milionė kilogram, e ku kjo sasi nuk pėrdoret vetėm pėr konsum pėr popullsinė, por edhe si ushqim pėr bagėti, edhe si farė pėr mbjelljen edhe pėr nevoja tė industrisė pėrpunuese, jo vetėm pėr miell, por edhe pėr biskota dhe produkte tė tjera.

Sipas tij, konsumi i pėrgjithshėm vjetor i grurit ėshtė prej 410 milionė kilogramė grurė, e ku pjesa dėrmuese prej rreth 300 milionė sigurohet nga prodhimi vendor. Nė anėn tjetėr, Imer Rusinovci nga Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės thotė se duhet qė tė pritet raporti pėrfundimtar i korrje-shirjeve nė vend qė tė dihet se a ka apo jo me pak import. “Nuk mund qė tė flasim tani, edhe pse mund qė tė ekzistoj raporti nga doganat, duhet qė tė presim pėrfundimin e korrje-shirjeve, dhe tė japim njė vlerėsim pėrfundimtar,” ka thėnė Rusinovci.

http://www.zeri.info/artikulli/9912/...rti-nga-serbia
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2013, 21:34   72
Citim:
Rriten eksportet agroindustriale, pėr 3 mujorin e parė tė vitit 1.7 mld lekė

Tė dhėnat e Ministrisė sė Bujqėsisė tregojnė se pėr 3-mujorin e parė tė tė vitit, nė total janė eksportuar produkte qė arrijnė nė vlerėn e 1.7 miliard lekėve, nga 1.5 miliard lekė qė janė siguruar nė tė njėjtėn periudhė tė njė viti mė parė. Kjo shifėr tregon qartė se edhe pse vendi ynė nuk ėshtė i njohur pėr prodhime tė shumta tė produkteve agroindustriale, ky vit ka nisur me mė shumė tė ardhura pėr prodhuesit, tė cilėt kanė gjetur treg eksporti. Konkretisht eksportin mė tė lartė e ka pasur qumėshti, i cili ėshtė dy fishuar, si nė sasi ashtu edhe nė vlerė monetare. Nga 73 ton qė janė tregtuar njė vit mė parė, kėtė 3-mujor janė eksportuar 189 ton me njė vlerė prej 15.2 milion lekėsh. Ky shtim prodhimi ka ardhur edhe si pasojė e pėrqendrimit tė fermerėve nė mbarėshtimin e bagėtive qė prodhojnė qumėsht. Ndėrsa eksporti i djathit edhe pse ka nisur kėtė 3-mujor, duke qenė se mė parė nuk tregtohej asnjė ton, sėrish ėshtė nė nivele shumė tė ulta duke marrė parasysh se vendi ynė ėshtė njė vend bujqėsor. Mungesa e kapaciteteve, e bahēeve e bėn kėtė produkt qė tė jetė vetėm pėr konsum vetjak. Ndėrsa vaji i lulediellit ėshtė njė tjetėr produkt qė ėshtė dyfishuar nė eksport, nga 291 nė 412 ton, duke arritur njė vlerė tė ardhurash prej 48.2 milion lekėsh. Tregtia e acuges vijon tė jetė gjithnjė e nė nivele mė tė larta pasi ky ėshtė produkt mjaft i kėrkuar jo vetėm nė rajon, por edhe mė gjerė. Rritje tė eksportit pėr 3 mujorin e parė tė vitit kanė shėnuar edhe makaronat, buka, perimet e konservuara, uji, birra, vera dhe duhani.

http://www.gazetarepublika.al/2013/0...-1-7-mld-leke/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2013, 21:46   73
Citim:
Tregtia me BE, Italia mban vendin e parė

Tregtia me vendet e BE nė muajin qershor arriti 68.2% dhe partnerėt kryesorė tregtarė vazhduan tė jenė Italia dhe Greqia. Sipas INSTAT, tregtia me Italinė arriti nė 38.8%, ndėrsa me Greqinė vetėm 8%. Eksportet shqiptare zgjeruan tregjet nė qershor me partnerė nga vende tė tilla si Greqi, Kroaci, Rusi, Spanjė, Turqi, etj. Rritje tė eksporteve pėsuan grupet “Lėkurė dhe artikujt prej tyre” me 11.1%, “Prodhime druri dhe letre” me 8.7%, “Tekstile dhe kėpucė” 6.4%. Edhe pėr importet, tregtarėt shqiptarė vijuan kėrkime pėr tregje tė reja pėr importin e mallrave tė ndryshme si nė Belgjikė, Britani e Madhe, Greqi, Spanjė, Zvicėr, etj. kryesisht importet u rritėn nė qershor pėr grup-mallra si “Materiale ndėrtimi dhe metale” me 5%, “Lėkurė dhe artikujt prej tyre” 1.6%. Tė dhėnat e fundit, tė publikuara nga INSTAT treguan efektet e mėdha tė krizės greke nė ekonominė shqiptare.

http://mapo.al/2013/07/25/tregtia-me...vendin-e-pare/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.