Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.3.2008, 11:05   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Gėrmime nė Shkumbin


Citim:
Arkeologet: Pazari i vjetėr i Elbasanit, njė lagje romako-bizantine
28/03/2008 - 09:30

Zbulimi i mozaikut tė periudhės paleokristiane pas monumentit tė Aqif Pashė Elbasanit, fare afėr rrapit tė Bezistanit nė Elbasan dhe pranė kalasė sė qytetit, vjeshtėn e kaluar u cilėsua si zbulimi i vitit prej arkeologėve. Pas muajve tė dimrit, arkeologėt po presin momentin e duhur t'u rikthehen gėrmimeve nė qendėr tė qytetit. Arkeologu Ylli Cerova thotė se do tė rikthehen shumė shpejt nė tė fshehtat e tjera qė rezervon e gjithė bazilika.

"Nė kėtė moment, ne kemi ēuar projektin pėr aprovim nė Institutin e Arkeologjisė dhe presim aprovimin e njėkohėsisht edhe mbėshtetjen financiare nga ky institut, sikundėr edhe nga Qendra e Studimeve Albanologjike. Konkretisht kemi marrė kontakt me drejtoreshėn e kėtij instituti, Prof.dr. Shpresa Gjongecajn".

Cerova thotė se projekti parashikon fillimisht heqjen e pjesės sė sipėrme tė betonit nė tė gjithė territorin ku shtrihet bazilika paleokristiane e pas kėsaj, ekipi i punės nga Instituti i Arkeologjisė do tė fillojė gėrmimin arkeologjik. Specialistėt po presin momentin mė optimal sa i takon kushteve atmosferike, pra njė mot pa lagėshtirė. Cerova thotė se njėkohėsisht, specialistėt po pėrpiqen tė krijojnė njė ekip me specialistė tė huaj dhe konkretisht nga ICOMOS, pėr problemet e afreskut dhe mozaikut.

"Duhet tė jemi tepėr tė kujdesshėm edhe pėr mozaikun dhe afreskun e kėsaj bazilike. Pėr kėtė arsye, ne kemi bashkėpunimin e ngushtė me specialistė tė Institutit tė Monumenteve Tiranė", - sqaron Cerova.
Bazilika

Sipas specialistėve, bazilika paleokristiane ku u zbulua mozaiku, duke u mbėshtetur nė materialin arkeologjik mendohet se ėshtė ndėrtuar nė fund tė shekullit tė V-tė e.s. Sondazhi arkeologjik i organizuar vitin e kaluar, nxori nė pah faktin se muratura e bazilikės ruhet nė lartėsi dhe njėkohėsisht fasadat e brendshme tė tyre janė tė zbukuruara me afreske dhe motive gjeometrike. Mozaiku i zbuluar paraqet skenėn e Eukaristisė dhe ėshtė njė realizim nė njė nivel tė lartė artistik. Arkeologu Cerova thotė se "gėrmimet e kėtij viti fillimisht do tė pėrqendrohen nė zbulimin e apsidės sė bazilikės dhe tė transeptit tė saj".


Zbulimi

Ka qenė njė dokument muzeal, nga ku ka nisur puna pėr kėrkimin e mozaikut. Kreshnik Belegu, drejtori i Trashėgimisė, i cili ėshtė edhe iniciatori i kėtij zbulimi, tha nė kohėn e zbulimit se kishte shumė vite qė e kishte parė dokumentin nė arkivin e muzeut tė qytetit. Aty flitej pėr fragmente tė njė mozaiku tė dėmtuar qė kishte dale nėn rrėnojat e njė dyqani tė njė tregtari elbasanas nė vitet 32 e bashkė me tė edhe njė tjetėr dokument pėr njė varr tė zbuluar. Por edhe pse e kishte pėrmendur disa herė Belegu nuk kishte marrė vėmendjen e duhur.

Kėsaj radhe ka qenė mbėshtetja e madhe e kryetarit tė bashkisė sė Elbasanit Qazim Sejdini si dhe pėrkrahja e arkeologut Ylli Cerova ajo qė ēoi drejt zbulimit tė madh. Pak javė pas sezonit tė parė tė gėrmimeve Belegu deklaroi se "kemi gjetur njė mozaik mjaft interesant tė periudhės paleokristiane qė ka edhe figura tė dy njerėzve tė ruajtur relativisht mire, njė afresk qė duket se pėr arkeologėt dhe specialistėt mbart vlera tė veēanta, dy varre fėmijėsh qė mendohen tė jenė tė shek tė V-tė tė erės sonė, qė i pėrkasin bazilikės dhe njė sėrė elementesh arkitekturore si kapitele, bazamente dhe stele varri qė mbart mbishkrim latin.


Njė park arkeologjik

Kryetari i Bashkisė sė Elbasanit, Qazim Sejdini ėshtė shprehur se do ta mbėshtesė zbulimin pėrfundimtar tė kėsaj bazilike. Pėr tė ky zbulim ka interes tė jashtėzakonshėm edhe pėr faktin se po sjell turistė. Nė projektet e tij ėshtė ndėrtimi i njė strategjie tė tėrė pėr turizmin. Me sa duket, ideja e specialisteve Cerova e Belegu, pėr ta futur kėtė zonė nė parqet arkeologjike ka gjetur pėrkrahjen bashkiakut Sejdini, i cili po kėrkon edhe mbėshtetjen e institucioneve pėrkatėse tė Arkeologjisė dhe Monumenteve do tė bėjė tė mundur qė qendra e Elbasanit tė futet nė zonat me prioritet tė turizmit kulturor.

Arkeologu Cerova shprehet mjaft optimist pėr vlerėsimin e Elbasanit dhe tė kėsaj zone si park arkeologjik. "Zbulimi i plotė i bazilikės na jep mundėsinė tė bėjmė njė studim tė plotė gjeofizik tė gjithė territorit tė ish-pazarit tė vjetėr tė Elbasanit, i cili pėr mendimin tonė pėrfaqėson njė lagje romako-bizantine tė qytetit tė lashtė tė Skampis.

Zbulimet e mėtejshme mendojmė se do tė realizojmė njė park arkeologjik tė qendrės sė qytetit tė Elbasanit, i cili do ti japė njė impuls zhvillimit kulturor turistik tė kėtij qyteti tė lashtė", - pėrfundon Cerova.

http://balkanweb.com/sitev4/index.php?id=18616
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2008, 11:10   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Rėndom tė vje me qesh me ata qė ulėrasin se qytetin "e kanė ndėrtu turqit". Megjithatė mu s'mė duket se mozaiku nė fjalė ėshtė gjetja mė e lashtė aty...

Qyteti Skampis ėshtė Shkėmbi, e kur thuhet Skampin ėshtė Shkėmbini. Krahina e thėrret Shkumbin dhe emri i ka mbetur ende lumit. Pėr mė tepėr mė duket qesharake tė vazhdojnė tė vetėquhen me emra turko-latino-sllavo-greko-marsianė. Kaq e vėshtirė ėshtė tė pėrdoret emri vendas?

Kjo ėshtė si tė thėrrasėsh Arbėri-Arbėninė me Albania, thua se nuk dinė tė shqiptojnė emrat e vet nė gjuhėn e vet.

Edhe ēfarė se latinėt e shkruanin Scampinus? Mos Gjergji e ka gjė emrin Giorgio?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.8.2009, 01:02   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Nė gjurmėt e rrugės "Egnatia"


Citim:
Nė vendin e quajtur “Kryqėzimi i Xhepės”, aty ku mendohet tė ketė qenė Porta Lindore e Rrugės Egnatia, qė pėrshkonte Kalanė e Qytetit mes pėrmes nxorrėn nė dritė prej gėrmimesh tė rastėsishme, fragmente tė rėndėsishme tė kėsaj rruge historike dhe mure antike tė saj. Gėrmimet private u bėnė nė pjesėn lindore tė Lagjes Kala nė Elbasan dhe zbuluan pjesė kolonash, gurė dekorativė, mozaikė, enė qeramike.

Bashkia e Elbasanit ka ndėrprerė punimet nė kėtė vend, nė mėnyrė qė specialistėt tė nxjerrin pėrfundimet pėr zbulimin e ri. Ata mendojnė se muri dhe fragmente tė tjera i pėrkasin portės dalėse tė Vijės Egnatia. Bashkia e Elbasanit ka vendosur qė ky fakt tė pėrdoret si sondazh pėr pėrfitimin e projektit tė Bashkimit Evropian pėr rikonstruksionin e kėsaj rruge tė zbuluar.

http://www.ikubinfo.com/ikubLAJME/Ne...0-e162df110404

Citim:
Via Egnatia", e ndėrtuar qė nė kohėn e perandorisė roma- ke, na surprizon akoma. Nė lagjen 'Kala' tė Elbasanit, zbulohet njė kullė dalėse qė lidhte zonėn me rrugėn 'Egnatia'.

Nė vendin e quajtur "Kryqėzimi i Xhepės", aty ku mendohet tė ketė qenė Porta Lindore e kėsaj rruge qė pėrshkonte Kalanė e qytetit mes pėrmes, nxorėn nė dritė prej gėrmimesh tė rastėsishme, fragmente tė rėndėsishme tė kėsaj rruge historike dhe mure antike tė saj.

Sipas arkitektit tė Institutit tė Monumenteve tė Kulturės, Latif Lazimi, aty kanė qenė gjurmė tė murit tė njė kulle, por kjo nuk dukej shumė qartė. "Aty afėr kullės gjendej njė shtėpi, tė cilėn i zoti i saj mori leje qė ta rikonstruktonte.

Pikėrisht nga kėto punime u bė e mundur dalja nė dritė e kullės sė dytė, qė mendohet tė ketė qenė portė dalėse e lagjes 'Kala' me rrugėn e vjetėr 'Egnatia'", - tregon ai. Sipas arkitektit, qė prej vitesh punon pranė IMK-sė e qė gjatė punės sė tij ka parė mjaft prej monumenteve tė kulturės shqiptare, shtėpia u shemb.

Pas kėsaj, nė atė vend u bėnė gėrmime arkeologjike, prej tė cilave u zbuluan muret shumėshekullore tė kullės. Kulla ka qenė e ndėrtuar nė formė patkoi dhe ka pasur formė katėrkėndėshe. Pjesa e pėrparme e saj ka qenė me hark. Duhet thėnė se muret e saj janė nėntokė, dhe deri tani nė sipėrfaqe ka dalė vetėm pjesa e sipėrme e tyre.

Sipas arkitektit tė Institutit tė Monumenteve tė Kulturės, Latif Lazimi, nga kėto gėrmime kanė dalė pjesė tė rrugės sė vjetėr 'Egnatia'. Ky zbulim ka tė bėjė me njėrėn prej kullave hyrėse apo dalėse tė lagjes 'Kala', me kėtė rrugė mjaft tė rėndėsishme pėr kohėn kur kjo funksiononte.

Arkitekti shprehet se ka ide qė tė ndėrtohet njė urė, e cila do tė bashkojė kullėn e parė qė ekzistonte me kėtė qė sapo ėshtė zbuluar. Sipas tij, disa specialistė italianė kanė idenė se ura lidhėse mes dy kullave do tė ishte mjaft e pėrshtatshme, por kjo sipas tyre nuk do tė bėhet me materialin origjinal, por me njė tjetėr material.

Vlera e kėtij zbulimi qėndron nė faktin se tashmė ėshtė plotėsuar njė pjesė e njė "harte", qė virtualisht "dihej" se ishte. Pas zbulimit tė kullės sė parė mendohej qė do tė kishte edhe njė tjetėr, por akoma nuk ishte e qartė. Tashmė nuk ka vend pėr dyshime.

Kullat hyrėse e dalėse ishin "portat" qė lidhnin lagjen "Kala" tė Elbasanit me rrugėn e vjetėr "Egnatia". Ky zbulim e bėn mjaft tė qartė mėnyrėn e lidhjes sė zonės me rrugėn e rėndėsishme. Sipas Lazimit, nėse bėhen gėrmime tė reja pranė kėsaj kulle, mund tė zbulohen tė dhėna mjaft interesante qė mund tė hedhin mė shumė dritė mbi kohėn kur rruga funksiononte.


Lagjja 'Kala'

Lagjja "Kala", nė qytetin e Elbasanit, njė nga lagjet mė tė vjetra pritet tė kthehet pas disa vitesh nė njė nga lagjet mė tė preferuara pėr t'u vizituar nga turistėt vendas dhe tė huaj. Bashkia e Elbasanit, nė bashkėpunim me Institutin e Monumenteve tė Kulturės, Universitetin "Aleksandėr Xhuvani" dhe Universitetin e Pizės (Itali), ka pėrfunduar studimin mbi njohjen, ruajtjen dhe evidentimin e vlerave arkeologjike, historike dhe urbane tė lagjes "Kala", qė pėrcakton kriteret e ndėrhyrjes nė kėtė lagje, nga mė tė vjetrat nė qytet.

Pėr kėtė qėllim, bashkia ka akorduar fondin prej 7 milionė lekėsh, pėr shtrimin me kalldrėm tė rrugėve tė lagjes, qė do tė nisė nga porta e Kalasė, deri te Kisha "Shėn Maria".

"Nė pėrfundim tė studimit mbi njohjen, ruajtjen dhe evidentimin e vlerave arkeologjike, historike dhe urbane tė lagjes 'Kala', janė pėrcaktuar edhe njė sėrė kriteresh pėr ndėrhyrje nė kėtė zonė".

Sipas tij, pėr lagjen 'Kala', nė tė ardhmen do tė zbatohen dhe projekte tė tjera pėr pėrmirėsimin total tė infrastrukturės, me qėllim rritjen e atraktivitetit tė kėsaj zone historike pėr thithjen e turistėve vendas e tė huaj. Rrugėt e lagjes 'Kala' kanė qenė tė shtruara me kalldrėm, por me kalimin e viteve gurėt kanė dalė nga vendi dhe shtrimi me kalldrėm pritet t'i rikthejė lagjes identitetin.

Duke qenė i vendosur nė kryqėzimin e rrugėve Veri-Jug dhe Lindje-Perėndim, Elbasani ka shėrbyer si pikė e rėndėsishme kalimi dhe si stacion i rėndėsishėm, duke u pėrmendur si qendėr urbane, ushtarake e peshkopale.

Pas bllokimit tė rrugės 'Egnatia' nga dyndjet e barbarėve, qyteti i Skampinit nuk pėrmendej mė dhe u shkatėrrua nga bullgarėt dhe ostrogotėt gjatė migrimit sllavo-bullgar, diku nga shekulli VI-VII.


Rruga 'Egnatia' ėshtė ndėrhyrja nė infrastrukturė me te cilėn romakėt quajnė dhe organizojnė duke filluar nga gjysma e dytė e shekullit tė dytė p.e.s, njė vijė drejtuese mijėvjeēare komunikimi midis Perėndimit dhe Lindjes, midis Adriatikut tė poshtėm dhe Egjeut verior.

Inxhinierėt romakė qė ndėrtuan rrugėn arritėn tė evitonin me pėrjashtim tė pak rasteve tė paevitueshme, ndryshime tė menjėhershme tė lartėsisė sė rrugės. Nė trasenė e rrugės 'Egnatia' gjejmė teknikėn e ndėrtimit romak tė rrugės: arritja e qendrave nė mėnyrė mė tė drejtpėrdrejtė, komode, ekonomike, pėrpjekjeve pėr tė evituar pėrmbytjet dhe uljet e terrenit me forcė.

Sistemi rrugor i kohės romake nė zonat qendrore tė Shqipėrisė, duket i ndėrtuar nė kohėn perandorake, pėrbėhet nga 4 drejtime kryesore:

1) rruga gjatėsore bregdetare nga Dyrrachium deri nė Aulon, e cila ishte pjesė e rrugės nga Epiri jugor deri nė Dalmaci;
2) Rrugė tėrthore me drejtimin veriperėndim-juglindje, e pėrbėrė nga rruga e brendshme nga Dyrracium deri nė Antipatrea, e cila duke u zgjatur arrinte deri nė fushėn e Larisės;
3) rruga e tretė pėrbėhej nga rruga 'Egnatia', qė nga Apollonia nė juglindje e drejtohej drejt verilindjes nė Elbasan (nė ditėt tona); dhe e katėrta, ishte vazhdim i rrugės nga Apollonia ne Elbasan, qė duke u bashkuar me njė rrugė perėndim-lindje qė vinte nga Dyrrachium kalonte nė luginėn e mesme tė Shkumbinit duke u ngjitur deri nė vijėn ujėndarėse midis pellgut tė Shkumbinit dhe pellgut tė Drinit.

http://balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=64250
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2010, 16:02   4

Shkrim i cituar Shkumbin: Zbulohen dy varre ilire nė kėshtjellė


Citim:
Zbulohen dy varre ilire nė muret e kalasė sė Elbasanit

Elbasan, 7 gusht - Afėr mureve tė Kalasė sė Elbasanit janė zbuluar dy varre tė lashta ilire, ndėrkohė qė Elbasani ėshtė fare pranė ngritjes sė njė muzeu arkeologjik.

Dy varret ilire, sipas specialistėve, do tė jenė objekt i ardhshėm i studiuesve tė fushės sė arkeologjisė.

Sipas Neritan Cekės, qė ishte tė premten nė Elbasan dhe pa nga afėr zbulimin e ri rrėzė mureve tė kalasė sė lashtė, ky zbulim i rėndėsishėm jo vetėm pėr Shqipėrinė, por pėr Ballkanin dhe mė gjerė, ėshtė njė bazė shumė e mirė pėr ngritjen e njė muzeu arkeologjik.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,30374
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2011, 16:16   5
Citim:
Via Egnatia, zbulime tė reja nė ekspozitėn e 3 pedagogėve

ELBASAN- Pedagogė tė universitetit tė “Aleksandėr Xhuvanit” kanė realizuar njė ekspozitė me pamje dhe informacione mbi gjurmėt e Via Egnatia duke filluar nga Durrėsi pėr tė pėrfunduar deri nė Ohėr.

Nė kėtė iniciativė tė mbėshtetur nga Fakulteti i Shkencave Humane dhe universiteti “Aleksandėr Xhuvani” ėshtė realizuar konstatimi, evidentimi, fotografimi i tė gjitha gjurmėve ekzistuese dhe kėrkimi pėr gjurmė tė reja pėr rrugėn antike qė pėrshkon nė pjesėn mė tė madhe qarkun e Elbasanit.

Nė aktivitetin prezantues tė realizuar nė ambientin e Universitetit tė Elbasanit me pjesėmarrjen e studentėve, pedagogėve, pėrfaqėsuesve tė pushtetit lokal, si dhe tė huaj tė prezentė nė Elbasan janė evidentuar vlerat e kėsaj rruge me hartat shoqėruese.

Nė kėtė udhėtim qė ka zgjatur njė stinė pėr tre pedagogėt Riza Hasa, Albert Riska dhe pedagogu italian, kanė ardhur edhe elementė tė rinj tė panjohur mė parė.


Via Egnatia

Rektori i Universitetit tė Elbasanit, Liman Varoshi, tha se "qėllimi i kėtij aktiviteti ėshtė evidentimi dhe prezantimi i atyre vlerave qė Via Egnatia ka nė territorin shqiptar. Dihet qė ka njė vlerė tė pallogaritshme si njė dėshmi e Romės Antike. Aktualisht kemi aplikuar dhe do tė bėhemi pjesė e kėtyre projekte pėr evidentimin dhe shfrytėzimin e kėtyre vlerave qė shfaq Via Egnatia. Universiteti i Elbasanit disponon kapacitetet intelektuale kėrkimore, si dhe strukturat siē ėshtė Masteri i Trashėgimisė Kulturore dhe do t’i vėmė nė funksion tė studimit dhe sidomos prezantimit tė kėtyre vlerave tė mėdha qė konservon Elbasani.Nė kėtė rrugėtim Riza Hasa, arkeolog i njohur, Albert Riska, gjuhėtar dhe njė pedagog i njohur italian i degės sė Gjermanishtes."

Riza Hasa shpjegon se gjatė kėtij rrugėtimi janė gjetur edhe detaje tė reja qė ja shtojnė vlerat Via Egnatia.

“Stela varri shumė interesante me mbishkrime. Kalonin njerėz tė shquar. Bashkė me emrat romakė vijnė edhe emra ilir. Kemi mjaft pasuri pėrgjatė kėsaj rruge. Nė pėrgjithėsi duke qenė kemi rrugė mbi rrugė duke qenė se rrugėt moderne kanė ndjekur tė njėjtin drejtim. Kemi njė fat tė madh ku janė ruajtur mirė pjesa e Librazhdit. Mendojmė qė nė Karinė tė Peqinit kemi gjetur njė trase tė Egnatias. Gurėt qė ishin aty ishin tė ardhur buzė njė pėrroi pėrgjatė gjurmės. Vendasit e quajnė gur Berati. Ndėrkohė nė Shalės mendohet qė ėshtė njė termė romake. Njė ish-student i imi nga Thana na ka sjellė njė gjyle e njė terme qė mendohet se ka qenė njė tjetėr stacion tė Egnatia."

Lidhur me kėto zbulime dhe eksplorime, Hasa tha se pėr t’i bėrė publike, pėr tė tėrhequr vėmendjen duhet bashkėpunimi i tė gjitha strukturave.

“Ne harxhuam njė verė tė tėrė pėr tė arritur deri kėtu. Por kjo punė do reklamė, ekspozim. Ne pėrgatisim studentė pėr t’u bėrė shpėrndarės tė kėsaj kulture. E kemi filluar ketė sidomos me degėn e Trashėgimisė Kulture. Kjo e bėn Elbasanin mė tė rėndėsishėm duke e lidhur me rrugėn e vjetėr antike, e cila ėshtė njė vlerė qė duhet rivitalizuar dhe duhet shfrytėzuar si pėr studime, ashtu edhe pėr turizėm. Kanė sjellė zbulime tė reja pėr sa i pėrket arkeologjisė dhe gjuhės, por edhe kanė evidentuar gjendjen aktuale tė kėtij segmenti dhe mundėsitė pėr ta shfrytėzuar si nė aspektin shkencor, ashtu edhe nė aspektin turistik pasurinė mė tė madhe tė kohės antike qė ndodhet nė territorin e qarkut tė Elbasanit bashkė me stacionet e saj dhe gjurmėt qė sipas tyre janė ruajtur mirė sidomos nė zonėn e Librazhdit”.

Ndėrkohė profesori i Gjuhės, Albert Riska, tha se janė zbuluar shumė emra njerėzish dhe toponime me vlerė qė diktojnė edhe evoluimin dhe ndryshimet gjuhėsore, duke qenė njė pasuri e madhe pėr gjuhėtarėt dhe studiuesit.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=69371
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2011, 23:23   6
Citim:
Pezullohen punimet nė Via Egnatia, zbulohet kolektori romak

ELBASAN- Pezullohen punimet pėr sistemimin e kanalizimeve nė projektin Egnatia nė segmentin qė pėrshkon Kalanė e qytetit tė Elbasanit. Shkak pėr kėtė ndėrprerje ėshtė bėrė zbulimi i njė fragmenti muri dhe njė kolektori romak nė pjesėn hyrėse tė kullave veriore.

Pezullimi i punimeve ėshtė bazuar nė ligj nė rast tė njė zbulimi arkeologjik, deklaron specialisti Agjencisė sė Shėrbimit Arkeologjik Skėnder Bushi. Ai thekson se nė kėtė pjesė tė rrugės do tė bėhet dokumentimi dhe do tė ruhet fragmenti i murit dhe kolektori edhe pse investimi do ta mbulojė kėtė fragment.

Sipas tij do tė ruhet gjurma e kolektorit dhe tubacionit ekzistues qė e ka ruajtur sistemin e vjetėr. Pas dokumentimit tė kėtij fragmenti tė Kalasė qė pėrbėn pjesėn romake dhe atė tė Bizantit do tė pritet njė vendim i Kėshillit Kombėtar siē ėshtė vepruar dhe nė rastet e tjera pėr tė lejuar vazhdimin ose jo tė punimeve.

E gjithė kjo procedurė do tė zgjasė afatin e pėrfundimit tė punimeve sidomos nė pjesėn mė tė vėshtirė tė sistemimit tė kanalizimeve.

Janė banorėt ata qė po vuajnė mė shumė problemet e krijuara nga kanalet e hapura dhe ujėrat e zeza me sipėrfaqe. Tė pyetur ata thonė se presin qė kjo situatė tė mbarojė sa mė shpejt pasi me afrimin e shirave problemet do tė jenė edhe mė tė shumta. Ata qarkullojnė me shpejtėsi, nuk kanė mundėsi tė marrin ndėrhyrje mjekėsore nė raste emergjente pa llogaritur zjarret.

Ndėrkohė punonjėsit e firmės janė duke vazhduar punėn nė segmentin tjetėr edhe pse njė pjesė e ndėrhyrjes do tė mbetet e zbuluar deri nė njė vendim tė Kėshillit Kombėtar.

Punimet pėr projektin Egnatia do tė vazhdojnė deri mė 19 tetor 2012. Firma zbatuese e punimeve ėshtė italiane nė bashkėpunim me njė firmė shqiptare. Firma sipėrmarrėse duhet tė kishte rrethuar edhe zonėn arkeologjike tė mozaikut tė Bezistanit pas pėrfundimit tė gėrmimeve nga Instituti i Arkeologjisė. Investimi kap vlerėn e 1.2 milionė eurove, financim i BE pėr Shqipėrinė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72698
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2011, 23:10   7
Citim:
Elbasan: Rruga Egnatia, vepra gjigande e antikitetit

Elbasan – Nuk ka dokumenta tė shkruara dhe shenja tė qarta arkeologjike qė dėshmojnė pėr ekzistencėn e qytetit tė Elbasanit nė periudhėn e hershme antike, ndėrsa popullimi i zonave rreth tij nga ilirėt vendas, vėrtetohet mė sė miri nga gjurmimet arkeologjike, si Tumat (kodėrvarret) nė fushėn e Pazhokut, nė fshatin Shalės afėr Cerrikut apo objektet prej terrakote (baltė e pjekur), qė i pėrkasin periudhės helenistike tė zbuluara nė fundin e liqenit tė Seferanit nė Belėsh, tė cilat banorėt vendas paganė ia blatonin perėndeshės Afėrditė.

Ndonėse qyteti i Elbasanit u njoh nė histori nė periudhėn e Ilirisė, mendohet se nė kohėn e pushtimit romak nė vitet 229 – 168 p.e.s. ky qytet u shkatėrrua prej tyre, pėr tė rilindur mė vonė.


- Rruga Egnatia –

Historiania Ortenca Dakli deklaron se ” Rruga Egnatia” mori emrin e realizuesit tė kėsaj vepre gjigande tė antikitetit, i cili ishte gjykatėsi romak nė Selanik, i quajtur Cnaeus Egnatius, i biri i Caius prokonsull nė Selanik. Pra, u ndėrtua nga romakėt pėr qėllime ushtarake dhe tregtare gjatė mėsymjeve tė tyre nė Hiri, Maqedoni dhe Greqi”.

Kjo rrugė, nė njė gjatėsi 535 milje , gjerė 30 kėmbė, e ndėrtuar me gurė , shėrbente edhe pėr transport udhėtarėsh dhe mallrash. Pėrgjatė saj kishte sheshe dhe vendpushime tė ngjashme me stacionet e sotme. Burimi mė i besuar deri me sot mbi kėtė rruge ėshtė itinerari i Bordosė, i shkruar nga njė murg i panjohur nė vitin 333 e.s gjatė kthimit tė tij nga Jeruzalemi.

“Ai ka shėnuar stacionet dhe distancat nga njėri stacion te tjetri. Distancat janė matur me udhėtime gjysmėdite. Stacionet ku ai ka fjetur i ka shėnuar si “mansio” dhe ato ku ka ndėrruar kuajt si “mutatje”. Mendohet se stacionet ishin 30-40 milje larg njeri-tjetrit dhe shėrbenin pėr shlodhje, ushqim etj” vijon Dakli.

Rruga Egnatia, e cila kalon edhe nė Elbasan, zė fill nė Durrės me dy degėzime, njėra tė shpie nė Apoloni dhe tjetra vijon nga Ura e Dajlanit-Shkėmbi i Kavajės-Kavajė, kalon lumin e Darit mbi njė urė-Rani i Gores-Bishti i Zhurit-Peqin. Nuk ka shenja pėr stacione tė mundėshme nga Durrėsi deri nė Peqin.

Nga Peqini deri nė Elbasan ka vetėm nje stacion i quajtur Add Quintum i cili ndodhet nė fshatin Bradashesh. Mė pas kjo rrugė shtrihet nė Elbasan- Mengėl-Labinot-Fushė, Mirakė (stacioni Genesis), kalon nė anėn tjetėr tė Shkumbinit dhe njėkohėsisht i shmanget bregut tė lumit duke u ngjitur nėpėr male – Babje (stacioni Ad Dianam- Tempulli i Dianės), Spathare- Dardhė- Gurrat e Zeza- Qukės – kalon sėrish lumin Shkumbin- Fusha e Domosdovės-Qafė- Thanė e mė tej nė Strugė- Ohėr- *Manastir (sot Bitola, Maqedoni)- Selanik (Greqi) dhe vijon deri nė Stamboll e pėrtej.

Degėzimi i Apolonisė, bashkohet me pjesėn kryesore pikėrisht nė qytetin e Peqinit. Njė arterie tjetėr e kėsaj rruge pasi pėrshkonte Korgėn dhe Beratin, futej nė zonėn e Dumresė (Belėsh-Shalės*-Cerrik) dhe bashkohej me magjistralin kryesor pikėrisht nė lumin Shkumbin, ku ka qenė ndėrtuar edhe njė urė, bazamentet e sė cilės, ndonėse tė rrėnuara, ruhen ende nė shtratin e kėtij lumi dhe pikėrisht nė fshatin Topēias ose ku bashkohet derdhja e pėrroit tė Zaranikės me lumin e Shkumbinit. Nėndegėzime apo rrugė sekondare kjo rrugė ka pasur edhe nė zona tė tjera tė Elbasanit.

“Pėr herė tė pare, kėtė rrugė e pėrmend Polibi nė vitin 120 p.e.s. dhe mė pas Straboni. Ky i fundit thotė se rruga kishte dy degėzime, njėra nga Durrėsi dhe tjetra nga Apolonia. Po nga Straboni mėsojmė se njė pjesė e rrugės quhej rruga e Kandavisė (Kandavia quhej atėherė njė mal me emėr ilir nė malėsinė e Polisit nė Elbasan). Kjo rrugė, e ndėrtuar nga romakėt, ėshtė vazhdim i rrugės Apia dhe niste me itinerarin: Romė-Beneventum-Brindizi (Itali) – deti Adriatik – Uria, Maqedonia, Greqia e dilte nė Azinė e Vogėl e deri nė Persi. Udhėtimi nė kėtė rrugė, nė atė periudhė bėhej me karvane me kafshė”, shton historiania Ortenca Dakli.

Rruga e famshme romake,”Via Egnatia”, nga Durrėsi nė Bizant, lidhte Romėn me Konstandinopolin, duke kaluar nėpėr Ohėr e Selanik. Skama ishte stacioni i parė i rėndėsishėm i saj pas Durrėsit, me njė kėshtjellė, e cila, nė shekullin IV, kishte 28 turra dhe 3 hyrje. Rreth njė muaj mė parė, me njė fond prej 1 milion euro dhėnė nga Bashkimi Europian, kanė nisur punimet me qėllim rikthimin nė identitet.

http://www.lajmeshqip.com/kultura/el...-e-antikitetit
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2013, 18:55   8
Citim:
Zbulohen muret e Kalasė, Elbasan

Muri i njė kalaje tė vjetėr ėshtė zbuluar gjatė punimeve pėr rikonstruksionin e rrugės Thoma Kalefi nė qytetin e Elbasanit .

Rrėnojat e murit qė sipas arkeologėve I pėrket periudhės osmane janė zbuluar nė afėrsi tė sheshit tė Namazgjasė. Pėr kėtė arsye fillimisht specialistėt dyshuan se ato ishin rrėnoja tė xhamisė sė vjetėr tė Namasgjasė. Pas verifikimeve tė para tė arkeologėve rezultoi se rrėnojat janė pjesė e njė muri kalaje, dhe po studiohet teza e lidhjes sė tyre me kalanė nė qendėr tė qytetit.

Pėr zbulimin e rrėnojave tė murit tė periudhės osmane ėshtė njoftuar edhe Ministria e Kulturės .Ekspertėt e saj pritet tė vendosin pėr trajtimin nė vazhdim tė kėtij zbulimi si dhe pėr mundėsinė e vazhdimit tė punimeve nė rrugėn qė po rikonstruktohej.



http://vizionplus.al/zbulohen-muret-e-kalase-elbasan/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.6.2013, 22:59   9
Citim:
Zbulohet kalaja nė jug tė Elbasanit

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	largea_kalajaa1372183943.jpg
Shikimet:	141
Madhėsia:	34,7 KB
NNJ:	5326Njė mur i madh nė formė harku, ėshtė zbuluar nė jug tė qytetit tė Elbasanit gjatė gėrmimeve pėr rionstruksionin e njė rruge. Arkeologėt kanė deklaruar paraprakisht se objekti i zbuluar mund tė jetė kulla e njė kėshtjelle ose kalaje, pasi i plotėson parametrat e saj. Drejtori i muzeut Etnografik Kreshnik Belegu, u shpreh se mund tė jetė njė kala e vjetėr qė i pėrket periudhės paraosmane.

”Aty ėshtė njė tor. Pėr momentin ka shumė hipoteza pėr tė, por megjithatė ėshtė njė vendbanim i cili besoj qė duhet t'i takojė periudhės paraosmane. Nga dokumentat qė shkruhen thuhet se nė Elbasan para pushtimit osman ka qenė njė kala. Besoj se frėngjitė e kėsaj kulle janė shumė sipėr dhe besoj se kjo tor duhet tė jetė ndoshta 3-4 metra mė thellė”, citon AS Belegun.

Gjatė gėrmimeve pėr rikonstruksionin e rrugės ”Thoma Kalefi” punėtorėt janė ndeshur nė murin e kėshtjellės.

Rrėnoja ka dalė nė sipėrfaqe pranė sheshit tė Namazgjasė ku fillimisht ėshtė menduar se ishte rrėnoja e murit tė xhamisė sė vjetėr tė Namazgjasė.

Por arkeologėt qė panė murin janė shprehur se ai nuk i pėrket xhamisė, por se mendohet tė jet muri i njė kalaje tė vjetėr.

Ministria e Kulturės pritet tė marrė njė vendim i cili mundėson nisjen e gėrmimeve arkeologjike pėr tė gjithė sipėrfaqen ku mendohet tė gjendet muri.

http://www.botasot.info/kultura/2291...-te-elbasanit/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2013, 10:18   10
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
”Aty ėshtė njė tor.
Njė ēa?!

Ore quhet PIRG m. sh. 1. hist. Ndėrtesė e lartė rrumbullake a katėrkėndėshe pranė mureve tė njė qyteti ose tė njė kėshtjelle, qė shėrbente pėr mbrojtje, si pikė vrojtimi etj.; kullė e lartė, zakonisht e rrumbullakėt. Pirgjet e kalasė (e murit rrethues). U shemb njė pirg.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2013, 22:26   11
Citim:
Historia qė fshihet nėn tokė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	k1.jpg
Shikimet:	149
Madhėsia:	147,2 KB
NNJ:	5780Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	k2.jpg
Shikimet:	117
Madhėsia:	87,0 KB
NNJ:	5779Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	k3.jpg
Shikimet:	108
Madhėsia:	106,1 KB
NNJ:	5778Pak kohė mė parė, nė afėrsi tė sheshit tė Namazgjasė, nė Elbasan, u zbuluan rastėsisht rrėnojat e njė muri. Ky zbulim ngjalli interesin e jashtėzakonshėm tė arkeologėve, tė cilėt kanė vendosur ta ndjekin nga afėr ecurinė e punimeve pėr zbulimin e rastėsishėm. Fillimisht, specialistėt dyshuan se ato ishin rrėnoja tė xhamisė sė vjetėr tė Namazgjasė. Por pas verifikimeve tė para tė tyre, rezultoi se rrėnojat janė pjesė e njė muri kalaje dhe po studiohet teza e lidhjes sė tyre me kalanė nė qendėr tė qytetit tė Elbasanit.

Banorėt e kėsaj zone thonė se shenjat pėr njė zbulim tė njė pėrmase ndoshta jo tė tillė janė dhėnė vite mė parė. Punimet pėr rrugėn, 50 vite mė parė kanė hasur nė detaje tė elementėve qė mund tė ēonin drejt zbulimeve arkeologjike, por sistemit tė dikurshėm duket se nuk i ka interesuar tė vijojė njė kėrkim tė tillė.

Arkeologu Skėnder Bushi, i cili ka ndjekur kėtė zbulim, thotė se “nuk mund tė pėrcaktohet koha e saktė, pasi dihet qė periudha otomane fillon nga shekulli 16 dhe vazhdon deri nė shekullin 19. Gėrmimet e mėtejshme nė brendėsi tė kullės mund tė na japin tė dhėna tė reja dhe mund ta ēojnė mė herėt”.

Deri tani, ėshtė zbuluar vetėm kulla dhe njė nga muret e kalasė, qė shkon nė drejtim tė Jugut, paralel me shkollėn. Mendohet se mund tė jetė njė tjetėr mur nė Jug-perėndim. Gėrmimet e mėtejshme nė kėtė zonė janė disi tė vėshtira pėr ndėrtimet qė mbart, por edhe sepse ėshtė njė rrugė e cila bllokon trafikun.

Skampini ishte fortifikatė tipike romake, por nė shekullin e IV kishte arritur njė status tė ri administrativ dhe me emrin Hiskampis ai pėrcaktohej si njė nga qytetet me rėndėsi tė Epirit tė Ri, ku ishte stacionuar i vetmi legjion ushtarak i Epirit tė Ri. Sipas Tit Livit (historian romak i shekullit tė III), Pirroja i Epirit ishte i pari qė mėsoi tė tjerėt si vendosej kampi i fushimit, prandaj fortifikimi i Elbasanit ka formėn kuadratike, ashtu si edhe mjaft qytete tė tjera tė Shqipėrisė sė Jugut, si: Peqini, Mallathrea etj.

Fortesa rrethohej me mure tė fuqishėm, 12 m tė lartė. Nga tė katėr anėt, njė hendek i thellė me ujė dhe 26 kulla tė formave trekėndėshe dhe patkoi pėrforconin fuqinė mbrojtėse tė saj. Kalaja kishte katėr hyrje, njė pėr secilėn anė. Nė shek. VI qyteti zhvillohet jashtė kėshtjellės, duke qenė qendėr peshkopate, me njė numėr katedralesh dhe njė bazilikė tė madhe nė kodrėn e Tepes, pranė Kalasė.

Nė vitin 1466 Kalaja e Elbasanit bie nė duart e osmanėve, tė cilėt e rindėrtuan thuajse tėrėsisht dhe prej tyre ai mori emrin Elbasan, qė do tė thotė il- basan “Vura dorė”- i zotėruar, pėrfshirė nga porta e lartė. Me kėtė emėr, u bė qendėr sanxhaku nė 17-18 duke pasur njė zejtari tejet tė zhvilluar dhe njė tregti brenda dhe jashtė vendit.

Pėr vlerat e saj tė spikatura historike dhe kulturore Kalaja e Elbasanit, zona urbane, pėrfshirė brenda mureve rrethues, ėshtė vėnė nė mbrojtje shtetėrore si zonė muze, ashtu si qytetet e Gjirokastrės, Beratit, Kalasė sė Krujės, etj dhe janė kryer me pėrparėsi punime konservuese, restauruese nga IMK-ja dhe DRMK-ja Tiranė.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/0...ihet-nen-toke/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:35.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.