Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Propaganda a/sh
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.11.2006, 11:04   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

GJPNJ/ICTY: Vendimet pėr konfliktin shqiptaro-sllav 1998-2001


GJPNJ ėshtė Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė e caktuar me rezolutėn 827 tė KSOKB qė hyri nė fuqi nė 25 maj 1993. Nė pjesėn dėrrmuese lėnda dhe vendimet e kėsaj "gjykate" prekin luftėn e 1991 nė Kroaci dhe Bosnjė, ndėrsa ēėshtjet e luftės shqiptaro-serbe do t'i shikojmė mė poshtė pėr tė marrė pak era "drejtėsi"...

Sllavė tė akuzuar:
Slobodan Milosheviē (i padėnuar) vdiq para gjykimit / president i RFJ
Nikola Shainoviē (i dėnuar) 22 vjet burg / zv.kryeministėr i RFJ
Milan Milutinoviē (i pafajshėm) / president i Serbisė
Dragoljub Ojdaniē (i dėnuar) 15 vjet burg / Shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UJ
Nebojsha Pavkoviē (i dėnuar) 22 vjet burg / komandant i UJ
Vladimir Lazareviē (i dėnuar) 15 vjet burg / komandant i UJ
Sreten Lukiē (i dėnuar) 22 vjet burg / drejtor i PU tė UJ
Vlastimir Xhorxheviē (nė gjykim) / drejtor i PU tė UJ
Lube Boshkoski (i pafajshėm) ministėr i Brendshėm i IRJM
Johan Traēulovski (i dėnuar) 12 vjet burg / oficer policie i IRJM

Shqiptarė tė akuzuar:
Fatmir Limaj (i pafajshėm) komandant i UĒK
Isak Musliu (i pafajshėm) komandant i UĒK
Haradin Bala (i dėnuar) 13 vjet burg / komandant i UĒK
Ramush Haradinaj (i pafajshėm) komandant i UĒK
Idriz Balaj (i pafajshėm) komandant i UĒK
Lahi Brahimaj (i pafajshėm) zv.komandant i UĒK

Ndryshuar sė fundmi nga VNf : 2.12.2012 nė 22:10. Arsyeja: +

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.11.2006, 11:51   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Limaj and Musliu found not guilty on all charges Both to be released Bala convicted and sentenced to 13 years' imprisonment

The Tribunal today found Fatmir Limaj and Isak Musliu not guilty of all the charges contained in the indictment against them regarding their alleged involvement in crimes committed in the Llapushnik/Lapusnik area of Kosovo and at the Llapushnik/Lapusnik prison camp in 1998. The judges ordered that they be released as soon as the practical arrangements can be made.

In the same ruling, Judges Parker (presiding), Thelin and Van Den Wyngaert found Haradin Bala guilty of torture, cruel treatment and murder. This relates to the mistreatment of three prisoners at the Llapushnik/Lapusnik prison camp; his personal role in the "maintenance and enforcement of the inhumane conditions" of the camp; aiding the torture of one prisoner; and participation in the murder of nine prisoners from the camp who were marched to the Berishe/Berisa Mountains on 25 or 26 July 1998 and murdered. Seven counts against him were dismissed.

The indictment had alleged that Fatmir Limaj was a commander in the Kosovo Liberation Army (KLA) with responsibility for the Llapushnik/Lapusnik area and the prison camp of the same name; that Isak Musliu was a KLA commander and at times acted as a guard at the prison camp; and that Haradin Bala was also a KLA commander and guard at the prison camp.

This is the first judgement handed down by the Tribunal relating to crimes alleged to have been committed in Kosovo. The Tribunal has issued a number of indictments against several other persons regarding the alleged crimes in Kosovo. Among those charged for their role in the deportation of approximately 800,000 Kosovo Albanians and the murder of hundreds of others in 1999, are the following senior members of the political and military leadership of Serbia and the Federal Republic of Yugoslavia (FRY) at the times the crimes were allegedly committed:

Slobodan Milosevic, then President of the FRY Milan Milutinovic, then President of SerbiaNikola Sainovic, then Deputy Prime Minister of the FRYDragoljub Ojdanic, then Chief of the General Staff of the Yugoslav Army Nebojsa Pavkovic, then Commander of the Third Army of the FRYVladimir Lazarevic, then Commander of the Pristina Corps of the FRY Third Army Vladimir Djordjevic, then Assistant Minister of the Serbian Ministry of Internal Affairs (MUP) and Chief of the Public Security Department of MUP Sreten Lukic, then Head of the MUP staff for Kosovo

The following individuals are charged by the Tribunal for crimes allegedly committed against the Serb civilian population and members of the Albanian and Roma/Egyptian civilian population in the Dukagjin Operational Zone in western Kosovo in 1998:

Ramush Haradinaj, then KLA Commander of the Dukagjin Operational Zone Idriz Balaj, then KLA member who reported directly to Haradinaj and acted as the commander of the "The Black Eagles"Lahi Brahimaj, then Deputy Commander of the Dukagjin Operative Staff

Since its inception in 1993, the Tribunal has charged 161 individuals for war crimes committed in the former Yugoslavia. To date, proceedings against 85 persons have concluded. Seven indicted persons remian at large.

*****

The full summary of the judgement as read out by Judge Parker at today's hearing can be found on our website at
http://www.un.org/icty/limaj/lim-sumj051130-e.htm
The Trial Chamber judgement in this case can be found at
http://www.un.org/icty/limaj/trialc/...tj051130-e.pdf

http://www.icty.org/sid/8506
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.4.2008, 10:19   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nesėr pritet vendimi i "gjykatės" pėr ish-komandantin e UĒK-sė, Ramush Haradinaj:

Citim:
Verdict due in war crimes case of ex-Kosovo PM
Wed Apr 2, 2008 6:21pm EDT / Alexandra Hudson

AMSTERDAM (Reuters) - The U.N. war crimes tribunal will deliver its verdict on Thursday in the trial of Kosovo's former Prime Minister Ramush Haradinaj, charged with torturing and murdering Serbs to drive them out of the region.

Prosecutors are seeking a prison sentence of 25 years for Haradinaj, 39, a Kosovo Albanian commander of the separatist Kosovo Liberation Army (KLA), as well as for his two co-accused, also senior KLA figures during the 1998-99 war with Serb forces.

Haradinaj, his uncle Lahi Brahimaj, and Idriz Balaj, the commander of the KLA's "Black Eagles" special unit, have pleaded not guilty to charges of torture, murder, rape and deportation.

Prosecutors said Haradinaj, considered a hero by many Kosovo Albanians, kept a tight control over his guerrilla force and subjected any perceived collaborators among the local population to brutal treatment.

"There was a saying: 'God in heaven, Haradinaj on earth'," prosecutor David Re said when he summed up his case in January.

The former nightclub bouncer resigned as Prime Minister in 2005, a post he held for only a matter of months, after being indicted by the U.N. tribunal.

During the trial prosecutors said Haradinaj led a campaign to drive Serbs and Roma from their villages, with those left behind killed and tortured.

They alleged that KLA forces had used a lake and canal area as an execution ground, dumping the bodies of their civilian victims. Investigators recovered at least 31 bodies.

Others were tortured at a makeshift prison camp, where many died as a result of their injuries.

"Haradinaj, Balaj and Brahimaj participated enthusiastically in the joint criminal enterprise, and are guilty of crimes against humanity including persecution and murder" prosecutors said in a final brief to the court.

Throughout the trial prosecutors reported witness intimidation which led to two key witnesses refusing to testify.

Haradinaj's defense lawyers, who did not present a case but submitted a document to the court, said the soldier-turned-politician had fought an honorable war, targeting combatants not civilians.

"The Prosecution has not proved his personal participation in any of the crimes alleged. Nor has the prosecution proved that he ordered, authorized or condoned any of these crimes," they wrote.

Haradinaj is the most senior former KLA guerrilla to be indicted over the war and the case has been closely followed in Kosovo.

Kosovo's 90 percent Albanian majority declared independence in February. Serbia's former province has been run by the United Nations since a 1999 NATO air war to halt Serb ethnic cleansing forced the pullout of Serb forces.

(Editing by Philippa Fletcher)

http://www.reuters.com/article/world...57551820080402
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.4.2008, 10:31   4
kalimtar/e
 
Shumė keq qė bėhet "kok turku" dhe Prishtina nuk bėn asgjo pėr ta ndihmu. Ta ngrejnė gjithė popullin. Nėse pranojnė nė heshtje e gjithė UĒK-ja do mbulohet me turp. Mė vonė serbėt do ta kenė mė tė thjeshtė tė akuzojnė tė tjerė luftėtarė pėr "krime lufte". Si nuk e kuptojnė kėtė Thaēi me shokė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.4.2008, 10:35   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Njė shok i Limajt veē ėshtė dėnu, dhe po e mban dėnimin atje.

Njė ndėr direktivat kryesore tė ndėrkombėtarėve ka qenė dhe mbetet denigrimi i UĒK-sė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.4.2008, 17:58   6
kalimtar/e
 
Citim:
Haradinaj shpallet i pafajshėm

Trupi gjykues i Gjykatės sė Hagės ka shpallur tė pafajshėm ish-kryeministrin e Kosovės, Ramush Haradinaj, dhe e ka liruar atė nga tė gjitha akuzat.

http://www.telegrafi.com/
Urime, urime. Tani tė kthehet tė marrė vendin qė i takon!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.4.2008, 20:27   7
pleuratus
anėtar/e
 
pleuratus
 
Anėtarėsuar: 12.2007
Vendndodhja: Dardani-Ulpianė
Führer Haradinaj u liru prej Hage nesėr do tė jetė nė gjirin familjar
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.5.2008, 21:15   8
Citim:
Lirohet nga akuzat gjenerali Rahim Ademi

Gjenerali i ushtrisė kroate Rahim Ademi ėshtė liruar sot nga akuzat pėr krime lufte. Gjenerali tjetėr kroat Mirko Norac u dėnua me 7 vjetė burg pėr krime kundėr rebelėve serbė nė luftėn e viteve 1991-'95. Norac akuzohej se kishte dėshtuar tė pengonte vrasjen dhe torturimin e civilėve dhe tė burgosurv etė luftės nga trupa kroate.

Rastet nė fjalė Gjykata Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė ia kishte kaluar pėr gjykim sistemit kroat tė drejtėsisė. Gjykimet e gjeneralėve tė ushtrisė kroate janė ndjekur me vėmendje nga Bashkimi Evropian, pasi shihen si provė pėr Kroacinė si vend kandidat pėr anėtarėsim.

http://www.shekulli.com.al/news/127/...008-05-30.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2008, 20:23   9

Shkrim i cituar Shqipėria P. hap burgjet pėr kriminelėt serbė tė luftės


Me 81 vota pro, asnjė kundėr dhe 1 abstenim, Kuvendi shqiptar i ka hapur rrugė dje marrėveshjes sė firmosur mė 19 shtator 2008 mes Shqipėrisė dhe Hagės pėr zbatimin e vendimeve tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Krimeve pėr ish-Jugosllavinė. Qė do tė thotė, tashmė nė burgjet e Shqipėrisė mund tė vuajnė dėnimin e tyre me burg tė gjithė ata tė burgosur serbė, tė cilėt janė dėnuar pėr krime lufte nga Haga.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=53015
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.12.2008, 23:25   10
Citim:
Haraqija dhe Morina Shpallen Fajtorė pėr Shpėrfillje

Sot, Astrit Haraqija dhe Bajrush Morina u shpallėn fajtorė pėr Shpėrfillje tė Tribunalit dhe u dėnuan pėrkatėsisht me pesė muaj burgim dhe tre muaj burgim.

Haraqija dhe Morina, tė dy shqiptarė kosovarė, u shpallėn fajtorė sepse ndėrhynė me vetėdije dhe qėllimisht nė ushtrimin e drejtėsisė, nėpėrmjet ndėrhyrjes ndaj njė dėshmitari, identiteti i tė cilit ishte i mbrojtur nė procesin gjyqėsor kundėr ish-udhėheqėsit ushtarak shqiptar Ramush Haradinaj dhe tė tjerėve.

Prokuroria pretendon se nė korrik 2007, Astrit Haraqija, Ministėr i atėhershėm i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, si dhe bashkėthemelues i tė ashtuquajturrit “Komitet pėr Mbrojtjen e Ramush Haradinajt”, udhėzoi Bajrush Morinėn qė tė udhėtonte pėr nė vendin ku banonte Dėshmitari 2, pėr ta bindur qė tė mos dėshmonte nė gjyq.

“…Dhoma Gjyqėsore konkludoi se provat vėrtetojnė jashtė ēdo dyshimi tė arsyeshėm se duke ditur se Dėshmitari 2 do tė dėshmonte nė Tribunal, Astrit Haraqija ushtroi ndikimin e tij mbi Bajrush Morinėn, i cili e pranoi eproritetin e Haraqisė dhe zbatoi udhėzimet e tij.”

Morina e takoi dėshmitarin mė 10 dhe 11 korrik 2007. Udhėtimi i tij u pagua prej Ministrisė.

Ndėr deklarata tė tjera, Dhoma Gjyqėsore mori parasysh se Morina i tha Dėshmitarit 2, se dėshmitarė tė tjerė qė kishin dėshmuar nė Tribunal pėr ēėshtjen Haradinaj dhe tė tjerėt, ishin vrarė mė pas. Dhoma Gjyqėsore konkludoi se:

“...ishte e qartė se fjalėt e Bajrush Morinės synonin dhe mund tė interpretoheshin vetėm si thirrje e vendosur dhe pa mėdyshje ndaj Dėshmitarit 2 qė tė mos dėshmonte nė ēėshtjen Haradinaj dhe tė tjerė. Dhoma Gjyqėsore mendon se njė sjellje e tillė pėrbėnte frikėsim.”

Dhoma Gjyqėsore mori parasysh rrethanat lehtėsuese dhe rėnduese, ndėr tė cilat faktin se Astrit Haraqija keqpėrdori pozitėn e tij tė lartė nė qeveri pėr tė ushtruar presion ndaj njė nėpunėsi tė ministrisė sė tij. Gjithashtu Dhoma Gjyqėsore mori parasysh disa rrethana lehtėsuese pėr Morinėn, si presioni i ushtruar ndaj tij prej Haraqisė, mungesa e dėshirės prej tij pėr zbatimin e udhėzimeve tė Haraqisė si dhe fakti se ai i kėrkoi ndjesė Dėshmitarit 2 pėr sjelljen e vetė.

Mė 3 prill 2008 Dhoma Gjyqėsore I shpalli tė pafajshėm Ramush Haradinajn dhe Idriz Balajn nė lidhje me tė tėra akuzat pėr krime lufte dhe krime kundėr njerėzimit kryer nė kosovė nė periudhėn mars-shtator 1998. I Akuzuari i tretė, Lahi Brahimaj, u dėnua me gjashtė vjet burgim pėr trajtim mizor dhe torturim tė dy individėve nė shtabin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), nė Jabllanicė.

Nė shpalljen e Aktgjykimit tė saj mė 3 prill 2008, Dhoma Gjyqėsore theksoi se “hasi nė vėshtirėsi tė konsiderueshme pėr marrjen e dėshmive nga njė numėr i madh dėshmitarėsh” gjatė procesit gjyqėsor. Pėr ēėshtjen Haradinaj dhe tė tjerė priten apelime pranė Dhomės sė Apelit

http://www.icty.org/sid/10033
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2008, 17:26   11

Shkrim i cituar Haga dėnon shqiptarėt pėr krimet serbe


Citim:
Haraqija, Morina dhe mesazhi proserb i Hagės
Enver Bytyēi

Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės ka shpallur dėnimin me pesė muaj heqje lirie tė ish-ministrit tė Kulturės sė Kosovės, Astrit Hatraqija dhe me tre muaj tė ish-kėshilltarit tė tij, gazetarit Bajrush Morina. Nė vendimin e kėsaj gjykate janė gjurmuar e "gjetur" plot "aresyetime", me tė cilat krijohet ideja se "shqiptarėt janė e keqja e rajonit". Media europiane i ka dhėnė kėtij lajmi njė vend tė caktuar. Sipas saj, Haraqija ėshtė dėnuar pėr mospėrfillje tė Gjykatės ndėrkombėtare, ndėrsa Bajrush Morina, se i kishte i "bėrė presion" njė dėshmitari me numer dy, qė ky tė mos dėshmonte nė gjyqin kundėr ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj.

Vetė dėshmitari, sipas njoftimeve, e ka denoncuar Morinėn gjatė dėshmisė sė tij nė Hagė dhe ka nxitur me kėtė hetimet pėrkatėse si dhe pėrfundimin e tyre me njė vendim pėr t'i dėnuar "kriminelėt shqiptarė".

Nė muajin prill tė kėtij viti, kur Ramush Haradinaj ishte liruar si i pafajshėm nga akuza e ngritur nė Hagė, presidenti serb, Tadiē, deklarohej ashpėr dhe akuzonte Gjykatėn e Hagės pėr njėanshmėri nė qėndrimet e saj. Dhe nėse i shohim nė rrjedhė tė gjitha ngjarjet qė janė zhvilluar nė Hagė e jashtė saj deri te rasti Haraqija e Morina, gjithkush mund tė vėrejė disa qėndrime kontraverse tė Gjykatės ndėrkombėtare tė Hagės e mė gjerė:

Sė pari, Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės ėshtė krijuar pėr tė gjykuar e dėnuar krimet nė ish-Jugosllavi. Por nė mungesė tė kėsa ajo ka filluar tė "dėnojė" viktimat serbe. Autorėt e ktyre krimeve ēnjerėzore shetisin tė lirė nė tė gjitha territoret serbe, ndėrkohė qė shqiptarėt dėnohen, pse nuk i thonė Ok kėsaj gjykate. Ndėrsa dėnohet Astrit Haraqija edhe pse nuk ka bėrė asnjėlloj krimi tė dėshmuar, nuk merren nė ndjekje penale me qindra, mijėra e dhjetėra mijė serbė, tė cilėt kanė vrarė, masakruar e pėrdhunuar shqiptarėt e shqiptaret e pafajshme. Ndėrsa dėnohet njė gazetar shqiptar, ish-kėshilltar i ministrit, pse paska kontaktuar me njė dėshmitar, mėshirohen dhe lihen nė harresė mė mijėra serbė kriminelė, qė ende sillen si tė tillė. Nėse Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės i gjen "krimet kundėr njerėzimit" tek dy shqiptarė, tė cilėt nuk e dijnė se ēfarė ėshtė arma, duket se e bėn kėtė pėr tė fshehur krimet makabre serbe tė dėshmuara deri te kallashnikovi i Koshtunicės. Kjo ėshtė njėra anė.

Sė dyti, Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės ka dėnuar njė person, Bajrush Morinėn, pse ky paska kontaktuar me njė dėshmitar, i cili megjithatė ka mbėrritur shėndosh e mirė para trupit gjykues dhe ka "dėshmuar" sajesat e tij pėr gjoja krimet e Ramush Haradinajt. Por shqiptarėt nuk mund tė mos shohin faktin se me dhjetėra e qindra raste nė Serbi janė bėrė presione e kėrcnime tė tilla, ndėrsa nė Hagė askush nuk ėshtė marrė me tė tilla raste. Nė Serbi ndodhen me mijėra e dhjetėra mijė serbė, tė cilėt kanė sfiduar me tė gjitha mėnyrat kėtė gjykatė e vendimet e saj, ndėrkohė qė asnjė prej tyre nuk ėshtė marrė nė proces penal. Nė Serbi janė mė mijėra serbė qė janė bėrė mbrojtje e padepėrtueshme e Karaxhixhit dhe e Mlladiēit, por asnjė prej tyre nuk ėshtė thirrė nė sallėn, ku ishte thirrė Astrit Haraqija e Bajrush Morina. Vendimi pėr "dėnimin" e kėtyre dyve ka vulosur pėrfundimisht faktin se nė Hagė ėshtė i pranishėm sentimenti serb i urrejtjes dhe armiqėsisė me shqiptarėt. Jo se ligji nuk i dėnon ndoshta kėta dy persona, pėr tė cilėt ėshtė marrė vendimi, por se mė parė se kėta do tė duhej tė shkonin nė sallėn e Gjyqit tė Hagės ndoshta nja njėqind ose dyqindmijė serbė.Ky lloj seleksionimi jo vetėm ėshtė i papranueshėm, por ėshtė njėkohėsisht shėrbesė e imazhit negativ tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės, tek e cila aq shumė shpresa kishin nė fillim viktimat e terrorit serb nė Ballkan.

Sė treti, thuhet e shkruhet se Bajrush Morina ėshtė dėnuar me tre muaj, edhe pse ai "i ka kėrkuar falje dėshmitarit 2". Sipas logjikės sė "drejtėsisė" qė bėhet nė Hagė nėse kėrkon falje dėnohesh, edhe pse nuk ke bėrė asnjė veprim kriminal real. Ndėrkaq, nėse nuk kėrkon falje shpėrblehesh, siē shpėrblehen kriminelėt serbė nė pushtet e jo nė pushtet, edhe pse kanė shkaktuar mijėra e dhjetėra mijė viktima. Sipas kėsaj logjike, e cila ėshtė e pranishme nė segmente tė shumta tė politikės europiane, udhėheqėsit serbė, kriminelė e jo kriminelė, nuk duhen ndėshkuar as juridikisht, as politikisht, pasi ata nuk kėrkojnė falje pėr krimet e panumėrta kundėr shqiptarėve. Pra, nėse e njeh institucionin e pendesės morale, atėherė nė optikėn e Hagės duhet ta pėsosh, pavarėsisht sė pendesa nė rastin e Morinės nuk ėshtė pendesė pėr njė krim apo faj. Bajrush Morina, i cili i paska thėnė njė njeriu "mos dėshmo kundėr Ramushit", por qė as e ka prekur me majėn e gishtit dhe qė merr guximin qė pėr njė sjellje tė tillė tė kėrkojė falje, ky po, ky duhet dėnuar. Udhėheqėsit politikė nė Beograd, edhe pse kanė marrė pjesė nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr nė krime, edhe pse i fshein krimet e kriminelėt, ata shpėrblehen nė Hagė, nė Bruksel e mė gjerė. A nuk ėshtė kjo dėshmi e pakontestueshme se Haraqija dhe Morina janė dėnuar nga Haga jo pėr vepėr penale, aq mė pak pėr krime, por thjesht pėr faktin se ata janė shqiptarė?! Kjo mėnyrė sjelljeje ishte praktikuar nga Milosheviēi dhe tash Haga inkurajon qeverinė e sotme serbe qė ta risendėrtojė atė nė raport me shqiptarėt.

Sė katėrti, vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės pėr tė ndėshkuar qoftė dhe mė njė ditė burg dy shqiptarė, qė kurrė nuk kanė qenė tė armatosur, qė kurrė nuk kanė bėrė ndonjė betejė dhe mbrojtja e kriminelėve tė vėrtetė serbė, ėshtė inkurajim tjetėr qė i bėhet Tadiē dhe shpurės sė tij pėr t'iu rikthyer metodave tė Milosheviēit kundėr shqiptarėve. Orekset serbe pėr tėrritore historikisht janė ushqyer nė qarqe tė shumta europiane. Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės dėshmoi mė sė fundi se i pėrket kėtij skalioni antishqiptar me prirjen pėr tė pėrgatitur tragjedi tė reja nė Ballkan.

Dhe sė fundi, njė shqiptar, dy apo mė shumė kanė dėshmuar kundėr Ramush Haradinajt. Fakti qė ky ėshtė liruar nga akuza si i pafajshėm, dėshmon se kėta dėshmitarė kanė qenė tė rremė, ose tė paguar, ose tė kėrcėnuar nga njė palė tjetėr, e cila ka qenė e interesuar pėr dėnimin e Haradinajt, nė rastin konkret nga Beogradi. Pra nuk janė paguar ose kėrcėnuar nga pėrkrahėsit e Haradinajt. Por mosntra tė tilla nuk mund tė gjesh asnjė nė Serbi. Nė territorin serb qarkullon prej 13 vitesh njė afishe, me tė cilėn fotohen serbėt pėr tė denoncuar kriminelėt Karaxhixh e Mlladiē. Madje nė afishe ofrohen pesė milion dollarė amerikanė pėr sejcilin prej kėtare dy kriminelėve. Njė pesė milionėshi nuk i doli pėr zot askush ne Serbi, edhe pse Karaxhixh shkoi nė Hagė. Pėr pesė milionėshin tjetėr as qė bėhet fjalė. Nuk ka guxuar dhe nuk guxon asnjė serb t'i gėzojė ato miliona e tė denoncojė Mlladiēin si dhe kriminelė tė tjerė nė luftrat tragjike nė ish-Jugosllavi. Ndėrsa ndėr ne shqiptarėt, ndonėse me pakicė, gjenden madje "dėshmitarė" vullnetarė pėr t'iu kundėrvėnė sė vėrtetės, shkurt njėri-tjetrit. Dhe e vėrteta ėshtė e dy fishtė: Se Ramush Haradinaj e para tij Fatmir Limaj i dėshmuan botės se krimi e kriminelėt nuk duhen e nuk mundet tė kėrkohen nė Kosovė. Se pėr fat tė keq, nė dallim nga serbėt, ka tė paftyrė ndėr ne shqiptarėt qė e shesin kaq lirė lėkurėn e tyre.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=2108
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2009, 23:27   12
Citim:
Gjykimi i Vllastimir Gjorgjeviēit (Vlastimir Đorđević) fillon mė 27 janar 2009

Emri:  090123pr_djordjevic.jpg
Shikimet: 341
Madhėsia:  14,8 KB

Vllastimir Gjorqjeviē

Gjykimi i Vllastimir Gjorgjeviēit, ish zyrtar i lartė serb i policisė i akuzuar pėr krime kundėr njerėzimit dhe krime tė luftės ndaj civilėve shqiptarė tė Kosovės nė vitin 1999, ėshtė vėnė nė orar tė fillojė ditėn e martė, mė 27 janar 2009 nė orėn 9:00 nė Dhomėn e Gjyqit I.

Gjorgjeviēi, ish Ndihmės Ministėr i Ministrisė Serbe pėr Punė tė Brendshme dhe Shef i Departamentit tė saj pėr Siguri Publike, akuzohet pėr pjesėmarrje nė njė fushatė tė gjerė terrori dhe dhune tė drejtuar ndaj civilėve shqiptarė etnikė tė Kosovės mė 1999. Aktakuza pohon se ai ka marrė pjesė vullnetarisht nė njė ndėrmarrje tė pėrbashkėt kriminale qė kishte pėr qėllim dėbimin e shumicės sė popullatės shqiptare tė Kosovės pėr tė siguruar kontrollin e vazhdueshėm serb mbi territorin. Sipas akuzave, kjo duhej tė arrihej pėrmes njė fushate sistematike vrasjesh, dėbimesh, zhvendosjesh tė dhunshme dhe pėrndjekjesh tė drejtuara ndaj shqiptarėve tė Kosovės.

Aktakuza pohon se forcat e armatosura jugosllave dhe serbe vranė qindra dhe dėbuan rreth 800,000 shqiptarė nga Kosova. Gjithashtu pohohet se kėto forca kanė sulmuar gra seksualisht, si dhe kanė plaēkitur dhe shkatėrruar pasurinė qytetare dhe vendet fetare. Veēanėrisht, pohohet se Gjorgjeviēi ka komanduar dhe ka pasur kontroll efektiv mbi njėsitet policore serbe qė vepronin nė Kosovė.

Aktakuza pėrshkruan nė detaje dhjetėra incidente tė veēanta, njėri prej tė cilėve pretendohet tė ketė ndodhur nė mars tė vitit 1999 nė qytetin Suharekė tė Kosovės. Forcat jugosllave dhe serbe kanė ēuar nė grup rreth 50 anėtarė tė familjes Berisha nė njė kafene, kanė hapur zjarr mbi njerėzit brenda dhe pastaj kanė hedhur brenda lėndė shpėrthyese, duke vrarė sė paku 47, pėrfshirė gra, fėmijė, foshnje dhe pleq. Disa tė tjerė janė plagosur rėndė. Mbetjet e viktimave qė atėherė janė gjetur nė dy vende, njėri ėshtė njė varrezė masive nė paralagjen e Beogradit, Batajnicė.
Ndaj Vllastimir Gjorgjeviēit fillimisht ėshtė ngritur aktakuza nė tetor tė vitit 2003 bashkė me gjeneralėt e Armatės Jugollave, Nebojsha Pavkoviē (Nebojša Pavković) dhe Vlladimir Llazareviē (Vladimir Lazarević) dhe gjeneralin e Policisė Serbe Sreten Llukiq (Lukić). Rasti i tyre mė vonė i ėshtė bashkuar atij tė ish Presidentit serb Millan Millutinoviē (Milan Milutinović), tė Shefit tė Shabit tė Armatės Jugosllave Dragolub Ojdaniqit (Dragoljub Ojdanić) dhe Zėvendės Kryeministrit Jugosllav, Nikolla Shainoviē (Nikola Šainović). Gjykimi i kėtyre gjashtė zyrtarėve tė lartė tė Beogradit i njohur si lėnda e Millutinoviēit e tė tjerėve, ėshtė mbajtur midis korrikut tė vitit 2006 dhe gushtit tė vitit 2008 dhe aktgjykimi pritet nė fillim tė vitit 2009.

Pas pothuaj katėr vitesh nė arrati, Gjorgjeviēi ėshtė arrestuar mė 17 qershor 2007 nė Malin e Zi dhe ėshtė transferuar nė Tribunal.

Gjykimi i Gjorgjeviēit parashihet tė jetė rasti i pestė dhe i fundit qė ka tė bėjė me krimet e pretenduara tė kryera nė Kosovė qė do tė mbahet nė Tribunal. Pėrveē lėndės Millutinoviēi dhe tė tjerė, Sllobodan Millosheviēi (Slobodan Milošević) po ashtu ėshtė gjykuar pėr krime qė pretendohet tė jenė kryer nė Kosovė. Nuk ėshtė dhėnė vendim pasi qė ish lideri jugosllav vdiq nė prag tė pėrfundimit tė gjyqit. Dy gjykime tė tjera, Limaj e tė tjerė dhe Haradinaj e tė tjerė, duke pėrfshirė tė dyshuar shqiptarė etnikė, janė mbajtur nė Tribunal. Gjykimi Haradinaj e tė tjerė ėshtė momentalisht nė apelim. Gjykimi Limaj e tė tjerė rezultoi me lirimin e dy tė dyshuarve dhe me dėnimin e njėrit prej tė akuzuarve, Haradin Balės, me 13 vjet burgim pėr rolin e tij nė trajtimin e dhunshėm dhe torturėn e tė burgosurve nė njė kamp tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, si dhe nė vrasjen e nėntė individėve tė mbajtur nė kamp.

Qė nga themelimi i tij para 15 vitesh Tribunali ka ngritur aktakuza ndaj 161 individėve pėr krime lufte tė kryera nė territorin e ish-Jugosllavisė. Procedurat gjyqėsore ndaj 116 individėve kanė pėrfunduar.

Procedurat gjyqėsore momentalisht janė tė hapura ndaj 45 tė akuzuarve. Njėzet individė janė nė fazėn e gjykimit, gjashtė presin aktgjykimet dhe dhjetė janė para dhomės sė apelit. Dy tė akuzuar, Ratko Mlladiqi (Mladić) dhe Goran Haxhiqi (Hadžić), janė nė arrati dhe ata i pret arrestimi dhe transferimi nė Hagė pėr gjykim.


******

Njė fletė informacioni mbi lėndėn mund tė gjendet anglisht nė
http://www.icty.org/x/cases/djordjev...rdjevic_en.pdf

Teksit i plotė i aktakuzės mund tė gjendet anglisht nė
http://www.icty.org/case/djordjevic/4#ind

http://www.icty.org/sid/10042
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2009, 23:11   13
Citim:
Pesė Zyrtarė tė Lartė Serbė Fajtorė pėr Krimet nė Kosovė, Njė i Pafajshėm

Sot Dhoma Gjyqėsore III e Tribunalit shpalli fajtorė pesė ish-zyrtarė tė lartė politikė, ushtarakė dhe policorė, jugosllavė dhe serbė pėr krime kundėr njerėzimit tė kryera nė Kosovė nė 1999.

Ish Zėvendėskryeministri jugosllav, Nikolla Shainoviē, Gjenerali i Ushtrisė Jugosllave (UJ), Nebojsha Pavkoviē dhe Gjenerali i policisė serbe, Sreten Lukiq u dėnuan secili me 22 vjet burgim pėr krime kundėr njerėzimit dhe shkelje tė ligjeve ose zakoneve tė luftės.

Gjenerali i Ushtrisė Jugosllave, Vladimir Llazareviē, dhe Shefi i Shtabit tė pėrgjithshėm, Dragolub Ojdaniq, u shpallėn fajtorė pėr ndihmė dhe inkurajim nė kryerjen e njė numri dėbimesh dhe transferimesh tė dhunshme tė popullatės shqiptare tė Kosovės dhe u dėnuan secili me 15 vjet burgim.

Milan Milutinoviēi, ish-President i Serbisė, u lirua prej tė tėra akuzave.

Aktgjykimi i sotėm ėshtė i pari qė jepet prej Tribubnalit pėr krime tė kryera nga forcat e Republikės Federale tė Jugosllavisė (RFJ) dhe Serbisė kundėr shqiptarėve kosovarė gjatė konfliktit tė vitit 1999 nė Kosovė.

Prokuroria i akuzoi tė gjashtė pėr krime tė kryera gjatė fushatės sė terrorit dhe dhunės kundėr popullatės shqiptare tė Kosovės nė fillim tė vitit 1999. Secili prej tė Akuzuarve u akuzua pėr pjesėmarrje nė njė ndėrmarrje tė pėrbashkėt kriminale, qėllimi i sė cilės ishte ndryshimi i balancės etnike nė Kosovė pėr garantimin e vazhdimėsisė sė kontrollit shtetėror serb mbi Kosovė. Plani do tė jetėsohej nėpėrmjet metodave kriminale, ndėr tė cilat, dėbime, vrasje, transferime tė dhunshme dhe pėrndjekje tė shqiptarėve kosovarė.

Prej analizės sė provave tė procesit gjyqėsor nė lidhje me 13 vende krimesh nėpėr komunat e Kosovės, Dhoma Gjyqėsore konstatoi ekzistencėn e njė fushate tė gjerė dhune kundėr civilėve shqiptarė kosovarė gjatė bombardime ajrore tė NATO-s nė RFJ qė filluan mė 24 mars 1999. Kjo fushatė u krye prej forcave ushtarake dhe policore tė Ministrisė sė Brendshme (MPB) nėn kontrollin e autoriteteve tė RFJ-sė dhe Serbisė, qė ishin pėrgjegjės pėr dėbimin masiv tė shqiptarėve prej shtėpive tė tyre si dhe pėr incidentet e vrasjeve, sulmeve seksuale dhe shkatėrrimin e qėllimshėm tė xhamive

“Ishin veprimet e qėllimshme tė kėtyre forcave gjatė kėsaj fushate qė shkaktuan ikjen e tė paktėn 700,000 shqiptarėve nga Kosova nė periudhėn e shkurtėr midis fundit tė marsit dhe fillimit tė qershorit 1999.” deklaroi Kryegjykatėsi Iain Bonomy, nė sallėn e gjyqit.

U vėrtetua se kėto krime janė kryer nė 13 komuna tė Kosovėso: Rahovec, Prizren, Skėnderaj, Suharekė, Pejė, Mitrovicė, Prishtinė, Gjakovė, Gjilan, Ferizaj, Kaēanik, Deēan dhe Vushtrri.

Dhoma Gjyqėsore konkludoi se kėto krime ishin kryer nė zbatim tė ndėrmarrjes sė pėrbashkėt kriminale synimi I sė cilės ishte “pėrdorimi i dhunės dhe terrorit pėr dėbimin e njė numri tė madh shqiptarėsh kosovarė prej shtėpive tė tyre, pėrtej kufijve me qėllim vazhdimėsinė e kontrollit shtetėror nė Kosovė”.

Kjo “fushatė e pėrhapur gjerėsisht dhune kundėr popullatės shqiptare kosovare nė periudhėn mars-qershor 1999” u “krye nė mėnyrė tė organizuar duke shfrytėzuar burime tė konsiderushme shtetėrore”, konkludoi Dhoma Gjyqėsore.

Dhoma Gjyqėsore pėrmendi elementė tė tjerė nė mbėshtetje tė ekzistencės sė ndėrmarrjes sė pėrbashkėt kriminale. Kėtu pėrfshihen “ngjarjet qė ēuan nė konflikt; armatosja e popullatės civile joshqiptare nė Kosovė dhe njėkohėsisht ēarmatosja e shqiptarėve kosovarė; dėshtimi i negociatave pėr dhėnien fund tė krizės nė Kosovė nė tė njėjtėn kohė me kryerjen e shkeljeve tė Marrėveshjeve tė Tetorit [1998} prej autoriteteve tė RFJ-sė dhe Serbisė; dhe fshehja e kufomave tė shqiptarėve kosovarė tė vrarė prej forcave tė UJ-sė dhe MPB-sė”.

Dhoma Gjyqėsore konkludoi se Nikolla Shainoviēi, Nebojsha Pavkoviēi dhe Sreten Llukiqi, moorėn pjesė qė tė tre nė ndėrmarrjen e pėrbashkėt kriminale dhe dhanė kontribut tė ndjeshėm nė zbatimin e saj.

Dhoma konkludoi se Nikolla Shainoviēi ishte “njė nga ndihmėsit mė tė afėrt dhe mė tė besuar tė [Sllobodan] Millosheviēi,” ish-President I RFJ-sė dhe “njė nga anėtarėt mė tė rėndėsishėm tė asaj ndėrmarrjeje tė pėrbashkėt [kriminale]”

“Ai ishte zyrtar me pozitė tė fuqishme nė qeverinė e RFJ-sė, i cili jo vetėm i pėrcillte informacion Millosheviēit dhe pėrcillte udhėzimet e Millosheviēit pėr zyrtarėt e Kosovės, por kishte edhe ndikim tė madh mbi ngjarjet nė krahinė dhe kishte kompetencė pėr marrjen e vendimeve” deklaroi Gjykatėsi Bonomy.

Megjithėse ishte nė dijeni tė kryerjes sė krimeve prej forcave tė UJ-sė dhe MPB-sė Shainoviēi nuk ushtroi “pushtetin e tij tė gjerė” nė Kosovė ose iniciativėn e tij pėr tė mundėsuar ndėrprerjen e tyre

Shainoviēi u shpall fajtor pėr dėbime, transferim tė dhunshėm, vrasje dhe pėrndjekje si krim kundėr njerėzimit dhe shkelje tė ligjeve ose zakoneve tė luftės. Ai u dėnua me 22 vjet burgim

Nebojsha Pavkoviēi ishte Komandant i Armatės sė Tretė tė UJ-sė qė pėrfshinte Korpusin e Prishtinės dhe Korpusin e Nishit dhe rrjedhimisht “kishte pushtet tė qenėsishėm komandues mbi forcat e UJ-sė nė Kosovė nė 1998 dhe 1999”.

“Nuk ka dyshim se kontributi i tij nė ndėrmarrjen e pėrbashkėt kriminale ishte i konsiderueshėm, duke qenė se ai pėrdori forcat e UJ-sė nė dispozicion tė tij pėr tė terrorizuar dhe pėrzėnė me dhunė civilėt shqiptarė kosovarė prej shtėpive tė tyre,” konkludoi Dhoma.

Kryerja e vrasjeve, sulmeve seksuale dhe shkatėrrimi ose dėmtimi i qėllimshėm i xhamive prej forcave tė UJ-sė dhe MPB-sė ishin logjikisht tė parashikueshme pėr Pavkoviēin megjithatė “nė disa raste ai raportoi fare pak dhe minimizoi veprat e rėnda kriminale nė raportet e tij dėrguar Shtabit tė Komandės sė Lartė”.

Pavkoviēi u shpall fajtor pėr dėbime, transferim tė dhunshėm, vrasje dhe pėrndjekje si krim kundėr njerėzimit dhe shkelje tė ligjeve ose zakoneve tė luftės. Ai u dėnua me 22 vjet burgim.

Dhoma Gjyqėsore konkludoi se Sreten Llukiqi ishte “komandant de facto i forcave tė MPB-sė nė Kosovė prej mesit tė vitit 1998 deri nė mes tė vitit 1999, si edhe hallkė lidhėse midis operacioneve nė terren tė forcave tė MPB-sė nė Kosovė dhe politikave e planeve tė pėrgjithshme tė vendosura nė Beograd”. Rrjedhimisht u konkludua se ai ishte anėtar I rėndėsishėm i ndėrmarrjes sė pėrbashkėt kriminale.

Provat vėrtetojnė se Llukiqi kishte njohuri tė hollėsishme tė ngjarjeve nė Kosovė, gjatė zhvillimit tė tyre, si dhe u informua nė lidhje me pretendimet pėr sjellje kriminale tė personelit tė MPB-sė atje. Mirėpo Dhoma nuk ėshtė e bindur prej provave tė paraqitura se Llukiqi mori pjesė nė fshehjen e kėtyre krimeve nėpėrmjet transportimit klandestin tė kufomave tė civilėve nga Kosova nė pjesė tė tjera tė Serbisė.

Sreten Llukiqi u shpall fajtor pėr dėbime, transferim tė dhunshėm, vrasje dhe pėrndjekje si krim kundėr njerėzimit dhe shkelje tė ligjeve ose zakoneve tė luftės. Ai u dėnua me 22 vjet burgim.

Sa i pėrket Dragolub Ojdaniqit, Dhoma konkludoi se si Shef I Shtabit tė Pėrgjithshėm ai “ushtroi komandė dhe kontroll mbi tė gjitha njėsitė dhe organet e UJ-sė”.

Megjithėse nuk u konkludua se ai kishte patur synim dėbimin e shqiptarėve kosovarė nga shtėpitė e tyre, Dhoma konstatoi se, “Ojdaniqi dha ndihmesė praktike, inkurajim ose pėrkrahje morale ndaj anėtarėve tė UJ-sė pėr tė cilėt ai dinte se synonin tė kryenin dėbim dhe transferim tė dhunshėm. Sjellja e tij ushtroi ndikim tė konsiderueshėm nė kryerjen aktuale tė kėtyre krimeve prej forcave tė UJ-sė nė disa vendndodhje tė pėrmendura nė Aktakuzė.”.

Mbi kėtė bazė u konkludua se ai ndihmoi dhe inkurajoi nė kryerjen e disa krime tė dėbimit dhe transferimit tė dhunshėm tė pėrmendura nė Aktakuzė. Mirėpo ai nuk u fajėsua pėr vrasje dhe pėrndjekje.

Ojdaniqi u shpall fajtor pėr dėbim dhe transferim tė dhunshėm si krim kundėr njerėzimit. Ai u dėnua me 15 vjet burgim.

Gjenerali Vladimir Llazareviē, Komandant i Korpusit tė Prishtinės, nuk ishte “domosdoshmėrisht nė dijeni tė tėrė procesit tė vendimmarrjes politike nė Beograd dhe nuk mori pjesė nė mbledhjet e nivelit tė lartė atje” konkludoi Dhoma. Mirėpo Vladimir Llazareviēi ishte mbėshtetės i kryerjes sė krimeve anembanė Kosovės prej forcave tė Ushtrisė jugosllave dhe tė policisė dhe rrjedhimisht u konkludua se ai ndihmoi dhe inkurajoi nė kryerjen e disa krime tė dėbimit dhe transferimit tė dhunshėm tė pėrmendura nė Aktakuzė. Llazareviēi u dėnua me 15 vjet burgim

Dhoma konkludoi se Prokuroria nuk kishte provuar se ish-Presidenti I Serbisė, Milan Millutinoviēi dha kontribut tė ndjeshėm nė ndėrmarrjen e pėrbashkėt kriminale ose se kishte kontroll aktual mbi operacionet e forcave tė UJ-sė dhe MPB-sė nė Kosovė

Millutinoviēi nuk kishte kontroll individual tė drejtpėrdrejtė mbi UJ-nė, institucion federal, konkludoi Dhoma. “Nė praktikė, ishte [Sllobodan] Milosheviēi, qė nė disa raste cilėsohej ‘Komandanti I Lartė’, ai qė ushtroi pushtet komandues faktual mbi UJ-nė gjatė fushatės sė NATO-s”.

Rrjedhimisht Millutinoviēi u shpall i pafajshėm nė lidhje me tė tėra akuzat.

Pėr ēdo tė akuzuar do tė merret parasysh koha e kaluar nė paraburgim.

Veē vendimit tė sotėm, Dhoma Gjyqėsore ftoi palėt tė paraqesin parashtrime nė lidhje me tri vende tė pretenduara krimesh pėr tė cilat Prokuroria u udhėzua qė tė mos paraqiste prova gjatė procesit gjyqėsor nė pėrputhje me Rregullėn 73 bis(D).

Mė 11 korrik 2006, Dhoma vendosi - deri nė njė urdhėr tė dytė - qė tė mos paraqiteshin provat nė lidhje me incidentet nė Reēak, Padalishtė dhe burgun e Dubravės pėr tė “pėrmirėsuar shpejtėsinė e procesit, dhe nė tė njėjtėn kohė duke garantuar ndershmėrinė e tij”. Nė tė njėjtin Vendim, Dhoma theksoi se “kėto tri vende... nė asnjė mėnyrė nuk janė mė pak tė rėndėsishme apo mė pak vėrtetuese tė aktakuzės sė Prokurorisė kundėr tė akuzuarve”.

Sot Dhoma Gjyqėsore ftoi tė tėra palėt qė tė paraqesin parashtrime nėse kanė nė lidhje me kėtė ēėshtje brenda 14 ditėsh.

Procesi gjyqėsor Millutinoviē dhe tė tjerė ishte njė prej proceseve mė tė mėdhenj dhe mė tė ndėrlikuar. Procesi filloi mė 10 korrik 2006 dhe pėrfundoi mė 27 gusht 2008. Dhoma dėgjoi dėshmi prej gjithsej 235 dėshmitarėsh dhe pranoi mbi 4,300 prova materiale.

Tribunali ka akuzuar gjithsej nėntė prej zyrtarėve mė tė lartė jugosllavė dhe serbė pėr krimet e kryera nė Kosovė nė 1999 prej forcave serbe.

Ish-udhėheqėsi jugosllav Sllobodan Millosheviē ishte i parė kryetar shteti nė detyrė qė u akuzua pėr krime lufte kur Tribunali e akuzoi nė 1999 pėr krime tė pretenduara nė Kosovė. Nė periudhėn 2002-2006 ai u gjykua pėr vepra penale tė pretenduara nė Kosovė, si dhe pėr krime tė pretenduara nė Kroaci dhe Bosnjė dhe Hercegovinė, por vdiq pėr shkaqe natyrale thuajse nė fund tė procesit gjyqėsor dhe para shpalljes sė aktgjykimit.

Edhe Vllajko Stoijkoviē, zyrtar i lartė policor dhe i afėrt me Millosheviēin u akuzua, por kreu vetėvrasje nė Beograd nė 2002. Mė 27 janar 2009 nė Tribunal filloi procesi gjyqėsor kundėr Vllastimir Gjorgjeviēit, ish-Ndihmėsministėr i Ministrisė sė Brendshme serbe dhe Shef i Departamentit tė Sigurisė Publike, si dhe i arratisur deri nė arrestimin e tij nė qershor 2007.

Qė prej themelimit, Tribunali ka akuazuar formalisht 161 individė pėr shkelje tė rėnda tė sė drejtės humanitare ndėrkombėtare tė kryera nė territorin e ish-Jugosllavisė gjatė periudhės 1991-2001. Kanė pėrfunduar proceset kundėr 166 individėve.


***

Teksi i plotė i pėrmbledhjes sė aktgjykimit mund tė gjendet nė kėto gjuhė:
http://www.icty.org/x/cases/milutino...dg_summary.pdf


http://www.icty.org/sid/10070
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2009, 12:29   14

Shkrim i cituar Haga vazhdon komedinė e lirimit tė kriminelėve serbė


Gjykata Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė para pak ēastesh ka liruar nga akuzat ish-presidentin serb Millan Millutinoviē. Ai akuzohej pėr orkestrimin e fushatės sė vrasjeve, torturave dhe dėbimit masiv tė shqiptarėve gjatė vitit 1999. Pesė funksionarė tė tjerė tė lartė serbė, qė pėrballeshin me akuza tė ngjashme u dėnuan me 15 deri nė 22 vjet burgim.

Nė mes tė dėnuarve janė ish-zėvendėskryeministri, Nikolla Shahinoviē, ish-ministri i mbrojtjes, Dragolub Ojdaniē, dy ish-komandantė ushtarakė Nebojsha Pavkoviē dhe Vladimir Lazareviē dhe ish-shefi i sigurisė publike, Sreten Lukiē.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=3622
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2009, 13:32   15

Shkrim i cituar Shtyp: Serbia ende mohon ēka ndodhi nė Shqipėri tė Veriut


Nė Serbi mbisundon qėndrimi se shqiptarėt janė separatistė dhe se shteti ka pasur tė drejtė tė plotė qė kundėrshtojė kryengritjen e udhėhequr nga UĒK-ja, thekson "Indipendent" nė njė analizė tė qėndrimit serb pėr dėnimin e 5 prej 6 funksionarėve tė lartė ish-jugosllavė nga Gjykata e Hagės.

http://www.kosova.com/artikulli/52173
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.7.2009, 22:10   16
Citim:
Hagė: Tribunali shpall tė pafajshėm Astrit Saraēinė

Gjykatėsit e Tribunalit pėr krime lufte nė ish-Jugosllavi kanė anuluar dėnimin e ish-ministrit tė Kulturės nė Kosovė, Astrit Haraēia, duke thėnė se ai ishte akuzuar gabimisht, bazuar nė thashetheme.

Nė dhjetor tė vitit tė kaluar, Haraēia u dėnua me burgim prej 5 muajsh, por meqė kishte kaluar tė njėjtėn periudhė kohore nė paraburgim, ai ishte liruar.

Por, pesė gjyqtarėt mbėshtetėn dėnimin e Bajrush Morinės, i cili u dėnua me tre muaj burg.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=38238
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2009, 15:26   17
Citim:
Hagė: Tribunali shqyrton ankesėn e prokurorisė pėr rastin Haradinaj

Tribunali Ndėrkombėtar i Hagės nė njė seancė dėgjimore do tė shqyrtojė ankesėn prokurorisė pėr aktgjykimin nė lidhje me lirimin e komandantit tė UĒK-sė, Ramush Haradinaj dhe Idriz Balaj dhe tė dėnuarin Lahi Brahimaj.

Mėsohet se vetėm Lahi Brahimaj si i dėnuar i shkallės sė parė, ėshtė thirrur t’i dėgjojė argumentet dhe kundėrargumentet e mbrojtjes dhe prokurorisė, ndėrsa Ramush Haradinaj dhe Idriz Balaj nuk janė urdhėruar tė udhėtojnė pėr Hagė.

Prokuroria me ankesė nė aktgjykimin ka kėrkuar qė gjykimi ndaj Haradinajt pjesėrisht tė pėrsėritet, qė tė munden tė dėgjohen dėshmitarėt vendimtarė tė cilėt nuk kanė dhėnė deklaratat nė procesin e shkallės sė parė.

Tribunali i Hagės me aktgjykimin e shkallės sė parė, tė shqiptuar nė prill tė vitit tė kaluar, e ka liruar komandantit e UĒK-sė Ramush Haradinaj nga tė gjitha akuzat, sikurse edhe Idriz Balajn, ndėrsa qė e ka dėnuar Lahi Brahimajn.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/rajoni/19962.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2010, 23:58   18
Citim:
Dhoma e Apelit Konfirmon Fajėsinė e Johan Tarēulovskit dhe Verdiktin e Pafajėsisė sė Lube Boshkoski

Emri:  100519_boskoski_tarculovski_big.jpg
Shikimet: 310
Madhėsia:  50,9 KB

Lube Boshkoski, Johan Tarēulovski


Sot Dhoma e Apelit konfirmoi fajėsinė e Johan Tarēulovskit, ish-oficer policie nė ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė (IRJM) pėr urdhėrimin, planifikimin dhe nxitjen e krimeve tė kryera kundėr shqiptarėve etnikė gjatė njė operacioni policor kryer mė 12 gusht 2001 nė fshatin Luboten, nė pjesėn veriore tė IRJM-sė. Dėnimi i tij me 12 vjet burgim u la nė fuqi.

Dhoma e Apelit gjithashtu konfirmoi shpalljen e pafajėsisė sė Lube Boshkoskit, Ministėr i Brendshėm i IRJM-sė nga maj 2001 deri nė nėntor 2002.

Mė 10 korrik 2008 Dhoma Gjyqėsore e shpalli Johan Tarēulovskin fajtor pėr urdhėrim, planifikim dhe nxitje tė vrasjes sė tre civilėve shqiptarė etnikė, shkatėrrimit pa cak tė dymbėdhjetė shtėpive ose pronave tė tjera dhe trajtimi mizor tė trembėdhjetė civilėve shqiptarė etnikė, tė tėra shkelje tė ligjeve ose zakoneve tė luftės. Lube Boshkoski u shpall i pafajshėm pėr tė tėra akuzat nė lidhje me pėrgjegjėsinė e tij si epror pėr mosndėshkimin e vartėsve qė kryen krime gjatė dhe pas operacionit policor mė 12 gusht 2001.

Johan Tarēulovski parashtroi shtatė pika nė apelimin e fajėsimit dhe dėnimit tė tij. Prokuroria apeloi kundėr shpalljes sė pafajėsisė sė Lube Boshkoskit.

Dhoma e Apelit i hodhi poshtė tė tėra pikat e apelit parashtruar prej Johan Tarēulovskit.

Nė rrėzimin e apelit tė Johan Tarēulovskit lidhur me juridiksionin, Dhoma e Apelit konstatoi se fakti qė njė shtet pėrdor forcėn si vetėmbrojtje nė njė konflikt tė armatosur tė brendshėm, nė vetvete dhe vetvetiu nuk pengon cilėsimin e krimeve tė kryera gjatė tij si shkelje tė rėnda tė sė drejtės humanitare ndėrkombėtare dhe konkludoi se Dhoma Gjyqėsore nuk gaboi kur zbatoi ligjet ose zakonet e luftės, edhe sikur IRJM-ja tė kishte vepruar nė vetėmbrojtje tė ligjshme kundėr terroristėve nė njė konflikt tė armatosur tė brendshėm.

Dhoma e Apelit gjithashtu la nė fuqi konkluzionet faktuale tė apeluara prej Johan Tarēulovskit. Dhoma e Apelit konkludoi se Aktgjykimi i lexuar nė tėrėsi provon se Dhoma Gjyqėsore u bind jashtė ēdo dyshimi tė arsyeshėm se autorėt e drejtpėrdrejtė tė vrasjeve dhe trajtimit mizor dinin ose duhet tė kenė ditur se viktimat nuk merrnin pjesė aktive nė luftime. Po ashtu Dhoma e Apelit konfirmoi konkluzionin e Dhomės Gjyqėsore se objektivi parėsor i operacionit policor nė Luboten mė 12 gusht 2001 ishte sulmi pa dallim kundėr shqiptarėve etnikė dhe pronave tė tyre, dhe se Johan Tarēulovski iu priu personalisht policėve tė cilėt gjatė kalimit tė tyre pėrmes Lubotenit kryen krime

Nė lidhje me dėnimin e Johan Tarēulovskit, Dhoma Gjyqėsore konkludoi se gjatė vlerėsimit tė peshės sė shkeljeve Dhoma Gjyqėsore kishte marrė parasysh si duhej faktin se ai zbatonte urdhra tė individėve mė tė pushtetshėm. Gjithashtu Dhoma e Apelit konkludoi se megjithėse IRJM-ja i amnistoi pjesėmarrėsit e tė dy palėve nė konflikt, legjislacioni pėrkatės i IRJM-sė pėrmbante njė dispozitė ku sanksionohej se individėt pėrgjegjės pėr kryerjen e veprave penale brenda juridiksionit tė Tribunalit, pėrjashtoheshin prej amnistisė. Dhoma e Apelit la nė fuqi dėnimin me 12 vjet burgim pėr Johan Tarēulovskin.

Dhoma e Apelit e rrėzoi pikėn e vetme tė apelit tė Prokurorisė kundėr shpalljes sė pafajėsisė sė Lube Boshkoskit, si pretendimin pėr gabim ligjore po ashtu edhe atė pėr gabim faktual.

Dhoma e Apelit u bind se Dhoma Gjyqėsore me tė drejtė kishte konkluduar se nė rrethana tė caktuara eprori mund t’i pėrmbushė detyrimet e tij pėr ndėshkimin e njė vartėsi shkelės nėpėrmjet raportimit te autoritetet kompetente, me kusht qė tė ketė tė ngjarė qė raportimi tė ēojė nė hetim ose procedim disiplinor ose penal.

Dhoma e Apelit gjithashtu hodhi poshtė pretendimin e Prokurorisė se Dhoma Gjyqėsore bėri gabim faktual kur konkludoi se Lube Boshkoski kishte marrė masa tė nevojshme dhe tė arsyeshme pėr ndėshkimin e vartėsve tė tij shkelės. Dhoma e Apelit nuk u bind se Dhoma Gjyqėsore kishte gabuar nė konkluzionin se normalisht njoftimet duhej t’i kishin shtyrė autoritetet gjyqėsore nė kryerjen e njė hetimi tė pėrshtatshėm tė ngjarjeve nė Luboten.

Dhoma e Apelit la nė fuqi verdiktin e pafajėsisė sė Lube Boshkoskit

Johan Tarēulovski do tė qėndrojė nė Njėsinė e Paraburgimit tė Tribunalit deri nė organizimin e masave pėr transferimin e tij nė shtetin ku do tė vuajė pjesėn e mbetur tė dėnimit.

Aktakuza fillestare kundėr Johan Tarēulovskit dhe Lube Boshkoskit u konfirmua mė 9 mars 2005. Johan Tarēulovski u arrestua mė 14 mars 2005 dhe u transferua nė Hagė mė 16 mars 2005. Lube Boshkoski ishte i paraburgosur nė Kroaci pėr akuza qė nuk kishin lidhje me kėtė ēėshtje kur u transferua nė Hagė mė 24 mars 2005. Gjykimi filloi mė 16 prill 2007 dhe argumentet pėrmbyllėse u parashtruan mė 6-8 maj 2008.

Qė prej fillimit 17 vjet mė parė, Tribunali ka akuzuar formalisht 161 individė pėr krime lufte tė kryera nė territorin e ish-Jugosllavisė. Kanė pėrfunduar proceset kundėr 123 individėve.

38 tė akuzuar janė ende nė proces, 25 prej tė cilėve nė fazėn e gjykimit dhe 11 nė fazėn e apelit nė Dhomėn e Apelit. Mbeten pėr tu arrestuar dhe transferuar nė Hagė, Ratko Mlladiq dhe Goran Haxhiq, dy tė akuzuar qė janė ende tė lirė

*****

Teksi i plotė i pėrmbledhjes sė Aktgjykimit gjendet nė adresėn e mėposhtme:

http://www.icty.org/x/cases/boskoski...udgsum_alb.pdf

http://www.icty.org/sid/10406
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.7.2010, 10:06   19
Citim:
Hagė: Vendimi i apelit tė Haradinajt mė 21 korrik

Njė seancė tjetėr gjyqėsore, do tė mbahet nė Gjykatėn e Hagės, pėr rastin “Haradinaj dhe tė tjerėt”. Vendimi i apelit, nė rastin e ish kryeministrit tė Kosovės, do tė dorėzohet me 21 korrik, njofton Tribunali i Hagės.

Kjo ndodhė pėr faktin se nė tetor tė vitit, 2009, prokurorėt kėrkuan rigjykim duke pretenduar se frikėsimi i dėshmitarėve, ka qenė shkak qė ata nuk janė paraqitur tė dėshmojnė dhe si pasojė, Gjykata nuk ka gjetur prova pėr t’i dėnuar tė akuzuarit.

Pėr ikje nga dėshmia, njė ish ushtarė i UĒK-sė, Shefqet Gashi, ėshtė paditur nga Gjykata.

Haradinaj, ish komandant i UĒK-sė, qėndroi nė Hagė nė vitin 2007, bashkė mė dy komandant tė tjerė, Idriz Balaj dhe Lahi Ibrahimaj.

Ata u akuzuan pėr krime lufte, krime kundėr njerėzimit, pėrfshirė vrasjet, torturat ndaj civilėve serbė, po ashtu edhe tė shqiptarėve bashkėpunėtorė tė Serbisė gjatė luftės nė Kosovė.

Nė prill tė vitit 2008, Haradinaj dhe Balaj, u liruan nga tė gjitha akuzat, derisa Brahimaj, u gjet fajtorė pėr trajtim mizor dhe u dėnua me 6 vjet burg.

Ende mbetet e paqartė nėse Haradinaj dhe Balaj, do tė udhėtojnė pėr nė Hagė, ndėrkohė qė kjo do tė jetė mundėsi e mirė qė Ibrahimaj, tė kėrkoj ulje tė dėnimit. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=9414
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2010, 23:24   20
Citim:
Haradinaj udhėton nė Hagė

Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, ka udhėtuar tė martėn nė Hagė, pėr tė marrė pjesė nė seancėn e vendimit tė apelit, qė do tė shpallet paraditen e sė mėrkurės, tė datės 21 korrik, nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės.

Prezenca e kryetarit Haradinaj nė kėtė seancė ėshtė procedurale, thuhet nė njė njoftim tė AAK-sė.

Nė vendimin e Trupit Gjykues tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės, tė datės 3 prill 2008, kryetari i AAK-sė dhe ish-kryeministri Haradinaj, ėshtė shpallur plotėsisht i pafajshėm dhe ėshtė liruar nga tė gjitha akuzat.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=40229
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:40.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.