Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Terrorizmi a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 12.4.2008, 11:41   1
kalimtar/e
 

TSr/ 1912-44: Masakrat serbe nė Luginė


Citim:
Fshati Bugarinė

Tė likuiduar

1. Ibish Qerimi u vra nė nėntor tė vitit 1944 nė Pēinjė. Varri nuk i dihet. (Sipas kujtesės sė Qerim Qerimit, i lindur mė 24 gusht 1928 nė fshatin Bugarinė, tani jeton nė fshatin ēerkez tė Kumanovės qė nga viti1965, i cili rrėfen nė rrethanat e krijuara nė fshatin Bugarinė pas Luftės sė Dytė Botėrore.

Tė rėnė nė Frontin e Sremit

1. Aziz Ismaili ra dėshmor nė prill tė vitit 1945 nė Shid, Fronti i Sremit, nė moshėn 30 vjeēare.

Fshati Ranatoc

Tė vrarė

1. Daut Rrahmani (Sipas kujtesės sė Mihrije Rahim Rrahmanit, e lindur mė 10 shkurt 1922 nė fshatin Strezovc, jeton nė ēerkez qė nga viti 1965, e cila rrėfen pėr sjelljet barbare tė regjimit sllavo-komunist.

2. Shaban Haliti u vra mė 25 nėntor 1944 afėr fshatit Maxhere nė moshėn 53 vjeēare.

Fshati Bukoc

I likuiduar

Haki Emini (Sipas kujtesės sė nėnės Sadije Emini e lindur mė 22 prill 1910 nė fshatin Nasalcė jeton nė ēerkez qė nga viti 1963 e cila rrėfen pėr regjimet qė ushtruan presion ndaj popullatės shqiptare) i lindur mė 1939 u vra mė 10 gusht 1961 nė Podgoricė, nė moshėn 22 vjeēare sa kohė ishte nė shėrbim ushtarak.

Shushaja e poshtme

Tė likuiduar

Mustafė Agushi u vra nė nėntorė tė vitit 1944 nė rrugėn Kumanovė – Vranjė, nė moshėn 24 vjeēare. Thuhet se atė e masakroi Kira i Shkupit. Varri nuk i dihet (Sipas kujtesės sė Naxhije Maliqit, e lindur mė 1923 nė fshatin Shushaja e poshtme rrethi i Preshevės, kurse prej vitit 1977 jeton nė Kumanovė, e cila rrėfen pėr vrasjet dhe burgosjet e fshatrave tė Shushajės) (Sipas kujtesės sė Elmi Nevzad Osmanit, i lindur mė 15 shtator 1915 nė fshatin Shushaja e Poshtme, i cili rrėfen pėr regjimin sllavo-ortodoks dhe pėr presionin e tij pėr ērrėnjosjen e elementit shqiptar nė kėto troje).

Fshati Bilincė, Lagja Kukaj

Tė likuiduar

1. Shaban Ramadani i njohur Ramė, u vra mė 20 nėntor 1912 nė Berēec ( nė mal) nė moshėn 50 vjeēare. Varri nuk i dihet.

2. Fejzulla Kukaj u vra mė 3 nėntor 1913 te lagja Kukaj nė Selishtė, 25 vjeēar. Varri nuk i dihet.

3. Qail Rexhepi u vra mė 24 mars 1945 nė Split. Varri nuk i dihet.

4. Rrahim Murtezi u vra mė 26 tetor 1912 nė Bilincė, nė moshėn 40 vjeēare. Varri nuk i dihet.

5. Xhemail Rexhepi u vra me fėmijėn nė dorė mė 12 dhjetor 1944 te Lama e Mehes, lagja Kukaj nė moshėn 35 vjeē.

Tė Plagosur

Iliaz Bislimi mė 25 nėntor 1944 nė Muēibabė, 32 vjeē.

Tė Burgosur

Me pretekst se janė marrė mė kontrabandėn e arit, shefi i UDB`sė Jova Gariq kapi njė grup qytetarėsh tė cilėt nė stacionin policor i rrahte deri nė alivanosje dhe i keqtrajtonte Trifko Tankosiqi. Kėta ishin:

1. Hamid Kukaj, i cili arrestua mė 24 dhjetor 1956 dhe u mbajtė 8 ditė nė burg, nė stacionin e Zhegrės.

2. Isa Limani, i cili u burgos mė 24 dhjetor 1956 dhe u mbajtė 8 ditė nė burg, nė stacionin e Zhegrės.

3. Idriz Bilalli, nė moshėn 40 vjeē.

4. Halit Arifi, 36 vjeē.

5. Demir Rexhepi, 45 vjeē.

6. Halil Jahija, lagja Muhaxher, 27 vjeē.

7. Hamid Kukaj, 25 vjeē.

8. Qerim Sylejmani, lagja Pograxhė, 35 vjeē.

9. Banush Sulejmani, 35 vjeē.

10. Ahmet Rashiti, 32 vjeē.

Fshati Peēenė

Tė vrarė

1. Avdi Demiri, lagja Zubve u vra mė 6 nėntor 1944 nė fshatin Sefer nga ana e pjesėtarėve tė PSKēK`sė nė moshėn 52 vjeēare.

2. Bajram Demiri, lagja Zubve u vra mė 22 nėntor 1944 nė malin Buēuvinė nė moshėn 45 vjeēare. Avdiu dhe Bajrami vėllezėr.

3. Kadri Asllani u vra mė 22 nėntor 1944 tė hekurudha e Preshevės nė moshėn 50 vjeēare (Sipas kujtesės sė Nuhi Avdiut, i lindur mė 4 janar 1939 nė fshatin Peēenė – lagja Zubve, jeton nė Kumanovė qė nga viti 1961, i cili rrėfimin e vet e mbėshtet nė kujtesėn e gjyshit tė tij dhe rrėfen pėr djegjen e familjes sė tij nė fshatin Peēenė).

Fshati Peēenė, qė ka lagjėn e Zubve, tė Bulloshve dhe tė Haxhve gjendet 20 km nė perendim tė qytetit tė Preshevės. Pėrkujtojmė tragjedinė e njė familjeje nė vitin 1916-1917, kur ky vend ishte i okupuar nga okupatori bullgar. Pas vendosjes sė administratės bullgare, u rekrutuan shumė tė rinj dhe u dėrguan nė Bullgari. Kėta nuk ishin ushtarė tė rregulltė, por tė ashtuquajtur Trudakė, dhe maltretoheshin nė mėnyrat mė tė ndryshme.

Prej lagjės Haxh ishte rekrutuar njė djalosh mė emrin Zija. Prej maltretimeve tė mėdha qė i bėheshin u detyrua tė ikte nga ushtria bullgare nė shtėpi. Pas ikjes sė tij, bullgarėt lėshuan flet arrestimin pėr zėnien e tij (me qėllim tė kthimit tė tij nė ushtrinė bullgare). Administrata ushtarako – policore njė ditė kishe dėrguar bullgarė tė veshur me uniforma nė lagjėn e Zubve pėr tė marrė kryeplakun e fshatit qė sė bashku me tė tė shkonin te shtėpia e Zijait dhe ta arrastonin. Pėr fat tė mirė kryeplaku nuk kishte ndodhur nė shtėpi prandjaj nė vend tė tij morėn njė fshatar tjetėr qė quhej Islam Bilalli. Ky shkoi nė lagjėn Haxh deri te shtėpia e Zijait, hyri brenda dhe i tha nėnės sė Zijait: A ka ardhur Zijai nga Bullgaria, sepse po e kėrkojnė bullgarėt. Nėna e Zijait u pėrgjigj se nuk ka ardhur, edhe pse Zijai ishte fshehur afėr shtėpisė, nė mal. Bullgarėt duke dyshuar se nėna gėnjente filluan ta rrihnin nė oborr. Zijai duke parė se po i rrihnin nėnėn shtiu me pushkė nė bullgarėt me qėllim qė ti trembte.
Ata filluan tė iknin dhe u kthyen nė stacionin e tyre. Me tė arritur ata treguan se ē`kishte ndodhur. Por u shėrbyen edhe me genjeshtrėa. Ata thanė se Islami i kishte thėnė Zijajit: Merre pushkėn dhe vriti bullgarėt, sepse kanė ardhur tė tė arrestojnė. Komanda bullgare urdhėroi menjėherė njė grup prej dhjetė vetash (ushtarė) dhe u tha qė tė shkonin nė lagjėn e Zubve dhe tė bėnin ēka tė donin me Islamin dhe familjen e tij.
Bullgarėt arritėn nė kėtė lagje, e thirėn Islamin dhe e urdhėruan qė tė shkonte me ta. Ai u nis, por i kėrkuan qė edhe familja e tij tė shkonte me ta. Kėshtu pas bullgarėve shkuan Islami, nėna e tij, gruaja me katė fėmijė. Nė tė dalė nga lagja, bullgarėt biseduan njėri me tjetrin se ētė bėnin me ta. Njėri kishte propozuar qė t`i pushkatonin, tjetri qė ti therrnin, kurse i treti kishte propozuar qė ti hudhnin nė zjarr.
Islami kur i dėgjoi kėto fjalė ( ai e dinte gjuhėn bullgare) kishte bėrtitur me sa tė qė kishte: O ju fshatarė, tė ma bėni hallal, se unė e pata me gjithė familjen time!
Bullgarėt e dėrguan Islamin me familje nė mal aty afėr ku kishte togje dushku, i pėrgaditur si ushqim dimėror pėr kafshėt. Aty e lidhėn pėr njė dru stogut tė dushkut ia dhanė zjarrin. Kur zjarri mor hov tė madh, bullgarėt filluan t`ia hudhnin nė zjarr fėmijėt me rradhė njė nga njė, pastaj nėnėn dhe gruan dhe mė nė fund pasi kishte pėra kėtė skenė tė tmerrshme u hodhėn edhe atė. Prej atėherė ky vend quhet vendi ku ėshtė djegur Islami me familje. Kėtė ngjarje tragjike e kanė kallėzuar edhe shumė fshatarė tė tjerė gjė qė tregon se ajo ėshtė pėrcjellė prej brez nė brez, por edhe fshatrat pėrreth e mbajnė ende tė freskėt nė kujtesė kėtė ngjarje.
Pėr fat tė keq, dėshmitar qė kanė parė kėtė ngjarje nuk ka sepse ajo ka ndodhur nė vitin 1916-1917.

Fshati Gruhali

Tė vrarė

Rashit Saqipi u vra mė 25 nėntor 1944 nė vendi Gruhali.

Fshati Buhiē

Tė likuiduar

Fazli Rama u vra mė nėntor tė vitit 1944 ne vendin tė Urat me moshė 60 vjeē. Varri nuk i dihet.

Tė rėnė nė fronit e Sremit

Etem Emini ra dėshmorė mė 12 prill 1945 nė frontin e Sremit. 19 vjeēar. Varri nuk i dihet.

Tė plagosur

1 Haqif Halimi u plagos mė 16 tetor 1944 nė Bujanoc nė moshėn 36 vjeēare.

2. Ragip Halimi u plagos mė 11 qershor 1944 nė vendin Hodonovc nė moshėn 31 vjeēare.

Tė burgosur

Raqip Halimi u gjykua nė Prishtinė nė vitin 1947 dhe u dėnua me 20 vjet burg, por i mbajti 5 vjet nė Sremska Mitrovicė. Vdiq mė 1988 nė Kumanovė (Sipas kujtesės sė Rufat Halimit i lindur mė 6 gusht 1929 nė fshatin Buhiē, prej vitit 1956 jeton nė Kumanovė i cili rrėfen pėr likuidimet vrasjet dhe plagosjet e popullatės shqiptare nė Buhiē).

Fshati Norēe

Tė likuiduar

1. Destan Jashar Agushi, i njohur me emrin Destan Norēa, i lindur mė 1898 u masakrua nė fshatin Mateē nė moshėn 49 vjeēare. Destanin e gdhendėn si gdhendet druri, ia nxorrėn sytė dhe ia prenė gjymturėt. Atė e masakruan Gjerasim Stankoviēi, farkėtarė i njohur me emrin Dajēo, Sllavko Dimitrijeviē dhe vėllai i tij Stanimir Dimitrijeviē tė tre piroqanė qė si kolonistė jetonin nė fshatin Mateē tė Kumanovės. Destanin e likuiduan mė 22 nėntor 1947 sė bashku me ēefin e Likovės nė vendin te Prroni i Vorreve, nja 700 metra larg fshatit Mateē, mu te Dardha e Shaqirit, nė rrugėn qė shpie nga Mateēi pėr nė fshatin Llopat.

2. Hafėz Nuredini i lindur mė 1905 u masakrua mė 7 dhjetor 1944 te Kafeneja e Tozės nė Preshevė.

3. Faik Selimi u likuidua nė nėntorė tė vitit 1944 nė Surdulicė nė moshėn 30 vjeēare.

4. Halil Esatin e likuiduan mė 1945 jashtė Preshevės. Me moshė ishte 22 vjeēar. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Xhavit Nuredinin e vranė mė 22 nėntorė 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės nė moshėn 32 vjeēar. Hafėzi dhe Xhaviti ishin vėllezėr.

2. Ali Etemi u vra mė 22 nėntor 1944 mbi Gere, nė moshėn 47 vjeēar.

3. Mustafė Saqipi u vra mė 22 nėntorė 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės kishte 45 vjeē.

4. Ejup Eminin mė 3 shtator 1944 e mbytėn mė dru nė shtėpinė e vet nė moshėn 41 vjeē.

Tė rėnė nė frontin e Sremit

Riza Miftari u vra mė 12 prill 1944 nė Frontin e Sremit nė moshėn 21 vjeē.

Tė plagosur

1. Muharrem Sabedini u plagos mė 12 shator 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės, 50 vjeēar.

2. Halim Qazimi u plagos mė 4 shator 1944 tė Guri i Zi, nė moshė 38 vjeē.

3. Vesel Hasani u plagos mė 6 nėntor 1944 tė Guri i Zi nė moshė 36 vjeē.

Tė burgosur.

1. Xhavit Saqipi mė 1945 u dėnua 15 vjet burg. E keqtrajtuan fizikisht nė mėnyrė brutale dhe e likuiduan nė Nish, duke fajėsuar kinse kishte vrarė njė partizan. Nė moshė ishte 30 vjeē (Sipa kujtesės sė Gani Nuredinit i lndur mė 22 shator 1928 nė fshatin Norēe rrethi i Preshevės, i cili rrėfen pėr masakrėn e babait tė tij Hafėz Nuredinin nė kafenenė e Tozės).

Fshati Ilincė

Tė likuiduar

1. Selim Demi Selimi u vra mė 1 maij 1945 nė Vinkovc nė moshėn 23 vjeēare. Varri nuk i dihet.

2. Ejup Rexhepi – Selimi u vra mė 16 nėntor 1944 nė Preshevė te kafeneja e Tozės. Me moshė ishte 25 vjeēar. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Adem Ademin e vranė mė 25 nėntorė tė vitit 1945 nė Ilincė nė moshėn 40 vjeēare.

2. Rushit Hajrizin e vranė mė 25 nėntor tė vitit 1945 nė Ilincė nė moshėn 42 vjeēar.

3. Hajdin Salihun e vranė mė 22 shtator 1944 nė Leran nė moshėn 50 vjeēare.

4. Ramė Dalipin e vranė mė 22 shtator 1944 nė Leran nė moshėn 55 vjeēare.

5. Belul Feratin e vranė mė 22 shtator 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės, nė moshėn 51 vjeēare. E vranė me bomė pjestarė e PSKēK`sė.

6. Hajredin Eminin nė nėntorė tė vitit 1947 nė fshatin Ilincė e mbytėn me dru nė shtėpinė e vet. Me moshė 60 vjeēar.

7. Rexhep Zymberi u vra mė 22 nėntor 1944 nė fshatin Sllubicė, 33 vjeē.

8. Bajram Bislimi u vra mė 22 nėntor 1944 nė fshatin Caravajkė nė moshėn 21 vjeēare.

Tė plagosur

Maliq Maliqi u plagos nė tetor tė vitit 1944 nė fshatin Vėrban nė moshėn 40 vjeē.

Tė burgosur

Mė 25 nėntor tė vitit 1944 i morėn gati tė gjithė fshatarėt e Ilincės dhe i futėn nė xhami nė tė cilėn i mbajtėn 5 ditė. Pastaj i dėrguan nė stacionin hekurudhor tė Preshevės ( nė barakė) ku i mbajtėn 60 ditė dhe ku u ra tifoja, kurse tė tjerėt i dėrguan nė Vranjė. Prej kėsaj sėmundjeje tė rėndė nė barakėn e stacionit hekurudhor tė Preshevės vdiqėn.

1. Xhafer Ademi, 16 vjeē

2. Hetė Azem Ademi, 16 vjeē

3. Sherif Ademi, 65 vjeē dhe

4. Ismajl Zymberi, 45 vjeē

Nė barakė qėndruan tė burgosur 60 ditė kėta persona:

1. Zair Selimi, 53 vjeē

2. Zeqir Selimi, 48 vjeē

3. Qail Selimi, 22 vjeē ( Zairi dhe Zeqiri ishin vėllezėr kurse Qaili kusheriri i tyre)

4. Isuf Dalipi (hoxhė) u njohur me emrin Cuf, 55 vjeē

5. Hajrush Ademi, 56 vjeē

6. Selman Beluli, 52 vjeē

7. Fuat Beluli, 49 vjeē (Selmani dhe Fuati ishin vėllezėr)

8. Riza Kadriu, 18 vjeē

9. Sinan Ramadani, 21 vjeē

10. Fazli Xhelili. 24 vjeē

11. Shaip Emini, 32 vjeē

12. Hamdi Emini, 28 vjeē

13. Rexhep Maliqi, 58 vjeē

14. Faik Elezi, 55 vjeē

Nė burgun e Vranjės u dėrguan:

1. Hamid Shaqiri, 55 vjeē

2. Shaban Ademi, 45 vjeē

3. Ramiz Miratoca, 50 vjeē (nga Miratoca)

4. Ruzhdi Haliti, 40 vjeē

5. Hajrulla Miratoca, 36 vjeē

6. Sulejman Zhunica, 60 vjeē nga fshati Zhunicė

7. Jakup Zhunica, 59 vjeē, nga Zhunica e vranė nė Tabanoc

8. Vebi Derri, 50 vjeē, nga Presheva e vranė nė Tabanoc

9. Haki Derri, 37 vjeē ( nga Presheva, kusheriri i Vebi Derrit)

10. Adem Kamberi, 60 vjeē (nga Miratoca jeton nė Preshevė)

11. Qemajl Presheva, 20 vjeē nga Presheva dhe

12. Qail Corrotica, 36 vjeē nga Corrotica

Tė gjithė kėta persona qė u dėrguan nė burgun e Vranjės UDB`ja i likuidoi dhe asnjėrit nuk i dihet varri. Kėtė e vėrteton edhe Shaban Arifi, i cili shpėtoi rastėsisht.

Ata qė i shpėtuan plumbit:

1. Sejdi Selimi, 24 vjeē nga fshati Ilincė

2. Hamid Shaqiri, 55 vjeē nga Ilinca

3. Shaban Arifi, 47 vjeē nga Ilinca

4. Xhemail Presheva, 60 vjeē nga Presheva

5. Rexhep Xhemaili, 24 vjeē nga Presheva

6. Jonuz Doda, 62 vjeē nga Presheva

7. Nazmi Jonuzi, 30 vjeē nga Presheva

8. Riza Maliqi, 26 vjeē nga Presheva

9. Zymber Kurbalia, 16 vjeē nga fshati Kurbali

10. Habi Seferi, 15 vjeē nga fshati Raincė (Sipas kujtesės sė haxhi Sejdi Selimit, i lindur mė 25 mars 1920 nė Ilincė, tani jeton nė Kumanovė qė nga viti 1956)
vijon

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 12.4.2008 nė 11:45.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.4.2008, 11:42   2
kalimtar/e
 
Citim:
Fshati Maxhere

Tė vrarė

Mustafė Arifi u vra nė nėntorė tė vitit 1944 nė fshatin Bėrēec, ku e ka edhe vorrin. Pjesėtarėt e PSKēK`sė e morėn prej mali tek priste dru, te vendi Kastron nė moshėn 35 vjeēare dhe e vranė.

Tė plaogusur

1. Bajram Xhemail Ajdini, i lindur mė 1913, u plagos nė nėtor tė vitit 1944 nė stacionin hekurudhor tė Preshevės

2. Nuredin Xhemail Ajdini, hoxhė, imam i fshatit, i lindur mė 1902 u plagos nė nėtor tė vitit 1944 nė vendin Uglarė dhe me kėtė rastė kėmba e djathė i thye copa – copa. Nuredini, atėherė nė moshėn 42 vjeēarė dhe Bajrami janė vėllezėr.

Tė burgosur

1. Nuredin Xhemail Ajdini u burgos nė nėntorė tė vitit 1960 dhe u dėnua tre vjet burg nė Vranjė. I mbajti 6 muaj nė Vranjė, nė moshėn 58 vjeē (Sipas kujtesės sė haxhi Abudulla Ajdinit, i lindur mė 31 janar 1918 nė fshatin Maxhere, tani jeton nė ēerkez, rrethi i Kumanovės, Nuredinit UDB`ja i thoshte se ditėn flinte kurse natėn punonte pėr shqiptarėt dhe se e urrente me gjithė shpirt regjimin sllavokomunist. Kėtė e vėrteton edhe djali i mulla Nuredinit, Sadri Ajdini nga fshati Maxhere, i cili jeton nė ēerkez.).

Fshati Gare

Tė vrarė

1. Ali Alija mė 15 tetor 1944 u mor nga shtėpia e vet nga pjesėtarėt e PSKēK`sė, tė cilėt e vranė ne fshatin Bukovc. Pasi morėn Aliun, ata plagosėn nė dritare tė renė e tijė Naxhijėn qė po ndiqte me dhėmbje vjehrrin.

2. Naxhije Hajredini mė 15 tetor 1944 duke shikuar nė dritare u plagos pjres pjesėtarėve tė PSKēK`sė nė krahun e majtė. Plumbat ia thyen krahun dhe pas njė muaji duke qenė pa ndihmė medicinale, Naxhija vdiq nė moshė tė re.

3. Refa Ali Ramadani mė 16 tetor 1944 u plagos nė shtėpinė e vet ne fshatin Gare (kjo ėshtė e shoqja e Aliut). U plagos nė veshin e majtė vuajti shumė kohė prej plagės sė plumbave dhe vdiq mė 1952, nė moshė tė re.

4. Shukri Zulfiu mė dhjetor 1944 nė fshatin Rovicė e zunė pjesėtarėt e PSKēK`sė nė mulli. Familja e gjeti tė vrarė nė mal tė fshatit Gosponicė. Shukriu u varros nė Gare pa ceremoni fetare dhe me rroba. Me moshė ishte afėr 40 vjeē (Sipas kujtesės sė Muharrem Aliut i lindur mė 5 qershor 1927 mė Gare, tani jeton nė ēerkez nga viti 1956, rrethi i Kumanovės i cili rrėfen pėr vrasjen e familjes sė Ali Alisė nga ana e regjimit sllavo-komunist).

Tė rėnė nė frontin e Sremit

1. Shaban Hamdiu, i lindur mė 1928, ra dėshmor mė 11 prill 1945 nė frontin e Sremit. Varri nuk i dihet.

2. Hamdi Beqiri, i lindur mė 1923, ra dėshmor mė 11 prill tė vitit 1945 nė frontin e Sremit. Varri nuk i dihet.

Fshati Kurbalia

Tė likuiduar

1. Qazim Veseli nė nėntorė 1944 nė Preshevė u likuidua nė kafenenė e Tozės. Me moshė ishte 40 vjeē, varri nuk i dihet.

2. Kurtish Liman Kurtishi nėntor tė vitit 1944 nė Preshevė u likuidua nė kafenenė e Tozės. Nė moshė ishte 26 vjeē, varri nuk i dihet.

3. Imer Rama nė nėntor 1944 nė Preshevė u masakrua nė kafenenė e Tozės. Nė moshė ishte 50 vjeē, varri nuk i dihet.

4. Isuf Shabani u likuidua mė 1912 te Nezaj-Shurdhani. Aty nė gropė janė shėnė 4 veta.

5. Isen Bilalli i likuidua mė 1912 te Nezaj – Shurdhani.

6. Ilaz Ajvazi u likuidua mė 1912 te Nezaj – Shurdhani

7. Ibrahim Selmani u likuidua mė 1912 te Nezaj – Shurdhani

8.Zimer Idrizin e arrestoi UDB`ja dhe e likuidoi nė dhjetor tė vitit 1944. Nė moshė ishte 33 vjeē. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Elmi Jonuzi mė shkurt 1845 e morėn nė shtėpinė e vet dhe e dėrguan nė mal te vendi Firaja, rrethi i Preshevės, ku me urdhrin e UDB`ės sė Preshevės, e vranė nė moshėn 21 vjeēare.

2. Raqip Halili u vra mė 20 nėntor 1944 para derės sė shtėpisė sė vet nė Preshevė. Me moshė ishte 55 vjeē.

3. Hasip Halili u vra mė nėntor 1944 para derės sė shtėpisė sė vet nė Preshevė. Nė moshė ishte 46 vjeē. Raqipi dhe Hasipi ishin vėllezėr.

4. Azem Hysmani u vra mė 13 janar 1946 te mali i fshatit Llojan te Guri i Kristė, nė moshėn 50 vjeēare.

5. Mal Halili e vranė mė 18 korrik 1946 nė fshat, duke hyrė natėn nė shtėpi, nė lagjen e Nuhallarėve. Nė moshė ishte 43 vjeē.

6. Xheladin Ramadani nga lagja e Hasanajve e vranė mė 13 shkurt 1944 nė Llapushnicė, nė moshėn 43 vjeēare.

Tė plagosur

1. Beqir Bilallin i lindur mė 1890, mė 23 nėntor 1944 e morėn prej shtėpisė dhe e dėrguan pėr ta vrarė bashkė mė shumė shqiptarė tė tjerė te kafeneja e Tozės. Me plagė plumbi nė bark ai u dergj afėr tre muaj dhe vdiq prej saj nė moshėn 54 vjeē.

2. Zeqir Bilalli, i lindur mė 1892 u kap nga PSKēK`ja nė nėntor tė vitit 1949. Zeqiri ishte vėllai mė i vogėl i Beqir Bilallit.

Tė burgosur

1. Gani Jonuzi u burgos nė maj tė vitit 1946 nė Bujanoc dhe u dėnua 3 muaj burg. Burgun e mbajti nė Bujanoc. Mė moshė 16 vjeēar.

2. Rrahman Maksuti u burgos mė qershor 1947 nė Preshevė dhe u mbajt 15 ditė nė burg. Prej torturave dhe rrahjeve brutale, duke bėrė edhe eksperimente mbi tė, Rrahmani u sėmua psiqikisht dhe pas 3 vjetėsh vdiq nė moshėn 52 vjeēare. Nė burgun e Preshevės ia morėn tėrė familjen: shoqen, vajzėn, djemtė dhe vėllezėrit. Gjithė familjen ia mbajtėn 15 ditė nė burg.

3. Zejnulla Maksuti nė qershor 1947 nė Preshevė u dėnua 15 ditė burg. Mė moshė 56 vjeē.

4. Bajram Jonuzi nė maj tė vitit 1946 u arratis nė Bullgari ngaqė kėrkonin ta vrisnin. Mė vonė u shpėrngul nė Turqi.

Mė tetor tė vitit 1947 UDB`ja e Preshevės dhe e Bujanocit e tubuan gjithė fshatin te shkolla e Kurbalisė. Aty i mbajtėn njė ditė. Me atė rast u rrahėn veēanarisht shumė:

Zelfi Dauti, 50 vjeē
Idriz Veseli, 37 vjeē
Hamdi Dauti, 46 vjeē dhe
Rrahman Bilalli, 24 vjeē
Pėrveē meshkujve i morėn edhe femrat prej moshės sė re deri mė plaka. Siē rrėfen Rrahman Bilalli, nėnėn e tij Hajrije Bilalli, 70 vjeē, UDB`ja e mbajti 24 orė nė burg duke e torturuar. UDB`ja mori gjithashtu edhe vajzėn 17 vjeēe Sadije Esat Maksuti dhe e torturoi nė mal njė ditė e njė najtė. (Sipa kujtesės sė Rrahman Bilallit, i lindur mė 25 nėntor 1923 nė fshatin Kurbali, jeton tani nė Kumanovė qė nga viti 1961, i cili rrėfen dėshmi tė sakta pėr torturat e regjimit sllavokomunist nė Karadak e gjetiu).

Fshati Relan

Tė likuiduar

Adem Xhinollin e likuiduan mė 23 nėntor 1944 nė Vranjė. Me moshė 50 vjeē. Varri nuk i dihet.

Tė burgosur

1. Xhemail Rexhepi u burgos nė nėntor 1944 nė Vranjė dhe u keqtrajtua e torturua 2 muaj rrsht, aq sa ndejti nė burg, nė moshėn 55 vjeē.

Mė 1944 Relani kishte 7 shtėpi shqiptare, prej tė cilėve 6 familje u arrestuan prej PSKēK`sė. Shtėpitė ua dogjėn kėtyre personave.

Ramė Rexhepi, 60 vjeē
Xhavit Rexhepi, 65 vjeē (Rama dhe Xhaviti ishin vėllezėr)
Hasan Gjinolli, 64 vjeē
Hysen Gjinolli, 65 vjeē
Mustafė Gjinolli, 67 vjeē dhe
Adem Gjinolli, 510 vjeē
(Sipas kujtesės sė Shaip Ahmetit, i lindur mė 16 maj 1929 nė fshatin Relan tė Preshevės, prej vitit 1955 u shpėrngulė nė Kumanovė, i cili rrėfen pėr torturat fizike dhe psiqike ngaj shqiptarėve tė fshatit Relan.

Fshati Inatovc Kokaj

Tė likuiduar

1. Mustafė Etem Rashititn mė shtator tė vitit 1951 dy udbashė shkuan nė Zhur tė Prizrenit qė ta burgosnin. Por Mustafa i vrau tė dy udbashėt dhe doli nė mal me Hasan Alijėn e Remnikut. I vranė me tradhti nė Zhur tė Prizrenit. Mustafa ishte 22 vjeē i shkolluar nė Tiranė. Varri nuk i dihet.

2. Rabije Mustafė (shoqja e Mustafės) Kokaj, mė shtator 1951 nė Zhur tė Prizrenit u masakrua nga UDB`ja bashkė me tė shoqin Mustafė Etemin. Ishte 20 vjeēe. Varri nuk i dihet.

3. Adan Alija-Remniku mė shtator 1951 nė Zhur tė Prizrenit u zu dhe u vra nga UDB`ja mashkė me Mustafėn dhe Rabijėn. Me moshė ishte 48 vjeē. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Agush Metaj Bresalci u bra nė shtator 1951 nė Zhur tė Prizrenit sė bashku me personat e lartpėrmendur. Me moshė 35 vjeēar.

2. Qibrije Agush Bresalci u bra nga UDB`ja nė shator tė vitit 1951 nė Zhur tė Prizrenit.

3. Rufat Qazimi u vra mė nėntor 1944, nė moshėn 27 vjeēare. Varri nuk i dihet.

Tė plagosur

1. Jonuz Halit Rexhepi u plagos nė nėntor tė vitit 1944 nė Pejė. Me moshė 33 vjeēar.

Tė burgosur

1. Etem Rushit Rushiti nė gusht tė vititi 1947 u burgos nė Gjilan dhe u dėnua me vdekje. Denimi iu shėndrrua nė 20 vjet burg. I mbajti 12 vjet nė Nish. Vdiq nė burg, nė moshėn 73 vjeēare, nga torturat. Varri nuk i dihet.

2. Muharrem Rushit Rushiti nė gusht tė vitit 1947 u burgos nė Gjilan dhe u dėnua me 13 vjet burg, i mbajti 7 vjet. Muharremi, porsi vėllau Etemi, vdiq nė burgun e Nishit nga torturat e mėdha.

3. Ajet Rushiti nė tetor tė vititi 1946 u dėnua me 13 vjet burg nė Mitrovicėn e Sremit, i mbajti 10 vjet burg. Jeton nė fshatin Leran.

4. Vehbi Etem Etemi – Kokaj mė tetro tė vitit 1946 u dėnua 6 vjet burg nė Prishtinė. I mbajti 1,5 vjet nė Prishtinė, kurse 1 vit nė Mitrovicė. Me moshė ishte 17 vjeē. Tani jeton nė Kumanovė (Sipas kujtesės sė Vehbi Etem Rushitit, i lindur mė 2 shtator 1929 nė fshatin Inatovc kokaj, jeton nė Kumanovė qė nga viti 1971, i cili rrėfen pėr ekzekutimet dhe torturat e rėnda fizike ndaj familjes Rushiti).

Fshati Strezovc

Tė likuiduar

Xai Zymberi u vra nė fshatin Sopot mė 4 nėntor 1944. me moshė 16 vjeēar. Varri i gjendet nė gropėn kolektive ndėrmjet fshatit Shushevė dhe fshatit Strezovc (Sipas kujtesės sė Selim Hasanit, i lindur mė 21 prill 1920 nė fshatin Stanec tė Preshevės, jeton nė Kumanovė qė nga viti 1965, i cili rrėfen pėr pushkatimet e fshatarėve nė Strezovc.

Tė plagosur nė frontin e Sremit

1. Ibrahim Asllani u plagos nė prill tė vitit 1945 ne Frontin e Sremit, nė moshėn 23 vjeēare.

2. Idriz Neziri u plagos nė prill 1944 nė frontin e Sremit, 23 vjeē.

Tė burgosur

Mė 26 dhjetor 1944 pjesėtarėt e PSKēK`sė i tubuan fshatarėt e Strezovcit te shkolla e fshatiti nė lagjėn Hashan, prej aty i morėn pastaj dhe i dėrguan nė Sopot, ku i futėn nė bodrumet e shkijeve dhe i mbajtėn 24 orė duke i rrahur shumė rėndė, mė tortura barbare. numri mė i madh mbetėn me pasoja tė rėnda jetėsore, i njohur ėshtė haxhi Kadri Ramadani, tė tjerėt u shėruan me lėkura deshi, siē ėshtė Isuf Limani etj.

Torturat dhe rrahjet e rėnda i pėsuan kėta shqiptarė:

1. Jahi Rrahimi, 50 vjeē

2. Muharrem Rrahimi, 45 vjeē

3. Kadri Ramadani, 45 vjeē

4. Isuf Limani, 55 vjeē

5. Isa Musliu - ēavadar, 45 vjeē dhe

6. Zejadin Ganiu, i njohur me emrin Ganush, 44 vjeē

Kėta persona nuk pajtoheshin me regjimin sllavo-komunist, por kėrkonin rend demokratik, prandaj u rrahėn deri nė vdekje (Sipas kujtesės sė Sulejman Asllanit, i lindur mė 21 qershor 1930 nė Strezovcė, lagja Hashan, jeton nė Kumanovė qė nga viti 1960, i cili rrėfen pėr torturat e regjimit sllav ndaj shqiptarėve).

Fshati Bėrēec

Tė likuiduar

1. Ibrahim Ibrahimi, i lindur mė 1915, u vra mė 12 nėntor 1943 nė vendin Mėrtvani Most, nė rrugėn qė shpie nė Pirot.

2. Zeqi Azirin e likuiduan bullgarėt dhe partizanėt mė 16 korrik 1943, te vendi ēerticė. Ishte 28 vjeē.

Tė burgosur

Bushat Ibrahimi, i lindur mė 19000, u dėnua 6 muaj burg nė vitin 1945 nė Vranjė (Sipas kujtesės sė Gani Ibrahimit, i lindur mė 24 prill 1928 nė fshatin Bėrēec rrethi i Preshevės, tani jeton nė ēerkez, rrethi i Kumanovės, i cili rrėfen pėr zhdukjen e shqiptarėve pa gjykim nėpėr burgjet serbosllave.

Fshati Buhiē

Tė likuiduar

1. Gani Rama nė nėntor tė vitit 1938 u vra nė fshaitn Babuē Babė. Varri nuk i dihet. Ishte 31 vjeē.

2. Fazli Rama nė nėntor tė vitit 1944 u vra nė Llapushticė afėr Urave, nė moshėn 60 vjeē. Varri nuk i dihet.

3. Emin Ismaili u vra nė korrik tė vitit 1943 nė rrugėn e fshatit Miratovc ndėrmjet Preshevės dhe Tėrnavės, nė moshėn 50 vjeē. Varri nuk i dihet.

4. Arif Rashiti u vra mė 1912 nė Peēenė nė moshėn 52 vjeēare. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Bislim Arifi u vra mė 1934 nė fshatin Buhiē, te Bathishta nė moshėn 50 vjeē.

Tė plagosur

1. Haqif Halimi u plagos mė 16 shator 1944 nė fshatin Lluēan afėr Bujanocit. me moshė 30 vjeē.

2. Raqip Halimi, i lindur mė 1912, u plagos mė 26 prill 1943 nė fshatin Domorovc.

Tė rėnė e tė plagosur nė frontin e Sremit

1. Etem Emini ra dėshmor mė 12 prill 1945 nė frontin e Sremit nė moshėn 19 vjeēar. Varri nuk i dihet.

2. Riza Berisha u plagos mė prill 1945 nė frontin e Sremit nė moshėn 33 vjeē.

3. Shaqir Berisha u plagos nė prill 1945 nė frontin e Sremit, nė moshėn 27 vjeē.

Tė burgosur

1. Raqip Halimi u arrestua nė tetor tė vitit 1947 dhe u dėnua me vdekje nga Gjykata e Prishtinės, dėnim qė iu shėndrrua nė 20 vjet burg, prej tė cilėve 5 vjet i mbajti nė burgun e Mitrovicės sė Sremit.

2. Shefki Halimi u arrestua mė 1947 dhe u dėnua me 3 vjet burg nė moshėn 25 vjeē.

3. Kamer Arifi nė gusht tė vitit 1951 u arrestua nga UDB`ja e Preshevės pėt tė shpėtuar nga burgu ai iku nga arresti nė Bullgari, prej nga kaloi nė Turqi dhe mė nė fund nė Francė, ku vdiq (Sipas kujtesės sė Sejdi Halimit i lindur mė 1 shator 1937 nė fshatin Buhiē, jeton nė Kumanovė qė nga viti 1956 dhe Rufat Halimi i lindur mė 6 gusht 1929 nė Buhiē, jeton nė Kumanovė qė nga viti 1956 tė cilėt rrėfejnė pėr zhdukjen e shqiptarėve tė pafajshėm nė kėtė fshat).

Fshati Tėrnavė

Tė likuiduar

1. Nexhip Zeqiri i likuidua nga OZN`ja e Vranjės nė janar tė vitit 1945 vetėm pse mbante libra tė Shqipėrisė. Me moshė ishte 27 vjeē, varri nuk i dihet.

2. Imer Qazim Dulla u likuidua nga OZN`ja e Vranjės mė 1946. Me moshė ishte 30 vjeē. Varri nuk i dihet.

3. Shefki Ibrahimi, njė nga luftėtarėt e Sylė Hotlės i ardhur nė shtėpi dhe i strehuar nė plevicėn e njė fshatari, mė 1946 u kap nga UDB`ja dhe u dėrgua nė Vranjė, ku e likuiduan nė moshėn 25 vjeē.

4. Kasum Bajrami u likuidua mė 1944 te Vorrėt e vjetra, rovina nė moshėn 35 vjeē. Varri nuk i dihet.

5.Hafėz Selimi u likuidua nga UDB`ja nė vitin 1944, bashkė me Kasum Bajramin te vorret e vjetra nė moshėn 34 vjeē. Varri nuk i dihet.

6. Emin Ismajli u likuidua mė 1944 te Rovina, nė kohėn qė nė Tėrnavė kishte ardhur si mik nga Buhiēi, nė moshėn 26 vjeē.

7. Zeqirja Osman Emini e likuidoi nė vitin 1945 OZN`ja e Vranjės, nė moshėn 24 vjeē.

8. Isa Misini u likuidua mė 1945 nga UDB`ja te Lugi i Ukės, nė moshėn 30 vjeē.

9. Arif Misini u bra nė vitin 1946 nė Gruhali, mė haxhiun e Lepovicės - komuna e Gjilanit, ne moshėn 45 vjeē.

10. Bejzad Azemi u likuidua mė 1945 nga Brigada XVI te Bukuroca e Keqe, ne moshėn 22 vjeē. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Haki Limani, profesor u mbyt mė 26 dhjetor 1965, duke u shkelur me automobil nga UDB`ja nė rrugėn e Fushė Kosovės.

2. Hebib Jahiu u vra mė 1944 nė Tėrnavė, te rruga e trenit, nė moshėn 26 vjeē.

3. Ibrahim Shahini u bra mė 1944 te fshati Malazez i Tėrnavės nė moshėn 34 vjeē.

Tė rėnė nė frontin e Sremit

Qail Arifi ra dėshmor nė prill tė vitit 1945 nė Shid, fronit i Sremit. (sipas kujtesės sė Bajram Habibit i lindur mė 4 maj 1935 nė Tėrnavė, jeton nė Preshevė dhe Rexhep Zulfiut, i lindur mė 1 maj 1936 nė Tėrnavė, mėsues tė cilėt thonė se fshati Tėrnavė pėrjetoi tragjedi kombėtare tė rėndė me gjenocidin e sllavokomunisteve).

Fshati Rahovicė

Sipas kujtesės sė Isen Pajas, i njohur me emrin Cen Paja, nė fshaitin Rahovicė janė zhdukur shumė shqiptarė.

Tė likuiduar

1. Halim Hajdini u likuidua mė 1944 nė moshėn 20 vjeē nga UDB`ja . Varri nuk i dihet.

2. Ilaz Hasanin e likuidoi nė vitin 1944 UDB`ja nė moshėn 30 vjeē. Varri nuk i dihet.

3. Xhafer Zulfiun e likuiduan tė lidhur nė vitin 1945 nė Vranjė. Varri nuk i dihet.

4. Izair Sadiku, i lindur mė 1957 e mbytėn mė 1983 nė Split, nė APJ`nė e atėhershme. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Azem Nexhmedinin e vranė mė 1944 nė Bilaē, sllavokomunistėt 40 vjeē

2. Jonuz Rashitin e vranė mė 1944 te Prroni i Madh, 60 vjeē

3. Murat Selmanin e vranė mė 1944 nė Bilaē, 41 vjeēar.

4. Ruzhdi Nazifin e vranė mė 1944 nė Bilaē, 20 vjeēar.

5. Nevzad Beqirin, e vranė mė 1944 te Udha e Frengit - te kulla e Bukurocės, nė moshėn 60 vjeē.

6. Sadik Sadikun e vranė mė 1944 nė fshatin Zhunicė, nė moshėn 60 vjeē.

7. Ramadan Hamidin e vranė mė 1944 nė Brodosellė, fshat slalv nė moshėn afėr 70 vjeē.

8. Hasan Emėrllahun e vranė mė 1944 nė shtėpi tė vet. Pjesėtarėt e PSKēK`sė e mbytėn dru.

9. Amet Kishan e mbytėn me ndru ne shtėpi tė vet mė 1945. Ishte 52 vjeēar.

10. Tefik Asllanin e vranė mė 1945 nė fshat, te lagja Bullaj nė moshėn 60 vjeē.

11. Avdi Muhaxhirin u vranė mė 1944 nė mulli tė Bukurocės duke ngrėnė bukė, mė moshė 60 vjeēar.

12 Shaban Neziri u bra mė 1944 nė arat e Bukurocės, 60 vjeē.

13. Adem Rufati u vra mė 1944 nė Bilaē, 25 vjeē.

Tė plagosur

1. Ferat Latifi u plagos mė 1944 nė fshatin Bilaē, 52 vjeē.

2. Abdulla Aliu u plagos mė 1944 nė Zhunicė, 40 vjeē.

3. Ajdin Aliu u plagos mė 1944 nė Bukurocė, 65 vjeē

4. Ramadan Avdyli u plagos mė 1944 nė Bushtran, 50 vjeē.

Tė vrarė mė 1912

Nė vitin 1912 u vranė 9 shqiptarė nga dora e zezė e sllavit, pesė prej tė cilėve, siē thotė xha Cenė Paja janė:

1. Emin Nuredini, i vrarė nė fshat para shtėpisė sė vet.

2. Mustafė Kamberi i vrarė nė fshat te lumi i Rahovicės.

3. Fejzulla Shabani i vrarė te kulla e Bukurocės

4. Abaz Emini, i vrarė nė Kumanovė dhe

5. Ahmet Beqiri, i vrarė nė Kumanovė.

Xha Cenė Paja thotė janė vrarė edhe 4 tė tjerė, 2 vajza dhe 2 djem por emrat nuk i kujtohen.

Tė burgosur

1. Hamdi Hajdini u burgos mė 1981 nė Stara Gradishka de u dėnua 12 vjet burg, prej tė cilėve i mbajti 9.

2. Amet Jakupi mė 1972 u dėnua 6 muaj burg, kurse i mbajti 3 muaj. U dėnua sepse e kishte fyer Titon. Ishte 45 vjeē.

3. Rabit Emini mė 1982 u dėnua me 6 muaj burg dhe mė vonė pėrsėri u dėnua me 2 herė me nga 3 muaj sepse kishte fyer Sllobodan Millosheviēin.

4. Muharrem Jakupi mė 1961 u dėnua me 1 vit burg nė moshėn 50 vjeē, dhe nuk e mbajti deri nė fund.

Rainca

Tė likuiduar

1. Xhemshit Kadriu u bra mė nėntor 1909 nga serbet e Vranjės. Varri nuk i dihet.

2. Sulejman Rainca, hoxhė, u likuidua mė 1912 te vendi Moravicė duke e shtėnė nė lym afėr lumit. Kufoma iu gjet pas shtatė ditė angazhim tė fshatarėve dhe tė preshevarėve.

3. Ajet Jahiu, i njohur me emrin Ajet Rainca, me iniciativėn e UDB`sė u vra mė 1946 afėr fshatiti Gare. E vrau njė shkok i tij nė gjumė. Ky sihte Nexhip Hajdar Kadria. Pėr kėtė ngjarje ka dėshmuar Shemsi Iliazi dhe Fazli Fazliu nga fshati Zhunicė.

Tė vrarė

1. Sali Iseni i lindur mė 1880, u vra nė nėntor tė vitit 1944 nė katund, 64 vjeē.

2. Nezir Arifin, i lindur mė 1900 nė nėntor tė vitit 1944 e nxorėn prej njė plevice nė fshat dhe aty e vran, 44 vjeē.

3. Imer Jahija, i lindur mė 1888 u vra nė nėntor tė vitit 1944 te rruga hekurudhore, 66 vjeē.

4. Shefki Imeri i lindur mė 1914 u bra nė nėntor tė vitit 1944 nė Lotovicė ditėn e Bajramit tė madh, 30 vjeē.

5. Tefik Mehmeti i lindur mė 1918 u vra nė nėntor tė vitit 1944 nė Lotovicė ditėn e Bajramit tė madh, 26 vjeē.

6. Feta Arifi i lindur mė 1880 u bra nė nėntor tė vitit 1944 te Mulliri i Ukajve pėrbmi Raincė, nė moshėn 64 vjeē.

7. Ibrahim Halimi i lindur mė 1890 u masakrua nė nėntor tė vitit 1944 nė Vranjė, nė moshėn 54 vjeē.

8. Nuredin Veseli, i lindur mė 1887 u vra nė nėntor tė vitit 1944 te kafeneja e Tozės nė Preshevė, nė moshėn 57 vjeē.

http://presheva.com/histori/masakratnekomune.html

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 12.4.2008 nė 11:46.

  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.