Kthehu   Kreu > D1 > 1190-1478: Shtetet Arbėrore > 1389-1444: Principata e Kastriotėve
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 27.4.2008, 14:07   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Prejardhja e Vojsavės


Duke qenė se emri i Vojsavės ėshtė keqpėrdorur nė propagandėn e rėndomtė shkino-greke se Gjergji, Gjoni, Vojsava etj. s'janė shqiptarė, por [plotėso opsionin kėtu], dhe duke qenė se kjo ka zėnė vend mes albanezėsh, saqė disa dhe e pėrsėrisin si lopė ripėrtypėse pa asnjė tė keq, atėherė ka nevojė pėr sqarimin e duhur.

Drejtimet kryesore rreth prejardhjes sė saj me sa di vetė, janė tre dhe tė treja dėshmojnė me njė mėnyrė ose tjetėr, gjakun e saj shqiptar:
1. Vojsava ėshtė prej fisit tė Balshėve, fis i Mirditės qė sundonte trojet qė pėrfshinin dhe Pollogun. Barleti pėrmend se Vojsava ishte princeshė e krahinės dhe vinte nga Pollogu (qė ka qenė e mbetet ende sot krahinė shqiptare). Principata nė fjalė qė pėrfshinte Pollogun ėshtė ajo e Balshėve.

2. Gavril Dara (i Riu) pėrmend nė vetėjetėshkrimin e tij se Vojsava ėshtė bijė e Prenkut tė Mirditėve: "Ndėr kėta, tė parėt, prindėrit e mi, qė emėrohen gjer mė sot Mėrkuri e Njani i Dharenjėve, gjėrinj tė Kastriotit nga ana e Vojsavės, sė jėmės sė tij, sė biljes sė Prenkut tė Mirditėve" dhe se Vojsava ėshtė bijė e princit tė Mirditėve "Midis tyre ndėr mė tė parėt ishin gjyshėrit e mi, qė pėrmenden gjer mė sot Mėrkuri e Njani i Dharenjėve, gjėrinj tė Kastriotit nga ana e Vojsavės, sė jėmės sė tij, qė ishte e bija e princit tė Mirditasve". Kėto mund tė gjenden tek "Kėnga e sprapsme e Balės", 1961, fq.20.

3. Vojsava ishte e fisit tė Muzakėve. Kjo ėshtė tezė e Herri Hoxhkinsonit (Harry Hodgkinson,"Scanderbeg: From Ottoman Captive to Albanian Hero") i cili mendon se sundues tė Pollogut ishin Muzakėt dhe jo Balshėt. Kėtė e kam tė paverifikuar dhe nuk e di se si arrin nė atė pėrfundim autori. Ndoshta dikush qė e ka lexuar mund ta sqarojė.
Nė dritė tė kėtyre tre pikave, tezat qė provojnė kombėsi joshqiptare tė Vojsavės janė... asnjė.

Dmth ka njė, nqs. mund ta quajmė tezė, qė ėshtė e njėfarė Petroviēi qė shkruan njė artikull pėr Kastriotin nė Enciklopedinė Britanike tė 1911-ės dhe thotė shkurt e me ngut, pa asnjė burim, se Vojsava ishte serbe (mbase ashtu i kishte kėrcy delli sllav Petroviēit atė ditė). Por aty, pėrveē opinionit tė tij, nuk ka ndonjė sqarim as ndonjė mėnyrė se si u arrit nė atė pėrfundim. Pa i mėshu kėtu faktit se shkrimi i Petroviēit nuk u mor mė pėr bazė (u hoq) nė botimet e mėpasme tė Enciklopedisė.

Gjithashtu nė rast se do tė dyshohej pėr prejardhjen e saj joshqiptare ndėrkohė qė tė dhėnat na e sjellin gjithnjė si pollogase, atėherė sherri gjithsesi do tė duhej tė ishte me bullgarėt e jo me serbėt. Po s'kemi dėgjuar ndonjė tezė serioze tė thotė se Vojsava paska qenė bullgare.

Ky mbetet njė rast i rėndomtė propagande islamiko-ortodokse dhe nuk ėshtė ēudi qė ata shqipfolės qė riprodhojnė tė qenit serbe tė Vojsavės janė ose ortodoksė ose islamikė. Kėtė e kam nga pėrvoja. Ndėrsa nė joshqipfolėsit parinė e kėsaj meme virale e kanė natyrisht serbėt e grekėt. Tė paktėn lekėt qė hudhni pėr bamirėsi nėpėr kisha ortodokse e xhamia ta keni tė qartė se ku shkojnė.

Kush ka tė dhėna tė ndryshme shtesė pėr kėtė ēėshtje ėshtė i lirė t'i qesė kėtu pėr zbėrthim, sqarim, rrėzim, mbėshtetje, mbledhje, etj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.5.2009, 23:34   2
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Gjithashtu pėr tezėn e pretenduar "sllave", mos harrojmė kishėn ortodokse qė luante rol kyē nė sllavizime. E kam fjalėn pėr pagzimet qė nuk mund tė kryeshin pa emėr sllav, duke parė edhe krahinėn qė Vojsava (emėr sllav) ka jetuar. Kjo zonė ishte nėn juridiksionin e Kishės Ortodokse sllave, dhe besoj se nė atė periudhė historike nuk ka pasur arbėr me emra arbėror.

Me pak fjalė nuk mund tė nxirret etnia nga emri se do quhej idiotizėm.

Ndryshuar sė fundmi nga Aleksandėr : 3.5.2009 nė 23:43.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2015, 00:09   3
Arben
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 10.2015
Citim:
Thėnė nga mesdimr

Duke qenė se emri i Vojsavės ėshtė keqpėrdorur nė propagandėn e rėndomtė shkino-greke se Gjergji, Gjoni, Vojsava etj. s'janė shqiptarė, por [plotėso opsionin kėtu], dhe duke qenė se kjo ka zėnė vend mes albanezėsh, saqė disa dhe e pėrsėrisin si lopė ripėrtypėse pa asnjė tė keq, atėherė ka nevojė pėr sqarimin e duhur.

Drejtimet kryesore rreth prejardhjes sė saj me sa di vetė, janė tre dhe tė treja dėshmojnė me njė mėnyrė ose tjetėr, gjakun e saj shqiptar:
1. Vojsava ėshtė prej fisit tė Balshėve, fis i Mirditės qė sundonte trojet qė pėrfshinin dhe Pollogun. Barleti pėrmend se Vojsava ishte princeshė e krahinės dhe vinte nga Pollogu (qė ka qenė e mbetet ende sot krahinė shqiptare). Principata nė fjalė qė pėrfshinte Pollogun ėshtė ajo e Balshėve.

2. Gavril Dara (i Riu) pėrmend nė vetėjetėshkrimin e tij se Vojsava ėshtė bijė e Prenkut tė Mirditėve: "Ndėr kėta, tė parėt, prindėrit e mi, qė emėrohen gjer mė sot Mėrkuri e Njani i Dharenjėve, gjėrinj tė Kastriotit nga ana e Vojsavės, sė jėmės sė tij, sė biljes sė Prenkut tė Mirditėve" dhe se Vojsava ėshtė bijė e princit tė Mirditėve "Midis tyre ndėr mė tė parėt ishin gjyshėrit e mi, qė pėrmenden gjer mė sot Mėrkuri e Njani i Dharenjėve, gjėrinj tė Kastriotit nga ana e Vojsavės, sė jėmės sė tij, qė ishte e bija e princit tė Mirditasve". Kėto mund tė gjenden tek "Kėnga e sprapsme e Balės", 1961, fq.20.

3. Vojsava ishte e fisit tė Muzakėve. Kjo ėshtė tezė e Herri Hoxhkinsonit (Harry Hodgkinson,"Scanderbeg: From Ottoman Captive to Albanian Hero") i cili mendon se sundues tė Pollogut ishin Muzakėt dhe jo Balshėt. Kėtė e kam tė paverifikuar dhe nuk e di se si arrin nė atė pėrfundim autori. Ndoshta dikush qė e ka lexuar mund ta sqarojė.
Nė dritė tė kėtyre tre pikave, tezat qė provojnė kombėsi joshqiptare tė Vojsavės janė... asnjė.

Dmth ka njė, nqs. mund ta quajmė tezė, qė ėshtė e njėfarė Petroviēi qė shkruan njė artikull pėr Kastriotin nė Enciklopedinė Britanike tė 1911-ės dhe thotė shkurt e me ngut, pa asnjė burim, se Vojsava ishte serbe (mbase ashtu i kishte kėrcy delli sllav Petroviēit atė ditė). Por aty, pėrveē opinionit tė tij, nuk ka ndonjė sqarim as ndonjė mėnyrė se si u arrit nė atė pėrfundim. Pa i mėshu kėtu faktit se shkrimi i Petroviēit nuk u mor mė pėr bazė (u hoq) nė botimet e mėpasme tė Enciklopedisė.

Gjithashtu nė rast se do tė dyshohej pėr prejardhjen e saj joshqiptare ndėrkohė qė tė dhėnat na e sjellin gjithnjė si pollogase, atėherė sherri gjithsesi do tė duhej tė ishte me bullgarėt e jo me serbėt. Po s'kemi dėgjuar ndonjė tezė serioze tė thotė se Vojsava paska qenė bullgare.

Ky mbetet njė rast i rėndomtė propagande islamiko-ortodokse dhe nuk ėshtė ēudi qė ata shqipfolės qė riprodhojnė tė qenit serbe tė Vojsavės janė ose ortodoksė ose islamikė. Kėtė e kam nga pėrvoja. Ndėrsa nė joshqipfolėsit parinė e kėsaj meme virale e kanė natyrisht serbėt e grekėt. Tė paktėn lekėt qė hudhni pėr bamirėsi nėpėr kisha ortodokse e xhamia ta keni tė qartė se ku shkojnė.

Kush ka tė dhėna tė ndryshme shtesė pėr kėtė ēėshtje ėshtė i lirė t'i qesė kėtu pėr zbėrthim, sqarim, rrėzim, mbėshtetje, mbledhje, etj.
Mė 1641 po sipas Shuflajt dalloheshin rreth kėshtjellės sė Lezhės, rrjedhėn e poshtme tė lumit Mat dhe rreth Kurbinit “Shqiptarė tė maleve, Mirditasit, Bulgjrakėt e Selitasit, tė cilėt turqit i quajnė kryengritės e tradhtarė”.... Kam hasur ne nje liber ne italisht Bulgjri si Bulgari qe shtrihet midis Lezhes dhe Rrubikut... Bulgėri me fshatrat: Bulgėr, Rrasfik, Fierza, Fangu, Bėrzana, Prolli.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:45.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.