Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1943-1944: Mbretėria II (Shqipėria e bashkuar II)
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.4.2008, 10:38   1
kalimtar/e
 

Artikull Lidhja II e Prizrenit, njė ēast historik qė meriton vėmendje (zhvillim)


Citim:
Ago Basha

Megjithėse mbi tė ka rėnė disi mjegulla harresės dhe deri diku edhe keqinformimi, Lidhja e Dytė e Prizrenit ėshtė njė moment historik qė meriton njė vėmendje mjaft tė madhe pėr vetė rėndėsinė qė ka. Lidhja e Dytė e Prizrenit ėshtė njė moment qė sqaron pėr ne shqiptarėt por edhe pėr botėn mbarė disa pika delikate qė me tė cilat ėshtė spekuluar shumė.

Nė ditėt e fundit tė Italisė fashiste pėr nacionalistėt e vėrtetė shqiptarė erdhi momenti pėr tė treguar se e donin Shqipėrinė tė pa ndarė dhe tė bashkuar. Kalimi i qeverisjes lokale nga autoritetet italiane nė ato vendase solli nė Kosovė njė autonomi qė u shfrytėzua menjėherė nga ajka e nacionalizmit shqiptar.

Shkėndijėn e parė e dha Kryeministri i Mbretėrisė Shqiptare, Ekrem Libohova. Ai iu drejtua Kombit Shqiptar me njė thirrje nė datėn 9 shtator tė vitit 1943. Zoti Libohova theksoi se qeveritė shqiptare ishin pėrpjekur pėr tė nxjerrė popullin shqiptar tė parrėnuar ekonomikisht dhe tė padėmtuar nga njė luftė civile, nga ky konflikt i pėrbotshėm. Ai tha gjithashtu se ishte pėrpjekur pėr tė vendosur rregull dhe bashkim tė brendshėm tė shqiptarėve.

Pak ditė mė vonė, nė datėn 11 shtator Nėnkryeministri dhe Ministri Punėve Botore, zoti Iliaz Agushi shpalli "Pamvarsinė e Shqiperisė me kufinjtė qė i cakton gjuha dhe gjaku". Nė tė njėjtėn kohė nė Prizren, juristi Asllan Boletini qė ishte edhe Prefekti i Prizrenit fillon pėrgatitjet pėr tė mbajtur nė Prizren Lidhjen e Dytė.

Sė bashku me Asllan Boletinin pėr pėrgatitjet e Lidhjes sė Prizrenit punonin edhe Xhafer Deva, Musa Sheh Zade, Sheh Hasani, Tahir Zajmi, Lukė S. Mjeda e Pjetėr Vuēaj. Me ta u bashkua edhe Qazim Bllaca i cili sapo kishte dalė nga burgjet fashiste sė bashku me Rexhep Mitrovicėn e Muhamet Frashėrin.

Zhvillimet e ngjarjeve nė Shqipėri dhe rajon bėnė qė pėrgatitjet pėr mbajtjen e Lidhjes tė bėheshin me shpejtėsi. Nė Tiranė nė datėn 14 shtator u ngrit Qeveria e Pėrkohshme, e cila i vuri detyrė vetes tė thėrriste Kuvendin Kombėtar Shqiptar me pjesėmarrje nga tė gjitha trevat shqiptare. Kėshtu grupi nismėtar i Lidhjes sė Prizrenit nė datėn 16 shtator tė vitit 1943 shpalli nė Prizren Lidhjen e Dytė. Gazeta "Kombi" shkruante se “Patriotė tė njohur kosovarė muerėn inisiativėn pėr tė mbledhur nji (Kongres tė) Kosovės, Dibrės e tė Strugės ku tė ēfaqej vullneti i pėrgjithshėm i banorėve tė kėtyne krahinave pėr bashkimin e pėrhershėm me Nanėn Shqipni, dhe pėr sigurimin e kėtyre krahinave prej ēdo sulmi armik". Nė mėngjesin e 16 shtatorit nėn njė atmosfere festive, ku i gjithė populli kishte dalė nė sheshe tė pėrshėndeste kėtė Kongres nė shkollėn e qytetit me emrin "Bajram Curri" filloi punimet Lidhja e Dytė e Prizrenit.

Disa nga qėllimet kryesore qė kjo Lidhje i vuri vetes ishin bashkimi i trojeve shqiptare tė Kosovės, Malit tė Zi dhe Maqedonisė me kufijtė e Shqipėrisė, mbrojtjen e kėtyre tokave nga popullsitė sllave si dhe sigurimin nė rrugė historike dhe diplomatike tė qenies sė shqiptarėve nė kėto toka.

Fjalėn e hapjes e mbajti Sheh Musa Shehzade i cili foli pėr rėndėsinė qė kishte mbajtja e kėsaj Lidhjeje nė njė kohė kur shovinizmi sllav dhe ai grek ishin rritur sė shumti. Ai gjithashtu theksoi se: “Tash qė kemi tė gjitha mundėsinat e njij organizimi tė pėrgjithshėm tė fuqinave kombėtare, duhet qė ta fitojmė, mbrenda njij kohe tė shkurtėn, gjithė periudhėn qi humbėm gjatė sė shkuemes sė afėrt (…). Duhet tė mendojmė, pra, masat dhe mėnyrat e mprojės s’onė pėr ēdo gjasė dhe pėr ēdo rrethanė. Qėllimi qė do tė frymėzojė pėrpjekjen t’onė, nji pėrpjekje jete a vdekje, do tė jetė nji i vetėm; Sigurimi i njisisė s’onė ethnike". Mė vonė folėn edhe Shefqet Shkupi, Tahir Zajmi dhe tė tjerė tė cilėt theksuan se bashkimi kombėtar ishte e vetmja mėnyrė pėr t'iu kundėrvėnė shovinizmit fqinj.

Nė kohėn qė nė Prizren mbaheshin punimet e Lidhjes, nga Tirana u nisėn tė deleguar nga Komiteti Ekzekutiv i Pėrgjithshėm. Ky delegacion pėrbėhej nga zotėrinjtė Rexhep Mitrovica, Xhafer Deva, Rrok Maloku dhe Bedri Bej Pejani si dhe tė tjerė. Gjithashtu edhe disa publicistė si Xhelal Mitrovica dhe Mah'zar Sopoti.

Rexhep Mitrovica nė fjalėn e tij foli qartė se edhe Gjermania nuk e kishte tė largėt fundin e saj, por shqiptarėt duhet tė pėrfitojnė nga gjithēka pėr tė arritur Bashkimin Kombėtar. Ai tha se shqiptarėt duhet tė pėrgatiten pėr pasluftėn, pėr tė shtruar nė tryezėn e paqes tė drejtat e veta themelore.

Lidhja zgjodhi edhe Komitetin Qendror tė saj me vota tė fshehta sipas tė cilave:
Rexhep Mitrovica u zgjodh kryetar
Musa Shehu, Nėnkryetar
Kolė Margjini, Nėnkryetar
Sheh Hasani, Anėtar
Asllan Boletini, Anėtar
Tahir Zaimi, Anėtar
Qazim Bllaca, Anėtar
Numri i pėrfaqėsuesve nga krahina tė ndryshme arriti nė 42 vetė.

Me t'i dhėnė fund punimeve tė tij, nė datėn 21 shtator 1943, delegatėt e Kuvendit nėnshkruan nė selinė historike tė Lidhjes sė Parė tė Prizrenit, pėrpara popullit, vendimet e Lidhjes sė Dytė. Statuti i organizatės pėrbėhej prej 22 pikash dhe u njoh nga Kėshilli i Larte i Shtetit Shqiptar qė kryesohej nga Mehdi Frashėri.

Vendimet e Lidhjes sė Prizrenit nuk mbetėn tė shkruara nė letėr, por ato gjetėn zbatime nė realitet. Kudo u organizuan ēetat lokale, tė cilat filluan operacionet ushtarake nė mbrojtje tė tėrėsisė territoriale. Kėshtu, nė fund tė nėntorit tė 43-shit, ēetnikėt e Drazho Mihajlovocit shfarosen nga Ushtria e Lidhjes nė njė luftė qė zgjati plot 22 ditė dhe pak me vonė edhe ēetat e Pavlo Gjurrishtit dėrrmohen nga forcat shqiptare.

Gjithashtu forcat e Lidhjes mbrojnė Pazarin e Ri nga sulmet serbo-malazeze dhe mė vonė hidhen nė sulm tė komanduara nga kolonel Fuat Dibra. Radio londineze, BBC, nė transmetimet e lajmeve, nė datėn 27 shtator 1944, lajmėronte se shqiptarėt po luftojnė trimėrisht nė mbrojtjen e kufijve tė tyre kundėr forcave serbo-bullgare qė janė mė superiore nė armatime e njerėz.

Operacionet ushtarake vazhduan deri nė mbarim tė vitit 1944, kur ushtritė ruse arritėn nė Ballkan. Gjithashtu brigadat shqiptare tė komanduara prej Shefqet Peēit, filluan tė godisnin pas shpine forcat ushtarake kosovare.

Pas vendosjes sė autoritetit komunist, nė Shqipėri dhe nė Jugosllavi, u vranė nga partizanėt jugosllavė rreth 50.000 shqiptarė, midis tė cilėve mjaft nga drejtuesit e Lidhjes sė Prizrenit si Aqif Blata, Musa Shehu, Asllan Boletini, Qerim Begolli etj.


Si pėrfundim duhet tė themi se Lidhja e Dytė e Prizrenit ėshtė njė monument i gjallė i aspiratės sė popullit shqiptar qė jeton nė Kosovė pėr liri dhe bashkim me trungun amė.

http://www.edsh.org/histori/lidhjaedyteeprizrenit.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2015, 00:17   2
ostro
 
Citim:
Pėrpjekjet e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit pėr jetėsimin e aspiratave jetike tė kombit shqiptare
Prof. dr. Muhamet Shatri

Lidhja e Dytė e Prizrenit ishte oganizata mė e rėndėsisahme politike-ushtarake nė Kosovė dhe nė trevat e tjera shqiptare, e krijuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Ajo u organizua sipas shembullit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe u angazhua deri nė fund pėr ēlirimin dhe bashkimin e trojeve etnike shqiptare nė njė shtet tė pėrbashkėt.

Kjo organizatė i vuri themelet e saj nė shtator tė vitit 1943 me angazhimin e 45 pėrfaqėsuesve nga Ohri, Struga, Gostivari, Dibra, Shkupi, Tetova, Prizreni, Sharri, Theranda, Kolesjani, Rahoveci, Gjilani, Prishtina, Ferizaj, Mitrovica, Rugova, Peja, Istogu, Drenica, Pazari i Ri, Senica, Rozhaja, Plava, Gucia, Gjakova dhe Malėsia e Gjakovės.

Ajo u formua jo rastėsisht nė qytetin historik tė Prizrenit pėr tė jetėsuar amanetin e drejtuesve tė Lidhjes sė Parė Shqiptare tė Prizrenit. Ideatorė tė kėsaj organizate, nė themel me aspiratė fisnike kombėtare, ishin Xhafer Deva dhe Asllan Boletini, biri i Isa Boletinit tė madh etj. Kuvendi zgjodhi Komitetin Qendror tė organizatės me 7 veta: kryetar Rexhep Mitrovicėn; nėnkryetar Musa Shehzade; Tahir Zajmi, Asllan Boletini, Kol Margjini, Sheh Hasani, Qazim Bllaca, anėtarė. Ai miratoi edhe procedurėn e zgjedhjes sė delegatėve qė do tė pėrfaqėsonin Kosovėn dhe trevat e tjera shqiptare nė Asamblenė Kombėtare, qė do tė thirrej nė Tiranė mė 16 tetor 1943 dhe shtroi nevojėn e hartimit tė Statutit tė organizatės. Kuvendi autorizoi Xafer Devėn, Aqif Blytėn dhe Ibrahim Lutfiun pėr tė koordinuar punėn e Lidhjes me atė tė Qeverisė Shqiptare pėr ēėshtjen e Kosovės.

Me propozimin e Tahir Zajmit, Kuvendi Themelues proklamoi bashkimin e Kosovės, Dibrės, Tetovės, Strugės, Ulqinit dhe Tuzit me Shqipėrinė, si pjesė integrale tė saj dhe kėrkoi bashkimin me tė edhe tė Qarkut tė Mitrovicės qė i takonte Zonės gjermane tė pushtimit. Me kėtė rast, delegati i Gjilanit, av. Esat Berisha, kėrkoi nga Kuvendi qė tė ndėrhynte pėr rishikimin e vijės sė demarkacionit me Bullgarinė, gjė qė nėnkuptonte pėrfshirjen brenda kufijve tė Shqipėrisė tė trevave shqiptare qė ndodheshin nėn pushtimin bullgar. Sali Rama, delegat i Rugovės, theksoi domosdonė e pėrfshirjes brenda kufijve tė Shqipėrisė tė trevave shqiptare qė i kishin mbetur Malit tė Zi. Nė Kuvend u trajtua edhe ēėshtja e organizimit politik dhe ushtarak, marrja e masave mbrojtėse kundėr depėrtimit nė kėto treva, si tė forcave ēetnike edhe tė atyre partizane nga Mali i Zi dhe Serbia.

Kuvendi i Dytė i Lidhjes qė u mbajt nė janar tė vitit 1944 zgjeroi KQ tė organizatės nė 14 anėtarė, zgjodhi kryetar Bedri Pejanin, sepse R. Mitrovica u ngarkua me formimin e qeverisė nė Tiranė. Ai miratoi Statutin e organizatės, i cili iu dėrgua pėr dekretim Qeverisė dhe Kėshillit tė Naltė nė Tiranė. Nė bazė tė Statutit, organizata do tė punonte pėr mbrojtjen e “tokave tė ēliruara”, formoi komitetet e nėnprefekturave, tė komunave dhe tė fshatrave, ndėrsa organin mė tė lartė tė saj do ta pėrbėnte kuvendi, ku do tė bėnte pjesė njė pėrfaqėsues nga secili rreth. Tubimi reprezentativ kėrkoi nga Qeveria qė tė angazhohej rreth ēėshtjes sė Sanxhakut, tė ndėrmirrte hapa diplomatike pėr tė siguruar largimin e trupave bullgare nga Prespa e Shėn Naumi, tė ndėrhynte tek autoritetet gjermane pėr bashkimin e qarkut tė Mitrovicės me Shqipėrinė, tė forconte administratėn e saj nė krahinėn e Plavės dhe tė Gucisė dhe pėrgjithėsisht tė merrte masa tė ngutshme organizative dhe ushtarake nė tė gjitha trevat shqiptare qė iu bashkuan Shqipėrisė. Organizata kishte organin e saj “Lidhja e Prizrenit”, tė cilin e botonte Komiteti i Intelektualėve Shqiptarė, i pėrbėrė nga Kudret Kokoshi, Selman Riza, Ibrahim Fehmiu, Durmish Celina etj. Nė faqet e gazetės u sulmuan: komunistėt shqiptarė qė u cilėsuan si agjentė tė Serbisė e tė Rusisė; Lėvizja Nacionalēlirimtare nė Jugosllavi, sepse luftonte pėr ruajtjen e kufijve tė atij shteti, tė caktuara me dhunė e pa marrė parasysh tė drejtat e ligjshme tė popullit shqiptar; u propagandua Shqipėria etnike dhe domosdoshmėria e luftės pėr mbrojtjen e saj; u dėnua dhuna sistematike e ushtruar nė tė kaluarėn nga pushtuesit serbė e malazez. Lidhja e Dyte e Prizrenit nė mėnyrė tė veēantė u angazhua pėr organizimin e forcės mbrojtėse-ushtrisė dhe formacioneve vullnetare tė saj. Pėr kėtė qėlllim Komiteti Qendror i Lidhjes, nė bashkėpunin me komandėn e Sektorit Kosova tė Ushtrisė Shqiptare, organizoi konferencėn nė Rogovė tė Hasit (15-17 mars 1944) nė tė cilėn u mor vendimi pėr riorganizimin dhe forcimin e forcave mbrojtėse tė Kosovės. Lidhja shpresonte qė nė formacionet e saj tė pėrfshiheshin tė gjithė mėshkujt shqiptarė, nga mosha 20-50 vjeē. Nė kėtė kuadėr rezultoi kėrkesa strategjike kryetarit tė KQ tė Lidhjes Dytė tė Prizrenit, Bedri Pejanit, drejtuar Hitlerit pėr krijmin e njė armate shqiptare prej 150 mijė burrash, e cila do tė luftonte deri nė fund kundėr ēetnikėve dhe partizanėve serbo-malazeze. Ai mendonte dhe shpresonte se kjo armatė do tė ishte e aftė t’u dilte zot tokave etnike shqiptare dhe tė mbronte bashkimin e tyre me Shqipėrinė, me qėllim qė Konferenca e Paqės qė do tė mblidhej pas mbarimit tė luftės pėr tė vendosur pėr kufijtė e shteteve tė vihej pėrpara faktit tė kryer. Komanda gjermane edhe pse nuk e miratoi kėtė propozim, lejoi formimin e njė divizioni me emrin “Skėndėrbeg”, efektivi i tė cilit, pėr shkak tė mospranimit tė tė rinjve shqiptarė pėr t’u pėrfshirė nė radhėt e tij, nuk u plotėsua as me rekrutė dhe as me kuadrin komandues. Pėr kėtė arsye dhe tė dezertimeve, nė tetor 1944, divizioni u shndėrrua nė Grup luftarak. Komanda ushtarake gjermane kėrkonte qė kėto forca t’i pėrdorte, ashtu si tė gjitha forcat antikomuniste tė kombeve tė tjerė tė Ballkanit, pėr tė siguruar tėrheqjen e trupave tė saj nga gadishulli. Por kėto synime tė komandės gjermane binin ndesh me objektivin themelor tė Lidhjes, qė ishte bashkimi i trojeve etnike shqiptare dhe pavarėsia e Shqipėrisė.

Kuvendi III i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit qė u mbajt nė qershor tė vitit 1944 shkarkoi Bedri Pejanin nga detyra e kryetarit tė Komitetit Qendror tė organizatės dhe nė vend tė tij zgjodhi Xhafer Devėn. Ky i fundit njėherazi ishte edhe ministėr i Brendshėm nė Qeverinė e Tiranės.

Aty u analizua angazhimi i Lidhjes dhe i Komitetit Qendror tė saj pėr mbrojtjen e Kolashinit dhe tė sektorėve tė tjerė qė rrezikoheshin nga depertimi i forcave ēetniko-partizane serbo-malazeze. Kuvendi konstatoi se Lidhja kishte ndėrmarrė hapa konkrete pėr forcimin e bashkėpunimit dhe pėr koordinimin e pėrpjekjeve me krahinat e tjera tė Shqipėrisė dhe nė mėnyrė tė veēante me Malėsinė e Mbishkodrės, tė Mirditės, tė Dibrės dhe tė Matit drejtuesit nacionalistė tė tė cilave luftonin pėr Shqipėrinė etnike, me ēka ishin vėnė nė shėrbim tė drejtpėrdrejtė edhe tė ēėshtjes sė Kosovės.

Kuvendi shtroi nevojėn e armatimit tė mėtejshėm tė popullit tė Kosovės dhe tė trevave tė tjera shqiptare. Ai vuri si detyrė, qė krahas regjimentit tė Pejės dhe tė Prishtinės, tė formoheshin edhe regjimentet me qendėr nė Tetovė dhe nė Dibėr, si dhe tė vazhdohej me krijimin e formacioneve “kreshnike” e vullnetare, qė do tė vepronin nė rastet kur rrezikoheshin rajone tė veēanta.

Me nismėn e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit nė shtator tė vitit 1944 u themelua Komiteti i Rinisė Nacionaliste Shqiptare pėr Mbrojtjen e Atdheut dhe tė Kombit Shqiptar. Nė krye tė saj ishte atdhetari i devotshėm Adem Gllavica. Ajo i shtroi detyrė vetes mobilizimin e rinisė pėr mbrojtjen e kufijve tė shtetit shqiptar dhe ishte forca goditėse nė luftė kundėr armiqve tė atdheut. Adv. Idriz Shahmani paraqiti referatin mbi rrezikun qė paraqiste komunizmi pėr Shqipėrinė Etnike. Mbi kėtė bazė u aprovua Programin politik-ushtarak, ”Disiplinari i Rinisė Nacionaliste Shqiptare pėr Mbrojtjen e Atdheut dhe tė Kombit Shqiptar” dhe u zgjodh KQ i Rinisė Nacionaliste i pėrbėrė prej 9 vetash. Nė radhėt e Komitetit bėnin pjesė Adem (Selimi) Gllavica (kryetar), Sali Vala-Siēani, Luan Gashi, Avdyl Henci, Shahsivar Aliu, Fuat Muharremi, anėtarė.

Pėr drejtimin e formacioneve ushtarake tė vullnetarėve tė rinj shqiptarė u formua Komanda e pėrgjithshme e Rinisė pėr Mbrojtjen e Atdheut dhe tė Kombit Shqiptar, qė kryesohej nga Shahsivar Aliu. Kjo komandė organizoi katėr zona operative, e para nė sektorin Ferizaj-Kaēanik-Gjilan, e dyta nė atė Prishtinė-Lypjan-Podjevė, e treta nė rajonin Mitrovicė Vushtrri-Skenderaj, kurse zona e katėrt pėrfshinte Rrafshin e Dukagjinit.

Faza kulmore e veprimtarisė sė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit arriti nė vjeshtėn e vitit 1944, kur ajo mobilizoi forcat adhetare pėr mbrojen e trojeve etnike shqiptare nga ushtritė e bashkuara komuniste bullgare, maqedone, serbe e malazeze, tė cilave u shkuan nė ndihmė edhe brigadat partizane tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės. Nė kėto pėrpjekje forcat e djalėrisė shqiptare, tė rreshtura nė batalionet heroike “Hasan Prishtina”, “Nazim Gafurri”, “Zija Gashi”, tė Drenicės, tė Llapit dhe tė Sanxhakut, zhvilluan luftime tė pėrgjakshme, pėrgjatė vijės mbrojtėse tė Kosovės, veēanėrisht nė sektorėt: Ferizaj- Kaēanik- Gjilan; Prishtinė- Lypjan- Podujevė; Mitrovicė- Vushtri- Skėnderaj.

Nė kėto rrethana mjaft dramatike KQ i Rinisė pėr Mbrojtjen e Atdheut dhe tė Kombit Shqiptar nxori dy proklamata (mė 18 dhe mė 26 tetor 1944) tė hartuara nga adv. Idriz Shahmani dhe qė iu drejtuan popullit shqiptar e popujve tė tjerė si dhe ushtrisė bullgare. Nė kėto proklamata, popullit shqiptar i bėhej thirrje pėr t’u bashkuar dhe pėr mobilizimin e pėrgjithshėm nė luftė kundėr ushtrive tė fqinjėve grabitqarė. Ndėrkaq ushtrisė bullgare i tėrhiqej vėrejtja pėr tė mos ndihmuar ushtrinė serbe nė pėrpjekjet pėr ripushtimin e Kosovės dhe tė trevave tė tjera shqiptare, pėr faktin se kėto vise ishin shqiptare. Nė njėrėn prej proklamatave, drejtuar shqiptarėve dhe tėrė botės sė qytetėruar, theksohej se shqiptarėt po luftonin kundėr reparteve jo tė rregullta tė fqinjėve tė tyre pėr tė ruajtur e pėr tė shpėtuar Shqipėrinė Etnike. Shqiptarėve nė kėto treva dhe sidomos atyre qė ishin mobilizuar nė njėsitė e ushtrisė partizane jugosllave, iu kėrkohej qė tė largoheshin nga rruga e gabuar dhe tė bashkoheshin me batalionet e vullnetarėve shqiptarė qė po luftonin me guxim tė pashoq kundėr njėsive tė Divizionit tė 22-tė, tė 24-tė dhe tė 46-tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare tė Jugosllavisė (UNĒJ) dhe kundėr Brigadės IV dhe V kosovare dhe trupave tė Armatės II Bullgare.

Luftime tė ashpra ndėrmjet tyre dhe forcave serbe, malazeze e maqedonase e bullgare u zhvilluan gjatė gjithė vijės se frontit lindor shqiptar qė nga Prespa, Pollogu, Shkupi e deri nė Preshevė e Bujanoc. Mirėpo, raporti i forcave, si brenda ashtu edhe jashtė vendit, ishte i disfavorshem pėr forcat atdhetare shqiptare. Kjo pati si rrjedhojė qė nė fund tė nėntorit 1944 kėto forca tė thyheshin nga ushtritė e pėrmendura, pakrahasueshėm me epėrsi nė numėr e teknikė tė luftės. Kėshtu Kosova dhe viset e tjera etnike shqiptare ranė edhe njė herė padrejtėsisht nėn sundimin jugosllav. Me kėtė mori fund edhe veprimtaria e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit.

Veprimtarė tė organizatės qė mbetėn nė Kosovė ose qė kaluan nė Shqipėri, e ndėrmjet tyre, Bedri Pejani, Kolė Margjini, Musa Shehzade, kolonel Qazim Komoni, kolonel Fuat Dibra, Bedri Gjinaj, Aqif Blyta, vėllezėrit Begolli, Asllan Boletini, Shaqir Curri, mulla Nuredin Haliti, av.Esat Berisha, Faik Okllapi, Shemsi Ferri, Jahja Fusha, Sali Rama, Halim Spahija, Is’han Taniku e shumė tė tjerė, patėn njė fund tragjik si rrjedhojė e terrorit gjakatar tė pushtetit okupues serbo-komunist nė bashkėveprim tė ngushtė me vazalėt e tyre shqiptarė.
Mund tė pėrfundohet se aspiratat e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, pėrkundėr masave tė egra qė ushtroi pushteti okupues komunist jugosllav nuk u shuan kurrė. Pėrkundrazi, atdhetarėt shqiptarė gjetėn forca tė vazhdonin luftėn pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar prej ripushtimit tė Kosovės mė 1944 e deri nė organizimin e Luftės ēlirimtare tė viteve 1998-2001 nė Kosovė, nė Luginėn e Preshevės dhe nė Maqedoni.


* * *

Nė vazhdim tė kėtij studimi po japim disa tė dhėna me interes pėr veprimtarėt mė tė shquar tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Vendi qė u ėshtė dhėnė atyre ka tė bėjė me sasinė e tė dhėnave qė kanė mundur tė sigurohen.

Mulla Nuredin (Halit) Gjinovci, (1895-1954) ishte kryetar i Komunės sė Therandės dhe veprimtar i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare ndėrmjet dy luftėrave botėrore (1918-1941). Nė vitin 1943 u zgjodh kryetar i Komitetit Qarkor tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe deputet i Therandės nė Kuvendin e Shqipėrisė (1943-1944). Mbas vitit 1944 ishte veprimtar i Lėvizjes Nacional Demokratike Shqiptare (LNDSH)-sė dhe kryetar i Komitetit tė Organizatės Nacional Demokratike Shqiptare (ONDSH)-sė tė Therandės. U arrestua mė 1947 dhe u dėnua mė 7 vjet burgim. E mbyti UDB-a nė burgun e Nishit (1954) 6 muaj para afatit tė lirimit.

Prof. dr. Rexhep Krasniqi u lind me 1906 nė Gjakovė. Studimet e larta i kreu nё? Vjenё?, ku u laurua mё? 1939 doktor i historisė me temėn “Kongresi i Berlinit e Verilindja e Shqipėrisė”. Mentor i tij ishte prof. dr. Carl Patch. Pas kthimit nё? Shqipėri punoi si profesor dhe kreu detyra tё? ndryshme nё? fushё? tё? arsimit. Mё? 1941 u kthye nė Kosovё?, nё? detyrё?n e Komisarit tė lartė tė shkollave shqipe dhe tё? drejtorit tё? shkollės normale-gjimnazit “Sami Frashėri” tė Prishtinės. Mė 1943 u zgjodh Minister i Arsimit, dhe nėnkryetar i Kuvendit, ku morėn pjesė deputetė tё? zgjedhur nga tё? gjitha viset shqiptare dhe ku u shpall bashkimi i trojeve etnike. Mbas Luftės sė Dytė Botėrore u detyrua tė mё?rgonte dhe sё? fundi u vendos nё? SHBA, ku drejtoi Komitetin “Shqipėria e Lirė” dhe u bё? njėri nga drejtuesit e organizatės Lidhja e Dytė e Prizrenit. Shkroi shumė nė periodikun shqiptar dhe nė shtypin e huaj pėr problemet e pazgjidhura tė kombit. Vdiq nё? New York mė 1999.

Tahir (Shaban) Zajmi (1897-1971). Pjesėmarrės aktiv ne pėrpjekjet e atdhetarėve shqiptarė pėr t’u ēliruar nga zgjedha serbe. Rrjedh nga njė familje gjakovare, e cila detyrohet tė shpėrngulet nė Shqipėri. Njė kohė qendruan nė Kukės dhe nė Krumė e pastaj nė Shkodėr. Bashkėpunėtor i Bajram Currit dhe veprimtar i shquar i Komitetit “Mbrojtja Kombėtare e Kosovės”. Nė vitin 1941 kthehet nė Kosovė dhe angazhohet pėr jetėsimin e Shqipėrisė Etnike. Ishte njėri ndėr drejtuesit e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Nga fund i vitit 1944 sikurse edhe shumė atdhetarė tė shquar detyrohet tė marrė rrugėn e egzilit politik. Kalon nė Austri, Gjermani, Itali dhe vendoset nė Izmir tė Turqisė ku disa vite bėri jetė tė mjerueshme duke punuar si punėtor i materialit ndėertimor nė njė shtėpi prej balte. Disa vite mė vonė kaloi nė Belgjikė ku pati kushte mė tė mira dhe mundėsi pėr kontakte me bashkėveprimtarėt nė kėtė vend dhe nė vendet e tjera pertėndimore. Vdiq nė vitin 1971. Ideal ii tij ishte bashkimi i Kosovės me Shqipėrinė. Eshtė autor i veprės sė njohur „Lidhja e Dytė e Prizrenit dhe lufta heroike e popullit pėr mbrojtjen e Kosovės”, Bruxelles, 1964 dhe “Tallazet e jetės dhe lotėt e zemrės”, Bruxelles, 1970.

Ismail (Halim) Gorani u lind nė fshatin Davidovc tė Shtimės mė 1903. Ishte kryetar i Komunės sė Shtimjes, veprimtar i Komitetit tė Kosovės; bashkėpunoi mė Ramė Bllacėn, Ahmet Shtimjen, Iljaz Agushin dhe me veprimtarė tjerė tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare. U dėshmua si arsimdashės duke dėrguar me mjetet e veta shumė rinj nė Shqipėri pėr tė mėsuar pėr ushtarakė dhe kuadro tė tjera qė i duheshin aq shumė Kosovės; ndihmoi materialisht studentėt shqiptarė qė studjonin nė Universitetin e Beogradit e tė Zagrebit. Gjatė viteve 1941-1943 ishte nėnprefekt i Ferizajt, veprimtar i shquar i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe komandant i vullnetarėve tė Shtimjes qė luftoi pėr mbrojtjen e trojeve etnike shqiptare. Pas vitit 1944 kaloi nė ilegalitet, ndėrsa nė nėntor tė vitit 1945 emigroi nė Greqi e pastaj u vendos nė Damask ku edhe vdiq mė 1974.

Hoxhė Visoka alias Shaqir (Halil) Visoka (1881-1945). Intelektual dhe atdhetar i shquar. U lind dhe jetoi nė fshatin Ballovc tė Podjevės. Kreu mejtepin dhe vazhdoi sudimet nė Stamboll dhe nė Kajro por nuk u bė hoxhė. U ndoq dhe u arrestua nga organet e pushtetit okupues serb (mė 1914, 1935, 1939-1941) nė kazamatėt e kėtij pushtuesi. Ishte i vetmi deputet shqiptar nė parlamentin e Mbretėrisė jugosllave mė 1934. Nė njė seancė parlamentare kishte deklaruar: “Unė dhe populli im nuk jemi turq. Ne nė pazar nuk ka mundur tė na qes Evropa e lere mė Bogolub Jeftiqi”. Organet e pushtetit serb penguan rizgjedhjen e tij nė zgjedhjet parlamentare tė vitit 1935. Krahas aktivitetit politik legal, ilegalisht ishte veprimtar i Komitetit tė Kosovės Mė 21 prill tė vitit 1941 mori pjesė nė takimin e krerėve shqiptarė tė Mitrovicės, Podjevės, Vushtrrisė, Pazarit tė Ri, Drenicės dhe tė Podgurit me komandantin gjerman tė Divizionit 60-t tė kėmbėsorisė, Fridrih Gregor Eberhard. U zgjodh nėnprefekt i Podjevės (1941-1943) dhe deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė edhepse Podujeva ishte jashtė kufijve politik tė shtetit shqiptar, e cila i takonte zonės gjermane tė pushtimit. Anėtar i Kėshillit tė Pajtimit tė Gjaqeve (Islihatit) pėr Nėnprefekturėn e Podjevės. U angazhua pėr shkollėn shqipe duke sjellur rreth 50-60 mėsues nga Shqipėria. Veprimtar dhe delegat nė Kuvendin Themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe komandant i zonės verilindore tė kufirit etnik shqiptar me Serbinė. Mbas vitit 1944 mbeti nė Podjevė, por nė janar tė vitit 1945 OZN-a* e arrestoi dhe e mbyti pa gjurmė tė varrit. (*OZN-a-Odeljenje za zastitu naroda-Dega e Mbrojtjes sė Popullit (Sigurimi i Shtetit ) u formua mė 14 maj 1944. Ajo veproi nė kuadrin e Seksionit tė Mbrojtjes Popullore tė Kėshillit Antifshasist Nacionalēlirimtar tė Juhgosllavisė (KANĒJ), e cila kishte tė drejtat dhe detyrat e Qeverisė. OZN-a ishte e organizuar nė parime ushtarake. Pas formimit tė tė ashtuquajturės Qeveri e Jugosllavisė Demokratike, nė mars tė vitit 1945, OZN-a hyri nė pėrbėrjen e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, kurse mė 1946 u shndėrrua nė UDB-a (Uprava drzavne bezbednosti-Drejtoria e Sigurimit tė Shtetit), qė tani quhet DB (Drzavna bezbednost-Sigurimi i Shtetit ). OZN-a qe dhe mbeti njė mekanizėm monstruoz pėr luftimin e veprimtarėve liridashės tė tė gjithė popujve tė Jugosllavisė pa pėrjashtim, por nė mėnyrė tė veēantė kundėr atyre shqiptarė.)

Hafiz Imeri Shemsiu (1893-1945). U Lind nė Sllakovc tė Muhaxherėve. Veprimtar i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, anėtar i ”Xhemietit” (Bashkimit), pėrkrahės i Lėvizjes ēlirimtare dhe sekretar i Organizatės sė Rinisė “Drita”. Nė kohėn e Luftės sė Dytė Botėrore ishte nėpunės nė Talinoc; ndihmoi pėr hapjen e njė shkollės nė gjuhėn shqipe. Me formimin e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit u zgjodh anėtar i Komitetit Qarkor tė Ferizajt dhe organizoi mobilizimin e vullnetarėve pėr mbrojtjen e trevave etnike tė rrezikuara nga ripushtimi serbo-komunist. Pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare u ndoq dhe u persekutua vazhdimisht. Ishte njohės i disa gjuhėve tė huaja. Shkroi mbi 30 kėngė me motive fetare e atdhetare.

Rexhep Mitrovica (1888-1960). U lind nė Mitrovicė nė njė familje tė njohur atdhetare. Ishte pjesėmarrės nė Kongresin e Dytė tė Manastirit, mė 1910, nė Shpalljen e Pavarėsisė nė Vlorė, mė 1912 dhe nė politikė nė vitet 1920-1924; anėtar i Komitetit tė Kosovės nė Degėn e Durrėsit. Nė vitet 1925-1939 veproi nė emigracion. U zgjodh kryetar i KQ tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit nė shtator 1943, ndėrsa nga nėntori i vitit 1943 deri nė qershor tė vitit 1944 ishte Kryeminister i Shqipėrisė. Mbas nėntorit tė vitit 1944 emigroi nė Austri dhe mė pas u vendos nė Turqi ku edhe vdiq nė vitin 1960.

Shaqir Curri, pasardhės i familjes sė njohur Curri nga Gjakova. Prej viteve 20-tė ishte anėtar i Komitetit tė Kosovės, kurse gjatė viteve 1943-1944 prefekt i Prizrenit. U dėnua mė 20 vjet burg. Pas daljes nga burgu emigroi nė Shqipėri.

Aqif Blyta-Haxhiahmeti (1887-1945). Politikani mė i shquar i Sanxhakut prej vitit 1918 deri nė vitin 1945, udhėheqės dhe organizator i mbrojtjes sė Pazarit tė Ri (1941-1944) nga sulmet ēetniko-partizane. U lind nė Pazarin e Ri tė krahinės sė Sanxhakut. Pas mbarimit tė shkollimit fillor nė vendlindje vijoi Gjimnazin e Izmirit dhe Akademinė Ushtarake nė Stamboll. Deri nė vitin 1912 shėrbeu me gradėn toger nė njėsi tė ndryshme tė ushtrisė osmane. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore me graden kapiten luftoi nė kuadrin e ushtrisė turke nė frontin e lindjes kundėr ushtrisė ruse. Mbas vitit 1918 u rikthye nė Pazrin e Ri dhe u aktivizua nė mbrojtje tė interesave kombėtare. Nė verėn e vitit 1919, nė Shkup, mori pjesė nė Kongresin themelues tė organizatės ”Xhemiet” (Bashkimi). U shqua si aktivist i asaj organizate dhe u zgjodh sekretar. Mė 1920 u zgjodh kryetar i bashkisė sė Pazarit tė Ri. Nė zgjedhjet parlamentare tė viteve 1920, 1925, 1927, 1933, 1935 dhe 1938, ndonėse ishte pėrfaqėsues mė nė zė i popullsisė Sanxhakut treve, pėr shkak tė manipulimeve dhe grabitjes sė votave nga autoritetet serbe, nuk u zgjodh deputet i parlamentit tė Mbretėrisė Serbo Kroate Sllovene, pėrkatėsisht tė Mbretėrisė sė Jugosllavis (1929-1941). E arriti atė vetėm nė zgjedhjet e vitit 1923. Nė parlamentin jugosllav u shqua si pėrkrahės e bashkėpunėtor i afėrt i Ferhat Dragės; kundėrshtar i vendosur i politikės sė ndjekur nga qarqet serbe, pėr shpronėsimin dhe shpėrnguljen me dhunė tė popullit shqiptar. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ndihmoi nė ngritjen e administratės shqiptare nė Qarkun e Mitrovicės dhe sidomos nė Sanxhak, organizoi dhe udhėhoqi me sukses mbrojtjen e Pazarit tė Ri dhe tė tė viseve tė tjera tė Sanxhakut nga mėsyemjet e ēetnikėve dhe tė partizanėve (1941-1944); ishte veprimtar i shquar i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe deputet nė Kuvendin Kombėtar nė Tiranė (1943-1944). Mbas depėrtimit tė forcave partizane jugosllave nė ato treva, iu dorėzua organeve tė pushtetit partizan nė Gjakovė, tė cilėt e ēuan nė Pazarin e Ri. Mbas torturave mizore, u pushkatua nė janar 1945 nga OZN-a jugosllave.

Xhevat Begolli veprimtar i Komitetit tė Kosovės bashkė me vėllezėrit Rifatin dhe Qerimin. U lind nė Pejė nė vitin 1902. Shkollėn fillore e kreu nė Pejė, kurse shkollėn e mesme nė Vjenė. Njihte disa gjuhė tė huaja . Mori pjesė nė takimin nė Mitrovicė me gjeneralin gjerman Eberhad (21. IV. 1941). Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ishte prefekt i Prefekturės sė Pejės. Bashkėpunoi me Xhafer Devėn dhe Aqif Blytėn pėr organizimin e administratės shqiptare dhe pėr mbrojtjen e Kosovės nga sulmet ēetniko-partizane 1941-1944. Mbas ripushtimit tė Pejės nga forcat serbo-komuniste u arratis nė Rugovė pastaj kaloi nė Drenicė dhe sė fundi nė rrethinat e Pejės. U zu nga repartet e OZN-as, nė fshatin Lipė afėr Pejės, bashkė me nipin Skėnderin. U denua me vdekje. dhe ditėn qė do tė ekzekutohej vdiq si pasojė e torturave mizore qė ushtruan ndaj tij xhelatėt e OZN-as. Fat tė ngjashėm patėn edhe vėllezėrit e tij Qerimi dhe Rifati (Tiranė) dhe Sefedini (Pejė) qė u likujduan gjithashtu nga Sigurimi Shqiptar dhe OZN-a.

Adem Selimi-Gllavica, (1916-2001) njё? nga personalitetet e shquara tё? Kosovės tė nviteve 50-tё?. Lindi nё? fshatin Gllavicė tė Lypjanit. Pasi kreu Medresenė e Madhe nė Shkup, vazhdoi studimet nė Fakultetin Ekonomik tė Universitetit tё? Zagrebit. Aty u pranua anėtar i organizatės “Besa”, qё? ishte formuar mė 1935 nga studentėt shqiptarė qё? vijonin Universitetin e Beogradit dhe tё? Zagrebit. Nё? vitet e luftё?s, shё?rbeu si nėnprefekt i Ferizajt, mėsimdhėnės nė normalen “Sami Frashėri” nė Prishtinės, ndё?rsa nё? shtator tė vitit 1944, u zgjodh kryetar i Komitetit tė Rinisė Nacionaliste Shqiptare tė Mbrojtjes sė Kosovės, dhe mė 1 dhjetor komandant i Shtabit Suprem tė Kosovės. Mё? 2-3 dhjetor 1944, ishte ndё?r drejtuesit kryesorё? tё? sulmit pėr ēlirimin e Ferizajt. Mbas largimit nga Kosova jetoi dhe veproi nė Australi. Vdiq nė qytetin Perth tė Australisė.

Xhafer (Ibrahim) Deva (1904-1978), lindi nё? Mitrovicё?, Politikan dhe burrё? shteti. U shkollua nё? Stamboll dhe nё? vjenё?, ku u diplomua nё? degё?n e inxhenjerisё?. Pas kapitullimit tё? Mbretё?risё? sё? Jugosllavisё? nё? vitin 1941, punoi pё?r organizimin e pushtetit nё? rajonin Mitrovicё?-Podjevё?-Vushtrri, pra nё? atё? pjesё? tё? Kosovё?s qё? ishte nё?n pushtimin gjerman. Nё? vitin 1943 ishte ndё?r nismё?tarё?t kryesorё? pё?r krijimin e organizatё?s Lidhja e Dytё? e Prizrenit, ndё?rsa nё? vitin 1944 u emё?rua Ministё?r i Punё?ve tё? Brendshme nё? qeverinё? e Tiranё?s. Nga gjysma e dytё? e vitit 1944 dhe deri nё? mbarim tё? luftё?s ishte kryetar i organizatё?s Lidhja e Dytё? e Prizrenit dhe drejtoi qendresё?n pё?r tё? penguar futjen e trupave partizane jugosllave nё? Kosovё?. Pas mbarimit tё? luftё?s shkoi nё? Austri, Egjipt etj dhe mё? sё? fundi u vendos nё? Kaliforni tё? SHBA. Aty u bё? ndё?r organizatorё?t kryesorё? tё? emigracionit antikomunist dhe sidomos tё? shqiptarё?ve nga Kosova qё? jetonin nё? Amerikё?. Aty nё? vitin 1966 rikrijoi organizatё?n „Lidhja e Dytё? e Prizrenit“, qё? propagandoi ēlirimin e Kosovё?s e tё? trojeve tё? tjera shqiptare nё? Jugosllavi. Vdiq nё? vitin 1978.

Sali Vala Siēani, anėtar i Komitetit Qendror tė Komitetit tė Rinisė Nacionaliste pėr Mbrojtjen e Kosovės dhe Komandant i batalionit “Nazim Gafurri” qė ra dėshmor pėr Kosovėn dhe pėr Shqipėrinė etnike

Luan Gashi lindi nė vitin 1922 nė Elbasan. Ishte i biri i Ahmet Gashit, intelektualit tė njohur dhe shumė tė respektuar nė tė gjitha trojet shqiptare. Nacionalist me vizion tė qartė dhe nė radhėt e rinisė u shqua si njėri nga bashkėpunėtorėt mė tė afėrm tė Mithat Frashėrit. Mё? 1941 u rikthye nё? Prishtinё?, ku sё? bashku me Vasil Andonin drejtuan organizatėn e Ballit nė gjimnazin-normalё?n “Sami Frashё?ri”. Luftoi me armё? pё?r mbrojtjen e trojeve etnike nė Gjilan, Prishtinė, Prapashticė e gjetiu, punoi pё?r mobilizimin nё luftё tё rinisė shqiptare. U bashkua me forca atdhetare tė Shaban Polluzhės, dhe punoi e veproi edhe nё kuadrin e LNDSH-sė, si kėshilltar i ONDSH-sė tė Shkupit. U detyrua tё largohej jashtё vendit, por veprimtarinё atdhetare nuk e ndёrpreu pёr asnjё ēast.

Ibrahim (Hazėr) Lutfiu (1912-1950). Lindi nė Prizren. Ndё?rmjet dy luftё?rave ishte sekretar i pё?rgjithshё?m i Institutit tё? Lartё? Islamik tё? Bosnjё?s nё? Sarajevё? dhe gjatё? Luftё?s II Botё?rore prefekt i Mitrovicё?s. Nё? nё?ntor tё? vitit 1944 u arrestua nga OZN-a por rrugё?s pё?r nё? Prishtinё? e liruan luftё?tarё?t shqiptarё? qё? mё? 2 dhjetor kishin rrethuar Ferizajn. Pasi kaloi nё? ilegalitet, veproi nё? vise tё? ndryshme tё? Kosovё?s, u lidh me KQ tё? ONDSH-sё? me qendё?r nё? Shkup; i bashkё?rё?ndoi aksionet politike me Shtabin Suprem tё? Kosovё?s dhe me organizatėn „Besa Kombё?tare“ tё? Ymer Berishё?s. Nё? vitin 1946 mori pjesё? nё? Kongresin e Lypovicё?s, dhe bashkё?punoi me udhё?heqё?s tё? LNDSH-sё? dhe tё? njё?siteve guerile nё? Drenicё?, Shalё?, Llap, Moravё? etj. Vetё?m nё? shkurt tё? vitit 1950, raportet e UDB-es, arritё?n tё? zbulonin vendin ku strehohej, por I. Lutfiu pё?r tё? ruajtur pjesё?tarё?t e familjes qё? e kishte strehuar dhe pё?r tё? mos u dorё?zuar i gjallё? u detyrua tё? vriste veten.

Avdyl Henci njё? nga themeluesit e Komitetit tё? Rinisė Nacionaliste pėr Mbrojtjen e Kosovės, u u ngarkua me detyrё?n e kryetarit tė Seksionit tё? tij Ushtarak. Udhėhoqi luftimet nė Prapashticė dhe nė pjesėt me tė rrezikuara tė trojeve etnike. Pas mbarimit tё? luftё?s u detyrua ta lё?rё? vendlindjen, por veprimtarinё? atdhetare e vijoi nё? diasporё?, nё? kuadrin e ”Lidhjes Kosovare”.

Kolonel Qazim Komoni (1895-1951), lindi nё Gjakovё. Pasi mbaroi shkollёn ushtarake nё Itali, shёrbeu nё ushtrinё shqiptare. Mbas pushimit tё Shqipёrisё nga Italia Fashiste u internua nё Itali. Nga shkurti deri nė maj tė vitit 1944 ishte komandant i Sektorit Kosova tė Ushtrisė Shqiptare me gradёn kolonelit. U shqua si drejtues i luftimeve kundёr sulmit tё reparteve ēetniko-partizane serbe dhe organizator i formacioneve vullnetare. Hartoi projektin pёr mobilizimin dhe formimin e reparteve ”kreshnikё” dhe vullnetare, i cili u miratua edhe nё tubimin qё u mbajt nё Rogovё tё Hasit me pёrfaqёsues tё prefekturave, tё Komiteteve Qarkore dhe Komitetit Qendror tё Lidhjės sė Dytė Prizrenit. Pas suprimimit tё Sektorit Kosova tė Ushtrisė Shqiptare u kthye nё Tiranё dhe mbeti nё dispozicion tё Komandёs sё Ushtrisё nė Tiranė. U arrestua nga regjimi komunist nё Shqipёri dhe nё fillim tё vitit 1945, ju dorёzua autoriteteve jugosllave. Vdiq nga torturat dhe kushtet e rёnda nё burgun e Mitrovicёs sё Sremit.

Kolonel Fuat Dibra (1895-1946), lindi nė Dibėr tė Madhe. Pasi mbaroi kursin e oficerёve nё Tiranё, shёrbeu nё Ushtrinё Shqiptare. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore shёrbeu si oficer nё shumё rajone tё vendit, ndёrsa nė fillim tė vitit 1944, u caktua komandant i Regjimentit IV tė Sektorit Kosova me seli nė Prishtinė. Me kёtё detyrё mori pjesё nё luftimet pėr mbrojtjen e trojeve etnike nga formacionet ēetnike e partizane serbe e bullgare. Mё 14 nėntor 1944, u shoqёrua nga nė forcat e Brigadės V tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare tė Shqipėrisė (UNĒSH)-sė pёr nё Tiranё ku u arrestua dhe ju dorёzua autoriteteve jugosllave. U dёnua me vdekje dhe u ekzekutua nё Prizren, mё 9 tetor 1946.

Shefqet Shkupi, prokuror i Gjyqit tė Qarkut nė Prishtinė. U arrestua nga repartet e Brigadės V tė UNĒSH-sė, tė komanduar nga Shefqet Peēi dhe u pushkatua nė afėrsi tė Prizrenit.

Prof. Ibrahim (Osman) Kelmendi (16. IV. 1916- 24. I. 1979). Rrjedh nga njё familje intelektuale nga Presheva. Pasi kreu Medresenё e Madhe nё Shkup dhe Fakultetin Filozofik – Degёn e Historisё nё Zagreb, nё vitet 1943-1944 shёrbeu si profesor nё gjimnazin ”Sami Frashёri” tё Prishtinёs. Nё fund tё vitit 1944 ju bashkua qёndresёs shqiptare, ndihmoi pёr mobilizimin nё luftё tё rinisё dhe mori pjesё pothuaj nё tё gjitha pёrleshjet me partizano-ēetnikёt nё Moravё, Preshevė, Drenicё, Ferizaj etj. Mё 1945 u detyrua tё emigrojё nё Greqi, Gjermani dhe nё fund, nё Melburn tё Australisё. Drejtoi organet e shtypit nё emigracion ”Flamuri”, ”Albania” (Boston) ”Shqipnija e lirё”, ”Besa” (Stamboll), ”Pёrpjekja jonё” (Nju-York) etj. dhe si historian i mirёfilltё shpalosi idetё e tij atdhetare.

Prof. Ymer (Shaban) Berisha (1912-1946), lindi nё fshatin Gjurgjevik i Madh. Pasi kreu Shkollėn Normale nė Elbasan, arsimin e lartё, nё degėn histori-gjeografi dhe kursin ushtarak nė Romė, shėrbeu arsimtar nė fshatrat e Krujės, Tropojės, Kukėsit, Peshkopisė, Lushnjės, Beratit, dhe tė Shkodrės, ndёrsa nё vitet 1941-1944, nё normalen ”Sami Frashёri” tё Prishtinёs. Nga nёntori i vitit 1944 doli nё ilegalitet, formoi organizatёn ”Besa kombёtare” dhe u shqua si ideolog i qёndresёs sё armatosur pёr mbrojtjen e kufijve dhe bashkimin e trojeve shqiptare. U vra mё 11 korrik tё vitit 1946, nё Hereē tё Gjakovёs, nё pёrpjekje me forcat e tё ashtuquajturёs Mbrojtje Popullore dhe tё milicisё.

Av. Idriz Shahmani (1910-1944) lindi nė Plavė. Kreu Medresenė e Madhe tė Shkupit dhe Shkollėn e Lartė tė Sheriatit nė Sarajevė. U shqua si anėtar i Komitetit Qendror tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe organizator i Komitetit tė Rinisė Nacionaliste pėr Mbrojtjen e Atdheut dhe tė Kombit Shqiptar. Pёr shkak tё pikpamjeve dhe tё veprimtarisё sё tij antifashiste u arrestua nga Gestapoja dhe u dёrgua nё Shkodёr. Atu u helmua nga komunistёt mё 27/28 nёntor tё vitit 1944, natёn e fundit, para se Shkodra tё binte nёn pushtetin komunist.

Ajet Gėrguri (1906-1947) lindi nė Dolak tė Vushtrrisė. Familja, qё ishte shpёrngulur nё Shqipёri, mё 1942 u rikthye nё Kosovё. Bashkёpunoi me Lėvizjen Nacionalēlirimtare (LNĒ) e Kosovės dhe mbajti lidhje me Brigadėn V tė UNĒSH-sė. Nė nėntor tė vitit 1944 u emėrua nėpunės nė Seksionin e Bujqėsisė pranė Kėshillit Ekzekutiv tė Rrethit tė Podjevės. Gjatė vitit 1945 kur u vendos plotėsisht sistemi okupues jugosllav nė Kosovė, u bė nga udhėheqėsit e qėndresės shqiptare dhe u shqua si organizator i Kongresit tė Lypovicės. U arrestua nga UDB-ja me 3 shkurt 1947, nё fshatin Okrashticё.

Qazim Sefė Llugaxhia (1910-1985) nga fshati Llugaxhi. Kryetar komune nė Babush gjatė vitit 1941-1942, kryetar i Komitetit Qarkor tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit pё?r Lypjan (1943-1944). Nё? fund tё? vitit 1944 kaloi nё? ilegalitet dhe mori pjesё? nё? luftimet pё?r ēlirimin e Ferizajt. Nё? shtator tё? vitit 1945 u largua jashtё? vendit, por pa e ndё?rprerё? veprimtarinё? nё? dobi tё? ēё?shtjes kombё?tare.

Bedri (Abdi) Pejani (1885-1946, publicist, diplomat dhe atdhetar i shquar. Shkollėn e Mesme e kreu nė Robert Kolezh dhe studimet e larta nё Degėn e Historisė nė Universitetin e Stambollit. Delegat nė Kongresin e Manastirit (1908), dhe sekretar i Komitetit i Komitetit tė Kosovės” (1918-1924). Gjithё? jetё?n e vuri nё? shё?rbim tё? kombit e tё? atdheut dhe pё?r kё?tё? qё?llim bashkё?punoi edhe me Kominternin dhe me LNĒ. Nga janari deri nё? mes tё? qershorit 1944 ishte kryetar i Lidhjes sё? Dytё? tё? Prizrenit . Mё? 1945 u arrestua nga Sigurimi i Shtetit Shqiptar, dhe ju dorё?zua autoriteteve jugosllave qё? e dё?nuan me vdekje. ”Vdiq” nё? spitalin e Prizrenit, mё? 6 korrik 1946).

Halim (Shaqir) Spahia (1897-1946), lindi nė Gjakovė, nė njė familje me tradita atdhetare. Atdhetar qё gjithё jetёn e pasurinё e vuri nё shёrbim tё ēёshtjes kombёtare. Ndihmoi materialisht LNĒ, u zgjodh kryetar i Kėshillit Nacionalēlirimtar (KNĒ) tė Rrethit tė Prizrenit dhe anėtar i Kėshillit Krahinor Nacionalēlirimtar tė Kosovės. Duke mos pasur besim nė forcat komuniste, Halim Spahia se bashku mė Selman Rizėn, Ejup Binakun, Tahir Dedėn themeluan mė 1943 nė Gjakovė ONDSH. Nė Konferencėn e Kėshillave Popullore tė Rretheve tė Kosovės qё u zhvillua mė 19-24 mars 1945 nė Prishtinė, ju kundėrvu energjikisht aneksimit tė Kosovės nё kuadrin e Federatёs Jugosllave dhe kthimit tė kolonėve serbo-malazezė nė Kosovė. Ishte anёtar і delegacionit e tė shqiptarėve tė Kosovė, i cili mё 4 prill 1945 shkoi nė Beograd pёr t’u takuar me Josip Broz Titon. Nё takim kundёrshtoi hapur aneksimin e Kosovёs nga Serbia federale dhe kёrkoi bashkimin e saj me Shqipёrinё. Pas arsyetimit tё Titos se ishte marrё vesh me Enver Hoxhёn qё Kosova tё mbetej edhe pёr njё kohё nё pёrbёrje tё Jugosllavisё. Halim Spahia parashtroi kėrkesėn pėr konstituimin e njė republike tė veēantė tė shqiptarėve nė Jugosllavi. Pėr kėtė ai kėrkoi edhe pėrkrahjen e Enver Hoxhės nė takimin qė pati me tė nė Tiranė, por pa dobi. Edhepse ishte shtetas i Shqipėrisė, Halim Spahia u ekstradua nga shteti shqiptar, dhe iu dorėzuan oficerėve tė OZN-as Ēedo Mijoviēit dhe Nazmi Kursanit. U dėnua me vdekje nga Gjyqi i Qarkut nė Priren, dhe u pushkatua mė 16 shkurt 1946 nė Taukbashqe tė Prishtinė.

Sadik (Mehmet) Peēani (1893-1964). Nё vitet e Luftёs sё Dytė Botėrore ishte nėpunės nė komunėn e Therandės, kurse nė vitin 1943 u zgjodh anėtar i Komitetit Qarkor tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Mbas luftės, ishte midis nismёtarёve qё formuan komitetin e ONDSH-sё nё Therandė dhe anёtar і tij. U arrestua mё? 1944 e mё? 1945 dhe u dё?nua me 7 vjet burg.

Halim Shuku, me prejardhje nga Gjakova. Nė prill tė vitit 1941 u emėrua kryetar Bashkisė sė Ferizajt. Veprimtar i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, kurse mbas luftės ishte kryetar i Komitetit tė ONDSH-sė tė Ferizajt.

Stak Mark Shkorreti, argjendar i njohur dhe veprimtar i lėvizjes kombėtare. Pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ėshtė ndjekur dhe persekutuar vazhdimisht nga pushtuesit serbė, bullgarė e jugosllavė. U likujdua nga OZN-a nё fund tё nёntorit tё vitit 1944 sё bashku me shumё burra tё shquar tё Prishtinёs dhe tё rrethinёs. Mbas tij u egzekutuan edhe tre djemtё, Marku sepse mё 20 nёntor 1944, nё Janjevё, kishte hequr flamurin jugosllav dhe kishte vendosur atё shqiptar, Luzi dhe Mikeli si dhe nipi (djali i Markut, Staka II).

Aqif (Ismail) Tetova, atdhetar i flaktė dhe deputet nė kohėn e Jugosllavisė sė Vjetėr. Nė vitin 1941 organizoi administraten shqiptare nė Nėnprefekturėn e Gjilanit, mё 1943 ishte pėrfaqėsues i Gjilanit nė Kuvendin Themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe deputet nė Kuvendin e Shqipёrisё (1943-1944). Nё nёntor 1944 u arrestua dhe u likuidua nga OZN-a, ndёrsa nё dhjetor kolonёt serbё і vranё tё birin 15 vjeēar.

Shaban Polluzha (1871-1945), lindi nё fshatin Polluzhё, nё njё familje me tradita atdhetare. Pjesёmarrёs nё kryengritjen antiosmane tё vitit 1912 dhe nё luftёn kundёr pushtuesve serbė (1912) dhe atyre bullgarё (1916-1917). Ndėrmjet dy luftėrave botėrore kryetar komune nё Drenicё. Gjatė viteve 1941-1943 ishte komandant i vullnetarėve tė Drenicės nė luftė pėr mbrojtjen e trojeve etnike nė kufi me Serbinė dhe Malin e Zi. U angazhua edhe kundėr pushtuesve italianė dhe pёr kėtė arsye e arrestuan dhe sė bashku me familjen e burgosėn nė Pejė. Mbas nėntorit tė vitit 1944 u angazhua pėr formimin e Ushtrisė Kombėtare dhe pėr Mbrojtjen e Kosovės. Kėtė proces e penguan njёsitё e OZN-ёs dhe repartet ushtarake jugosllave, tė cilat filluan tė zbatonin nё Kosovё fushatёn e dhunёs dhe tё terrorit. Nё kёto rrethana, Brigada u detyrua tё rikthehej nё Drenicё pёr tё mbrojtur familjet dhe njerёzit e saj. Udhёhoqi Luftёn e Drenicёs dhe ra heroikisht mё 21 shkurt 1945)

Miftar Bajraktari (1888-1945), lindi nё Llaushё. Me iniciativėn e tij, nė vitin 1941, u formua Kėshilli i Pajtimeve nė Nėnprefekturėn e Skenderajt, ndё?rsa gjatė viteve 1941-1944 udhėhoqi njёsive vullnetare nė luftimet pėr mbrojtjen e trojeve etnike nga sulmet ēetniko-partizane. Veprimtar i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, kurse nė Luftėn e Drenicės ishte zėvendės komandantit tė brigadės. Vdiq nga zemra, mė 14 shkurt 1945.

Azem (Aruq) Gjinovci (1887-1955), lindi nė fshatin Makermal tė Drenicės. Pjesėmarrės i kryengritjes antiosmane tė vitit 1912, i ēetёs sё Azem Bejtёs (1916-1924) nё luftё kundёr pushtuesve bullgarё, dhe ushtrisё serbe. Nё vitet 1941-1944 ishte anёtar i Kёshillit tё pajtimeve pёr Nёnprefekturёn e Vushtrrisё; mori pjesё nё luftimet pёr mbrojtjen Pazarit tё Ri, nё krye tё njё grupi vullnetarёsh, komandant batalioni nё Brigadёn e Drenicёs. Mё pas vazhdoi qendresёn e armatosur deri nё shtator tё vitit 1945, kur u hapёn nga Brigada VIII e UNĒSH-sё.

Mulla Iljaz (Hysen) Broja (1892-1946), lindi nё fshatin Kastriot. Kreu medresenė nė Gjakovė dhe shėrbeu imam nė Brojė dhe nė disa vende tjera tė Drenicės. Veprimtar i ”Xhemietit” (Bashkimit) dhe i Lёvizjes ēlirimtare, u angazhua pёr ngritjen e vetёdijes kombёtare dhe kundёr shpёrnguljes sё shqiptarёve. Gjatё viteve 1941-1944 mori pjesё nё luftimet pёr mbrojtjen e trojeve etnike nga sulmet ēetnike, ishte veprimtar i Lidhjes sė Dytė tё Prizrenit dhe deputet i kuvendit tė Shqipėrisė nё Tiranё (1943-1944). Nё nёntor tё vitit 1944, bashkёpunoi pёr ngritjen e kёshillave nё Skenderaj e mё gjerё dhe u inkuadrua nё Brigadёn e Drenicёs. Pas pёrfundimit tё Luftёs sё Drenicёs, u pёrfshi nё qёndresёn kundёr zgjedhjes jugosllave. U arrestua mё 1946 dhe u egzekutua nё Zllokuqan tё Klinёs.

Bedri Gjinaj (Mitrovicė, (1912-1944), lindi nė njė familje tė njohur atdhetare. Pasi mbaroi shkollё?n teknike nё? Tiranё?, punoi si mё?sues nё? Shqipё?ri, ndё?rsa mё? 1941 u kthye nё? Mitrovicё? dhe kontribuoi shumё? pё?r pё?rhapjen e shkollave shqipe nё? zonё?n gjermane tё? pushtimit. Mori pjesё? nё? Kuvendin Themelues tё? Lidhjes sė Dytė tё? Prizrenit dhe u zgjodh sekretar i saj. Nё? vjeshtё? tё? vitit 1944 formoi organizatё?n dhe Batalionin e Rinisё? pё?r Mbrojtjen e Kosovё?s nё? Qarkun e Mitrovicё?s, ndё?rsa nga fundi i vitit 1944 u bashkua me Brigadё?n e Drenicё?s. U arrestua dhe u likujdua nga OZN-a nё? rrethana tё? panjohura.

Hamdi (Hazir) Mramori (1895-1944), lindi nё Mramor, Prishtinė. Mbante lidhje me veprimtarėt dhe liderėt e Xhemjetit, Ferat Dragėn, Nazim Gafurrin e tė tjerė dhe nё vitet e luftёs ju bashkua lёvizjes pёr mbrojtjen e trojeve etnike. Deri nё nёntor 1944 ishte komandant і njё njёsie vullnetare nё frontin e Prapashticёs, ndёrsa nё dhjetor ishte anёtar і Shtabit tё forcave qё morёn pjesё nё sulmin pёr ēlirimin e Ferizajt. U vra nё kёto luftime mё 2 dhjetor 1944. U shqua nё luftimet e zhvilluara nё vendin e quajtur Bllata e Sllovisё afёr Gadimёs.

Tahir Kolgjini (1903-1988), lindi nė fshatin Lusėn tė Lumės. Arsimin e mesёm e kreu nё Turqi, ndёrsa nё Shqipёri ushtroi detyra tё ndryshme. Gjatё Luftёs sё Dytё Botёrore punoi nё Prizren, dhe mё pas u emёrua prefekt nё Gjirokastёr, Prishtinё e Shkodёr. Mbas luftёs u vendos pёr fundimisht nё Stamboll. Shkroi shumё artikuj kulturorё e Gjuhёsorё, qё і botoi nё ”Shejzat”, ”Koha jonё”etj.

Musa (Jahė) Govori nga fshati Prapashticё. Veprimtar і Lidhjes sė Dytė tё Prizrenit, deputet і Prishtinёs nё Kuvendin e Shqipёrisё, nё vitet 1943-1944. Nё vitin 1956- gjatё aksionit tё armёve u shpёrngul nё Shkup, kurse familja nё Turqi.

Bajrush (Ali) Xhakli (1904-1990), lindi nё fshatin Kishnapole. Veprimtar і shquar і lёvizjes kombёtare. U detyrua tё shpёrngulej nga Kosova dhe aty u rikthye nё vitin 1942 dhe shėrbeu me gradёn kapiten nё xhandarmёrinё shqiptare. Pas luftёs veproi nё ilegalitet, ndёrsa nga fundi і nёntorit tё vitit 1945, u largua jashtё vendit. U vendos pёrfundimisht nё Boston tё SHBA-ve, ku punoi te bashkatdhetari Antoni Athanas deri sa vdiq.

Abedin (Selman) Braha (1892-1961), i njohur si Din Hoxha, lindi nё Kaēanikun e Vjetёr. Nё vitin 1941 kundёrshtoi pushtimin bullgar dhe kёrkoi qё zona bullgare e pushtimit t’і bashkohej Shqipёrisё. Mbas viti 1944 mbeti nё arrati nё krye tё njё grupi tё fuqishёm tё armatosur, ndёrsa mbledhja e krerёve tё kёtyre grupeve qё u mbajt nё Malin e Verbanit, e zgjodhi zėvendёskomandant tё lёvizjes pёr rrethin e Gjilanit, Kaēanikut, Neredimjes (Ferizaj) dhe tė Shkupit. Nё? vitin 1947 u gjykua dhe u dё?nua me 12 vjet burg.

Mulla Januz Abazi-Lubishta (1885-1951), lindi dhe ishte imam nё fshatin Lubishtё tё Vitisё. Nё kohёn e Luftёs І Botёrore u keqtrajtua dhe u ndoq nga forcat bullgare tё cilat e mbanin tё okupuar kёtё pjesё tё Moravёs, ndёrsa gjatё viteve 1941-1944 u angazhua pёr bashkimin e kёtyre viseve me Shqipёrinё dhe pёr mbrojtjen e kufirit etnik nё Karadak e nё Kozjak dhe nё sektorёt e tjera.

Tahir (Halim) Lubishtani (1900-1976), lindi nё Sllatinёn e Poshtme tё Vitisё. Ishte і njohur si pleqnar dhe njeri me autoritet. Gjatё luftёs sё Dytё Botёrore luftoi me pushkё nё dorё pёr ēlirimin dhe bashkimin e trojeve etnike shqiptare. U shqua sidomos gjatё luftimeve tё zhvilluara nё verё e vjeshtё 1944 nё Kitkё dhe nё Bujanovc tё Kosovёs Lindore.

Hysen (Sahit) Cakaj i njohur si Hysen Tėrpeza, lindi mė 1908 nė fshatin Tėrpezė tė Vitisė. Kryetar komune nė Pozharan dhe pjesё?marrё?s і? lё?vizjes antifashiste. Pasi kuptoi mashtrimin serbokomunist, luftoi kundё?r pushtuesve dhe u shqua si njeri nga organizatorё?t e sulmit shqiptar nё? Ferizaj nё? dhjetor tё? 1944-ё?s. Deri nё? nё?ntor tё? vitit 1945 u shqua si luftё?tar dhe drejtues і? luftё?s guerile. Mё? pas u largua nё? Evropё? e SHBA, por pa e ndё?rprerё? veprimtarinё? atdhetare. Nё? vitin 1999, pas 54 vjetё?ve qendrimi nё? ekzil, u rikthye nё? Kosovё?n e lirё?, ku vdiq mё? 24 qershor 2002.

Rifat (Abdurrahman) Krasniqi, lindi nė vitin 1917 nė fshatin Mamushė tė Rahovecit. Me profesion jurist dhe shё?rbeu si gjykatё?s nё? Kukё?s, nė Rahovec, nė Istog dhe nё? Prizren. Veprimtar dhe pё?r disa kohё? sekretar і? KQ tё? ONDSH-sё? tё? Prizrenit.

Halim (Qerim) Miskiqi (1890-1944). U lind nė Shakovicė tė Podujevės. Ishte burrė trim dhe i vendosur, kryeplak i fshatit nė ndėrmjet dy luftėrave botėrore, kurse gjatė viteve 1941-1944 kryetar i Komunės sė Bakshisė. Veprimrar i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe luftėtar i vendosur pėr mbrojtjen e trojeve etnike. Likujdohet nga OZN-a nė fund tė vitit 1944.

Xhelal Mitrovica (1916-1957). Publicisti mė i shquar qė pati Kosova dhe Shqipėria nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore. Pėrfaqėsues i Mitrovicės nė Parlamentin e Shqipėrisė. Vdiq nė ekzil nė SHBA. Nėna e tij jetoi dhe vdiq nė Tiranė, e torturuar dhe e tėrhequr nė njė kasollė tė shkretė, mė 1953.

Kajtaz Ramadani- me pseudonimin ”Leka”, djali i Ramadan Shabanit, veprimtarit tė njohur tė Lėvizjes Kombėtare. Lindi mė 1890 nė fshatin Kijevė dhe u zgjodh kryetar i Komitetit Qarkor tė ONDSH-sė tė Rahovecit).

Marie (Mark) Shllaku, lindi nė Shkodėr mė 1922. Pёr njё periudhё kohe punoi ndihmёse nё Qelёn e Fishtёs, ndёrsa mё pas vazhdoi studimet nё Fakultetin e Filozofisё nё Universitetin e Romёs. Gjatё luftёs ishte sekretare e Iljaz Agushit dhe e Xhafer Devёs. Me mbarimin e luftёs ju pёrkushtua ēёshtjes sё bashkimit tё forcave tė qėndresės shqiptare. Mori pjesё aktivisht nё Kuvendin e Drenicёs dhe luftoi bashkё me burrat mё nё zё tё Kosovёs derisa u plagos dhe u zu rob nga repartet jugosllave tё ndjekjes.

At Bernard (Filip) Llupi, famullitar i kishės katolike shqiptare nė Pejė. Lindi nė Shkodėr mė 1886. Kishte kryer dy fakultete, tё? teologjisė dhe tё? farmacisė. Fliste anglishten, italishten, spanishten, serbishten. U shqua si njё? nga atdhetarėt mė tė devotshėm tė asaj kohe, qė u pё?rpoq me tё? gjitha forcat pėr ēlirimin dhe bashkimin e Kosovės dhe tė Ēamėrisė me Shqipėrinė.

Kolė (Tomė) Parubi, lindi nė Shkodėr mė 1905. Shё?rbeu si klerik dhe njё?herazi edhe si profesor і? gjuhės shqipe nė gjimnazin e Prishtinės dhe tė Pejės. Gjatė Krishtlindjeve tė vitit 1945, sipas udhėzimeve tė at Bernard Llupit, formoi Komitetin e ONDSH-sė nė Prizren).

Gjergj (Martin) Martini (1917-1946), lindi nė Hot tė Shkodrės. Punoi mėsues nė Perlat e nė Rubik, tё Mirditės, nė Kukės, nė Prizren, nė Mitrovicė dhe nė Gjakovė, ku ushtroi edhe detyrėn e drejtorit tё shkollёs. Ishte veprimtar i shquar i LNDSH-sė).

Haki Taib Salihu (Mulla Haki ef. Sermaxhaj) (1916-1948) nga Hogoshti. Myderriz dhe drejtor i Medresesė Atik tė Gjilanit. Organizator i mbrojtjes sė kufirit tė Kosovės Lindore, anėtar i Komitetit Qarkor tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit pё?r Nėnprefekturėn e Gjilanit, kryetar i Komitetit Qarkor tė ONDSH-sė tė po kėsaj nėnprefekture dhe anėtar i KQ tė ONDSH-sė nė Shkup.

Idriz (Qerim) Quza, mbiemri i vėrtetė Maliqi (1907-1972), lindi nė fshatin Rahovicė. Luftoi pėr bashkimin e trojeve etnike me Shqipėrinė. Nė vitin 1944 nėn komandėn Mulla Idrizit, mori pjesё? nė luftimet e zhvilluara nė Hogosht, Kitkė, Velegllavė dhe nė sektorėt tjerė mė tė rrezikura nga forcat serbo-bullgare. Pas vitit 1944 mbeti nė arrati dhe iu bashkua grupit tė Ahmet Hajdinit. Nё vitin 1951, Idrizi u arrestua nё Mqedoni dhe u dёnua me 8 vjet burgim.

Limon (Asllan) Staneci (1923-1991). U lind nė fshatin Stanec tė Preshevės. Studjoi nė Fakultetin Juridik tė Beogradit. Sekretar i Komitetit Qarkor tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit pėr Nėnprefekturėn e Gjilanit. Ishte gazetar i talentuar dhe ushtarak qė raportonte nga vijat e para tė frontit pėr luftimet pėr mbrojtėn e trojeve etnike nė Kosovėn Lindore nė gazetėn “Lidhja e Dytė e Prizrenit”. Me 13. IX. kur u hoq pushteti okupues bullgar u zgjodh nėnprefekt i Preshevės. Ishte edhe sekretar i Idriz Gjilanit, gjykatės, kryeshef i Rethit tė Gjilanit. Nė maj tė vitit 1948 arrestohet dhe denohet me 15 vjet burg.

Ramadan (Jusuf) Berisha (1920-1989) nga Bardhi i Madh. Rrjedh nga njė familje me tradita atdhetare, dhe qё njihet pёr pёrpjekjet pėr pėrhapjen e librit shqip nė Kosovė. Nė fillim tė vitit 1945 u inkuadrua nė LNDSH, ishte nga veprimtarėt mė tė shquar organizatės dhe tė Shtabit rajonal, mbajti lidhje me Ajet Gėrgurin, Gjon Serreqin, Azem Jashanicėn etj. U arrestua mė 13 gusht 1946. Gjatė hetuesisė e keqtrajtuan mizorisht, ndёrsa gjyqi ushtarak i Divizionit tė Prishtinės, mė 1947 e dėnoi mė 20 vjet burg.

Ismail Dragusha (1922-1947), lindi nė fshatin Rufc i Vjetėr, nė afėrsi tė Lypjanit. Luftėtar pėr mbrojtjen e trojeve etnike. Pas vitit 1944 mbeti nė arrati dhe vazhdoi luftėn kundėr pushtuesve serbo-jugosllavė. Pjesё?marrё?s nė Kongresin e Lypovicės ku pё?rkrahu pikpamjen qё? luftё?tarё?t e qё?ndresё?s nuk duhet tё? braktisnin Kosovё?n. Si pjesėtar i grupit tė Gjon Serreqit bashkė me tё? shoqen Fatime Kelmendi-Dragusha u shqua nė pėrleshjen e kėtij grupi me repartet e ushtrisė, nė gusht tė vitit 1946, nė Bilushė, afėr Hoēės sė Qytetit, mbi Prizren. U vra nga OZN-a dhe bashkėpunėtorėt e saj.

Fetije (Qazim) Kelmendi, lindi nė fshatin Ribar i Vogėl. Kur i shoqi u bashkua mė LNDSH-re dhe njėsitet armatosura ajo і? qėndroi pranё? me tė deri nė vdekje. U vra nё? vitin 1947 sё? basku me burrin dhe djalin disamuajsh nga repartet e UDB-sė nё? jugosllave.

Hasan (Ibrahim) Kabashi nga fshati Kabash i Vitisė, lindi nė vitin 1902. Mė 1913 serbėt vranė 64 burra tė Kabashit, duke pėrfshirė kėtu edhe axhėn e tij, gjė qė i la mbresa tė thella. Sё bashku me familje u detyrua tė shpėrngulej nė Shqipėri, por mё 1941 u rikthye nė Kosovė dhe u emёrua kryetar komune nė Bresalc. Luftoi pėr mbrojtjen e trojeve etnike, nё krye tё batalionit tė parė tė forcave tė qėndresės. U dallua sidomos nё betejёn e Kopilaqёs kundėr reparteve tė Brigadės XVII maqedone. U vra mė 28 nėntor tė vitit 1945 duke kaluar kufirin jugosllavo-grek.

Rexhep (Agush) Kabashi, lindi nė vitin 1910 nė Kabash tė Vitisė. Mė 1913 serbėt ia vranė tė jatin nė masakrėn e njohur tė Kabashit. Mё 1929 bashkė me familje u detyrua tė emigronte nė Turqi dhe mё pas nė Shqipėri. Mė 1941 u kthye nė Kosovė dhe u emėrua qarkomandant i xhandarmėrisė pėr nėnprefekturėn e Gjilanit. Pas vitit 1944, doli nė mal pėr tė vazhduar luftėn e armatosur.

Arif Brahim Ceka, i njohur nė popull si Arif Dragomani, apo edhe si Arif Kapetani. Lindi nė vitin 1900, nė lagjėn e Dragomanėve tė fshatit Glloboēicė tė Kaēanikut. Komandant i forcave vullnetare tė Tetovės pėr ēlirimin e trevave shqiptare tė okupuara nga Bullgaria. Mbas nėntorit tė vitit 1944 mbeti nė mal dhe komandoi i njė njėsit tė forcave tė qėndresės shqiptare.

Islam Domaneku (1905-1947), lindi nė Grackė, nė afėrsi tė Lypjanit. Veprimtar і? Lidhjė sė Dytė tė Prizrenit dhe komandant i vullnetarėve nė vijėn e frontit nė Kosovėn Lindore. Veprimtar i LNDSH-sė, pjesėmarrės i Kongresit tė Lypovicės dhe i luftimeve qė u zhvilluan nė Bilushė me 8 shtator tė vitit 1946. U zu tradhtisht nga UDB-ja, mė 12 janar tė vitit 1947 nė Ribar tė Madh dhe u vra nė Lypovicė.

Hysni (Muharrem) Rudi (1919-1947), atdhetar dhe veprimtar i shquar i LNDSH-sė. Pasi kreu Shkollėn e Lartė Ushtarake tė Inxhenierisė nė Romė, luftoi energjikisht pėr mbrojtjen e kufijve etnikė nga sulmet ēetnike serbe e malazeze, por i ndihmonte edhe LNĒ-nė. Mbas vitit 1944 u caktua komandant i Komandės sė Vendit nė Istog dhe komandant i Divizionit tė Artilerisė nė Prishtinė. Si anėtar i KQ tė ONDSH-sė tė Shkupit, u pėrpoq pėr formimin e Ushtrisė Demokratike Shqiptare. U arrestua dhe u dėnua me vdekje.

Hamdi (Imer) Berisha, lindi mė 1925 nė Gjilan. Ishte veprimtar i LNDSH-sė nė Prishtinė, anėtar i KQ tė ONDSH-sė tė Shkupit, і ngarkuar pёr tё mbajtur lidhjet me komitetet qarkore tė Gjilanit, tė Kaēanikut, tė Ferizajt, tė Prishtinės, tė Vushtrrisė dhe tė Mitrovicės. Tė vėllain Esatin, avokat, veprimtar i shquar i Lėvizjes Kombėtare, anėtar i Komitetit Qendror tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe pėrfaqėsues i Gjilanit nė Kuvendin e Shqipėrisė gjatė viteve 1943-1944, dhe tė atin i vrau OZN-a nė nėntor tė vitit 1944.

Demė Ali Pozhari (1905-1979) lindi nё Pozhar. Veprimtar i Lėvizjes Kombėtare. Kryetar i komunės sė Rozhajės 1942-1944, njė ndėr organizatorėt e mbrojtjes se Plavės e Gucisė, Pazarit tė Ri dhe tė trevave tė tjera etnike. Prej nėntorit tė vitit 1944- deri nė tetor tė vitit 1948 luftoi me pushkė nė dorė kundėr pushtuesve jugosllavė. Angazhimin pėr ēlirimin e Kosovės nuk e ndali as kur doli nė emigracion. Mė 1968, me rastin e 500-vjetorit tė vdekjes sė Skėnderbeut, u ftua nė Shqipėri. Vdiq nё Stamboll.

Ukė (Sadik) Rama (1903-1947). Pёr shkak tё pjesёmarrjes aktive nё luftėn e armatosur kundėr pushtuesve serb, mė 1923 u shpёrngul nė Shqipėri. Nė prill tė vitit 1941 u kthye nė Kosovė dhe u emėrua kryetar komune nė Dollc tė Klinės, e mё pas nėnprefekt nė Rahovec. Luftoi pёr mbrojtjen e trevave etnike nė Ēakorr, nė Kolashin dhe nė sektorė tё tjerė tė kufirit me Malin e Zi e Serbinė. Gjatė nėntorit tė vitit 1944 ishte ndёr organizatorёt e qėndresės kundėr depėrtimit tė forcave pushtuese jugosllave nė Kosovė. Mbas pėrfundimit tė Luftės sė Drenicės, vijoi luftėn e armatosur dhe u zgjodh komandant i grupeve tė qėndresės shqiptare. Mė 17. II. 1947 u plagos nė luftimet e zhvilluara nё Sverkė tė Gashit, dhe iu dorėzua organeve tė pushtetit. Gjyqi i Qarkut nė Prishtinė e dėnoi me vdekje-dhe u pushkatua mё 31 gusht 1947, nė Taukbashqe tė Prishtinės.

Ndue (Gjon) Pėrlleshi (1908-1949), nga fshati Paskalicė e Klinės. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ishte kryetar komune nė Budisalc. Pas nėntorit tė vitit 1944 mbeti nė arrati dhe luftoi trimėrisht deri mė 1948. Bashkёpunoi me Ukė Sadikun dhe prof. Ymer Berishėn. U vra mё 29 gusht tё vitit 1949 nga forcat e sigurimit dhe tė Ushtrisė Shqiptare afėr Urės sė Bėrdhetit, ndėrmjet fshatrave Dardhė dhe Iballe tė Pukės.

Avdyl (Zejnullah) Zenuni, i njohur nė popull si Avdyl Dura, lindi mė 1893 nė fshatin Duraj tė Kaēanikut. Kryetar i komunės nė Shtimje (1926-1937) dhe, komandant i vullnetarėve tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kaēanikut (1941-1944), Nė dhjetor tė vitit 1944 u inkuadrua nė Brigadėn VII tė Kosovės dhe u dėrgua nė Frontin e Sremit. U arrestua nё korrik tė vitit 1945 por pas arratisjes nga burgu i Ferizajt, me ndihmёn e Hysni Lajēit, postёkomandant i policisė, doli nё ilegalitet dhe veproi deri mё 28 qershor tё vitit 1949, kur u vra nga forcat e UDB-ёs.

Hasan Ali-Remniku nga fshati Remnik i Vitisė. Udhėhoqi njė grup tė armatosur tė qėndresės prej nėntorit tė vitit 1944 deri nё tetor tė vitit 1951, kur u vra me tradhti nga repartet e UDB-ёs.

Kadri Beba (1879-1947), lindi nё? fshatin Ribar і? Madh, nё? afё?rsi tё? Lypjanit. Luftėtar i shquar pėr mbrojtjen e trojeve etnike shqiptare. Gjatė sundimit tė Jugosllavisė sė Vjetėr u ndoq dhe u pėrsekutua vazhdimisht, madje bashkė me familje u internua nė Serbi. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore luftoi me armė nė dorė pėr jetėsimin e Shqipėrisė etnike. Kryetar komune nė Lypjan (1941-1944), ndё?rsa nё? dimrin e vitit 1944-1945 sė bashku me gjithė familje kalon nė ilegalitet. Veprimtar i LNDSH-sė, pjesėmarrės nė Kongresin e Lypovicės. Nė prill tė vitit 1947, duke qenė se UDB-ja і? kishte arrestuar shumё? anё?tarё? tё? familjes u dorё?zua. Gjykata e akuzoi se kishte bashkё?punuar pё?r vrasjen e 12 antifashistё?ve nё? Malin e Livoqit, mё? 26 prill tё? vitit 1943 dhe e nё?noi me 12 vjet burg, por organet e UDB-sё? e nxorё?n natё?n nga burgu dhe e egzekutuan.

Imer (Rexhep) Devetaku (1881-1946 ) nga fshati Devetak i Ferizajt, kaēak nė kohėn e Azem Bejtės. Mbante lidhje me Komitetin e Kosovės. Mė 1923 u zu rob, por pasi u arratis nga burgu і? Prizrenit u shpё?rngul nё? Shqipё?ri. Mё? 1941 u rikthye nё? Kosovё? dhe luftoi pё?r mbrojtjen e trojeve etnike. Mas nё?ntorit tё? vitit 1944 mbeti nё? arrati, por nё? korrik 1946 u plagos nё? pё?rpjekje me forcat e ndjekjes. Pё?r tё? mos u dorё?zuar і? gjallё? u detyrua tё? bё?nte vetё?vrasje.

Ramadan Bektesh Vogliēi, i njohur nė popull si Ramė Beka (1892-1949), nga Gėrlica e Poshtme e Kaēanikut. Kaēak (1918-1928) dhe veprimtar i Mbrojtjes Kombėtare (1941-1944). Mbas nėntorit tė vitit 1944 mbeti nė arrati. U vra sё bashku me Avdyl Durėn dhe Sadik Tushėn, mbas njė qėndrese heroike, mė 28 qershor tė vitit 1949

Fejzullah (Zejnullah) Saraēi, lindi nė vitin 1878 nė fshatin Bivolak. Luftėtar i vendosur kundėr pushtuesve serbė mė 1912/1913 dhe atyre bullgarė 1915-1918. Nuk u pajtua me rivendosjen e pushtetit okupues serb nė Kosovė mė 1918. Mė 4 nėntor 1918 me ēetėn e tij mori stacionin e xhandarmėrisė nė Prilluzhė. Luftoi pėr mbrojtjen e trojeve etnike (1941-1944) dhe mori pjesё nė Luftėn e Drenicės. Gjatė vitėve 1945-1946 kishte njė grup tė armatosur dhe mbante lidhje me grupet tjera tė qendresės shqiptare, sidomos mė Organizatėn nr. 2 tė Ajet Gėrgurit dhe tė Gjon Serreqit. Nė pėrleshje me forcat e ndjekjes mbi Hoēė tė Prizrenit, nė shtator tė vitit 1946, iu vra djali i vetėm Emini.

Mulla Hamit Sllovia lindi mė 1919 nė fshatin Sllovi te Lypjanit. Nё rininё e hershme ishte veprimtar i Lёvizjes Kombёtare, ndёrsa gjatё luftёs i Lidhjės sė Dytė tė Prizrenit. Mbas nėntorit tė vitit 1944 dhe deri nё? mars 1949, kohё? kur u arrestua ishte pjesё?tar i LNDSH-sё?. U dё?nua me 7 vjet burg, tё? cilat i vuajti nё? burgun e Nishit, ku u bё? i njohur pё?r qё?ndrimin e tij tё? papё?rkulur.

Sadri (Misin) Sherifi (1905-1978) nga Shipashnica. Komandant i njė kompanie vullnetarėsh nė anėt e Kosovės Lindore (1942-1944) dhe u shqua pё?r aftё?si organizative e ushtarake nё? luftimet kundё?r forcave ēetniko-partizane serbe nё? Kitkё?, Velegllavė, Ush e deri nё? Bujanoc. Mbas vitit 1944 u zgjodh kryetar i Kё?shillit Popullor nё? Shipashnicё?, por njё?herazi ishte dhe veprimtar i LNDSH-sё?. Nё? 26 prill 1947, gjyqi i Qarkut nё? Gjilan e dё?noi me 16 vjet burg.

Ramadan (Jusuf) Rexha lindi mё? 1921 nё? Mitrovicё?. I atij, Jusufi kishte qenё? mё?sues i parё? nё? shkollё?n qё? e kishte hapur Hasan Prishtina, nё? fshatin Kushtovё?, gjatё? viteve 1915-1918, sekretar Komune nė Pantinė dhe Smrekovnicė, nėnsekretar nė sektorin pėr Arsim e Kulturė tė Prefekturės sė Mitrovicės, sekretar i N/prefekturės sė Vushtrrisė, kryetar i Komitetit tė Rinisė pėr Mbrojtjen e Kosovės dhe pjesėtar i Batalioni tė Rinisė sė Vushtrrisė, komisar i Batalionit IV tė Brigadės sė Drenicės dhe pjesėmarrės i Luftės sė Drenicės. U dėnua mė 15 vjet burg.

Aziz (Mustafė) Zhilivoda (1914-1994) lindi nё? fshatin Zhilivodё? tё? Vushtrrisё?. Ishte njё?ri ndё?r luftё?tarё?t mё? tё? vendosur pё?r mbrojtjen e kufijve etnik. Kryesoi njё? nga grupet e vullnetarё?ve nga Shala dhe Llapi qё? ju kundё?rvu depё?rtimit tё? brigadave serbe e bullgare nё? Kosovё?. Ishte pjesё?marrё?s dhe komandant batalioni nё? Luftё?n e Drenicё?s dhe mori pjesё? nё? tё? gjitha kuvendet e rё?ndё?sishme shqiptare (Dobё?rdol, Lypovicё? etj). Qё?ndresё?n e vijoi edhe pas mbarimit tё? Luftё?s sё? Drenicё?s, ndё?rsa nё? gusht tё? vitit 1946 u zgjodh komandant batalioni nё? Divizionin e Ibrit. Nga viti 1949 dhe derisa vdiq jetoi nё? Shqipё?ri, por herё? pas herё? kaloi kufirin pё?r tё? nxitur qё?ndresё?n nё? Drenicё?, Arakoll dhe nё? trevat e tjera shqiptare. Edhe nё? Shqipё?ri ai u pё?rndoq nga regjimi i Enver Hoxhё?s, i cili dё?noi me 10 vjet burg. Vdiq mė 5 mars tė vitit 1994 nė Elbasan).

Kolė (Gjon) Margjini, (1892-1949) lindi nё? Prizren. Pasi kreu Shkollё?n Normale dhe kursin e gjuhё?s shqipe nё? Akademinё? e Gjuhё?ve Orientale nё? Vjenё?, punoi si profesor і? gjimnazit Ilyricum nё? Shkodё?r. Gjatё? viteve 1942-1944 ishte drejtor і? leceut tё? shtetit ”Gjon Buzuku” nё? Prizren dhe njihet si hartues і? shumё? teksteve mё?simore. Me formimin e Lidhja sė Dytė tė Prizrenit u zgjodh nё?nkryetar і? saj. U arrestua nga autoritetet shqiptare, tё cilat ja dorёzuan organeve jugosllave. Gjykata e dёnoi me burgim tё rёndё, ndёrsa UDB-ja e likujdoi nё burgun famёkeq tё Mitrovicёs sё Sremit.

Qazim Deva i vėllai i Xhafer Devės. Nga autoritetet jugosllave u dёnua me 15 vjet burg.

Ismet (Mujė) Boletini nipi i Isa Boletinit. Pjesėmarrės i Regjimentit Kosova. Mbas vitit 1944 doli nė mal bashkė me Isuf e Faik Boletinin. Nė vitin 1945 u zu dhe dёnua me 20 vjet, 7 prej tė cilave і vuajti nё burgun e Mitrovicёs sё Sremit dhe u lirua. Aty dёshmoi kurajo dhe besnikёri ndaj shokёve tё idealit dhe pёr kёtё arsye shumė herė u mbajt nё izolim tё plotё. Mbas daljes nga burgu u detyrua tё ikte nё Shqipёri por dhe aty kaloi 17 nё burgje e nё internime, pasi u shpreh kundёr politikёs sё ndjekur nga regjimi і Enver Hoxhёs. Ai kishte folur kundёr lidhjeve me Kinёn, kundёrshtoi nderimin e figurёs sё Stalinit dhe se gjatё njё mitingu kundёr bombardimeve amerikane nё Vietnam kishte thenё se me mirё do tё ishte tё protestohej kundёr dhunёs dhe terrorit qё po ushtrohej ndaj popullit shqiptar nё Kosovё. Mbas daljes nga burgu u kthye serish nё Kosovё dhe vdiq.

Ahmet (Sali) Jusaj, lindi mё 1915. Pjesёmarrёs aktiv nё luftёn pёr mbrojtjen e trojeve etnike qe nga Plava e Gucia e deri nё Kosovёn Lindore. Mbas vitit 1944 u pёrfshi nё grupin e Demё Ali Pozharit dhe mё pas nё atё tё Rugovёs. Pjesa mё e madhe e kёtij grupi ju dorёzua organeve tё pushtetit komunist tё Shqipёrisё, por ata і kthyen nё Prizren, 4 pjestarё tё grupit u dёnuan me vdekje, kurse Ahmeti dhe 7 tё tjerё me nga 20 vjet burg.

Bahri (Abdurrahman) Abdurrahmani (1911-1972) nga Pazarin e Ri. Kreu gjimnazin nė Beograd dhe Fakultetin e Tregtisė nė Vjenė. Nė vitin 1941 ndihmoi Aqif Blytėn pėr ngritjen e administratės shqiptare nė Pazarin e Ri dhe si veprimtar i Komitetit tė Kosovės dhe i Lidhjes Popullore Shqiptare u angazhua pėr bashkimin e tėrė Sanxhakut mė Shqipėrinė. Gjatė viteve 1942-1944 u mor me tregё?ti dhe krijoi lidhje nė mbarė Shqipėrinė dhe mė gjėrė. Mbarimi і? luftё?s e gjeti nё? Tiranё?, por organet e pushtetit komunist e arrestuan, і? konfiskuan pasurinё? dhe ja dorё?zuan OZN-as. Pas vuajtjes sё? dё?nimit prej 10 vjetё?sh nё? burgun e Mitrovicё?s sё? Sremit u largua jashtё? vendit dhe vdiq nё? Stamboll.

Mehmet (Isuf) Gradica (1909-1945), lindi nė Gradicė tė Drenicės Lindore. І? jati, Isuf Gradicё?n ishte nga njerё?zit mё? me autoritet nё? Drenicё?, ndё?rsa e ё?ma ishte motra e Lutё? Gllanasellё?s, trimit tё? njohur tё? Drenicё?s. Qё nё moshё 15 vjeēare ra nё konflikt me organet e pushtetit dhe u arrestua. Pas arratisjes nga burgu і Mitrovicёs iku nё Shqipёri. Nė vitin 1941 u kthye nė vendlindje dhe hyri nė shėrbim tė qeverisė shqiptare si postėkomandant i xhandarmėrisė nė Podujevė, Mitrovicė, Stanterk, Vushtrri dhe se fundi nė Skenderaj. Mori pjesė nė luftimet pėr mbrojtjen e kufirit etnik nga Serbia dhe Mali i Zi. Gjatė ditėve tė fundit tė Luftės sė Drenicės ishte komandant i forcave atdhetare. U plagos nga gjylja e topit, mė 21 shkurt 1945 dhe, mbasi shpėrtheu rrethimin me Shaban Polluzhėn dhe bashkėluftėtarėt e tjerė, nė mbrėmje tė asaj dite vdiq nė afėrsi tė shkollės sė Dobroshevcit.

Feriz (Arif) Bojaj (1910-1977) nga fshati Kėrnicė e Klinės. Luftėtar pėr mbrojtjen e kufijve etnikė nga Serbia dhe Mali i Zi dhe anėtar i Shtabit tė Brigadės sė Shaban Polluzhės. Bashkėluftėtar i Ymer Berishės dhe Ndue Pėrlleshit dhe qёndroi nё mal deri nё mars tё vitit 1947. U dorёzua pёr tё shpёtuar familjen, ndёrsa autoritetet e liruan me kusht qё tё bashkёpunonte me ta. Meqё ai nuk pranoi, gjykate e dёnoi me 20 vjet burg, 13 nga tё cilat і vuajti nё Nish dhe nё Mitrovicёn e Sremit. Vdiq nё fshatin e lindjes.

Idriz Hajrullahu-Mulla Idriz Gjilani (1901-1949), lindi nė fshatin Velikincė tė Gjilanit. Mbasi kryer medresenė nё Gjilan, shėrbeu imam nė fshatrat Pidiq dhe Hogosht. Nё vitet 1938-1943 ishte anёtar і Ulema Mexhlisit nё Shkup, nga vera e vitit 1943 u emёrua myfti і Gjilanit. Veprimtar і Komitetit tё Kosovёs dhe і organizatёs ”Drita”. Nё vitet e luftёs u zgjodh komandant і formacioneve vullnetare, qё u ngarkua pёr mbrojtjen e kufirit tё Shqipёrisё etnike dhe qё ishin nė varёsinё e kolonel Fuat Dibrёs, komandant і Regjimentit IV tё Sektorit Kosova tė Ushtrisė Shqiptare. Nё dhjetor 1944 ishte komandant і shtabit qё organizoi sulmin nё Gjilan. Mbas kёsaj kaloi nё ilegalitet tё thellё. Prej 15 marsit tё vitit 1945 e deri nё 22 nёntor 1949 ishte stehuar tё Rrahim S. Sadiku і Gjurishecit. Mё mengjezin e 22 nёntorit organet e ndjekjes e rrethuan dhe e detyruan tё dorёzohej. Mbas tri ditё hetimesh dhe torturash shnjerёzore, nё burgun e Gjilanit, u vra nga UDB-ja, e cila i zhduku edhe kufomёn.

Rexhė Meta Ulaj (1906 – 1985) (Rexhė Metė Vuthi) u lind mė 1906 nė Vuthaj. Nė vitin 1913, babai i Rexhės, Metė Fazlia, bashkė me vėllezėr e tė tjerė, pėr tė shpėtuar familjen nga gjenocidi qė iu bėhej shqiptarėve nė Krahinėn e Plavės dhe Gucisė nga forcat malazeze nė krye me Avro Cemin (Cemoviē), detyrohet t’i lėshojė Vuthajt dhe tė strehohet pėrkohėsisht nė Krasniqe, ku qėndron disa muaj dhe prapė kthehet nė Vuthaj. Por, nė vitin 1919, pėrsėriten vuajtjet e mėparshme, lufta dhe pasiguria, kėshtu qė Meta me djalin Rexhėn dhe dy vajzat Gjykėn dhe Zojėn ikin nė Shkodėr. Meta shėndetlig vdes nė Shkodėr, si edhe gruaja e tij mė pėrpara, dhe fėmijėt – Rexha dhe dy vajzat Gjyka dhe Zoja, mbesin jetima, pa nėnė dhe pa babė – nė jetimoren e Shkodrės, nė mėshirėn e Kryqit tė Kuq ndėrkombėtar. Rexha aty, nė jetimore, nisi hapat e parė tė shkollimit, ku ishte nxėnėsi mė i mirė, por edhe nė pėrvetėsimin e gjuhės angleze, pėr ēka dallohej shumė nga moshatarėt e vet dhe shpesh i shoqėronte ekspeditat anglo-amerikane nėpėr terrenet dhe viset e Shqipėrisė Veriore. Njėra nga ato ekspedita ishte edhe ajo qė udhėhiqej nga amerikanja Mis Roza, e cila pas njė shoqėrimit qė ia bėri Rexha dhe duke parė talentin e madh tė tij ia siguroi bursėn dhe e regjistroi nė shkollėn teknike ” Hari Fultz” nė Tiranė. Mis Roza nuk u ndal vetėm me aq, ajo Rexhės ia siguroi prapė edhe bursėn e edhe dokumentet tjera dhe e dėrgoi pėr tė studiuar nė Angli, nė Universitetin e Kembrixhit, nė Fakultetin e Financave, tė cilin e kreu me sukses, duke mbrojtur edhe temėn e doktoraturės nė lėmin e ekonomisė financiare, mė 1937. Pėr suksesin e Rexhė Metė Ulaj nė kėtė universitet dėshmon edhe emri i tij i shėnuar nė Librin e Artė tė Universitetit tė Kembrixhit. Mė 1938, Rexhė Metė Ulaj fillon punėn – drejtor i Drejtoratit tė Financave tė Shqipėrisė. Nė vitin 1940 internohet nė Itali, ku qėndron deri nė kapitullimin e Italisė, 1943. Rexha, posa kthet nė Shqipėri, merr pjesė nė Mbledhjen Themeluese tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit si delegat i Maleve tė Kosovės, siē quhej Plava e Gucia me rrethinė asokohe. Ka punuar nė hartimin e Statutit dhe tė Programit tė kėsaj organizate. Rexha, intelektual dhe patriot i dėshmuar dhe i zėshėm pėr bashkimin e tokave shqiptare, arrestohet nga pushteti komunist nė Shqipėri menjėherė mbas luftės dhe dėnohet me vdekje – dėnim ky qė pas intervenimit tė disa personalitete tė larta anglo-amerikane, rishqyrtohet dhe Rexhė Metė Ulajt i shndėrrohet me 27 vjet burg, duke e ”nderuar” me qėndrim nė Burgun e Burrelit. Gjatė mbajtjes sė burgut, familja e Rexhės (gruaja Pertefi, djali Fitimi dhe vajza Bora) pėrjeton vuajtje tė madhe. Vdiq afėr Tiranės, mė 1985, dhe u varros nė Shkodėr.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:07.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.