Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.4.2009, 20:17   21

Shkrim i cituar Devoll: Prodhimi bujqėsor pėrfundon nė lumė


Bujqit e Devollit kanė hedhur nė formė proteste tonelata tė tėra prodhimesh bujqėsore nė lumin Devoll, ndėrsa akuzojnė qeverinė pėr politika bujqėsore qė shkelin bujkun shqiptar. Mbeten ende rreth 200 ton qepė tė prodhuara kryesisht nė fshatin Miras tė kėtij rrethi qė po shkojnė drejt kalbjes.

http://www.balkanweb.com/sitev4/lajme.php?id=36222
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2009, 21:58   22

Shkrim i cituar Perėndimor: Bujqit shqiptarė ende pa pronėsi mbi tokėn


Pjesa dėrrmuese e bujqve shqiptarė nuk janė pronarė tė tokės sė tyre. Ata janė pajisur qė nė vitin 1991 vetėm me aktin e marrjes nė pronėsi tė tokės njė dokument me tė cilin nuk mund ti drejtohen zyrave tė regjistrimit tė pasurive tė patundshme pėr tė marrė vėrtetimin e pronėsisė. Procesi mbetet i bllokuar prej shumė vitesh dhe nuk ka gjetur ende zgjidhje nga qeveria.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=15572
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.4.2009, 20:43   23

Shkrim i cituar Tiranė: Qeveria ngre taksat nė pataten e importit


Ministria e Ekonomisė dhe e Financave nė shtetin Perėndimor, pėrmes njė qarkoreje kėrkon ngritjen TVSH-sė pėr tė gjithė prodhuesit e rajonit qė eksportojnė patate nė shtetin Perėndimor, nė njė pėrpjekje pėr tė ndihmuar prodhuesin vendas. Por qarkorja prek dhe bujqit shqiptarė nė shtetin e Veriut tė cilėt kanė ndaluar sot shitjen e patates nė drejtim tė shtetit Perėndimor.

Bedri Kosumi, njėri prej eksportuesve nė Veri, pronar i fabrikės “Pestova” , thotė se kanė marrė njė goditje tė fortė nga qeveria e Tiranės. Ai tha se me kėtė vendim i kanė larguar vetiu prej tregut.

“Dėmet janė shumė tė mėdha, pėr shkak se nė tregun e brendshėm patatet kushtojnė 18 deri nė 25 centė, kurse Qeveria e Shqipėrisė [Perėndimore] vetėm nė doganė na kėrkon nga 50 centė pėr kilogram”, tha Kosumi.

“Kjo masė godet vetėm Kosovėn pėr shkak se atje Mali i Zi, Serbia e Maqedonia nuk eksportojnė patate”, shtoi Kosumi.

Sipas shtypit, Ministria e Financave e shtetit Perėndimor ishte nė dijeni tė dėmeve qė do tė sjellė kjo taksė pėr prodhuesin e Veriut por ėshtė shprehur se shumė shpejt do tė gjendet njė zgjidhje e pėrshtatshme.

http://www.gazetaexpress.com/index.p...o/6586/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.4.2009, 11:14   24
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
“Kjo masė godet vetėm Kosovėn pėr shkak se atje Mali i Zi, Serbia e Maqedonia nuk eksportojnė patate”, shtoi Kasumi.
Kosumi gėnjen pėr arsye tė vetat. Masa ėshtė marrė pėr tė parandaluar kėto: Korēė: Importi i patates nga IRJM falimenton bujkun shqiptar, qė ndodhėn dy muaj mė parė, por si masė e parė prek dhe bujkun e Veriorit. E nė vend qė tė punohet me ministrinė, pėr zgjidhje tė shpejtė, bėhen deklarata tė tilla tė papėrgjegjshme.

Problemi kryesor ėshtė se dy shtetet shqiptare nuk rregullojnė tregun bujqėsor, pra qė tė caktojnė ēfarė do kultivojnė krahinat pėr tė plotėsuar nevojat e tregut mbarėkombėtar dhe tė mos ketė pėrplasje tė tilla. Nuk mund tė prodhojnė tė gjithė patate sepse ndodh si mė lart, ku njė pjesė e prodhuesve nuk kanė ku ta shesin.

Njėra zgjidhje ėshtė qė Kosumi tė hapė degė nė Perėndimor, ku tė prodhojė dhe kėtu, duke anashkaluar kėshtu doganėn... dhe duke eksportuar ku t'i teket. Nuk e di pse s'e bėn. Apo e ka atė retorikėn sa pėr tė larė gojėn? Pse nuk e shikon dhe Korēėn si investim p.sh.? Kėtu dhe privatėt mendojnė ende si me qenė nė shtet sovjetik!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2009, 20:00   25

Shkrim i cituar Lindor: Bujqit shqiptarė riorganizohen nė strukturė paralele


Gostivar, 10 maj - Lėnia pas dore e pjesės veriperėndimore tė IRJM-sė pėr sa i pėrket zhvillimit tė bujqėsisė, mungesa e infrastrukturės dhe standardi i ulėt i prodhimeve bujqėsore, ka ēuar shqiptarėt drejt themelimit tė "Shoqatės sė Fermerėve tė Maqedonisė Veri-Perėndimore".

"Arsyet janė tė shumta qė na ēuan deri te ky vendim. Bujqėsia ėshtė lėnė mbas dore nė Maqedoninė Veri-Perėndimore, infrastruktura mungon nėpėr vendbanimet rurale, aty ku dhe mbarėshtohen prodhimet bujqėsore", pohon drejtuesi Lulėzim Fejzullai.

Themelimi i shoqatės nuk do tė jetė thjesht formalitet, thotė Lulėzim Fejzullai, por do tė ketė pėr detyrė veprimin nė terren, hulumtimin e rrethanave si dhe mundėsitė e zgjidhjes sė problemeve tė ndryshme qė do tė hasen nė vijim.

http://www.koha.com.mk/a10.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2009, 13:58   26

Shkrim i cituar ShP: 7 mijė fermerė mbėshtetje falas nga shteti


Fermerėt qė kanė vendosur tė kultivojnė vreshta, ullishte, pemėtore, prodhim bujqėsor nė sera, prodhim blegtoral e agro-ushqimor do tė kenė edhe sivjet mbėshtetje financiare falas nga shteti. Ministrina e Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit ka pėrcaktuar listėn e 7 mijė fermerėve nė rang shteti qė do tė pėrfitojnė nga fondi 13 mln dollarėsh pėr grantet bujqėsore nga buxheti i vitit 2009.

Burimet zyrtare tė MBUMK bėjnė tė ditur se brenda gjashtėmujorit tė parė tė kėtij viti do tė financohen tė gjithė fermerėt, me 70% tė vlerės sė grantit, qė varion nga 3 deri 7 mijė dollarė pėr projektin pėrkatės tė secilit. Ndėrsa pjesa tjetėr prej 30% do tė disbursohet nė 6-mujorin e dytė tė kėtij viti.

Ministria e Bujqėsisė po zbaton pėr tė tretin vit radhazi projektin e subvencionimit tė drejtpėrdrejtė tė fermerėve me fonde falas nga buxheti i shtetit, pėrmes tė cilit synon tė rrisė prodhim bujqėsor vendas dhe tė pėrmirėsojė ekonominė bujqėsore.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18675
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.6.2009, 18:02   27

Shkrim i cituar Perėndimor: Rriten sipėrfaqet e mbjella me pemė frutore


Skema e subvencionimit tė pemtarisė dhe vreshtarisė nga Ministria e Bujqėsisė ka dhėnė frytet e para pas zbatimit. Sipėrfaqet e mbjella me kulturėn e ullirit dhe pemė tė tjera frutore janė rritur ndjeshėm. Nė rrethin e Lushnjės, zgjerimi i plantacioneve tė ullirit tashmė nuk kryhet vetėm nė zonat kodrinore por edhe ato fushore. Banorėt thonė se rritja e sipėrfaqeve tė mbjella me ullinj ėshtė me fitim pasi mund tė sigurojnė lehtėsisht tregun e shitjes.

Edhe nė Qarkun e Shkumbinit drunjtė frutorė kanė zėvendėsuar mbjelljen e kulturave tė misrit dhe grurit, qė pėr vite me rradhė zinin pjesėn mė tė madhe tė tokave bujqėsore. Numri i ullinjve tė mbjellė brenda njė viti ėshtė rritur ndjeshėm, ēka sipas specialistėve do t’i japė njė tjetėr shtysė sektorit agroindustrial.

Pėr tė pėrfituar nga skema e subvencionimit nė kėtė qark kanė aplikuar 636 fermerė, ndėrsa nė atė tė Fierit 500 fermerė.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=5281
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.6.2009, 14:25   28

Shkrim i cituar ShP: Qindra fermerė pėrfitojnė nga skema e subvencioneve pėr frutikulturė


Skema e subvecionimit tė pemtarisė dhe vreshtarisė nga Ministria e Bujqėsisė, ka dhėnė frytet e para tė zbatimit tė saj. Sipėrfaqet e mbjella me kulturėn e ullirit dhe pemė tė tjera frutore janė rritur ndjeshėm.

Nė rrethin e Lushnjės, zgjerimi i plantacioneve tė ullirit tashmė nuk kryhet vetėm nė zonat kodrinore por edhe ato fushore. Banorėt thonė se rritja e sipėrfaqeve tė mbjella me ullinj ėshtė me leverdi pėr ta, pasi mund tė sigurojnė lehtėsisht tregun e shitjes. Numri i ullinjve tė mbjellė brenda njė viti ėshtė rritur ndjeshėm, ēka sipas specialistėve do t’i japė njė tjetėr shtysė sektorit agroindustrial.

Pėr tė pėrfituar nga skema e subvencionimit nė qarkun e Shkumbinit, kanė aplikuar 636 fermerė ndėrsa nė qarkun e Fierit 500 tė tillė.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=5594
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2009, 14:00   29

Shkrim i cituar ShP: Subvencionet, pėrfitojnė 7'800 fermerė


Ministri i Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit, Jemin Gjana, tha dje, se nė programin e qeverisė pėr mbėshtetjen e fermerit do tė ketė financim tė drejtpėrdrejtė pėr tė gjitha projektet e fizibilitetit qė do tė paraqesin pėr aktivitetin e tyre bujqėsor, pa kufizim, nė tė gjitha zonat e vendit.

Sipas ministrit, kjo skemė e filluar nė 2007 me 5 milionė dollarė, nė vitin 2008 u rrit me 10 milion dollarė dhe kėtė vit me mbi 15 milion dollarė. Duke u ndalur nė progresin e suksesin e kėtij programi, kreu i bujqėsisė, shpjegon se numri i skemave mbėshtetėse pėr vitin 2007 ka qenė 3 dhe nė vitin 2009 ka arritur nė 19 skema dhe nė total kjo mbėshtetje arrin afėrsisht nė vlerėn 30 milion dollarėve.

"Tė gjitha kėto, - tha Gjana, - u realizuan nėpėrmjet Projektit 2KR, i cili nė fillim tė vitit 2009 me VKM, u shndėrrua nė Agjenci tė Zhvillimit Bujqėsor dhe Rural. Nga skema e mbėshtetjes sė mbjelljeve tė reja nė pemėtari, vreshtari dhe ullishte, kanė pėrfituar mbėshtetje financiare 7'800 fermerė me njė sipėrfaqe prej 5'200 ha pėr krijimin e pemėtoreve, vreshtave e ullishtave tė reja, ndėrsa numri i pėrfituesve nė skemat e tjera si nė blegtori, agroindustri, kreditim etj, ėshtė 3'500 fermerė dhe subjekte me aktivitet bujqėsor dhe blegtoral. Rritja e shpejtė e sipėrfaqeve tė mbjella me ullinj me vreshta, pemėtore, do tė ēojė mbas 3-4 viteve tė ardhshme njė rritje tė prodhimit me rreth 24'900 tonė prodhim dhe mbas 5-6 viteve pėr ullirin rreth 10'000 tonė prodhim".

http://www.kohajone.com/html/artikull_43814.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2009, 10:12   30

Shkrim i cituar Verior: Prodhuesit e qumėshtit kėrkojnė subvencionim


Pas mosplotėsimit tė kėrkesave tė mėhershme, Shoqata e Prodhuesve tė Qumėshtit nė shtetin e Veriut pohon se sektori i tyre ėshtė i vetmi nė rajon qė nuk stimulohet nga qeveria dhe se vetėm vitin e kaluar, Veriu ka humbur 31 milionė € nga qumėshti i importuar. Shoqata kėrkon subvencionimin e prodhuesve tė qumėshtit dhe sigurimin e ēmimit bazė minimal pėr grumbullimin e qumėshtit tė freskėt.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=37477
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.7.2009, 19:13   31

Shkrim i cituar Perėndimor: Shtohen dhe 3400 ha tokė bujqėsore nė sistemin ujitės


Gjatė kėtij viti kapacitetet ujitėse tė zonave bujqėsore janė rritur, ēka do tė ndihmojė nė mbrojtjen e prodhimit vendas bujqėsor nga thatėsira. Burime zyrtare nga Ministria e Bujqėsisė bėjnė tė ditur se nga 250 mijė hektarė tokė qė ujiteshin nė vitin 2008, gjatė kėtij viti, me investimet e kryera janė vėnė pėr herė tė parė nėn ujė edhe 3'400 hektarė tė tjerė tokė bujqėsore. Gjatė kėsaj periudhe, nė kėtė sistem janė rehabilituar 120 objekte ujitėse, ndėrkohė qė janė kryer investime tė konsiderueshme edhe nė sistemin e kullimit.

Sipas specialistėve tė Ministrisė sė Bujqėsisė, sasia e ujit tė akumuluar pėr ujitje nga rezervuarėt, pėr periudhėn nė vazhdim ėshtė 705 milionė metra kub nga 423 milionė metra kub, qė ishte njė vit mė parė. ”Ndėrkohė, gjendja funksionale e kanaleve ujitės kryesorė si nė Vjosė-Levan-Fier, Berat-Ura e Kuqe, nė Vlorė e Gjirokastėr paraqitet mė e mirė, se njė vit mė parė”,- shprehen burimet e mėsipėrme.

Gjatė viteve tė fundit, rehabilitimi i sistemit tė ujitjes dhe kullimit ka pėrfituar investime tė konsiderueshme, pėrmes projekteve nga donatorė tė ndryshėm.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=8901&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2009, 00:03   32
Citim:
Ministria e Bujqėsisė shqyrton studimin pėr ullinjtė

Ekspertėt e Ministrisė sė Bujqėsisė, sė bashku me task-forcėn pėr ullirin kanė diskutuar lidhur me draftin e studimit pėr projektin e mbjelljes sė 20 milionė rrėnjėve nė vendin tonė.

Pėr hartimin e kėtij studimi kanė punuar 150 specialistė bujqėsie nga rrethe tė ndryshme tė vendit, si dhe disa specialistė tė huaj. Nė studim trajtohen njė sėrė problemesh, si gjendja aktuale e ullirit, problemet me tė cilat pėrballet sot ullishtaria, kultivarėt e ndryshėm tė ullirit pėr vaj qė janė nė Shqipėri, gjendja e fidanishteve dhe ajo e mekanizimit, e tokave ku do bėhen mbjelljet e reja, problemet e efektivitetit, e buxhetit qė nevojitet pėr zbatimin e kėtij programi etj.

Mbjellja e 20 milionė rrėnjėve ullinj ėshtė shpallur si njė ndėr prioritetet e qeverisė gjatė viteve tė ardhshme. Nė kėtė mėnyrė, synohet qė tė Shqipėria tė bėhet sėrish njė ndėr prodhuesit kryesore tė ullinjve nė botė, ashtu siē ka qenė edhe disa dekada mė parė.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=9266&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2009, 12:16   33
Citim:
Mbjellja e 20 milionė ullinjve, caktohen 6 mijė hektarė tokė

Projekti i qeverisė pėr mbjelljen e 20 milionė rrėnjė ullinj nė tė gjithė vendin pėr katėr vitet nė vijim duket se do tė realizohet, pasi tashmė ėshtė pėrcaktuar e gjithė toka ku do tė mbillet. Rreth 6 mijė hektarė tokė e pėrcaktuar pas njė studimi qė do tė publikohet sė shpejti nga Ministria e Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit do tė vihet nė dispozicion pėr mbjelljen e 20 milionė rrėnjėve ullinj nė vend.

“Pėrzgjedhja e tokės qė rezulton e pėrshtatshme pėr mbjelljen e kulturės sė ullirit ėshtė bėrė sipas njė hartografie nė tė gjithė vendin”, -tha ministri i Bujqėsisė, Jemin Gjana.

“Studimi pėrcakton strukturėn varietore qė ekziston nė vend dhe varieteteve tė importit qė do tė vijnė", - tha Gjana duke shtuar se “pėrcaktohet edhe zonimi i kėtyre varieteteve”.

“Nė buxhetin e vitit 2010 janė ndarė rreth 1 milion dollarė nga ku 500 mijė do tė shkojnė pėr Universitetin Bujqėsor tė Tiranės, ku do tė ngrihet njė prej impianteve tė prodhimit tė fidanėve tė vendit, mbi bazėn prodhuese tė kėtij universiteti. MBUMK ka planifikuar tė fillojė ndėrtimin i impiantit tė prodhimit tė fidanėve nė QKB-nė e Vlorės, me qėllim qė tė zonojmė dhe tė prodhojmė nė Tiranė nė bazėn prodhuese tė Universitetit Bujqėsor", - deklaroi Gjana.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=20164
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.8.2009, 15:45   34
Citim:
Gjana: Nė shtator gati projekti “programi i ullirit”

Tiranė - Ministri i Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit, Jemin Gjana, bėri tė ditur se nė fillim tė muaijt shtator do tė jetė gati projekti i detajuar pėr shtimin e sipėrfaqeve tė mbjella me ullinj nė tė gjithė vendin.

Kreu i Bujqėsisė u shpreh se ky projekt ėshtė ndėr mė tė rėndėsishmit qė do tė mbulojė Ministria e Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit nė vitet e ardhshme . "Kemi kaluar para dy javėsh draftin e parė tė studimit tė ullirit dhe besoj se nė shtator do tė kemi gati variantin pėrfundimtar", tha ministri Gjana.

Sipas tij, janė evidentuar dhe hartografuar rreth 60 mijė hektarė sipėrfaqe tokė, njė pjesė e sė cilės ėshtė ullishte dhe pjesa tjetėr do tė mbillet me ullishte tė reja, pėr tė shkuar dret kufirit tė 20 milionė rrėnjėve ullinj nė tė gjithė vendin, brenda njė periudhe afatmesme.

Duke u ndalur nė financimin e kėij projekti, ministri Gjana shpjegon se nė ndarjen e fondeve buxhetore pėr kėtė qėllim ėshtė menduar edhe pėr krijimin e qendrave qė do tė merren me kultivimin e fidanėve tė ullirit. "Vlera e investimit tė shtetit mund tė shkojė deri nė 150-200 milionė USD, duke patur parasysh dhe disa mbėshtetje nga sektori privat", tha Gjana.

Ndėrkohė, sipas tij, njė pjesė e parave parashikohet tė shkojė edhe pėr Universitetin Bujqėsor tė Tiranės dhe Ministrinė e Arsimit, pėr impiantin e prodhimit tė fidanėve tė ullirit, nė bazėn prodhuese tė UBT-sė.

Programi shtetėror pėr shtimin e sipėrfaqeve tė mbjella me ullinj apo siē njihet “programi i ullirit”, i cili ėshtė nė fillimet e veta, ėshtė menduar tė zgjasė pėr njė periudhė shumėvjėēare, bėri tė ditur ministri Gjana.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...onomia&nr=3548
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2009, 11:54   35
Citim:
Kryeministri Berisha mbledh Task Force-n pėr ullirin

Kryeministri Berisha mblodhi nė njė takim Taks Force-n pėr projektin e ullirit, pėr tė diskutuar mbi ecurinė e punės me kėtė projekt. Kryeministri Berisha ritheksoi edhe njėherė se ky ėshtė projekti mė i rėndėsishėm i katėrvjeēarit nė vijim, qė synon mbjelljen e 20 milionė rrėnjėve ullinj nė vend.

Kryeministri Berisha siguroi mbėshtetjen e qeverisė pėr tė gjitha strukturat qė merren me zbatimin e kėtij projekti dhe u kėrkoi atyre qė tė gjejnė skemat e duhur pėr nxitjen e mbjelljes sė ullinjve dhe realizimit me sukses tė plotė tė projektit ambicioz.

Ministri i Bujqėsisė z. Genc Ruli, bėri me dije se mbėshtetja e dhėnė pėr vitin 2009 pėr mbjelljen e ullishteve tė reja ka qenė shumė efektive, ndėrkohė qė kėrkesat pėr mbjellje tė reja kanė qenė 2 herė mė tė larta se nė vitin 2008. Gjatė vitit 2009, pėr sektorin e ullirit janė dhėnė 104 milionė lekė, nga 1.1 miliard lekė tė dhėna nė total pėr subvencionimin nė bujqėsi.

Nė takim u bė e ditur se janė evidentuar tashmė tė gjitha sipėrfaqet e ullishteve ekzistuese, gejndja reale e tyre dhe masat qė duhet tė merren pėr rehabilitimin e rreth 17.000 ha ullinj. Gjithashtu, janė pėrcaktuar edhe tė gjitha sipėrfaqet qė do tė mbillen me ullishte tė reja, qė arrijnė nė 60 ha gjithsej. Ėshtė pėrcaktuar edhe struktura e varieteteve qė do tė mbillen, sipas tė cilės, nga 20 milionė rrėnjė qė do tė mbillen nė total, 65 pėr qind do e zėnė mbjellja e varietiteve tė vendit dhe 35 pėr qind varietetet e huaja.

Njė pikė tjetėr e diskutuar nė takim ishte edhe nevoja pėr ndėrhyrjet nė rrjetin e rrugėve qė bėjnė tė mundur konkretizimin e projektit tė ullinjve nė ēdo territor tė vendit, si dhe investimi nė sistemin ujitės nė ullishte. Gjithashtu, u nanalizua gjendja e indistrisė pėrpunuese tė vajit dhe nevojat e kėtij sektori pėr t’iu pėrgjigjur rritjes sė prodhimit nė 10 vitet e ardhshme.

http://km.gov.al/?fq=brenda&m=news&lid=12160
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2009, 23:45   36

Shkrim i cituar Verior: Shpallet ndėrmarrja mė e mirė vendore e vitit


Citim:
“Laberion” - “Top ndėrmarrja 2009”

Agjencia pėr Mbėshtetjen e Ndėrmarrjeve tė Vogla dhe tė Mesme ka shpallur tė mėrkurėn “Laberion”-in nga Besiana, prodhues i lėngjeve nga pemėt dhe perimet, si ndėrmarrjen mė tė mirė tė vitit 2009, nė mesin e 56 ndėrmarrjeve qė kanė konkurruar pėr ēmimin “Top Ndėrmarrja 2009”.

Nė mesin e 13 ndėrmarrjeve mė tė suksesshme juria e Agjencisė pėr Mbėshtetjen e Ndėrmarrjeve tė Vogla dhe tė Mesme ka shpallur edhe kompanitė:
- “Elkosi”,
- “Buqaj”,
- “Gllareva”,
- “Birra Peja”,
- “Fluidi”,
- “Pestova”,
- “Dukagjini”,
- “Banka Tregtare Kombėtare”,
- “New Co Trofta”-SHPK,
- “Mabetex”-projekt inxhinering,
- “Standard”
- NNP “Hoxha”
Zv.ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Januz Kastrati, tha se Agjencia pėr Mbėshtetjen e Ndėrmarrjeve tė Vogla dhe tė Mesme pėrmes projektit “Ndėrmarrja mė e suksesshme e vitit”, vazhdon tė pėrcjellė ēdo vit progresin e bizneseve dhe rritjen ekonomike tė Kosovės pėrballė konkurrencės rajonale dhe mė gjerė.

“Kompanitė tona ēdo ditė e mė tepėr po rrisin kualitetin e prodhimeve tė veta, po investojnė nė burime njerėzore, po pėrdorin teknologji tė reja dhe nė kėtė mėnyrė po shtojnė prezencėn e tyre, jo vetėm nė tregje rajonale, por edhe mė gjerė. Gjatė vitit qė po e lėmė pas, disa nga kompanitė tona janė shpėrblyer edhe me ēmime ndėrkombėtare pėr kualitet dhe kjo vėrtet na bėnė tė jemi krenar pėr rritjen e tyre dhe tė ekonomisė sonė”, tha Kastrati.

Pėrfaqėsuesi i Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK), Berat Rukiqi tha se pavarėsisht asaj se Qeveria e Kosovės ka bėrė hapa pozitiv nė krijimin e njė ambienti mė tė mirė pėr bizneset, komuniteti i biznesit nuk ėshtė i kėnaqur dhe vazhdimisht ka kėrkesa.

“Kėtė vit Qeveria e Kosovės ka bėrė disa hapa pozitiv nė krijimin e njė ambienti mė tė mirė pėr bizneset dhe investitorėt, mirėpo gjithmonė ne si komunitet i biznesit kem kėrkesa, nuk jemi tė kėnaqur dhe do tė kėrkojmė edhe nė vazhdimėsi do me thėnė qė tė kemi rezultate, tė kemi, themi iniciativa konkrete ndihmojnė nė pėrmirėsimin e ambientit pėr biznes dhe investime”, ka thėnė Rukiqi.

Kryeshefi i Agjencisė pėr Mbėshtetjen e Ndėrmarrjeve tė Vogla dhe tė Mesme, Naser Grajcevci, tha se krizės financiare globale nuk i ka shpėtuar as Kosova, ku mė sė shumti nga kriza janė prekur ndėrmarrjet eksportuese.

“Kriza financiare globale qė e ka pėrfshi shumicėn e vendeve, janė mendime tė ndara se ka prek apo nuk ka prek vendin tonė, por megjithatė prekjet janė evidente, ka prek sektorin financiar, ka prek kryesisht ndėrmarrjet, tė cilat kanė qenė tė orientuara nga eksporti, e cilat kanė ndikuar edhe nė rezultatet e importeve dhe eksporteve qė kemi, gjegjėsisht nė raportin importeve dhe eksporteve qė i kemi aktualisht nė Kosovės”, ka thėnė Grajqevci.

Agjencia pėr mbėshtetjen e NMV-ve u krijua si nevojė e sektorit privat nė Kosovė pėr tė pėrfituar njė mbėshtetje institucionale nė tė gjitha fushat ku bizneset atakohen, nė mėnyrė qė tė rrjedhė njė zhvillim i lirshėm dhe i pa penguar qoftė nga barriera fizike apo procedurale e burokratike.

Qėllimi i themelimit tė agjencisė ka qenė dhe mbetet krijimi i ambientit pėr zhvillimin e bizneseve tė forta me aftėsi tė larta konkurruese si nė tregun e brendshėm, ashtu edhe nė tregun rajonal e mė gjerė./kosovapress/

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../21047/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.12.2009, 02:14   37

Shkrim i cituar Perėndimor: 65% e bujqve nuk shesin dot prodhimin


Citim:
65 % e fermave nuk nxjerrin prodhim nė treg

Bujqėsia po pėrballet me probleme tė mėdha tė trashėguara, tė cilat pengojnė nxjerrjen e prodhimin vendas bujqėsor nė treg. Sipas vlerėsimeve qė ka bėrė Ministria e Bujqėsisė, bėhet fjalė pėr 65 pėr qind e fermave nė vendin tonė, tė cilat nuk arrijnė tė shesin produktet e tyre.

Ekspertėt e kėtij dikasteri vlerėsojnė se ferma e vogėl bujqėsore me sipėrfaqe toke mesatarisht 1.2 hektarė, shkalla e ulėt e mekanizimit, niveli i ulėt teknologjik, niveli i ulėt i produktivitetit, mungesa e bashkėpunimit midis fermerėve, standardet ende tė ulėta tė prodhimeve, si dhe shkalla e ulėt e konkurueshmėrisė, janė disa nga faktorėt pengues pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm e tė shpejtė tė bujqėsisė.

Nga tė dhėnat zyrtare rezulton se aktualisht rritja ekonomike nė bujqėsi varion nga 3-3.5 pėr qind nė vit nga 6-6.5 pėr qind qė ėshtė rritja e ekonomisė nė tėrėsi.

Zhvillimi me shpejtėsi i disa degėve tė veēanta tė bujqėsisė, siē janė blegtoria, perimet, vreshtaria dhe ulliri, kanė bėrė qė sektori bujqėsor vendas tė siguroje aktualisht rreth 85 pėr qind tė nevojave tė brendshme pėr produkte ushqimore.

Por pavarėsisht potencialeve tė mėdha bujqėsore, ne vazhdojmė tė importojmė njė gamė tė gjerė produktesh ushqimore.

Sipas statistikave, raporti import - eksport nė bujqėsi ėshtė 10:1 nė favor tė importeve. Importet arrijnė vlerėn e 700 milionė dollarėve nė vit, ndėrsa eksportet rreth 70 milionė dollarė.

Produktet mė tė importuara janė drithėrat me afro 100 milionė dollarė, frutat 50 milionė dollarė, mishi 50 milionė dollarė dhe duhan - cigaret 70 milionė dollarė nė vit.

Nė buxhetin 2010, bujqėsia ėshtė planifikuar si sektor prioritar, ēka do tė thotė se fondet pėr tė do tė rriten disafish. Njė mbėshtetje e tillė pritet tė shėnojė edhe kthesėn nė sektorin e bujqėsisė.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=11455&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2010, 22:19   38
Citim:
Shqipėria fillon subvencionimin e bujqėsisė

Tiranė, 19 janar-Fermerėt shqiptarė qė gjatė vitit 2010 do tė vendosin tė mbjellin ullinj, agrume, drufrutorė apo vreshta, si dhe ata qė do tė pėrqendrohen te prodhimi i produkteve bujqėsore bio, do tė mund tė pėrfitojnė 250 deri nė 300 mijė lekė pėr hektarė, sipas njė vendimi tė miratuar sė fundmi nga Kėshilli i Ministrave.

Qeveria ka vendosur tė subvencionojė edhe prodhimin nė shkallė tė gjerė tė qumėshtit, prodhimin e vajit tė ullirit ekstra tė virgjėr, mbarėshtimin e deleve nė tufa tė mėdha dhe njė pjesė tė normave tė interesit pėr kreditė qė do tė merren nga fermerėt pėr investime nė bujqėsi.

Ministria e Bujqėsisė sė Shqipėrisė ka rreth 15 milionė euro nė dispozicion pėr subvencionime sipas buxhetit tė vitit 2010, pasi pati shpėrndarė disa milionė euro nė kėtė drejtim gjatė vitit 2009.

Sektori i bujqėsisė nė Shqipėri ėshtė aktualisht pjesa mė e pazhvilluar e ekonomisė shqiptare dhe vuan nga fragmentarizimi i thellė i sipėrfaqes sė tokės sė punueshme, si dhe nga mbipopullimi i fshatit.

Disa nga subvencionimet e qeverisė duket se synojnė pikėrisht pėrqendrimin e zhvillimit bujqėsor dhe zmadhimin e fermave

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,9050
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2010, 19:12   39
Citim:
Mbahet panairi i parė i blegtorisė i rajonit tė Pejės

Pejė, 27 qershor-Ministri i Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural, Blerand Stavileci kurrė nuk ėshtė gjendur mė afėr njėrit prej sektorėve tė ministrisė qė udhėheq nė shkallė vendit, atij tė blegtorisė.

Nga afėr ka parė racat mė tė njohura tė gjedhėve e tė kafshėve tė tjera shtėpiake, ndėrkohė qė duke i shikuar nga podiumi i ndrequr enkas pėr kėtė ngjarje, fermerėve pjesėmarrės u ka premtuar lehtėsira dhe subvencione pėr shtim kapacitetesh dhe jetė nga bujqėsia.

“Sektori i blegtorisė ėshtė prioritet i ministrisė qė udhėheq, por edhe i qeverisė sė vendit”, ka thėnė Sravileci para dhjetėra fermerėve dukagjinas, duke konkretizuar kėtė edhe me shifra milionėshe tė zotuara pėr kėtė qėllim. “Vetėm pėr kultivimin e deleve, dhive dhe gjedhėve sivjet kemi ndarė 2.3 milionė euro”, ka thėnė ministri Stavileci.

Ka shtuar se kėtė vit janė nė financim e sipėr edhe shumė projekte kapitale nga ky sektor. Duke u bėrė thirrje fermerėve pėr aplikim pėr projektet e tyre pėr shtim numri bagėtish ministri Stavileci ka thėnė se nė kėtė mėnyrė vihet edhe raporti komunikues Qeveri-fermerė, sipas tij, shumė i domosdoshėm pėr zhvillimin e blegtorisė e tė bujqėsisė pėrgjithėsisht.

Kėto pohime dhe kėrkesėn pėr komunikim mė tė madh mes autoriteteve tė shtetit dhe fermerėve ministri Stavileci i ka bėrė tė shtunėn nė mesditė, nė Panairin e parė tė rajonit tė Pejės, nė fshatin Raushiq, ku mbahej ky panair.

Ndėrkaq, kryetari i Deēanit, Rasim Selmanaj, i cili ka folur nė emėr tė kuvendeve komunale tė rajonit tė Dukagjinit, panairin e sė shtunės e ka cilėsuar si njė mundėsi mė shumė pėr ekspozim bagėtish dhe fermerėsh tė sukseshėm tė kėtij rajoni, pėr tė cilėt tha se meritojnė pėrkrahje shumė mė tė madhe institucionale.

Duke u identifikuar organizator i kėtij panairi bashkė me grupet e fermerėve tė rajonit tė Pejės, e tė mbėshtetur nga Organizata e Kombeve tė Bashkuara pėr Ushqim dhe Bujqėsi, Selmanaj ka theksuar se zhvillimi i blegtorisė sot po ndeshet me shumė vėshtirėsi, prandaj ka potencuar nevojėn e subvencionimit tė fermerėve pėr nj blegtori shumė mė tė zhvilluar.

Pėrfaqėsuesi i Zyrės Ndėrlidhėse tė Luksemburgut, Pierre Weber, qė ėshtė identifikuar si zyrtari njė i projektit “Ndihmė nė zhvillimin e blegtorisė nė viset rurale tė Kosovės dhe tė Malit tė Zi”, ka theksuar se bujqėsia pėrgjithėsisht, dhe blegtoria nė mėnyrė tė veēantė, janė sektorėt mė tė rėndėsishėm tė ndėrtimit e tė ekzistimit tė njė shtetit.

“Bujqėsia e zhvilluar ėshtė mundėsi potenciale pėr funksionimin njė shteti”, ka thėnė Weber, duke shtuar se panairet si ky janė shtytėse nė zhvillimin e kėsaj lėmie shumė tė nevojshme pėr njė shoqėri.

Matijash Hriber, pėrfaqėsues i njė shoqate blegtorale nga Sllovenia, panairet blegtorale i ka cilėsuar si mundėsi pėr fermerėt qė t’i ekspozojnė racat e tyre mė tė mira tė gjedheve e dhenve, ndėrkohė qė ato i ka radhitur si ngjarje festive pėr njė shtet.

“Panairet blegtorale si ky i sotmi janė ditė feste pėr shtetet qė i organizojnė”, ka thėnė slloveni Hriber.

Nė panairin e parė tė kėtij lloji, mbajtur nė Raushiq tė Pejės, dhjetėra fermerė kanė ekspozuar gjedhe e dele racash fisnike, ndėrkohė qė paralelisht nė tė njėjtin vend janė ekspozuar edhe produkte qumėshti dhe bletėsh.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,26272

Citim:
Blegtorėt dhe bletarėt e Sharrit identifikojnė problemet

Sharr, 27 qershor - Formimi i njė asociacioni tė blegtorėve dhe bletarėve, pėrmirėsimi i rrjetit rrugor nė zonat rurale tė Komunės sė Sharrit, ndryshimi i mėnyrės sė deritanishme tė subvencionimit tė fermerėve, pėrkujdesja pėr kullotat e larta, ishin disa nga kėrkesat qė mė sė shumti u pėrmenden nga blegtorė dhe bletarė tė tubuar rreth OJQ "Shpirti i Ėmės", me seli nė Krushe, tė dielėn.

Ata, paraprakisht, kanė pėrcjellė njė ligjėratė rreth mėnyrės sė avancimit tė veprimtarisė sė blegtorisė e bletarisė, nga Abdylrezak Mehmeti, ekspert i blegtorisė dhe dr. Enes Sherifi, i bletarisė.

I pari ka folur pėr mėnyrėn e tė ushqyerit tė kafshėve, nė veēanti tė lopėve mjelėse dhe pėrgatitjen e silazhit, ndėrkaq i dyti, pėr trajtimin e bletėve, si dhe pėrfitimet qė mund tė kenė bletarėt, nga mjalti cilėsor i kėsaj treve.

Gjatė debatit qė ka pasuar, Nasuf Brenolli, anėtar i kryesisė sė shoqatės, ka folur pėr qėllimin e formimit tė shoqatės, e cila, sipas tij, synon njė organizim tė mirėfilltė tė kėtyre prodhuesve individualė, me qėllim qė pėrfitimet tė jenė sa mė tė mėdha.

"Vetė prezenca e rreth 70 anėtarėve tė kėsaj shoqate nė takimin e sotėm, si dhe paralajmėrimi i shumė tė tjerėve pėr t'u anėtarėsuar nė kudėr tė saj, ėshtė dėshmi se ne nuk veprojmė sa pėr tė thėnė dhe sa pėr tė pėrfituar njė numėr i caktuar individėsh, siē po ndodh me disa tė tjera, por pėr t'iu dalė me ndihma konkrete nė mbėshtetje fermerėve", ka thėnė Brenolli.

Nė vazhdim, Abdullah Baqka nga Brodi, fermer me mbi 20 lopė mjelėse, ka spikatur problemin e infrastrukturės rrugore pėr dalje nė bjeshkė, dhe pėr subvencionimet qė po bėhen shkel e shko, ndėrkaq, sipas tij, Drejtoria komunale e Bujqėsisė duhet tė merret shumė mė tepėr me problemin e blegtorėve e bletarėve, ndryshe po qe se vazhdon tė punojė siē edhe ėshtė duke punuar, atėherė nuk ka kuptim as tė ekzistojė.

Abdullah Mushka - Restelicė, ka apostrofuar nevojėn e regjistrimit tė fermerėve e bletarėve, ngase shumė sish, siē tha ai, po pėrfitojnė nė mėnyra ilegale. Emin Kolloni, nga Kosava e Opojės, ka kėrkuar formimin e njė asociacioni tė blegtorėve e bletarėve, me qėllim tė mbrojtjes sė prodhimeve tė tyre nga disa prodhues tė komunave tė tjera.

Ndėrkaq, Muslija Rexhepi - Brod, ka propozuar pagesėn e anėtarėsisė, me qėllim qė tė krijohet njė fond pėr fuqizimin e mėtejmė tė shoqatės. Ai, njėherėsh ka kėrkuar qė shoqata tė angazhohet mė tepėr pėr pengimin e shfrytėzimit tė kullotave tė kėsaj Komune nga individė tė ndryshėm dhe nga NB "Sharrprodhimi".

Nė pėrfundim tė kėtij debati, ėshtė marrė qėndrimi qė Bordi i kėsaj shoqate tė shtrijė aktivitetin edhe nė trevėn e Opojės, si dhe nė fshatrat nė juglindje tė Kukėsit, me qėllim tė kėmbimit tė pėrvojave tė fituara

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,26280
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.8.2010, 19:51   40
Citim:
Kosova pa tokė bujqėsore

Kosova ėshtė nėn minimumin ekzistencial tė tokės bujqėsore pėr banor, ēfarė paraqet rrezik pėr sigurimin e ushqimit nė tė ardhmen.

Vieteve te fundit vetėm brenda njė viti shkatėrrohen rreth 500 hektarė tokė bujqėsore, tė cilat janė shndėrruar nė tokė ndėrtimore, thonė zyrtarė qeveritarė dhe ekspertė tė bujqėsisė.

Kjo sipas tyre, paraqet problem shqetėsues pėr sigurimin e ushqimit nė tė ardhmen.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=41257

Citim:
Ēdo vit shkatėrrohen 500 hektarė tokė

Kosova ėshtė nėn minimumin ekzistencial tė tokės bujqėsore pėr banor, ēfarė paraqet rrezik pėr sigurimin e ushqimit nė tė ardhmen. Nė dekadėn e fundit, vetėm brenda njė viti shkatėrrohen rreth 500 hektarė tokė bujqėsore, tė cilat janė shndėrruar nė tokė ndėrtimore, thonė zyrtarė qeveritarė dhe ekspertė tė bujqėsisė.

Emri:  49kombajna 1.jpg
Shikimet: 1154
Madhėsia:  88,6 KB

Procesi i shkatėrrimit dhe dėmtimit tė tokės bujqėsor, sipas tyre, paraqet problem shqetėsues pėr sigurimin e ushqimit nė tė ardhmen. Ilaz Gashi, shef i divizionit pėr tokė bujqėsore nė Ministrinė e Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural, tha se sipėrfaqja e tokės sė punuar ėshtė mjaft e ulėt, llogaritet tė jetė rreth 0.15 hektar pėr kokė banori, ndėrkaq sipas standardeve ndėrkombėtare, minimumi ekzistencial pėr prodhimin e ushqimit tė mjaftueshėm, ėshtė 0.17 hektar pėr kokė banori.

Ndėrsa, sipas disa statistikave tė Ministrisė sė Bujqėsisė, 200 mijė familje ose rreth njė milion banorė tani janė duke jetuar nė shtėpi tė reja nė tokat bujqėsore tė ndėrtuara pas vitit 1999.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/c...0-hektare-toke
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:55.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.